2f27def2-8557-4e1e-9854-8bc07343b424 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-188-402/2019 Proceso Nr. 3-62-3-01224-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; (S) 55.1.1.;55.1.3. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 6 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau tekste – Alytaus PN), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-36) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2018-06-01 buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis sÄ lygomis. Buvo apgyvendintas įvairių lokalinių sektorių gyvenamosiose patalpose pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Pažymėjo, kad baldai mažino plotÄ . Alytaus PN 7-to lokalinio sektoriaus miegamieji įrengti virÅ¡ darbo cecho, todėl visÄ laikÄ buvo jaučiama vibracija, tepalų kvapas. Gyvenamosios patalpos buvo avarinės bÅ«klės, langai supuvę, laiptai iÅ¡trupėję, grindys supuvusios, sienos ir lubos apipelijusios, bÅ«davo Å¡alta, netinkamas vėdinimas, apÅ¡vietimas. Valgykloje sienos apipelijusios, takai iÅ¡trupėję. Pažymėjo, kad dėl iÅ¡trupėjusių takų jis pargriuvo ir susilaužė žandikaulį.

Tualeto patalpoje netinkama ventiliacija, jautėsi Å¡lapimo kvapas, tarp tualetų sienelė tik 1 m. aukščio. Neužtikrintas tualetuose privatumas. Sanitariniame mazge prie tualetų nebuvo įrengtos kojų plautuvės, nebuvo privatumo duÅ¡e, nes nebuvo atskirų duÅ¡o kabinų, atskirų persirengimo kabinų. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2017-01-01 jam nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės – dantų pasta, dantų Å¡epetukas, skutimosi peiliukai, Å¡ampÅ«nas. PareiÅ¡kėjas žodžiu kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo, tačiau jam buvo atsakyta, kad jo statusas yra nuteistasis, todėl higienos priemones nebus iÅ¡duotos.

Nurodė, jog po sporto nebuvo galimybės nusiprausti po duÅ¡u, nebuvo įrengta sporto salė, sporto inventorius yra nesaugus. PareiÅ¡kėjas teigia, jog maistas buvo neskanus bei energetinė vertė per maža. Valgykloje buvo antisanitarinės sÄ lygos, sienos apipelijusios, takai iÅ¡trupėję, iÅ¡daužyti. Dėl iÅ¡daužytų takų patyrė traumÄ â€“ parkrito ir susilaužė žandikaulį. Alytaus PN pareigÅ«nai nesugeba atlikti savo pareigų, t. y. susidoroti su draudžiamų daiktų (narkotikų) patekimu į pataisos namus ir esančiu smurtu pataisos namuose, nepaiso pareigÅ«nų etikos taisyklių, pareigÅ«nai turi sadistinio elgesio požymių.

Žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ir ŽIV) infekuoti asmenys buvo laikomi kartu su sveikais asmenimis. Alytaus PN netinkamai suteikiamos gydymo paslaugos, negydė nuo narkotikų vartojimo, todėl užsikrėtė hepatitu C, sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojai nekreipė į tai dėmesio arba skyrė medikamentus, kurie nedarė jokios įtakos sveikata, nesuteikė psichiatro pagalbos. Nurodė, kad buvo kalinamas žiauriomis, nežmoniÅ¡komis, nepriimtinomis, neturint privataus gyvenimo, antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigė patyręs sveikatos sutrikimus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalÄ . PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Prašė netaikyti 3 metų senaties termino, kadangi pažeidimas buvo tęstinis, o senatis neturėtų bÅ«ti taikoma pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – ir Konvencija). Nuo pat pirmųjų dienų Alytaus PN pareigÅ«nai jam grasino, kad, jeigu skųsis teismui dėl nežmoniÅ¡kų gyvenimo sÄ lygų, jam bus skiriamos nuobaudos, paskirs į blogesnes sÄ lygas.

Atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai, atsiliepimu į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 47-55). Nurodė, jog minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo užtikrinta. Akcentavo, jog galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigoje skaičiavimo su baldais ar be jų. Jei pareiÅ¡kėjo netenkino gyvenimo sÄ lygos paskirtame bÅ«ryje, jis galėjo kreiptis į įstaigos administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar jo perkėlimo į kitÄ bÅ«rį, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo.

Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartÄ tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Pažymėjo, kad pataisos namų gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas, galiojusias iki 2017-01-01, bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo bÅ«ti iÅ¡duodama: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus.

Å is teisės aktas nenumatė, jog nuteistieji turėtų bÅ«ti aprÅ«pinami dantų pasta, dantų Å¡epetukais ar skutimosi priemonėmis. Vadovaujantis 2016-04-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132, įsigaliojusiu 2017-01-01, nuteistiesiems iÅ¡duodamos Å¡ios higienos priemonės: dantų Å¡epetėlis (1 vnt./mėn.), dantų pasta 75 ml. (kas du mėnesius), skutimosi peiliukai (4 vnt./mėn.). Iki 2017-01-01 muilas ir tualetinis popierius visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamas, neatsižvelgiant į jo pajamas ir ar jis rÅ«ko ar ne.

Alytaus PN sporto salės nėra, yra įrengtas sporto aikÅ¡tynas po atviru dangumi. Kiekviename lokaliniame sektoriuje yra įrengta svarmenų kilnojimo aikÅ¡telė, krepÅ¡inio aikÅ¡telė, kuriose nuteistieji gali sportuoti. Pataisos namų atskirame lokaliniame sektoriuje esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ , atitinkančiÄ higienos normos reikalavimus. Maistas yra patiekiamas geros kokybės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimÄ pažeidinėjančius nuteistuosius.

Nėra teisinio reglamentavimo draudžiančio ŽIV ar hepatitu C infekuotus asmenis laikyti, apgyvendinti kartu su sveikais nuteistaisiais. Mano, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryÅ¡io. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo yra grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sÄ lygomis Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2018-06-01. Atsakovės atstovas prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT), formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei higieninių sÄ lygų į pataisos namų administracijÄ . Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įstaigos administracijos, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2018-06-12 (b. l. 42), todėl praleido senaties terminÄ daliai reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog Alytaus PN pareigÅ«nai grasino, kad jeigu skųsis teismui dėl nežmoniÅ¡kų gyvenimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjui bus skiriamos nuobaudos, paskirs į blogesnes sÄ lygas nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, pareiÅ¡kėjo teiginiai prieÅ¡taringi, kadangi iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pozicijos dėl praleisto senaties termino neaiÅ¡ku, ar pareiÅ¡kėjas laiku į teismÄ nesikreipė dėl to, kad nežinojo apie savo teisų pažeidimÄ , ar dėl to, kad jam buvo grasinama nuobaudomis.

Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-08-31 nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ , todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį. (LVAT 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ ir pan. Pažymėtina, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė minėtus nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar teisinės pagalbos. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2015-06-11 taikytina trejų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos. Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2015-06-11 iki 2018-06-01. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad Alytaus pataisos namų pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.11 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto.

Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant patalpos gyvenamÄ jį plotÄ , iÅ¡ jo neiÅ¡skaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).

Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 48-49) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014-01-30 iki 2015-10-29, nuo 2018-01-18 iki 2018-05-31 buvo paskirtas į 11 bÅ«rį, 1 miegamÄ jį, (miegamasis ne kameros tipo, o bendrabučio tipo) yra 45,77 kv. m. ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas - 3,81 kv. m.; nuo 2015-10-29 iki 2016-08-23 paskirtas į 11 bÅ«rį, 2 miegamÄ jį, (miegamasis ne kameros tipo, o bendrabučio tipo) yra 43,96 kv. m. ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas - 3,66 kv. m.; nuo 2016-08-23 iki 2016-10-04, nuo 2017-03-21 iki 2017-06-13 paskirtas į 14 bÅ«rį, 5 miegamÄ jį, (miegamasis ne kameros tipo, o bendrabučio tipo) yra 43,96 kv. m. ploto, jame įrengta 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas - 3,68 kv. m.; nuo 2016-10-04 iki 2017-03-21 paskirtas į 8 bÅ«rį, 2 miegamÄ jį, (miegamasis ne kameros tipo, o bendrabučio tipo) yra 62,12 kv. m. ploto, jame įrengta 16 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas - 3,88 kv. m.

Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos plotÄ , kalėjusių asmenų skaičių vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė tikslių duomenų apie kartu su juo gyvenamosiose patalpose buvusių asmenų skaičių, kurių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis (pvz., nenurodė kartu kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, nepaaiÅ¡kino, kiek lovų buvo konkrečiose patalpose bei ar visiems nuteistiesiems buvo įrengtos miegamosios vietos ir pan.).

Abstrakčių pareiÅ¡kėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad bÅ«tų paneigti atsakovės atstovo į bylÄ pateikti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčo laikotarpiu. Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis. Dėl to darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu.

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindė aplinkybėmis, jog Alytaus PN iki 2017-01-01 jam nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės - dantų pasta, dantų Å¡epetukas, skutimosi peiliukai, Å¡ampÅ«nas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje (akto redakcija iki 2017-01-01) buvo nustatyta, kad nuteistiesiems (vyrams), atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vienÄ kartÄ per mėnesį iÅ¡duodami Å¡ie higienos reikmenys: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo bei 1 rulonas tualetinio popieriaus.

Minėtoje aprūpinimo normoje nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Tačiau minėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (akto redakcija nuo 2009-04-01 iki 2017-01-01) 7 punkte buvo numatyta, kad suimtiesiems be aukščiau paminėtų higienos priemonių (skalbiamojo ir tualetinio muilo, tualetinio popieriaus) kas mėnesį papildomai išduodamos šios higienos priemonės: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Taigi, iki 2017-01-01 galiojusios teisės normos suimtiesiems ir nuteistiesiems numatė skirtingas garantijas – suimtieji buvo aprÅ«pinami higienos priemonėmis – dantų pasta, Å¡epetėliu, skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems Å¡ios higienos priemonės nebuvo iÅ¡duodamos. Nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132, 4-5 punktuose nustatyta, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant jų praÅ¡ymui. Pažymėtina, kad pagal ApraÅ¡o 5 punktÄ , drabužių, avalynės ir higienos reikmenų iÅ¡davimas siejamas su nuteistojo nemokumu bei raÅ¡ytinio praÅ¡ymo pateikimu. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiÅ¡kėjui dantų pasta, dantų Å¡epetukas ir skutimosi peiliukai laikotarpiu nuo 2015-06-11 iki 2017-01-01 nebuvo iÅ¡duoti. Atsakovo atstovo teigimu, Å¡ių higienos priemonių iÅ¡davimas nuteistiesiems iki 2017-01-01 nebuvo numatytas galiojusiuose teisės aktuose, be to, pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių priemonių iÅ¡davimo į administracijÄ raÅ¡tu nesikreipė.

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad pareiÅ¡kėjui, turinčiam nuteistojo statusÄ , minėtais teisės aktais buvo nustatytos mažesnės garantijos nei suimtojo asmens statusÄ turinčiam asmeniui, nors Å¡ie asmenys nagrinėjamo klausimo kontekste laikytini esantys panaÅ¡ioje padėtyje ir atsakovas neįrodė, o teismas nenustatė, kad toks skirtingas asmenų vertinimas bÅ«tų objektyviai pateisinamas (žr. LVAT 2017-04-03 nutartį byloje Nr. A-1121-858/2017). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnyje nustatyta, kad naudojimasis Å¡ioje Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiÅ«rų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais.

