2f269936-10fb-4040-824d-bdba2ed982ef · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėja V      Baudžiamoji byla Nr. 1A-461/2011       Proceso Nr. 1-10-1-01029-2010-8                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                  1.1.1.5; 1.2.14.7.2; 2.1.2.12                                                                                           LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU     2011 m. spalio 28 d.               Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

V. K., Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Agatai Minkel,                            dalyvaujant prokurorei Marinai Orlovai,  gynėjui Vladimirui Kononenkai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. K. (J. K.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2, 4 dalyse, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams;vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas       1 metams, įpareigojant J.

K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.Procesas dėl UAB ,,xxx“ civilinio ieÅ¡kinio 57 952,63 Lt žalai atlyginti nutrauktas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad kaip juridinio asmens UAB „xxx“, įmonės kodas xxx, registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), komercijos direktorius pagal 2006 m. liepos 19 d. lizingo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. xxx ir 2006 m. liepos 21 d.

įrengimo perdavimo–priėmimo aktÄ (priedas Nr. 2 prie pirkimo–pardavimo sutarties Nr. xxx) gavęs bei priėmęs valdyti ir naudoti jam patikėtÄ UAB „xxx“ (dabartinis pavadinimas „xxx“) turtÄ â€“ 209 957,40 Lt vertės krautuvÄ ,,Bobcat S300“ (nuosprendyje neteisingai raÅ¡oma ,,BOBKAT S300“), identifikavimo   Nr. xxx, su visa komplektacija, 2009 metų rudenį, spalio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, nesilaikydamas lizingo sutarties reikalavimų, dėl neatsargumo sudarė sÄ lygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims jam patikėtÄ krautuvÄ ,,Bobcat S300“ neteisėtai perimti.

Tokiu bÅ«du J. K. iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ UAB „xxx“ turtÄ , tuo padarydamas Å¡iai bendrovei 57 952,63 Lt turtinę žalÄ .Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog nuosprendis naikintinas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.Baudžiamoji teisė kaip priemonė socialiniams santykiams reguliuoti turi bÅ«ti pasitelkiama tik tada, kai kitos teisės Å¡akos yra bejėgės. Apeliantas abejoja, ar jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami baudžiamosios teisės kontekste.

Krautuvo palikimas nesaugomoje teritorijoje neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas ar neveikimas. Tačiau tokiam veiksmui neteisėtumo kontekstÄ sukuria tarp apelianto bei ,,xxx“ sudaryta lizingo sutartis, pagal kurios nuostatas sutarties Å¡alims privalomos taisyklės, numatančios, kaip turi bÅ«ti prižiÅ«rimas daiktas. Taigi daikto palikimas nesilaikant sutartyje numatytų sÄ lygų yra sutarties pažeidimas, t. y. civilinės teisės deliktas. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad apeliantas nesiekė pavojingų padarinių, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, jog krautuvo niekas neims.

Tai rodo maÅ¾Ä rÅ«Å¡inį jo asmens ir veikos pavojingumÄ . Apelianto nuomone, dėl to netikslinga taikyti ultima ratio teisę (paskutinę priemonę), kai veikos padarinius galima visiÅ¡kai likviduoti, pasitelkus civilinės teisės normas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad asmens turtui padarytÄ Å¾alÄ turi visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Å iuo atveju žalos atsiradimo priežastis yra sutartinių daikto laikymo taisyklių pažeidimas, todėl dėl Å¡io pažeidimo atsiradusiÄ Å¾alÄ apeliantas turėtų atlyginti civilinių santykių, o ne baudžiamosios teisės pagrindu.Aplinkybė, jog krautuvas pavogtas, bendrovei ,,xxx“ neužkerta kelio gauti visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimÄ .

Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. teismo įsakymas patvirtina, kad iÅ¡ UAB ,,xxx“ ir apelianto pagal 2006 m. liepos 19 d. lizingo sutartį bei 2007 m. gegužės 4 d. laidavimo sutartį iÅ¡ieÅ¡kota 88 807,61 Lt įsiskolinimo, 3 622,24 Lt delspinigių ir 5 procentai metinių palÅ«kanų už priteistÄ 92 429,85 Lt sumÄ iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ,,xxx“ naudai. Teismo įsakymo įvykdymui užtikrinti 2010 m. birželio 31 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB ,,xxx“ ir apelianto turto areÅ¡tas.

