2019-04-03 Nr. AB-8635-3-61-3-03754-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-223-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03754-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė prašymą dėl termino skundui pateikti atnaujinimo, kuriame prašė atnaujinti terminą skundui pateikti dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo (toliau – ir Komisija) ir priimti jo pateiktą skundą dėl Komisijos sprendimo.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad Komisija sprendimą priėmė 2018 m. rugsėjo 10 d., kurį galėjo apskųsti per vieno mėnesio laikotarpį, tačiau šį terminą praleido dėl tos priežasties, kad nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 19 d. sirgo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui P. P. terminą iki 2018 m. lapkričio 26 d. trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teismui pateiktame prašyme dėl termino skundui paduoti pateikti atnaujinimo prašo atnaujinti terminą ir priimti jo skundą, tačiau skundo, adresuotam teismui, prie prašymo nepridėjo. Taip pat teismas nurodė, kad su skundu teismui turi būti pateikiamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas taip pat pasiūlė pareiškėjui dėl tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo pasinaudoti advokato, advokato padėjėjo ar kito kvalifikuoto teisininko pagalba ir išaiškino, kad yra galimybė kreiptis dėl nemokamos arba iš dalies mokamos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Šalindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatytus trūkumus, pareiškėjas 2018 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad kreipėsi dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, iš kurios atsakymo dar negavo, todėl per teismo nustatytą terminą negali pašalinti skundo trūkumų. Pareiškėjas taip pat prašė sumažinti žyminio mokestį dydį, atsižvelgiant į tai, kad yra neįgalus ir gauna mažas pajamas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. gruodžio 7 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju dar nėra aišku, ar pareiškėjui skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl pareiškėjo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo nesprendžiamas ir pabrėžė, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo sunkią finansinę padėtį.

Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui įrodymą apie sumokėtą žyminį mokestį ir skundą su priedais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. sausio 7 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjo P. P. atstovė 2019 m. sausio 7 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos 2018 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 3-109 „Dėl Kurkliškių kaimo kapinių“ ir panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 3R-393(AG-323/06-2018).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nurodė, kad Komisija 2018 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 9R-2793(AG-323/06-2018) dėl duomenų pateikimo nurodė, kad Komisijos 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. 3R-393(AG-323/06-2018) pareiškėjui buvo išsiųstas 2018 m. rugsėjo 10 d. paprastu paštu, todėl laikė, jog sprendimas pareiškėjui įteiktas praėjus 2-3 darbo dienom po išsiuntimo (t. y. vėliausiai 2018 m. rugsėjo 13 d.). Teismas nurodė, kad pats pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių šio sprendimo gavimo datą, todėl įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, patvirtinančius šio sprendimo gavimo datą.

Šalindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nustatytus trūkumus, pareiškėjas teismui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nežino tikslios sprendimo gavimo datos, o vokas ar kitoks dokumentas nėra išlikęs.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjo P. P. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir atsisakė priimti patikslintą skundą. Teismas nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus, skundų, prašymų kopijas ir pateiktus priedus (įskaitant USB laikmeną) bei akcinės bendrovės Lietuvos pašto 2018 m. gruodžio 5 d. kvitu Nr. 123850 sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad skundžiamas Komisijos sprendimas pareiškėjui išsiųstas 2018 m. rugsėjo 10 d., todėl pareiškėjas vėliausiai jį gavo 2018 m. rugsėjo 13 d. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas skundą dėl šio sprendimo turėjo pateikti iki 2018 m. spalio 13 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 6 d., pateikdamas prašymą dėl termino atnaujinimo. Pažymėjo, kad Komisijos sprendime nurodyta aiški jo apskundimo tvarka ir terminai, t. y. nurodyta, jog Komisijos sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas prašyme dėl termino atnaujinimo nepagrindė ir nenurodė, kokie veiksmai buvo atliekami laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. spalio 8 d. ir kodėl šiuo laikotarpiu jis su skundu nesikreipė į teismą ar į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sveikatos būklės pačios savaime nepripažįstamos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, be to, iš kartu su prašymu pateiktų ir teismo savo iniciatyva išsireikalautų pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas lėtinėmis ligomis serga jau seniai, nuo 2012 m. spalio 4 d. pareiškėjui nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Į gydytojus dėl siuntimo į stacionarą kreipėsi 2018 m. spalio 4 d., nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. spalio 8 d. (teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą ir nurodė teisingą pareiškėjo gulėjimo stacionare laikotarpį, t. y. vietoje „nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. spalio 8 d.“ ištaisė į laikotarpį „nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 19 d.“) planine tvarka paguldytas į viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Vievio sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus stacionarą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ligos eigą ir laikotarpius, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo liga negali būti pripažįstama svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi. Kitų priežasčių, kodėl pareiškėjas delsė kreiptis į teismą prašyme nenurodoma.

Teismas sprendė, kad gindamas savo pažeistas teises, pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, nepagrįstai delsė pateikti procesinius dokumentus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad terminas kreiptis į teismą praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, dėl to terminas skundui paduoti neatnaujintinas.

III. Pareiškėjas P. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį ir pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. spalio 8 d. gulėjo Vievio sveikatos priežiūros centro palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus stacionare. Grįžęs iš ligoninės turėjo atsigauti, nes buvo nusilpęs. Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 19 d. susirgo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad jam neterminuotai yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nes negali vaikščioti. Pareiškėjo tvirtinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo laikyti, kad terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties, kuria teismas neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą dėl 2018 m. rugsėjo 10 d. Komisijos sprendimo Nr. 3R-393(AG-323/06-2018) kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 6 d., pateikdamas prašymą dėl termino atnaujinimo.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.<...>Priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-152/2011).

Pareiškėjas prašyme dėl termino pateikti skundą atnaujinimo nurodė, kad terminą dėl Komisijos sprendimo Nr. 3R-393(AG-323/06-2018) praleido, nes nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 19 d. sirgo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas prašyme dėl termino atnaujinimo nepagrindė ir nenurodė, kokie veiksmai buvo atliekami nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. spalio 8 d. ir kodėl šiuo laikotarpiu su skundu nesikreipė į teismą ar į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Teismas nustatė, kad gindamas savo pažeistas teises, pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, nepagrįstai delsė pateikti procesinius dokumentus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad terminas kreiptis į teismą praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ir dėl to termino skundui paduoti neatnaujino.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. spalio 8 d. gulėjo VšĮ Vievio sveikatos priežiūros centro palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus stacionare, o nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 19 d. sirgo, todėl turėjo gydytis. Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad pareiškėjas į VšĮ Vievio sveikatos priežiūros centrą paguldytas 2018 m. spalio 8 d. ir išrašytas 2018 m. spalio 19 d. (b. l. 72), kitų duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo argumentus dėl to, kad nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. spalio 8 d. gulėjo VšĮ Vievio sveikatos priežiūros centro palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus stacionare, byloje nėra.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes yra pensinio amžiaus, turi daug ligų ir pabrėžia, kad pasveikus 20 dienų laikotarpyje kreipėsi į teismą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad svarbiomis termino skundui praleidimo priežastimis laiko amžių ir tai, kad turi ligų, pažymi, kad tokie teiginiai yra pernelyg bendro pobūdžio ir niekaip neindividualizuoja pačio pareiškėjo situacijos. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos aplinkybės, kurios objektyviai nulemia termino praleidimą, yra reikšmingos individualiai pareiškėjui konkrečiu atveju. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, todėl šis terminas pagrįstai neatnaujintas. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), ką pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ir padarė.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti šį terminą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė