2f28f159-c846-4d80-a5d1-32c871e3c21d · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-489-1113/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43484-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 16 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Renata Maziliauskienė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei, kaltinamajam E. K., jo gynėjui advokatui V. S., nukentėjusiajai A. M. ir jos įgaliotai atstovei E. J.-B., nedalyvaujant civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2017 m. spalio 11 d.

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 86 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; 2) 2018 m. vasario 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, 10 parų areštu; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2017 m. spalio 11 d.

Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 10 mėnesių, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 86 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. K. atidėtas vieniems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; 2019 m. kovo 4 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmenų registro, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

1. E. K. 2020 m. spalio 30 d. apie 15.13 valandÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 28 punktų reikalavimus, tai yra, įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) gatve degant žaliam Å¡viesoforo signalui, ir sukdamas sankryžoje į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, privalėdamas sustoti ir praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį jis kerta, nesustojo ir nepraleido iÅ¡ kairės pusės ėjusios pėsčiosios A. M. ir dėl to jÄ kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ , tikslaus laiko neprisimena – apie pietus ar po pietų, sankryžoje prie „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo tėčiui, suko į kairę pusę. Pamatęs nukentėjusiÄ jÄ , maždaug gatvės viduryje, pradėjo stabdyti, tačiau jau buvo vėlu. Atsitrenkęs į nukentėjusiÄ jÄ , sustojo, iÅ¡lipo, paklausė nukentėjusiosios, kÄ skauda.

Nukentėjusioji, sėdėdama ant žemės, atsakė, kad skauda nugarÄ . Jis bandė skambinti greitajai, tačiau jam nepavyko. Tada savo telefonÄ padavė darbininkams, kurie greitÄ jÄ ir iÅ¡kvietė. Atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba, Å¡i nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡sivežė. Ä®vykio metu buvo blaivus. Paros metas buvo Å¡viesus, nelijo, kelio danga nebuvo Å¡lapia, tačiau sankryžoje vyko kelio darbai, buvo tvarkomi Å¡aligatviai. Dėl įvykio labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė iÅ¡ karto po įvykio, dabar taip pat atsipraÅ¡o.

PraÅ¡o neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga nuvažiuoti pas močiutę, padėti mamai. Svarsto galimybę įsidarbinti, teisė vairuoti transporto priemones jam bÅ«tų reikalinga nuvykti į darbÄ , galbÅ«t ir darbe. Sutinka, kad jam bÅ«tų paskirta areÅ¡to bausmė.

3. Nukentėjusioji A. M., apklausta dėl civilinio ieÅ¡kinio, teisme parodė, jog mano, kad patyrė 23 000 Eur neturtinę žalÄ . Jai draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo 3 642 Eur neturtinės ir 11,08 Eur turtinės žalos. PraÅ¡o priteisti likusiÄ neturtinės žalos sumÄ , turtinės žalos priteisti nepraÅ¡o. Mano, kad jai padarytas sunkus sužalojimas, nes 4 mėnesius negali dirbti, kamuoja nuolatiniai skausmai, lankosi pas gydytojus. Jai buvo padarytas ne paprastas, o skeveldrinis lūžis, atlikta operacija, įstatytos plokÅ¡telės. Jeigu su plokÅ¡telėmis diskomfortas neiÅ¡nyks, gali bÅ«ti, kad jas reikės iÅ¡imti.

Dar neaiÅ¡ku, nes gydytojas sako, kad dar reikia laiko, tačiau gali bÅ«ti, jog visam laikui liks neįgali. Dabar jai reikalinga vaikų pagalba buityje, pati nieko negali pasidaryti. Skauda nugarÄ , negali lankstytis, sėdėti gali tik iki pusės valandos, nes ilgiau pasėdėjus pradeda tirpti apatinė nugaros dalis. Nuo įvykio dar nebuvo grįžusi į darbÄ . Å iuo metu nedarbingumas yra suteiktas iki 2021 m. kovo 10 d., tačiau jis bus tęsiamas, nes jaučia stiprius skausmus. Nežino, ar su dabartine sveikata iÅ¡ viso galės grįžti į darbÄ .

Jos darbas susijęs su fiziniu krÅ«viu – dirba dažymo kontroliere – tikrina, ar tinkamai nudažytos metalo detalės, kiekvienÄ detalę, kurios sveria iki 10 kg, turi pakelti, apžiÅ«rėti. O po traumos jai yra apribotas fizinis krÅ«vis – į vienÄ rankÄ gali paimti ne daugiau 2 kg, turi vengti staigių judesių, pasilenkimų. Kol kas klausimas dėl nedarbingumo lygio jai nustatymo nebuvo sprendžiamas, nes „Sodra“ leido tęsti nedarbingumÄ iki balandžio 22 d. Iki dabar kartais naktimis vartoja nuskausminamuosius.

Iki įvykio su stuburu jokių problemų neturėjo. Iki įvykio turėjo migrenÄ , kuri po įvykio dažniau pradėjo reikÅ¡tis. Po to, kai 2020 m. gruodžio 4 d. ji buvo iÅ¡leista iÅ¡ sanatorijos „(duomenys neskelbtini)“, daugiau jokia reabilitacija dėl karantino jai nebuvo taikoma. Reabilitacija jai paskirta tik nuo 2021 m. kovo 8 d., penkių dienų trukmės.

4. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes E. K. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

5. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis: 5.1. E. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. spalio 30 d. apie 15.10 val. jis automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link (duomenys neskelbtini) g. Automobiliu važiavo vienas, buvo užsidegęs priekinius žibintus, prisisegęs saugos diržu.

Privažiavus (duomenys neskelbtini) g. sankryÅ¾Ä , jam degė raudonas Å¡viesoforo signalas, todėl jis sustojo prie sankryžos trečioje eismo juostoje, nes sankryžoje jam reikėjo sukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) g. Prie sankryžos eilėje jis stovėjo pirmas. Stovėdamas prie sankryžos jis nepastebėjo, ar stovi pėstieji, norintys eiti per gatvę. Kai užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas, jis pradėjo važiuoti, jo greitis nebuvo didelis. Jis nepastebėjo, kad per pėsčiųjų perėjÄ eina moteris, galbÅ«t jÄ jam užstojo priekinis kairės pusės statramstis.

Kai moterį pastebėjo, jis pradėjo stabdyti, tačiau sustoti nespėjo ir moterį kliudė, ji užkrito ant automobilio kapoto, o po to nukrito ant žemės. Jis sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nubėgęs prie moters paklausė, kÄ skauda. Tada skambino 112, tačiau jam pačiam nepavyko, todėl savo telefonÄ davė kelio darbininkams, kad jie paskambintų. Ä®vykio vietoje jis moters atsiprašė, kad nepastebėjo jos einančios. Netrukus atvyko greitoji pagalba ir policijos pareigÅ«nai. Iki jiems atvykstant jis automobilio nejudino – jis stovėjo ten, kur jį sustabdė iÅ¡ karto po įvykio.

Medikai moterį išvežė į ligoninę. Dėl to, kad einančios moters nepastebėjo, jis labai gailisi. Jo vairuotas automobilis draustas draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, automobilis priklauso jo tėčiui A. K., jis automobilį ir buvo draudęs. Jis nedirba, nuolatinių pajamų negauna, gyvena pas tėvus, yra jų išlaikomas (b. l. 108, 118–121); 5.2. nukentėjusioji A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 30 d. ji iš darbo autobusu atvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“, o po to namo ėjo pėsčiomis, kadangi jai iki namų nėra tiesioginio autobuso, todėl ji visada eina pėsčia.

Priėjus (duomenys neskelbtini) g. sankryÅ¾Ä , jai užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas. Ji dar pažiÅ«rėjo, ar nėra važiuojančių automobilių, jų nebuvo, ir ėjo per (duomenys neskelbtini) gatvę nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link (duomenys neskelbtini) g. Jai einant staiga buvo smÅ«gis, ji nukrito. Ji nematė, iÅ¡ kur atvažiavo automobilis, tik pajuto smÅ«gį į nugarÄ . Automobilis turėjo atvažiuoti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, kadangi kitiems buvo raudonas Å¡viesoforo signalas.

Automobilis sustojo, iÅ¡ jo iÅ¡lipo vaikinas, jis paklausė, ar reikės greitosios. Kadangi ji negalėjo atsistoti, pasakė, kad reikės. Atvykę medikai jÄ iÅ¡vežė į ligoninę, kur buvo padaryta stuburo operacija, jai buvo lūžęs kryžkaulis. IÅ¡ ligoninės ji buvo iÅ¡vežta į reabilitacijÄ Palangoje. Automobilio vairuotojas jai neskambino, jie nebendravo. Mano, kad reikÅ¡ civilinį ieÅ¡kinį, nes nežino, ar dar galės grįžti į darbÄ . Papildomai nurodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas jos telefonas, kurį reikės remontuoti (b. l. 30–32); 5.3.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriuo užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini) g. sankryža, (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra, apžiÅ«ros metu fotografuota, sudaryti ir prie protokolo pridėti fotolentelė ir eismo įvykio planas (b. l. 9–19); 5.4. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio D. M. tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodytos aplinkybės, nustatytos atvykus į įvykio vietÄ (b. l. 22–24); 5.5. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad atlikus transporto priemonės apžiÅ«rÄ , nustatytas automobilio sugadinimas – nulaužta automobilio variklio dangčio apdailos detalė (b. l. 25); 5.6.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. M. nustatyti sužalojimai: kompresinis krūtininio XII stuburo slankstelio lūžis ir kryžmeninio III stuburo slankstelio lūžis, t. y. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kompresinio krūtininio XII stuburo slankstelio lūžio (be nugaros smegenų pažeidimo) ir kryžmeninio III stuburo slankstelio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 43–44); 5.7.

Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. G. tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 15 d., paskambinus telefonu S. K., kuri 2020 m. spalio 30 d. iÅ¡kvietė pagalbÄ eismo įvykio metu nukentėjusiajai A. M., Å¡i paaiÅ¡kino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), į apklausÄ atvykti negali, o įvykio dienÄ važiavo pro (duomenys neskelbtini). S. K. nurodė, jog moteris, degant žaliam Å¡viesoforo signalui, ramiai ėjo per pėsčiųjų perėjÄ , o baltos spalvos automobilis einančios moters nepraleido ir jÄ kliudė.

S. K. teigimu, balto automobilio vairuotojas važiavo vienas (b. l. 68–69).

6. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo E. K. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiÅ¡kinimus teisme, bet ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuri buvo iÅ¡tirta teisminio nagrinėjimo metu. Å ių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog E. K., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 28 punktų reikalavimus, tai yra, įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) gatve degant žaliam Å¡viesoforo signalui, ir sukdamas sankryžoje į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, privalėdamas sustoti ir praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį jis kerta, nesustojo ir nepraleido iÅ¡ kairės pusės ėjusios pėsčiosios A.

