2f1cdb68-66e8-4a67-aed2-700f99e3fda4 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Erinija Kazlauskienė                                        Civilinė byla Nr. 2A-1414-730/2015Teisėja Elena Pauliukienė                                       (Proceso Nr. 2-06-3-13729-2010-6)                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                                                     2.6.2.7.; 2.6.2.8.; 3.3.1.18.

                                                    KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. lapkričio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų AB „Swedbank“ ir K.

J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O. P.-J. ieÅ¡kinį atsakovams K. J., AB „Swedbank“, tretiesiems asmenims T. J., V. P. (V. P.), UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl santuokinio turto padalijimo ir trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais T. J. patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei O. P.-J., atsakovui K. J., tretiesiems asmenims V. P., AB „Swedbank“, UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl skolos priteisimo bei ieÅ¡kovės O.

P.-J. prieÅ¡ieÅ¡kinį į trečiojo asmens patikslintÄ ieÅ¡kinį su savarankiÅ¡kais reikalavimais atsakovams K. J., AB „Swedbank“, tretiesiems asmenims V. P., UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, T. J. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė 2010-10-13 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, 2011-02-10 – su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: nutraukti santuokÄ esant sutuoktinio kaltei ir iÅ¡spręsti visus kitus klausimus, susijusius su santuoka (I tomas, b. l. 3–7).

Teismas 2011-05-09 daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-906-122/2011 santuokÄ nutraukė, o santuokoje įgyto turto padalijimas sprendžiamas teismo 2011-05-03 nutartimi iÅ¡skirtoje byloje Nr. 2-1136-122/2015. IeÅ¡kovė 2014-07-08 ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo pareiÅ¡kimu prašė padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ taip: pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 7999,30 Eur (27620 Lt) vertės automobilį T. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 9354,73 Eur (32300 Lt) vertės automobilį N. M., valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 677,71 Eur (2340 Lt) kompensacijÄ Â už jam atitenkančiÄ didesnę santuokos metu įgytÄ turto dalį; pripažinti 2005-08-01 kredito sutartį Nr. 05-049152-FA, sudarytÄ tarp K. J. ir AB „Swedbank“, atsakovo K. J. asmenine prievole; pripažinti 2005-08-01 laidavimo sutartį Nr. 05-049152-LA1, sudarytÄ tarp O. P.-J. ir AB „Swedbank“, negaliojančia kaip sudarytÄ dėl suklydimo; pripažinti 28353,80 Eur (97900 Lt) vertės butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovo K.

J. asmenine nuosavybe bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Trečiasis asmuo T. J. 2011-08-23 ieÅ¡kiniu prašė priteisti jos naudai iÅ¡ sutuoktinių K. J. ir O. P.-J. solidariai 39563,00 Lt skolos bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; taip pat priteisti iÅ¡ jų solidariai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bet 2014-10-03 pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti jos naudai iÅ¡ K. J. ir O.

P.-J. solidariai 52783,00 Lt skolos bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas taip: nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki 2014-10-02 nuo 39563,00 Lt sumos bei nuo 2014-10-03 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo nuo 52783,00 Lt sumos, priteisti iÅ¡ K. J. ir O. P.-J. solidariai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nuo 2005 m. 32353,00 Lt paskolÄ mokėjo T. J. ir jos mama N. J. (apie 7210,00 Lt). IÅ¡ viso per šį laikotarpį buto paskolai dengti abi sumokėjo 39563,00 Lt. Prasidėjus ieÅ¡kovės ir atsakovo skyrybų procesui bei ieÅ¡kovei visiÅ¡kai nevykdant prievolės, atsakovas paprašė kreditorės AB „Swedbank“ sustabdyti prievolės vykdymÄ vieneriems metams, dėl ko prievolę už ieÅ¡kovę pradėjo vykdyti UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“.

Pasibaigus paskolos mokėjimo atidėjimo terminui bei skolininkams – ieÅ¡kovei ir atsakovui nevykdant prievolės, o trečiajam asmeniui T. J. neiÅ¡galint vykdyti už juos prievolės visa apimtimi, kreditorė AB „Swedbank“ kredito sutartį nutraukė. Esant tokioms priežastims, 2014-03-24 UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ priėmė sprendimÄ dėl 84205,54 Lt draudimo iÅ¡mokų mokėjimo dalimis naudos gavėjai AB „Swedbank“. Per laikotarpį nuo 2012-08-14 iki 2014-05-14 trečiasis asmuo T.

J. kreditorei AB „Swedbank“ sumokėjo papildomai 10130,00 Lt bei 3090,00 Lt sumokėjo kreditorei UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“. Taigi, trečiasis asmuo T. J. už ieÅ¡kovę ir atsakovÄ yra įvykdžiusi solidariÄ jÄ prievolę – sumokėjusi bendrÄ 52783,00 Lt (15287,00 Eur) sumÄ . IeÅ¡kovė, nesutikdama su trečiojo asmens reikalavimais, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ T. J. 7298,42 Eur (25200 Lt) iÅ¡ nepagrįsto praturtėjimo (sutaupymo) įgytas lėšas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimÄ ; priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ T.

J. lygiomis dalimis buvusiems sutuoktiniams O. P.-J. ir K. J. po 450,00 Lt nuomos mokesčio už kiekvienÄ mėnesį, skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 24 dienos iki buto nuosavybės teisės pasikeitimo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-27 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, trečiojo asmens ieÅ¡kinį su savarankiÅ¡kais reikalavimais tenkino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡inį ieÅ¡kinį į trečiojo asmens ieÅ¡kinį su savarankiÅ¡kais reikalavimais atmetė.

Padalijo santuokos metu įgytÄ turtÄ taip: pripažino ieÅ¡kovei O. P.-J. nuosavybės teisę į 7999,30 Eur (27620 Lt) vertės rudai pilkos spalvos, 2003-11-18 pirmos registracijos keleivinį automobilį T. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2006-11-28 įregistruotÄ O. P.-J. vardu; pripažino atsakovui K. J. nuosavybės teisę į 9354,73 Eur (32300 Lt) vertės rudos spalvos, 2004 metų gamybos keleivinį automobilį N. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-08-24 įregistruotÄ K.

J. vardu; priteisė iÅ¡ atsakovo K. J. ieÅ¡kovei O. P.-J. 677,71 Eur (2340 Lt) kompensacijÄ Â už jam atitenkančiÄ didesnę santuokos metu įgyto turto dalį; pripažino 2005-08-01 kredito sutartį Nr. 05-049152-FA, sudarytÄ tarp K. J. ir AB „Swedbank“, atsakovo K. J. asmenine prievole; pripažino 2005-08-01 laidavimo sutartį Nr. 05-049152-LA1, sudarytÄ tarp O. P.-J. ir AB „Swedbank“, negaliojančia; pripažino 28353,80 Eur (97900 Lt) vertės butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovo K.

J. asmenine nuosavybe; priteisė iš atsakovo K. J. 2049,06 Eur bylinėjimoi išlaidų O. P.-J.; trečiojo asmens T. J. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo K. J. 15287 Eur (52783 Lt) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2014-10-03) iki visiškos prievolės įvykdymo ir 724,81 Eur bylinėjimosi išlaidų T. J.; kitos trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinio dalies netenkino. O. P.-J. priešinį ieškinį į T. J. ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis K. J. įkalbėjo ieÅ¡kovę pasiraÅ¡yti dėl laidavimo pagal 2005-08-01 kreditavimo sutartį, nes už Å¡io kredito lėšas reikėjo nupirkti nekilnojamÄ jį turtÄ jo seseriai T. J.. Tik įtikinęs ieÅ¡kovę, kad tai niekaip nepalies jų Å¡eimos turtinių interesų, ieÅ¡kovė sutiko pasiraÅ¡yti laidavimo sutartį. Nuo pat sudarymo momento sudarytas sandoris – Kreditavimo sutartis – buvo įregistruotas atsakovo vardu ir skirtas ne ieÅ¡kovės ar jos Å¡eimos, o iÅ¡imtinai T.

