2f238e7a-a094-4c8d-b246-4b33d1cb7f09 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1202/2013

Procesinio sprendimo kategorijos:

122.2.; 122.3.; 126.5.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio

15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo GailiÅ«no, Rasos GudžiÅ«nienės, Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio

10 d. nutarties, kuria nutarta atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ dėl 19 637,94 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo, konstatuojant, kad galutinis finansinis reikalavimas patvirtintas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi AB „Alytaus kranai“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi nutarė AB „Alytaus kranai“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įgalioto asmens V. M. praÅ¡ymÄ patvirtinti BAB „Alytaus kranai“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų finansinius reikalavimus tenkinti, patvirtinti BAB „Alytaus kranai“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir Alytaus AVMI 333 417,35 Lt finansinį reikalavimÄ , kurį sudarė 317 691,11 Lt skola (14 311,11 Lt gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 144 Lt mokestis už aplinkos terÅ¡imÄ , 291 484 Lt PVM,

11 707 Lt nekilnojamojo turto mokestis (toliau –NTM), 45 Lt privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokos) ir 15726,24 Lt delspinigiai.

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 26 d. nutartimi nutarė pripažinti AB „Alytaus kranai“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tenkinti 2010 m. rugsėjo 27 d. administratoriaus praÅ¡ymÄ nuo 333 417,35 Lt iki 340 723,41 Lt padidinti Alytaus AVMI finansinį reikalavimÄ , kuris modifikavosi pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ .

BAB „Alytaus kranai“ administratorius 2011 m. vasario 9 d. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu, praÅ¡ydamas patvirtinti patikslintÄ Alytaus AVMI finansinį reikalavimÄ , t.y. patvirtinti kaip kreditorinį reikalavimÄ 6 822 Lt NTM už 2010 m. ir 14 869 Lt PVM nepriemokÄ , kuri susidarė atsakovui perdavus bendrovės lizinguotÄ turtÄ ir deklaravus mokėtinÄ 14 869 Lt PVM už 2010 m. kovo mėnesį. Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi nutarė administratoriaus praÅ¡ymÄ patvirtinti Alytaus AVMI patikslintÄ 362 414,41 Lt (340 723,41 Lt + 6 822 Lt NTM + 14 869 Lt PVM) finansinį reikalavimÄ tenkinti.

Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 27 d. nutartimi nutarė administratoriaus įgalioto asmens V. M. praÅ¡ymÄ patikslinti BAB „Alytaus kranai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä tenkinti, patikslinti BAB „Alytaus kranai“ finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , įtraukiant į jį

340 723,41 Lt VÄ® Turto banko, kuris perėmė reikalavimo teisę į 340 723,41 Lt mokestinę nepriemokÄ , finansinį reikalavimÄ , patvirtinti patikslintÄ 21 691 Lt Alytaus apskrities VMI finansinį reikalavimÄ .

Administratoriaus įgaliotas asmuo V. M. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu, praÅ¡ydamas patikslinti BAB „Alytaus kranai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä . Administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, jog 2011 m. gegužės 4 d. pasiraÅ¡yta lėšų iÅ¡ Garantinio fondo perdavimo įmonei sutartis Nr. GF3-408-2011. Pagal Å¡iÄ sutartį iÅ¡ Garantinio fondo skirta 101 949,56 Lt atsiskaitymui su buvusiais BAB „Alytaus kranai“ darbuotojais. BAB „Alytaus kranai“ darbuotojams visa 101 949,56 Lt suma buvo iÅ¡mokėta laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. gegužės 20 d. IÅ¡mokėjus aukščiau nurodytÄ sumÄ kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai susiję su darbo santykiais, buvo priskaičiuotas ir deklaruotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis bendrai 20 122 Lt sumai. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorius prašė patvirtinti patikslintÄ Alytaus apskrities VMI finansinį reikalavimÄ bendrai 41 813,00 (21

691 Lt + 20 122 Lt GPM) sumai.

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarė patikslinti BAB „Alytaus kranai“ finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , patvirtinant 41 813,00 Lt Alytaus apskrities VMI finansinį reikalavimÄ .

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismÄ su 2012 m. sausio 14 d. raÅ¡tu dėl

19 637,94 Lt finansinio reikalavimo, susidedančio iÅ¡ 6 822 Lt NTM, 20 122 Lt GPM ir minus 7 306,06 Lt PVM, patvirtinimo. VMI teigė, kad Alytaus AVMI 41 813 Lt finansinis reikalavimas patvirtintas be VMI praÅ¡ymo, tik administratoriaus iniciatyva, apie kurį VMI teigia sužinojusi iÅ¡ 2011 m. lapkričio 14 d. gauto administratoriaus 2011 m. lapkričio 8 d. raÅ¡to kartu su Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi, todėl pati VMI, iÅ¡analizavusi visÄ atsakovo mokestinę nepriemokÄ , nustatė, kad ji yra žymiai mažesnė. VMI nurodė, kad 7 306,06 Lt PVM suma jau buvo patvirtinta kaip Alytaus AVMI finansinis reikalavimas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartimi, t. y. Å¡i PVM 7 306,06 Lt suma yra iÅ¡ tos pačios deklaruotos mokėtinos bendros 14 869 Lt sumos už 2010 metų kovo mėnesio apmokestinamÄ jį laikotarpį.

Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė patvirtinti patikslintÄ BAB „Alytau kranai“ finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , jame nurodant 19 637,94 Lt dydžio Alytaus AVMI finansinį reikalavimÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nutarė panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį ir klausimÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugsėjo 10 d. su patikslintu praÅ¡ymu (pretenzija) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas patvirtinti Alytaus AVMI 19 637,94 Lt finansinį reikalavimÄ , kurį sudaro 6 822 Lt NTM + 20 122 Lt GPM (iÅ¡mokėjus darbuotojams, tenkinant kreditorinius

reikalavimus iš lėšų gautų iš Garantinio fondo) minus 7 306,60 Lt PVM. Nurodė, kad PVM įstatymo nuostatų taikymo prasme PVM atskaitos tikslinimo prievolė už lizingo bendrovei

grÄ Å¾intÄ lizinguojamÄ turtÄ PVM mokėtojui (tame tarpe ir bankrutuojančioms ar bankrutavusioms įmonėms) laikoma einamuoju mokėjimu, nes pagal PVM įstatymo 65 straipsnio nuostatas, kai PVM mokėtojas dėl kokių nors priežasčių prekių tiekėjui grÄ Å¾ina prekes, kurių pirkimo PVM buvo įtraukęs į PVM atskaitÄ , tai PVM atskaita turi bÅ«ti tikslinama to mokestinio laikotarpio, kurį paaiÅ¡kėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ (mažinant grÄ Å¾intinÄ iÅ¡ biudžeto) PVM sumÄ . Lizinguojamo turto atveju, kuris buvo įsigytas įmonės – lizingo gavėjos ekonominės veiklos vykdymui ir buvo naudotas jos ekonominėje veikloje, grÄ Å¾inimas lizingo davėjui taip pat laikytinas ekonominės, t. y. Å«kinės komercinės veiklos vykdymu (užbaigimu). Todėl dėl PVM atskaitos tikslinimo atsiradęs mokėtinas PVM laikytinas mokestine prievole, atsiradusia iÅ¡ ekonominės (Å«kinės komercinės) veiklos vykdymo (užbaigimo). Todėl PVM prievolė turėtų bÅ«ti laikoma einamuoju mokėjimu pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto nuostatas. Ūkinė komercinė veikla ar Å«kinės operacijos negali bÅ«ti skirtingai traktuojamos taikant atskirus įstatymus. BAB „Alytaus kranai“ 2010 m. lapkričio 16 d. deklaruotas PVM 14 869 Lt už 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. laikotarpį yra einamasis mokėjimas pagal Ä®BÄ®

10 straipsnio 7 dalies 5 punkto nuostatas. Å ios deklaruotos PVM sumos nebeliko, nes už 2010 metų vasario mėnesį ir sekančiais mokestiniais laikotarpiais po 2010 metų kovo mėnesio iki 2011 metų sausio mėnesio atsakovas deklaravo grÄ Å¾intinas iÅ¡ biudžeto sumas. Atstatyti atsakovo pridėtinės vertės permokos nėra teisinio pagrindo, nes teikiant finansinį reikalavimÄ visada yra iÅ¡vedamas bendras galutinis nesumokėtų mokesčių likutis. Å ios PVM deklaracijos pateiktos po bankroto bylos įsiteisėjimo datos, buvo atliktas vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas, iÅ¡vestas galutinis mokesčio likutis.

BAB „Alytaus kranai“ administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepimu į VMI 2012 m. rugsėjo 10 d. patikslintÄ praÅ¡ymÄ (pretenzijÄ ) prašė patvirtinti ne 19 637,4 Lt (6 822 Lt NTM + 20 122 Lt GPM – 7 306,6 Lt PVM) VMI finansinį reikalavimÄ , o 43 904 Lt (6

822 Lt NTM + 20 122 Lt GPM + 16 959,61 Lt PVM) finansinį reikalavimÄ , sutikdamas su finansiniu reikalavimu dalyje dėl 6 822 Lt NTM ir 20 122 Lt GPM, kuri yra pagrįsta ir teisinga. Administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, jog dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t. y. 2009 m. rugsėjo 3 d., „Swedbank lizingas“, UAB nutraukė su AB „Alytaus kranai“ lizingo sutartis. Visas praneÅ¡ime nurodytas turtas, iÅ¡skyrus kranÄ (duomenys neskelbtini) NR. (duomenys neskelbtini), „Swedbank lizingas“, UAB buvo sugrÄ Å¾intas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Minėto krano „Swedbank lizingas“, UAB lizingo sutarties nutraukimo metu kartu su kitu turtu negalėjo atsiimti dėl to, kad į objektÄ , kuriame stovėjo minėtas kranas, speciali tam skirta technika negalėjo įvažiuoti. Lizingo bendrovė kranÄ atsiėmė tik 2010 m. kovo 26 d. Po krano atsiėmimo „Swedbank lizingas“, UAB atsakovui iÅ¡rašė kreditinę sÄ skaitÄ Nr. 8004662967, kurioje nurodytas mokėtinas 16 959,61 Lt PVM. BAB „Alytaus kranai“ minėtÄ PVM deklaravo, pateikdama PVM deklaracijÄ už 2010 m. kovo mėnesį. Atsižvelgiant į tai, VMI finansinis reikalavimas dalyje dėl PVM pripažinimo finansiniu reikalavimu turi bÅ«ti 16 959,61 Lt. Administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad VMI pareikÅ¡tame praÅ¡yme (pretenzijoje) nurodyti teiginiai dėl atsakovo deklaruotas PVM pagal 2010 m. kovo 26 d. „Swedbank lizingas“, UAB iÅ¡raÅ¡ytÄ kreditinę sÄ skaitÄ turi bÅ«ti laikytinas einamuoju PVM mokėjimu pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 5 punktÄ ir įskaitytas į atsakovo mokėtinas sumas yra nepagrįsti, nes mokesčių permokų įskaitymas po bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra draudžiamas (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. sausio 14 d. praÅ¡ymÄ (pretenzijÄ ), patikslintÄ 2012 m. rugsėjo 10 d., dėl 19 637,94 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo, konstatuojant, jog galutinis Å¡io kreditoriaus finansinis reikalavimas yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje B2-649-173/2011 (Nr. B2-385-173/2012, Nr. B2-234-173/2013).

Teismas nustatė, jog iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t. y. 2009 m. rugsėjo 3 d., „Swedbank lizingas“, UAB praneÅ¡imu dėl lizingo sutarčių nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė lizingo sutartis su AB „Alytaus kranai“. Visas praneÅ¡ime nurodytas turtas, iÅ¡skyrus kranÄ (duomenys neskelbtini) NR. (duomenys neskelbtini), „Swedbank lizingas“, UAB buvo sugrÄ Å¾intas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Dėl tam tikrų priežasčių lizingo bendrovė kranÄ atsiėmė tik 2010 m. kovo 26 d. ir todėl tik po bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo, t.y. 2010 m. vasario 11 d., atsiėmusi kranÄ , tikslindama sÄ skaitÄ LS0001336597 (2007 m. balandžio 15 d.) dėl sutarties nutraukimo, 2010 m. kovo 26 d. iÅ¡rašė atsakovui kreditinę sÄ skaitÄ Nr. 8004662967, kurioje nurodyta 16 959,61 Lt PVM suma su ,,-“ ženklu. BAB „Alytaus kranai“ minėtÄ PVM deklaravo, 2010 m. lapkričio 16 d. pateikdama 2010 m. kovo mėnesio PVM deklaracijÄ , kurioje 2 091 Lt suma nurodyta kaip įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, o 14 869 Lt suma su ,,-“ ženklu nurodyta kaip atskaitomas PVM ir kaip grÄ Å¾intinas iÅ¡ biudžeto PVM.

Teismas konstatavo, kad kreditinė sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta po bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pareiga tikslinti PVM deklaracijÄ , atsiradusi po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra atsitiktinumas, neduodantis pagrindo Å¡io mokesčių administratoriaus reikalavimo laikyti nauju reikalavimu, kylančiu iÅ¡ įmonės Å«kinės komercinės veiklos vykdymo. Mokėtinos PVM sumos atsiradimas yra tiesiogiai nulemtas lizingo davėjo veiksmų iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o ne vėliau kilusių pasekmių ir mokesčių apskaitos dokumentų įforminimo. Nepriklausomai nuo to, kada buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, pasekmes sukelia įvykęs faktas, Å¡iuo atveju lizingo sutarties nutraukimas, kuris įvyko iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui. Dėl to, jog neiÅ¡pirkto lizinguojamo turto grÄ Å¾inimas lizingo davėjui, nesant pateiktų įrodymų apie sumokėtų lizingo kainos įmokų sugrÄ Å¾inimÄ jas mokėjusiam lizingo gavėjui, negali bÅ«ti laikomas Å«kiniu komerciniu sandoriu, kuriuo bankrutuojanti įmonė siekė gauti ar gavo pajamų, todėl jis negali bÅ«ti prilyginamas Å«kinei

komercinei veiklai, vykdytai po bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, susidariusi mokestinė prievolė (PVM

nuo lizingo davėjui grÄ Å¾into turto vertės) tvirtintina kaip mokesčių administratoriaus (VMI) finansinis reikalavimas, susidaręs iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo

atsakovui, kuris tenkintinas ĮBĮ 35 straipsnio nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, jog iÅ¡kėlus atsakovui bankroto bylÄ mokesčių administratorius praranda galimybę Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka įskaityti mokesčių permokas mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti ir privalo teisės aktų nustatyta tvarka grÄ Å¾inti bankrutuojančiai įmonei jos mokesčių permokas tam, kad jos kartu su kitu turtu bÅ«tų paskirstytos kreditoriams proporcingai jų reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliÅ¡kumÄ .

Teismas nurodė, kad 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojo ĮBĮ 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 18, 21, 23, 26, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo,

Įstatymo papildymo 11(1) straipsniu ir trečiuoju(1) skirsniu įstatymas, tačiau minėtas įstatymo pakeitimas, leidžiantis mokesčių

administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , nėra aktualus ir netaikytinas Å¡ioje byloje. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje įskaitymo galimybė grindžiama ne tuo, kad įsigaliojo Ä®BÄ® pakeitimas, expressis verbis leidžiantis įskaitymÄ , o tuo, kad dėl PVM ataskaitos tikslinimo atsiradęs mokėtinas PVM laikytinas mokestine prievole, atsiradusia iÅ¡ ekonominės veiklos vykdymo po bankroto bylos užbaigimo, todėl turi bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ bendra tvarka. Teismo pozicija, laikantis formuojamos teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1030/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548/2012, Vilniaus apygardos teismo 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5739-881/2011), yra ta, jog neiÅ¡pirkto lizinguojamo turto grÄ Å¾inimas lizingo davėjui negali bÅ«ti laikomas Å«kiniu komerciniu sandoriu, kuriuo bankrutuojanti įmonė siekė gauti ar gavo pajamų, todėl jis negali bÅ«ti prilyginamas Å«kinei komercinei veiklai, vykdytai po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl minėtas įstatymo pakeitimas Å¡io ginčo iÅ¡nagrinėjimui neturi įtakos.

Teismas nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2010m. spalio

26 d. nutartimi nutarė patvirtinti kreditoriaus 340 723,41 Lt (333 417,35  Lt + 7 306,06 Lt ) finansinį reikalavimÄ , 2011 m. vasario 21 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus patikslintas 362 414,41 Lt (340 723,41 Lt + 6 822 Lt NTM + 14 869 Lt PVM) finansinis reikalavimas bei 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarta patvirtinti kreditoriaus patikslintÄ 41 813 Lt (21 691 Lt (t. y. 6.822 Lt NTM + 14 869 Lt PVM) + 20 122 Lt) finansinį reikalavimÄ . Visos Å¡ios nutartys kreditoriaus nebuvo apskųstos, todėl yra įsiteisėjusios ir nėra jokio teisėto pagrindo jomis nesivadovauti. Teismas pažymėjo, jog pats kreditorius 2010 m. rugsėjo 13 d. raÅ¡tu kreipėsi į administratorių su praÅ¡ymu, praÅ¡ydamas patikslinti finansinį reikalavimÄ iki 340 723,41 Lt, t. y. padidinti 7 306,06 Lt suma (7 218,33 Lt PVM + 87,73 Lt delspinigiai), nors Å¡iuo metu teigia, kad suklydo pateikdamas tokį praÅ¡ymÄ , ir ginčija 7 306,06 Lt PVM sumos įtraukimÄ Ä¯ jo paties iniciatyva patvirtintÄ finansinį reikalavimÄ . Dėl to teismo nuomone, tai dar labiau patvirtina kreditoriau netinkamÄ savo pareigų atlikimÄ , teismo klaidinimÄ .

Teismas konstatavo, jog kreditorius nenurodė ir teismas nenustatė jokių po minėtomis galiojančiomis nutartimis patvirtintų kreditoriaus finansinių reikalavimų naujai paaiÅ¡kėjusių ar pasikeitusių aplinkybių, kurios kreditoriui nebuvo žinomos ir kurių nustatyti protingomis pastangomis buvo neįmanoma. Teismas nurodė, jog galutinis Å¡io kreditoriaus finansinis reikalavimas yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-649-173/2011 (Nr. B2-385-173/2012, Nr. B2-234-173/2013), kurios revizuoti (arba jÄ laikyti niekine) kartu ir su ankstesnėmis nutartimis ir tikslinti finansinio reikalavimo sumÄ , jokio teisėto pagrindo neatsirado.

Teismas nustatė, kad minėtų nutarčių neginčijo ir atsakovo administratorius, pateikęs tvirtinti bÅ«tent 14 869 Lt PVM suma padidintÄ finansinį reikalavimÄ , o ne 16 959 Lt, todėl netenkintinas ir atsakovo administratoriaus praÅ¡ymas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo padidinimo iki 43 904 Lt.

Teismas pažymėjo, jog Å¡ia nutartimi teismas nesprendžia tarp Å¡alių kilusio ginčo dėl PVM permokos negrÄ Å¾inimo, nes tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

Apeliantas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio10 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patvirtinti Alytaus AVMI 19 637,94 Lt finansinį reikalavimÄ . AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. AB „Alytaus kranai“ 2012 m. vasario 1 d. pateikė mokesčių administratoriui praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti 41 181 Lt permokÄ . VMI 2012 m. kovo 21 d. priėmė sprendimÄ Nr.549378/RMA-5993 BAB „Alytaus kranai“ negrÄ Å¾inti minėtos mokesčio permokos skirtumo. Å io sprendimo AB „Alytaus kranai“ neapskundė, todėl Å¡iuo atveju dėl pridėtinės vertės mokesčio įtraukimo į finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä nebegali kilti ginčo, o VMI finansinis reikalavimas turi bÅ«ti sumažintas, toks koks yra realiai/faktiÅ¡kai mokesčių inspekcijoje apskaitomas. Dėl to atsiradusia permoka turi bÅ«ti padengta einamoji mokestinė nepriemoka, nes permoka ir pridėtinės vertės mokesčio suma atsirado po bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo.

2. Vadovaudamasi BAB „Alytaus kranai“ 2010 m. balandžio 23 d. pateikta PVM deklaracija už 2010 metų kovo mėnesio mokestinį laikotarpį, Alytaus AVMI 2010 m. rugsėjo

13 d. raÅ¡tu kreipėsi į administratorių, praÅ¡ydama kreiptis į teismÄ dėl patikslinto iki 340 723,41 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo, t.y. padidinti kreditoriaus 7 306,06 Lt suma finansinį reikalavimÄ . Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 26 d. nutartimi nutarė patvirtinti patikslintÄ reikalavimÄ . Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarė patvirtinti 41 813 Lt kreditoriaus patikslintÄ finansinį reikalavimÄ , kurio sudėtyje, įtraukto pridėtinės vertės mokesčio sumoje 14 869 Lt įtraukta ir 7

306 Lt, kurie jau buvo patvirtinti kaip Alytaus AVMI finansinis reikalavimas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartimi, t.y. 340 723,41 Lt finansinio reikalavimo sumoje.

3. VMI iÅ¡analizavusi visÄ BAB „Alytaus kranai“ mokestinės nepriemokos sumÄ , nustatė, kad ji yra žymiai mažesnė, todėl kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su 2012 m. sausio 14 d. raÅ¡tu dėl 19 637,94 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo, kurį sudaro 6 822 Lt NTM, 20 122 Lt GPM ir minus 7 306,06 Lt PVM. Pažymėjo, kad 14 869 Lt PVM suma yra deklaruota po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t.y. po 2010 m. vasario 11 d., už 2010 m. kovo mėn. apmokestinamÄ jį laikotarpį. PVM 14 869 Lt suma yra einamasis mokėjimas pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto nuostatas, todėl VMI neprašė Å¡ios sumos įtraukti į VMI finansinį reikalavimÄ . Å ios deklaruotos PVM mokesčio sumos nebeliko, nes už 2010 metų vasario mėnesį ir sekančiais mokestiniais laikotarpiais po 2010 metų kovo mėnesio iki 2011 metų sausio mėnesio, BAB „Alytaus kranai“ deklaravo grÄ Å¾intinas iÅ¡ biudžeto sumas. Atstatyti BAB „Alytaus kranai“ pridėtinės vertės permokos nėra teisinio pagrindo, nes teikiant finansinį reikalavimÄ iÅ¡vedamas bendras, galutinis nesumokėtų mokesčių likutis.

4. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM) įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ ekonomine veikla yra laikoma bet kokia veikla (įskaitant gamybÄ , prekybÄ , paslaugų teikimÄ , žemės Å«kio veiklÄ , žuvininkystę, kasybÄ , profesinę veiklÄ , naudojimÄ si turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kuriÄ vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų neatsižvelgiant į tai, ar jÄ vykdant siekiama gauti pelno. Vadinasi, lizinguojamo turto grÄ Å¾inimas lizingo bendrovei ir dėl to atsiradusi prievolė patikslinti Å¡io turto PVM atskaitÄ , laikytina mokestine prievole, susidariusia dėl įmonės ekonominės veiklos vykdymo. Ūkio subjektų Å«kinė komercinė veikla apima ne tik Å«kines operacijas, kuriomis siekiama gauti pajamų (pelno), bet ir kitas Å«kines operacijas, kurios nesusijusios su pajamų gavimu (siekiu gauti pelno), pvz. sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo kompensavimas, prekių (turto) grÄ Å¾inimÄ , garantinio aptarnavimo darbus ir pan. Tačiau visos Å¡ios operacijos yra susijusios su Å«kio subjekto Å«kine komercine veikla. Å iuo atveju bankrutuojanti įmonė grÄ Å¾inusi turtÄ , kurį naudojo savo įprastinėje veikloje siekdama pelno kaip priemonę, taip pat gauna ekonominę naudÄ , kadangi jai nebereikia mokėti palÅ«kanų, nedidėja įsiskolinimas. TurtÄ grÄ Å¾indama lizingo davėjui bendrovė taip pat turi kompensuoti lizingo sutarties nutraukimo iÅ¡laidas, kurias fiksuoja pelno (nuostolio) ataskaitoje kaip veiklos sÄ naudas, kurios įtakoja galutinį finansinį rezultatÄ - pelnÄ (nuostolį) ir mažina (didina) bankroto nuostolius.

5. Lizinguojamo turto atveju, kuris buvo įsigytas įmonės - lizingo gavėjos ekonominės veiklos vykdymui ir buvo naudotas jos ekonominėje veikloje, grÄ Å¾inimas lizingo davėjui taip pat laikytinas ekonominės, t. y. Å«kinės komercinės veiklos vykdymu (užbaigimu). Todėl dėl PVM atskaitos tikslinimo atsiradęs mokėtinas PVM, laikytinas mokestine prievole, atsiradusia iÅ¡ ekonominės (Å«kinės komercinės) veiklos vykdymo (užbaigimo), o PVM prievolė turėtų bÅ«ti laikoma einamuoju mokėjimu pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto nuostatas.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ BAB „Alytaus kranai“ administratoriaus įgaliotas asmuo V. M. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. NeiÅ¡pirkto lizinguojamo turto grÄ Å¾inimas lizingo davėjui negali bÅ«ti laikomas Å«kiniu komerciniu sandoriu ar Å«kinės komercinės veiklos pabaigimu, kuriuo bankrutuojanti įmonė siekė gauti ar gavo pajamų, todėl po jo sudarymo atsiradusios bankrutuojančios įmonės mokestinės prievolės negali bÅ«ti vykdomos pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 5 punktÄ , o turi

bÅ«ti vykdomos bendrÄ ja Ä®BÄ® nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad teritorinio mokesčių administratoriaus teiginiai, kad

bankrutuojanti įmonė pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 5 punktÄ privalėjo sumokėti po bankroto bylos iÅ¡kėlimo

susidariusį pridėtinės vertės mokestį, neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų. Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikytasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1351/2010 (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A- 1030/2012).

2. Pirmosios

instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 26 d., 2011 m. vasario 26 d.,

2011 m. lapkričio 3 d. nutartimis kreditoriaus finansiniaus reikalavimus jau buvo patvirtinęs, kreditorius nutarčių neapskundė, jos yra įsiteisėjusios, kurioms būdingas privalomumo, prejudicialumo savybė ir res judicata galia.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos

dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. sausio 14 d. praÅ¡ymÄ , patikslintÄ 2012 m. rugsėjo 10 d., dėl 19 637,94 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo, konstatuojant, jog galutinis Å¡io kreditoriaus finansinis reikalavimas yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi BAB „Alytaus kranai“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio

skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, kas reiškia, jog

apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek faktine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos

24 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-311/2007).

Ginčas Å¡ioje byloje nagrinėjamas dėl PVM, paskaičiuoto BAB „Alytaus kranai“ po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įtraukimo į kreditoriaus finansinį reikalavimÄ AB „Alytaus kranai“ bankroto byloje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio

26 d. nutartimi nutarė tenkinti 2010 m. rugsėjo 27 d. administratoriaus praÅ¡ymÄ nuo 333 417,35 Lt iki 340 723,41 Lt padidinti Alytaus AVMI finansinį reikalavimÄ , kuris modifikavosi pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ . Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi nutarė administratoriaus praÅ¡ymÄ patvirtinti Alytaus AVMI patikslintÄ 362 414,41 Lt (340 723,41 Lt + 6 822 Lt NTM + 14 869 Lt PVM finansinį reikalavimÄ tenkinti. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarė patikslinti BAB „Alytaus kranai“ finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , patvirtinant 41 813,00 Lt Alytaus apskrities VMI finansinį reikalavimÄ (21 691 Lt (6 822 Lt + NTM + 14

869 Lt PVM ) + 20 122 Lt GPM).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ nenustatytas teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti apskundimo terminas, todėl privalu vadovautis bendrosiomis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis

atskirųjų skundų padavimo tvarkÄ ir terminus - CPK 335 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. Pagal CPK 335 straipsnį atskirieji skundai paduodami per tÄ teismÄ , kurio

nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju ginčijamos teismo nutartys buvo priimtos rašytinio proceso tvarka, jos nebuvo apskųstos įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra įsiteisėjusios. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusiam teismo sprendimui yra būdinga privalomumo (CPK

18 str.), prejudicialumo (CPK

182 str. 2 p.) savybė ir res judicata galia (CPK

279 str. 4 d.). Kadangi nutartis, kuria patvirtinami kreditoriaus reikalavimai, pagal savo

teisinę prigimtį sutampa su teismo sprendimu, iš principo analogiškos savybės yra būdingos ir teismo

nutarčiai dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-414/2012). Taigi, įsiteisėjusias teismo nutartis įstatymas nenumato galimybę skųsti, tačiau CPK 307 straipsnio 2 dalis numato galimybę atnaujinti apeliacinio skundo terminÄ , jeigu teismas pripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl

svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju praleistas trijų mėnesių terminas nuo ginčijamų

teismo nutarčių paskelbimo dienos kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti praleistÄ atskirojo skundo padavimo terminÄ (CPK 307 str. 3 d. ir 338 str.).

CPK

1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso

taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas Lietuvos

Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®), o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklÄ ir kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimÄ , taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (Ä®BÄ®

1 str. 3 d.). ĮBĮ reguliuojamų teisinių santykių specifika lemia bankroto bylų procese dalyvaujančių asmenų procesinės padėties, jų teisių ir pareigų apimties ypatumus. Viena iš civilinės ginčo teisenos šalių procesinių teisių yra teisė apskųsti teismo sprendimus bei nutartis (CPK

42 str. 1 d.). Pagal ĮBĮ

26 straipsnio 5 dalies nuostatas nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai Å¡ias nutartis gali skųsti tik jei jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma virÅ¡ija du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų ir skundÄ paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma virÅ¡ija du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų. Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 26 d., 2011 m. vasario 21 d. ir 2011 lapkričio 3 d. nutartys nebegali bÅ«ti apeliacijos objektu, todėl nėra pagrindo jų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario

1 d. nutartimi nutarė AB „Alytaus kranai“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė patvirtinti Alytaus apskrities VMI 333 417,35 Lt finansinį reikalavimÄ . Vėliau minėtas reikalavimas kelis kartus buvo tikslinamas. Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 27 d. nutartimi nutarė

į BAB „Alytaus kranai“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti VÄ® „Turto bankas“ su 340 723,41 Lt finansiniu reikalavimu, kurį

perleido Alytaus apskrities VMI, ir patvirtinti patikslintÄ Alytaus apskrities VMI 21 691 Lt finansinį reikalavimÄ . Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio

3 d. nutartimi dar kartÄ patvirtino patikslintÄ Alytaus apskrities VMI 41 813 Lt finansinį reikalavimÄ . Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė patvirtinti patikslintÄ atsakovo finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , jame nurodant 19 637,94 Lt dydžio Alytaus apskrities VMI finansinį reikalavimÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nutarė panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį ir klausimÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. sausio 14 d. praÅ¡ymÄ , patikslintÄ 2012 m. rugsėjo

10 d., dėl 19 637,94 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo, konstatuojant, jog galutinis finansinis reikalavimas yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi BAB „Alytaus kranai“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai, kylantys iš mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimo pasižymi specifika, palyginus su kitų kreditorių reikalavimais. Pirmiausia, mokesčiai yra neišvengiama dalyvavimo civilinėje apyvartoje pasekmė, jie nustatyti teisės aktuose, ir bankrutuojanti įmonė negali pasirinkti – mokėti juos ar ne (skirtingai nei prekių ar paslaugų atveju, kai bankrutuojanti įmonė gali pasirinkti, įsigyti jas ar ne). Antra, mokesčių administratorius taip pat tampa kreditoriumi

bankrutuojančios įmonėms atžvilgiu ne savanoriškai, o įstatymo pagrindu. Mokesčių administratorius neteikia

bankrutuojančiai įmonei prekių bei paslaugų, todėl, skirtingai nei savanoriÅ¡ki prekių bei paslaugų tiekėjai, negali pasirinkti, ar turėti su Å¡ia įmone teisinių santykių ir įvertinti rizikÄ , jog bankrutuojanti įmonė su juo gali neatsiskaityti. Mokesčių administratorius yra privalomas kreditorius, jei mokesčiai yra nesumokami. Todėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto formuluotė, nurodanti, kad „jeigu dėl įmonės Å«kinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomÄ sias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais“, yra

imperatyvi ir be išlygų. Jos nepaneigia tolesnė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto formuluotė, jog „jeigu dėl

Å«kinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie yra tenkinami Å¡io įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tarka.“ Pastaroji teisės norma netaikoma dėl Å«kinės komercinės veiklos atsiradusių mokesčių reikalavimų atžvilgiu, nes specialioji teisės norma, skirta mokesčiams ir kitoms privalomosioms įmokoms, įpareigoja tuos mokesčius ir kitas privalomÄ sias įmokas mokėti bendra tvarka, vadovaujantis įstatymais.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. „Swedbank lizingas“, UAB nutraukė su AB „Alytaus kranai“ lizingo sutartis. Visas praneÅ¡ime nurodytas turtas, iÅ¡skyrus kranÄ (duomenys neskelbtini) NR. (duomenys neskelbtini), „Swedbank lizingas“, UAB buvo sugrÄ Å¾intas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. MinėtÄ kranÄ lizingo bendrovė dėl tam tikrų priežasčių atsiėmė tik 2010 m. kovo 26 d. Po krano atsiėmimo „Swedbank lizingas“, UAB iÅ¡rašė BAB „Alytaus kranai“ kreditinę sÄ skaitÄ Nr. 8004662967, kurioje nurodytas mokėtinas

16 959,61 Lt PVM.

Apeliantas remiasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 65 straipsniu, kuriame nurodyta, kad jeigu PVM mokėtojas po

mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo dalį įsigytų prekių grÄ Å¾ino, gavo iÅ¡ prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo papildomų nuolaidų ar dėl kokių nors kitų priežasčių sumažėjo prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui mokėtina PVM suma, taip pat jeigu PVM mokėtojui buvo grÄ Å¾intas importo PVM, o minėtos pirkimo ir (arba) importo PVM sumos buvo įtrauktos į PVM atskaitÄ , PVM atskaita tikslinama to mokestinio laikotarpio, kurį paaiÅ¡kėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ (mažinant grÄ Å¾intinÄ iÅ¡ biudžeto) PVM sumÄ . Taigi apeliantas teisus nurodydamas, kad kreditinėje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta PVM suma turi bÅ«ti patikslinta to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje, kuriuo buvo iÅ¡raÅ¡yta minėta kreditinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra, tačiau nei minėtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo straipsnis, nei kitos to įstatymo nuostatos nereglamentuoja, kokia tvarka tokios mokėtinos PVM sumos reikalavimas

turi būti tenkinamas bankroto byloje. Tokio reglamentavimo nepateikia ir  Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme esantis

ūkinės komercinės veiklos apibrėžimas, todėl kreditorių reikalavimai, susiję su bankroto procesu, nagrinėjami pagal ĮBĮ taisykles.

Apeliantas teigia, kad BAB „Alytaus kranai“ PVM ataskaitos tikslinimo metu atsiradęs mokėtinas PVM laikytinas mokestine prievole, atsiradusia iÅ¡ BAB „Alytaus kranai“ ekonominės veiklos vykdymo po bankroto bylos užbaigimo, todėl turi bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ bendra tvarka, o pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad susidariusi mokestinė prievolė (PVM nuo lizingo davėjui grÄ Å¾into turto vertės) tvirtintina kaip mokesčių administratoriaus finansinis reikalavimas, susidaręs iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo BAB „Alytaus kranai“, kuris tenkintinas Ä®BÄ® 35 straipsnio nustatyta tvarka, atmestina kaip nepagrįsta.

Teisėjų kolegija su tokiu teisės aiÅ¡kinimu nesutinka. Pirma, Å«kinės komercinės veiklos vykdymas, reglamentuotas Ä®BÄ® nuostatose, yra valinis veiksmas, besiremiantis kreditorių susirinkimo valia ir praktiÅ¡kai įgyvendinamas bankroto administratoriaus. Antra, nagrinėjamu atveju kreditinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta trečiojo asmens veiksmų pagrindu ir besiremianti jo anksčiau atliktu teisiniu pagrindu – lizingo sutarties nutraukimu. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas Å¡iam veiksmui neturėjo jokios įtakos, ir nei bankroto administratorius, nei kreditorių susirinkimas tam negalėjo užkirsti kelio.

