2024-07-31 Nr. AB-11228-3-61-3-00265-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-15-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00265-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1577-1047/2023 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. B.) dėl įsakymo dalių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Olympic Casino Group Baltija“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė 1) panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2021 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. DIE-817 (teismo posėdyje pareiškėjo atstovas patikslino skundžiamo įsakymo numerį) (toliau – ir Įsakymas) 2 punkto dalį „tačiau 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus pareiškėjo maksimaliai statymų sumai ir 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į pareiškėjo pretenziją nenurodydama pareiškėjui tokio ribojimo priežasčių Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą)“ bei šią dalį pagrindžiančius motyvus; 2) panaikinti Įsakymo 3 punktą ir jį pagrindžiančius motyvus. Pareiškėjas taip pat prašė jam priteisti patirtas teismo išlaidas.

2. Savo poziciją Bendrovė grindė šiais argumentais:

2.1. Vadovaudamasis Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. DIE-523 patvirtintame UAB „Olympic Casino Group Baltija“ nuotolinio lošimo organizavimo reglamente (toliau – Reglamentas) suteikta teise, pareiškėjas apribojo lošėjo M. B. (toliau – ir Lošėjas), kurio lošimo bruožai signalizavo apie nesąžiningą lošimą ir galimus Įstatymo pažeidimus, maksimalių statymų sumas, t. y. sumažino jas iki 25 procentų (palyginus su maksimaliai galimomis). Po kelių mėnesių Lošėjas pažeidė Įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjas, nustatęs pažeidimą, kaip imperatyviai nustatyta Įstatyme, nutraukė su juo 2017 m. vasario 10 d. sudarytą nuotolinio lošimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuotolinio lošimo sutartis). Lošėjas apie susiklosčiusią situaciją informavo Tarnybą, kuri pradėjo patikrinimą ir 2021 m. gruodžio 16 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nusprendė Bendrovei skirti sankciją už tai, kad Lošėjui buvo pritaikyti maksimalių statymų limitai, nenustačius, jog jis pažeidė Įstatymą.

2.2. Tarnyba Įsakyme siūlė vadovautis reguliavimu, kuris neegzistuoja, t. y. savo suvokimu apie bendruosius teisės principus siekė paneigti įstatymų leidėjo valią, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus ir griežtą azartinių lošimų reguliavimą. Reglamentas, kurį taikė pareiškėjas, nėra panaikintas, tačiau Įsakymu jo veiksmai, kurie atitinka Reglamentą, buvo pripažinti neteisėtais. Įsakymo nepanaikinimas gali nulemti nesąžiningo lošimo prevencijos priemonių rato sumažėjimą, o tai atitinkamai vers lošimų organizatorius mažinti pasiūlą ir (ar) toleruoti nesąžiningą konkrečių lošėjų elgesį sąžiningų rekreacinių lošėjų sąskaita.

2.3. UAB „Olympic Casino Group Baltija“ tiek Lošėjui, tiek ir atsakovui paaiškino, kad remiantis Reglamento 6 punkto nuostatomis, lošimų organizatorius savo nuožiūra turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka; tokiems lošėjams lošimų organizatorius vienašališkai be papildomo perspėjimo turi teisę riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą. Šią Reglamento nuostatą, kurią pareiškėjas suderino su Tarnyba ir kurią ji patvirtino, atsakovas laiko negaliojančia, nors ji nėra atšaukta, panaikinta ar pripažinta neteisėta. Atitinkama Įsakymo dalis turi būti panaikintas, kadangi: 1) Tarnyba pažeidė Įstatymo 201 straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą, teigdama, kad pareiškėjas negali organizuoti lošimų, vadovaudamasis Reglamentu; 2) atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą atsakomybės už priimtus sprendimus principą; 3) Tarnyba pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 8 punktuose nustatytus efektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principą, savo tikslams naudodama pažeidimo procedūrą; 4) Įsakymas buvo priimtas šališkos ir neobjektyvios procedūros pagrindu – Tarnyba netyrė, ar pareiškėjas pagrįstai nustatė Lošėjo nesąžiningumą; 5) Įsakymu buvo pažeisti teisėti pareiškėjo lūkesčiai ir jam buvo paskirta Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų neatitinkanti poveikio priemonė.

2.4. Reglamentas atitinka azartinių lošimų reguliavimą. Tai išplaukia iš Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, 201 straipsnio ir Tarnybos pozicijos. Tiek faktiškai susiklostę santykiai tarp lošimo organizatorių ir Tarnybos, tiek galiojantis reguliavimas pagrindžia, kad lošimų organizatorių reglamentai nebūna patvirtinami Tarnybos, jeigu jie prieštarauja azartinių lošimų reglamentavimui. Atsakovas Įstatyme nustatyta tvarka patvirtinęs Reglamentą ir pareiškėjo elgesį pripažinęs neteisėtu, kadangi jis laikėsi Reglamento, pažeidė įstatymo viršenybės principą.

2.5. Bendrovė veikė būtent pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, kadangi sprendimas nustatyti maksimalių statymo sumų Lošėjui ribojimą buvo priimtas pagal Reglamento 6 punktą. Reglamentas nustato labai aiškų pareiškėjo elgesio modelį ir pagrindus, šio elgesio modelio jis laikėsi.

2.6. Tarnyba, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021, paneigė Įsakymo argumentus. Įsakymas buvo priimtas tuo pagrindu, kad konkretus ginčo situacijai tinkantis Reglamento 6 punktas negali būti taikomas, kadangi Tarnyba iš azartinių lošimų reguliavimo visumos klaidingai išveda, jog maksimalias statymo sumas galima riboti tik kai yra nustatytas Įstatymo pažeidimas, tačiau tokio reglamentavimo nėra. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Tarnybai jau yra išaiškinęs, kad Reglamento 6 punktas negali būti aiškinamas kaip reikalaujantis nustatyti Įstatymo pažeidimą. Įstatyme nustatyta tvarka pareiškėjo parengtas ir Tarnybos patvirtintas Reglamentas, su kuriuo supažindinami visi lošėjai, yra aiškus pagrindas riboti maksimalias statymų sumas, kadangi tai yra tiesiogiai, vienareikšmiškai ir aiškiai pareiškėjo teisę nustatantis dokumentas.

2.7. Tarnyba kritikuoja savo pačios patvirtintą Reglamentą, teigdama, kad jame nėra apibrėžimo, kas yra „nesąžiningas“, tačiau iš Įstatymo išplaukia, jog nėra reikalavimo apibrėžti šios sąvokos, o pačios sąvokos turinys lengvai išaiškinamas lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant Reglamentą. Pavyzdžiui, Reglamento 5 punktas gali būti naudojamas sisteminio aiškinimo būdu aiškinant Reglamento 6 punkto sąvoką „nesąžiningai“: jeigu lošėjui draudžiama naudoti bet kokias priemones, kurios padidina jo galimybę laimėti, naudojimasis duomenimis apie galbūt sutartas lažybas patenka į „nesąžiningo“ lošėjo sąvoką, kadangi yra nukreiptos į lošėjo galimybės laimėti padidinimą.

2.8. Įsakyme buvo suklysta teigiant, kad Reglamento 6 punktas negali būti taikomas, esant tariamai specialiosioms teisės normoms. Reglamento 21.2 papunktis nėra specialioji norma Reglamento 6 punkto normos atžvilgiu, o vien skyrių pavadinimai, kuriuose yra šios nuostatos, rodo, kad nuostatos nėra specialios ir bendros viena kitos atžvilgiu. Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas negali būti laikomas specialiąja norma Reglamento 6 punkto atžvilgiu, kadangi abi normos nustato pareiškėjo teisę, o ne pareigą arba vienintelį elgesio modelio variantą. Reglamento 6 punktas nustato platų aplinkybių, lemiančių teisę nustatyti limitus, spektrą: „kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka“, todėl pareiškėjas galėjo rinktis, kurią sąžiningo lošimo užtikrinimo priemonę – prevencinę, griežtą ar ultima ratio (paskutinė priemonė) taikyti Lošėjo atveju, kol neįvyko vėliau nustatytas Įstatymo pažeidimas. Vien tai, kad Reglamento 6 punktas gali būti taikomas platesniam atvejų spektrui, nei Reglamento 21.1 papunktis ir Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, nereiškia, kad jis negali būti taikomas situacijose, kurios galbūt panašios į Reglamento 21.2 papunkčio bei Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto hipotezes, todėl Bendrovė galėjo naudotis Reglamento 6 punktu.

2.9. Įsakyme kaip papildomas pateikiamas motyvas, kad pareiškėjas privalo pranešti Lošėjui jo statymų apribojimo priežastis, tačiau tokio reikalavimo nei Įstatymas, nei Reglamentas nenustato. Aplinkybė, kad kitos Reglamento normos gali numatyti galimybę informuoti lošėją, nereiškia, jog tai savaime taikoma Reglamento 6 punkto normos hipotezės atveju. Azartinių lošimų sektorius yra griežtai reglamentuojamas, todėl Tarnyba negali tiesiog sugalvoti papildomų pareigų lošimų organizatoriams ir už jų nesilaikymą bausti. Lošimo sumų ribojimo priežasčių nurodymas Lošėjui nesuteiktų jokių papildomų teisių, o Tarnyba nagrinėtų jo pranešimą, nepaisant to, ar Bendrovė nurodytų, ar nenurodytų priežastis. Baudimas dėl nei Reglamente, nei Įstatyme nenustatytos pareigos nevykdymo prieštarauja Įstatymo 18 straipsniui ir įstatymų viršenybės principui.

2.10. Tarnyba pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą atsakomybės už priimtus sprendimus principą, kadangi sukūrusi teisėtus lūkesčius pareiškėjui ir Lošėjui, kad lošimas vyks pagal Reglamentą, praėjus 2 metams po Reglamento patvirtinimo nurodė, jog organizuoti lošimus vadovaujantis Reglamentu nėra galima. Atsakovas bando išvengti atsakomybės už priimtą sprendimą patvirtinti Reglamentą ir atsakomybę permeta Bendrovei.

2.11. Reglamento 6 punktas, be kita ko, yra skirtas užkirsti kelią nesąžiningam lošimui, taigi pareiškėjas neprivalėjo instruktuoti Lošėjo, kaip reikia nesąžiningai lošti. Lošėjas pradėjo lošti naudodamasis Bendrovės paslaugomis nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2020 m. spalio mėnesio pradžios, lošimai buvo epizodiški, nenuoseklūs, statymai buvo mažomis sumomis. Šio laikotarpio bendras laimėjimų / pralaimėjimų rezultatas – 574,27 Eur pralaimėjimas, o visa statymų suma, įskaitant 411,65 Eur grąžintus anuliuotuose įvykiuose, – 4 611,25 Eur. Nuo 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. spalio 26 d. Lošėjas pastatė net 1 305,61 Eur, t. y. 12 kartų daugiau, nei anksčiau per mėnesį, ir per 2020 m. spalio mėnesį jis išlošė 620,02 Eur. Kaip pabrėžia Tarnyba, lošimai yra sritis, kurios veikimo principas yra pagrįstas rizika bei atsitiktinumu. Pateikti skaičiai nepatenka į atsitiktinumo sąvoką, o įvertinus tai, kad: Lošėjas pradėjo statymus atlikti tik dėl tų sporto įvykių, kurie galbūt yra iš anksto sutarti; niekada neatlieka statymų aukštesnės lygos varžybose; stato sumomis, kurios yra 20–30 kartų didesnės, nei įprasta tokiose varžybose; statymus atlieka už tuos įvykius, kuriuose koeficientai keičiasi drastiškai, nustačius Lošėjui limitus, jis nustojo lošti. Šios aplinkybės patvirtina, kad Lošėjas atliko nesąžiningus veiksmus. Tai, kaip konkrečiai pareiškėjas nustato nesąžiningumą ir prevenciškai kovoja su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu, yra konfidenciali informacija, o siekiant užkirsti kelią nesąžiningam lošimui, buvo parengtas ir prašytas patvirtinti Reglamento 6 punktas. Sukčiavimas lošimuose yra sofistikuotas ir tam nuolat randami nauji būdai, todėl nėra racionalu reikalauti, kad pareiškėjas tiksliai aprašytų, kas yra „nesąžiningas“ lošimas. Įsakyme nepagrįstai teigiama, kad Bendrovė neturėjo įrodymų, jog Lošėjas lošė nesąžiningai.