AiÅ¡kindamas Konvencijos 14 straipsnį EŽTT yra nurodęs, kad jis saugo asmenis, kurie yra analogiÅ¡kose situacijose, nuo diskriminuojamai skirtingo jų traktavimo (žr. EŽTT 1986-07-08 sprendimÄ L. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). Konvencijos 14 straipsnis reguliuoja situacijas, kai su asmenimis panaÅ¡iose situacijose yra elgiamasi skirtingai be pateisinamos priežasties (žr. EŽTT 2011-12-13 sprendimÄ L. prieÅ¡ SlovakijÄ ). Nagrinėjamai bylai aktualus EŽTT sprendimas byloje M. prieÅ¡ LatvijÄ , kurioje buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kimas dėl sulaikyto asmens laikymo kalėjime sÄ lygų, pažeidžiančių Konvencijos 3 straipsnį.

Asmuo skundėsi be kita ko tuo, kad dėl to, jog įkalinimo įstaigos administracija atsisakė jį aprÅ«pinti asmens higienos priemonėmis, tarp jų ir muilu, dantų Å¡epetuku, dantų pasta, jis nuolat jautėsi neÅ¡varus ir žeminamas. Teismas pripažino, kad higienos priemonių trÅ«kumas sulaikytam asmeniui yra nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. EŽTT pažymėjo, kad atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, tai aktualu ir sprendžiant dėl valstybės pareigos higienos priemonėmis aprÅ«pinti ir nuteistÄ jį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje (žr. LVAT 2017-04-03 nutartį byloje Nr. A-1121-858/2017) suformavo praktikÄ , pagal kuriÄ Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems iÅ¡duoti asmens higienos priemones – dantų pastÄ , dantų Å¡epetukÄ , skutimosi peiliukus – neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr. 2008-04-16 sprendimÄ byloje Nr. A444-619/2008), valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje taip pat yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 ir 14 straipsnių pažeidimÄ dėl neteisėto atsakovo atstovo – Alytaus pataisos namų – neveikimo CK 6.271 straipsnio prasme pareiÅ¡kėjo neaprÅ«pinus dantų Å¡epetėliu, skutimosi peiliukais, dantų pasta laikotarpiu nuo 2015-06-11 iki 2017-01-01.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad tualeto patalpoje netinkama ventiliacija, jautėsi Å¡lapimo kvapas, tarp tualetų sienelė tik 1 m. aukščio. Neužtikrintas tualetuose privatumas. Sanitariniame mazge prie tualetų nebuvo įrengtos kojų plautuvės. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje, klozetai atskirti sienelėmis (b. l. 50). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje (žr. pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje A-886-662/2018) nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo virÅ¡yta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99).

Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimÄ naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindÄ pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sÄ lygos virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumÄ ) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiÅ¡kai ar visiÅ¡kai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje C.prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12).

Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiÅ¡kai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir Å¡iems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sanitariniame mazge sanitariniai įrenginiai vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų.

Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, Å¡ios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.

Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti. Teisės aktai nenumato, jog sanitariniame mazge prie tualetų turi bÅ«ti įrengtos kojų plautuvės, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmetami. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog nebuvo privatumo duÅ¡e, nes nebuvo atskirų kabinų, atskirų persirengimo kabinų. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 134:2015) nustato pataisos įstaigose persirengimo kambariuose privalomÄ užtikrinti oro temperatÅ«rÄ (16 punktas), tačiau nenumato Å¡ių patalpų įrengimo specifikacijos.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taip pat nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų. Detalesnio duÅ¡o patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Teisės normose nėra įtvirtinto ir reikalavimo duÅ¡inėje ar persirengimo patalpoje įrengti pertvaras. LVAT praktikoje yra pažymėta, jog privatumo duÅ¡e neužtikrina pertvarų nebuvimas. Nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pertvaros duÅ¡inėje yra įrengtos. Taigi, teismo vertinimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiÅ¡kėjui suteiktas privatumas naudojantis duÅ¡u buvo pakankamas. Kadangi teisės aktai nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato pataisos įstaigoms prievolės duÅ¡uose įrengti rÅ«bų kabyklų su pertvaromis, nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. Patiriamų patyčių pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, duomenų, jog dėl patyčių jis kreipėsi į pataisos namų administracijÄ , byloje nėra, todėl nurodyta aplinkybė laikytina abstrakčia, nesudarančia pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjas teigia, jog po sporto nebuvo galimybės nusiprausti po dušu, nebuvo įrengta sporto salė, sporto inventorius yra nesaugus. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus PN sporto salės nėra yra įrengtas, sporto aikštynas yra po atviru dangumi. Kiekviename lokaliniame sektoriuje yra įrengta svarmenų kilnojimo aikštelė, krepšinio aikštelė, kuriose nuteistieji gali sportuoti. Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato sporto salės įrengimo pataisos namuose, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami.

Pareiškėjas teigia, jog po sporto nebuvo galimybės nusiprausti po dušu. Atsakovė teigia, jog pareiškėjas galėjo praustis šaltu vandeniu prausykloje ir tai nėra ribojama. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai atmestini, kadangi pareiškėjas galėjo nusiprausti prausykloje, o duomenų kad jam buvo draudžiama tai daryti byloje nėra. Pagal Taisyklių nuostatas pasivaikščiojo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore.

Sporto įranga ir inventorius turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Taisyklių 20 punktas). PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog dėl nesaugos sporto inventoriaus bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tačiau tokių duomenų byloje nėra. PareiÅ¡kėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, kad sporto įranga ir inventorius yra techniÅ¡kai netvarkingi ir nepateikus į bylÄ duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus jis kreipėsi į atsakovÄ , teismas neturi pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, langai supuvę, laiptai ištrupėję, grindys supuvusios, sienos ir lubos apipelijusios, būdavo šalta, netinkamas vėdinimas, apšvietimas, jautėsi blogas kvapas ir girdėjosi triukšmas iš gamybinio cecho. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, o 13 punkte – kad asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Sprendžiant dėl pastato, kuriame ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę, būklės, vertinami tuometinės Alytaus apskrities viršininko sudarytos komisijos 2008 m. vasario 27 d. parengto akto ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – Visuomenės sveikatos centras) 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309 duomenys.

Å ių dokumentų duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2008 m. vasario mėn. buvo nustatyta, jog Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 yra blogos bÅ«klės ir reikalingas Å¡io pastato pamatų, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas (b. l. 75-78). Teismas sprendžia, kad aukščiau nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytÄ teiginį, jog bausmės atlikimo sÄ lygos iÅ¡ dalies buvo netinkamos ir tai nulėmė bloga bendrabučio Nr. 2 patalpų, kuriose jis ginčo laikotarpiu atliko bausmę, bÅ«klė.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, jog patalpose buvo drėgna, dėl to veisėsi pelėsis. Pagal HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; pagal HN 134:2015 39 punktÄ â€“ ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Remiantis bylos duomenimis, daroma išvada, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidaromus langus. Tai patvirtina Visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. Patikrinimo aktas Nr. PA-436 (b. l. 72-74), 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 užfiksuoti patikrinimo rezultatai (b. l. 75-78). Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus, atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Sprendžiant dėl pareiškėjo argumentų apie patalpose besiveisiantį pelėsį, teismas vadovaujasi HN 134:2015 37 punktu, kuris nurodo, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose.

Visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 nurodė, jog Alytaus PN bausmę atliekantys nuteistieji aprÅ«pinami reikiamomis valymo priemonėmis. Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo nuteistųjų, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ , valingos veiklos. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus, taip paÅ¡alinant drėgmės perteklių patalpose.

Teismo vertinimu, patalpose, kurias reguliariai vėdina, tinkamai prižiÅ«ri ir tvarko jose gyvenantys asmenys, nebÅ«tų sÄ lygų perteklinei drėgmei kauptis ir pelėsiui veistis. Patikrinimo metu taip pat neužfiksuotas neleistinas tepalo kvapas ar per didelis triukÅ¡mo lygis. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo ir jose besiveisiančio pelėsio, tepalo kvapo, per didelio triukÅ¡mo lygio atmetami kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti bylos duomenimis.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, jog santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 35–65 proc., Å¡altuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C. Atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų apie oro temperatÅ«rÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Alytaus PN laikotarpiu, tačiau nurodė, kad Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visa parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ , atitinkančiÄ higienos normas, visuose pataisos namuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apÅ¡vietimÄ , tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinę apÅ¡vietÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi.

