2f2b76e0-eecb-4b3f-84c0-577e26f88def · Vilniaus apygardos teismas

                                                   Nuorašas                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-580-256/2014              Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00832-2013-7             Procesinio sprendimo kategorija: (S)              1.2.4.8.2.; 2.4.; 2.4.5.2.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. spalio 7 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Virginijos Å vedienės,teisėjų Rositos Patackienės, Stasio Punio, sekretoriaujant Simonai MaliÅ¡auskaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,gynėjui advokatui ArÅ«nui Bertuliui,nuteistajam R. G.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Valentinui GiriÅ«nui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundÄ dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo R.

G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, bausmės atlikimo metu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusia A. M. ir įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.IÅ¡ R. G. nukentėjusiajai A. M. priteista 35 litai turtinės žalos, 5000 litų neturtinės žalos ir 700 litų atstovavimo iÅ¡laidų.  Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. G. nuteistas už tai, kad 2013-10-12, apie 08.30 val., (duomenys neskelbtini) kapinių aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), priėjo prie nukentėjusiosios A.

M., sėdinčios automobilio Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) priekinėje vairuotojo sėdynėje, suėmė rankos delnu už veido, kita ranka suėmė už galvos, sukdamas nukentėjusiosios galvÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę, tyčia ne mažiau kaip vienÄ ir ne daugiau kaip tris kartus sudavė A. M. į kairįjį smilkinį, suėmęs jai už kairės rankos ir taip sukeldamas fizinį skausmÄ , bandė iÅ¡temti jÄ iÅ¡ automobilio, po to mesdamas nukentėjusiajai į veidÄ sudaužė gėlių vazonÄ , 35 litų vertės, tokiu bÅ«du padarė įdrėskimÄ deÅ¡iniame žande, kraujosruvas kairiame žande, deÅ¡iniame žaste ir kairiame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir 35 litų turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.

Nurodo, kad teismas perkvalifikavęs nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d. pažeidė nuteistojo teisę į gynybÄ , konstitucinį teisinės valstybės principÄ ir BPK 256 str. reikalavimus, nes neįrodyta, kad A. M. sveikatos sutrikdymÄ padarė bÅ«tent jis. Liudytojai L. M. ir J. Å . nematė konflikto nei grumtynių, o liudytojai K. Å ., A. M. ir J. M. apie įvykį sužinojo tik iÅ¡ A. M. žodžių. Specialisto iÅ¡vada taip pat nepatvirtina, kad sužalojimus padarė bÅ«tent R.

G., nėra duomenų, kodėl nukentėjusioji vėlai kreipėsi į specialistÄ , liudytojas K. Å . matomų sužalojimų taip pat nepastebėjo. Specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti sužalojimai nesutampa su nukentėjusiosios nurodytais, puolimo fakto nepatvirtina ir medicininės kortelės įraÅ¡as, nes diagnozė nustatyta iÅ¡ nukentėjusiosios žodžių. A. M. galvos sumuÅ¡imų nepatvirtino ir liudytoja J. G.. Byloje nėra įrodymų, kad A. M. neserga ligomis, kurios sukelia aukÅ¡tÄ kraujospÅ«dį, be to, ji parodė, kad spaudimas sukilo nuo fizinio krÅ«vio iÅ¡kraunant iÅ¡ automobilio gėles, dėl to ji ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ .

Teismas nepašalino nukentėjusiosios parodymų prieštaringumo ir neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, nepagrįstai patenkino ieškinį, nes nenustatyta R. G. kaltė. Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra teisėtas pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika, tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikaltęs asmuo nubaustas teisingai. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė įrodymus nepažeisdamas BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir teisingai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ .Apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingo įrodymų vertinimo yra nepagrįstas.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad sėdėdama savo automobilyje pamatė atvažiuojantį R. G., kuris pastatė automobilį ir priėjęs iÅ¡ karto puolė ant jos, viena ranka suėmęs jai veidÄ , kita - už kaklo laužė galvÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę, tris kartus sudavė į kairįjį smilkinį, suėmęs už rankos bei striukės kapiÅ¡ono ir mėgino iÅ¡tempti jÄ iÅ¡ automobilio, o nepavykus - paėmė nuo galinės sėdynės vazonÄ su gėlėmis ir metė jai į veidÄ (b. l. 13-14, 18, 20-21, 22, 80-81).Liudytojas J.

