2022-03-30 Nr. AB-7465-3-61-3-04771-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1791-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04771-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S37567 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 6K-2001; 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde nesutiko su skundžiamu Sprendimu. Jo teigimu, jis nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą, todėl atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Taip pat pareiškėjas pateikė realius duomenis ir nurodė konkrečias individualias aplinkybes – homoseksualumą ir dėl to patiriamus grasinimus, smurtą – dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas netyrė individualios pareiškėjo situacijos, jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai, be to, atsakovas neįvertino individualios pareiškėjo ekonominės būklės, jo padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

3. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjant jo prašymą turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negalėjo būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą ir tyrimo metu surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatė tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikio, t. y. nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikslų ar motyvų persekioti pareiškėją, o ekonominio pobūdžio išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Todėl atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta.

6. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl to, kad jam gresia persekiojimas, nes artimai bendravo su tos pačios lyties asmeniu, tačiau jo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo neišsamus, nenuoseklus. Negana to, apklausos metu pareiškėjas teigė prieštaringą informaciją: nurodė, kad turėjo artimų santykių tik su vienu vyru (generolo sūnumi), kuris už tai pareiškėjui mokėjo pinigus, o vėliau – kad iki 2019 m. gegužės mėn. pradėjo bendrauti su kitais vyrais. Pareiškėjo paklausus, ar jam patinka vyrai, ar moterys, jis atsakė, kad „perneša visus“, kas neleido daryti pagrįstos prielaidos, jog pareiškėjas iš tiesų yra homoseksualus. Todėl pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta.

7. Migracijos departamentas nurodė, kad priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo individuali situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, o, remiantis kilmės valstybės informacija, kilmės šalyje beatodairiško smurto lygis yra žemas, todėl pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8. Dėl išsiuntimo ir draudimo išvykti atsakovas nurodė, jog tikėtina, kad pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Taip pat iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta, taip pat pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl, atsakovo nuomone, jis pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas, todėl pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo M. N. skundą atmetė.

11. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, nurodė, jog ginkluoti konfliktai nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nėra randama duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) provincijoje vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. 2020/2021 metų ataskaitoje Amnesty International praneša, jog ginkluotų grupuočių sukeltas smurtas yra paplitęs šalies rytuose ir centrinėje dalyje. Ginkluoti konfliktai ir smurtas tęsėsi tokiose (duomenys neskelbtini) rytų provincijose kaip (duomenys neskelbtini), šių konfliktų metu žuvo šimtai žmonių. Pavojingiausiomis provincijomis su didžiausiu aukų skaičiumi išlieka (duomenys neskelbtini) provincijos. Šiuo laikotarpiu buvo užfiksuotos 1 897 civilių mirtys, siejamos su konfliktu. Konflikto rėmuose, daugelis grupuočių kovoja prieš (duomenys neskelbtini) ginkluotąsias pajėgas (duomenys neskelbtini) ir JT stabilizavimo misiją (MONUSCO), puola civilius gyventojus. (duomenys neskelbtini) provincijoje intensyviausia situacija tęsėsi (duomenys neskelbtini) teritorijose, kas lėmė didelio masto žmogaus teisių pažeidimus, be to, daug vietinių gyventojų buvo priversti persikelti į kitas, saugesnes šalies vietas. Todėl beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) provincijoje yra žemas, rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali.

12. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo paaiškinimai apie jo seksualinę orientaciją nenuoseklūs. Iš pradžių pareiškėjas save įvardino kaip homoseksualų, o vėliau, Migracijos departamento pareigūnui paklausus, kokia yra jo seksualinė orientacija, jis nurodė, kad jam patinka ir vyrai, ir moterys. Taip pat nurodė, kad bendravo ir su kitais vyrais, o uždavus klausimą, ar turėjo kokių nors kitų partnerių vyrų, nurodė, kad turėjo santykius tik su savo draugu. Įvertinęs tai, teismas nurodė, kad kyla abejonių dėl jo deklaruojamos seksualinės orientacijos (homoseksualumo), o pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta, nes jis nepagrindė savo baimės grįžti į (duomenys neskelbtini). Be to, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Todėl atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimo veiksmais kilmės valstybėje negali būti laikoma visiškai pagrįsta. Teismo vertinimu, nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo paaiškinimai neleidžia identifikuoti tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Nustatytos aplinkybės nepagrindžia pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

13. Teismui įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, lėmusius jo išvykimą iš kilmės valstybės, Migracijos departamento surinktą informaciją apie kilmės valstybę, buvo nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo persekiojamas dėl jo seksualinės orientacijos, tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje asmeniui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Todėl pareiškėjo pateikti paaiškinimai, jų visuma nepagrindė išvados, jog tarp tariamai gresiančio persekiojimo ir 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, Migracijos departamento pateiktą informaciją apie kilmės valstybę, sprendė, kad beatodairiško smurto lygis pareiškėjo gyvenamoje vietovėje (duomenys neskelbtini) provincijoje yra žemas, rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, sugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra minimali. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

15. Spręsdamas dėl sprendimo išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, teismas pažymėjo, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas. Todėl šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, teismas nenustatė realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, todėl teismo įsitikinimu, atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti, be to, iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

16. Teismo vertinimu, atsakovo paskirtas draudimo atvykti laikotarpis neviršijo maksimalaus draudimo atvykti termino, kuris numatytas Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje. Draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

III. 17. Pareiškėjas M. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pageidauja būti išklausytas tiesiogiai.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