Minėta suma priteista dėl lizingo sutarties neįvykdymo, o sutartis neįvykdyta dėl prarasto krautuvo. Vadinasi, žalÄ patyrusi Å¡alis ne tik neprarado galimybės gauti nuostolių atlyginimo civilinio proceso tvarka, bet realiai Å¡ia teise pasinaudojo ir nuostoliai jai bus atlyginti. Dėl to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra pagrindo apelianto traukti baudžiamojon atsakomybėn.Inkriminuojant BK 184 straipsnyje numatytÄ veikÄ , turi bÅ«ti įrodytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp asmens veikos ar neveikimo ir kilusių padarinių.

Teismas nuosprendyje konstatavo, jog apeliantas veikė nerÅ«pestingai, nes sužinojęs apie vagystę nesiėmė jokių priemonių, kad pavogtas turtas bÅ«tų surastas padedant policijos pareigÅ«nams ar kitomis priemonėmis. Tačiau veikos inkriminavimui svarbios ir reikÅ¡mingos tik tos aplinkybės, kurios galėjo nurodyti asmens santykį su nusikalstama veika ar neveikimu jos padarymo momentu. Asmens santykis su veika po jos padarymo (kai turtas jau pavogtas) gali rodyti asmens rÅ«Å¡inio pavojingumo laipsnį, bet ne veikos padarymo bÅ«dÄ , t. y. apelianto elgesys po veikos padarymo negali parodyti jo santykio su inkriminuojama nusikalstama veika jos padarymo momentu.

Be to, vertindamas apelianto psichologinį santykį su nusikalstama veika po jos padarymo, teismas įvertino tik tai, jog jis nesikreipė į policijÄ , bet neatsižvelgė į tokio elgesio motyvus, parodančius jo asmenybės mažesnį rÅ«Å¡inį pavojingumÄ . Apeliantas nesikreipė į pareigÅ«nus ne todėl, kad norėjo nuslėpti vagystės faktÄ , o todėl, jog lizingo sutartis nebÅ«tų nutraukta, jis sÄ Å¾iningai galėtų padengti likusiÄ Ä¯siskolinimo dalį ir nebÅ«tų padaryta žala bendrovei.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad apeliantas sudarė sÄ lygas jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ neteisėtai perimti kitiems asmenims.

SÄ lygų sudarymas nusikaltimui padaryti paprastai vertinamas kaip padėjimas padaryti nusikaltimÄ . Å iuo atveju daikto laikymas nesaugomoje teritorijoje negali bÅ«ti traktuojamas kaip sÄ lygų vagystei padaryti sudarymas. Be to, negalima atmesti galimybės, jog daiktas gali bÅ«ti pavogtas ir saugomoje ar aptvertoje teritorijoje. Taigi teismas neįrodė, kad bÅ«tent apelianto veiksmai buvo vagystės priežastis, todėl teismo sprendimas pagrįstas ne absoliučia, visiÅ¡kai įrodyta tiesa, bet prezumpcijomis ir prielaidomis.Nagrinėjantį bylÄ teismÄ saisto kaltinamojo akto nustatytos ribos.

Kaltinamajame akte apeliantui inkriminuota BK 184 straipsnio 2 dalis, tačiau jis nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalis. Nors BK 184 straipsnio 4 dalies norma gali bÅ«ti laikoma atsakomybę lengvinančia, tačiau Å¡iuo atveju pažeistas apelianto teisės į gynybÄ principas, nes jis neturėjo galimybės parengti savo gynybinės pozicijos pagal kitÄ inkriminuojamÄ Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį.Nuteistasis J. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Teismo posėdyje gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė praÅ¡o skundÄ atmesti.Nuteistojo J.

K. apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegijos nuomone, J. K. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, paskyrė tinkamÄ bausmę.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.                 Dėl civilinių teisinių santykių transformavimosi į baudžiamuosius ir veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 2, 4 dalis Nuteistojo J. K. nuomone, lizingo sutarties pagrindu atsirado civiliniai teisiniai santykiai, todėl, neįvykdžius sutarties sÄ lygų ir negrÄ Å¾inus turto, galėjo bÅ«ti taikoma tik civilinė atsakomybė. Savo teiginiams pagrįsti apeliantas pasirinktinai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-388/2007. Su tokiais apelianto teiginiais negalima sutikti.

Beje, apelianto nurodytoje baudžiamojoje byloje analogiÅ¡ki kasatoriaus argumentai, kai iÅ¡nuomotas automobilis buvo negrÄ Å¾intas ir perduotas nenustatytiems asmenims, pripažinti nepagrįstais bei atmesti. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje iÅ¡ tiesų nurodyta, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, o jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms. Å ios sÄ lygos susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena Å¡alis neteisėtais veiksmais sÄ moningai užkerta keliÄ vykdyti sutartį.

Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sÄ moningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistÄ teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkÅ«rimas tampa neperspektyvus dėl sÄ moningų skolininko veiksmų, laikytina, jog veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Apeliantas teisus tuo aspektu, kad jam savo įmonės vardu su lizingo bendrove pasiraÅ¡ius krautuvo ,,Bobcat S300“ lizingo pirkimo–pardavimo sutartį, tarp jų atsirado civiliniai teisiniai santykiai.

Tačiau tokie santykiai galioja tol, kol sutarties Å¡alys laikosi sutarties sÄ lygų.Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra prieÅ¡ingas teisei elgesys, apsunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti.Pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundÄ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bÅ«tent taip ir atsitiko. Lizingo gavėjo UAB „xxx“ komercijos direktoriaus J. K. veiksmai padarė lizingo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymÄ neįmanomÄ .

Tai rodo pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kurias esant pripažįsta ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliantas, atstovaudamas civilinių teisinių santykių subjektui UAB „xxx“ ir žinodamas, jog krautuvas ,,Bobcat S300“ dingo, o lizingo bendrovė dėl nuolat ne laiku vykdomų įsipareigojimų atsiskaityti su ja nesutiko pakeisti lizingo sutarties sÄ lygų, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo grÄ Å¾inti lizingo bÅ«du įsigytÄ turtÄ , sÄ moningai nevykdė lizingo sutartyje numatytų įsipareigojimų (nustatytais terminais nemokėjo sutartyje numatytų mokėjimų, neinformavo lizingo davėjo apie dingusį turtÄ , nesuteikė lizingo davėjui informacijos apie savo buvimo vietÄ pranešęs, kad yra Ukrainoje ir artimiausiu metu į LietuvÄ sugrįžti neketina, vengė bendrauti su lizingo bendrovės atstovais, neatsiliepdavo telefonu, o vėliau visus mobiliojo ryÅ¡io telefonus iÅ¡jungė ir pan.).

Dėl tokių prieÅ¡ingų teisei J. K. veiksmų iÅ¡kilo realus pavojus kito juridinio asmens nuosavybei – UAB „xxx“ turtui. Taigi lizingo sutarties vykdymas ir lizingo davėjo pažeistų teisių atkÅ«rimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiÅ¡kas dėl vienos sutarties Å¡alies atstovo sÄ moningų veiksmų. Dėl to lizingo bendrovė, gindama savo pažeistas teises, kreipėsi į teisėsaugos institucijÄ . Å iuo konkrečiu atveju apelianto veiksmai, pasireiÅ¡kę sÄ moningu slapstymusi nuo lizingo davėjo, žymiai virÅ¡ijo sutartinių santykių vienos Å¡alies pasitaikančio nesilaikymo ribas, įgavo ryÅ¡kiai piktybinį pobÅ«dį.

Dėl tokių priežasčių civiliniai teisiniai santykiai transformavosi į baudžiamuosius. PanaÅ¡ių pavyzdžių teismų praktikoje galima rasti ir daugiau (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255/2011).Aplinkybė, jog Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 31 d. priėmė teismo įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti solidariai iÅ¡ UAB „xxx“ ir J. K. įsiskolinimÄ kreditoriui UAB „xxx“, apelianto veikos nedaro nenusikalstama. Beje, Å¡is teismo įsakymas neįvykdytas iki Å¡iol ir lizingo bendrovei realiai nekompensuotas dėl J.

K. kaltės prarastas turtas. BK 184 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės iÅ¡Å¡vaistymÄ . Apeliantas neginčija aplinkybės, kad UAB „xxx“ perduotas valdyti ir naudotis apelianto vadovaujamai bendrovei „xxx“ krautuvas ,,Bobcat S300“, už kurį apeliantas laidavo savo turtu, buvo jam patikėtas. Apeliantas pripažįsta ir tai, jog nutraukęs statybos darbus paliko krautuvÄ be jokios priežiÅ«ros prie atokioje vietoje pastatyto kotedžo maždaug mėnesiui, o pats tuo metu girtavo ir nesirÅ«pino svetimu, lizingo bendrovei priklausančiu turtu.

Å ios aplinkybės iÅ¡dėstytos skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nedetalizuoja. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad didelės vertės svetimo turto palikimas nesaugomo sudarė sÄ lygas patikėtÄ turtÄ neteisėtai perimti nenustatytiems asmenims ir padarė žalÄ turto savininkui UAB „xxx“. Taigi bÅ«tent skundžiamame nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje aptarti nuteistojo nusikalstami veiksmai su jam patikėtu turtu, o ne paprastas sutartinių daikto laikymo taisyklių pažeidimas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, buvo turto praradimo priežastis.Dėl to nepagrįsti apelianto argumentai, jog jis nesudarė sÄ lygų turtui prarasti, tarp jo elgesio ir kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io, turtas galėjo bÅ«ti pavogtas ir iÅ¡ saugomos ar aptvertos teritorijos.SÄ lygų sudarymas neteisėtai perimti turtÄ nenustatytiems asmenims Å¡iuo konkrečiu atveju nereiÅ¡kia padėjimo padaryti nusikaltimÄ .

Apeliantas tuo nebuvo kaltinamas.PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp apelianto veikos, atokioje vietoje palikus ilgam laikui nesaugomÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ be jokios priežiÅ«ros, ir kilusių padarinių – to turto praradimo.    Apeliantas teisus, kad turtas galėjo bÅ«ti pavogtas ir iÅ¡ saugomos ar aptvertos teritorijos, tačiau tokiu atveju nebÅ«tų nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp apelianto veikos bei atsiradusių padarinių ir apeliantui nebÅ«tų kilusi baudžiamoji atsakomybė, nes, tinkamai pasirÅ«pinęs turtu, jis bÅ«tų pripažintas ėmęsis visų galimų priemonių turtui apsaugoti, nors Å¡is dėl trečiųjų asmenų kaltės ir bÅ«tų prarastas.Reikia sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog veikos inkriminavimui svarbios ir reikÅ¡mingos tik tos aplinkybės, kurios nurodo asmens santykį su nusikalstama veika ar neveikimu jos padarymo momentu, o ne po jos padarymo.

J. K. neatsargios kaltės motyvavimas nuosprendyje tuo, kad jis nesiėmė jokių priemonių dingusiam turtui surasti, nesikreipė į policijÄ , yra netikslus. Beje, nereikėtų painioti priežastinio ryÅ¡io ir kaltės. Priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas nepakeičia kaltės nustatymo, nepreziumuoja kaltės.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog apeliantas neturėjo tyčios turtÄ iÅ¡Å¡vaistyti, ir jo elgesį įvertino kaip neatsargų, neatitinkantį įprastų atidaus, rÅ«pestingo, protingo asmens elgesio kriterijų, kurių reikalavo konkreti situacija.Tiesa, teismas aiÅ¡kiai neatribojo apelianto neatsargios kaltės rÅ«Å¡ies, paminėdamas ir lengvabÅ«diÅ¡kÄ tikėjimÄ si iÅ¡vengti neigiamų padarinių, bÅ«dingÄ nusikalstamam pasitikėjimui, ir nusikalstamÄ nerÅ«pestingumÄ , tačiau iÅ¡ nuosprendžio motyvų visumos matyti, kad teismas nustatė apeliantÄ veikus nusikalstamai nerÅ«pestingai (BK 16 straipsnio 3 dalis).Taigi teismas teisingai nustatė apelianto kaltės formÄ ir rūšį.

Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka. Skundžiamame nuosprendyje konkretizuotas, todėl Å¡ioje nutartyje nekartojamas kaltininko neatsargumas, pasireiÅ¡kęs nusikalstamu nerÅ«pestingumu, nulėmė tokių aplinkybių atsiradimÄ , kurios leido tretiesiems asmenims patiems paimti apeliantui patikėtÄ svetimÄ turtÄ . Nuteistojo J. K. veikÄ kvalifikuojantis požymis – didelė turto vertė – vadovaujantis BK 190 straipsnio nuostatomis nustatytas teisingai. Dėl to nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

Nustatęs kitÄ kaltės formÄ nei ta, kuria veikÄ padaręs buvo kaltinamas apeliantas, teismas nurodė veikÄ kvalifikuojantis ir pagal BK 184 straipsnio 4 dalį.        Dėl teisės į gynybÄ pažeidimo              Apelianto nuomone, nagrinėjant bylÄ pažeista jo teisė į gynybÄ , nes jam buvo inkriminuota BK 184 straipsnio 2 dalis, o jis nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalis, todėl neturėjo galimybės parengti savo gynybinės pozicijos pagal kitÄ inkriminuojamÄ Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį.

             Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.              Baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 256 straipsnio 4 dalis) iÅ¡ tiesų draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis. IÅ¡ esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos tais atvejais, kai jos lemia veikos kvalifikavimÄ : pagal kitÄ Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktÄ ; pagal kitÄ Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies straipsnį ar jo dalį; pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktÄ , tačiau inkriminuojamas kitas tame straipsnyje, jo dalyje ar punkte nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties alternatyvusis požymis arba, esant blanketinei dispozicijai, kitas to paties ar kito pažeisto teisės akto straipsnis (jo dalis, punktas ir pan.).   Kaltinamajame akte nurodyta, kad apeliantas tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia neteisėtai perdavė nenustatytiems asmenims krautuvÄ ir taip tyčia iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ svetimÄ didelės vertės turtÄ .

Taigi kaltinimas nenustatė, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis J. K. iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ turtÄ , bet konstatavo, jog jis tai padarė tyčia.Teismas nustatė, kad J. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė neatsargiai dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, didelės vertės turtÄ ilgam laikui palikęs be priežiÅ«ros. Nustatęs kaltininkui palankesnę kaltės formÄ , teismas papildomai nurodė BK 184 straipsnio 4 dalį, iÅ¡ esmės reiÅ¡kiančiÄ ne veikos kvalifikavimo, bet kaltės formos pakeitimÄ .

Sprendžiant, ar pakeista aplinkybė suvaržo kaltininko teisę į gynybÄ , atsižvelgiama į pakeistos aplinkybės pobÅ«dį ir kitas bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas jo teisei į gynybÄ užtikrinti. Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės pakeitimas neturėjo jokios įtakos nuteistojo teisei į gynybÄ Ä¯gyvendinti, nes apeliantas neginčija teismo nustatytos aplinkybės, jog jis prie pastatyto kotedžo maždaug mėnesiui be jokios priežiÅ«ros paliko jam patikėtÄ lizingo bÅ«du iÅ¡ UAB „xxx“ įsigytÄ bei pastarajam priklausantį krautuvÄ ,,Bobcat S300“, kuris dingo.

Nėra jokių duomenų, kad dėl pakeistos aplinkybės, kuriÄ apeliantas pripažino ir pats aktyviai teigė, jis bÅ«tų pasirinkęs kitokiÄ gynybinę pozicijÄ . Jau minėta, jog Å¡is pakeitimas nepakeitė veikos kvalifikavimo, prieÅ¡ingai, visais atžvilgiais yra palankesnis apeliantui. Tais atvejais, kai pakeistos nusikalstamos veikos aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui, nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybÄ , jos nepripažįstamos esminėmis ir teismas jas gali keisti savo iniciatyva, nepranešęs apie tai kaltinamajam bei kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams.

                                                                          Dėl bausmės Teismas pakankamai iÅ¡samiai motyvavo bausmės skyrimÄ . Nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų dėl paskirtos bausmės, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio    3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jos iÅ¡samiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisinga.             Apeliantas nurodo, tiesa, to nesiedamas su bausme, jog teismas neatsižvelgė į jo elgesio motyvus, kodėl jis nesikreipė į policijÄ , parodančius jo asmenybės mažesnį rÅ«Å¡inį pavojingumÄ .Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

PrieÅ¡ingai skundo teiginiui, teismas nepaneigė apelianto nurodyto elgesio motyvo, įvertino visas bylos aplinkybes, paskyrė artimÄ minimaliai bausmę ir jos vykdymÄ atidėjo. Tai rodo, kad skirdamas bausmę teismas įvertino kaltininko elgesį bei jo asmenybę.Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies           1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo J. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                  Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                                                                                Viktoras Kažys                                                                                                                                             Linas Å iukÅ¡ta