2f2b5d64-ef27-4a9b-b0de-a2a514c2f754 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-2113-603/2014(Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00022-2014-3)             Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.3.; 122.4.; 129.1.; 129.19.1.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2014 m. gruodžio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo (apelianto) V. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

S. ieÅ¡kinį atsakovams T. S. ir R. Å ., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl servituto panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:IeÅ¡kovas V. S. ieÅ¡kiniu atsakovams T. S. ir R. Å ., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, praÅ¡o teismo panaikinti kelio servitutÄ (žemės sklypo plane pažymėtÄ S(1), kadastrinis kodas 201), nustatytÄ Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491 ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v.

IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k.. (duomenys neskelbtini) Sklypo plotas - 3,55 ha, (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v.). Å iame sklype esančioje namų valdoje gyveno dar iki žemės nuosavybės teisių jam atkÅ«rimo. Dar tuo laiku per šį sklypÄ paprotiniu bÅ«du buvo susiformavęs lauko keliukas, naudojamas tik pėsčiųjų ir kinkytam transportui. Å iuo keliuku retsykiais naudodavosi kaimynai.

Automobilių transportui keliukas niekada nebuvo tinkamas, nes niekada nebuvo žvyruotas, o esant molingam dirvožemiui lietingu oru tapdavo nepravažiuojamu. Å iuo metu sklype yra ieÅ¡kovo namų valda, kur ieÅ¡kovas gyvena su Å¡eima. Atkuriant nuosavybės teises Å¡iame sklype ant buvusio lauko keliuko Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-10-08 įsakymu Nr.2.3-l0834-(41-2-4) buvo pažymėtas kelio servitutas. PirmÄ jį sklypo planÄ rengęs matininkas ieÅ¡kovÄ suklaidino, tvirtindamas, kad servitutas užbraižomas tik laikinai, kol bus patvirtintas rajono žemėtvarkos planas, todėl tuo melu matininko suklaidinimas sutrukdė ieÅ¡kovui apginti ieÅ¡kovo pažeistas teises.

Kadangi per ieÅ¡kovo sklypÄ einančiu lauko keliuku ir sykiu per jo namų valdos kiemÄ pradėjo važinėti motorinės transporto priemonės (taip pat ir krovininiai automobiliai), siekdamas užtikrinti savo turto bei Å¡eimos narių saugumÄ , nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio ne kartÄ kreipėsi į tuometinę Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ (VAVA) praÅ¡ydamas kelio servitutÄ perkelti į ieÅ¡kovo žemės sklypo pakraÅ¡tį taip, kad Å¡is neitų per jo namų valdos kiemÄ . Vykdant VAVA nurodymÄ dar 2010 metų vasario mėn. už savo lėšas atliko naujus sklypo kadastrinius matavimus.

Pagal tai 2010-02-22 buvo sudarytas naujas ieÅ¡kovo žemės sklypo planas, gavus kaimyninio sklypo savininko (atsakovo) T. S. raÅ¡ytinį sutikimÄ patikslinti kadastriniai duomenys, kelio servitutÄ pažymint sklypo pakraÅ¡tyje (taip, kad kelio servitutas neitų per namų valdos kiemÄ ). NaujÄ jį sklypo planÄ 2010 m. kovo mėn. pateikė Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriui (toliau - Žemėtvarkos skyrius) suderinti, kÄ Å½emėtvarkos skyrius ir padarė Vilniaus r.

žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491, kuris yra galiojantis ir Å¡iandien. Å iuo pagrindu užtverė įvažiavimÄ Ä¯ savo namų valdos kiemÄ nuo T. S. sklypo pusės. Atsakovai, norėdami ir toliau važinėti per ieÅ¡kovo namų valdÄ , buvo skundais užvertę policijos įstaigas, prokuratÅ«rÄ ir Vilniaus rajono savivaldybę. Jų iniciatyva pagal tÄ patį užtvaro pastatymo faktÄ 2011 metais buvo inicijuotos net keturios ATP bylos, tačiau visais atvejais bylos ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo nutrauktos, o visi jų skundai atmesti kaip nepagrįsti.