2.12. Tarnyba negali atsakomybę už Reglamente pasiekto saugotinų gėrybių balansą perkelti pareiškėjui. Būtent Tarnyba, ką patvirtina Lošėjo pranešimas, po Reglamento patvirtinimo pradėjo skleisti su Reglamentu nesuderinamas žinias, kad lošimai organizuojami ne pagal Reglamentą. Taigi Tarnyba, reikalaudama iš Bendrovės kitokio elgesio, nei yra nustatytas Reglamente, pažeidžia atsakomybės už priimtus sprendimus principą.

2.13. Atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą efektyvumo, 8 punkte įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia bei Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principus, savo tikslams naudodama pažeidimo procedūrą. Faktinės aplinkybės atskleidžia, kad maksimalių statymo sumų ribojimas yra teisėti veiksmai, kuriems anksčiau Tarnyba priekaištų neturėjo. Atsakovas Reglamento teisėtumo nepaneigė, todėl norėdamas pakeisti Bendrovės elgesį tam tikrose su konkrečiais lošėjais susijusiose situacijose, pirmiausiai turėjo ją konsultuoti, tada siūlyti susidariusios problemos sprendimo būdus ir, tik nerandant bendro sprendimo, pradėti pažeidimo procedūras.

2.14. Pareiškėjas 2021 m. liepos 9 d. kreipėsi į Tarnybą ir prašė pateikti konsultaciją, ar jam dera keisti Reglamentą, ir jeigu taip – kaip, tačiau atsakovas nebendradarbiavo, o vietoje to vykdė neplaninį Bendrovės patikrinimą bei viešą konsultaciją paskelbė tik po pusmečio, t. y. kai pareiškėją nubaudė – 2021 m. gruodžio 30 d. Nesant aiškios komunikacijos ir konsultacijų, Tarnyba siuntė daugybę užklausimų, vertė rinkti papildomus įrodymus ir rengti atsakymus, į kuriuos neatsižvelgė. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad, siekiant įgyvendinti azartinių lošimų sektoriaus priežiūrą, yra būtinas aiškumas ir bendradarbiavimas, o ne baudimas bei Įstatymo nuostatoms prieštaraujančių konsultacijų skelbimas. Tarnybos veiksmai, kai baudžiama už anksčiau teisėtais laikytus ir Įstatymo reikalavimus vis dar atitinkančius veiksmus, nepasinaudojus galimybe konsultuoti ir bendradarbiauti, yra nesuderinami su minėtomis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

2.15. Įsakymas, be kita ko, buvo priimtas šališkos ir neobjektyvios procedūros pagrindu, kadangi Tarnyba netyrė, ar Bendrovė pagrįstai nustatė Lošėjo nesąžiningumą, taigi buvo pažeista pareiškėjui garantuota nekaltumo prezumpcija. Nors Bendrovė surinko Lošėjo nesąžiningumo, t. y. Reglamento pažeidimo, įrodymų, Tarnyba šių aplinkybių objektyviai neištyrė, o suskubo pažeidimą konstatuoti pareiškėjo veiksmuose. Šie Tarnybos veiksmai buvo atlikti po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad būtent ši institucija turi aiškintis ir tirti, ar lošėjas buvo nesąžiningas, ar atliko kitus veiksmus, nustatytus Reglamento 6 punkte. Tarnyba tyrimą atliko tendencingai, neatlikusi objektyvaus vertinimo, kokie argumentai patvirtintų pareiškėjo nekaltumą, o Įsakymu buvo ieškomas tik vienas atsakymas – kaip nubausti Bendrovę.

2.16. Įsakymu taip pat buvo pažeisti teisėti pareiškėjo lūkesčiai ir paskirta Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų neatitinkanti poveikio priemonė bei buvo nukrypta nuo Tarnybos administracinės praktikos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, todėl jokia poveikio priemonė negalėjo būti skirta. Europos Sąjungos praktika ir viešojo administravimo principai lemia, kad nagrinėjamoje situacijoje net ir pripažinus, jog pareiškėjo veiksmai galbūt neatitinka naujos Tarnybos viešojo administravimo politikos, jam negalėjo būti taikoma jokia poveikio priemonė ar nustatyta, kad jis atliko kokį nors Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

2.17. Tarnyba priėmė prieštaringą sprendimą savo ankstesniems sprendimams, kadangi 2017 m. priėmė įsakymą, kuriame konstatavo, kad UAB „Orakulas“ gali naudotis analogiška Reglamento 6 punkte nustatyta teise nustatyti maksimalius limitus. Taigi, Įsakymu (tuo labiau taikydama poveikio priemonę) Tarnyba nukrypo nuo savo praktikos ir taip pažeidė teisėtus pareiškėjo lūkesčius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje situacijoje pateikė išaiškinimą, jog Reglamento 6 punktas gali būti taikomas, t. y. priešingai, nei nurodoma Įsakyme. Nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos 2017 m. priimto įsakymo, 2019 m. pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad lošimų organizatoriaus teisė riboti asmens (lošėjo) dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su asmens (lošėjo) padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais. Kitaip tariant, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad Reglamento 6 punkto negalima aiškinti siaurinamai, kaip buvo padaryta Įsakyme. 2020 m. pasinaudodamas Reglamento 6 punkte nustatyta teise, pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad tai nebus ginčijama ar už tai nebus baudžiama. Teisėtų lūkesčių principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo funkcijas vykdytų taip, kad pagal galiojančius teisės aktus subjektų įgytos teisės nebūtų panaikintos taip, jog protingas ir atidus asmuo tokių aplinkybių nebūtų galėjęs numatyti. Tarnyba neatsižvelgė į šį teisinės valstybės principą, pakeitė savo nuomonę ir nutarė, kad Reglamento 6 punktas tampa nepageidautina ir baustina norma.

2.18. Tarnybos skirta poveikio priemonė yra nemotyvuota ir nepagrįsta, o į Bendrovės teisėtus lūkesčius nebuvo atsižvelgta, taigi Tarnyba neužtikrino pareiškėjo teisėtų lūkesčių ir priėmė neteisėtą Įsakymą, o skirdama sankciją – neatsižvelgė į tariamo pažeidimo pobūdį, padarytos žalos nebuvimą, todėl atitinkama Įsakymo dalis turi būti panaikinta kaip neteisėta.

3. Atsakovas Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiškėjo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Bendrovės prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkinti.

4. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

4.1. Kaip nurodyta Tarnybos 2021 m. birželio 22 d. rašte Nr. 2E-773 „Dėl pradėto UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą patikrinti PT-18“, įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo teiktus paaiškinimus, nuotolinio lošimo sutarties nuostatas, Reglamento taisykles, kitus teisės aktus ir užfiksuotą informaciją, taip pat atrankos neplaniniam patikrinimui kriterijus, Tarnyba priėmė sprendimą pradėti neplaninį specialųjį Bendrovės patikrinimą, kurio metu siekiama patikrinti, kaip ji laikosi Įstatyme ir kituose teisės aktuose azartinių lošimų organizavimui keliamų reikalavimų. Argumentų ir jų pakankamumo įvertinimas yra priskirtas tikrintojo ir Tarnybos direktoriaus kompetencijai. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad neplaninis pareiškėjo patikrinimas buvo pradėtas nepagrįstai ar kad, atlikus patikrinimą bei nustačius pažeidimą, nepagrįstai buvo taikomos poveikio priemonės.

4.2. Bendrovė, vadovaudamasi Reglamento 6 punktu, sprendimą apriboti lošėjo maksimalias statymų sumas gali priimti remdamasi ne tokio pažeidimo prielaidomis, o tik gavusi pakankamos informacijos, sudarančią pagrindą stabdyti laimėjimų išmokėjimus visiems lažybose dalyvavusiems ir laimėjusiems lošėjams, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas rėmėsi tik prielaidomis. Iš pažeidimo medžiagos matosi, kad Bendrovė limitą Lošėjo statymams pradėjo taikyti įtarusi, jog jis lošia nesąžiningai – atlieka statymus dėl tų sporto įvykių, kurie galbūt yra iš anksto sutarti. Atliekant tyrimą Tarnybai teiktuose raštuose pareiškėjas ne kartą nurodė, kad Lošėjo nesąžiningumą grindžia šiais kriterijais: 1) statyta žemesnės lygos varžybose; 2) drastiškas koeficientų pokytis (skirtumas tarp statymo koeficientų ir galutinių koeficientų 35 proc. ir 125 proc.); 3) statytos sumos 20–30 kartų didesnės, nei įprasta tokiose varžybose. Visi šie požymiai, pasak Bendrovės, rodo, kad Lošėjas išimtinai atliko statymus tik už tas varžybas, kurios galbūt buvo sutartos, todėl elgėsi nesąžiningai. Jeigu pareiškėjas įtaria lošėjo nesąžiningumą, pasinaudojant įtartomis sutartomis varžybomis, jis privalo imtis veiksmų, nustatytų Reglamento 21.2 papunktyje.

4.3. Reglamente nėra nustatyta, kad Bendrovė turi teisę apriboti lošėjo statymus tik įtarusi, jog lošėjas atlieka statymus dėl galbūt sutartų varžybų, stato už žemesnės lygos varžybas ar už įvykius, kurių koeficientai kinta drastiškai, tačiau nesiimdama jokių veiksmų tokiems įtarimams pagrįsti (nesikreipdama į kompetentingas institucijas, kaip nustatyta Reglamento 21 p.). Reglamentas yra tik vienas iš teisės aktų, kuriame yra nustatyta lošimų organizavimo tvarka, jo nuostatos negali prieštarauti kitiems teisės aktams ar paneigti sąžiningumo ir kitus principus. Pareiškėjo teikti paaiškinimai, kad pagrindo stabdyti laimėjimų išmokėjimą Reglamento 21.2 papunktyje nustatyta tvarka nebuvo, nes, nors Bendrovei ir buvo kilusios abejonės, kad konkrečios sporto varžybos gali būti sutartos, nebuvo gauta pakankamai informacijos, sudarančios pagrindą stabdyti laimėjimų išmokėjimus visiems lažybose dalyvavusiems ir laimėjusiems lošėjams, akivaizdžiai rodo, kad UAB „Olympic Casino Group Baltija“, 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus Lošėjo maksimaliai statymų sumai, tik įtardama sutartas varžybas bei 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į jo pretenziją nenurodydama jokių tokio ribojimo priežasčių, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.

4.4. Įsakyme yra pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo teikti argumentai, kuriais grindžiamas Lošėjo nesąžiningas elgesys, yra prieštaringi: Bendrovė nurodė, kad jis elgėsi nesąžiningai, kadangi statė išimtinai už sporto įvykius, kurie galbūt yra sutarti, tačiau pripažino, jog nagrinėjamu atveju pakankamai duomenų apie galbūt sutartas varžybas neturėjo, todėl netaikė Reglamento 21.2 papunktyje nustatytos procedūros.

4.5. Nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad statymo limito taikymas yra reglamentuotas tik Reglamente, kadangi ir kiti teisės aktai reguliuoja statymo sumos ribojimus (pvz., dėl keliamos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmės, dėl galimo manipuliavimo sporto varžybomis, dėl įtarimų, kad lošėjui suteiktu kodu ir (ar) slaptažodžiu naudojasi tretieji asmenys). Neginčytina, kad lošimų organizatoriai statymo sumos ribojimus įtvirtinta lošimų organizatorių veiklos reglamentuose, tačiau Reglamentas negali būti aiškinamas vien pažodžiui – jis turi būti aiškinamas sistemiškai kartu su įstatymais, kitais teisės aktais, vertinant bendrą azartinių lošimų teisinio reguliavimo kontekstą, o vien pažodinis lošimų organizavimo reglamentų aiškinimas prieštarautų ne tik Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms, pažeistų teisingumo ir protingumo principus, bet ir paneigtų bendro pobūdžio lošimų organizatoriui nustatytą pareigą elgtis atidžiai ir sąžiningai.

4.6. Vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi, lošimų organizatoriui, o ne jo klientams yra nustatoma pareiga užtikrinti lošimų organizavimo proceso teisėtumą. Įstatymo 103 straipsnyje yra nustatytos lošimų organizatoriaus pareigos, rengiant lažybų pasiūlą. Reglamento 6 punkto nuostata, kuria rėmėsi Bendrovė, pritaikydama apribojimus Lošėjo statymų sumai, yra bendroji norma, o Reglamento 21.2 papunktyje ir Reglamento priedo Nr. 1 56 punkte yra įtvirtintos specialiosios nuostatos Reglamento 6 punkto atžvilgiu. Bendrosios ir specialiosios teisės normos konkurencija turi būti sprendžiama pagal principą lex specialis derogat legi generali (specialioji norma nugali bendrąją). Tai yra specialiosios normos viršenybės prieš bendrąją normą principas, todėl UAB „Olympic Casino Group Baltija“, įtarusi sutartas varžybas, turėtų vadovautis Reglamento 21.2 papunkčiu, o nustačiusi kelių asmenų susitarimus, atliekant statymus, prioritetiškai turėtų taikyti Reglamento priedo Nr. 1 56 punktą, tačiau abiem atvejais Bendrovė rėmėsi tik bendrąja Reglamento 6 punkto nuostata.

4.7. Pareiškėjas, be kita ko, Lošėjui pritaikė statymų apribojimą, vadovaudamasis kriterijais, kurie nėra nustatyti Reglamente, t. y. Bendrovė neturi nusistačiusi kriterijų (sąlygų), kuriais vadovaudamasi sprendžia, ar lošėjo veiksmai yra nesąžiningi. Pareiškėjas kiekvienu atveju sprendžia individualiai, t. y. ar konkretaus kliento atliekami statymai yra įtartini (nesąžiningi) ir pagal tai priima sprendimą, ar taikyti limitą jo statymo sumai. Nei lošimus reguliuojančiuose įstatymuose, nei Reglamente ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta kriterijų (laimėjimų dažnis, laimimos sumos ar pan.), pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, kad dalyvavimas lošimuose tampa lošėjo darbu, pagrindiniu pajamų šaltiniu, o ne pramoga, prognozuojant lažybų įvykių baigtis.

4.8. Lošėjo laimintys statymai negali būti laikomi jo nesąžiningumą ar neteisėtus veiksmus pagrindžiančiais įrodymais, dėl ko būtų pagrindas Bendrovei nustatyti ribojimus statymų sumai. UAB „Olympic Casino Group Baltija“, teigdama, kad lošėjas laikytinas sąžiningu lošėju, kai jis pralošia daugiau, nei išlošia, paneigia azartinio lošimo, kaip žaidimo pagrįsto atsitiktinumu, esmę. Tokia lošimus organizuojančios bendrovės pozicija nėra suderinama su sąžiningumo principu. Vadovaujantis Įstatyme nustatyta azartinio lošimo sąvoka, azartiniai lošimai, būdami paremti rizika ir atsitiktinumu, gali nešti pelną ar nuostolius ne tik lošėjui, bet ir lošimų organizatoriui. Įsakyme buvo pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė, 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus maksimaliai Lošėjo statymų sumai ir 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į jo pretenziją nenurodydama tokio ribojimo priežasčių, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.

4.9. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, lošimų organizatorius dėl lošimų reglamento papildymo su prašymu privalo kreiptis į Tarnybą, o ne organizuoti lošimus pagal jam vienam žinomas ir Reglamente nenurodytas taisykles (neturint nustatytų kriterijų (sąlygų), kuriais vadovaujantis, sprendžiama, ar lošėjo veiksmai yra nesąžiningi). Skunde nurodyti argumentai, jog, patvirtindama Reglamentą, Tarnyba turi prisiimti atsakomybę prieš lošėjus, yra nepagristi, kadangi Reglamento patvirtinimas nereiškia, kad neprivaloma vadovautis ir teisės aktais, jeigu Reglamentas jiems prieštarauja arba jame nėra nustatyta tai, kas yra nustatyta teisės aktuose.

4.10. Lošimas ir lažybos yra grindžiami atsitiktinumu, todėl siekiant apsaugoti asmenų turtinius interesus, šiai sričiai negalioja bendrasis civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“, o galioja priešingas principas – „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“. Jeigu konkretūs rizikos faktoriai ir jų nustatymo mechanizmas nėra įtvirtinti Reglamente ar vidiniuose teisės aktuose ir apie tokius taikomus kriterijus žino tik pati Bendrovė, toks aiškinimas prieštarauja principui „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“. Jeigu konkretūs lošėjų ribojimų kriterijai nėra nustatyti Reglamente ar vidiniuose teisės aktuose, tokie ribojimai nėra teisėti, kadangi teisėta yra tik tai, kas yra aiškiai nustatyta įstatyme ar kituose teisės aktuose.

4.11. Nepagrįsti yra ir pareiškėjo argumentai, jog jis nepažeidė Reglamento, todėl jam negalėjo būti skirta poveikio priemonė. Įsakyme konstatavus, kad Bendrovė, priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus maksimaliai Lošėjo statymų sumai ir nenurodydama jam tokio ribojimo priežasčių, neturėdama pagrindo, pritaikė Reglamento 6 punktą ir taip pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, Tarnyba pagrįstai pareiškėjui paskyrė 15 000 Eur baudą. Baudos dydis buvo nustatytas laikantis Tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257 patvirtinto Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo aprašo (toliau – Aprašas) 5 punkto, nuosekliai trimis etapais, įtvirtintais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kad Įstatymo 292 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog Tarnyba bendrovei skiria baudą nuo 0,1 iki 0,5 procentų praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet ne mažiau kaip 6 000 Eur ir ne daugiau kaip 15 000 Eur, o, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, apskaičiuotas baudos dydis yra 42 258 Eur, Bendrovei pagrįstai buvo paskirta 15 000 Eur bauda, kuri neviršija maksimalaus Įstatymo 292 straipsnio 3 dalyje nustatyto baudos dydžio.

4.12. Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatyme bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodytus administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimams, t. y. Įsakyme yra nurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Tarnyba rėmėsi, priimdama tokį įsakymą, motyvų išdėstymas yra tinkamas, aiškus ir pakankamas.

5. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. P. (liudytojo apklausa teisėjų kolegijos protokoline nutartimi buvo pripažinta nevieša) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė šias aplinkybes:

7.1. Lošėjas su 2021 m. gegužės 20 d. pranešimu (toliau – ir Pranešimas) kreipėsi Tarnybą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad kreipiasi dėl Bendrovės galbūt neteisėtų sprendimų jo atžvilgiu, t. y. apribotų maksimalių statymo sumų bei nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo. Lošėjas Pranešime prašė: atnaujinti nutrauktą sutartį; pateikti paaiškinimą ir įrodymus, kokį įstatymą jis pažeidė ir dėl ko jo paskyrai yra taikomi apribojimai maksimaliai statymo sumai, o tokių įrodymų neturint – panaikinti paskyrai taikomus apribojimus; išsiaiškinti, ar pareiškėjo taikomi ribojimai jo paskyrai atitinka Įstatymo ir Tarnybos keliamus reikalavimus lošimų organizatoriams. Pranešime Lošėjas taip pat nurodė, kad kreipėsi į Bendrovę su paklausimu, į kurį jam pateiktame atsakyme buvo nurodyta, jog teisę vienašališkai riboti maksimalaus statymo sumą pareiškėjui suteikia Reglamento 6 punktas, pažymėta, kad Bendrovė, atlikusi taikomų ribojimų pagrįstumo vertinimą, vadovaudamasi Nuotolinio lošimo sutarties 18.3 punktu, priėmė sprendimą nutraukti šią sutartį, todėl teikiamas atsakymas yra laikomas ir pranešimu apie sutarties nutraukimą su Lošėju.

7.2. Apie gautą Pranešimą 2021 m. gegužės 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-684 „Dėl M. B. pranešimo“ buvo informuotas Tarnybos direktorius, nurodant Pranešime išdėstytas aplinkybes bei siūlant kreiptis į Bendrovę su prašymu pateikti su skunde įvardintais aspektais susijusią informaciją.

7.3. Tarnyba su 2021 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 2E-634 „Dėl paaiškinimo pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją ir prašė pateikti išsamius atsakingų asmenų paaiškinimus dėl Lošėjo pranešime nurodytų aplinkybių, t. y. detalizuoti kada, kokiomis aplinkybėmis, dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaujantis buvo priimtas sprendimas apriboti Lošėjo statymų sumas bei nutraukti su juo sudarytą Nuotolinio lošimo sutartį, taip pat pateikti visus su minėtomis aplinkybėmis susijusius įrodymus, kitus duomenis bei informaciją, kurie galėtų būti naudingi, Tarnybai vertinant Lošėjo skunde nurodytą situaciją.

7.4. Bendrovė 2021 m. birželio 4 d. Tarnybai pateikė raštą Nr. REGNR-38 „Dėl paaiškinimo pateikimo“, kuriame nurodė, jog Pranešimas yra nepagrįstas, kadangi taikydama ribojimus maksimaliai statymo sumai ir priimdama sprendimą dėl dalykinių santykių su Lošėju nutraukimo, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ vadovavosi teisės aktų ir Reglamento nuostatomis, Tarnybos išaiškinimu dėl statomų sumų ribojimo, taigi elgėsi teisėtai. Paaiškino, kad sutartis su Lošėju buvo nutraukta atlikus vidinį tyrimą ir nustačius, kad:

1) pareiškėjo paskyra ((duomenys neskelbtini)) yra susijusi su kito asmens vardu sukurta paskyra ((duomenys neskelbtini)) Bendrovės nuotolinio lošimo platformoje – sutampa IP adresai ir naudojami prietaisai prisijungti prie paskyrų. Iš to paties IP adreso prie paskyros (duomenys neskelbtini) buvo prisijungta 277 kartus, o prie paskyros (duomenys neskelbtini) – 40 kartų. Lošėjas naudojo ne tik savo, bet ir kito asmens paskyrą lošimo veiksmams atlikti;

2) naudodamas kitam asmeniui suteiktus prisijungimo duomenis, Lošėjas sėkmingai prisijungė prie kito asmens paskyros ((duomenys neskelbtini)) ir atliko 200 Eur statymą lažybose. Pažymėjo, kad minėti Lošėjo veiksmai pažeidė Įstatymo 202 straipsnio 1–3 dalyse nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos asmuo, dalyvaujantis nuotoliniuose lošimuose, gali sudaryti tik vieną sutartį su konkrečiu nuotolinių lošimų organizatoriumi ir lošti prisijungęs per tam sukurtą paskyrą, tad su Lošėju sudaryta sutartis buvo nutraukta, nes pareigą nutraukti sutartį dėl nurodytų pažeidimų nustato Įstatymo 202 straipsnio 3 dalis ir Nuotolinio lošimo sutarties 18 punktas.

Įspėjimas apie sutarties nutraukimą tokiu atveju nėra siunčiamas, kaip nustato Nuotolinio lošimo sutarties 18 punktas, todėl Lošėjui buvo nusiųstas pranešimas apie sutarties nutraukimą. Bendrovė taip pat paaiškino, kad Reglamento 6 punktas nustato jos teisę savo nuožiūra riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir / arba pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka.

Tokiems lošėjams lošimų organizatorius vienašališkai be papildomo perspėjimo turi teisę riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą. Atkreipė dėmesį, kad Lošėjo statymams limitas buvo pradėtas taikyti nuo 2020 m. spalio 12 d., po to, kai buvo nustatyta, jog jis lošia nesąžiningai – atlieka statymus būtent dėl tų sporto įvykių, kurie galbūt yra iš anksto sutarti. Nurodė, kad tam tikrus statymus Bendrovės rizikos vertinimo specialistai vertina kaip įtartinus, kadangi buvo statyta žemesnės lygos varžybose; statyta už varžybas, kurios galbūt buvo sutartos; skirtumas tarp statymo koeficientų ir galutinių koeficientų yra net 35 ir 125 procentai.

Atsižvelgusi į tai, Bendrovė nustatė limitą, leidžiantį Lošėjui statyti sumomis, ne didesnėmis nei 25 procentai galimos statymo sumos, tačiau jis ir toliau turėjo galimybę laimėti iki 500 Eur, atlikdamas statymus top lygos varžybose. Pažymėjo, kad Lošėjas visada galėjo, tačiau nė karto nepasinaudojo galimybe pateikti prašymą „super betui“. Tokią galimybę turi visi lošėjai, norintys statyti didesnes nei leistina suma. Pateikę prašymą, lošėjai yra vertinami Bendrovės rizikos specialistų, kurie priima sprendimą leisti arba neleisti atlikti „super betą“ konkrečių lažybų atveju.

Pažymėjo, kad ribojimas statymo sumai buvo taikytas iki buvo gauti įrodymai dėl Lošėjo padaryto Įstatymo pažeidimo ir priimtas sprendimas su juo nutraukti dalykinius santykius.

7.5. Atsakovas, įvertinęs tai, pareiškėjo rašte buvo atsakyta ne į visus užduotus klausimus, su 2021 m. birželio 11 d. raštu Nr. 2E-727 „Dėl paaiškinimo pateikimo“ pakartotinai kreipėsi į pareiškėją ir prašė: pateikti detalius paaiškinimus, susijusius su Bendrovės rašte Nr. LPTSR-38 nurodyta priežastimi, dėl kurios Bendrovė Lošėjui taikė ribojimus statymų sumai, t. y. kad Lošėjas lošė nesąžiningai, nes atliko statymus dėl tų sporto įvykių, kurie galbūt iš anksto buvo sutarti; nurodyti, kuo vadovaujantis lošėjai, atliekantys statymus varžybose, kurias Bendrovė laiko įtartinas ir (ar) įtaria esant galbūt sutartas, laikomi nesąžiningais; pateikti visus Lošėjo atliktus statymus dėl, pareiškėjo nuomone, įtartinų varžybų bei nurodyti, kur yra įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis, Bendrovės darbuotojai tam tikras varžybas priskiria įtartinomis; nurodyti, kuo remiantis buvo nustatyta, kad būtent Lošėjas naudojasi paskyra ((duomenys neskelbtini)), o ne kitas asmuo, kuriam priklauso paskyra ((duomenys neskelbtini)), ir kokių veiksmų ėmėsi pareiškėjas, siekdamas patikrinti, ar paskyra ((duomenys neskelbtini)) naudojasi asmuo, kuriam ji priklauso; pateikti kitus duomenis bei informaciją, susijusią su minėtomis aplinkybėmis.

7.6. Pareiškėjas 2021 m. birželio 17 d. Tarnybai pateikė atsakymą „Dėl papildomų paaiškinimų pateikimo“, kuriame nurodė, jog Reglamento 6 punkto nuostata Bendrovei suteikia teisę ribojimus maksimaliai statymo sumai taikyti savo nuožiūra, esant Reglamente nurodytoms aplinkybėms, pavyzdžiui, kai lošėjas lošia nesąžiningai. Pastebėjo, kad nei Įstatymas, nei Reglamentas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia nesąžiningo lošimo sąvokos, todėl kiekvienu atveju, ar konkretūs lošėjo veiksmai yra sąžiningi, Bendrovė vertina individualiai.

Paaiškino, kuo remiantis ir kaip yra suprantama sąžiningumo sąvoka, pateikė jos apibrėžimą ir pažymėjo, kad nesąžiningumas yra priešinga sąvoka sąžiningumui. Taip pat pažymėjo, kad būdama tarptautinės grupės Olympic Entertainment Group AS dalimi, yra sukaupusi didžiulę patirtį, stebėdama ir vertindama lošėjų veiksmus. Tai, kad lošėjas atlieka statymus tik už tokius varžybų įvykius, kurie galbūt yra sutarti, atlieka ne vieną atsitiktinį statymą už galbūt sutartas varžybas, atlieka statymus tik žemesnės lygos varžybose, kuriose manipuliacija sporte nustatoma dažniausiai, ir niekada neatlieka statymų aukščiausių lygų varžybose, statymai atliekami už tuos įvykius, kuriuose koeficientai keičiasi drastiškai, Bendrovės vertinimu, reiškia, kad lošėjas ieško būdų pasipelnyti iš veiklos, kuri nėra laikoma tinkamu pajamų šaltiniu, o pramoga, todėl toks lošėjas lošia nesąžiningai.

Staigūs statymo koeficientų dydžių kitimai lažybas organizuojančių bendrovių praktikoje yra laikomi pagrindiniu indikatoriumi, rodančiu, kad varžybos yra galbūt sutartos. Bukmekeriai visame pasaulyje pastebi, jog statymai atliekami ant vieno konkretaus įvykio ir jo baigties tokia apimtimi, kuri yra nebūdinga tokioms varžyboms („virš normos“), statymo koeficientai drastiškai krenta. Tokia situacija buvo ir dėl Bendrovės rašte Nr. LPTSR-38 nurodytų varžybų, dėl kurių baigties lažinosi Lošėjas. Nurodė, jog aplinkybę, kad Lošėjas, naudodamas kitam asmeniui suteiktus prisijungimo duomenis, sėkmingai prisijungė prie kito asmens paskyros ((duomenys neskelbtini)) patvirtina patikra, atlikta naudojant sukčiavimo aptikimo programinę įrangą: iš to paties mobilaus telefono aparato (sutampa Device ID ir Device Type) buvo prisijungta prie dviejų skirtingų paskyrų – Lošėjo ((duomenys neskelbtini)) ir kito asmens ((duomenys neskelbtini)).

Be to, iš minėtos paskyros buvo atliktas statymas, analogiškas Lošėjo atliekamiems statymams (statymo koeficientas krito nuo 2,13 iki 1,67), taip pat iš šios paskyros buvo atliktas tik vienas statymas. Lošėjas yra siejamas su dalyvavimu „syndicate betting“ (lažybų sindikatas) schemoje, kurios esmė yra tokia, kad keli lošėjai veikia kartu kaip organizuota grupė, kurios siekis yra stebėti rinką, atlikti suderintus statymus (faktiškai vienas asmuo atlieka vienodus statymus iš kelių paskyrų), pasidalinti laimėtus pinigus ir užsidirbti pragyvenimui iš sporto lažybų.

Kadangi statymai negali būti atliekami kito asmens vardu, tokia schema visame pasaulyje laikoma nelegalia.

7.7. Tarnybos Kontrolės skyrius 2021 m. birželio 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVL-809 „Dėl M. B. pranešimo įvertinimo“ įvertinęs, kokius atrankos neplaniniam patikrinimui kriterijus atitinka gauta informacija, pasiūlė pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą dėl Pranešime išdėstytų aplinkybių. Pažymėjo, kad įvertinus Pranešime nurodytas aplinkybes, Bendrovės pateiktus paaiškinimus, teisės aktus ir Reglamento bei Nuotolinio lošimo sutarties nuostatas, manytina, jog būtina apklausti Lošėją ir asmenį, kurio paskyrą Bendrovė įtarė naudojant Lošėją, siekiant įvertinti Bendrovės sprendimą iš pradžių apriboti maksimalias statymų sumas, o vėliau nutraukti su Lošėju sudarytą Nuotolinio lošimo sutartį. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė nei vieno atvejo, kuriame buvo nurodytas sutartų varžybų faktas. Bendrovės minimi staigūs koeficientų pokyčiai, dėl kurių ji dalį Lošėjo statymų laikė įtartinais, kelia klausimų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Lošėjo spėtuose lažybų įvykiuose koeficientai statymo atlikimo metu buvo nelogiški, taigi nebuvo nustatytos aplinkybės, leidžiančios iš anksto nustatyti pažeidimo nepadarymo faktą. Nurodė, kad įvertinus, kokius atrankos neplaniniam patikrinimui kriterijus atitinka gauta informacija (gauta informacija tiksli, konkreti; tikėtina didelė žala (dėl padaryto pažeidimo ūkio subjektui gali būti taikomos poveikio priemonės, dėl galbūt padaryto pažeidimo pažeisti lošėjų bei žaidėjų teisės ir teisėti interesai); įvykęs praeityje, tačiau kyla žala lošėjui ar žaidėjui; pranešimas pirminis; visuomenės nepasitenkinimo lygmuo nežymus), susumavus gautus balus (iš viso 32 balai), gauta informacija priskiriama raudonai zonai. Informaciją priskyrus raudonai zonai, pradedamas neplaninis specialusis patikrinimas.

7.8. Atsakovas 2021 m. birželio 22 d. rašte Nr. 2E-773 „Dėl pradėto UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-18“ pareiškėją informavo, jog Tarnyboje buvo priimtas sprendimas pradėti neplaninį specialųjį Bendrovės patikrinimą, kurio metu siekiama patikrinti, kaip ji laikosi Įstatymo ir kituose teisės aktuose azartinių lošimų organizavimui keliamų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašė pateikti: atsakingo Bendrovės darbuotojo paaiškinimą, ar Bendrovė vykdė Lošėjo apklausą, pateikė Lošėjui pareiškėją dominančius klausimus, siekdamas gauti paaiškinimus dėl kilusių abejonių Lošėjo sąžiningumu; atsakingo Bendrovės darbuotojo paaiškinimą, ar Bendrovė susisiekė su klientu ((duomenys neskelbtini)), siekdama išsiaiškinti aplinkybes, galbūt susijusias su prisijungimo prie paskyros duomenų atskleidimu Lošėjui, atliktu statymu paskyroje, pareiškėjui sukėlusiu įtarimų; kitus duomenis bei informaciją, kurie gali būti naudingi.

7.9. Bendrovė į Tarnybos raštą atsakė 2021 m. birželio 29 d. raštu „Dėl paaiškinimo pateikimo patikrinimui Nr. PT-18“ (reg. Nr. 1-1111), kuriame pažymėjo, kad nei Įstatymas, nei Reglamentas, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys azartinių lošimų organizavimo tvarką, Bendrovei nenustato pareigos atlikti savo klientų apklausas prieš ar po sprendimo taikyti limitus maksimaliai statymo sumai priėmimo, taigi Bendrovė nei Lošėjo, nei kliento, kurio paskyra (duomenys neskelbtini), apklausų neatliko, kadangi taikytos priemonės, aprašytos anksčiau Tarnybai siųstuose raštuose, buvo pakankamos, siekiant nustatyti ir įrodyti nesąžiningus minėtų asmenų veiksmus. Limitų maksimaliai statymo sumai taikymo tvarka yra nustatyta Bendrovės Reglamento 6 punkte. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovė limitą Lošėjo statomai maksimaliai sumai taikė vadovaudamasi teisėtumo ir pagrįstumo principais. Pareiškėjo veiksmų teisėtumą patvirtina tai, kad limitas buvo taikomas vadovaujantis galiojančiomis Reglamento nuostatomis, kurios Bendrovei suteikia teisę savo nuožiūra vienašališkai ir be papildomo perspėjimo riboti maksimalią statymo sumą asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidžia Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka. Akcentavo, kad visi ankstesniuose Bendrovės Tarnybai teiktuose raštuose nurodyti Lošėjo veiksmai suponuoja išvadą, jog jis ieško būdų nesąžiningai pasipelnyti iš veiklos, kuri nėra laikoma tinkamu pajamų šaltiniu, o yra pramoga.

7.10. Tarnyba 2021 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 2E-1135 „Dėl pradėto UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-18“ dar kartą kreipėsi į Bendrovę ir prašė nurodyti papildomus duomenis apie Lošėjo atliktus statymus bei detalizuoti, dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis jie Bendrovės yra vertinami kaip nesąžiningi, taip pat pateikti paaiškinimus ir visus turimus duomenis, susijusius su sutartomis varžybomis bei atliktais statymais: išvardinti visus Lošėjo atliktus statymus, kuriuose koeficientai drastiškai keitėsi, ir pateikti tai pagrindžiančiu įrodymus; nurodyti dėl kokių priežasčių Bendrovė neanuliavo lažybų, jeigu manė, kad siūlyti koeficientai buvo klaidingi; paaiškinti, ar visi lošėjai, kurie kaip ir Lošėjas atliko statymus dėl varžybų, kurios, Bendrovės nuomone, laikytinos įtartinomis, laikomi nesąžiningais, jiems taikomi ribojimai; nurodyti, kur yra įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaudamiesi, Bendrovės darbuotojai tam tikras varžybas priskiria įtartinomis; pateikti turimus įrodymus, kad Lošėjas dalyvauja „syndicate betting“ schemoje.

7.11. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 22 d. rašte „Dėl paaiškinimų pateikimo patikrinimui Nr. PT-18“ Tarnybai paaiškino, kad Lošėjas Bendrovės klientu tapo 2017 m. vasario 10 d. sudaręs nuotolinio lošimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Lošėjo statymams limitas (teisė statyti ne didesnėmis nei 25 proc. galimos statymo sumos sumomis) buvo pradėtas taikyti nuo 2020 m. spalio 12 d. po to, kai buvo nustatyta, kad jis atlieka įtartinus statymus, kurių požymiai yra:

1) staigus koeficientų dydžio pokytis;

2) statymai atlikti žemesnės lygos varžybose;

3) statymo sumos yra 20–30 kartų didesnės, nei įprasta tokiose varžybose. Pažymėjo, kad prieš priimdama sprendimą taikyti limitą, Bendrovė vertino visų, o ne kažkurio vieno iš nurodytų požymių egzistavimą, papildomai nurodė, kur galima rasti informaciją apie sporto lygas, paaiškino, kokios aplinkybės suponuoja apie tai, jog varžybos galbūt yra sutartos. Atkreipė dėmesį, kad neturi žmogiškųjų išteklių ir kitų resursų kiekvienu tokiu atveju esant įtarimams kreiptis į atitinkamas institucijas ir jas informuoti apie galbūt sutartas varžybas, ypač įvertinus tai, kad varžybos vyksta įvairiausiose pasaulio šalyse.

Pasak Bendrovės, į priežiūrą atliekančias institucijas ji kreipiasi tada, kai sustabdo laimėjimo išmokėjimą, laikydamasi Reglamento 21.2 papunktyje nustatytos tvarkos. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Olympic Casino Group Baltija“ teisė anuliuoti lažybas, esant klaidingam koeficientui, yra nustatyta Reglamento 1 priedo 88 punkte. Nagrinėjamu atveju koeficientai nebuvo klaidingi iš esmės, kaip pavyzdžiui, atvirkštinių koeficientų atveju, todėl lažybos nebuvo anuliuotos, tačiau po to, kai Lošėjas atliko statymus, koeficientai visame pasaulyje drastiškai pakito.

Pažymėjo, kad limitas buvo pradėtas taikyti ne kaip sankcija už neva padarytą lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą, o kaip prevencinė priemonė, siekiant išvengti klaidų, didelių statymų rizikos ir kita. Bendrovė yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, savo veikloje įdiegęs įvairius rizikos valdymo kriterijus, padedančius išvengti nepagrįstų nuostolių. Ji yra įdiegusi „super beto“ funkciją, reiškiančią, kad visi klientai turi teisę atlikti statymą bet kokia suma, prieš tai pateikę prašymą Bendrovei, kurios rizikos specialistai priima sprendimą leisti arba neleisti atlikti „super betą“ konkrečių lažybų atveju.

Tai reiškia, kad kiekvienas klientas turi galimybę statyti bet kokią norimą sumą, tačiau Lošėjas šia funkcija nesinaudojo (jis nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2020 m. spalio 26 d. iš savo paskyros atliko 161 statymą, bendra statymų suma – 5 916,86 Eur, bendra laimėjimų suma – 6 297,76 Eur).

7.12. Tarnybos Kontrolės skyriaus 2021 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVL-1257 „Dėl su UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaniniu specialiuoju patikrinimu susijusios informacijos užfiksavimo“ užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. Kontrolės skyriaus specialistė prisijungė prie Bendrovės nuotolinių lošimų įrenginio ir užfiksavo matomą informaciją, susijusią su Lošėjo bei Bendrovės klientų A. K. ((duomenys neskelbtini)) ir A. N. ((duomenys neskelbtini)) dalyvavimu nuotoliniuose lošimuose. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvertinus kliento, kurio paskyra (duomenys neskelbtini), statymus, kurie sutapo su Lošėjo atliktais statymais, nustatyta, jog nors abu klientai atliko keletą statymų už tuos pačius sporto įvykius, tačiau nėra objektyvių aplinkybių, įrodančių, kad abu klientai už tuos pačius įvykius atliko statymus ne atsitiktinai. Statymų datos ir laikai nesutapo, statytos sumos nesutapo, klientų statymų istorijos pakankamai skirtingos, Lošėjas, 2021 m. rugsėjo 21 d. teikdamas paaiškinimą Tarnybai, teigė nepažįstantis A. N., vieno sutapusio lažybų įvykio koeficientas labai nežymiai skyrėsi. Atsižvelgus į tai, tarnybiniame pranešime buvo padaryta išvada, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados apie Lošėjo dalyvavimą „syndicate betting“ schemoje. Taip pat nustatyta, kad nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. spalio 27 d. Bendrovė anuliavo keturias Lošėjo spėtas lažybų įvykių baigtis. Nors kitų tuo pačiu laikotarpiu Lošėjo spėtų lažybų įvykio baigčių rezultatų teisingumą Bendrovė pripažino nesąžininga veikla, kuri galėjo lemti lažybų įvykio baigtį statymuose, kuriuos atliko Lošėjas, tačiau tai nebuvo įrodyta.

7.13. Tarnyboje buvo parengtas ir 2021 m. spalio 1 d. užregistruotas patikrinimo aktas Nr. PT1-20 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, jog, įvertinus galiojančius teisės aktus ir neplaninio specialaus patikrinimo metu surinktus faktinius duomenis, buvo padaryta išvada, kad Bendrovei 2020 m. spalio 12 d. priėmus sprendimą apriboti Lošėjo maksimalias statymų sumas, remiantis prielaidomis ir nepateikiant informacijos apie pritaikyto ribojimo priežastis, o 2021 m. gegužės 20 d. neturint teisinio pagrindo priėmus sprendimą nutraukti su Lošėju sudarytą Nuotolinio lošimo sutartį, ji pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas „Lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą“, netinkamai pritaikiusi Reglamento nuostatas.

7.14. Pareiškėjas 2021 m. spalio 15 d. Tarnybai pateikė atsiliepimą į Patikrinimo aktą, kuriame pažymėjo, kad Reglamentas nustato Bendrovės teisę savo nuožiūra nustatyti ribojimus – limito taikymo laikotarpį, limito dydį ir panašiai, taip pat, kad Reglamentas nenustato baigtinių atvejų, kada taikomas limitas, sąrašo, priešingai, Reglamente aiškiai nurodoma „įskaitant, bet tuo neapsiribojant“. Taigi, limitas gali būti taikomas ne tik kai lošėjas kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka, bet ir kitais Reglamente nenurodytais atvejais. Reglamentas nustato, kad limitas taikomas vienašališkai be papildomo perspėjimo, tai reiškia, kad Bendrovei nėra pareigos aiškinti limito taikymo priežastis. Patikrinimo akto teiginys, kad limitas gali būti taikomas tik esant įstatymų pažeidimams ir tik Patikrinimo akte nurodytais trimis atvejais, laikytinas Tarnybos nuomone, jos nesilaikančiam subjektui nesukeliančia teisinių pasekmių. Paaiškino, kad limitą Lošėjui Bendrovė taikė vadovaudamasi Reglamento 6 punktu. Atkreipė dėmesį, kad Patikrinimo akte šio punkto nuostatos ir jo taikymas Tarnybos nebuvo analizuotas ir Bendrovės veiksmų atitiktis Reglamento 6 punkto nuostatoms nebuvo vertinta, nors būtent šis punktas ir nustato Bendrovės teisę taikyti limitą, jo taikymo sąlygas ir tvarką. Reglamento 6 punktas pareiškėjui suteikia teisę taikyti limitą, jeigu lošėjas lošia nesąžiningai. Kadangi Lošėjas lošė nesąžiningai – statymus atlikdavo dėl varžybų, kurios, labiausiai tikėtina, galėjo būti sutartos; rinkdavosi statymus, kuriuose koeficientų dydis drastiškai kisdavo; atlikdavo sutartus organizuotus statymus, t. y. identiškus kito asmens statymams; lošimą laikė ne tik pramoga, bet ir pajamų šaltiniu (tą patvirtinto ir Tarnybos apklausoje), o tai vertintina kaip ydingas požiūris į lošimus, kadangi lošimai savo esme yra žaidimas, ne darbas. Pažymėjo, kad Patikrinimo akto išvadoje nenurodoma, kurios konkrečiai Reglamento nuostatos, Tarnybos nuomone, buvo pritaikytos netinkamai ir kaip jos turėjo būti taikytos, jog būtų laikomos pritaikytomis tinkamai. Nurodė, kad nesutinka su Tarnybos išvada, jog Lošėjo ir A. N. statymai buvo atsitiktiniai.

7.15. Tarnyba 2021 m. spalio 28 d. priėmė įsakymą Nr. DIE-720 „Dėl atlikto UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą tikrinti Nr. PT-18“, kuriame konstatavo, kad sistemiškai įvertinus Bendrovės patikrinimo metu surinktus duomenis, paaiškinimus, galiojančius teisės aktus ir Bendrovės pateiktą atsiliepimą, patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas (atsakingas jo asmuo Sporto rizikos valdymo vadovas A. H.), 2020 m. spalio 12 d. priėmęs sprendimą apriboti Lošėjo maksimalias statymų sumas, vadovaudamasis Reglamento 6 punktu ir remdamasi prielaidomis bei 2021 m. gegužės 20 d. nepateikdamas informacijos apie pritaikyto ribojimo priežastis, o 2021 m. gegužės 20 d., neturėdamas teisinio pagrindo, priėmęs sprendimą nutraukti su Lošėju sudarytą Nuotolinio lošimo sutartį, galbūt pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgusi į tai, Tarnyba nutarė Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą dėl šio įsakymo 2 punkte nurodyto galimo Įstatymo pažeidimo perduoti komisijai, sudarytai vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-256 „Dėl Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Komisija), sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti.

