2f26403e-cb14-4f24-8287-e6e40aab761a · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-281-1032/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03890-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.3; 2.3.4.6; 2.3.4.7; 2.3.9.2.3; 3.2.6.1; 3.2.6.5; (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė sekretoriaujant S. P., dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G.

K., atsakovei E. V., atsakovės atstovei advokatei M. S., trečiojo asmens Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ atstovei R. M., uždarame teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovei E. V., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo neterminuotai apriboti atsakovei E. V. motinos valdžiÄ Ä¯ sÅ«nų K.

P., gimusį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2020 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimu (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia sūnaus K. P. atžvilgiu bei priteistas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki vaiko pilnametystės. 2020 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiui vaikui K.

P. nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirti (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – Skyriaus) specialistas apsilankė vaiko nuolatinėje globos vietoje, pabendravo su vaiku, globėjo atstovu, įvertino K. P. gyvenimo sÄ lygas bei užpildė nustatytos formos Globojamo (rÅ«pinamo) vaiko aplankymo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Akte nurodyta, kad nepilnametis K. kartais bendrauja telefonu su motina, bet daugiau paties vaiko ar globėjų iniciatyva.

Tarp motinos ir vaiko emocinio ryÅ¡io nėra, motina nesidomi vaiko ugdymu, auklėjimu, sveikata. Tėvas su sÅ«numi nebendrauja. Su vaiku bendrauja močiutė (iÅ¡ tėvo pusės), domisi vaiku, klausia kaip jam sekasi. Globėjas nurodė, kad atsakovė vaikui iÅ¡laikymo neteikė nė karto. Vykdomasis raÅ¡tas pateiktas antstolio A. S. kontorai. Ä® K. asmeninę banko sÄ skaitÄ pervedama valstybės iÅ¡moka vaikui (70 Eur/mėn.). Globos (rÅ«pybos) iÅ¡moka (160 Eur/mėn.) mokama į globos įstaigos sÄ skaitÄ , kuri naudojama vaiko poreikiams tenkinti.

K. P. vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini) apgyvendintas (duomenys neskelbtini). Ä® bendruomeninių vaikų globos namų (adresu (duomenys neskelbtini)) Å¡eimynÄ persikėlė (duomenys neskelbtini). Bendruomeniniuose vaikų globos namuose atsakovė su sÅ«numi K. bendrauja per Facebook programėlę arba K. jai paskambina telefonu. Dažnai, kai K. skambina, mama neatsiliepia į skambučius arba pasako, kad Å¡iuo metu užsiėmusi, kad vėliau paskambins, bet nepaskambina. 2021 m. gegužės 24 d. buvo atlikta K.

P. globos peržiÅ«ra bei užpildytas nustatytos formos Vaiko globos (rÅ«pybos) peržiÅ«ros aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant globos peržiÅ«rÄ nustatyta, kad priežastys dėl kurių vaikui yra nustatyta nuolatinė globa (rÅ«pyba) nėra pasikeitusios, vaiko motina į teismÄ dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė, į Skyrių dėl galimos konsultacijos atvykusi nebuvo. Globėjas sudaro sÄ lygas vaiko tėvams bendrauti su sÅ«numi, tačiau K. tėvas visiÅ¡kai nebendrauja, o motina taipogi nesidomi vaiko ugdymu, auklėjimu, sveikata.

Vaiko globėjas palaiko glaudžius ryÅ¡ius su vaiko ugdymo, sveikatos įstaigos specialistais, bendrauja su Skyriaus specialistais ir kitais su vaiku susijusiais atstovais. 2021 m. gegužės 11 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio E. V. metu priimta iÅ¡vada ir sprendimas kreiptis į teismÄ dėl E. V. neterminuoto motinos valdžios apribojimo į sÅ«nų K. P.. Atsakovė E. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodo, kad yra visiÅ¡kai pakeitusi savo gyvenimo bÅ«dÄ .

Å iuo metu su sutuoktiniu ir dar dviem mažamečiais vaikais nuomos pagrindais gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra visos sÄ lygos gyventi ir jos sÅ«nui K. P.. Atsakovės sutuoktinis A. P. dirba bei padeda jai iÅ¡laikyti, prižiÅ«rėti ir auklėti vaikus. Ji ieÅ¡ko darbo (yra registruota užimtumo tarnyboje). Atsakovės gaunamas pajamas sudaro 278 Eur nedarbo iÅ¡moka, 200 Eur iÅ¡moka vaikams K. ir D., 72 Eur iÅ¡laikymas K. iÅ¡ valstybės fondo. Su sÅ«numi K. bendrauja nuolat nuotoliniu bÅ«du taip pat pagal galimybes kartu su kitais vaikais arba viena nuvyksta į globos namus.

Teigia, jog ne vienÄ kartÄ kartÄ bandė susitikti su vaiku, tačiau globos namų darbuotojai telefonu atsakydavo, kad Å¡iuo metu nėra galimybių susitikti su vaiku (kad jis iÅ¡vyko į stovyklÄ , serga, yra nubaustas ir pan.). K. skundžiasi, kad jį skriaudžia kiti vaikai, auklėtojai, praÅ¡o, kad mama jį pasiimtų iÅ¡ globos namų. Atsakovė E. V. taip pat byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o teismo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jai nustatytÄ laikinÄ motinos valdžios apribojimÄ Ä¯ nepilnametį sÅ«nų K.

P., panaikinti sÅ«nui K. nustatytÄ nuolatinę globÄ , nustatyti K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, panaikinti teismo sprendimu iÅ¡ atsakovės priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , pakeisti sprendimo dalį nurodant, kad iÅ¡ atsakovo D. B. priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui K. skirtų lėšų tvarkytoja turėtų bÅ«ti paskirta jo motina (atsakovė). PrieÅ¡ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra grindžiamas tais pačiais pagrindais kaip ir atsiliepimas į ieÅ¡kinį, tai yra aplinkybėmis, jog Å¡iuo metu yra iÅ¡ esmės pasikeitusios atsakovės gyvenimo sÄ lygos.

Atsakovė teismo posėdžio metu duodama paaiÅ¡kinimus nurodė, kad stengiasi bendrauti su sÅ«numi, tačiau atsižvelgiant į pasikeitusias jos gyvenimo aplinkybes, kad yra sukÅ«rusi naujÄ Å¡eimÄ ir Å¡iuo metu augina 2 kitus nepilnamečius vaikus, iÅ¡ kurių vienas yra mažametis, dėl dažno vaikų sergamumo bei Å¡alyje ilgÄ laikÄ paskelbto karantino ir ekstremalios padėties ji ne visada turėjo sÄ lygas ir galimybes lankyti sÅ«nų globos namuose. Ji nori susitikti su sÅ«numi, tačiau bÅ«na atvejų, kuomet jai paskambinus telefonu ar tariantis dėl susitikimų globos namų darbuotojos paaiÅ¡kina, kad nėra galimybių, nes sÅ«nus yra nubaustas.

Atsakydama į teismo užduotÄ klausimÄ , kodėl neteikia iÅ¡laikymo sÅ«nui, paaiÅ¡kino, kad nenori, jog sÅ«naus iÅ¡laikymui skirtais pinigais galėtų disponuoti globos institucija. Mano, kad turi visas sÄ lygas ir galimybes auginti savo sÅ«nų K. pati. Å iuo metu jos Å¡eimai yra taikoma atvejo vadyba, nuolat lankosi socialinė darbuotoja, kuri Å¡eimai priekaiÅ¡tų neturi, yra iÅ¡klausiusi tėvystės įgÅ«džių programÄ . Å iuo metu nedirba, tačiau yra registruota užimtumo tarnyboje, ieÅ¡ko darbo.

Iki Å¡iol jai pasiÅ«lyti darbai netiko dėl ilgų darbo valandų, nes auginant mažametį sÅ«nų toks darbo grafikas jai nėra tinkamas. Prie Å¡eimos iÅ¡laikymo taip pat prisideda jos dabartinis sutuoktinis su kuriuo ir kitais dviem savo vaikais gyvena nuomos pagrindais Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai priklausančiame (socialiniame) bÅ«ste, savivaldybė taip pat apmoka dalį su Å¡iuo bÅ«stu susijusių mokesčių. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytÄ praÅ¡ymÄ ieÅ¡kinio dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo sÅ«naus K.

P. atžvilgiu netenkinti bei prašė tenkinti jos prieÅ¡ieÅ¡kinį. PaaiÅ¡kino, kad nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui yra pasikeitusios bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingos aplinkybės ji nori bei gali pati auginti ir auklėti savo sÅ«nų K., mano, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti dėl bylos nagrinėjimo metu pasikeitusių atsakovės gyvenimo sÄ lygų, taip pat mano, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Trečiojo asmens vaikų globos namų (toliau ir – VGN) „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad K. P. VGN gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. Globos įstaiga tikėjosi, kad atsakovė rodys didesnę iniciatyvÄ bendraudama su vaiku, stengsis dėl jo susigrÄ Å¾inimo į Å¡eimÄ . Atsakovė žada vaikui atneÅ¡ti daiktus, kurių iÅ¡ tiesų nėra nupirkusi. Taip pat neatvyksta į susitikimus bei nepaskambina sÅ«nui kaip buvo pažadėjusi. Tokiu savo elgesiu atsakovė suteikia vaikui vilčių, po to K. bÅ«na nusiminęs, jo emocijos sumiÅ¡usios, prireikia daug pastangų, kad vaikas nusiramintų.

Atsakovė taip pat neteikia vaikui priteisto išlaikymo yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 1. Atsakovė E. V. yra nepilnamečio K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mama (ieškinio Nr. CBP-4811 ZIP priedai).

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai apribota atsakovei E. V., motinos valdžia į sÅ«nų K. P., gimusį (duomenys neskelbtini) IÅ¡ atsakovės E. V., priteistas iÅ¡laikymas vaikui K. P. po 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos 2019 m. balandžio 24 d. iki vaiko pilnametystės. 2020 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiui vaikui K.

P. nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirti (duomenys neskelbtini) (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). 3. 2021 m. balandžio 30 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. kartais bendrauja telefonu su motina, bet daugiau paties vaiko ar globėjų iniciatyva. Tarp motinos ir vaiko emocinio ryšio nėra, motina nesidomi vaiko ugdymu, auklėjimu, sveikata. Tėvas su sūnumi nebendrauja. Su vaiku bendrauja močiutė (iš tėvo pusės), domisi vaiku, klausia kaip jam sekasi.

Globėjas nurodė, kad atsakovė vaikui iÅ¡laikymo neteikė nė karto. Vykdomasis raÅ¡tas pateiktas antstolio A. S. kontorai. Ä® K. asmeninę banko sÄ skaitÄ pervedama valstybės iÅ¡moka vaikui (70 Eur), o globos (rÅ«pybos) iÅ¡moka (160 Eur) mokama į globos įstaigos sÄ skaitÄ , kuri naudojama vaiko poreikiams tenkinti (ieÅ¡kinio Nr. CBP-4811 ZIP priedai). 4. 2021 m. gegužės 24 d. K. P. Vaiko globos (rÅ«pybos) peržiÅ«ros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog atliekant globos peržiÅ«rÄ nustatyta, kad priežastys dėl kurių vaikui yra nustatyta nuolatinė globa (rÅ«pyba) nėra pasikeitusios, vaiko motina į teismÄ dėl laikino valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė, į skyrių dėl galimos konsultacijos atvykusi nebuvo.

Globėjas sudaro sÄ lygas vaiko tėvams bendrauti su sÅ«numi, tačiau K. tėvas visiÅ¡kai nebendrauja, o motina taipogi nesidomi vaiko ugdymu, auklėjimu, sveikata. Vaiko globėjas palaiko glaudžius ryÅ¡ius su vaiko ugdymo, sveikatos įstaigos specialistais, bendrauja su skyriaus specialistais ir kitais su vaiku susijusiais atstovais.

5. Atsakovė turi dar du mažamečius vaikus D. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. B., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), kurie gyvena su atsakove (elektroninės bylos lapai (toliau – el. b. l.) 33-34). Atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuokÄ su A. P. (el. b. l. 32).

6. Atsakovė Å¡iuo metu nedirba yra registruota užimtumo tarnyboje, į bylÄ pateiktais duomenimis jos pajamas per mėnesį (apie 222 Eur) sudaro skiriamos iÅ¡mokos vaikams (el. b. l. 73, 74, 128).

7. Antstolio A. S. kontoros pažymoje apie vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus nurodyta, kad yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkės E. V. pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojo VGN „(duomenys neskelbtini)“ naudai, iÅ¡ieÅ¡kojimo suma apie 3 166 Eur (el. b. l. 65, 128). 8. 2021 m. rugsėjo 25 d. Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo akte pastabų dėl netinkamų atsakovės Å¡eimos aplinkos sÄ lygų nenurodyta, pažymėta, jog bÅ«stas tvarkingas, sanitarinės sÄ lygos tinkamos. Vaikui bÅ«tų skirta vieta atskirame kambaryje, kuriame yra visi reikmenys reikalingi mokymuisi ir ugdymui (el. b. l. 58-60).

9. VGN „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 11 d. paaiÅ¡kinime teismui nurodyta, kad atsakovė per pusantrų metų laikotarpį vaikÄ globos namuose aplankė 5 kartus, ir retai bendravo telefonu, pagrinde vaiko iniciatyva (el. b. l. 62-23).

10. Ä® bylÄ yra pateiktas biudžetinės įstaigos (toliau – ir BÄ®) „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 25 d. pagalbos planas, iÅ¡ kuriame nuodyta tęsti socialinių įgÅ«džių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkÅ«rimo paslaugos teikimÄ ir atvejo vadybos procesÄ atsakovės E. V. Å¡eimai (el. b. l. 116-120). 11. 2021 m. spalio 26 d. nutartimi Å¡ioje byloje atsakovės nepilnamečiui vaikui K. P., K. P., gim. (duomenys neskelbtini), paskirti atskiri individualÅ«s susitikimai su teismo psichologu, pavedant juos atlikti Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiajai specialistei ((duomenys neskelbtini)) K. Č.-R. („Liteko“ duomenys).

12. Ä® bylÄ pateiktoje 2021 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiosios specialistės ((duomenys neskelbtini)) iÅ¡vadoje nurodyta, kad vaikas neigiamai atsiliepia apie savo santykius su mama, teigia, kad jis jai yra nereikalingas, o jei reikalingas tik dėl pinigų. Berniukas teigia, kad grįžti gyventi pas mamÄ nenorėtų, pyksta, kad mama jam nepaskambina, mano, jog jai patinka bendrauti tik su kitais savo vaikais, bet ne su juo. Savo Å¡eima laiko tik sesę, jos pasiilgsta. Vaikas pastebi, kad mamai trÅ«ksta motinystės įgÅ«džių. Nors norėtų bÅ«ti įvaikintas, tačiau yra apsvarstęs galimybę gyventi vaikų globos namuose iki 18 metų. Teismo psichologo nuomone, vaikui yra galimai padaryta sunki psichologinė trauma, kuri pasireiÅ¡kia nusivylimu, pykčiu ir iÅ¡stÅ«mimu. Jam yra bÅ«tina psichologo pagalba, emocinis artumas pagrįstas nuoseklumu, atvirumu ir pasitikėjimu su kitu vaikui reikÅ¡mingu suaugusiuoju (el. b. l. 105-110).

13. IÅ¡ bylÄ pateikto K. P. individualaus socialinės globos plano „RyÅ¡ių su Å¡eima, giminėmis palaikymas“ iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad 2021 metais (laikotarpiu nuo 2021 m. vasario mėnesio iki 2021 m. gruodžio 5 d. atsakovė buvo atvykusi 3 kartus, taip pat 5 kartus pati skambino sÅ«nui į vaikų globos namus (el. b. l. 129-134). Dėl tėvų valdžios apribojimo 14. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos iÅ¡laikyti.

Todėl, jeigu tėvai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu, tai reiÅ¡kia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžiÄ . Vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

Å iuo principu vadovaujantis aiÅ¡kinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sÄ lygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iÅ¡ jų):

1) vengia atlikti savo pareigas vaikams;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaiku;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Nustačius bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymÄ tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirÅ«pinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimÄ , vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios tėvų pareigų vykdymÄ aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

15. Bent vienos CK 3.180 straipsnyje nustatytų sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ , be to, tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamÄ jÄ , prevencinę funkcijÄ , todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Ä®statymas suteikia tėvams galimybę panaikinti ribojimÄ , tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžiÄ , tokio apribojimo nustatymas neturi bÅ«ti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieÅ¡kinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimÄ konstatuodamas, kad iÅ¡nyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

16. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sÄ lyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi bÅ«ti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas apriboti tėvų valdžiÄ , turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžiÄ , prieÅ¡ingumo vaiko interesams, tarp jų – galbÅ«t pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobÅ«dį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifikÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iÅ¡ tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

17. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

E. Ž. Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartÄ bylose yra pažymėjęs, kad Å¡eimos iÅ¡skyrimas yra labai rimto pobÅ«džio apribojimas. Toks žingsnis turi bÅ«ti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Å vedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti vieÅ¡ojoje globoje ir tėvų intereso vėl bÅ«ti kartu su vaiku.

Sprendžiant Å¡iÄ užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali bÅ«ti virÅ¡esni už tėvų interesus. Tėvams negali bÅ«ti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalÄ vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymÄ pagal Konvencijos 8 straipsnį (J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

18. Neterminuotai tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , jog vienas iÅ¡ tėvų daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau iÅ¡vardytų sÄ lygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

19. Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimÄ suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaikÄ Ä¯sivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiÅ¡kia esminį vaiko teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius, į jo gyvenimÄ biologinėje Å¡eimoje suvaržymÄ , todėl Å¡i priemonė gali bÅ«ti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013).

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimÄ , vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios tėvų pareigų vykdymÄ aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

20. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl motinos valdžios apribojimo atsakovei grindžia tuo, kad atsakovė nuo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo nededa pastangų pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , dėl kurio buvo laikinai apribota atsakovės motinos valdžia į sÅ«nų K. P., nesiima aktyvių veiksmų dėl vaiko susigrÄ Å¾inimo į Å¡eimÄ , taip pat ji vengia atlikti prigimtines motinos pareigas auginant vaikÄ ir juo nesirÅ«pina bei nevykdo teismo sprendimo dėl iÅ¡laikymo sÅ«nui teikimo.

21. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, jog atsakovė Å¡iuo metu yra pagerinusi savo buitines sÄ lygas ir kartu su kitais dviem nepilnamečiais vaikais ir sutuoktiniu gyvena nuomos pagrindais Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. Apsilankymo atsakovės namuose metu buvo nustatyta, kad butas tvarkingas, yra užtikrintos tinkamos sÄ lygos vaikų mokymuisi ir ugdymui (žr. sprendimo 8 punktÄ ). Å eimai yra taikoma atvejo vadyba, nuolat lankosi socialinė darbuotoja, atsakovė yra iÅ¡klausiusi tėvystės įgÅ«džių gerinimo kursus. Duomenų, kad atsakovė turėtų įsiskolinimų už nuomojamÄ butÄ , byloje nėra.

22. Atsakovė Å¡iuo metu yra registruota užimtumo tarnyboje, jos gaunamas pajamas sudaro ieÅ¡kančiojo darbo iÅ¡moka bei vaikams skiriama iÅ¡moka (žr. sprendimo 6 punktÄ ).

23. Ä® bylÄ taip pat yra pateikti duomenys iÅ¡ antstolio, vykdančio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kotojo vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ naudai, iÅ¡ieÅ¡kojimo suma apie 3 166 Eur (žr. sprendimo 7 punktÄ ). Tačiau iÅ¡ teismo posėdžio metu atsakovės duotų paaiÅ¡kinimų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įsiskolinimas susidarė atsakovei netinkamai interpretuojant vaikui teikiamo iÅ¡laikymo paskirtį ir manant, jog vaiko iÅ¡laikymui skirti pinigai bÅ«tų panaudojami globėjo VGN „(duomenys neskelbtini)“ nuožiÅ«ra, o ne skiriami jos nepilnamečio sÅ«naus poreikių tenkinimui. Atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino, jog bÅ«dama įsitikimusi, kad sÅ«nui K. skirtų iÅ¡laikymo pinigų negalės panaudoti kiti asmenys gali teikti vaikui iÅ¡laikymÄ nuo kito mėnesio. 2022 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, jog nemokėdama iÅ¡laikymo elgėsi netinkamai ir sutiko, jog ji turėjo mokėti iÅ¡laikymÄ .

24. Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ pagrindinių vaikų interesų yra teisė tinkamai ir visapusiÅ¡kai bendrauti bei matytis su savo tėvais. Å i vaikų teisė gali bÅ«ti įgyvendinama, kai bendravimas ir susitikimai su tėvais yra reguliarÅ«s, pastovÅ«s bei pakankamai dažni. Tokiu bendravimu turi bÅ«ti sudaromos prielaidos tėvams dalyvauti vaikų kasdieniame gyvenime, rÅ«pintis jų auklėjimu, dvasiniu ir fiziniu vystymusi, užtikrinti jų poreikių patenkinimÄ ir kt. Tėvystė (motinystė), visų pirma, yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaikÄ , todėl atsakovai, siekdami iÅ¡saugoti tėvų valdžiÄ , turėjo nuoÅ¡irdžiai ir rÅ«pestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rÅ«pintis vaikais, domėtis kartkartėmis ir fragmentiÅ¡kai vaikais neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius.

Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

25. Tuo tarpu, iÅ¡ byloje turimų duomenų teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog atsakovė E. V. savo veiksmais daro žalÄ sÅ«naus vystymuisi ir visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ar nesidomi. Teismo vertinimu, sprendžiant, ar atsakovė stengiasi pakeisti savo gyvenimÄ ir kurti bei palaikyti ryšį su sÅ«numi, bÅ«tina atsižvelgti į Å¡alyje pastaruosius beveik dvejus metus besitęsiančiÄ pandeminę ir ekstremaliÄ situacijÄ dėl Covid-19 ligos ir jos sÄ lygotus bendravimo ypatumus, galinčius turėti įtakos ir atsakovės galimybėms bendrauti su sÅ«numi, taip pat jos nurodomas aplinkybes dėl kitų nepilnamečių dažno sirgimo perÅ¡alimo ligomis.

Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė augina kitus du nepilnamečius vaikus, iÅ¡ kurių vienas mažametis, todėl teismo vertinimu, atsakovei pagrįstai galėjo iÅ¡kilti sunkumų siekiant suderinti Å¡ias aplinkybes ir bendravimÄ su kitu savo sÅ«numi K. P.. Nepaisant Å¡ių aplinkybių, atsakovė turi stengtis dengti susidariusiÄ iÅ¡laikymo skolÄ bei teikti nuolatinį iÅ¡laikymÄ savo sÅ«nui K. P., ir dažniau su juo bendrauti bent jau nuotoliniu bÅ«du, domėtis vaiko sveikata, mokslais, skatinti K. ir jo brolio bei sesers bendravimÄ , tesėti pažadus aplankyti ir bendrauti su savo sÅ«numi K..

26. Ä®vertinus byloje surinktÄ medžiagÄ , iÅ¡klausius Å¡alių paaiÅ¡kinimų, teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai tikėtis, kad atsakovė E. V. turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti motinos teises ir pareigas bei pati pasirÅ«pinti savo nepilnamečiu vaiku K. P.. Nors atsakovės ir sÅ«naus socialiniai ir emociniai ryÅ¡iai Å¡iuo metu yra nepakankamai stiprÅ«s, tačiau atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ norÄ ateityje auginti, rÅ«pintis ir iÅ¡laikyti savo nepilnametį sÅ«nų pati, jos Å¡eimoje įvyko pozityvÅ«s daliniai pasikeitimai, todėl teismas neturi pagrindo į Å¡iuos atsakovės ketinimus neatsižvelgti.

Taip pat Å¡iuo atveju svarbi ir bylos nagrinėjimo metu individualaus pokalbio su teismo psichologe metu iÅ¡klausyta nepilnamečio K. P. nuomonė, kuriÄ teismas įvertina visų kitų byloje nustatytų aplinkybių visumoje (CPK 178, 185, 380 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, jog psichologės teigimu, nepilnamečiui galimai yra padaryta psichologinė trauma, kuri pasireiÅ¡kia nusivylimu, pykčiu ir iÅ¡stÅ«mimu. K. pyksta ant mamos bei, pasak teismo psichologės aplinkybė, jog vaikas, mamai norint jį susigrÄ Å¾inti į Å¡eimÄ jai pasakytų „ne“ rodo vaiko norÄ , jog atsakovė taip pat suprastų, kÄ reiÅ¡kia bÅ«ti atstumtai.

27. Ä®vertinęs sprendime aptartas aplinkybes bei surinktų įrodymų visumÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vis tik Å¡iuo metu atsakovės elgesyje yra pastebima pažanga. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė naudojasi jai teikiamomis socialinėmis paslaugomis bei konsultacijomis, yra registruota užimtumo tarnyboje, siekia susirasti darbÄ , leidžiantį jai dirbti ir kartu auginti kitus nepilnamečius vaikus. Teismo vertinimu, atsakovei reikėtų ilgesnio laiko siekiant atkurti prarastÄ vaiko pasitikėjimÄ bei socialinį ir emocinį ryšį su sÅ«numi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, parenkant tėvų valdžios ribojimo bÅ«dÄ (neterminuotai ar laikinai) teismas atsižvelgia į atsakovės Å¡eimoje atsiradusius pozityvius pasikeitimus ir daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės požiÅ«ris į savo gyvenimÄ ir tėvystės įgÅ«džių tobulinimas duoda teigiamų pokyčių, todėl susiklosčiusi padėtis ateityje galėtų pasikeisti į teigiamÄ pusę. Kita vertus, vien tik tai, kad atsakovė nurodo, kad ji pageidauja susigrÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ , tačiau neteikia jam iÅ¡laikymo, nepakankamai jį lanko, domisi jo gyvenimu ir mažai bendrauja, nėra laikytina visapusiÅ¡ku tėvų pareigų vykdymu.

Akcentuotina, kad vaikui reikalingas finansinis iÅ¡laikymas, taip pat bÅ«tina kurti nuolatinį ir nepertraukiamÄ ryšį su vaiku, bendradarbiauti su institucijomis, atsižvelgti į jų rekomendacijas. Tik esant Å¡ių aplinkybių visumai bÅ«tų galimÄ spręsti dėl vaiko grÄ Å¾inimo atsakovei.

28. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta bei įstatymo nuostatomis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, kuris gali bÅ«ti taikomas, tik tada kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, atsakovės E. V. motinos valdžia nepilnamečio K. P. atžvilgiu apribojama laikinai (CK 3.180 straipsnis).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 suformavo teisės taikymo Å¡ios kategorijos bylose taisyklę, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžiÄ , tokio apribojimo nustatymas neturi bÅ«ti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvo, kuriam apribota valdžia, ieÅ¡kinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimÄ konstatuodamas, kad iÅ¡nyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvo valdžia.

Todėl laikino tėvų valdžios apribojimo terminas nenustatytinas. Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvas, siekiantis, kad laikinas tėvo valdžios ribojimas bÅ«tų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomÄ pažangÄ visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Teismui sprendimu nustačius laikinÄ tėvų valdžios apribojimÄ , toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas); tėvai galės kreiptis į teismÄ dėl laikino tėvų valdžios panaikinimo, kai tik iÅ¡nyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Nustačius laikinÄ tėvų valdžios ribojimÄ , bus reikÅ¡mingas tolesnis tėvų elgesys, kuris turės bÅ«ti vertinamas pagal galimybes atkurti ryÅ¡ius su vaiku, ypač buvusio ir bÅ«simo elgesio moralinių vertybių kontekste, t. y. ar įvyks žymÅ«s tėvų moralinių vertybių ir juos atspindinčių jo poelgių pokyčiai.

30. IÅ¡aiÅ¡kintina atsakovei, kad apribojus tėvų valdžiÄ laikinai, tėvams sustabdomos asmeninės ar turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. IÅ¡lieka teisė matytis su vaiku, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

31. Kai valdžia apribota laikinai, tėvai, kurių valdžia buvo apribota, gali kreiptis į teismÄ dėl ribojimo panaikinimo, įrodžius, kad jie pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaikus (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 1 dalis), o CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys gali praÅ¡yti arba pratęsti laikinÄ , arba nustatyti neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ . Dėl globėjo 32. Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. nustatyta nuolatinė globa ir nuolatiniu globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „(duomenys neskelbtini)“, ten pat nustatyta ir vaiko gyvenamoji (globos) vieta.

33. CPK 4961 straipsnyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ , privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rÅ«pybos nustatymo, vaiko globėjo ar rÅ«pintojo paskyrimo nagrinėjimÄ . Globėjo ar rÅ«pintojo atleidimo arba nuÅ¡alinimo nuo pareigų bei globos ir rÅ«pybos pabaigos pagrindus reglamentuoja CPK 494 - 495 straipsniai ir CK 3.246 - 3.247 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) K.

P. globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „(duomenys neskelbtini)“, laikytina, kad klausimas dėl globėjo paskyrimo jau yra iÅ¡spręstas. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo 34. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus iÅ¡lieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžiÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai vaikai yra įvaikinami (CK 3.195 straipsnis). IÅ¡laikymas nepilnamečiui K. P. iÅ¡ atsakovės yra priteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. priteista po 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos 2019 m. balandžio 24 d. iki vaiko pilnametystės. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdyje jos atstovas patvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui iÅ¡ atsakovės yra priteistas ir nepraÅ¡oma pakeisti jo dydžio iÅ¡laikymo priteisti nepraÅ¡o.

Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡laikymo priteisimo klausimas yra iÅ¡spręstas 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo teismo sprendimu pakartotinai iÅ¡laikymo klausimas nespręstinas (CPK 178 straipsnis). Dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio 35. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jai nustatytÄ laikinÄ motinos valdžios apribojimÄ Ä¯ nepilnametį sÅ«nų K.

P., panaikinti sÅ«nui K. nustatytÄ nuolatinę globÄ , nustatyti K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, panaikinti teismo sprendimu iÅ¡ atsakovės priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , pakeisti sprendimo dalį nurodant, kad iÅ¡ atsakovo D. B. priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui K. skirtų lėšų tvarkytoja turi bÅ«ti paskirta jo motina atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo tenkintas iÅ¡ dalies, ir atsakovės E. V. motinos valdžia nepilnamečio K.

P. atžvilgiu apribojama laikinai nenustatant konkretaus motinos valdžios apribojimo termino, nėra teisinio pagrindo atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimui, todėl jis atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymo skirti atsakovei baudÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis 36. IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ skirti atsakovei baudÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. PraÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad atsakovė neprisijungė prie nuotoliniu bÅ«du 2021 m. lapkričio 24 d. vykusio teismo posėdžio bei dėl to, kad tinkamai neįvykdė 2021 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje atsakovei skirto įpareigojimo per teismo nustatytÄ terminÄ pateikti papildomus įrodymus – pažymÄ iÅ¡ gydymo įstaigos dėl atsakovės ligos ir papildomus duomenis į bylÄ .

37. Atsakovė bei jos atstovė teismo posėdžio metu pateikė paaiÅ¡kinimus, jog atsakovė prie 2021 m. lapkričio 24 d. vykusio teismo posėdžio nuotoliniu bÅ«du negalėjo prisijungti dėl savo ligos, tačiau atsakovei nepavyko gauti Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančios pažymos iÅ¡ gydymo įstaigos. Nurodė, kad atsakovė buvo nuvykusi į gydymo įstaigÄ , norėjo gauti pažymÄ , bet kadangi jos gydytoja sirgo, registratÅ«roje jai jokių dokumentų palikta nebuvo. Dėl papildomų įrodymų pateikimo paaiÅ¡kino, kad ji elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė savo atstovei papildomus duomenis, tačiau advokatė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog ji jokių duomenų iÅ¡ atsakovės negavo, prašė neskirti atsakovei baudos įvertinant jos turtinę padėtį, nes duomenys buvo nepateikti ne dėl atsakovės kaltės.

38. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumÄ , tai yra padaryto pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , pasekmes, pažeidimo įtakÄ civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimÄ padariusio asmens savybes bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarkÄ , nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų bÅ«ti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).

40. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016).

Ä®statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

41. Ä®vertinus bylos duomenis bei atsakovės ir jos atstovės paaiÅ¡kinimus, atsižvelgiant į Å¡alyje ilgÄ laikÄ besitęsiančiÄ epidemiologinę situacijÄ ir jos nulemtÄ gydymo įstaigų darbo tvarkÄ , nenustatyta, kad atsakovė neprisijungdama prie nuotolinio teismo posėdžio ir negalėdama pateikti neprisijungimo pagrįstumÄ patvirtinančių įrodymų kryptingai ir sÄ moningai piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. Vien tai, kad atsakovė bei jos atstovė dėl galimo nepakankamo kompiuterinio raÅ¡tingumo ar kitų kliūčių teismui per nustatytÄ terminÄ nepateikė atsakovės ligÄ patvirtinančių įrodymų ir papildomų duomenų į bylÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės piktnaudžiavimo.

Taigi, nustatytų aplinkybių kontekste, teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju, nenustačius atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sÄ lygos, nėra pagrindo jai skirti baudÄ , kaip tai numatyta CPK 95 straipsnyje, todėl ieÅ¡kovės atsakovo praÅ¡ymas skirti atsakovei baudas dėl piktnaudžiavimo procesu netenkinamas (CPK 95 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 42. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

43. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – Tarnybos) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Nurodoma, kad atsakovei E. V. pagal Tarnybos 2021 m. birželio 1 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡oje byloje suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma - 507,75 Eur. Bylos duomenimis E. V. pagal Tarnybos 2021 m. birželio 1 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios dydis 100 procentų, todėl atsakovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (el. b. l. 15).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei mokėjimo, iÅ¡ jos už ieÅ¡kinį mokėtinas žyminis mokestis nepriteistinas, o iÅ¡laidos, patirtos teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ atsakovei, apmokėtinos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-407, 497-502 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Laikinai apriboti atsakovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžiÄ Ä¯ sÅ«nų K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovės E. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Teismo sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai. Netenkinti ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymo dėl baudos atsakovei E. V. skyrimo. Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo kopijÄ valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Rūta Zubrickaitė