Servituto klausimu atsakovai T. S. ir tolimesnio (nesiribojančio) sklypo savininkė R. Å . taip pat rašė įvairius skundus ir praÅ¡ymus į Vilniaus r. žemėtvarkos skyrių, ko pasėkoje 2011-05-11 Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjas iÅ¡leido įsakymÄ , kuriuo panaikino savo paties 2010-09-22 įsakymÄ ir ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „Effectivus” parengtus planus, remdamasis Vilniaus r. savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011-01-14 raÅ¡tu ir aplinkybe apie plane pastebėtus tariamus netikslumus. 2011-05-11 Žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ jis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011-10-13 sprendimu minėtÄ Ä¯sakymÄ panaikino (Byla Nr. 1-3236-629/2011).

Å is teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Tokiu bÅ«du yra galutinai įsiteisėjęs Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymas Nr. Ž48-491. Pažymėtina, kad atsakovė R. Å . prie savo sklypo turi gerÄ privažiavimÄ nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, o atsakovas T. S. - nuo (duomenys neskelbtini) gatvių. Å iÄ aplinkybę patvirtina antstolio suraÅ¡yti faktinių aplinkybių protokolai. Tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ 2013-08-23 antstolio suraÅ¡ytame protokole Nr. 116-13-911 esančių palydovinių žemėlapių iÅ¡traukų.

Å iÄ aplinkybę patvirtino ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba savo atsiliepime (toliau -Institucija). Nepaisant to, atsakovai kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, reikalaudami panaikinti ieÅ¡kovo žemės sklype atliktus ir Nekilnojamo turto registre įregistruotus ieÅ¡kovo sklypo 2010-02-22 kadastrinius matavimus (civilinė byla Nr.2-705-647/2013). Pirmos instancijos teismas 2014-05-19 sprendimu šį atsakovų T. S. ir R. Å . ieÅ¡kinį atmetė, sprendimas Å¡iai dienai dar neįsiteisėjęs. Nepaisant akivaizdžių faktų, atsakovai savo pirminiame atsiliepime ir toliau teigia, jog jie esÄ â€žnegali laisvai ir neapsunkintai patekti į savo namus" (atsiliepimo 1.4. punktas).

Å is atsakovų teiginys yra grynai deklaratyvus, nes atsakovai jam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nors tokiÄ procesinę pareigÄ turi. Minėti antstolio protokolai ir Institucijos su atsiliepimu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai šį atsakovų teiginį paneigia. CK 4.124 str. 1 dalyje numatyta, kad servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Nagrinėjamu atveju tiek pirminis servitutas, tiek pakeistas servitutas buvo nustatytas Valstybės atstovo administraciniu aktu.

Pagal dabar galiojančius ieškovo ir atsakovų sklypų Nekilnojamo turto registro duomenis Servituto atžvilgiu nėra nustatytas joks viešpataujantis daiktas. Atsakovų žemės sklypai, lygiai kaip ir ieškovo sklypas, pagal NT registro duomenis yra įregistruoti kaip tarnaujantys daiktai. Esant tokioms aplinkybėms teisiškai neįmanoma kvalifikuoti, kurio konkrečiai žemės sklypo naudai yra nustatytas servitutas. Todėl manytina, kad Servitutas ieškovo žemės sklype apskritai niekada nebuvo ir nėra būtinas.

Minėta, kad pirminis servitutas per ieÅ¡kovo namų valdos kiemÄ buvo nustatytas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-10-08 įsakymu Nr.2.3-10834-(41-2-4). Akivaizdu, kad toks nustatymas neproporcingai pažeidė ieÅ¡kovo nuosavybės teises, todėl kaip minėta, Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491, kelio servituto vieta buvo pakeista suderinus naujus ieÅ¡kovo sklypo kadastrinius matavimus. Kitaip tariant, nauju administraciniu aktu valstybė panaikino ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ .

Atsakovai nepanoro naudotis servituto teise po to, kai buvo patikslinti ieÅ¡kovo žemės kadastriniai matavimai ir pakeista servituto vieta. Atsakovams niekada nebuvo trukdoma naudotis servitutu, tačiau į ieÅ¡kovo siÅ«lymus ir praÅ¡ymus bendrai spręsti su servituto naudojimu susijusius klausimus taip, kad nebÅ«tų pažeidžiama ieÅ¡kovo teisė į privatumÄ , atsakovai nereagavo, bet kaip jau buvo minėta, inicijavo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ visÄ eilę teisminių procesų, nors įstatyme (CK 4.113 str.) yra vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, jog servituto suteikiamos teisės turi bÅ«ti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui.