7.16. Komisija, įvertinusi Bendrovės pateiktus dokumentus ir informaciją, taip pat kitus pareiškėjo neplaninio specialiojo patikrinimo metu surinktus faktinius duomenis, 2021 m. gruodžio 9 d. pateikė išvadą Nr. IVL-1769 „Dėl UAB „Olympic Casino Group Baltija“ galimo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje nustatė, kad Bendrovė yra atsakinga už tai, jog organizavo lošimus ne pagal Reglamentą, ir taip pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdama į tai Komisija, vadovaudamasi Aprašo 5 punktu, baudos dydį apskaičiavo nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka ir pasiūlė Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą.

7.17. Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 29 straipsnio 7 punktu, 291 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, 292 straipsnio 3 dalimi, ir susipažinusi su Išvada, 2021 m. gruodžio 16 d. priėmė Įsakymą, kurio 2 punkte konstatavo, kad 2021 m. gegužės 20 d. nutraukdama su Lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį, Bendrovė nepažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies reikalavimo, tačiau 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus Lošėjo maksimaliai statymų sumai ir 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į Lošėjo pretenziją nenurodydama jam tokio ribojimo priežasčių, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą), o Įsakymo 3 punkte nutarė pritarti Komisijos Išvadai ir už Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą.

7.18. Pareiškėjas skunde iš esmės remiasi penkiomis argumentų grupėmis, kurios, jo teigimu, pagrindžia, jog atitinkamos Tarnybos priimto Įsakymo dalys turi būti panaikintos: 1) Tarnyba pažeidė Įstatymo 201 straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą, teigdama, kad pareiškėjas negali organizuoti lošimų, vadovaudamasis Reglamentu; 2) atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą atsakomybės už priimtus sprendimus principą; 3) Tarnyba pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 8 punktuose nustatytus efektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principą, savo tikslams naudodama pažeidimo procedūrą; 4) Įsakymas buvo priimtas šališkos ir neobjektyvios procedūros pagrindu – atsakovas netyrė, ar pareiškėjas pagrįstai nustatė Lošėjo nesąžiningumą; 5) Įsakymu buvo pažeisti teisėti Bendrovės lūkesčiai ir paskirta Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų neatitinkanti poveikio priemonė.

8. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog lošimai organizuojami pagal lošimų reglamentą, kuriame turi būti nurodyta: 1) lošimo pavadinimas; 2) lošimo organizavimo vieta; 3) lošimo taisyklės; 4) įmokos, imamos už dalyvavimą lošime, dydis; 5) didžiausia laimėjimo suma; 6) laimėjimų grupės; 7) „kaupiamojo fondo“ sudarymo ir laimėjimo tvarka (jeigu sudaromas toks fondas); 8) lošimo kortelių rūšys, jų numeravimo, įsigijimo bei grąžinimo tvarka (jeigu organizuojamas bingas), išskyrus atvejį, kai bingo kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą; 9) laimėjimų išmokėjimo tvarka; 10) pretenzijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Tarnyba.

9. Įstatymo 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, kai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra gauta Tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą.

10. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš skundžiamo Įsakymo turinio, jame nėra akcentuojama, jog pareiškėjui draudžiama vadovautis Reglamento nuostatomis, o pabrėžiama, kad jis pritaikė netinkamą Reglamento punktą.

11. Reglamento 6 punkto, 21.2 papunkčio ir Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto normas įvertinęs lingvistiniu bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais, teismas pritarė tiek Įsakyme, tiek atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, jog pareiškėjas, nustatęs, kad Lošėjas daro statymus už galbūt sutartas varžybas, turėjo remtis Reglamento 21.2 papunkčio arba nustatęs kelių asmenų susitarimus, atliekant statymus (Lošėjo ir A. N.) – remtis priedo Nr. 1 56 punkto nuostatomis, o ne Reglamento 6 punktu. Reglamento 6 punktas yra abstraktaus turinio bendroji norma, nustatanti pareiškėjo teisę vienašališkai, be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą, kai lošėjai, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka.

Skirtingai nei Reglamento 6 punktas, Reglamento 21.2 papunktis ir priedo Nr. 1 56 punktas yra specialiosios nuostatos, kuriose detalizuojama, kokios poveikio priemonės taikomos ar kokia procedūra pradedama, kai įtariama, kad būtent nesąžininga veikla lėmė lažybų įvykio baigtį ar nustatoma, jog asmenys atlieka statymus susitarę. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas ne viename Tarnybai teiktame paaiškinime akcentavo, kad limitą Lošėjo statymams pradėjo taikyti įtaręs, jog jis lošia nesąžiningai – atlieka statymus dėl tų sporto įvykių, kurie galbūt yra iš anksto sutarti.

Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas Reglamento 6 punktas, o ne 21.2 papunktis, kuriame yra išsamiai nurodyta, kokių priemonių lošimų organizatorius turi imtis, kai įtaria, kad lošėjas atlieka statymus dėl sporto įvykių, kurie galbūt yra iš anksto sutarti. Nors pareiškėjas teigė, jog Reglamento 21.2 papunktyje nustatytos procedūros netaikė, nes neturėjo pakankamai duomenų apie galbūt sutartas varžybas, tačiau minėtame papunktyje nėra nustatyta, jog pranešti apie galbūt sutartas varžybas galima tik turint tam pakankamai duomenų.

Reglamento 21.2 papunktyje yra nustatyta, kad atitinkamai procedūrai taikyti pakanka vien įtarimo apie galbūt sutartas varžybas. Įsakyme atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas nurodė, jog vadovavosi Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto nuostatomis, tačiau šis punktas Bendrovei nesuteikia teisės riboti statymų sumas, o suteikia teisę tik atsisakyti priimti statymus ir (arba) juos anuliuoti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog Tarnyba pažeidė Įstatymo 201 straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą, teigdama, kad pareiškėjas negali organizuoti lošimų, vadovaudamasis Reglamentu, yra nepagrįsti.

12. Dėl antrojo pareiškėjo argumento, kad Tarnyba pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą atsakomybės už priimtus sprendimus principą, t. y. sukūrusi teisėtus lūkesčius pareiškėjui ir Lošėjui, jog lošimas vyks pagal Reglamentą, praėjus 2 metams po Reglamento patvirtinimo, Tarnyba nurodė, jog organizuoti lošimus, vadovaujantis Reglamentu, negalima, teismas pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjas negalėjo remtis ar taikyti Reglamento nuostatų, nėra. Įsakyme nėra teiginių, kuriais kvestionuojamas Reglamento nuostatų teisėtumas ar pareiškėjo teisė remtis šiomis nuostatomis. Teismo posėdyje tai dar kartą pabrėžė ir atsakovo atstovas, nurodydamas, kad ginčas yra dėl netinkamo Reglamento taikymo, t. y. dėl to, jog Bendrovė pasirinko netinkamą procedūrą.

13. Aptaręs Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. DIE-803 patvirtintų Ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimo automatais patikrinimo taisyklių 1, 46 ir 47 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad lošimų organizavimas yra valstybės griežtai reglamentuojama sritis, taigi bet kokie veiksmai turi būti atliekami laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Iš Įsakymo bei byloje pateiktų rašytinių dokumentų turinio galima daryti išvadą, jog Tarnyba, skirtingai nei nurodo pareiškėjas, veikė savo kompetencijos ribose ir atliko veiksmus, kurie yra reglamentuoti teisės aktuose, t. y. vadovaudamasi teisės aktuose nustatytais kriterijais įvertino Lošėjo Pranešime nurodytas aplinkybes, Bendrovės pateiktus paaiškinimus, Nuotolinio lošimo sutarties nuostatas, Reglamento taisykles, kitus teisės aktus ir surinktą informaciją. Taigi, nors, pareiškėjo nuomone, vykdydama jos priežiūrą, Tarnyba galėjo pasirinkti minimalios jai taikytinos administracinės naštos principą, o ne taikyti tariamam pažeidimui neproporcingą procedūrą, versti rinkti papildomus įrodymus ir teikti atsakymus, su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi informacijos, pateiktų dokumentų bei išsakytų argumentų pakankamumo įvertinimas yra priskirtas tikrintojo ir Tarnybos kompetencijai.

14. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš Įsakymo turinio, Tarnyba vertino ir tyrė visas su nagrinėjamu atveju susijusias aplinkybes bei pateiktus argumentus, t. y. ne vieną kartą raštu kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti detalius paaiškinimus, atliko tiek Lošėjo, tiek ir kitų su juo siejamų asmenų apklausas, analizavo Reglamento nuostatas, tikrino surinktą informaciją. Visa surinkta informacija ir šalių pateikti argumentai yra susisteminti Įsakyme, iš kurio matyti, jog be visų reikšmingų aplinkybių buvo vertinamas ir Lošėjo elgesys. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, jog atsakovas Įsakymą priėmė šališkos procedūros pagrindu, kadangi jame yra nurodyta tiek pareiškėjo, tiek Lošėjo pozicija, jų išsakyti argumentai ir buvo atliktas jų vertinimas nurodytų aplinkybių kontekste.

15. Teismas pažymėjo, kad tiek Įsakyme, tiek ir atsiliepime teismui Tarnyba detaliai išdėstė, kaip buvo apskaičiuota sankcija. Iš Įsakymo turinio matosi, kad Tarnyba taikė Aprašo 5 punktą ir baudos dydį apskaičiavo nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka:

1) pirmuoju etapu, vadovaujantis Įplaukų ir išmokėtų laimėjimų ataskaitos duomenimis už praėjusius finansinius metus, nustatytos bendrosios metinės bendrovės pajamos – 20 122 965 Eur; 0,1 ir 0,5 procento, šios sumos atitinkamai sudaro 20 123 Eur ir 100 615 Eur, o baudos vidurkis yra 60 369 Eur;

2) antruoju etapu buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – Bendrovė patikrinimo metu bendradarbiavo su Tarnyba, laiku teikė prašomą informaciją, pareiškėjas ir jo darbuotojai anksčiau nėra bausti už analogiškus pažeidimus, o sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta;

3) trečiuoju baudos apskaičiavimo etapu buvo vertintos Įstatymo 292 straipsnio 5 dalies 1–4 ir 6 punktuose nurodytos subjekto padėtį gerinančios arba bloginančios aplinkybės. Nustatyto Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pažeidimo pobūdis ir trukmė – pažeidimas susijęs su lošimų organizavimu ne pagal lošimo reglamentą, pažeidimas pradėtas 2020 m. spalio 12 d. (Bendrovė priėmė sprendimą apriboti Lošėjo statymus, 2021 m. gegužės 20 d. nepateikė Lošėjui paaiškinimo apie taikomo ribojimo priemones) ir buvo tęsiamas iki 2021 m. gegužės 20 d., kai Bendrovė, turėdama teisinį pagrindą, priėmė sprendimą nutraukti Nuotolinio lošimo sutartį su Lošėju.

Nustatyta, kad konstatuoto pažeidimo pobūdis lemia, jog jis negali būti pašalintas – Bendrovei nustačius Lošėjo padarytą Įstatymo 202 straipsnio 1–3 dalių pažeidimą ir dėl to nutraukus su Lošėju sudarytą Nuotolinio lošimo sutartį, šios sutarties galiojimo laikotarpiu (2020 m. spalio 12 d.) neteisėtai nustatyti ribojimai Lošėjo statymų sumai negali būti pašalinti. Iš pažeidimo gautų Bendrovės pajamų, kitokios turtinės naudos ar išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis nenustatytas, taip pat nenustatyta, kad Bendrovės pažeidimas būtų padarytas tyčia.

