2f2b2ff9-eb33-4882-875a-0806d51bac2b · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-711-945/2020 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01247-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.12.2; 2.4.2.1; 3.3.1.18.4 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Mindaugo Å imonio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

K. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. B. ieÅ¡kinį atsakovui M. K. dėl iÅ¡keldinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡keldinti atsakovÄ su visais asmeniniais daiktais iÅ¡ žemės sklypo, gyvenamojo namo, Å«kinių pastatų ir kiemo rÅ«sio bei kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas, buvęs ieÅ¡kovės sugyventinis, su kuriuo ji turi nepilnamečių vaikų, nuo 2004 m. gyvena ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje.

IeÅ¡kovė su vaikais Å¡ioje sodyboje negyvena jau nuo 2015 m. pabaigos, kai atsakovas, kuris yra ne vienÄ kartÄ teistas, paskutinį kartÄ nuteistas 2014 m. ir atlikęs bausmę, grįžo į sodybÄ ir dėl neįmanomo bendro gyvenimo ieÅ¡kovė buvo priversta su vaikais iÅ¡sikraustyti. 2016 m. lapkričio mėn. ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovui raÅ¡tÄ , kad jis iÅ¡sikeltų iÅ¡ sodybos, tačiau atsakovas į raginimÄ iÅ¡sikelti nereagavo, tik pagrasino susidoroti su ja, sudeginti pastatus. IeÅ¡kovė ir vėliau ne kartÄ ragino atsakovÄ iÅ¡sikelti, 2019 m. gegužės 9 d. iÅ¡siuntė raginimÄ iÅ¡sikelti per notarÄ , tačiau atsakovas į niekÄ nereaguoja ir neiÅ¡sikelia iÅ¡ jai priklausančios sodybos.

Atsakovas pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises, t. y. ji negali laisvai naudotis ir disponuoti savo turtu.

2. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad sodyba, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovė praÅ¡o jį iÅ¡keldinti, yra įgyta iÅ¡ jo asmeninių lėšų, ieÅ¡kovė prie Å¡io turto įsigijimo neprisidėjo. BÅ«tent atsakovas pradėjo ieÅ¡koti jiems patogaus gyvenamojo bÅ«sto, pardavė jam 1996 m. birželio 21 d. tetos padovanotÄ butÄ , už kurį gavo 46 800 Lt (13 554,22 Eur). Be to, atsakovas turėjo santaupų bei pasiskolino 18 000 Lt (5213,16 Eur) iÅ¡ artimo draugo. Nei ieÅ¡kovė, nei jos artimieji neprisidėjo ir prie nekilnojamojo turto pagerinimo, remonto, iÅ¡laikymo ar priežiÅ«ros.

Ä® sodybos pagerinimÄ jis įdėjo daug savo santaupų ir net skolinosi, taip pat pastatė priestatÄ prie namo, jame įrengė virtuvės ir vonios kambarius, pakeitė namo stogÄ , įrengė Å¡ildomas grindis, keitė langus ir atliko daugybę kitų darbų. Dokumentais patvirtinti Å¡ių aplinkybių atsakovas negali, nes ieÅ¡kovė 2017 m. vasaros pabaigoje be jo žinios įėjusi į gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ jo iÅ¡nešė daugybę dokumentų. Nekilnojamojo turto įsigijimo sandoris buvo sudarytas ieÅ¡kovės vardu tik todėl, kad atsakovas labai ieÅ¡kovę mylėjo, manė, jog tokiu bÅ«du ji jausis saugi, rami, kad galės atsiduoti motinystei, neskubės ieÅ¡koti darbo.

IeÅ¡kovė pirmÄ kartÄ pradėjo dirbti tik 2010 m. Iki to laiko ji ir jų vaikai gyveno iÅ¡laikomi atsakovo. Atsakovas užsiėmė įvairia veikla, dirbo darbus ne tik pagal darbo sutartį, o ieÅ¡kovė jos gautas pajamas naudojo tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nuo to laiko, kai ieÅ¡kovė iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų, atsakovas vienas prižiÅ«ri ir iÅ¡laiko nekilnojamÄ jį turtÄ . Ginčo sodyba yra jo vienintelė gyvenamoji vieta. Be to, atsakovui Å¡iuo metu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, iÅ¡keldino atsakovÄ su visais asmeniniais daiktais iÅ¡ žemės sklypo, gyvenamojo namo, Å«kinių pastatų, pastato – kiemo rÅ«sio ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 75 Eur žyminį mokestį ir 450 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimÄ .

4. Teismas nustatė, kad ginčo sodyba priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Šalims nutraukus tarpusavio santykius ir ieškovei išsikrausčius gyventi kitur, joje liko gyventi atsakovas ir jis iš sodybos gera valia neišsikelia.

5. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovo veiksmai pažeidžia jos, kaip savininkės teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe (turėdama gyvenamÄ jÄ patalpÄ , ieÅ¡kovė su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute Alytuje, negali naudotis jai priklausančiu turtu dėl atsakovo grasinimų, atsakovas naudojasi turtu, bet nemoka mokesčių, kuriuos tenka sumokėti ieÅ¡kovei), todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ užimamų statinių ir žemės sklypo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu.

6. Teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė fakto, jog ginčo turtas yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė (CK 4.262 straipsnis). Aplinkybes, kad Å¡alys, turinčios bendrų vaikų, sodyboje gyveno kaip Å¡eima ir atsakovas, jo teigimu, prisidėjo tiek lėšomis, tiek darbu prie nekilnojamo turto įsigijimo, statybos ir remonto (įrengimo), teismas vertino kaip nesudarančias pagrindo iÅ¡vadai, jog ginčo turtas Å¡alims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog prisidėjo prie ieÅ¡kovei priklausančio nekilnojamojo turto įsigijimo bei jo pagerinimo, kad pagerinimų mastas lemia bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimÄ .

7. Ä®vertinęs Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡Ä apie atsakovo teistumus ir jam skirtas bausmes, taip pat aplinkybę, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie lėšų skolinimÄ si iÅ¡ jo nurodytų fizinių asmenų, darbÄ ir gautas pajamas, teismas, remdamasis įrodymų pusiausvyros principu, sprendė, jog labiau tikėtinos ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas niekur nedirbo, neturėjo pajamų (neprisidėjo ir prie vaikų iÅ¡laikymo), turėjo kreditorių, todėl neturėjo lėšų sodybai įsigyti bei jÄ Ä¯rengti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas sprendimÄ priėmė pažeisdamas materialines ir procesines teisės normas, neatskleidė bylos esmės, netinkamai atliko įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ . 1.2. Teismas padarė daug itin grubių procesinių pažeidimų. 2019 m. rugsėjo 11 d. vykusiame pirmajame parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu atsakovo atstovė pareiÅ¡kė, kad byloje bus teikiamas prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl nekilnojamojo turto pripažinimo daline nuosavybe ir jo padalijimo, bei nesutiko, jog iÅ¡ parengiamojo teismo posėdžio bÅ«tų pereita į teismo posėdį ir byla bÅ«tų nagrinėjama iÅ¡ esmės, teismas, ignoruodamas Å¡iuos atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimus, nutarė skirti bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės teismo posėdyje ir skyrė 14 d. terminÄ prieÅ¡ieÅ¡kiniui parengti.

Rengdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį ir rinkdamas įrodymus jo reikalavimams pagrįsti, atsakovas du kartus teikė praÅ¡ymus dėl teismo pavedimo antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes, tačiau teismas Å¡ių praÅ¡ymų netenkino, taip užkirsdamas keliÄ atsakovui byloje rinkti įrodymus, pažeisdamas rungtyniÅ¡kumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus. Dėl tokių teismo procesinių sprendimų atsakovas neturėjo galimybės laiku parengti prieÅ¡ieÅ¡kinio bei teikė praÅ¡ymÄ pratęsti teismo nustatytÄ terminÄ .

Ir šis atsakovo prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad pratęsiami gali būti tik įstatymo ar teismo nustatyti procesiniai terminai, o šiuo atveju teismas neva nenustatė konkretaus termino priešieškiniui pateikti. Tačiau konstatavęs, kad nenustatė termino priešieškiniui pateikti, teismas, 2019 m. spalio 11 d. teismo posėdyje atsakovo atstovei pateikus priešieškinį, jį atsisakė priimti būtent dėl pažeisto pateikimo termino. 1.3. Nepriėmęs atsakovo priešieškinio, teismas neatskleidė bylos esmės ir tarp šalių kilusio ginčo neišsprendė.

Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 143 straipsnio nuostatas, kadangi egzistavo visos procesinės sÄ lygos prieÅ¡ieÅ¡kiniui priimti. Teismas užprogramavo kitų ginčų tarp Å¡alių kilimÄ , nes atsakovui savo pažeistas teises ir įstatymo saugomus interesus teks ginti užvedant kitÄ civilinę bylÄ dėl nekilnojamojo turto pripažinimo daline nuosavybe ir jo padalijimo, nors Å¡iuos klausimus buvo galimybė iÅ¡spręsti jau užvestoje byloje. 1.4. Bylos aplinkybės patvirtina, kad Å¡alys beveik 13 m. kartu gyveno bendrÄ nesantuokinį gyvenimÄ , per tiek bendro gyvenimo metų tarp jų susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, todėl buvo sukurta bendra nuosavybė.

IeÅ¡kovė, reikalaudama atsakovÄ iÅ¡keldinti, elgiasi nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovė į teismÄ dėl iÅ¡keldinimo kreipėsi praėjus beveik ketveriems metams po to, kai atsakovÄ paliko gyventi vienÄ ginčo gyvenamajame name. Tokie jos veiksmai patvirtina, kad ji pripažino, jog ginčo gyvenamasis namas priklauso atsakovui ir jis turi teisę jame gyventi. Su ieÅ¡kove turi bÅ«ti derinamas nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ jÄ daline nuosavybe ar kompensacijos iÅ¡mokėjimo klausimas. Tik tinkamai iÅ¡sprendus Å¡iuos klausimus buvo galima spręsti, ar yra teisinis pagrindas atsakovÄ iÅ¡keldinti. 1.5.

Teismas sprendimÄ priėmė remdamasis vien tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais ir keliais į bylÄ pateiktais dokumentais, kurie patvirtino tik tai, kad ginčo nekilnojamasis turtas įregistruotas ieÅ¡kovės vardu. Be to, teismas pernelyg gilinosi į aplinkybes, kiek kartų atsakovas yra teistas, kiek kartų atliko realiÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios nebuvo susijusios su byloje pareikÅ¡tais reikalavimais. Teismas nevertino atsakovo pateiktų paaiÅ¡kinimų ir įrodymų, kad atsakovas iÅ¡ savo asmeninių lėšų įgijo gyvenamÄ jį namÄ , atliko jo rekonstrukcijÄ , kurių ieÅ¡kovė nenuginčijo.

9. IeÅ¡kovė atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2019 metų spalio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 300 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ atlyginimÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad, gavęs ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo, atsakovas nei atsiliepime, nei parengiamojo posėdžio metu nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas savo lėšomis ar darbu yra prisidėjęs prie ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įgijimo.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė Å¡alių rungtyniÅ¡kumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, užkirto jam keliÄ byloje pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį. 2019 m. rugsėjo 11 d. parengiamojo teismo posėdžio metu tenkinęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ teismas nusprendė pereiti į teismo posėdį ir jį paskirti 2019 m. spalio 11 d., suteikiant atsakovui teisę pareikÅ¡ti byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teismas pagrįstai netenkino atsakovo praÅ¡ymų pavesti antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes, nes atsakovas nenurodė, kokia apimtimi tas aplinkybes konstatuoti.

Be to, nekilnojamojo turto bÅ«klę ir vertę konstatuoja turto vertintojai, o ne antstoliai. Teismo posėdyje sprendžiant atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ ieÅ¡kovė nesutiko, kad bÅ«tų priimtas prieÅ¡ieÅ¡kinis, nes jo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimÄ . Be to, prieÅ¡ieÅ¡kinis dar buvo neparuoÅ¡tas, nes atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė teismo iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus, todėl teismas pagrįstai nusprendė prieÅ¡ieÅ¡kinio nepriimti ir bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Atsakovas turėjo teisę pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teisme priėmimo.

Tuo metu jis jau buvo gavęs ieÅ¡kinį ir suprato, kad ieÅ¡kovė siekia jį iÅ¡keldinti iÅ¡ sodybos, buvo aiÅ¡ku, jog Å¡alys nesudarys byloje taikos sutarties. Atsakovas turėjo savo procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai ir nevilkinti bylos nagrinėjimo. Vien tai, kad buvo užkirstas kelias atsakovui vilkinti procesÄ , nereiÅ¡kia, jog teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė nustatytas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialines teisės normas ir nepadarė procesinių teisės pažeidimų, todėl naikinti teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad sodyba, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovė siekia iÅ¡keldinti atsakovÄ , Nekilnojamojo turto registre yra registruota ieÅ¡kovės vardu, jog Å¡ioje sodyboje ieÅ¡kovė kurį laikÄ gyveno kartu su atsakovu, su kuriuo susilaukė bendrų vaikų, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir bylos nagrinėjimo metu sodyboje gyveno atsakovas, o ieÅ¡kovė su nepilnamečiais vaikais dėl konfliktų su atsakovu iÅ¡sikraustė 2015 m.

12. IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl atsakovo iÅ¡keldinimo, vadovaudamasi CK 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.98 straipsnio nuostatomis, grindžia aplinkybėmis, kad ginčo turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovas jokių daiktinių teisių į turtÄ neturi, todėl juo naudojasi be teisėto pagrindo. BÅ«tent Å¡ias aplinkybes konstatavęs pirmosios instancijos teismas ir patenkino ieÅ¡kinį. Nesutikdamas su tokia skundžiamame sprendime pateikta iÅ¡vada atsakovas iÅ¡ esmės akcentuoja bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme padarytus procesinio pobÅ«džio pažeidimus, dėl kurių, jo vertinimu, nebuvo atskleista bylos esmė, teismas neteisėtai apribojo atsakovo teises.

13. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas jau atsiliepime į ieÅ¡kinį akcentavo, kad ginčo sodyba yra įsigyta ir rekonstruota jo lėšomis, 2019 m. rugsėjo 11 d. parengiamojo posėdžio metu nurodė teiksiantis prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe. Atsakovo teismui teikti praÅ¡ymai dėl faktinių aplinkybių konstatavimo atskleidžia, kad atsakovas ėmėsi veiksmų jo pozicijÄ pagrindžiantiems įrodymams surinkti. Nors faktas, kad teismas teiktus praÅ¡ymus atmetė, ir leidžia spręsti, jog savo procesines teises, susijusias su įrodymų rinkimu, atsakovas įgyvendino netinkamai, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos, nuoseklÅ«s atsakovo veiksmai buvo nukreipti į ieÅ¡kovės, kaip turto savininkės, teisių ginčijimÄ .

Å ių veiksmų rezultatu tapo atsakovo 2019 m. spalio 8 d. pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinis, kuriuo atsakovas prašė pripažinti, kad jam kartu su ieÅ¡kove priklauso po ½ dalį ginčo turto, ir atsakovui priklausančiÄ dalį atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės. 2019 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį atsisakė priimti. IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«muose iniciavo savarankiÅ¡kÄ teisminį procesÄ (bylos Nr. e2-1134-292/2020), kuriame ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia iÅ¡ esmės tapačius reikalavimus, kurie buvo pareikÅ¡ti nagrinėjamoje byloje nepriimtame prieÅ¡ieÅ¡kinyje.

14. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsisakydamas priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį teismas nepagrįstai apribojo jo procesines teises. Šį skundo argumentÄ teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu. Nors CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisę pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovas turi iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teisme priėmimo, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai dar parengiamojo posėdžio metu teismui buvo pateikta atsakovo pozicija dėl jo apsisprendimo savo teises ginti byloje pareiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį, todėl egzistavo sÄ lygos CPK 229 straipsnyje nustatyta tvarka skirti dar vienÄ parengiamÄ jį posėdį arba, net ir priėmus nutartį pereiti į teisminį bylos nagrinėjimÄ , suteikti galimybę atsakovui prieÅ¡ieÅ¡kinį teikti jau teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 143 straipsnio 1 dalis, 232 straipsnis).

Formaliu procesinių normų taikymu negali būti grindžiamas CPK 2 straipsnyje įtvirtintų esminių civilinio proceso tikslų neatitinkantis skubotas bylos nagrinėjimas ignoruojant proceso dalyvių teises.

15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, vadovaujantis CPK 143 straipsnio 2 dalies 2–3 punktais, prieÅ¡ieÅ¡kinis turi bÅ«ti priimamas, jeigu patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį bus visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nebegalima patenkinti pradinio ieÅ¡kinio, taip pat kai tarp prieÅ¡ieÅ¡kinio ir pradinio ieÅ¡kinio yra tarpusavio ryÅ¡ys ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai iÅ¡nagrinėti ginčus. Nagrinėjamu atveju Å¡ių sÄ lygų egzistavimÄ patvirtina aplinkybė, kad ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas tenkino tuo pagrindu, jog atsakovas neturi daiktinių teisių į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , iÅ¡ kurios jį siekia iÅ¡keldinti ieÅ¡kovė.

