2f238be4-a3fa-4fb9-929d-12cd7ca37d82 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-1360-232/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22423-2014-9                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.8; 15.3.2; 121 (S)                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 19 d.    Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Loretos Lipnickienės, Aldonos Tilindienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „East Island“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

L. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „East Island“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir ieÅ¡kovo UAB „East Island“ ieÅ¡kinį atsakovei J. L. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir drausminės nuobaudos pripažinimo galiojančia.    Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:         I.GINČŲ ESMĖ.          Byloje į vienÄ sujungtos dvi bylos kuriose Å¡alys reiÅ¡kė prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus viena kitai.I.

J. L. 2014-07-15 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti atsakovo UAB „East Island“ 2014-06-04 įsakymÄ dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo yra nutraukta DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ , 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pas atsakovÄ pradėjo dirbti 2013-10-16 pagal darbo sutartį Nr. DS/135-13, nuo 2014-02-01 buvo nustatytas darbas pagal slenkantį grafikÄ , nuo 2014-03-01 įvesta suminė darbo laiko apskaita, atleista iÅ¡ darbo 2014-06-04 įsakymu Nr. 140604/01 nuo 2014-06-04. Priimant jÄ Ä¯ darbÄ ir nustatant darbo sutarties sÄ lygas, darbo sutartyje buvo numatyta, kad ji dirbs tik 0,5 etato ir gaus 500 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį. Pasak ieÅ¡kovės, priimant jÄ Ä¯ darbÄ , buvo sulygta, kad ji dirbs ne mažiau kaip pilnÄ darbo dienÄ ir gaus iki 2 000 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį – dalį oficialiai, kitÄ dalį neoficialiai.

IeÅ¡kovės tokios darbo sÄ lygos netenkino, tai nurodė atsakovo direktorei A. B., tačiau direktorė pareiÅ¡kė, kad arba ieÅ¡kovė sutinka dirbti pagal siÅ«lomas sÄ lygas arba nebus priimta į darbÄ . IeÅ¡kovė atsakovo primestas darbo sÄ lygas priėmė, tačiau direktorei pareiÅ¡kė pretenzijas dėl nepakenčiamų darbo sÄ lygų - žemos temperatÅ«ros ir skersvėjų. Todėl 2014 m. vasario mėn. direktorė pasiÅ«lė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru, o to nepadarius nurodė, kad ras bÅ«dÄ kaip jÄ atleisti.

IeÅ¡kovė nurodė turinti tris nepilnamečius vaikus, o 2014 m. vasario mėn. darbuotojams planuojant atostogas, ir tai derinant su atsakovo personalo vadove L. S. buvo susitarusi, kad jos atostogos priklausys nuo to, kada moksleiviams bus pavasario atostogos. IeÅ¡kovė 2014 m. balandžio mėnesį pranešė personalo vadovei apie planuojamas atostogas gegužės mėnesį. 2014-04-29 su kelionių agentÅ«ra „Novaturas“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ buvo nupirkta kelionė gegužės 5-12 dienomis. 2014-04-30 apie tai informavo administracijÄ , tačiau, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovo direktorė nurodė, jog suplanuotos kelionės metu ji turės dirbti.

IeÅ¡kovės teigimu, joks darbo grafikas 2014 m. gegužės mėn. 5-12 dienoms dar nebuvo sudarytas ir nebuvo pateiktas. IeÅ¡kovei bÅ«nant užsienyje, salono administratorė Giedrė. KulitavičiÅ«tė į jos mobilųjį telefonÄ atsiuntė SMS žinutę, kuria informavo, kad pirmadienį administracija pateikė darbo grafikÄ , kuriame jos darbo laikas buvo numatytas ir atostogų metu. IeÅ¡kovė. vadovaudamasi DK 147 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo, kad jos darbo vietoje jokie darbo grafikai niekada nebuvo skelbiami, tokių apskritai nebuvo.

Direktorė 2014-05-17 pateikė reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl nebuvimo darbe gegužės 10 ir 12 dienomis, į kurį ji pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , nurodydama, kad apie pareigÄ dirbti nurodytomis dienomis nežinojo, buvo iÅ¡vykusi atostogauti į užsienį, o Å¡ių atostogų laikas dar 2014 m. vasario mėn. buvo suderintas su atsakovės personalo vadove. IeÅ¡kovės teigimu, direktorė turėjo tikslÄ jÄ atleisti, kÄ , pasak ieÅ¡kovės, patvirtina 2014-05-28 įsakymas Nr. 140528/01 dėl drausminės nuobaudos - papeikimo už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2014-05-06 be pateisinamos priežasties skyrimo.

Pasak ieÅ¡kovės, jos nebuvimo darbe 2014 m. gegužės 5-12 dienomis priežastys yra tos pačios, tačiau atsakovas dirbtinai iÅ¡skaidė darbo drausmės pažeidimus už vienÄ tariamÄ tęstinį pažeidimÄ skirdama kelias drausmine nuobaudas. IeÅ¡kovė nurodė dėl darbdavio veiksmų patyrusi neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. Pažymi, kad jos atleidimas iÅ¡ darbo apsunkino galimybes įsidarbinti kitur.Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau tekste Komisija) 2014-06-17 priėmė sprendimÄ Nr. DGKS-2982 darbo ginčo byloje Nr. APS-36-10144/2014 pagal ieÅ¡kovės J.

L. praÅ¡ymÄ atsakovui UAB „East Island“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, kuriuo ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino ir nusprendė ieÅ¡kovei J. L. UAB „East Island“ 2014-05-28 įsakymu Nr. 140528/01 paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , panaikinti. ADarbdavys UAB „East Island“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas panaikinti Komisijos 2014-06-17 sprendimÄ Nr. DGKS-2982 darbo ginčo byloje Nr. APS-36-10144/2014 dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, paliekant galioti J.

L. UAB „East Island“ 2014-05-28 įsakymu Nr. 140528/01 paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2014 07 16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir byla pagal darbdavio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ dėl komisijos sprendimo panaikinimo sujungtos į vienÄ bylÄ ir prieÅ¡prieÅ¡iniai Å¡alių reikalavimai pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėti kartu ieÅ¡kinyje bei atsiliepime į ieÅ¡kovės J.

L. ieÅ¡kinį darbdavys nurodė, kad 2013-10-16 Å¡alys sudarė terminuotÄ darbo sutartį Nr. DS/135-13, pagal kuriÄ J. L. buvo priimta dirbti kirpėja. Å alių sudarytų susitarimų pagrindu darbo sutartis buvo keičiama, galutinį darbo sutarties terminÄ nustatant 2014-07-31 dienai. Grožio centro vadovės L. S. 2014-05-07 tarnybiniu praneÅ¡imu bendrovės vadovė buvo informuota, kad ieÅ¡kovė 2014-05-06 neatvyko į darbÄ visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), nors pagal sudarytÄ ir teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ , padalinio patalpose vieÅ¡ai, prieÅ¡ 2 savaites iki grafiko įsigaliojimo iÅ¡kabintÄ darbo grafikÄ , turėjo tÄ dien dirbti.