J. interesams tenkinti. Å ių aplinkybių nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo nenurungė. SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as pagrindžia, jog nuo buto įsigijimo momento paskolÄ mokėjo T. J., N. J. ir K. J.. Atsakovas 2010-11-25 atsiliepimu į ieÅ¡kinį patvirtino, jog paskolÄ moka vienas, ir įsipareigojo jÄ Â toliau mokėti. Sutinka su ieÅ¡kovės pasiÅ«lytu turto padalijimo variantu, kad butas bÅ«tų priteistas jam vienam, bet nori, kad pagal kredito sutartį iÅ¡liktų bendraskoliai. Atsakovas K. J., sudarydamas bÅ«sto paskolos sutartį, veikė ne tik prieÅ¡ingai Å¡eimos interesams, bet ir slėpė sutarties pakeitimo sÄ lygas, savarankiÅ¡kai su seserimi sudarydami papildomas sutartis.

Darytina iÅ¡vada, kad prievolių atsiradimo pagrindas yra atsakovo K. J. ir jo sesers T. J. nesÄ Å¾iningi veiksmai, kurie buvo slepiami nuo ieÅ¡kovės, todėl prievolių vykdymo subjektas yra tik vienas sutuoktinis – atsakovas. IeÅ¡kovė O. P.-J. į šį turtÄ jokių pretenzijų nereiÅ¡kia ir kompensacijos nereikalauja, patvirtindama, jog Å¡is turtas įgytas iÅ¡ sutuoktinio K. J. asmeninių lėšų jo asmeniniams interesams tenkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo prievolės kreditoriams pripažintinos jo asmeninėmis prievolėmis.

Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais T. J. patikslintas ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies – priteista iÅ¡ atsakovo K. J. 15287 Eur (52783 Lt) skola. Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Swedbank“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos       2015-04-27 sprendimÄ iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl kredito modifikavimo atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovė ginčijo laidavimo sutartį tuo pagrindu, kad jÄ sudarė suklydusi, ir prašė teismo pripažinti laidavimo sutartį Nr. 05-049152-LA1 negaliojančia, tačiau savo suklydimui pagrįsti ieÅ¡kovė byloje nebuvo pateikusi jokių argumentų ir įrodymų, kurie galėtų patvirtinti suklydimo aplinkybes ar atsakovo, trečiojo asmens arba banko objektyvius nesÄ Å¾iningus veiksmus, kurie suklaidino ieÅ¡kovę ir privertė pasiraÅ¡yti ginčijamÄ sutartį.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nesiaiÅ¡kino ir neanalizavo ieÅ¡kovės suklydimo aplinkybių.Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo CK 3.109 straipsnio nuostatas ir nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika, todėl nepagrįstai nusprendė, kad santuokos metu abiejų sutuoktinių solidariai prisiimta prievolė po santuokos nutraukimo yra modifikuojama į asmeninę K.

J. prievolę. IeÅ¡kovė banko atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai, jos reikalavimai buvo nepagrįsti ir neteisėti, prieÅ¡taravo sutarčių vykdymo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir nesiaiÅ¡kino.Apeliaciniame skunde atsakovas K. J. praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo 2015-04-27 sprendimÄ iÅ¡ dalies dėl trečiojo asmens T. J. reikalavimo, pripažįstant, kad trečiajam asmeniui dėl 15287,00 Eur skolos O. P.-J. ir K.

J. yra atsakingi solidariai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2005-08-01 kredito sutartį Nr. 05-049152-FA, sudarytÄ tarp atsakovo ir AB „Swedbank“, atsakovo asmenine prievole bei pripažindamas 2005-08-01 laidavimo sutartį Nr. 05-049152-LA1, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir AB „Swedbank“, negaliojančia, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai vertino įrodymus bei pažeidė kreditoriaus teises ir teisėtus interesus.

Kadangi dėl Å¡ios dalies AB „Swedbank“ pateikė apeliacinį skundÄ , atsakovas prie apeliacinio skundo prisideda ir jį palaiko.Pirmosios instancijos teismas netinkamai teikė materialines teisės normas ir nepagrįstai trečiojo asmens reikalaujamÄ sumÄ priteisė tik iÅ¡ atsakovo, kadangi skolininkai prievolės pagal kredito sutartį, kuria buvo įgytas turtas, priklausantis Å¡alims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nevykdė, tai Å¡iÄ prievolę jų vardu vykdęs trečiasis asmuo – T.

J. turi regreso teisę į solidariuosius skolininkus – ieÅ¡kovę ir atsakovÄ . Atsiliepime į atsakovės AB „Swedbank“ apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo V. P. ir ieÅ¡kovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ tinkamai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs bei įvertinęs visumÄ byloje surinktų įrodymų, nustatęs visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes bei tinkamai taikydamas teisės normas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kojo kreditoriaus ir kiekvieno iÅ¡ buvusių sutuoktinių interesų pusiausvyros, ir bankas Å¡ioje situacijoje iÅ¡ esmės piktnaudžiauja savo padėtimi ir teisėmis. Atsiliepime į atsakovės AB „Swedbank“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovė AB „Swedbank“ visiÅ¡kai neįsigilino į ginčo esmę tarp ieÅ¡kovės, atsakovo ir trečiojo asmens T. J., todėl neteisingai aiÅ¡kina aplinkybes, nustatytas byloje.

Banko atstovas nepagrindė, kokiu bÅ«du teismo sprendimas pažeidė banko interesus ir kokia žala padaryta bankui, kadangi egzistuojant hipotekai, žala bankui negali bÅ«ti padaryta. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ , detaliai iÅ¡tyręs visas faktines aplinkybes ir kompleksiÅ¡kai įvertinęs surinktus įrodymus, teisingai pritaikė materialines teisės normas.  Atsiliepime į atsakovo K. J. apeliacinį skundÄ AB „Swedbank“ sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu. Kadangi atsakovo apeliacinio skundo motyvai panaÅ¡Å«s į AB „Swedbank“ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus motyvus, papildomai dėl jų nepasisako.Atsiliepime į atsakovo K.

J. apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo V. P. ir ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad paskolos sutartį su AB „Swedbank“ sudaręs ir ginčo butÄ Ä¯gijęs atsakovas veikė iÅ¡skirtinai ne Å¡eimos, o sesers Tajos interesais, todėl pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovei jokių nuosavybės teisių į ginčo butÄ ar jo dalį, pripažinti ieÅ¡kovei bet kokių prievolių, susijusių su turtu.

Aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens reikalavimais abiem sutuoktiniams dėl skolos priteisimo, rodo Å¡ių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ â€“ siekį praturtėti ieÅ¡kovės sÄ skaita. Atsiliepime į atsakovo K. J. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme įrodyta, jog perkant ginčo butÄ bei sudarant kredito sutartis, ieÅ¡kovės tikroji valia buvo padėti T.

J. įgyti butÄ K. J. vardu, o T. J. įsipareigojo iÅ¡laikyti butÄ ir padengti kreditÄ todėl solidarioji atsakomybė negali atsirasti. Atsakovas gina kreditoriaus interesus, nors pats niekada nemokėjo kredito ir nesirÅ«pino dėl sesers prievolės vykdymo eigos.   Apeliaciniai skundai tenkinti iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis 2 dalis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padalytas tarp Å¡alių santuokoje įgytas turtas bei prievolės, teisėtumo ir pagrįstumo.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė O. P.-J. ir atsakovas K. J. susituokė 2000-02-02 KLAIPĖDOS STAČIATIKIŲ VISŲ RUSŲ Å VENTŲJŲ PARAPIJOJE, Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje iÅ¡duotas santuokos liudijimas Nr. AD 049100.

Santuokos sudarymo įrašo Nr.

74. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-09 daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-906-122/2011 Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iÅ¡sprendė reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikams priteisimo. Reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo iÅ¡skirti 2011-05-03 nutartimi į atskirÄ bylÄ Nr. 2-1136-122/2015. Å alys santuokos metu Lietuvos Respublikoje įgijo registruotinÄ turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 97900,00 Lt (28353,80 Eur) vertės, registruotas atsakovo nuosavybės teise; automobilį T.

R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 27620,00 Lt (7999,30 Eur) vertės; automobilį N. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 32300,00 Lt (9354,73 Eur) vertės. Atsakovas 2005-08-01 su AB banku „Hansabankas“ (AB „Swedbank“) pasirašė 33016,68 Eur kredito sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo (b. l. 183–188, I tomas). IeÅ¡kovė 2005-08-01 pasirašė laidavimo sutartį Nr. 05-049152-LA1, kuria patvirtino, jog yra žinomos visos kredito sutarties sÄ lygos, įskaitant ir tai, kad kredito gavėjų prievolė yra solidari (b. l. 183–188, I tomas).

Minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį 2005-08-11 sudarė atsakovo įgaliotas trečiasis asmuo T. (Taja) J. (b. l. 74–76, II tomas).  Apeliaciniuose skunduose atsakovai AB „Swedbank“ ir K. J. pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ iÅ¡ esmės motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas prievolę pagal 2005-08-01 kredito sutartį Nr. 05-049152-FA, sudarytÄ tarp atsakovo ir AB „Swedbank“, atsakovo asmenine prievole bei 2005-08-01 laidavimo sutartį Nr. 05-049152-LA1, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir AB „Swedbank“, negaliojančia, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai vertino įrodymus bei pažeidė kreditoriaus teises ir teisėtus interesus.

Sutiktina su apeliantų argumentais.Dėl bendro sutuoktinių turto balanso sudarymo ir turto padalijimoSpręsdamas nutraukti santuokÄ teismas privalo iÅ¡spręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrÄ santuokinį turtÄ , nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi bÅ«ti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡iame straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimÄ padalyti santuokinį turtÄ , turi laikytis įstatyme nustatytos veiksmų sekos: pirma, sudaryti turto balansÄ , kuriame turi bÅ«ti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninis turtas; antra, iÅ¡ bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi bÅ«ti sumokamos (priteisiamos) iÅ¡ Å¡io turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiÅ¡kėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, Å¡is padalijamas sutuoktiniams, prieÅ¡ingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi; ketvirta, jeigu iÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar Å¡ios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama Å¡ių prievolių (skolų) suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

  Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansÄ turi bÅ«ti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rÅ«Å¡ių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nutraukiant santuokÄ solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, iÅ¡skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Prievolės solidarumas reiÅ¡kia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).Byloje buvo pareikÅ¡ti reikalavimai padalyti Å¡alių santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ transporto priemones: T. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 27620,00 Lt (7999,30 Eur) vertės; M. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 32300,00 Lt (9354,73 Eur) vertės, bei nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas pripažino ieÅ¡kovei O. P.-J. nuosavybės teisę į 7999,30 Eur (27620 Lt) vertės rudai pilkos spalvos, 2003-11-18 pirmos registracijos keleivinį automobilį T. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2006-11-28 įregistruotÄ O. P.-J. vardu; pripažino atsakovui K. J. nuosavybės teisę į 9354,73 Eur (32300 Lt) vertės rudos spalvos, 2004 metų gamybos keleivinį automobilį N. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-08-24 įregistruotÄ K. J. vardu; priteisė iÅ¡ atsakovo K.

J. ieÅ¡kovei O. P.-J. 677,71 Eur (2340 Lt) kompensacijÄ Â už jam atitenkančiÄ didesnę santuokos metu įgyto turto dalį; pripažino 28353,80 Eur (97900 Lt) vertės butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovo K. J. asmenine nuosavybe. Dėl Å¡ios sprendimo dalies tarp Å¡alių ginčo nėra. Prievolę AB „Swedbank“ pagal 2005-08-01 kredito sutartį ieÅ¡kovė prašė pripažinti atsakovo asmenine prievole, 2005-08-01 laidavimo sutartį – negaliojančia.

 IÅ¡ sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimus dėl prievolės AB „Swedbank“ patenkino visiÅ¡kai, – pripažino 2005-08-01 kredito sutartį Nr. 05-049152-FA, sudarytÄ tarp K. J. ir AB „Swedbank“, atsakovo K. J. asmenine prievole; pripažino 2005-08-01 laidavimo sutartį Nr. 05-049152-LA1, sudarytÄ tarp O. P.-J. ir AB „Swedbank“, negaliojančia. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje įrodinėjo, jog ieÅ¡kovė buvo iÅ¡ esmės suklydusi dėl prievolės bankui įvykdymo užtikrinimo, nes buvo suklaidinta atsakovo ir trečiojo asmens T.

J. pažadais, jog paskolÄ bankui grÄ Å¾ins T. J.. IÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį (CK 1.90 straipsnio 1 dalis). Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis.

Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi Å¡alys arba vienÄ Å¡alį suklaidino kita Å¡alis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita Å¡alis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi Å¡alis įvykdytų sutartį, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575-611/2015).CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 259, 263 straipsniai).

Laikydamasis Å¡ių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , turi visapusiÅ¡kai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis Å¡alys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-316/2010).Kaip nustatyta iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 2005-08-01 laidavimo sutarties Nr. 05-049152-LA1 galiojimo, nesiaiÅ¡kino, neanalizavo ir nenustatė aplinkybių, kurioms esant ieÅ¡kovė galėjo suklysti sudarydama laidavimo sutartį.

Nebuvo nustatytos ir įvertintos aplinkybės, ar ieÅ¡kovė sudarydama sandorį buvo pakankamai apdairi, atidi, rÅ«pestinga, jos iÅ¡silavinimo, amžiaus įtaka, sandorio sudarymo aplinkybės bei kiti įrodymai, tai yra nenustatytos aplinkybės, padariusios įtakÄ ieÅ¡kovės suklydimui sudarant ginčijamÄ sandorį, lyginant jos elgesį su apdairaus ir atidaus žmogaus elgesiu tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sutartiniai įsipareigojimai pagal 2005-08-01 kredito sutartį Nr. 05-49152-FA, sudarytÄ tarp K.

J. ir AB „Swedbank“, laiduojant (sutinkant) O. P.-J., formaliai po santuokos nutraukimo atsiskaityti bankui turėtų iÅ¡likti abiejų solidariÄ ja prievole. Tačiau iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas pripažino 2005-08-01 laidavimo sutartį negaliojančia, kadangi dėl Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo apskritai nepasisakė, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė, jog ginčijama laidavimo sutartis pripažintina negaliojančia. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su AB „Swedbank“ apeliacinio skundo argumentu, jog ieÅ¡kovė ginčijo laidavimo sutartį tuo pagrindu, kad jÄ sudarė suklydusi, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir neanalizavo ieÅ¡kovės suklydimo aplinkybių, kurios yra reikÅ¡mingos, sprendžiant dėl prievolių AB „Swedbank“ solidarumo.Tik nustačius faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su 2005-08-01 laidavimo sutarties galiojimu, yra pagrindas spręsti dėl prievolės AB „Swedbank“ solidarumo bei dėl trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, T.

J. reikalavimo priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo 15287,00 Eur skolÄ už laikotarpį, kai T. J. vykdė prievolę bankui. Pripažinus prievolę AB „Swedbank“ solidariÄ ja, esant nustatytoms aplinkybėms, jog skolininkai prievolės pagal kredito sutartį, kuria buvo įgytas turtas, priklausantis Å¡alims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nevykdė, Å¡iÄ prievolę jų vardu vykdęs trečiasis asmuo – T. J. turi regreso teisę į solidariuosius skolininkus – ieÅ¡kovę ir atsakovÄ . Papildomai pažymėtina tai, kad byloje buvo pareikÅ¡ti reikalavimai padalyti Å¡alių santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei kilnojamÄ jį turtÄ â€“ transporto priemones:

T. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 27620,00 Lt (7999,30 Eur) vertės; M. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 32300,00 Lt (9354,73 Eur) vertės, bei nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad prievolė AB „Swedbank“ po santuokos nutraukimo pripažintina atsakovo asmenine prievole, patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas minėtÄ butÄ asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės sutinka, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bÅ«tų pripažintas jo asmenine nuosavybe po santuokos nutraukimo, tačiau nesutinka, jog prievolė AB „Swedbank“ bÅ«tų modifikuota, tai yra pripažinta jo asmenine prievole.

Pažymėtina tai, kad iÅ¡sprendus ginÄÄ dėl 2005-08-01 laidavimo sutarties galiojimo bei prievolės AB „Swedbank“ solidarumo, galimai iÅ¡kiltų klausimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo bÅ«do tarp Å¡alių ar kompensacijos priteisimo Å¡aliai, kuriai tenka mažesnė turto dalis. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo darydamas iÅ¡vadÄ pripažinti prievolę AB „Swedbank“ asmenine atsakovo prievole, tai yra jÄ modifikuoti, neįvertino faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant dėl prievolės solidarumo.

IÅ¡ byloje esančios 2005-08-01 kredito sutarties Nr. 05-049152-FA, kuriÄ pasirašė atsakovas, matyti, jog pasiraÅ¡ydamas kredito sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, patvirtino, jog kredito sutartis sudaryta sutuoktinei sutinkant, gautas kreditas bus naudojamas tik Å¡eimos poreikiams tenkinti ir kredito sutarties sudarymas neprieÅ¡tarauja Å¡eimos interesams. IeÅ¡kovė tos pačios dienos laidavimo sutartimi Nr. 05-049152-LA1 patvirtino, kad laidavimo sutartis sudaryta sutuoktiniui sutinkant ir Å¡ios sutarties sudarymas neprieÅ¡tarauja Å¡eimos interesams.

Be to, patvirtino, jog yra žinomos ir suprantamos visos kredito sutarties sÄ lygos, įskaitant ir tai, kad kredito gavėjų prievolė yra solidari, todėl bankui nutraukus kredito sutartį turi teisę pareikalauti, kad kredito gavėjai grÄ Å¾intų bankui visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ . Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, kai tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Bylos duomenimis patvirtinta, kad yra sutuoktinės laidavimas prisiimti įsipareigojimus pagal kredito sutartį, dėl to nėra aplinkybių, kurioms esant galėtų bÅ«ti taikoma CK 3.109 straipsnio 3 dalis. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė AB „Swedbank“ sutiko, kad solidarioji prievolė, nutraukiant santuokÄ , bÅ«tų modifikuojama, tai yra pripažįstama atsakovo asmenine prievole, ginčo tarp Å¡alių, jog butas įgytas santuokos metu, taip pat nėra. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog teismas negalėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti prievolės pobÅ«džio, neįvertinęs anksčiau nurodytų aplinkybių.

Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine reiÅ¡kia ne kÄ kita, kaip sutarties pakeitimÄ dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis.  Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, skundžiamÄ teismo sprendimÄ bei apeliacinių skundų ir atsiliepimų į Å¡iuos skundus argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nevertino 2005-08-01 laidavimo sutarties galiojimo ieÅ¡kovės nurodytu pagrindu, todėl Å¡iuo atveju teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visus įrodymus bei paÅ¡alino prieÅ¡taravimus (CPK 185 straipsnis) bei teisingai kvalifikavo Å¡alių prievolių pobÅ«dį, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių dėl santuokos metu įgyto turto bei prievolių padalijimo, sutarties galiojimo, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009 ir kt.).Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ sprendimÄ naikinti, kadangi tik paÅ¡alinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus materialinių bei proceso normų pažeidimus ir iÅ¡tyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės bÅ«das ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali Å¡alių ginčo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ ir perdavus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas turės iÅ¡ naujo paskirstyti Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas iÅ¡laidas, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡ių iÅ¡laidų nepaskirsto.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kolegijos pirmininkė                                                                      Erinija Kazlauskienė Teisėjai                                                                                                  Almantas Padvelskis                                                                                                                            Marius Dobrovolskis