M. parodė, kad A. M. telefonu pranešė, kad jÄ sumušė R. G. (b. l. 31, 92-93). Liudytojas A. M. parodė, kad motina telefonu pranešė apie užpuolimÄ ir paprašė atvykti. Ä®vykio vietoje motina skundėsi, kad skauda galvÄ , nes R. G. trenkė į smilkinį, užpuolė be jokios priežasties: kelis kartus sudavė į smilkinį, traukė iÅ¡ automobilio, o nepavykus metė į gėlių vazonÄ , kurio Å¡ukės mėtėsi Å¡alia (b. l. 27, 83-84). Liudytoja J. G. parodė, kad pagal praneÅ¡imÄ nuvykus prie (duomenys neskelbtini) kapinių rado automobilyje sėdinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ , kuri paaiÅ¡kino, kad jÄ sumušė R.

G.. Matė jos apdraskytÄ veidÄ . Moteris buvo labai susijaudinusi, visa drebėjo, buvo pakilęs kraujospÅ«dis (b. l. 33, 81). Liudytojas K. Å . parodė, kad pagal iÅ¡kvietimÄ nuvykęs prie (duomenys neskelbtini) kapinių, tačiau nukentėjusioji jau buvo iÅ¡gabenta į ligoninę, matė sudaužytÄ vazonÄ ir pabirusias gėles (b. l. 32, 81-82).Nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, dėl to teismas jais rėmėsi pagrįstai.

Liudytojos L. M. ir J. Š. yra apelianto samdomos darbuotojos, dėl to gali būti suinteresuotos bylos baigtimi ir galimai davė apeliantui palankius parodymus. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturėjo pagrindo jų parodymus vertinti kaip neabejotinus įrodymus.R. G. kaltę įrodo ir bylos medžiaga. Iš greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelės išrašo matyti, kad 2013 m. spalio 12 d., 8.55 val. buvo gautas iškvietimas, nuvykus prie (duomenys neskelbtini) kapinių A. M. buvo sumušta, smilkinyje stebima nubrozdinta žaizda, skundėsi pykinimu, galvos skausmu, svaigimu, patikrintas arterinis spaudimas – 180/100, konstatuotas galvos sumušimas (b. l. 12).

Specialisto išvada nustatyta, kad A. M. padarytas įdrėskimas dešiniame žande, kraujosruvos kairiame žande, dešiniame žaste ir kairiame dilbyje, padaryti kietais bukais daiktais prieš 2-5 paras iki apžiūros, keturiais trauminiais poveikiais, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 17). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilio Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) atidarytos priekinės vairuotojo durelės, ant asfalto matyti sudaužytas žydinčių gėlių vazonas, automobilio salone vairuotojo pusėje pribarstyta žemių (b. l. 6-8).

Tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo R. G. versijas, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad neteisingai iÅ¡analizavo įrodymus. BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gautÄ informacijÄ . Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Heile v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vados dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar esminius argumentus.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė nuteistojo teisę į gynybÄ , konstitucinį teisinės valstybės principÄ ir BPK 256 str. reikalavimus, yra nepagrįstas, kadangi R. G. žinojo kuo yra kaltinamas, faktinės bylos aplinkybės nepasikeitė.             BPK 109 str. numatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį.IÅ¡ bylos matyti, kad R. G. sugadino nukentėjusiajai priklausančiÄ Â gėlę, kurios vertė 35 litai.

Å iai sumai A. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kurį teismas pagrįstai patenkino. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris vadovaujasi ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.282 str. nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes. Sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį skausmÄ , nepatogumus, kadangi dėl įžūlių nuteistojo veiksmų ji patyrė kÅ«no sužalojimus – įdrėskimÄ deÅ¡iniame žande, kraujosruvas kairiame žande, deÅ¡iniame žaste ir kairiame dilbyje, pablogėjo bendra sveikatos bÅ«klė, sužalojimų pasekmes jaučia iki Å¡iol.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , paprastai priteisiama nuo 400 Lt iki 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Teismų praktika Å¡ioje srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ Å¾alos nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios. Taigi Å¡iuo atveju 5000 Lt piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , pobÅ«dį, sukeltas pasekmes ir nėra aiÅ¡kiai per didelė.Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo R.

G. apeliacinį skundÄ atmesti. \             Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                                V.Å vedienė Teisėjai                     (paraÅ¡ai)                                                 R.Patackienė                                                                                                               S.Punys NuoraÅ¡as tikras: kolegijos pirmininkė                                       V.Å vedienė