Apibendrinant aukščiau paminėtus argumentus daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovai turi privažiavimus prie savo sklypų ir jais gali naudotis normaliomis bei protingomis sÄ naudomis. Todėl nepanaikinus kelio servituto ieÅ¡kovo žemės sklype, bÅ«tų neproporcingai suvaržytos ieÅ¡kovo nuosavybės teisės atsakovų naudai. Ä®statymas (CK 4.130 str. 1 d. 5 p.) numato, kad servitutas baigiasi, iÅ¡nykus servituto bÅ«tinumai. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad kelio servitutas, ieÅ¡kovo žemės sklype nustatytas Vilniaus r.

žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymu Nr. Ž48-491 ir pažymėtas „S1” yra pasibaigęs ir jį, kaip kitų asmenų naudai nustatytÄ daiktinę teisę, panaikinti teismo sprendimu. CK 4.135 str. 2 d. numatyta, kad jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimÄ dėl servituto pabaigos priima teismas. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutinka atsiliepime nurodytais pagrindais (b. l. 165-172) esant ieÅ¡kiniui teisiÅ¡kai nepagrįstam ir neįrodytam, tuo pačiu praÅ¡o stabdyti Å¡iÄ bylÄ , kol bus iÅ¡nagrinėta Vilniaus rajono apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-76-647/2014.Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovų atstovas pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , kadangi ji susijusi su civiline byla Nr. 2-76-647/2014, nes civilinės bylos Nr. 2-76-647/2014 ieÅ¡kinio reikalavimas yra Å¡ios nagrinėjamos bylos ieÅ¡kinio pagrindas, tai yra civilinėje byloje Nr. 2-76-647/2014 nagrinėjamas teisinis pagrindas dėl servituto nustatymo pagrindų Å¡ioje byloje.IeÅ¡kovo atstovas su praÅ¡ymu dėl bylos stabdymo nesutiko nurodydamas, kad Å¡ioje byloje ginčijamas servitutas kaip daiktinė teisė, o ne konkreti jo vieta. Trečiojo asmens NŽT prie ŽŪM atstovė klausimo sprendimÄ paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra, tačiau nurodė, kad ginčo objektai bylose yra tie patys, tai yra servitutas, kuris ginčijamas Å¡iuo ieÅ¡kiniu.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-07-28 nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino ir sustabdė civilinę bylÄ Nr. 2-673-341/2014 pagal ieÅ¡kovo V.

S. ieškinį atsakovams T. S. ir R. Š. dėl servituto panaikinimo iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-76-647/2014 pagal ieškovų R. Š., T. S. ieškinį atsakovams V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo asmuo UAB „Effectivus“, dėl sklypo ribų patikslinimo panaikinimo. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-76-647/2014 pagal ieškovų R.

Å ., T. S. ieÅ¡kinį atsakovams V. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiasis asmuo asmuo UAB „Effectivus“, dėl sklypo ribų patikslinimo panaikinimo, kur ieÅ¡kovai R. Å . ir T. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti atsakovui V. S. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Effectivus“ 2010 m. vasario 22 d. atliktus kadastrinius matavimus, kaip neteisėtus, ir jų pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 22 d.

įsakymu Nr. Ž48-491 „Dėl V. S. (V. S.) žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ įtvirtintus sklypo kadastrinių duomenų pakeitimus, įpareigoti atsakovÄ V. S. ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, paÅ¡alinti nuo 1998 m. gegužės 21 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 41-4125, per žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto visas kliÅ«tis, trukdančias tinkamai naudotis keliu.

Byloje 2014-05-19 priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, yra apskųstas apeliacine tvarka (b. l. 178-185). Teismas laikė, kad minėtoje civilinėje byloje pareikšti reikalavimai yra susiję su šioje civ. byloje nagrinėjamu ieškovo V. S. reikalavimu dėl servituto panaikinimo, kadangi civilinės bylos Nr. 2-76-647/2014 ieškinio reikalavimas yra šios nagrinėjamos bylos ieškinio pagrindas, tai yra civilinėje byloje Nr. 2-76-647/2014 nagrinėjamas teisinis pagrindas dėl servituto nustatymo pagrindų šioje byloje.

Todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad negalima nagrinėti Å¡ios civilinės bylos dėl servituto panaikinimo, kol nebus iÅ¡spręsta aukščiau nurodyta Vilniaus rajono apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-76-647/2014. IeÅ¡kovas (apeliantas) atskiruoju skundu praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-28 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Nurodo, kad nors abi bylos ir yra susiję pagal teisinių santykių bendrÄ jÄ kvalifikacijÄ , tačiau ginčo dalykai abiejuose bylose skiriasi.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas V. S. praÅ¡o apskritai panaikinti bet kokį kelio servitutÄ nustatytÄ jo privačiaje sklype, kaip daiktinę teisę kitiems asmenims važiuoti per V. S. sklypÄ . Apeliacinėje byloje atsakovai (Å¡ioje byloje) ginčija V. S. sklype atliktus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu priimtÄ administracinį aktÄ . Taigi vienu atveju yra ginčijama daiktinė teisė, kitu atveju – konkretÅ«s teisiniai veiksmai. Esminis nutarties trÅ«kumas ir nepagrįstumas yra tai, kad teismas, įvertinęs bylų sÄ sajumÄ teisinių santykių kvalifikacijos prasme, neįvertino abiejų ginčų chronologinio sÄ sajumo, t. y. kuris ginčas savo pobÅ«džiu ir iÅ¡sprendimo sukeliamomis pasekmėmis yra priminis, ir kuris yra antrinis.

Nagrinėjamu atveju pirminis ginčas savo pobÅ«džiu ir iÅ¡sprendimo teisinėmis pasekmėmis yra ginčas bÅ«tent Å¡ioje byloje. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja viena esminė aplinkybė, kurios neįvertino teismas. Jei bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kovo V. S. reikalavimas dėl servituto panaikinimo Å¡ioje byloje ir toks procesinis sprendimas įsiteisėtų, servitutas V. S. sklype pasibaigtų kaip daiktinė teisė apskritai. Tokiu bÅ«du nebeliktų ginčo objekto ir apeliacinėje byloje, nes kadastrinių matavimų ginčijimas nebegalėtų sukelti jokių teisinių pasekmių.

Dėl ko atsirastų akivaizdus ir neginčijamas pagrindas (CPK 293 str. 3 p.) nutraukti civilinę bylÄ Nr. 2-76-647/2014 apeliacinio proceso stadijoje.  Atsakovai R. Å . ir T. S. atsiliepimu praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovo inicijuotos bylos dalykas yra ne abstraktus kelio servituto panaikinimas iÅ¡ ieÅ¡kovo žemės sklypo, o kelio servituto panaikinimas iÅ¡ konkrečios žemės sklypo vietos (plane įvardinta S(1)). Tai akivaizdu yra iÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateikto ieÅ¡kinio , kuriame ieÅ¡kovas kelia bÅ«tent tokį reikalavimÄ .

Pažymi, kad atsakovai pirminėje byloje ginčija bÅ«tent servitutinio kelio perkėlimÄ iÅ¡ visÄ laikÄ buvusios vietos (istoriÅ¡kai susiformavusi įvaža) į naujÄ vietÄ , žemės klypo plane pažymėtÄ indeksu S(1). Todėl akivaizdu, kad bÅ«tent atsakovų inicijuotoje pirminėje byloje yra ginčijamas Å¡ios ieÅ¡kovo bylos teisinis pagrindas, o ne atvirkščiai, kaip klaidinančiai teigia ieÅ¡kovas. Taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovo inicijuotos bylos pagrindas, kuriuo yra grindžiamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, yra atsakovų faktinis nesinaudojimas servitutu – t. y. menamai iÅ¡nykusi servituto reikalingumui.

TÄ ieÅ¡kovas pats konkrečiai nurodo savo ieÅ¡kinyje. BÅ«tent Å¡is ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrindas ir apsprendžia visos bylos esmę ir suformuoja bylos nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į tai, atsakovai ir ginasi nuo ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio apie servituto reikalingumo iÅ¡nykimÄ . Dabartinis gi bandymas skunde teigti, kad ieÅ¡kovas byloje abstrakčiai ginčija daiktinę teisę, yra visiÅ¡kai klaidinantis ir neatspindi faktinės padėties. Atsakovai Å¡iuo metu nesinaudoja keliu ne todėl, kad Å¡is servitutas jiems yra nereikalingas, o dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų veiksmų, kai be servituto naudotojų sutikimo ir valios, ieÅ¡kovo žemės sklype buvo pakeista kelio vieta, dėl ko iÅ¡nyko reali galimybė naudotis keliu.