M., dėl to jÄ kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamojo E. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

7. Teismas, skirdamas E. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formÄ ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Kaltinamasis E. K. padarė neatsargų nusikaltimÄ (BK 16 straipsnis). Kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, baustas administracine tvarka, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas (b. l. 143–146), praeityje teistas du kartus, nusikalstamÄ veikÄ padarė iÅ¡nykus teistumui (b. l. 125–135). Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumÄ , E. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgęs į nustatytÄ vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, sprendžia, kad kaltinamajam už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ skirtina areÅ¡to bausmė, jos dydį parenkant mažesnį nei bausmės vidurkis. Å velnesnė BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda kaltinamajam neskirtina, kadangi E. K. nedirba, turto ir nuolatinių pajamų neturi.

10. Kadangi baudžiamoji byla baigiama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtinÄ bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

11. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienų metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Å is klausimas yra iÅ¡skirtinė teismo kompetencija. Å iuo atveju įvertinamas kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis (neatsargus nusikaltimas) ir tai, kad kaltinamasis neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), yra jauno, darbingo amžiaus, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pažymėtina, jog bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininkÄ ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į skiriamÄ galutinės areÅ¡to bausmės trukmę, minėti tikslai bÅ«ti pasiekti E. K. taikant mažesnį nei vidurkis – 4 mėnesių areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , kurio metu kaltinamojo atžvilgiu taikytina intensyvi priežiÅ«ra (Lietuvos probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis). Kartu su areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimu kaltinamajam paskirtinos pareigos – 1) per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) visomis savaitės dienomis nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

12. Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, vienintelė bÅ«tina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lyga yra tai, kad asmuo nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų bÅ«tinųjų Å¡ios priemonės taikymo sÄ lygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiÅ¡kia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ ir motyvuotai nuspręsti taikyti jÄ ar ne.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , svarstydami baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.

13. Å iuo atveju byloje nustatyta, kad E. K. pažeidė Kelių eismo taisykles, jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė eismo įvykį, kuris sukėlė pasekmes nukentėjusiajai. Tačiau eismo įvykį kaltinamasis sukėlė bÅ«damas blaivus ir tik dėl nepakankamo atidumo bei pastabumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo E. K. prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, ji kaltinamajam atleido. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad E. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal lengviausiÄ straipsnio dalį už tokios rÅ«Å¡ies nusikaltimo padarymÄ , už Kelių eismo taisyklių pažeidimus E. K. anksčiau nebaustas nei baudžiamÄ ja nei administracine tvarka.

Kaip rodo bylos medžiaga, teisė vairuoti transporto priemones kaltinamajam yra reikalinga kasdieninėje veikloje rÅ«pinantis artimaisiais. Be to, kaltinamasis E. K. Å¡iuo metu nedirba, ketina ieÅ¡kotis darbo. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, formuojamÄ teismų praktikÄ , t. y. tai, kad Å¡iuo atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti taikomas specialiosios teisės atėmimas, konstatuotina, jog uždraudimas naudotis specialia teise nagrinėjamu atveju bÅ«tų neproporcingas, apsunkintų E. K. galimybes susirasti darbÄ , todėl jis netaikytinas.

Ä®vertinus tai, kad kaltinamasis nedirba, jokių pajamų negauna, teismas sprendžia, jog baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ skirti kaltinamajam taip pat netikslinga. Atsižvelgus į epidemiologinę situacijÄ valstybėje – dėl „Covid-19“ grėsmės taikomus asmenų judėjimo ir bendravimo apribojimus, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai taip pat bÅ«tų sunkiai įgyvendinama, galimai sukeltų didesnę grėsmę tiek kaltinamojo, tiek kitų visuomenės narių sveikatai, taigi bÅ«tų neproporcinga priemonė Å¡iandieninėje situacijoje, todėl aptariama baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam E. K. taip pat neskirtina.

14. Nukentėjusioji A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 20 d. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog, jos manymu, pagrįsta suma jos patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 23 000 Eur, todėl atsižvelgdama į draudimo bendrovės atlygintÄ 2 500 Eur sumÄ prašė iÅ¡ draudimo bendrovės priteisti jai 20 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl eismo įvykio metu jai sukelto sunkaus sužalojimo ji nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. buvo gydyta VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės Neurochirurgijos skyriuje, buvo diagnozuotas krÅ«tinės slankstelio lūžis, KT-Th12 slankstelio kompresinis skeveldrinis nestabilus lūžis, S3 linijinis lūžis be dislokacijos, kryžkaulio lūžis.

Dėl patirtų sužalojimų jautė didelį skausmÄ , iÅ¡kentė labai sunkų gydymo intervencijos ir gijimo procesÄ , kuris yra nepasibaigęs. Po eismo įvykio patyrė sudėtingÄ stuburo operacijÄ â€“ atlikta užpakalinė spondiliozė, stuburas sutvirtintas metalo plokÅ¡telėmis, po operacijos nuolat lydėjo didžiuliai skausmai, turėjo 2 mėnesius neÅ¡ioti korsetÄ , nesėdėti vienÄ mėnesį. KorsetÄ tebeneÅ¡ioja ir dabar, sėdėti negali daugiau kaip keletÄ minučių dėl didžiulio skausmo.

Po operacijos sekė reabilitacija, kurios metu turėjo iš naujo išmokti sėdėti, sutvirtinti stuburo raumenis, kęsti toliau skausmus ir nepatogumus, nes skausmas dėl sužalojimo ir po operacijos buvo labai didelis ir be nuskausminamųjų neįmanoma gyventi, miegoti. Po gydymo ligoninėje buvo taikoma reabilitacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. Gydymo procesas vyksta ir dabar, jai tebeskauda, tenka nuolat vartoti nuskausminamuosius vaistus, ko anksčiau daryti niekada nereikėjo – buvo jauna ir sveika, jokių sveikatos problemų, problemų dėl stuburo neturėjo.

Nurodo, kad visas gydymo ir reabilitacijos procesas gali trukti dar labai ilgÄ laikÄ , o Å¡io įvykio pasekmes jaus visÄ gyvenimÄ ir visiÅ¡kai sveika – tokia, kokia buvo iki įvykio, tikrai niekada nebebus. Dėl Å¡io sužalojimo ji ilgÄ laikÄ gulėjo ligoninėje, po to buvo privalomas gulimas rėžimas, buvo artimųjų bei gydymo įstaigos darbuotojų priežiÅ«roje, ji visiÅ¡kai negalėjo savimi pasirÅ«pinti, dėl to labai blogai jautėsi ne tik fiziÅ¡kai, bet ir dvasiÅ¡kai. Iki Å¡iol yra nedarbinga ir galimai dar ilgÄ laikÄ bus nedarbinga, neaiÅ¡ku, kada bus darbinga ir kÄ galės dirbti, kadangi anksčiau turėtame darbe reikia fizinės jėgos – dirbo prie metalo apdirbimo.

Å ie patirti iÅ¡gyvenimai sukelia nusivylimÄ , gailestį sau, dvasinį skausmÄ . Be to, metams bėgant, Å¡is jos patirtas sužalojimas įvykio metu atsilieps tik dar labiau. Dėl patirto kraupaus eismo įvykio ir Å¡ių su sveikatos sužalojimais susijusių jos iÅ¡gyvenimų, nukentėjusiajai atsirado važiavimo bet kokia transporto priemone, ėjimo per gatvę baimė, nesaugumo jausmas. Dažnai sapnuoja naktimis panaÅ¡ius į eismo įvykį sapnus, dėl ko pabunda, sutrinka miegas. Turtinę žalÄ sudaro patirtos iÅ¡laidos vaistams, žalÄ jau atlygino draudimas, todėl turtinės žalos priteisti nepraÅ¡o (b. l. 45–49).

Teisminio nagrinėjimo metu A. M. praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sumažino iki 19 358 Eur, atsižvelgdama į tai, kad draudimo kompanija ADB „(duomenys neskelbtini)“ perdavus bylÄ Ä¯ teismÄ atlygino jai dar 1 142 Eur neturtinę žalÄ . Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos įgaliota atstovė pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palaikė, iÅ¡ esmės atkartodamos civilinio ieÅ¡kinio argumentus, papildė, kad nuo eismo įvykio iki Å¡iol nukentėjusioji nebuvo grįžusi į darbÄ , jaučia stiprius skausmus, nerimauja, jog dėl fizinės veiklos apribojimų nukentėjusioji iÅ¡ viso negalės grįžti į ankstesnį darbÄ , visam laikui liks neįgali (Nuosprendžio 3 punktas).

Teismo posėdžio metu pateikė diagnostinio tyrimo apraÅ¡ymÄ ir medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės (b. l. 208, 209).

15. Civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ su nukentėjusiosios ieškiniu nesutinka. Pateiktame atsiliepime į civilinį ieškinį nurodo, kad, įvertinus tai, kad įvykio metu nebuvo padaryta didelė turtinė žala, be to, ji jau yra atlyginta, eismo įvykis sukeltas dėl neatsargumo, nukentėjusiosios patirti sužalojimai neturės ilgalaikių sunkių pasekmių, atlyginta 3 642 Eur suma yra pagrįsta, adekvati sužalojimo mastui, yra netgi didesnė negu nesunkaus sužalojimo atveju nustatytas vidurkis, todėl reikalavimas atmestinas.

Teigiama, jog teismų praktikoje asmenims, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 iki 2 896 Eur (iÅ¡imtiniais atvejais ir daugiau), tad ieÅ¡kovei draudiko iÅ¡mokėta 3 642 Eur draudimo iÅ¡moka yra visiÅ¡kai pakankama neigiamiems iÅ¡gyvenimams kompensuoti. 3 000 Eur ir iÅ¡imtinais atvejais didesnės sumos (ar net mažesnės) neturtinei žalai atlyginti esant nesunkiam sveikatos sužalojimui buvo priteisiamos tik esant žymiai sunkesniems sužalojimams, kai pakenkti gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai, tokie, kaip galva ir pan., kai gydymas truko ilgÄ laikÄ , kuris sukėlė daug nepatogumų, skausmo, laiko pasekmes.

Nukentėjusioji nenurodė argumentų, kodėl jos situacija turėtų bÅ«ti vertinama kaip iÅ¡skirtinė ir sudarytų pagrindÄ nukrypti nuo teismų praktikoje įprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais. Nurodoma, kad nustatydama neturtinės žalos dydį ADB „(duomenys neskelbtini)“ vertino teismų panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ne kartÄ Ä¯vardytų kriterijų visumÄ , t. y. įvykio metu patirtos traumos (sužalojimų) pobÅ«dį, jos sunkumÄ , pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę, sužalojimų progresavimo tikimybę, liekamųjų reiÅ¡kinių atsiradimÄ , patirtos traumos įtakÄ nukentėjusiojo trečiojo asmens gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir Å¡eiminiam gyvenimui, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

ADB „(duomenys neskelbtini)“ įvertino tai, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai nesukėlė pavojaus jos gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, bei nenustatė, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus. Pažymėta, kad draudiko išmokėta suma atitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d.

įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintose eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose nurodomus neturtinės žalos dydžius – esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, jei sveikatos sutrikdymo laikotarpis tęsiasi nuo 3 iki 6 mėnesių, neturtinės žalos dydis siekia iki 6 MMA (šiuo metu 1 MMA – 607 Eur. (b. l. 186–190).

16. ADB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tai ir mokėjimo nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad draudikas nukentėjusiajai A. M. iÅ¡mokėjo 3 653,08 Eur sumÄ (2021 m. sausio 4 d. – 2 511,08 Eur, 2021 m. vasario 24 d. – 1 142,00 Eur), iÅ¡ kurių 11,08 Eur turtinei, likusi suma – 3 642,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 191–192, 203, 204, 212).

17. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ .

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie jam sukelia iÅ¡gyvenimus.

Asmeniui nenaudingÄ poveikį gali daryti fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai asmeniui apmÄ stant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant Å¡ios kategorijos bylas, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius bei jų mastÄ . Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus:

1) įvykio pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusiÄ teismų praktikÄ tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvienÄ atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiÅ¡kose situacijose reaguoja ir iÅ¡gyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiÅ¡ki sužalojimai sukelia visiÅ¡kai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiÅ¡kinius, todėl kalbėti apie precedento taikymÄ itin sudėtinga.

18. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, bÅ«tina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobÅ«dį, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, į kokiÄ asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikÅ¡mė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukÅ¡tesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų bÅ«ti ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma.

Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktikÄ , jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto jų pasekmės nepaÅ¡alinamos, tai prie neturtinės žalos gali bÅ«ti priskiriami tokie iÅ¡gyvenimai kaip susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmėmis, t. y., kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks paÅ¡alinti operacija ar operacijomis bei iÅ¡gyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių.

19. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu atsiradusių sužalojimų: kompresinio krūtininio XII stuburo slankstelio lūžio ir kryžmeninio III stuburo slankstelio lūžio. A. M. nustatytų kūno sužalojimų visuma kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kompresinio krūtininio XII stuburo slankstelio lūžio (be nugaros smegenų pažeidimo) ir kryžmeninio III stuburo slankstelio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Nukentėjusioji teigė, kad įvykio negatyvios pasekmės tęsėsi ir tęsiasi toliau, t. y. juntamas skausmas, gyvenimo kokybė negrįžo į įprastÄ (Nuosprendžio 3, 14 punktai). Nukentėjusiosios įvardyti patirti nepatogumai teismui nekelia abejonių. Ä®vertinęs bylos duomenis, teismas pripažįsta, kad dėl neatsargių E. K. veiksmų vairuojant automobilį nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , emocinę įtampÄ , patyrė dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, nutrÅ«ko įprastas gyvenimo ritmas, po eismo įvykio metu buvo patirtos traumos ir Å¡ie nukentėjusiosios patirti negatyvÅ«s pojūčiai ir nepatogumai atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotÄ neturtinės žalos turinį.

20. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų žalos turtui. Å is punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopijos, A. K. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdraudė 2020 m. balandžio 10 d., draudimas galioja nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2021 m. balandžio 10 d. (b. l. 195). Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, neturtinę žalÄ asmeniui iki 5 000 000 Eur, atsiradusiÄ dėl 2020 m. spalio 30 d. eismo įvykio, nukentėjusiajai privalo atlyginti draudimo įmonė.

21. Minėtoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvertinti šie medicininiai duomenys: VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nukentėjusioji buvo gydoma Neurochirurgijos skyriuje nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. Galutinė diagnozė: kompresinis krūtininio XII stuburo slankstelio lūžis ir kryžmeninio III stuburo slankstelio lūžis.

Atvykus skundėsi juosmens skausmu, kojų tirpimu. Anamnezė: nukentėjo eismo įvykio metu kaip pėsčioji; skundėsi minėtais simptomais; KT-krÅ«tininio XII stuburo slankstelio kompresinis skeveldrinis nestabilus lūžis, kryžmeninio III stuburo slankstelio linijinis lūžis be dislokacijos. Objektyvi bÅ«klė atvykus: sÄ moninga, orientuota, GKS 15 balų, galÅ«nių jėga simetriÅ¡ka, jutimai nesutrikę, priverstinė padėtis dėl skausmo (VAS 7–8 balai). Dubens KT tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (be intraveninio kontrastavimo) (2020 m. spalio 30 d.): kryžkaulio III slankstelio lūžimas; deÅ¡inėje kriauÅ¡inis raumuo mažesnio struktÅ«riÅ¡kumo, galimai dėl potrauminių pakitimų (vertinimas ribotas – tyrimas be intraveninio kontrastavimo).

Stuburo juosmeninės dalies KT tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. spalio 30 d.): krūtininio XII stuburo slankstelio II laipsnio kompresinis lūžimas; nugaros kanalas nestenozuotas; tarpslankstelinės angos laisvos; paravertebriniai audiniai struktūriniai. Skubus galvos smegenų KT tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. spalio 30 d.): sub- ir supratentorialiai židininių galvos smegenų tankio pakitimų, būdingų ūmiai traumai, intrakranijinio pakraujavimo požymių nematyti; vidurio linijos struktūros nedislokuotos; skilvelių sistema normalaus pločio, nedeformuota; subarachnoidiniai konveksitaliniai tarpai, Silvijaus vagos, bazinės cisternos diferencijuojasi; apimtuose kaukolės skliauto ir pamato kauluose lūžių nematyti.

Taikytas medikamentinis gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, „Zibor“. 2020 m. lapkričio 4 d. nuo 9 val. 45 min. iki 11 val. 20 min. operuota – atlikta krūtininių XI juosmeninio I stuburo slankstelių spondiliodezė (CD Horizon) chirurginės operacijos protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)): bendrinėje nejautroje, pjūvis torakolumbalinėje srityje; skeletuoti raumenys abipus; rentgeno kontrolėje į krūtininio XI ir juosmeninio I stuburo slankstelių kūnus, transpedikuliariai įsukti 4 monoaksialiniai sraigtai (CD Horizon); sraigtai sujungti 2 strypais, kurie fiksuoti 4 fiksacinėmis veržlėmis; hemostazė; rentgenologiškai – fiksatorių padėtis gera; pjūvis užsiūtas; sterilus tvarstis.