Taip pat pažymėtina, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja patalpų natÅ«ralaus apÅ¡vietimo. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. PareiÅ¡kėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, kad apÅ¡vieta neatitiko reikalavimų ir nepateikus į bylÄ duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus jis kreipėsi į atsakovÄ , o Å¡iuo metu nesant galimybės nustatyti, kokia apÅ¡vieta buvo ginčui aktualiu laikotarpiu, teismas neturi pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad Alytaus PN jis buvo laikomas kartu su asmenimis infekuotais ŽIV. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigoje tikslai yra: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ; padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 4 dalis nustato, jog pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų inter alia sergančius AIDS nuteistuosius. Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiÅ«ra pataisos įstaigose bei areÅ¡tinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas; 8 straipsnio 3 dalis nustato, jog visa informacija apie paciento buvimÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, gydymÄ , sveikatos bÅ«klę, diagnozę, prognozes ir gydymÄ , taip pat visa kita asmeninio pobÅ«džio informacija apie pacientÄ turi bÅ«ti laikoma konfidencialia.

Teismas konstatuoja, kad teisės aktai neįpareigoja pataisos įstaigos atskirti asmenis, užsikrėtusius ŽIV, nuo kitų nuteistųjų, todėl konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu pagrindo nėra. Pareiškėjas teigia, kad Alytaus PN pareigūnai nesugeba atlikti savo pareigų, t. y. susidoroti su draudžiamų daiktų (narkotikų) patekimu į pataisos namus ir esančiu smurtu pataisos namuose, nepaiso pareigūnų etikos taisyklių, pareigūnai turi sadistinio elgesio požymių.

Narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms yra taikomas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu nustatytas kontrolės režimas, nustatant, kokiems tikslams Å¡ios medžiagos gali bÅ«ti įsigyjamos ir laikomos. Asmuo, pažeidęs Å¡io įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (įstatymo 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (259–269 straipsniai).

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad Alytaus pataisos namų pareigÅ«nai padėjo plisti ŽIV ligai, įneÅ¡dami narkotines medžiagas, ir vienas pareigÅ«nas buvo pagautas įneÅ¡ant Å¡ias medžiagas, tačiau neįvardino jokių konkrečių atvejų ir nenurodė pareigÅ«nų pavardžių, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė Å¡io argumento. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus pataisos namų pareigÅ«nai netoleruoja neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis įstaigoje.

Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, jog Alytaus pataisos pareigÅ«nai laikosi įstatymo reikalavimų ir jų nepažeidžia. Be to atsakovės atstovas nurodė, kad Alytaus pataisos namuose nuolat yra vykdomas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į įstaigÄ užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių planas, ŽIV plitimo mažinimo priemonių planas. IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų duomenų matyti, kad vykdant minėtus planus, be kita ko, yra patruliuojama pataisos namuose, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba stebima pataisos įstaigos teritorija, įrengti ir veikia stacionarÅ«s priežiÅ«ros postai, todėl teismas sprendžia, kad Å¡ios priemonės yra skirtos ir veikia tam, kad asmenys neįneÅ¡tų į pataisos namus narkotinių medžiagų.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas yra nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio (turi sadistinius asmenybės sutrikimus), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio yra atmestini. PareiÅ¡kėjas teigia, jog maistas buvo neskanus bei energetinė vertė per maža. Valgykloje buvo antisanitarinės sÄ lygos, sienos apipelijusios, takai iÅ¡trupėję, iÅ¡daužyti. Dėl iÅ¡daužytų takų patyrė traumÄ â€“ parkrito ir susilaužė žandikaulį. Atsakovės atstovas pateikia į bylÄ Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus Cheminių tyrimų protokolus, Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimo protokolus, taip pat Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktÄ (b. l. 79-93), iÅ¡ kurių matyti, jog Alytaus PN tiekiamas maistas atitiko teisės aktų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintose Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose numatytas maisto energetines vertes.