Atsakovai negali laisvai naudotis ir neapsunkinti patekti į savo namus, nes kelio dislokacija buvo pakeista tik plane, jo faktiÅ¡kai neįrengiant ir neprijungiant prie esamų kelių, nes to kelio prijungimas yra neįmanomas, kadangi prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. IÅ¡nagrinėjus pirminę bylÄ pagal atsakovų ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui ir patenkinus atsakovų reikalavimus, bus panaikintas Å¡is neteisėtas kelio žemės sklype perkėlimas ir keliu atsakovams bus galima naudotis toliau neapsunkintai, kas neigia ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrindÄ teigti, kad bÅ«tent pirminėje byloje yra ieÅ¡kovo inicijuotos bylos dalykas ir pagrindas, tad neiÅ¡sprendus pirminės bylos, nėra galima toliau apręsti ieÅ¡kovo inicijuotos bylos.      Atskirasis skundas netenkintinasBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-673-341/2014 pagal ieÅ¡kovo V.

S. ieÅ¡kinį atsakovams T. S. ir R. Å . dėl servituto panaikinimo iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-76-647/2014 pagal ieÅ¡kovų R. Å ., T. S. ieÅ¡kinį atsakovams V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiasis asmuo asmuo UAB „Effectivus“, dėl sklypo ribų patikslinimo panaikinimo.Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį (CPK 263 str. 1 d.).Apelianto atskirasis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylų sÄ sajumÄ teisinių santykių kvalifikacijos prasme, neįvertino abiejų ginčų chronologinio sÄ sajumo, t. y. kuris ginčas savo pobÅ«džiu ir iÅ¡sprendimo sukeliamomis pasekmėmis yra pirminis, ir kuris yra antrinis, ir nagrinėjamu atveju pirminis ginčas savo pobÅ«džiu ir iÅ¡sprendimo teisinėmis pasekmėmis yra ginčas bÅ«tent Å¡ioje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-05-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-76-647/2014 atmetė ieÅ¡kovų R. Å . ir T. S. ieÅ¡kinį atsakovams V. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės Å«kio ministerijos, trečiasis asmuo UAB ,,Effectivus“, dėl sklypo ribų patikslinimo panaikinimo, kurioje ieÅ¡kovai R. Å . ir T. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti atsakovui V.

S. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Effectivus“ 2010 m. vasario 22 d. atliktus kadastrinius matavimus, kaip neteisėtus, ir jų pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. Ž48-491 „Dėl V. S. (V. S.) žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ įtvirtintus sklypo kadastrinių duomenų pakeitimus, įpareigoti atsakovÄ V.

S. ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, paÅ¡alinti nuo 1998 m. gegužės 21 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 41-4125, per žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto visas kliÅ«tis, trukdančias tinkamai naudotis keliu. LITEKO duomenys patvirtina, kad minėtas teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka. Sutiktina su atsakovų R. Å . ir T.

S. atsiliepime nurodytais argumentais, jog pagal ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį iÅ¡keltoje civilinėje byloje yra ginčijamas kelio servituto panaikinimas konkrečioje žemės sklypo vietoje (plane pažymėta S(1)), o atsakovai pirminėje iÅ¡keltoje civilinėje byloje ginčija bÅ«tent servitutinio kelio perkėlimÄ iÅ¡ buvusios vietos į naujÄ vietÄ , kuri kaip minėta, plane pažymėta indeksu S(1). Todėl pirminėje byloje teismo nustatytos aplinkybės turės teisinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

S. ieÅ¡kinį atsakovams R. Å . ir T. S. dėl servituto panaikinimo.  Pažymėtina, kad pirminėje byloje esant ieÅ¡kinio patenkinimo galimybei, bÅ«tų panaikintas ginčo žemės sklype kelio perkėlimas į kitÄ vietÄ , ir tokiu atveju tai turėtų teisinę reikÅ¡mę sprendžiant klausimÄ pagal ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinio reikalavimus dėl servituto panaikinimo.  Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-28 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas n u t a r ė :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Loreta Lipnickienė