19. Pareiškėjo teigimu, kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių, (duomenys neskelbtini) nėra demokratijos, autoritarinio režimo sąlygomis nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas. Pareiškėjas nurodė, kad ginkluotų konfliktų ir autoritarinio režimo kontekste yra visiškai tikėtina, kad pareiškėjas persekiojamas dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei, nes priklauso opozicinei partijai ir yra persekiojamas už politinius įsitikinimus.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) joks įstatymas konkrečiai nedraudžia tos pačios lyties asmenų savanoriško seksualinio elgesio tarp suaugusiųjų, tačiau asmenys, viešai demonstruojantys tos pačios lyties asmenų seksualinį elgesį, pavyzdžiui, bučiavimąsi, kartais patraukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal viešo nepadorumo nuostatas, kurias visuomenė retai taiko priešingos lyties poroms. LGBT bendruomenės asmenys yra persekiojami, stigmatizuojami ir prieš juos smurtaujama, įskaitant „korekcinį“ prievartavimą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad Europos prieglobsčio paramos biuras išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, tarp kurių ir LGBT priklausantys asmenys. Priklausymas LGBT bendruomenei dažnai lemia persekiojimą tiek iš valstybės institucijų, tiek iš nevalstybinių subjektų pusės. Pareiškėjo teigimu, turi būti vertinama individo patirtis, kylančios grėsmės bei galimybė gauti valstybės apsaugą. Pareiškėjas teigia, kad jis nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą, todėl nėra jokio pagrindo juo netikėti ir jo duotus paaiškinimus vertinti kritiškai. Jis nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė bendrauti su psichologu ar kitu specialistu, kad būtų patvirtinta ar paneigta, kad jis yra homoseksualus. Be to, atsakovas nenurodė, kokius duomenis reikia pateikti teigiant apie savo seksualinę orientaciją.

22. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas net nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Pareiškėjas teigia, kad galimybė patirti smurtą jo kilmės šalyje turėjo būti tinkamai įvertinta, juo labiau, kad pareiškėjo šeima jau yra nukentėjusi.

23. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardijamos kaip vien tik ekonominės, nes gali būti lemtos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Atsakovas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, o tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti kilmės valstybės informacijos kontekste.

24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsakovas nurodo, jog Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą, surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, kurią įvertino pareiškėjo prieglobsčio parašymo motyvų kontekste, ir pagrįstai nenustatė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje kyla reali grėsmė patirti persekiojimą dėl „konvencinių“ priežasčių. Sprendime yra išdėstyta aktualiausia ir naujausia pareiškėjo kilmės valstybės informacija, jokios naujesnės informacijos, kuri galėtų paneigti skundžiamame Sprendime padarytas išvadas, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia. Atsakovo teigimu, pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 21S37567, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat Komisijos 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 6K-2001, kuriuo minėtas Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimas paliktas nepakeistas, pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

29. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatė. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, įvertinęs individualią pareiškėjo situaciją, išanalizavęs jo nurodytus argumentus, atsižvelgęs į naujausius duomenis apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, padarė pagrįstą išvadą, jog individuali asmeninė grėsmė pareiškėjui grįžti į kilmės šalį nenustatyta, prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjui nesuteiktina.

31. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad jam pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, pareiškėjas pagrindė, kad dėl jo seksualinės orientacijos jam gresia visokeriopas pavojus gyvybei ir sveikatai. Be to, atsakovas nesurinko visapusiškos, naujausios ir aktualios informacijos apie kilmės valstybę ir šios informacijos kontekste netinkamai vertino pareiškėjo individualią situaciją.

32. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

33. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

35. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad jis yra homoseksualus ir dėl to vyro, su kuriuo palaikė artimus santykius, tėvas gali jį nužudyti.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad, pareiškėjo pasakojimas apie jo homoseksualumą nėra nuoseklus. Iš pradžių apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra homoseksualus, bet vėliau nurodė, kad jam patinka ir vyrai, ir moterys. Taip pat vienu metu nurodė, kad bendravo ir su kitai vyrais, tačiau paklausus, at turėjo kitų partnerių vyrų, nurodė, jog turėjo santykius tik su savo draugu, dėl kurio tėvo grasinimų turėjo palikti šalį. Pareiškėjas nenurodė, jog, siekdamas apsisaugoti, jis kreipėsi į valstybines institucijas. Nagrinėjamu atveju duomenų, leidžiančių teigti, kad kilmės valstybė negalėtų pareiškėjui suteikti apsaugos nuo tariamo jo persekiojimo, pareiškėjas nepateikė. Tokių duomenų nenustatė ir Migracijos departamentas. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) joks įstatymas konkrečiai nedraudžia suaugusių, tos pačios lyties asmenų seksualinių santykių (abipusiu sutikimu). Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo paaiškinimas apie jo individualią situaciją (lytinę orientaciją) stokoja konkretumo, detalumo, tikslumo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento bei pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų nepatikimumo ir nepagrįstos baimės grįžti į kilmės valstybę. Šių išvadų nepaneigia ir kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jo apklausose teiktus paaiškinimus, kitą bylos (taip pat Migracijos departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti smurto auką, būti pagrobtu, kankinamu. Minėtame Migracijos departamento Sprendime akcentuota, kad ginkluoti konfliktai nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Taip pat nėra randama duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) provincijoje vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

40. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.).

41. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

43. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

44. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir paneigtų skundžiamo teismo sprendimo išvadas.

45. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė