2f1f5ab3-e8df-4f6e-8cf6-fda0bbc29f24 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2345-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01090-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.;3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 19 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. S.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas E. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-3 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Å iaulių TI drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 1 nuo 2016-01-26 iki 2016-02-02 ir drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 nuo 2016-04-22 iki 2016-04-25 netinkamomis sÄ lygomis – drausmės izoliatoriaus kamerose Å¡alta, drėgna, nuo sienų byra tinkas, nėra tualeto sienelių ir tualeto dangčio, prausyklos nuotekų vamzdis sujungtas tiesiogiai su sanitariniu mazgu, pareigÅ«nai atidarę kameros duris galėjo matyti atlikinėjant gamtinius reikalus.

Išėjęs iÅ¡ drausmės izoliatoriaus pradėjo kosėti, pakilo temperatÅ«ra ir t. t. Dėl netinkamų sÄ lygų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ .PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (3, 87 b. l.). Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai (85 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (77-81 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas drausmės izoliatoriuje Nr. 1 nuo 2016-01-26 iki 2016-02-02, viso 8 dienas. Laikotarpiu nuo 2016-04-22 iki 2016-04-25 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 94, kur jam teko nuo 6,25 iki 4,69 kv. m. PareiÅ¡kėjo laikymo drausmės izoliatoriuje Nr. 1 bei kameroje Nr. 94 metu nebuvo atlikta patikrinimų dėl jų atitikimo higienos normų reikalavimams. Drausmės izoliatoriaus Nr. 1 plotas yra 6,52 kv. m., drausmės izoliatoriuje asmenys laikomi po vienÄ , todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl per mažo kameros ploto nepagrįsti, nes jam vienam teko 6,52 kv. m.

Vadovaujantis teisės aktais, drausmės izoliatoriuose yra prie grindų pritvirtinta metalinė lova, stalas bei taburetė, sieninė lentyna, virÅ¡utinių drabužių pakaba, unitazas, tiekiamas Å¡altas vanduo. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad pareigÅ«nams stebint kamerÄ jie gali matyti kalinamuosius atliekant gamtinius reikalus yra nepagrįsti, nes iÅ¡ situacinės nuotraukos matyti, kad unitazas yra kameros kampe ir pro stebėjimo akutę nėra matomas. Drausmės izoliatoriaus kameros valomos vienÄ kartÄ per dienÄ , esant poreikiui – dažniau, pagrindinis valymas – kartÄ per mėnesį.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI rėžiminio korpuso drausmės izoliatorius įrengtas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamų sÄ lygų drausmės izoliatoriuje, dėl nepakankamos Å¡viesos patekimo į patalpas, drėgmės ar Å¡alčio, ventiliacijos nebuvimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas E. S. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių TI drausmės izoliatoriaus kamerose jis buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

LR ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpius nuo 2016-01-26 iki 2016-02-02 ir nuo 2016-04-22 iki 2016-04-25, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos drausmės izoliatoriaus kamerose neatitiko higienos normų reikalavimų.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2016-05-12 pažymos Nr. 60/09-17800 (8 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas E. S. nuo 2016-01-26 iki 2016-02-02 (aÅ¡tuonias dienas) buvo laikomas Å iaulių TI drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 1, kurios plotas 6,52 kv. m.

PareiÅ¡kėjas neginčija, kad drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 1 jis buvo laikomas vienas, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas drausmės izoliatoriuje buvo laikomas pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 38 straipsnio nuostatÄ , kurioje sakoma, kad drausmės izoliatoriuose suimtieji laikomi po vienÄ . Visas 8 laikymo drausmės izoliatoriuje paras pareiÅ¡kėjui teko 6,52 kv. m., taigi jam tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus ir jis buvo laikomas sÄ lygomis, atitinkančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2016-04-22 iki 2016-04-25 jis buvo laikomas drausmės izoliatoriaus kameroje Nr.

2. Atsakovo pateiktoje pažymoje Nr. 60/09-17800 nurodyta, kad tuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 94, tačiau iÅ¡ atsakovo pateiktų dokumentų matosi, kad 2016-04-25 pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI direktoriui pateikė skundÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių TI drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 per laikotarpį nuo 2016-04-22 iki 2016-04-25, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 jo nurodytu laikotarpiu (4 dienas) buvo laikomas.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad drausmės izoliatoriaus kamerose, kuriose jis buvo laikomas, Å¡alta, drėgna, nuo sienų ir lubų byra tinkas.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo laikymo drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 1 metu nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų, į bylÄ nepateikė nei vieno Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Atsakovas Å¡iuo atveju nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl drausmės izoliatoriaus kamerų, kuriose jis buvo laikomas, bÅ«klės, byloje esanti fotonuotraukos kopija (40 b. l.) nepatvirtina, kad kameros oro temperatÅ«ra ir santykinė drėgmė, sienų ir lubų danga atitinka higienos normos reikalavimus, į bylÄ pateikti pareiÅ¡kėjo raÅ¡yti skundai Å iaulių TI direktoriui dėl netinkamų laikymo sÄ lygų drausmės izoliatoriaus kamerose (12, 19 b. l.), todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas drausmės izoliatoriaus kamerose, kuriose Å¡alta, drėgna, nuo sienų ir lubų byra tinkas, o tai sudaro pagrindÄ konstatuoti neteisėtus Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad drausmės izoliatoriaus kamerose nėra tualeto sienelių ir tualeto dangčio, prausyklos nuotekų vamzdis sujungtas tiesiogiai su sanitariniu mazgu, pareigÅ«nai atidarę kameros duris galėjo matyti jį atlikinėjant gamtinius reikalus.2009 m. liepos 10 d.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 15 punkte numatyta, kad drausmės izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinis mazgas, praustuvas, pritvirtinta prie grindų metalinė lova, sieninė lentyna asmens higienos reikmenims sudėti, viršutinių drabužių pakaba ir pritvirtinti prie grindų stalas bei taburetė, lango stiklas iš vidaus aptraukiamas metaliniu tinklu, elektros lemputė įrengiama nišoje virš kameros durų arba lubose ir aptraukiama metaliniu tinklu.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015-11-01) reikalavimų sanitarinių mazgų įrengimui tardymo izoliatorių gyvenamosiose kamerose ir drausmės izoliatorių patalpose nenumato. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais drausmės izoliatoriuose yra prie grindų pritvirtinta metalinė lova, stalas ir taburetė, sieninė lentyna, virÅ¡utinių drabužių pakaba, unitazas, tiekiamas Å¡altas vanduo, Å¡ias atsakovo nurodytas aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina į bylÄ pateikta drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 1 situacinės fotonuotraukos kopija (40 b. l.).

Taigi galiojantys norminiai aktai nenumato, kad sanitarinis mazgas drausmės izoliatoriaus kameroje turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto, kad unitazas turi turėti dangtį. Drausmės izoliatoriaus kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas, jo teiginiai, kad pareigūnai, atidarę kameros duris, galėjo matyti jį atliekantį gamtinius reikalus, deklaratyvūs, abstraktūs, nesusieti su juo pačiu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, atlikinėjantis gamtinius reikalus sanitariniame mazge, būtų buvęs stebimas pareigūnų, kad būtų dėl to įžeidinėjamas ir žeminamas.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad dėl atviro sanitarinio mazgo buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas ir orumas ir kad dėl to jis galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad išėjęs iÅ¡ drausmės izoliatoriaus kamerų pradėjo kosėti, pakilo temperatÅ«ra, tačiau pareiÅ¡kėjo E. S. asmens sveikatos istorijoje (42-76 b. l.) nėra jokių įrašų apie pareiÅ¡kėjo nusiskundimus pakilusia temperatÅ«ra, kosuliu ar pan. nei 2016-02-02 ir vėliau, nei 2016-04-25 ir vėliau, 2016-02-02 padarytas įraÅ¡as, kad pareiÅ¡kėjas į medicininę apžiÅ«rÄ neatvyko (62 b. l.), taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl laikymo sÄ lygų drausmės izoliatoriaus kamerose pablogėjo jo sveikata.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo laikymas drausmės izoliatoriaus kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â€“ 500 eurų. Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pažeidimas buvo trumpalaikis, jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, nenurodė, kodėl neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kuomet Å iaulių TI kalinamiems asmenims už vienÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ , kai ženkliai pažeidžiami reikalavimai nustatytam minimaliam kameros plotui, yra priteisiamas vidutiniÅ¡kai apie 9 Eur neturtinės žalos atlyginimas (2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2588-624/2015 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 50 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d. teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. S. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 50,00 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                    Jarūnė Sedalienė