Teismas taip pat pažymi, jog byloje esančiame Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e (b. l. 94-141) nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusius sveikatos sutrikimus dėl, jo nuomone, netinkamo maitinimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ pareiÅ¡kėjas privalo tinkamai ir aiÅ¡kiai apibrėžti aplinkybes, kuriomis grindžia skundo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada konkrečiai ir kaip buvo pažeistos jo teisės dėl blogos maisto kokybės, o pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovų veiksmų neatitikimÄ teisės aktų reikalavimams, todėl darytina iÅ¡vada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamai suteikto maitinimo atmestini, kaip nepagrįsti. Savo nurodomų argumentų pareiÅ¡kėjas nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tačiau tokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl pelėsio ant valgyklos sienų ar iÅ¡trupėjusių takų, byloje nėra.

PareiÅ¡kėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, kad valgykla neatitiko reikalavimų ir nepateikus į bylÄ duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus jis kreipėsi į atsakovÄ , teismas neturi pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui. Taip pat atsakovės atstovas į bylÄ pateikė informacijÄ , kas Sužalotų asmenų medicininės apžiÅ«ros pažymų registre Nr. 242 nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų patyręs sveikatos sutrikdymus.

Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų ar priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus dėl pareiškėjo sveikatos sutrikdymų ginčo laikotarpiu (b. l. 167). Pareiškėjo abstraktūs argumentai dėl netinkamai įrengtų valgyklos patalpų nelaikytini pakankamais neturtinės žalos, kuri gali būti atlyginta pinigais, konstatavimui. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN netinkamai suteikiamos gydymo paslaugos, negydė nuo narkotikų vartojimo, todėl užsikrėtė hepatitu C, gydytojai nekreipė į tai dėmesio arba skyrė medikamentus, kurie nedarė jokios įtakos sveikata, nesuteikė psichiatro pagalbos.

Pabrėžtina, kad neturtinės žalos, padarytos dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, atlyginimo nagrinėjimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013). Dar daugiau, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus.

Atitinkamai Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiÅ«rai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių praÅ¡ymÄ suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinÄ jÄ ar papildomÄ apsaugÄ Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiÅ«ra. Taigi, nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos (nagrinėjamu atveju Alytaus PN) ir pareiÅ¡kėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginÄÄ dėl, pareiÅ¡kėjo teigimu, jam netinkamai suteiktos medicininės pagalbos, turi bÅ«ti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimÄ , tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2014 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-370/2014 ir kt.).

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimÄ dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo Alytaus PN, prieÅ¡ kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismÄ privalėjo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, iÅ¡sprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis).

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ , nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos (byloje tokių duomenų nėra) ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (ABTÄ® 103 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr.

LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis jautė sveikatos pablogėjimÄ , orumo pažeminimÄ , emocinę depresijÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti ir tokių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai jog kalinimo sÄ lygos Alytaus PN galėtų bÅ«ti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų (bloga bendrabučio Nr. 2 bÅ«klė, laikotarpiu nuo 2015-06-11 iki 2017-01-01 buvo pažeista teisė į tinkamÄ aprÅ«pinimÄ higienos priemonėmis), pažeidimo trukmę ir mastÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprÅ«pinimo sÄ lygų analizę, atsižvelgęs į LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, daro iÅ¡vadÄ , kad, nors pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis (bloga bendrabučio Nr. 2 bÅ«klė, laikotarpiu nuo 2015-06-11 iki 2017-01-01 buvo pažeista teisė į tinkamÄ aprÅ«pinimÄ higienos priemonėmis), nesant įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, yra pagrindas Å¡ioje byloje nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A.

G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2018 m. birželio 1 d. buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Bylos dalį, kuria praÅ¡oma priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, palikti nenagrinėtÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Natalja Zelionkienė