Bendrovė ar jos darbuotojai nėra anksčiau bausti už analogiškus pažeidimus ir jiems nebuvo taikytos poveikio priemonės. Įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę ir kitas minėtas aplinkybes, antruoju baudos skyrimo etapu nustatytas baudos dydis – 42 258 Eur – nebuvo keičiamas. Įvertinus tai, kad Įstatymo 292 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog Tarnyba Bendrovei skiria baudą, ne didesnę kaip 15 000 Eur, o vadovaujantis Aprašu apskaičiuotas baudos dydis yra 42 258 Eur, Bendrovei buvo skirta 15 000 Eur bauda.

16. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad, individualizuodama sankciją, Tarnyba rėmėsi Įstatyme nustatytais kriterijais, taip pat Aprašu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjui buvo paskirta neproporcinga sankcija. Teismas pateikė motyvus dėl šalių argumentų, susijusių su Bendrovės netinkamu Reglamento nuostatų taikymu, ir pareiškėjo argumentus atmetė. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo sutikti su Bendrovės teiginiu, jog sankcija jai apskritai neturėjo būti taikoma.

17. Papildomai teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria rėmėsi pareiškėjo atstovas, teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, kadangi kiekvienos bendrovės reglamentas yra individualus. Teismas sutiko, kad tam tikros nuostatos gali sutapti, tačiau jų išdėstymas ir formuluotės skiriasi. Teismas akcentavo, kad ginčas šioje byloje kilo dėl netinkamo Bendrovės Reglamento nuostatų taikymo. Siekiant išsiaiškinti, ar nagrinėjamu atveju teismas gali remtis pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reiktų palyginti pareiškėjo ir kitos lošimų bendrovės patvirtintų reglamentų nuostatas, o tai reikštų, jog teismas peržengtų šios bylos nagrinėjimo ribas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atstovo teismo posėdyje išsakyti argumentai, jog Tarnyba neturi duomenų, kokiais įrodymais remiantis buvo priimtas Įsakymas, t. y. neturi patikrinimo bylos, todėl Įsakymo priėmimo procedūra yra neteisėta, negali būti pagrindu panaikinti Įsakymą, kadangi byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie minėtus teiginius pagrįstų.

18. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti ginčijamas Įsakymo dalis.

19. Teismas akcentavo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą, ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėjo. Teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

20. Atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimas buvo priimtas ne pareiškėjo naudai, teismas sprendė, kad jo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas.

III. 21. Pareiškėjas UAB „Olympic Casino Group Baltija“ apeliaciniame skunde prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, o šio reikalavimo netenkinus – bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22. Savo poziciją Bendrovė grindė šiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo dėl Reglamento suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, išaiškino, kad lošimų organizatorius savo nuožiūra neturi teisės riboti dalyvavimo nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir / arba pažeidinėja Reglamento nuostatas. Toks išaiškinimas grindžiamas argumentu, jog Reglamento 21.2 punkto nuostata yra specialioji Reglamento 6 punkto nuostatos atžvilgiu. Nei Tarnyba, nei teismas nepaaiškino, kodėl tuo pačiu metu negalėjo būti taikomas ir Reglamento 6 punktas, ir 21.2 papunktis, nors tokio draudimo nėra nustatyta.

22.2. Tarnyba pakeitė iki tol buvusią Reglamento taikymo ir aiškinimo praktiką, o teismas tai patvirtino, t. y. iš esmės buvo įteisinta Reglamento ex post (po fakto, paskesnė) kontrolė, į kurią Tarnyba neturi teisės.

22.3. Įsakymo palikimas galioti lemia nesąžiningo lošimo prevencijos priemonių rato sumažėjimą ir iš esmės yra nukreiptas į galimybę nesąžiningiems lošėjams kuo ilgiau lošti didelėmis sumomis. Įsakymas taip pat neatitinka valstybės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politikos tikslų.

22.4. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos dėl Reglamento. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo pareiškėjo Reglamento 6 punkto aiškinimą, kaip leidžiantį savo nuožiūra nustatyti limitus panašiose situacijose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019). Pirmosios instancijos teismas ignoravo, kad 2019 m. analogiškoje situacijoje Tarnyba gynė Reglamento 6 punktą ir teisę jį taikyti. Reglamentas ginčo požiūriu ir jo 6 punktas buvo tas pats tiek 2019 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje, tiek nagrinėjamu atveju. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad derėtų lyginti skirtingų lošimo bendrovių reglamentus, yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rėmėsi būtent pareiškėjo Reglamentu.

22.5. Vienas iš pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų buvo tai, kad jis, nustatydamas limitus, neprivalo Lošėjui pateikti motyvų. Teismas nepateikė argumentų dėl Bendrovės pareigos nurodyti motyvus ir tai yra absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas.

22.6. Teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad Reglamento 6 ir 21 punktus sieja bendrosios bei specialiosios normų santykis, todėl Reglamento 6 punktas negalėjo būti taikomas. Tarp Reglamento 6 ir 21 punktų nėra konkurencijos ar kolizijos.

22.7. Teismo išvada, kad nėra įrodymų dėl patikrinimo bylos neegzistavimo, yra nepagrįsta. Įsakymas yra neteisėtas, kadangi buvo priimtas neturint patikrinimo medžiagos.

23. Atsakovas Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ apeliacinį skundą atmesti ir Bendrovės prašymo atlyginti teismo išlaidas netenkinti.

24. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, atsakovas pažymėjo, kad teismas, atmesdamas Bendrovė skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris yra pagrįstas faktiniais bylos duomenimis; teismo sprendimo motyvai yra argumentuoti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą. Tarnybos nuomone, teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino bei tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas.

25. Pacitavusi Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 201 straipsnio 1 dalies nuostatas, Tarnyba sutiko su teismo padarytas išvada, kad Įsakyme nėra akcentuojama, jog Bendrovei draudžiama vadovautis Reglamento nuostatomis, o pabrėžiama, kad pareiškėjas pritaikė netinkamą Reglamento punktą, t. y. nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog UAB „Olympic Casino Group Baltija“ negalėjo remtis ar taikyti Reglamento nuostatų, nėra. Įsakyme nėra teiginių, kuriais kvestionuojamas Reglamento nuostatų teisėtumas ar pareiškėjo teisė remtis šiomis nuostatomis; ginčas yra dėl netinkamo Reglamento taikymo, t. y. dėl to, kad Bendrovė pasirinko netinkamą procedūrą.

26. Pacitavęs Reglamento 6 punkto ir 21.2 papunkčio bei Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto nuostatas, atsakovas pažymėjo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog įvertinus minėtas Reglamento normas lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais, nagrinėjamu atveju Bendrovė, nustačiusi, kad lošėjas daro statymus už galbūt sutartas varžybas, turėjo remtis Reglamento 21.2 papunkčiu arba, nustačiusi kelių asmenų susitarimus, atliekant statymus, remtis priedo Nr. 1 56 punkto nuostatomis, o ne Reglamento 6 punktu.

Tarnyba akcentavo, kad tokią išvadą teismas padarė įvertinęs minėtų Reglamento nuostatų turinį. Atsakovas pažymėjo, kad Reglamento 6 punktas yra abstraktaus turinio bendroji norma, nustatanti pareiškėjo teisę vienašališkai, be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą, kai lošėjai, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir (arba) pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka.

Skirtingai nei Reglamento 6 punktas, Reglamento 21.2 papunktis ir priedo Nr. 1 56 punktas yra specialiosios nuostatos, kuriose detalizuojama, kokios poveikio priemonės taikomos ar kokia procedūra pradedama, kai įtariama, kad būtent nesąžininga veikla lėmė lažybų įvykio baigtį, ar nustatoma, jog asmenys statymus atlieka susitarę. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad Bendrovė ne viename jai teiktame paaiškinime akcentavo, jog limitą Lošėjo statymams pradėjo taikyti įtarusi, kad jis lošia nesąžiningai – atlieka statymus dėl tų sporto įvykių, kurie galbūt yra iš anksto sutarti, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, jog turėjo būti taikomas Reglamento 6 punktas, o ne 21.2 papunktis.

Nors pareiškėjas teigė, kad Reglamento 21.2 papunktyje nustatytos procedūros netaikė, kadangi neturėjo pakankamai duomenų apie galbūt sutartas varžybas, tačiau minėtame papunktyje nėra nustatyta, jog pranešti apie galbūt sutartas varžybas galima tik turint tam pakankamai duomenų. Reglamento 21.2 papunktyje yra nustatyta, kad atitinkamai procedūrai taikyti pakanka vien įtarimo apie galbūt sutartas varžybas. Atsakovo nuomone, atsižvelgus į tai UAB „Olympic Casino Group Baltija“ argumentai, jog Tarnyba pažeidė Įstatymo 18 straipsnį ir 201 straipsnį, laikytini nepagrįstais.

27. Tarnyba taip pat pritarė teismo vertinimui, kad Reglamento 6 punkto nuostata, kuria rėmėsi Bendrovė, pritaikydama ribojimus M. B. statymų sumai, yra bendroji norma, o Reglamento 21.2 papunktyje ir Reglamento priedo Nr. 1 56 punkte yra įtvirtintos specialiosios nuostatos Reglamento 6 punkto atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, kad specialioji norma turi viršenybę prieš bendrąją normą, Bendrovė, įtarusi sutartas varžybas, turėtų vadovautis Reglamento 21.1 papunkčiu, o nustačiusi kelių asmenų susitarimus atliekant statymus, prioritetiškai turėtų taikyti Reglamento priedo Nr. 1 56 punktą, tačiau pareiškėjas abiem atvejais rėmėsi bendrąja Reglamento 6 punkto nuostata.

28. Atsakovas taip pat sutiko su teismo pozicija, kad Bendrovės atstovo teismo posėdyje išsakyti argumentai, jog Tarnyba neturi duomenų, kokiais įrodymais remiantis buvo priimtas Įsakymas, t. y. neturi patikrinimo bylos, todėl Įsakymo priėmimo procedūra yra neteisėta, negali būti pagrindu panaikinti Įsakymą, kadangi byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie minėtus teiginius pagrįstų. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad visa su patikrinimu susijusi medžiaga yra renkama ir saugoma elektroniniu būdu Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje, o UAB „Olympic Casino Group Baltija“ turėtų būti žinoma jos teisė, pasibaigus patikrinimui, susipažinti su patikrinimo metu surinkta medžiaga, todėl Bendrovės argumentas, kad atsakovas negali pagrįsti, kokiais dokumentais remiantis buvo priimtas Įsakymas, yra nemotyvuotas ir nelogiškas bei turėtų būti laikomas Bendrovės gynybine pozicija ir siekiu išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

IV. 29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1577-1047/2023 pareiškėjo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

30. Aptaręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su atliktu tyrimu ir Bendrovei skirta sankcija, dėl kurių nėra ginčo, apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad ginčas kilo tik dėl Tarnybos Įsakymo dalių (Įstatymo pažeidimų konstatavimo ir motyvavimo bei baudos skyrimo).