Pooperacinė diagnozė – kompresinis skeveldrinis krÅ«tininio XII stuburo slankstelio lūžis. BÅ«klė iÅ¡raÅ¡ant: pagerėjusi, skausmai regresuoja; pravestas pirmas reabilitacijos etapas; Barthel indeksas 70 balų; pacientė vaikÅ¡to su juosmens korsetu. Konsultuota reabilitologo, indikuotina reabilitacija 2 judėjimo atramos profilio. Rekomendacijos: korsetÄ dėvėti 2 mėn.; riboti fizinį krÅ«vį 2–3 mėn.; nesėdėti 1 mėn.; gydomosios mankÅ¡tos, masažai, vandens procedÅ«ros; nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo pagal reikalÄ ; nakčiai rekomenduojama skirti „Lorafen“ arba „Diazepam“ (b. l. 43–44).

Analogiški duomenys pateikti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizėje, pateiktoje prie nukentėjusiosios civilinio ieškinio (b. l. 48). UAB „(duomenys neskelbtini)“ epikrizėje iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. taikyta reabilitacijos programa. Reabilitacijos dėka pagerėjo bendra savijauta, judėjimo, apsitarnavimo funkcijos, padidėjo aktyvumas. Pagerėjo bendra fizinė būklė.

Padidėjo fizinio krÅ«vio tolerancija. Sugijo pooperacinė žaizda, iÅ¡imti siÅ«lai. Tolimesnis gydymas pas Å¡eimos gydytojÄ pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ (b. l. 49). IÅ¡ nukentėjusiosios pateiktos diagnostinio tyrimo apraÅ¡ymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad A. M. 2021 m. vasario 5 d. atlikta stuburo (kaklo, krÅ«tininės, juosmeninės sr.) kompiuterinė tomografija. Pateikta iÅ¡vada: Th11 slankstelio kÅ«no kompresinis lūžimas be stuburo kanalo potrauminės stenozės požymių.

Th7/Th8 tarpslankstelinio disko aukÅ¡tyje paramedialiai kairėje lokalus smulkus disko pasigaubimas ar sindesmofitas (b. l. 207). 2021 m. vasario 12 d. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e / siuntime nurodyta, kad TH funkcija ribota, skausminga ties TH-11, taikytas medikamentinis gydymas. Rekomenduojama: Nedirbti sunkaus fizinio darbo. StuburÄ apkrauti ne daugiau 2 kg svoriu viena ranka. Indikuotina fizioterapines procedÅ«ros ir GFK (b. l. 209).

22. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 396 eurų iki 4 000 eurų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2010 (Å¡viesoforo reguliuojamoje sankryžoje sukant į deÅ¡inę per perėjÄ partrenkta pėsčioji, iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajai priteista sumažinta 10 000 Lt (2 896,20 eurų) neturtinės žalos;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 6 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277/2010 (per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ partrenkti ėję du pėstieji (vaikas ir tėvas), iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiesiems priteista sumažinta 3 000 Lt (868,86 eurų) neturtinė žala; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2010 (per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ partrenktas ėjęs pėsčiasis, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai: skeveldriniu deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, deÅ¡inės alkÅ«nės, kairio dilbio ir plaÅ¡takos žaizdos, kairio X Å¡onkaulio lūžis, nugaros sumuÅ¡imas ir galvos smegenų sukrėtimas, iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteista 3 452,80 Lt (1 000 eurų) neturtinės žalos, o iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajam priteista 6 547,20 Lt (1 896,20 eurų) neturtinės žalos;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17/2011 (degant raudonam Å¡viesoforo signalui, bet ties Å¡viesoforu esant pritvirtintai į deÅ¡inę nukreiptai žaliai rodyklei, asmuo nedavė kelio į perėjÄ , degant žaliam Å¡viesoforo signalui, įžengusiam pėsčiajam) iÅ¡ civilinio atsakovo nukentėjusiajam priteista 3 452,80 Lt (1 000 eurų) neturtinės žalos, o iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajam priteista 6 547,20 Lt (1 896,20 eurų) neturtinės žalos);

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-644/2012 (pėsčioji ėjo per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ ir buvo parblokÅ¡ta, nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai: kairio Å¡eivikaulio galvutės ir kairiojo blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžiai bei kairės plaÅ¡takos nykščio iÅ¡nirimas. Nukentėjusioji buvo operuota – sujungti blauzdos kaulai, įdėta metalinė plokÅ¡telė, koja susiÅ«ta deÅ¡imčia siÅ«lių, ji buvo įtverta gipso langete ir atstatytas nykščio iÅ¡nirimas, įmobilizuojant jį be galimybės pajudinti bet kuria kryptimi, iÅ¡ nuteistosios nukentėjusiajai priteista 1 368 Lt (396,20 eurų, draudimo bendrovė nukentėjusiajai buvo atlyginusi 8 632 Lt (2 500 eurų);

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2013 (sankryžoje nuteistoji suko į kairę ir nepraleido į jos važiavimo krypties antrÄ jÄ eismo juostÄ pėsčiųjų perėjoje įėjusios pėsčiosios, iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės nukentėjusiajai priteista 6 500 Lt (1 882,53 eurų) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje (nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkta pėsčioji, nukentėjusiajai buvo stipriai sužalotas gyvybiÅ¡kai svarbus organizmo centras – padarytas pakauÅ¡kaulio lūžimas (atviras kaukolės lūžis), iÅ¡ nuteistosios nukentėjusiajai priteista sumažinta 17 000 Lt (4 923,54 eurų) neturtinės žalos) ir kt.).

23. Atsižvelgtina ir į apygardų teismų formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose: Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. apeliacinis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-535-245/2016 (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, iÅ¡teisintasis (vėliau nuteistasis) nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iÅ¡ deÅ¡inės pusės perėjoje ėjusio pėsčiojo, nukentėjusysis patyrė sumuÅ¡imus kaktos kairėje pusėje, virÅ¡ugalvyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ , krÅ«tinės sumuÅ¡imÄ su kairės pusės VI Å¡onkaulio lūžiu, odos nubrozdinimus abiejų blauzdų srityse, abiejų blauzdikaulių krumplių intrasÄ narinius ir abiejų Å¡eivikaulių lūžius, iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteista 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo);

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 14 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-474-487/2016 (iÅ¡važiuodamas iÅ¡ sankryžos į gatvę ir atsiradus kliūčiai, kuriÄ jis galėjo pastebėti, t. y. į gatvės važiuojamÄ jÄ dalį jo atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę, degant raudonam Å¡viesoforo signalui, nepastebėjo įžengusios ir link kitos gatvės pusės einančios pėsčiosios, nukentėjusiajai nustatyti stuburo krÅ«tinės 12-o ir juosmens 1-o slankstelių lūžiai su tarpketerinio raiščio (tarp Th12 ir L1) plyÅ¡imu, kairės kojos Å¡eivikaulio apatinio trečdalio (skeveldrinis) ir kairio blauzdikaulio vidinės kulkÅ¡nies lūžiai su kairės pėdos panirimu ir kiti sužalojimai, nukentėjusiajai iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės ir nuteistojo subsidiariai priteista 2 000 eurų neturtinės žalos);

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 5 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-843/2017 (nepraleido ir partrenkė ties gatvių važiuojamųjų dalių sankirta esančia pėsčiųjų perėja degant žaliam Å¡viesoforo signalui jo važiavimo krypties atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę per gatvės važiuojamÄ jÄ dalį ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ , po eismo įvykio nukentėjusioji 6 mėnesius buvo gydoma ambulatoriÅ¡kai, jai metams nustatytas netektas 10 procentų darbingumas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji dėl kÅ«no sužalojimų patyrė didesnį nei įprastinis profesinių galimybių praradimÄ , juto didesnį nerimÄ ir pergyvenimus dėl savo kaip Å¡okėjos choreografės profesinės ateities, pajamų negavimo.

Å ios aplinkybės įvertintinos kaip kompensacijÄ didinantis kriterijus, nukentėjusiajai iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės priteista 2 100 eurų (900 eurų buvo atlyginta) neturtinės žalos); Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 20 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-97-491/2018 (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, nesulėtino greičio, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai: kairės kÅ«no pusės sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kairio raktikaulio ir kairio klubakaulio skiauterės lūžiais, odos nubrozdinimais kairio peties, kairės alkÅ«nės, kairio klubo srityse, poodinėmis kraujosruvomis kairio peties, juosmens kairės pusės, kairio klubo, kairės Å¡launies srityse, nukentėjusiajam iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės priteista 4 000 eurų neturtinės žalos);

Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 2 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020 (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kliudė pėsčiÄ jį, kuriam padaryti kÅ«no sužalojimai: muÅ¡tinė galvos žaizda, odos nubrozdinimas deÅ¡inėje pilvo sienoje, kaklinio VII, krÅ«tininių I ir II slankstelių keterinių ataugų lūžiai, krÅ«tininių I ir II slankstelių lankų lūžiai, krÅ«tininio I slankstelio deÅ¡inės skersinės ataugos lūžis, deÅ¡inės krÅ«tininės lÄ stos pusės III-IX Å¡onkaulių lūžiai, kairio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžiai, deÅ¡inės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio) lūžiai, nukentėjusiajam iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės priteista 2 560 eurų neturtinės žalos (4 440 eurų buvo atlyginta));

Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 26 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-255-354/2020 (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ pėsčiųjų perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, nesulėtino greičio, lenkė automobilių kolonÄ , pirmoje eismo juostoje sustojus kitai transporto priemonei, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai: kryžkaulio, deÅ¡inio gaktikaulio virÅ¡utinės Å¡akos lūžis, kairio gaktikaulio apatinės Å¡akos lūžis, kairio blauzdikaulio ir kairio Å¡eivikaulio lūžiai, paliktas nepakeistas apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo nukentėjusiajam iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės priteista 7 000 eurų neturtinės žalos) ir kt.

Taigi, teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

24. Å iuo atveju teismas įvertina nukentėjusiosios A. M.: patirtų sužalojimų pobÅ«dį (nesunkus sveikatos sutrikdymas); ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodytus nepatogumus (stuburo operacija, daugiau nei vienÄ mėnesį trukęs gydymasis gydymo įstaigose, draudimas sėdėti vienÄ mėnesį, bÅ«tinybė du mėnesius dėvėti korsetÄ , tęsiamas gydymas namuose, atlikta ir dar bÅ«tina taikyti reabilitacija, patirtas skausmas, judėjimo ir apsitarnavimo buityje galimybių sumažėjimas, beveik penkis mėnesius po traumos vis dar tęsiamas nedarbingumas, ribojama fizinė veikla ir kt.); galimus liekamuosius padarinius (dėl traumos sunkiau vaikÅ¡to, sėdint jaučia skausmus, negali ilgiau nei pusvalandį sėdėti, yra žymiai suprastėjusi jos gyvenimo kokybė); abejones dėl ateities (Å¡iandieninėje situacijoje neaiÅ¡ku, kiek dar truks gydymas, ar bus reikalinga dar viena operacija, ar nukentėjusioji dėl ribojamo fizinio krÅ«vio – leidžiama kelti iki 2 kg viena ranka, galės grįžti į ankstesnį darbÄ , ar nebus nustatytas neįgalumas); nukentėjusiosios amžių (gim. (duomenys neskelbtini) m.).

Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji A. M. patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, judėjimo galimybių sumažėjimÄ , nerimÄ dėl ateities, t. y. akivaizdu, jog dėl patirtų kÅ«no sužalojimų nukentėjusiosios A. M. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo žymiai pablogėjusi dėl skausmų, apribotų judėjimo galimybių, gydymo Å¡alinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji iki Å¡iol jaučia jai padaryto sužalojimo pasekmes ir kad Å¡ie sužalojimai trukdo jai gyventi visavertį gyvenimÄ .

25. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios didintų kaltinamojo E. K. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į kaltinamojo kaltės rūšį (dėl neatsargumo), kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo (savo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ pripažino iÅ¡ pat pradžių, gailėjosi dėl nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios), vairavo blaivus, eismo įvykis įvyko iÅ¡imtinėje vietoje – gatvių sankryžoje esančioje pėsčiųjų perėjoje, dienos metu, esant sausai kelio dangai ir geram matomumui, kurioje nukentėjusioji turėjo jaustis saugi, nukentėjusioji savo veiksmais eismo įvykio nepaveikė.

Atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad yra nedirbantis, žala padaryta neatsargiais E. K. veiksmais, sÄ moningai nesiekiant sukelti dvasinių iÅ¡gyvenimų ar fizinių kančių nukentėjusiajai, į kitas anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

26. BÅ«tina pastebėti, kad sužalojimai, kurie buvo nustatyti A. M. (kompresinis krÅ«tininio XII stuburo slankstelio lūžis ir kryžmeninio III stuburo slankstelio lūžis) sukėlė pavojų nukentėjusiosios gyvybei, kadangi buvo sužalotas nukentėjusiosios stuburas, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo pažeisti gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s nugaros smegenų centrai, jai buvo taikytas sudėtingas operacinis gydymas – atlikta stuburo operacija (spondiliodezė – strypais sutvirtinti gretimi slanksteliai), kas paveikia nukentėjusiosios galimybę judėti dabar ir neabejotinai lems jos savijautÄ ateityje, todėl, teismo vertinimu, nukentėjusiosios patirti sužalojimai gali bÅ«ti vertinami kaip artimi sunkiam sveikatos sutrikdymui.

Todėl žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, priteisiamų analogiÅ¡kose situacijose, tačiau neturtinės žalos dydis, kurį papildomai praÅ¡o priteisti nukentėjusioji (19 358 Eur), po to, kai draudimo kompanija jau iÅ¡mokėjo A. M. 3 642 Eur neturtinei žalai atlyginti, neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų ir yra per didelis. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas.

Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ .

27. Å iuo atveju teismas, siekdamas iÅ¡laikyti tinkamÄ teisingumo ir proporcingumo principų taikymÄ , įvertindamas teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio ir sužalojimų bylose, mano, kad nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir iÅ¡gyvenimus atitinka 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas (nukentėjusiajai ateityje gali pasireikÅ¡ti eismo įvykio metu padarytų traumų liekamieji reiÅ¡kiniai, netrumpÄ laiko tarpÄ gydėsi, gydymas / reabilitacija dar Å¡iuo metu nėra baigta). Atkreiptinas dėmesys, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajai jau yra atlyginęs 3 642 Eur, todėl nukentėjusiajai likusi neatlyginta neturtinė žala yra 1 358 Eur, kuri priteistina iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“.

28. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti proceso iÅ¡laidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. IÅ¡ advokatės E. J.-Baranauskienės 2021 m. sausio 7 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 2 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. advokatei sumokėjo 850 Eur (b. l. 51, 210). Å ios iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugoms (atstovauta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme), dera su orientaciniais, advokatams už faktinį teisinės pagalbos teikimÄ mokamais dydžiais, reglamentuotais Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktais, todėl pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo E. K. nukentėjusiosios A. M. naudai.

29. Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

30. Daiktinis įrodymas – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso A. K. ir 2020 m. spalio 30 d. nutarimu buvo grÄ Å¾intas E. K. saugoti (b. l. 26–27, 105), paliktinas neribotai savininko nuosavybei. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1, 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti 4 (keturiems) mėnesiams ir paskirti intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant E. K. per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas) ir bÅ«ti gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

Išaiškinti E. K., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. Dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisÄ ;

2. Laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. Dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. Pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. PraneÅ¡ti probuotojui apie pastebėtÄ elektroninio stebėjimo įtaiso gedimÄ ar praradimÄ ;

6. Leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiÅ«rÄ , patikrinti probuojamojo dėvimÄ elektroninio stebėjimo įtaisÄ ;

7. GrÄ Å¾inti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiÅ«rÄ , elektroninio stebėjimo įtaisÄ pasibaigus intensyviai priežiÅ«rai. Nukentėjusiosios A. M. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 19 358 Eur eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant nukentėjusiajai A. M. 1 358 (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis) eurus neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 110057869, buv. adr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti nukentėjusiosios patirtas atstovavimo 850 (aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. K. nukentėjusiosios A. M. naudai. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, E. K. panaikinti. Daiktinį įrodymÄ â€“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso A. K. ir 2020 m. spalio 30 d. nutarimu buvo grÄ Å¾intas E. K. saugoti, palikti neribotai savininko nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma bloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai nepraÅ¡o bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tuomet byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Renata Maziliauskienė