Gavusi tarnybinį praneÅ¡imÄ , bendrovės direktorė tÄ pačiÄ dienÄ 2014 05 07 iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei registruotu paÅ¡tu reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ , praÅ¡ydama iki reikalavime nustatyto termino pabaigos nurodyti neatvykimo į darbÄ priežastis bei pateikti neatvykimÄ Ä¯ darbÄ pateisinančius dokumentus. IeÅ¡kovei pasirodžius darbe tik 2014-05-14 (nors, pasak atsakovo, pagal patvirtintÄ darbo grafikÄ ji turėjo bÅ«ti darbe dar 2014-05-10 bei 2014-05-12) ir dar nepasibaigus 2014-05-07 reikalavime pasiaiÅ¡kinti nustatytam pasiaiÅ¡kinimo pateikimo terminui, bendrovės vadovė priėmė sprendimÄ papildomai įteikti 2014-05-07 reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti ieÅ¡kovės darbo vietoje.

IeÅ¡kovei atsisakius priimti reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, suraÅ¡ytas aktas. DK 240 straipsnio nustatytu laiku negavęs ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinimo darbdavys 2014-05-28 priėmė įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos - papeikimo - ieÅ¡kovei skyrimo. Parinkdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys atsižvelgė, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas ieÅ¡kovės padarytas drausmės pažeidimas prilygintinas Å¡iurkščiajam, tačiau tikėdamasis, kad ieÅ¡kovė įvertins Å¡ias aplinkybes ir ateityje laikysis darbo drausmės, skyrė kiek griežtesnę nei Å¡velniausiÄ iÅ¡ DK 237 straipsnyje numatytų nuobaudų, neskirdamas atleidimo iÅ¡ darbo nuobaudos, nors tokiÄ teisę turėjo. 2014-05-28 d.

įsakymas Nr. 140528/ dėl drausminės nuobaudos ieÅ¡kovei paskyrimo buvo tÄ pačiÄ dienÄ pasiraÅ¡ytinai įteiktas darbuotojai. Grožio centro vadovės L. S. 2014-05-13 tarnybiniu praneÅ¡imu bendrovės vadovė buvo informuota, kad ieÅ¡kovė 2014-05-10 ir 2014-05-12 vėl neatvyko į darbÄ visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), nors pagal grafikÄ turėjo dirbti tomis dienomis. Gavusi tarnybinį praneÅ¡imÄ , bendrovės direktorė tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei registruotu paÅ¡tu reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ , praÅ¡ydama iki reikalavime nustatyto termino pabaigos nurodyti neatvykimo į darbÄ priežastis, nurodant, kad nustatytu terminu nepateikus pasiaiÅ¡kinimo, galimo drausmės pažeidimo svarstymas vyks pagal bendrovės turimus duomenis.

Pasak darbdavio, savo pasiaiÅ¡kinime ieÅ¡kovė nenurodė objektyvių neatvykimÄ pateisinančių priežasčių, todėl atsižvelgdama į padaryto pažeidimo sunkumÄ , ieÅ¡kovės ankstesnį darbÄ bendrovėje direktorė 2014-06-04 dienos įsakymu Nr. 140604/01 paskyrė ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo. Nurodyto dokumento nuoraÅ¡as bei su atleidimo įforminimu susiję dokumentai buvo teikiami ieÅ¡kovei jos darbo vietoje, o pastarajai atsisakius juos priimti pasiraÅ¡ytinai, su jais ieÅ¡kovė supažindinta žodžiu, suraÅ¡ant atitinkamÄ supažindinimo aktÄ , dokumentų nuoraÅ¡us iÅ¡siunčiant ieÅ¡kovei registruotu paÅ¡tu tÄ pačiÄ dienÄ .

Atsiskaitymas su atleidžiama darbuotoja įvykdytas atleidimo dienÄ . Darbdavys teigė vadovavęsis DK 228 straipsniu ir pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai, nesuderinusi su atsakovu išėjo atostogų, taip neatvykdama į darbÄ nurodytomis dienomis visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovė padarė atitinkamus darbo drausmės pažeidimus, nes pažeidė darbo sutartimi bei DK 228 straipsnyje nustatytas darbo pareigas dirbti ir bÅ«ti darbo vietoje nurodytu laiku.

Ginčo tarp Å¡alių, kad ieÅ¡kovė nebuvo darbe visÄ dienÄ nėra, o ieÅ¡kovės argumentai dėl suplanuotos kelionės yra prieÅ¡taringi. Atsakovas vadovaudamasis DK 169 straipsnio 2 dalimi pažymėjo, kad Å¡alys turi susitarti dėl atostogų suteikimo. Nagrinėjant darbo ginčų komisijoje bylÄ pagal ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl pirmosios drausminės nuobaudos panaikinimo, ieÅ¡kovė pripažino, kad nebuvo suteikusi darbdaviui informacijos apie atostogų datÄ , o tai, pasak atsakovo, reiÅ¡kia, kad darbdavys neturėjo jokių duomenų, kuriuo laiku ieÅ¡kovė eitų atostogų, tuo labiau, kad 2014 m. vasario mėn. ieÅ¡kovė negalėjo žinoti, kad dirbs 2014 m. gegužės mėn. ar ilgiau (nebuvo pratęstas darbo sutarties galiojimas terminui po 2014-04-30, kas padaryta tik 2014-04-15), dėl ko bendrovė, pasak atsakovo, negalėjo objektyviai tikėtis, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ys atostogas suteikti bÅ«tent 2014 m. gegužės mėn. pradžioje.

Atsakovas nesutiko su darbo ginčų komisijos padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė darbo drausmės pažeidimo padarymo metu buvo kasmetinėse atostogose, todėl jos neatvykimas į darbÄ buvo pateisinamas, taip pat su komisijos nurodyta aplinkybe, kad darbo organizaciniai klausimai bendrovėje nebuvo tinkamai iÅ¡spręsti, t.y. bendrovėje nebuvo patvirtinta raÅ¡ytinė tvarka, nustatanti momentÄ , kada darbuotojas privalo pateikti praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo. Atsakovo teigimu, toks darbo ginčų komisijos iÅ¡aiÅ¡kinimas neatitinka darbo teisės normų ir darbo kodekse įtvirtintų darbo teisės principų aiÅ¡kinimo taisyklių.

Atsakovas nurodė kad DK 169 straipsnio 2 dalis ir kiti darbo įstatymai nenumato darbdavio pareigos atitinkamÄ atostogų suteikimo tvarkÄ patvirtinti raÅ¡tu. Å iuo atveju, pasak atsakovo, visi raÅ¡ytiniai ir faktiniai duomenys patvirtina, kad susitarimo tarp Å¡alių dėl atostogų suteikimo nebuvo, o darbuotoja jo net nesiekė. Atsakovas paaiÅ¡kina, kad savo praÅ¡ymÄ atostogoms suteikti nuo 2014-05-05 ieÅ¡kovė pateikė tiesioginei vadovei tik 2014-04-30 po pietų, nors apie planuojamÄ kelionę, pasak atsakovo, ieÅ¡kovė žinojo mažiausiai prieÅ¡ kelias dienas.

Atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovės kalbos 2014 m. vasarį apie planuojamas atostogas nebuvo konkrečios - ji nebuvo nutarusi, kada važiuos atostogų ir niekam tokios informacijos nenurodė. Todėl darbdavys nebuvo informuotas apie ieÅ¡kovės atostogų planus, atostogų laikas nebuvo su darbdaviu derinamas ir ginčo Å¡alys nebuvo pasiekusios susitarimo dėl atostogų suteikimo atsakovei. Atsakovo teigimu, dėl to kalta pati ieÅ¡kovė, kadangi ji nepasirÅ«pino savalaikiu darbdavio informavimu apie savo planuojamas atostogas, galimÄ preliminariÄ atostogų datÄ , nesiekė gauti aiÅ¡kaus ir neginčijamo pritarimo bent jau preliminariai aptartai atostogų datai, o žinodama konkretų kelionės laikÄ , net nesiteikė nedelsiant apie tai informuoti darbdavio.

Pasak atsakovo, ieÅ¡kovė pripažino, kad iÅ¡ karto po praÅ¡ymo pateikimo, gavusi neigiamÄ atsakymÄ Ä¯ 2014-04-30 praÅ¡ymÄ , ji neatliko jokiu veiksmų, siekdama pasiekti kompromisÄ su darbdaviu, o tai aiÅ¡kiai parodo, kad ieÅ¡kovė neplanavo derinti savo atostogų laiko su darbdaviu, kaip to reikalauja DK 169 straipsnio 2 dalis, todėl ieÅ¡kovė veikė nesÄ Å¾iningai darbdavio atžvilgiu, piktnaudžiavo savo teise. Toks vienaÅ¡aliÅ¡kas išėjimas atostogauti, atsakovo teigimu, yra akivaizdus darbo drausmės ir DK 35, 228 straipsniuose nurodytų darbuotojo pareigų pažeidimas.

Atsakovas nesutiko su darbo ginčų komisijos iÅ¡vada, kad darbdavys, bÅ«damas socialiai stipresne darbo santykių Å¡alimi, yra kaltas, kad nesuteikė atostogų darbuotojos praÅ¡omu laiku. Å is iÅ¡aiÅ¡kinimas, pasak atsakovo, paneigia DK 2 straipsnyje įtvirtintus principus, sudaro prielaidas iÅ¡kreipti teisinį reglamentavimÄ taip, kad bus sudaromos sÄ lygos darbuotojams piktnaudžiauti, pažeidžiant darbdavių interesus, jiems daroma turtinė žala. Atsakovas nurodė, kad darbuotojos praÅ¡ymas buvo pateiktas tuomet, kai jo įvykdymui darbdavys neturėjo laiko.

PraÅ¡ymÄ pateikus 2014-04-30, darbdavys bÅ«tų turėjęs tik vienÄ dienÄ priimti atitinkamus vidinius teisės aktus dėl atostogų suteikimo, apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti su atostogomis susijusias pinigines lėšas darbuotojai, tačiau net ir tokiu atveju bÅ«tų pažeidęs DK 176 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to tiek 2014-05-01, tiek 2014-05-04 buvo Å¡ventinės dienos, o 2014-05-03 - Å¡eÅ¡tadienis, kai bendrovės administracija nebedirba. Bendrovės administracija 2014-05-02 nebedirbo, todėl darbdavys neturėjo jokių objektyvių galimybių įvykdyti atsiskaitymÄ , kaip reikalauja DK 176 straipsnio 2 dalis, bei kaip prašė ieÅ¡kovė, todėl pažeidimo atveju jam tektų suteikti ieÅ¡kovei papildomas atostogas darbdavio sÄ skaita.

Atsakovo teigimu darbo ginčų komisija neturėjo pagrindo konstatuoti, kad darbdavys yra kaltas, kad neatsižvelgė į darbuotojos šeimos interesus, kadangi tokiomis aplinkybėmis pažeidžiamas DK 2 straipsnyje įtvirtintas darbo teisės subjektų lygybės principas. Atsakovas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ji nežinojo, kada turi dirbti. Pažymėjo, kad darbo grafikai buvo priimami ir viešai skelbiami darbuotojams jų darbo patalpose mažiausiai prieš 2 savaitės iki grafiko įsigaliojimo.

Pažymėjo, kad parinkdamas drausminę nuobaudÄ , įvykdė DK 238 straipsnio reikalavimus. Jeigu teismas tenkins ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, atleidimo data pagal terminuotÄ sutartį negali bÅ«ti vėlesnė nei 2014-07-31. IeÅ¡kovė nepagrindė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, jai įteikiant 2014-06-04 įsakymÄ darbo vietoje elgėsi įžūliai, iÅ¡Å¡aukiančiai, grasino bendrovės direktorei susidorojimu, dėl ko buvo iÅ¡kviestas policijos ekipažas.

            II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI    Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu atsakovo UAB „East Island“ ieÅ¡kinį atmetė. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-06-17 sprendimÄ Nr. DGKS-2982 darbo ginčo byloje Nr.APS-36-10144/2014 dėl drausminės nuobaudos panaikinimo paliko nepakeistÄ . I. J. L. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „East Island“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo tenkino iÅ¡ dalies.

Panaikino UAB „East Island“ direktorės 2014 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 140604/01 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. L.“ J. L. skirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Nurodė laikyti, kad 2013 m. spalio 16 d. darbo sutartis, sudaryta tarp J. L. ir UAB „East Island“ yra nutraukta teismo sprendimu (DK 300 str.) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė ieÅ¡kovei J. L. iÅ¡ atsakovo UAB „East Island“ 547,10 Lt iÅ¡eitinės iÅ¡mokos (158,45 eurų).

Priteisė ieÅ¡kovei J. L. iÅ¡ atsakovo UAB „East Island“ 1 953,90 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014 m. rugsėjo 17 d.) (565,89 eurų), o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo dienos priteisė po 43,42 Lt vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ , laikant, jog yra trijų darbo dienų savaitė (sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių) (12,58 eurų).

Priteisė ieÅ¡kovei J. L. iÅ¡ atsakovo UAB „East Island“ 500 Lt neturtinės žalos (144,81 eurų). Kitus ieÅ¡kovės reikalavimus atmetė. Priteisė ieÅ¡kovei J. L. iÅ¡ atsakovo UAB „East Island“ 3 842 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (1112,72 eurų). Priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „East Island“ Lietuvos valstybei 105,20 Lt žyminio mokesčio ir 30,47 eurų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas įvertinęs bylos medžiagÄ sprendė, kad darbo ginčų komisija pagrįstai panaikino 2014 m. gegužės 28 d.

įsakymu Nr. 140528/01 ieÅ¡kovei J. L. skirtÄ nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Teismas nesutiko su darbdavio argumentais, kad darbuotoja, pateikdama praÅ¡ymÄ dėl atostogų prieÅ¡ 4 kalendorines dienas iki numatomų atostogų dienos, pažeidė kokias nors procedÅ«ras ar įmonėje nustatytÄ tvarkÄ . Nustatė, jog įmonėje nebuvo sudarytas atostogų grafikas (atostogų suteikimo eilė) ir darbdavys nebuvo nustatęs jokios kitokios atostogų suteikimo tvarkos. Atmetė darbdavio argumentus, kad įmonėje buvo nusistovėjusi praktika pateikti praÅ¡ymus dėl atostogų prieÅ¡ mėnesį, kaip nepagrįstus byloje esančiais įrodymais.

Pažymėjo, kad ieškovė dirbo įmonėje pirmus metus ir anksčiau prašymų dėl atostogų suteikimo nebuvo teikusi. Teismas taip pat laikė neįrodytais darbdavio argumentus, kad atostogos ieškovei negalėjo būti suteiktos dėl darbo organizavimo ypatumų. Nurodė, kad darbdavys nepateikė įrodymų, jog ieškovės darbo grafiko objektyviai nebuvo galima pakeisti. Todėl sprendė, kad pareiškėjos prašymui išspręsti darbdavys nesiėmė visų protingų galimybių, ypatingai įvertinant aplinkybes ir priežastis, dėl kurių ieškovė prašė atostogų.

Teismas taip pat konstatavo, ieÅ¡kovÄ neįrodžius, kad įmonėje dirbančių kirpėjų darbas negalėjo bÅ«ti organizuojamas, neatvykus ieÅ¡kovei ir nesant jai pamainos, kad įmonė turėjo atÅ¡aukti užsakymus, ir kad patyrė kokius nors nuostolius. Teismas atmetė darbdavio argumentus, kad darbuotoja piktnaudžiavo savo teisėmis, siekė jas įgyvendinti nepaisydama darbdavio interesų. Teismo vertinimu, Å¡ioje situacijoje ieÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi, kad atostogos jai bus suteiktos, kaip ir buvo kalbėta iÅ¡ anksto su tiesiogine vadove.

Byloje nustatyta, kad praÅ¡ymo pateikimo metu atostogų suteikimo tikslas buvo aptartas, ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ji jau turi nusipirkusi kelionės bilietus, kad kelionė ilgai buvo derinama, nes ieÅ¡kovė turi didelę Å¡eimÄ , augina tris nepilnamečius vaikus. Taigi, atsakovui ieÅ¡kovės praÅ¡omų suteikti atostogų priežastys buvo žinomos. Nepaisant to, ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl atostogų suteikimo, L. S. net neperdavė įmonės vadovei. Todėl teismas sprendė, kad Å¡ioje situacijoje darbdavio interesai buvo mažiau reikÅ¡mingi, nei darbuotojos.

Darbdavys vengė susitarti dėl atostogų suteikimo ir už tai turi prisiimti kilusias teisines pasekmes. Konstatavo jog byloje taip pat nepateikti įrodymai, kad darbdavys negalėjo apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti darbo užmokesčio už kasmetines atostogas pagal DK 176 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Todėl atsakovo UAB „East Island“ ieÅ¡kinio, kuriuo praÅ¡oma panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ , paliekant galioti UAB „East Island“ direktorės 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 140528/01 ieÅ¡kovei paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , netenkino.

Teismo vertinimu ieÅ¡kovės neatvykimo į darbÄ 2014 m. gegužės 10 d. ir 2014 m. gegužės 12 d. priežastys yra tokios pat svarbios kaip ir neatvykimo į darbÄ 2014 m. gegužės 6 d. IeÅ¡kovės neatvykimo į darbÄ priežastys darbdaviui buvo žinomos. IeÅ¡kovės neatvykimas į darbÄ nesukėlė sunkių padarinių. Be to, darbdavys nepateikė argumentų, kodėl ieÅ¡kovės neatvykimas į darbÄ 2014 m. gegužės 10 ir 12 dienomis, objektyviai turėtų bÅ«ti laikomas Å¡iurkÅ¡tesniu darbo drausmės pažeidimu, nei neatvykimas į darbÄ 2014 m. gegužės 6 d., už kurį ieÅ¡kovei skyrė papeikimÄ .

Todėl skirtÄ nuobaudÄ teismas panaikino dar ir tuo pagrindu, kad 2014 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 140604/01 nuobauda skirta pažeidžiant DK 239 straipsnyje nustatytÄ imperatyvÄ , kad už kiekvienÄ darbo drausmės pažeidimÄ galima skirti tik vienÄ drausminę nuobaudÄ . Atsižvelgiant į atsakovo pateiktus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį, ieÅ¡kovei priteisė vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , t.y. 547,10 Lt (1 mėn. x 43,42 Lt (vienos dienos VDU) x 21 darbo diena (vidutinis darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013-12-16 įsakymu Nr. A1-693) x 0,6 (dirbto laiko dalis dėl taikyto ne viso darbo laiko).

Nuo 2014 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-09-17) buvo 45 darbo dienos (15 savaičių x 3 darbo dienos savaitėje), todėl iki teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovei priteisė 1953,90 Lt (43,42 Lt x 45 d.d.) vidutinio darbo užmokesčio, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo priteisę po 43,42 Lt vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ , laikant, jog yra trijų darbo dienų savaitė (sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių).

Kadangi ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ir jai nepagrįstai buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos, teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ tenkino iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį.         III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.         Apeliantas (atsakovas) UAB „East Island“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-17 sprendimÄ , kuriuo nuspręsta atmesti atsakovo ieÅ¡kinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir drausminės nuobaudos pripažinimo negaliojančia, ieÅ¡kovės J.

L. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies bei nuspręsta iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti pilnai, atsakovo ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad sprendimas neatitinka materialinių ir procesinių teisės normų, Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos, todėl yra naikintinas. Byloje surinktais įrodymais patvirtinta, kad ieÅ¡kovė neturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, jog yra iÅ¡ anksto suderinusi su darbdaviu savo atostogas konkrečiu metų laiku, dėl ko jų suteikimui bÅ«tų pakakę tik formalaus praÅ¡ymo pateikimo tam tikru metu, savo ruožtu atsakovas neturėjo objektyvios galimybės žinoti, kada (2014 m. vasarį, kovÄ , balandį ar gegužę) ieÅ¡kovė eis pageidaujamų atostogų.

Teismas sprendime Å¡ias akivaizdžias iÅ¡vadas nutylėjo, o sprendė bylÄ laikydamasis kitų prielaidų, nepasisakydamas dėl surinktų įrodymų atmetimo. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atostogų nesuteikimas ieÅ¡kovės pavėluotai pateikto praÅ¡ymo pagrindu įvyko ne dėl pačios ieÅ¡kovės, o konkrečiai - atsakovo kaltės. IeÅ¡kovės vengimas bent 2014 m. balandžio mėn. bent preliminariai informuoti darbdavį apie ketinimÄ dairytis poilsinės kelionės 2014 m. gegužės mėn., pavėluotas ieÅ¡kovės 2014-04-30 d. dienos praÅ¡ymo pateikimas antroje dienos pusėje sÄ lygojo faktÄ , kad darbdavys neturėjo objektyvių galimybių staigiai pakeisti padalinio darbo organizavimo, nes darbo grafikas jau buvo paskelbtas prieÅ¡ 2 savaites.

IeÅ¡kovės praÅ¡ymas pateiktas likus kelioms valandoms iki administracijos darbo laiko pabaigos, o artimiausiomis 4 dienomis nebuvo ne vienos darbo dienos. Su ieÅ¡kove pamainoje dirbęs asmuo buvo laikinajame nedarbingume. Todėl ieÅ¡kovės kaltė dėl pavėluoto praÅ¡ymo pateikimo ir dėl to jai tenkančios praÅ¡ymo atmetimo rizikos yra akivaizdi. IeÅ¡kovės vengimas po neigiamo atsakymo į praÅ¡ymÄ gavimo kreiptis tiesiogiai į darbdavio direktorę bandant surasti kompromisÄ dėl atostogų, aiÅ¡kiai įrodo, kad atsakovas neturėjo realios galimybės įvykdyti tiek ieÅ¡kovės praÅ¡ymo, tiek teisės aktais nustatytos pareigos iÅ¡mokėti atostoginius prieÅ¡ 3 dienas iki atostogų pradžios.

Atsakovo teigimu, Å¡is pagrįstai atsisakė suteikti atostogas pagal 2014-04-30 praÅ¡ymÄ , o teismo padaryta iÅ¡vada, kad darbdavio interesai tokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra mažiau svarbÅ«s nei ieÅ¡kovės, dėl ko verta paminti darbo santykių Å¡alių lygybės principÄ , yra nepagrįsta. Dėl nurodytų aplinkybių tiek ieÅ¡kovės neatvykimas į darbÄ visÄ pamainÄ 2014-05- 06, tiek jos neatvykimas į darbÄ visÄ pamainÄ 2014-05-10 ir 2014-05-12 dienomis negali bÅ«ti pateisinami ieÅ¡kovės atostogomis, o tai reiÅ¡kia, kad nurodytomis dienomis ieÅ¡kovė neatvyko į darbÄ be svarbių ir be pateisinamų priežasčių, nors apie pareigÄ tomis dienomis dirbti ji žinojo, todėl konstatuojama, kad ji padarė darbo drausmės pažeidimus.

Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai aiÅ¡kiai įrodo, kad darbdavys tinkamai ir laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos abiem atvejais įgyvendino drausminių nuobaudų skyrimo procedÅ«rÄ . Kiekviena iÅ¡ dviejų drausminių nuobaudų ieÅ¡kovei buvo skirta už neatvykimus į darbÄ visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) skirtingomis dienomis. Nėra jokio pagrindo laikyti, kad ieÅ¡kovė buvo baudžiama už savavaliÅ¡kÄ pasinaudojimÄ teise į kasmetines atostogas, kadangi tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams, liudytojų parodymams, be to, nebuvo sprendime motyvuota. Konstatavus, kad Sprendimu teismas neturėjo pagrindo atmesti reikalavimÄ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir 2014-05-28 paskirtos drausminės nuobaudos - papeikimo - pripažinimo galiojančia, laikytina jog teismas neturėjo pagrindo panaikinti ieÅ¡kovei 2014-06-04 skirtÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Todėl naikintina kaip nepagrįsta ir sprendimo dalis , kuria darbo sutartis pripažįstama nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei priteistos atitinkamos sumos. Tais pačiais motyvais turėtų bÅ«ti atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kadangi kitų pagrindų neturtinei žalai atsirasti, iÅ¡skyrus neva ieÅ¡kovės patirtus dvasinius praradimus dėl neteisėto atleidimo, teismas nenustatė. Be to į bylÄ nebuvo pateikti jokie neturtinės žalos padarymo ieÅ¡kovei įrodymai.

IeÅ¡kovės darbo santykiai buvo terminuoti ir, nesant ieÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimų, bÅ«tų pasibaigę 2014-07-31 dienÄ . Todėl sprendimu priteistos sumos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ laikotarpiu po 2014-07-31 dienos suteikia ieÅ¡kovei papildomų teisių ir virÅ¡ija jos teisėtus lÅ«kesčius nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir yra iÅ¡ esmės neproporcingos. Teismas Sprendimu nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo 3 600 Lt ieÅ¡kovės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Nurodyta suma neatitiko realių advokato darbo sÄ naudų byloje, jo indėlio ginant ieÅ¡kovės interesus - ieÅ¡kinys yra trumpas ir pavirÅ¡utiniÅ¡kas, o atsiliepimo tekstas apima tik vienÄ puslapį, iÅ¡ esmės atkartojantį ieÅ¡kinyje įvardintas aplinkybes.           IeÅ¡kovė atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad nors Å¡alių pokalbiai dėl atostogų suteikimo iÅ¡ tikrųjų nereiÅ¡kia konkretaus susitarimo, tačiau bylos aplinkybės patvirtina ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad ji galėjo ir pagrįstai tikėjosi darbdavio sutikimo leisti jÄ kasmetinių atostogų jos pageidaujamu laiku.

Atsakovei nebuvo jokių kliūčių suteikti atostogas praÅ¡omu laiku, t.y. nuo 2014m. gegužės 5 d. iki gegužės 12 dienos. Jokie darbo grafikai nebuvo sudarinėjami ir skelbiami darbuotojams - kiekvienas darbuotojas žinojo, kokiomis savaitės dienomis turi dirbti. IeÅ¡kovės pareiÅ¡kimo leisti jÄ atostogų netenkinimo priežastimi buvo asmeniniai prieÅ¡iÅ¡ki santykiai su bendrovės vadove, o ne objektyvios gamybinės priežastys. IeÅ¡kovės teigimu yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi atsakovo argumentai, kad darbdavys neturėjo objektyvių galimybių pakeisti darbo organizavimo per kelias darbo valandas, negalėjo ieÅ¡kovės interesus iÅ¡aukÅ¡tinti, skiriant pavaduojančius asmenis ir pan.

Net ir padarius prielaidÄ , kad gegužės 6, 10 ir 12 dienomis J ieÅ¡kovė nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių, toks darbo drausmės pažeidimas turi bÅ«ti vertinamas kaip vienas tęstinis pažeidimas, ir atitinkamai vertinamas darbdavio. Å iuo atveju ieÅ¡kovė visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad už vienÄ ir tÄ patį pažeidimÄ atsakovė buvo nubausta du kartus ir DK 239 straipsnio imperatyvas buvo pažeistas. IeÅ¡kovės įsitikinimu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo             IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).              Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡ esmės teisingai vertino surinktus įrodymus reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.            Byloje remiantis Å¡alių pasisakymais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatytos tokios bylos faktinės aplinkybės. Å alys 2013 10 16 sudarė terminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė J.

L. nuo 2013 10 18 iki 2014 02 17 priimta dirbti UAB „East Island“ kirpėja (b.l. 7-8, 49-50, 82-83). Darbdavio 2014 01 15 įsakymu Nr. 140115/01 darbo sutarties terminas pratęstas iki 2014 04 30, o 2014 04 15 įsakymu Nr. 140415/01 iki 2014 07 31. Å ioje vietoje kolegija pažymi, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ ginčo darbo sutartis nelaikytina terminuota. Tokia iÅ¡vada darytina remiantis tuo kad galiojantis Darbo kodeksas griežtai riboja terminuotų darbo sutarčių taikymÄ .

Pagal DK 109 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. DK 110 straipsnyje numatyta, kad darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. DK 111 straipsnis numato terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo pasekmes.

Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiÅ¡kai tęsiasi ir nė viena iÅ¡ Å¡alių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti (Kodekso 126 straipsnis), laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo laikotarpiu iÅ¡nyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (darbuotojas po atostogų negrįžta į darbÄ ir kt.).

Pagal straipsnio 3 dalį jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratęsiama arba nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui, išskyrus šio Kodekso 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Taigi galiojantis įstatymas nenumato terminuotos darbo sutarties termino pratęsimo, priešingai numato jog jei darbo santykiai tęsiasi ir terminui pasibaigus tokia sutartis laikoma neterminuota.

Beje Å¡iuo atveju apeliantė teigdama jog teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡mokas už priverstinę pravaikÅ¡tÄ po 2014 07 31, po paskutinio pratęsto darbo sutarties galiojimo termino, tačiau į bylÄ nėra pateikęs įrodymų jog iÅ¡ viso nėra pažeidęs įstatyme numatyto imperatyvaus draudimo sudaryti terminuotÄ sutartį, t.y. kad ieÅ¡kovė buvo priimta ne į nuolatinę darbo vietÄ (pvz. vietoj atostogaujančio ar sergančio darbuotojo, kas turėtų atsispindėti įsakyme arba tam tikriems laikiniems darbams atlikti) arba į naujai įsteigtÄ vietÄ .

Tuo tarpų įrodyti Å¡ias aplinkybes, kai darbo sutarties terminuotu pobÅ«džiu remiami apeliacinio skundo argumentai turi pareigÄ bÅ«tent darbdavys (apeliantas). Todėl ginčo darbo sutartis laikytina neterminuota. Darbo sutartyje sulygtam 3 mėnesių iÅ¡bandymo terminui Å¡alių darbo santykiai taip pat tęsėsi.          2014 01 29 įsakymu Nr. 140129/01 nustatytas darbas 0,5 etatu (20 val. darbo savaitė, dirbant 5 dienas per savaitę po 4 val. per dienÄ pagal slenkantį grafikÄ ). Ä®sakymu Nr. 140213/02 nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbant ne daugiau kaip 24 val. per savaitę ir ne daugiau kaip 12 val. per dienÄ pagal slenkantį grafikÄ (b.l. 9-11, 51-54, 84-87).

                 Kaip matyti iÅ¡ 2014 05 28 darbdavio įsakymo Nr. 140528/01 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieÅ¡kovei skyrimo, nurodyta jog atsižvelgiant į 2014-05-07 darbdavio direktorės reikalavime pasiaiÅ¡kinti dėl darbuotojos neatvykimo į darbÄ 2014-05-06 visÄ darbo dienÄ nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis DK 228 str., 234 straipsniu, 237 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 238 straipsniu ir 240 straipsnio 3 dalimi ieÅ¡kovei paskiriama drausminė nuobauda - papeikimas - už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2014-05-06 dienÄ be pateisinamos priežasties, nustatant, kad darbuotoja su įsakymu supažindinama pasiraÅ¡ytinai ar iÅ¡siunčiant įsakymo nuoraÅ¡Ä registruotu laiÅ¡ku (b.l. 18, 63, 96).                 2014 06 04 įsakymu Nr. 140604/01 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieÅ¡kovei nurodoma, kad atsižvelgiant į 2014-05-13 darbdavio direktorės reikalavime pasiaiÅ¡kinti dėl darbuotojos J.

L. neatvykimo į darbÄ 2014-05-10 ir 2014-05-12 dienomis visÄ darbo dienÄ nurodytas aplinkybes, darbuotojos J. L. pasiaiÅ¡kinimÄ , darbuotojos ankstesnį darbÄ Ä¯monėje bei vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 228 straipsniu, 234 straipsniu, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 238 straipsniu ir 240 straipsnio 3 dalimi ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2014-05-10 ir 2014-05-12 dienÄ be pateisinamos priežasties, nuo 2014-06-04 dienos nutraukiant su ja 2013-10-16 sudarytÄ darbo sutartį Nr. DS/135-13 pagal DK 124 straipsnio 1 dalis 1 punktÄ ir 136 straipsnio 3 dalį. (b.l. 24, 103).

              Dėl 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 140528/01 skirtos drausminės nuobaudos – papeikimo – teisėtumo ir pagrįstumo               Apeliantas teigia jog pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos darbo ginčų bylose. Su tokiais teiginiais kolegija nesutinka. IÅ¡ darbdavio į bylÄ pateikto ieÅ¡kovės 2014 04 30 raÅ¡yto praÅ¡ymo ieÅ¡kovė buvo padavusi praÅ¡ymÄ suteikti jai kasmetines atostogas nuo 2014 05 05 iki 2014 05 12.

DK 169 straipsnio nustatančio kasmetinių atostogų suteikimo tvarkÄ , 1 ir 2 dalių nuostatos numato, kad už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po Å¡eÅ¡ių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma Å¡alių susitarimu.

Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, kurios darbo sutartis su darbdaviu, po 2014 01 17 laikytina sudaryta neterminuotai prieÅ¡ jai pateikiant praÅ¡ymÄ iÅ¡leisti jÄ eilinių kasmetinių atostogų buvo atidirbusi daugiau nei Å¡eÅ¡is su puse mėnesio ir pagal DK 169 straipsnio 2 dalį buvo įgijusį teisę į pirmÄ sias kasmetines atostogas. Todėl jos pareiÅ¡kimas darbdaviui dėl atostogų nelaikytinas siurpriziniu, atvirkščiai remiantis Å¡ia nuostata darbdavys derindamas atostogų laikÄ su darbuotojais turėjo visas galimybes suderinti ir ieÅ¡kovės atostogų laikÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas teiginiu jog ieÅ¡kovė pavėluotai pateikė praÅ¡ymÄ ir byloje neįrodyta jog ieÅ¡kovė neturėjo galimybės bent jau balandžio pradžioje ar viduryje informuoti darbdavį apie ketinimus atostogauti.

Kolegija Å¡ioje dalyje Pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad darbo ginčų komisija pagrįstai panaikino ieÅ¡kovei J. L. skirtÄ nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ir nesutiko su darbdavio argumentais, kad darbuotoja pateikdama praÅ¡ymÄ prieÅ¡ 4 kalendorines dienas iki numatomų atostogų dienos pažeidė kokias nors procedÅ«ras ar įmonėje nustatytÄ tvarkÄ , nes tokios tvarkos pats darbdavys iÅ¡ viso nebuvo nustatęs. Byloje paties apelianto paaiÅ¡kinimais nustatyta jog darbdavys nebuvo sudaręs atostogų grafiko ir 2014 metams tai pat nebuvo ir nustatęs jokios kitokios atostogų suteikimo tvarkos tame tarpe ir terminų per kuriuos darbuotojas turi paduoti pareiÅ¡kimÄ atostogoms.

Todėl darbdavio argumentus, kad įmonėje buvo nusistovėjusi praktika pateikti praÅ¡ymus dėl atostogų prieÅ¡ mėnesį teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytus, nes nesant byloje raÅ¡ytinių įrodymų darbdavio atstovų paaiÅ¡kinimai dėl nusistovėjusios tvarkos prieÅ¡taringi. IeÅ¡kovė teigė jog į padalinio vadovę L. S. dėl atostogų kreipėsi dar 2014 m. vasario mėnesį, tačiau jai nebuvo paaiÅ¡kinta kaip atostogomis pasinaudoti, kokia tvarka ir terminais pateikti praÅ¡ymÄ .

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja L. S. paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kove 2014 m. vasario mėnesį kalbėjo apie kasmetines atostogas ir jos planuojamÄ kelionę, tačiau ieÅ¡kovė nebuvo nurodžiusi konkretaus atostogų laiko, todėl teigė maniusi, kad toks pokalbis nereiÅ¡kia pritarimo ar įsipareigojimo dėl atostogų suteikimo. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tuo, kad toks pokalbis nereiÅ¡kia darbuotojo ir darbdavio susitarimo dėl atostogų suteikimo, tačiau nurodė jog po tokio pokalbio ieÅ¡kovė pagrįstai galėjo prieiti iÅ¡vados, kad įmonėje nėra paisoma formalių reikalavimų ir kad atostogos suteikiamos pagal darbuotojo poreikius.

Turint omenyje, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kimo dėl atostogų padavimo metu buvo įgujusi teisę į pirmÄ sias atostogas, kurios pagal įstatymo nuostatas paprastai suteikiamos po Å¡eÅ¡ių mėnesių, darbdaviui nenustačius tvarkos ir terminų, per kuriuos turėtų bÅ«ti paduodamas pareiÅ¡kimas atostogoms, darbdavys, kaip stipresnioji darbo santykių pusė turi prisiimti rizikÄ , kad darbuotojai nusistovėjusios tvarkos gali nežinoti ar nesuprasti. Taigi prieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde Komisijos sprendime padaryta iÅ¡vada, kad darbdavys tinkamai neorganizavo ir nereglamentavo darbuotojų atostogų suteikimo tvarkos ir yra pagrįsta.

Taip pat kolegija sutinka jog darbdavys neįrodė, kad darbuotojai prieÅ¡ 4 kalendorines dienas pateikus praÅ¡ymÄ dėl atostogų, neturėjo galimybės laiku, per DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti atostoginius. Be to, kaip teisingai nurodyta Komisijos sprendime, atsižvelgiant į tai, kad darbdaviui buvo žinomos ieÅ¡kovės neatvykimo į darbÄ priežastys, ieÅ¡kovė turėdama tris nepilnamečius vaikus buvo įgijusi poilsinę kelionę su visa Å¡eima, užkuriÄ buvo sumokėjusi didelę sumÄ pinigų, laikytina, kad darbdavys nesilaikė DK ir DK 35 straipsnyje įvardijamų darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principų, pagal kuriuos gyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė darbdavio prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus Å¡ioje dalyje dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, nenukrypo nuo Kasacinio teismo praktikÄ bylai spręsti aktualiais klausimais.             Teismas taip pat pagrįstai laikė neįrodytais darbdavio argumentus, kad atostogos ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti suteiktos dėl darbo organizavimo ypatumų, kad ieÅ¡kovė dirbo pagal slenkantį darbo grafikÄ ir kad 2014 04 30, ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl atostogų suteikimo pateikimo dienÄ buvo patvirtintas darbo grafikas gegužės mėnesiui, tokia priežastis nurodyta ieÅ¡kovės tiesioginės vadovės L.

S. vizoje ant darbuotojos pareiÅ¡kimo. Tačiau teisme ieÅ¡kovė darbuotoja paaiÅ¡kino, kad darbo grafikas nebuvo skelbiamas, kad ji įprastai dirbo porinėmis mėnesio dienomis, iÅ¡skyrus sekmadienį, kad dėl to buvo sutarta dar sudarant darbo sutartį. Taigi, ieÅ¡kovei buvo žinoma, kad ji turės dirbti 2014 m. gegužės 6, 10, 12 dienomis. Tuo tarpu darbdavys teismui pasiÅ«lius nepateikė įrodymų apie įmonėje dirbančius darbuotojus ir jų darbo grafikus, o tik iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ darbo grafiko, kuriame nustatytas tik ieÅ¡kovės darbo laikas, kas leido teismui suabejoti ar tokie grafikai iÅ¡ viso buvo sudarinėjami.

Teismas taip pat pagrįstai konstatavo darbdavį nepateikus įrodymų jog jis neturėjo galimybių atsižvelgiant į darbuotojų skaičių pakeisti ieÅ¡kovės kitu darbuotoju, nepateikė įrodymų, kad dėl ieÅ¡kovės neatvykimo per atostogas buvo neįvykdyti kokie nors užsakymai, neaptarnauti klientai. Padalinio vadovė pripažino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo net neperdavusi įmonės vadovei, pati nusprendusi, grafiko pakeitimo negalimumo ir grÄ Å¾inusi ieÅ¡kovei praÅ¡ymÄ . Ä®monės vadovė teisme paaiÅ¡kino, kad tikėtinai darbo grafikas nebÅ«tų keičiamas, tačiau patvirtino, kad tokios galimybės nesvarstė, nes darbuotojos praÅ¡ymas jai nebuvo perduotas.

Todėl teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjos prašymui išspręsti darbdavys nesiėmė visų protingų galimybių, ypatingai įvertinant aplinkybes ir priežastis, dėl kurių ieškovė prašė atostogų. Be to, teismas taip pat konstatuoja, kad byloje neįrodyta ir tai, kad įmonėje dirbančių kirpėjų darbas negalėjo būti organizuojamas net ir neatvykus ieškovei ir nesant jai pamainos. Nepateikti duomenys apie tai, kad įmonė turėjo atšaukti užsakymus, ir kad patyrė kokius nors nuostolius.         Dėl 2014 m. birželio 4 d.

įsakymu Nr. 140604/01 skirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – teisėtumo ir pagrįstumo          Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė jog ieÅ¡kovės neatvykimo į darbÄ 2014 m. gegužės 10 d. ir 2014 m. gegužės 12 d. priežastys yra tokios pat svarbios kaip ir neatvykimo į darbÄ 2014 m. gegužės 6 d., t.y. jos yra tapačios kaip ir neatvykimo į darbÄ 2014 05 06 priežastys apie kurias darbdaviui buvo žinoma. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovės neatvykimas į darbÄ nesukėlė sunkių padarinių.

Taip pat nurodė darbdavį ne nepateikus argumentų, kodėl ieÅ¡kovės neatvykimas į darbÄ 2014 m. gegužės 10 ir 12 dienomis, objektyviai turėtų bÅ«ti laikomas Å¡iurkÅ¡tesniu darbo drausmės pažeidimu, nei neatvykimas į darbÄ 2014 m. gegužės 6 d., už kurį ieÅ¡kovei skyrė papeikimÄ . Taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nors darbdavys J. L. darbo drausmės pažeidimÄ kvalifikavo kaip neatvykimÄ Ä¯ darbÄ visÄ darbo dienÄ be svarbių priežasčių, pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , tačiau faktiÅ¡kai abiem atvejais skyrė drausminę nuobaudÄ už tai, kad darbuotoja savavaliÅ¡kai pasinaudojo savo teise į kasmetines atostogas, kuri pagal įstatymÄ jai priklausė, taip pat, kad darbuotoja negalėjo pažeisti tvarkos, kuri darbdavio oficialiai nebuvo nustatyta, o darbuotoja nebuvo su ja tinkamai supažindinta. Taip pat pagrįsta teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju darbdavys už vienÄ trunkamÄ darbo drausmės pažeidimÄ skyrė dvi drausmines nuobaudas papeikimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ darbo ir tai yra papildomas pagrindas naikinti vėliau paskirtÄ jÄ drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo.              Dėl neturtinės žalos              Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo kodėl ir kokioje dalyje tenkina reikalavimÄ dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas priimdamas sprendimÄ Å¡ioje dalyje konstatavo jog nustačius, neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo, nesant darbuotojos kaltės, pripažįsta jog Å¡ios nustatytos aplinkybės sÄ lygojo ieÅ¡kovės dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, kurie vertinami kaip ieÅ¡kovės patirta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis). Pažymėtina jog teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė atsakovo įmonėje dirbo trumpÄ laiko tarpÄ , be to, atleidimo metu dirbo ir kitoje darbovietėje, mažino praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį daugiau nei 10 kartų.

Nustatydamas žalos faktÄ ir dydį vadovavosi teismų praktikoje priimtais kriterijais, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai, atsižvelgė ir į tai, kad teismo sprendimu pripažįstant ieÅ¡kovės reikalavimus ir priteisiant įstatyme numatytas sumas, kurios priteisiamos neteisėto atleidimo atveju, ieÅ¡kovės teisės pilnai nėra atkuriamos. Nurodė kad ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , jai nepagrįstai buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos.

Todėl laikė ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti neturtinės turi bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kolegijos nuomone teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos formuojamos neturtinės žalos atlyginimo klausimais, ginčuose dėl neteisėtų drausminių nuobaudų skyrimo.              Apelianto argumentai dėl per didelių priteistų atstovavimo iÅ¡laidų taip pat atmestini. Byloje dvi bylos buvo susijungtos į vienÄ .

IeÅ¡kovės atstovas byloje ruošė ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ ir atsiliepimÄ Ä¯ darbdavio ieÅ¡kinį, byloje pateikti įrodymai (b.l.125), kad atstovavimo iÅ¡laidos realiai apmokėtos, o nurodytoji suma 3 600 Lt, tesudaro truputį daugiau nei pusę 2004 04 02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85, patvirtintose rekomendacijose nurodomų maksimalių sumų už atitinkamų procesinių dokumentų suraÅ¡ymÄ . Pagal minėtas rekomendacijas už ieÅ¡kinio ir atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ maksimali suma numatyta 3 minimalÅ«s darbo užmokesčiai.

Be to ieÅ¡kovės atstovas dalyvavo ir teismo posėdyje, už kÄ jam pagal rekomendacijas rekomenduojama maksimali mokėtina suma sudaro 0,15 MMA už valandÄ .              Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi todėl plačiau neaptariami ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .              Atmetus apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovei priteistinos atstovavimo iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sudarančios 1800 Lt, o perskaičiavus į eurus .               Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija                                                       NUTARIA:             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „EAST ISLAND“, įmonės kodas 300131102, buveinė Žalgirio g. 114, Vilniuje, atsakovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. L g., D. R., Vilniaus rajone, naudai 521,32 EUR (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 32 centus) atstovavimo apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidų.             Teisėjai                                                                   Liuda Uckienė                                                                                               Loreta Lipnickienė                                                                                               Aldona Tilindienė Â