2022-08-17 Nr. AB-20762-4-11-3-00007-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3661-968/2022

Teisminio proceso Nr. 4-11-3-00007-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Beatos Martišienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei E. M., jos atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjaujant Nomedai Gritėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės E. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei E. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Medininkų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė taikyti (duomenys neskelbtini) pilietei prisistačiusiai E. M. (toliau – ir užsienietė), (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. gruodžio 27 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

2. Užsienietė paaiškino, kad į Lietuvą pateko iš Baltarusijos, į kurią atvyko legaliai, atskrisdama (duomenys neskelbtini) avialinijų reisu į Minską. Kada tai įvyko neprisimena. Paaiškino, kad į Baltarusiją atvyko mokytis ekonomikos, tačiau pradžioje mokėsi rusų kalbos, kursuose prie Minsko universiteto. Į Lietuvą atvyko taip pat mokytis, nes Baltarusijoje negalėjo dirbti ir taip gauti pajamų pragyvenimui. Supranta, kad valstybės sieną kirto neteisėtai. Sienos perėjimo metu, pasienyje, pamėtė dokumentus: pasą, gimimo liudijimą, brandos atestatą. Lietuvoje jokių ryšių neturinti, tačiau norėtų gyventi išsinuomotame būste. Pinigų pati neturi, bet ją gali paremti draugai, gautų apie 300 eurų. Iš Lietuvos bėgti neketina. Prašė leisti jai gyventi už Centro ribų.

3. Užsienietė teikimo prašė netenkinti. Užsienietei prašė skirti alternatyvią sulaikymui priemonę su teise laisvai judėti už Centro ribų. Manė, kad nėra teisinio pagrindo skirti pačią griežčiausią įstatyme numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimu buvo nuspręsta VSAT Centro teikimą tenkinti iš dalies – taikyti (duomenys neskelbtini) pilietei prisistačiusiai E. M., (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę –apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

5. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 3 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės, Druskininkų pasienio užkardos veiklos teritorijoje pasienio ruože buvo sulaikyta asmenų grupė kurių tarpe buvo ir užsienietė.

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus Regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimu užsienietei pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. kovo 22 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas pabrėžė, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 1 d. sprendimu užsienietė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalimi, buvo įleista į Lietuvos Respubliką ir 6 mėnesiams apgyvendinta laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8. Teismas nurodė, kad 2021 m. spalio 26 d. Departamentas sprendimu Nr. 21S34773 E. M. nesuteiktas prieglobstis ir nutarta ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką. Tuo pačiu sprendimu užsienietė buvo įtraukta į Šengeno informacinę sistemą perspėjimų sąrašą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

9. Teismas nustatė, kad 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs užsienietės skundą jį tenkino iš dalies ir draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką nustatė dvejiems metams nuo išsiuntimo dienos. Teismas tokį pat terminą nustatė duomenims apie užsienietę Šengeno informacinėje sistemoje. Šį teismo sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. kovo 21 d. sprendimu paliko galioti.

10. Byloje teismas nustatė, kad dėl užsienietės yra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo nuspręsta išsiųsti užsienietę iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Taigi jos patekimas ir buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje iš esmės yra neteisėtas ir būtina įvykdyti sprendimą dėl jos išsiuntimo.

11. Teismas konstatavo, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, žinodama apie tai. Lietuvoje neturi pastovios gyvenamosios vietos, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių bei pakankamai lėšų pragyventi savarankiškai. Teismas abejojo užsienietės ketinimais gyventi Lietuvoje, nes, būdama Lietuvoje metus laiko, neužimta, turėdama daug laisvo laiko, nedėjo jokių pastangų bent minimaliai pramokti kalbą, nedėjo jokių pastangų susirasti būstą, nesidomėjo valstybės politiniais veikėjais (negalėjo įvardinti Lietuvos Respublikos Prezidento). Šie duomenys bei faktas, kad užsienietė kalba prancūzų kalba, leido manyti, kad jos tikrieji ketinimai yra apsigyventi kitoje Europos sąjungos šalyje, bet ne Lietuvoje.

12. Teismas konstatavo, kad užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminas baigiasi 2022 m. liepos 2 d., šios priemonės taikymo pagrindai nėra išnykę, išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdama laisvai užsienietė gali savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir pasislėpti, tuo sutrukdydama įvykdyti galutinį sprendimą dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir kartu sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybėse narėse.

13. Teismas nurodė, kad nepateikta, duomenų, kad užsienietės buvimas Lietuvos Respublikoje ir jos atžvilgiu priimto sprendimo vykdymas galėtų būti užtikrintas kitomis Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis alternatyviomis priemonėmis. Byloje taip pat nerasta duomenų, kad užsienietė priklauso pažeidžiamų asmenų grupei.

14. Tačiau, vertindamas tai, jog užsienietė Lietuvos teritorijoje yra nuo 2021 m. liepos 3 d., sprendimas dėl jos išsiuntimo iš šalies įsigaliojo ir vykdytinas nuo 2022 m. kovo 21 d., teismas nustatė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nustatytinas trumpiau nei prašoma.