Tai, jog kreditinė sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta po bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pareiga tikslinti PVM deklaracijÄ atsirado po bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra atsitiktinumas, neduodantis pagrindo Å¡io mokesčių administratoriaus reikalavimo laikyti nauju reikalavimu, kylančiu iÅ¡ įmonės Å«kinės komercinės veiklos vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ neiÅ¡pirkto lizinguojamo turto grÄ Å¾inimas lizingo davėjui negali bÅ«ti laikomas Å«kiniu komerciniu sandoriu ar Å«kinės komercinės veiklos pasibaigimu, kuriuo bankrutuojanti įmonė siekė gauti ar gavo pajamų, nesant pateiktų įrodymų apie sumokėtų lizingo kainos įmokų sugrÄ Å¾inimÄ jas mokėjusias lizingo gavėjui.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste įmonės mokestinės prievolės negali bÅ«ti vykdomos IBÄ® 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte nustatyta tvarka. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad BAB „Alytaus kranai“ susidariusi mokestinė prievolė (PVM nuo lizingo davėjui grÄ Å¾into turto vertės) tvirtintina kaip mokesčių administratoriaus finansinis reikalavimas, susidaręs iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo BAB „Alytaus kranai“, kuris tenkintinas Ä®BÄ® 35 straipsnio nustatyta tvarka.

Ä®skaitymas bankroto procese sukuria pirmenybės teisę gauti savo reikalavimo patenkinimÄ , apeinant Ä®BÄ® nustatytÄ kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliÅ¡kumÄ ir tenkinimo proporcijas. Ä®skaitantis kreditorius, užuot pari passu dalyvavęs su kitais kreditoriais tenkindamas savo reikalavimÄ , gauna savo reikalavimo patenkinimÄ tokiu bÅ«du, kad iÅ¡vengia savo prievolės skolininkui vykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl galimybės atlikti mokesčio permokos įskaitymÄ mokestinei nepriemokai padengti svarbios faktinės aplinkybės - iÅ¡ kokios įmonės veiklos susidarė mokestinė permoka ir mokestinė nepriemoka (ar veiklÄ , iÅ¡ kurios kilo atitinkamos mokestinės prievolės, įmonė vykdė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ar po bankroto bylos iÅ¡kėlimo), nes nuo to tiesiogiai priklauso, ar pagal įstatymo nuostatas galimas Å¡ių prievolių įskaitymas.

Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ naujÄ jÄ redakcijÄ (pakeista 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1867, įsigaliojusiu nuo 2012 m. kovo 1 d., Žin., 2012, Nr. 4-112), draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, iÅ¡skyrus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Å io įstatymo nuostatos bankroto procesams, pradėtiems iki jo įsigaliojimo, taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda įstatymui įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, bet įgyvendinamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, ir bankroto procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1867 20 straipsnio

4 dalis). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėtas įstatymo pakeitimas, leidžiantis mokesčių administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , nėra aktualus ir netaikomas Å¡ioje byloje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju įskaitymo galimybė grindžiama ne tuo, kad įsigaliojo PVM pakeitimas, exspressis verbis leidžiantis įskaitymÄ , o tuo, kad PVM ataskaitos tikslinimo metu atsirado mokėtinas PVM laikytinas mokestine prievole, atsiradusia iÅ¡ ekonominės veiklos vykdymo po bankroto bylos užbaigimo, todėl turi bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ bendra tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad BAB „Alytaus kranai“ susidariusi mokestinė prievolė negali bÅ«ti laikoma einamuoju mokėjimu, susidariusiu po bankroto bylos užbaigimo, o turi bÅ«ti tvirtinama kaip mokesčių administratoriaus finansinis reikalavimas, susidaręs iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo AB „Alytaus kranai“, kuris tenkinamas Ä®BÄ® 35 straipsnio nustatyta tvarka.

Apeliantas atskirÄ jį skundÄ taip pat grindžia tuo argumentu, jog iÅ¡analizavus visÄ BAB „Alytaus kranai“ mokestinę nepriemokÄ nustatyta, kad ji yra žymiai mažesnė, todėl VMI finansinis reikalavimas turi bÅ«ti sumažintas iki 19 637,94 Lt, toks koks yra realiai/faktiÅ¡kai mokesčių inspekcijoje apskaitomas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino viso VMI praÅ¡ymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiÅ¡kia naujÄ reikalavimo tikrinimÄ , įsiteisėjusios nutarties peržiÅ«rėjimÄ , ekonomines ir laiko sÄ naudas, todėl bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis bÅ«tų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai Å¡ioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedÅ«rų sklandumÄ , kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumÄ , iÅ¡vengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių sÄ raÅ¡o ir jų

reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį

nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditorių reikalavimų patikslinimai bankroto bylos nagrinėjimo eigoje turi bÅ«ti susiję pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, VMI praÅ¡ydama patikslinti finansinį reikalavimÄ nenurodė naujų aplinkybių susijusių su bankroto procesu, t. y. atsiradusių bankroto procedÅ«rų vykdymo metu, todėl laikytina, kad nėra pagrindo tikslinti finansinį reikalavimÄ , kuris yra patvirtintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi.

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam klausimo išnagrinėjimui, skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasi iÅ¡tirtų bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, dėl to sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr.

3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio

1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                         Algirdas

Gailiūnas

Rasa Gudžiūnienė

Kazys Kailiūnas