BÅ«tent daiktinių teisių (dalinės nuosavybės teisės) egzistavimÄ prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir siekė įrodinėti atsakovas. Kartu pažymėtina, kad net ir nepriėmęs prieÅ¡ieÅ¡kinio, t. y. atsisakęs nagrinėti reikalavimÄ dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, vėliau teismas sprendime ėmėsi vertinti prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovo teiktų reikalavimų pagrįstumÄ . Viena vertus, tokiu bÅ«du teismas išėjo už reikalavimų, dėl kurių užvesta civilinė byla, ribų.

IeÅ¡kiniu nebuvo reiÅ¡kiamas reikalavimas iÅ¡spręsti klausimÄ dėl to, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas. Teismas nagrinėti priėmė tik reikalavimÄ dėl atsakovo iÅ¡keldinimo, tačiau esminę teismo sprendimo motyvų dalį sudaro argumentai, kad atsakovo pretenzijos į dalinę turto nuosavybę yra nepagrįstos. Antra vertus, toks teismo sprendimo turinys atskleidžia akivaizdų ryšį tarp ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, kadangi teismas dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo sprendė analizuodamas nepriimto prieÅ¡ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančias aplinkybes.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad situacija, kai nepriimto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai yra vertinami priimant teismo sprendimÄ , patvirtina ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio tarpusavio ryšį, dėl kurio tik Å¡iuos reikalavimus nagrinėjant kartu galima teisingai iÅ¡nagrinėti ginÄÄ , o kartu ir lemia CPK 143 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimÄ atsisakant prieÅ¡ieÅ¡kinį priimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2019).

16. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad formalaus pobÅ«džio atsisakymu priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį ne tik nebuvo atkurta teisinė taika tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 straipsnis), bet ir buvo sukurta tiek materialiniu, tiek ir procesiniu pobÅ«džiu ydinga teisinė situacija. Nors teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl paties teismo už bylos nagrinėjimo ribų palikto atsakovo reikalavimo pripažinti turtÄ bendrÄ ja daline nuosavybe nepagrįstumo, tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į turtÄ liko neiÅ¡spręstas.

Å iÄ aplinkybę patvirtina nutarties 13 punkte nurodyti duomenys, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje teiktas reikalavimas tapo savarankiÅ¡ko civilinio proceso dalyku. NeiÅ¡sprendęs Å¡io ginčo teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovas neturi daiktinių teisių į ginčo turtÄ , bei, tenkindamas reikalavimÄ dėl iÅ¡keldinimo, atėmė iÅ¡ atsakovo galimybę naudotis turtu, kuris, atsakovo tvirtinimu, jam priklauso nuosavybės teise. Tuo atveju, jeigu įsiteisėtų nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, o Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1134-292/2020 bÅ«tų priimtas sprendimas tenkinti atsakovo reikalavimÄ dėl turto pripažinimo daline nuosavybe, susiklostytų teisinė situacija, kai skirtingais teismų sprendimais bÅ«tų tiek konstatuotas daiktinių teisių į turtÄ egzistavimo faktas, tiek ir faktas, kad tokių teisių atsakovas neturi.

Nurodytų aplinkybių visuma atskleidžia akivaizdų ryšį tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo reikalavimų, kuris lemia, kad ieÅ¡kinio reikalavimai negalėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėti kartu neiÅ¡sprendžiant ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, todėl atsisakydamas priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir nagrinėti jį kartu su ieÅ¡kiniu pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimÄ , kuris nulėmė tolimesnio bylos nagrinėjimo neteisėtumÄ ir galėjo nulemti galimai nepagrįstÄ ir neteisėtÄ bylos nagrinėjimo baigtį.

17. Ä®vertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas bylÄ iÅ¡nagrinėjus nesilaikant proceso teisės normų, nepagrįstai apribojant atsakovo teisę pareikÅ¡ti byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, neatskleidžiant bylos esmės, kas sudaro pagrindÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

18. GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismo dėmesys atkreiptinas į tai, kad nagrinėjant ieÅ¡kinio reikalavimus pakartotinai dėl Å¡ioje nutartyje konstatuoto jų ryÅ¡io su Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1134-292/2020 nagrinėjamais atsakovo reikalavimais turi bÅ«ti vertinamas bylų sujungimo tikslingumo klausimas (CPK 136 straipsnio 4 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ tenkinti. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Edvardas Paliokas Mindaugas Å imonis