III. 15. Užsienietė apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – paskirti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

16. Užsienietė nesutinka su teismo argumentais, teigiančiais, kad užsienietės ketinimą nelikti Lietuvos Respublikoje įrodo faktas, kad užsienietė nepramoko lietuvių kalbos ir tai, kad užsienietė gerai kalba prancūzų kalba. Prideda, kad teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad užsienietė nesusirado būsto Lietuvoje, kadangi neatsižvelgė į tai, kad užsienietė neturi leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje ir neturi dėl to pajamų.

17. VSAT Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. VSAT Centras atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Užsienietė nėra sulaikyta. Atskiruose Centro sektoriuose apgyvendintiems užsieniečiams yra užtikrinamas plotas gyvenamojoje patalpoje, pagal higienos normas, suteikiama medicininė pagalba, suteikiamos higienos priemonės, buitinė technika, baldai, užtikrinamas elektros tiekimas, tiekiamas maistas bei kitos reikalingos priemonės ir paslaugos, kurios yra reikalingos siekiant užtikrinti tinkamas materialines užsieniečių priėmimo sąlygas. Užsieniečiams, apgyvendintiems Centro teritorijoje, organizuojamas jų užimtumas tiek sektoriaus viduje, tiek už sektoriaus ribų. Centro teritorijoje apgyvendintiems užsieniečiams už sektoriaus ribų suteikiama galimybė užsiimti įvairia sporto veikla (pvz., krepšinis, futbolas, tinklinis, sporto salė), bei už sektoriaus ribų yra vykdomi įvairūs užsiėmimai mokyklėlėje.

17.2. Užsienietė, yra linkusi pažeidinėti įstatymus, kadangi į Lietuvos Respubliką ji atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną, prieglobsčio prašymą pateikė tik ją sulaikius. Taip pat užsienietė neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Įsiteisėjus LVAT nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pasikeitė užsienietės teisinis statusas, ji nėra prieglobsčio prašytoja, užsienietė neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Neskyrus užsienietei alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jos judėjimo teisės, kiltų reali rizika nepasiekti tikslų - įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

17.3. (duomenys neskelbtini) ambasada Briuselyje 2022 m. birželio 8 d. išdavė E. M., (duomenys neskelbtini) dėl grįžimo į kilmės šalį pažymėjimą, galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 7 d. Pradėta minėtos užsienietės išsiuntimo procedūra. Šiuo metu su minėta ambasada derinamas vizų išdavimas pareigūnams, kurie lydės grupę (duomenys neskelbtini) piliečių iki kilmės šalies. Pažymi, jog LVAT analogiškoje 2022 m. rugpjūčio 10 d. byloje Nr. A-3632-525/2022 konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Įstatymo keliamiems tikslams – įvykdyti užsieniečio išsiuntimo kilmės šalį, t. y. (duomenys neskelbtini), procedūrą – šiuo metu užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir būtina, o pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebus užkardyta užsieniečio pabėgimo ir pasislėpimo rizika.

17.4. Neigiamas Departamento sprendimas, leidžia daryti išvadą, kad ateityje užsienietė negalės likti Lietuvos Respublikoje ir yra tikimybė, kad užsienietė nebūdama sulaikyta, bandys išvykti iš Lietuvos, tokiu būdu užkirsdama kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba grąžinimo priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus.

17.5. Užsienietė nėra pripažinta pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo užsienietei skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, iki 2022 m. spalio 1 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog siekiant užtikrinti, kad užsienietė nepasišalintų iš Lietuvos Respublikos iki jos išsiuntimo iš Lietuvos procedūros pabaigos, yra tikslinga paskirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, Centro teikimą tenkino.

20. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

22. Pagal Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalį užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. VSAT periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 14021 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

23. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

24. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

25. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, pavyzdžiui, ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktą alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

26. Nagrinėjamu atveju užsienietės prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra yra baigta, Departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimas, kuriuo, be kita ko, užsienietei atsisakyta suteikti prieglobstį, yra įsigaliojęs, kadangi LVAT 2022 m. kovo 21 d. galutine ir neskundžiama nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo atmetė. Bylos duomenimis ambasada Briuselyje 2022 m. birželio 8 d. išdavė Užsieniečio grįžimo į kilmės šalį pažymėjimą. Taigi, šiuo metu vykdoma Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę procedūra.

27. Iš bylos medžiagos matyti, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, su savimi neturėjo dokumentų, galinčių patvirtinti jos asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Užsienietės paduotas prašymas suteikti prieglobstį, kaip buvo nustatyta Departamento ir patvirtinta pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų, buvo nedetalus, abstraktus, stokojo suderinamumo su kompetentingų institucijų surinkta informacija apie kilmės valstybę. Minėta aplinkybė rodo, kad prašymo suteikti prieglobstį padavimas Lietuvos Respublikoje nebuvo užsienietės tikslas, taip pat vertintina, jog ji prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu tinkamai su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais nebendradarbiavo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad užsienietė Lietuvos Respublikoje neturi šeiminių, ekonominių, socialinių bei kitokių ryšių Lietuvos Respublikoje, atsisako savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, padidina užsienietės pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos ir Lietuvos Respublikos riziką.

28. Atsižvelgdama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Įstatymo keliamiems tikslams – įvykdyti užsienietės išsiuntimo į kilmės valstybę procedūrą – šiuo metu užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir būtina, o pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebus užkardyta užsienietės pabėgimo ir pasislėpimo rizika.

29. Apibendrinant nurodytina, kad užsienietės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) pilietės E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė