2f2c8aba-be33-491d-9604-ee253c2e2b8e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-3290-1058/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46099-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1.; 2.12.1.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamÄ ja byla, kurioje M. L. (M. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, bedarbis, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3 mėnesius viešųjų darbų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi bausmė pakeista į 10 parų arešto;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 60 parų areÅ¡to. 2018 m. rugsėjo 21 d. bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė : M. L. 2018 m. rugsėjo 23 d., 18.50 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas namo bendrojo naudojimo koridoriuje, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.23 promilių girtumo laipsnis) laikydamas abiejose rankose po peilį grasino nukentėjusįjį A.

T. papjauti ir nužudyti. Kaltinamasis M. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 23 d., vakare vartojo alkoholinius gėrimus. PritrÅ«kus alkoholio apie 18.20 val., išėjo į parduotuvę. Eidamas namo bendrojo naudojimosi koridoriuje sutiko kaimynÄ A. T. iÅ¡ gretimo buto, kuris jam pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl jo elgesio. Jis kaimyno pasiteiravo, kas jam nepatinka, ir netikėtai A. jį pastÅ«mė bei sudavė tris smÅ«gius į veido sritį.

Jam labai skaudėjo, juto fizinį skausmÄ , kaimynÄ nustÅ«męs nuo savęs išėjo į parduotuvę. Apie 18.50 val. eidamas atgal namo, bendrojo naudojimosi koridoriuje pastebėjo tÄ patį kaimynÄ , su kurio neseniai įvyko konfliktas. Labai pyko ant A. T. dėl jo veiksmų, todėl nuėjęs į savo butÄ pasiėmė du buitinius peilius ir nuėjo aiÅ¡kintis santykių. Laikydamas abiejose rankose po peilį, ėjo link A. T. sakydamas jam: „ateik čia, iÅ¡siaiÅ¡kinsim“. Labai pyko ant kaimyno, todėl pagrasino sakydamas, kad jį papjaus.

Netrukus į koridorių iÅ¡bėgo jo sugyventinė N. M. ir nutempė jį į kambarį, po to daugiau į koridorių išėjęs nebuvo ir A. T. nematė. Ar kas girdėjo jo grasinimus bei matė jo veiksmus pasakyti negali, neatkreipė dėmesio. Dėl savo grasinimų nukreiptų į A. T. gailisi, taip pasielgė iÅ¡ pykčio, tyčios jį sužeisti neturėjo, norėjo jį tik pagÄ sdinti (b. l. 47-48). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. T. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo ketvirtojo aukÅ¡to koridoriuje pamatė kaimynÄ M.

L., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jie abu apsižodžiavo, nes jis kaimynui išsakė savo nuomonę, kad negražu keiktis ir vaikščioti neblaiviam. Apie 18.50 val. vėl jam išėjus į laiptinę pamatė M. L., kurio kakta buvo kruvina, o abiejose rankose jis laikė po peilį. M. L. žiūrėdamas į jį ir demonstruodamas jam peilius pasakė, kad jį papjaus ir užmuš. Grasinimus jis suprato kaip realius, nes jie buvo pasakyti su dideliu pykčiu.

Dėl Å¡ių priežasčių jis paskambino į policijÄ . PrieÅ¡ atvykstant policijai M. L. įėjo į savo butÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Kai policija atvyko, jį iÅ¡ buto iÅ¡vedė be peilių. Bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės, todėl nori, kad minėtas asmuo nesiartintų prie jo. Kokiu bÅ«du buvo sužalota M. L. kakta, nežino, nematė kas jį sumušė. Jis pats M. L. nemušė. Dėl įvykio žalos nepatyrė (b. l. 16). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 18.45 val. grįžo iÅ¡ sodo ir pakilusi į namo ketvirtÄ aukÅ¡tÄ iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ .

Paskui pamatė kaip M., kuris Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), laikydamas kiekvienoje rankoje po virtuvinį peilį ėjo link A. T. ir Å¡aukė, kad jį papjaus. M. buvo labai agresyvus, labai greitai artinosi link A., mojavo peiliais. IÅ¡ jo kalbos ir elgesio suprato, kad jis yra neblaivus. Ji labai iÅ¡sigando, baiminosi, kad jis papjaus A., todėl ėmė Å¡aukti, kad iÅ¡kvies policijÄ . Tuo metu į koridorių iÅ¡bėgo N. (M. sugyventinė) ir M. įstÅ«mė į savo gyvenamojo buto vidų. Incidento metu koridoriuje buvo A., jo žmona R. bei kita kaimynė N. iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaimyno E. incidento metu nepastebėjo. Tai pat nepastebėjo, kad M. būtu sužalotas bei nematė, kad jis kraujuotų. Dėl ko M. ir A. susipyko pasakyti negali, nežino. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė M.. Iki policijos atvykimo jis į koridorių išėjęs nebuvo. A. T. ir M. L. pažįsta tik kaip kaimynus, nei su vienu iš jų nebendrauja (b. l. 19-20). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. M. parodė, kad gyvena drauge su M. L. jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 23 d. kartu su M. vartojo alkoholį, apie 14 val. ji užmigo, M. tuo metu buvo namuose.

Apie 18 val. jÄ pažadino M. skambutis, jis pasakė, kad jį kÄ tik prie namų sumušė kaimynai (A. iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini), jų pavardžių nežino) bei prašė jį pasitikti. Pasakė M., kad pasitikti jo negali, paprašė jo pareiti pačiam. M. sugrįžus namo, jo veidas ir rÅ«bai buvo kruvini. Jis paaiÅ¡kino, kad prie namų jį be priežasties užpuolė ir sumušė A. ir E.. Buvo labai piktas ir susijaudinęs, ketino eiti į parduotuvę pirkti alkoholio, tai jai visai nepatiko, todėl su juo susiginčijo.

Pradėjo jam priekaiÅ¡tauti, kad jam nespėjus sugrįžti iÅ¡ įkalinimo įstaigos (grįžo 2018 m. rugsėjo 21 d.) prasidėjo rÅ«pesčiai. Tačiau jis (M. L.) jos nepaklausęs išėjo į parduotuvę. Apie 18.30 val. sugrįžo labai piktas ir susijaudinęs bei paėmė iÅ¡ virtuvės baldų stalčiaus du virtuvinius peilius ir iÅ¡bėgo į koridorių. Girdėjo koridoriuje triukÅ¡mÄ , tad iÅ¡ karto nubėgo M. iÅ¡ paskos. Tuo metu koridoriuje buvo A., ar kas dar tuo metu buvo koridoriuje, nepastebėjo.

Prašė M. padėti peilius ir grįžti į kambarį, tačiau M. laikydamas kiekvienoje rankoje po peilį bėgo link A. sakydamas: „tu dar mane muÅ¡i?“. Matydama M. bÅ«senÄ , jis buvo labai susijaudinęs, labai piktas, tučtuojau sugriebė jį už rÅ«bų ir įstÅ«mė į kambarį. Bute atėmė iÅ¡ jo peilius ir padėjo atgal į stalčių, bandė jį nuraminti. Po kelių minučių atvyko policijos pareigÅ«nai ir sulaikė M. (b. l. 23-24). Nukentėjusiojo A. T. pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 23 d., (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukÅ¡te įvyko konfliktas, kaimynas iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) susiginčijo su kaimynu iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini), jis išėjo ir kaimynas puolė jį (A.

T.), jam nieko neliko kaip tik įsikiÅ¡ti į konfliktÄ . Po to kaimynas pradėjo lakstyti su dviem peiliais ir gÄ sdinti visus kaimynus ir vaikus. Bėgdamas su peiliais grasino nužudyti žmonÄ , vaikus (b. l. 10). Protokole-pareiÅ¡kime nurodyta, kad nukentėjusysis nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini) laiptinėje-koridoriuje M. L. bÅ«damas neblaivus grasino jam rankose laikydamas peilius, sakė, kad papjaus, užmuÅ¡ (b. l. 11). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės G.

K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 18.55 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp kaimynų. Atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko A. T., kuris paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp jo ir M. L.. M. L. jam grasino, vaikščiojo su dviem virtuviniais peiliais, ko bijojo visi gyventojai. M. L. paaiškino, kad jį užpuolė visi kaimynai, o A. T. trenkė į veido sritį (b. l. 33). Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad M.

L. pateikė tyrėjui du virtuvinius peilius, kuriais grasino A. T.. Peiliai apžiūrėti bei perduoti saugojimui (b .l. 25-32). Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėti kaltinamojo pateikti peiliai bei prie jo pridėtuose fotonuotraukose užfiksuota, kad peilis Nr. 1 susideda iš geležtės su kotu ir rankena. Bendras peilio ilgis 23 cm. Peilio geležtė vienašmenė. Pagaminta iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis 12 cm, plotis iki 16 cm, storis iki 1 mm.

Peilio rankena medinė, rudos spalvos. Rankenos ilgis 11 cm, plotis 2 cm, storis 1.4 cm. Peilis Nr. 2 susideda iš geležtės su kotu ir rankena. Bendras peilio ilgis 21 cm. Peilio geležtė vienašmenė. Pagaminta iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis 12 cm, plotis, iki 161.6 cm, storis iki 1 mm. Peilio rankena plastikinė, margos spalvos. Rankenos ilgis 9 cm, plotis iki 2 cm, storis iki 2 cm. Peilio geležtė, ties viduriu yra šiek tiek sulenkta į kairę pusę.

Abu peiliai yra pramoninės gamybos, buitinės paskirties, virtuviniai (b. l. 27-31). Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 23 d., 19:16:06 val. M. L. buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas (b. l. 34). BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiÅ¡kimo momento, veikos baigtumui įtakos neturi tai, ar iÅ¡sakyti grasinimai bÅ«tų buvę įgyvendinti.

Grasinimas kaip teisinė sÄ voka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal minėtÄ straipsnį bÅ«tina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama bÅ«tent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , tiek ir pakankamÄ pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, t. y. kad grasinimas yra realus ir gali bÅ«ti įgyvendintas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis neneigė, kad laikydamas rankose du peilius grasino nukentėjusiajam, kad jį papjaus. Šias faktines aplinkybes patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek ir įvykį mačiusių liudytojų parodymai. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tokie kaltinamojo veiksmai sekė po tarp kaimynų įvykusio konflikto, abi liudytojos patvirtino, kad kaltinamasis buvo įpykęs, agresyviai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu. Nors kaltinamasis teigė nukentėjusiojo sužeisti neketinęs, jis patvirtino, kad pasiėmęs peilius buvo įpykęs ir nusiteikęs aiškintis santykius.

Nukentėjusysis nurodė, kad tokių kaltinamojo veiksmų bijojo, kaltinamasis ėjo link jo su dviem virtuviniais peiliais rankose, sakė, kad jį papjaus, tokius jo žodžius bei veiksmus suprato kaip realų grasinimÄ . Kaip realų grasinimÄ kaltinamojo veiksmus suprato ir liudytoja O. M., kuri nurodė, kad M. L. greitai artinosi prie nukentėjusiojo rankose laikydamas peilius, dėl ko ji labai iÅ¡sigando, bijojo dėl nukentėjusiojo gyvybės, pradėjo Å¡aukti, kad iÅ¡kvies policijÄ . Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindÄ tikėti, jog kaltinamojo iÅ¡sakytas grasinimas yra realus ir jis gali bÅ«ti įgyvendintas, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį ir pagal minėtÄ straipsnį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis M. L. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieÅ¡taravo, su prokuroro siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu sutiko (b. l. 83-85, 86). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad M.

L. prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. L. atsakomybę sunkina ir tai, kad tyčinį nusikaltimÄ jis padarė esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus padarė bÅ«damas recidyvistu (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamojo asmenybę – M. L. teistas (paskutinį kartÄ 2018 m. gegužės 14 d.), teistumai nėra iÅ¡nykę (b. l. 66-69), anksčiau buvo paieÅ¡komas (b. l. 59-61), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 63-65), niekur nedirba (b. l. 62), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ nėra. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokuroro pasiÅ«lytÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ .

Prokuroro siÅ«lomas bausmės dydis – 30 parų areÅ¡to, Å¡iuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, M. L. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu mažintina vienu trečdaliu. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. rugsėjo 23 d., 19 val. iki 2018 m. rugsėjo 24 d., 16.35 val., t. y. vienÄ dienÄ (b. l. 37, 49), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ , vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-53) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peiliai, saugomi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (b. l. 32) – sunaikintini. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 parų areÅ¡to. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. L. paskirti galutinę – 20 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. rugsėjo 23 d., 19 val. iki 2018 m. rugsėjo 24 d., 16.35 val. (vienÄ dienÄ ), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo M. L. sulaikymo vykdant šį baudžiamÄ jį įsakymÄ dienos. M. L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – peilius, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje – sunaikinti.

Išaiškinti M. L., kad:

1. AreÅ¡to bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, Å¡iÄ bausmę atlieka areÅ¡tinėse. Ä® areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 3.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 4. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Giedrė Telksnienė