31. Pacitavusi Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Reglamento I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 6 punkto nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pozicija, kodėl buvo nustatyti ribojimai trečiajam suinteresuotam asmeniui, nėra nuosekli:

i) Bendrovė nurodė, jog trečiojo suinteresuoto asmens statymams limitas buvo pradėtas taikyti po to, kai buvo nustatyta, kad jis lošia nesąžiningai (atlieka statymus būtent dėl tų sporto įvykių, kurie galbūt yra iš anksto sutarti, atlieka statymus žemesnės lygos varžybose, skirtumas tarp statymo koeficientų ir galutinių yra 35 ir 125 proc.) (UAB „Olympic Casino Group Baltija“ 2021 m. birželio 4 d. atsakymas Tarnybai ir 2021 m. birželio 29 d. raštas Tarnybai); ii) pareiškėjas nurodė, kad limitas trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pradėtas taikyti ne kaip sankcija už neva padarytą lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą, o kaip prevencinė priemonė, siekiant išvengti klaidų, didelių statymų rizikos ir kita (Bendrovės 2021 m. rugsėjo 22 d. raštas Tarnybai); iii) pareiškėjas nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens statymams limitas buvo pradėtas taikyti, kadangi kilo įtarimų apie galimą nesąžiningą lošimą ir Įstatymo galimus pažeidimus (UAB „Olympic Casino Group Baltija“ skundo teismui argumentai).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad skunde teismui buvo remiamasi keliomis Reglamento nuostatomis iš karto – „kėsinosi pažeisti ir / arba pažeidė Reglamento nuostatas, lošė nesąžiningai arba atliko kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka“, taip pat skunde teismui buvo akcentuojama Bendrovės teisė vienašališkai be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjui laikantis tokios kintančios pozicijos, lieka neaišku, kokie tikrieji 2020 m. spalio 12 d. sprendimo nustatyti ribojimus maksimaliai statymų sumai motyvai (M.

B. nesąžiningas elgesys, įtarimai apie galbūt nesąžiningą Lošėjo elgesį; sprendimas riboti statymus yra be motyvų). Teisėjų kolegija akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, lošimų organizatoriaus teisė riboti asmens (lošėjo) dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su asmens (lošėjo) padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais, tačiau būtina aiškintis, dėl kokių priežasčių lošimų organizatorius trečiojo suinteresuoto asmens atliekamus statymus vertino kaip didesnės rizikos statymus, ir ar tokios priežastys yra pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamos su teisės aktų reikalavimais.

Atsižvelgęs į tai, kad Tarnybai pareiškėjas teikė paaiškinimus ir įrodymus apie M. B. elgesį, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog 2020 m. spalio 12 d. sprendimo motyvai kildintini iš Lošėjo elgesio vertinimo, kaip neatitinkančio Reglamento 6 punkto; aplinkybė, ar M. B. elgesys sudarė pagrindą taikyti Reglamento 6 punktą, nagrinėjamoje byloje sudaro įrodinėjimo dalyką.

32. Remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalies, 81 straipsnio, 86 straipsnio 2 dalies bei 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktų nuostatomis ir patikrinusi Bendrovės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Įsakymo 2 ir 3 punktus bei juos pagrindžiančius motyvus įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatavo, kad teismas laikėsi Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai surinko ir įvertino byloje esančius įrodymus bei skundo argumentus.

Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (įskaitant rašytinius įrodymus ir liudytojo parodymus). Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjas neįrodė, jog M. B. 2020 m. spalio 12 d. sprendimo priėmimo metu būtų elgęsis nesąžiningai ar kėsinęsis pažeisti įstatymus. Bendrovės nurodytos Lošėjo elgesio charakteristikos (atlieka statymus tik dėl tų sporto įvykių, kurie galbūt yra iš anksto sutarti, niekada neatlieka statymų aukštesnės lygos varžybose, stato sumomis, kurios yra 20–30 kartų didesnės, nei įprasta tokiose varžybose, statymus atlieka už tuos įvykius, kuriuose koeficientai keičiasi drastiškai), vertinant jas atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos įrodymų visumą, neįrodo, kad M.

B. elgėsi nesąžiningai ar kėsinosi pažeisti Įstatymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad taip pat yra svarbu, jog nesutampa pareiškėjo įtarta Lošėjo elgesio priežastis (statymai dėl tų sporto įvykių, kurie galbūt yra iš anksto sutarti) ir vėliau M. B. atliktas pažeidimas (dalyvavimas nuotoliniuose lošimuose, prisijungus ne prie savo vardu sukurtos paskyros) bei tai, kad Bendrovė, įtarusi nesąžiningą Lošėjo elgesį, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl tyrimų. Teisėjų kolegija akcentavo, kad teikdamas paaiškinimus Tarnybai, pareiškėjas pripažino, jog nors Bendrovei ir buvo kilusios abejonės, jog konkrečios sporto varžybos gali būti sutartos, nebuvo gauta pakankamai informacijos, sudarančios pagrindą stabdyti laimėjimų išmokėjimus visiems lažybose dalyvavusiems ir laimėjusiems lošėjams.

Taip pat byloje nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamais Įsakymo punktais nesiekiama pažeisti ar yra pažeidžiami valstybinės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politikos tikslai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad teismas bylos aplinkybių nevertino taip, kaip yra palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo prieiti prie išvados, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neįrodė, jog 2020 m. spalio 12 d. sprendimo priėmimo metu M. B. elgesys sudarė pagrindą taikyti Reglamento 6 punkto nuostatas „kėsinosi pažeisti ir / arba pažeidė Reglamento nuostatas, lošė nesąžiningai arba atliko kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka“. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiti pareiškėjo, Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo motyvai (dėl Reglamento normų turinio, bendrosios ir specialiosios normos santykio ir kt.) nėra reikšmingi ir niekaip nekeičia teisėjų kolegijos vertinimo nagrinėjamoje byloje, todėl jie yra pertekliniai ir buvo pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė, 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus pareiškėjo maksimaliai statymų sumai, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą).

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad dėl pažeidimo, jog Bendrovė, 2021 m. gegužės 20 d. atsakyme į pareiškėjo pretenziją nenurodydama tokio ribojimo priežasčių, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, aktualūs yra Reglamento 31 ir 32 punktai.

35. Pacitavusi Reglamento 31 ir 32 punktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo su 2021 m. gegužės 3 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Bendrovę: „Prieš mažesnį nei vienerių metų laikotarpį apribojote mano paskyrai maksimalią statymo sumą 5–10 kartų mažesnę, nei būna paprastiems klientams. Seniau, tai galėdavote argumentuoti kaip „vidaus taisyklėmis“ ir „reglamentu“. Dabar Tarnyba prašo aiškiai įvardinti priežastį, kodėl mano paskyrai buvo pritaikyti apribojimai ir taip drastiškai sumažinta maksimali statymo suma. Jei jos nepateiksite, prašau atstatyti maksimalią statymo sumą į tokią, kokia buvo iki sumažinimo. Jei to nepadarysite, šis skundas keliaus LPT adresu ir už tai gresia teisiniai nemalonumai“ (kalba netaisyta). Bendrovė 2021 m. gegužės 20 d. pateikė atsakymą, kuriame yra nurodyta, kad teisę vienašališkai riboti maksimalaus statymo sumą jai suteikia Reglamento 6 punktas, pagal kurį ji savo nuožiūra turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir / arba pažeidinėja Reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka. Tokiems lošėjams lošimų organizatorius vienašališkai be papildomo perspėjimo turi teisę riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą. Teisėjų kolegija pritarė Tarnybos padarytai išvadai, kad, nors buvo nurodyta Reglamento nuostata, tačiau konkrečiai M. B. taikytų ribojimų priežastis nebuvo nurodyta. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas informaciją buvo perdavęs atitinkamoms institucijoms ir tokių duomenų atskleidimas galėjo pakenkti atitinkamų institucijų atliekamiems tyrimams ar draudžiamas įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį pažeidimą, ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog šiuo aspektu teismo sprendimas yra nemotyvuotas bei nebuvo atsakyta į pareiškėjo skundo argumentus, atmetė.

36. Pacitavęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių bei 87 straipsnio 4 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo turinys patvirtina, jog sprendime buvo pateikti argumentai dėl visų pareiškėjo reikalavimų, jis yra motyvuotas, jame nurodyti įstatymai ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, dėl kurių Bendrovės skundas buvo atmestas, sprendimas yra aiškus ir suprantamas, jame nėra jokių dviprasmybių; teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais skundo reikalavimais (jo skundą atmetė), įvertino Bendrovės nurodytas aplinkybes (skundo pagrindas), dėl kurių buvo prašoma panaikinti skundžiamus Įsakymo punktus ir jų motyvus, įvertino atskiras pareiškėjo skundo argumentų grupes, konkrečiai nurodė, kad neesminius argumentus taip pat įvertino, kaip neturinčius įtakos teismo galutinei nuomonei, t. y. sprendimas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad UAB „Olympic Casino Group Baltija“ skunde nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, jog Tarnybos išvada dėl Bendrovės 2021 m. gegužės 20 d. atsakymo M. B. nemotyvuotumo yra nepagrįsta ar neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos nuomone, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

38. Pacitavusi Įstatymo 291 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 292 straipsnio 3 dalies nuostatas, teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad Tarnyba, individualizuodama sankciją, rėmėsi Įstatyme nustatytais kriterijais, taip pat Aprašu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog Bendrovei buvo skirta neproporcinga sankcija; apeliaciniame skunde šią išvadą paneigiančių argumentų nėra.

39. Apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad nebuvo vadovautasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje eA-996-525/2019), kadangi minėta ir kita Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-830-821/2023) vadovaujamasi tiek, kiek yra aktualu nagrinėjamai bylai. Teisėjų kolegija vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje eA-996-525/2019 pateiktais išaiškinimais, kad lošimų organizatoriaus teisė riboti asmens (lošėjo) dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su asmens (lošėjo) padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais, tačiau būtina aiškintis, dėl kokių priežasčių lošimų organizatorius taip įvertino trečiojo suinteresuoto asmens elgesį ir ar tokios priežastys yra pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamos su teisės aktų reikalavimais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais aspektais, kai nesutampa apeliaciniame skunde nurodytų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika vadovautis nėra teisinio pagrindo; nagrinėjamoje byloje analizuojama kitokia faktinė situacija (kokiais motyvais, kokiomis aplinkybėmis, kokie veiksmai atlikti, kiek ir kokiose srityse ribojami statymai ir t. t.), kitokios tiek tekstine išraiška, tiek turinio prasme Reglamento nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 atžvilgiu.

40. Pacitavusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamos Įsakymo dalys turėtų būti panaikintos dėl pagrindinių procedūrų pažeidimų, visos tyrimo medžiagos nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad į bylą teismas išreikalavo visą tyrimo medžiagą, kuria remiantis buvo priimtas Įsakymas: trečiojo suinteresuoto asmens skundą Tarnybai, atsakovo tarnybinius pranešimus, raštus, patikrinimo aktus, Tarnybos direktoriaus įsakymus, Bendrovės atsakymus, atsiliepimą į patikrinimo aktą, Komisijos išvadą, garso įrašus ir kita. Tarnyba pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad pateikė visą medžiagą, o pareiškėjas, teigdamas, jog byloje nėra visos tyrimo medžiagos, jos galbūt nebuvo ir procedūros eigoje, be subjektyvių samprotavimų nepateikė jokių šio teiginio įrodymų. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad teismas pagrįstai šiuos argumentus atmetė kaip hipotetinius ir neįrodytus bei pirmosios instancijos teismo atliktam vertinimui pritarė.

41. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau jų neanalizavo.

42. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, priėmė teisingą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl Bendrovės apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

43. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog galutinis procesinis sprendimas iš esmės buvo priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl Bendrovės prašymo priteisti teismo išlaidas netenkino.

V. 44. Pareiškėjas UAB „Olympic Casino Group Baltija“ pateikė prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1577-1047/2023 (nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. eI2-627-596/2023 laikytinas rašymo apsirikimu) ir bylą perduoti administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo, išnagrinėjus bylą iš naujo, priimti naują procesinį sprendimą – panaikinti skunde nurodytą Įsakymo 2 punkto dalį ir 3 punktą bei šias Įsakymo dalis pagrindžiančius motyvus, o taip priteisti pareiškėjo patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

45. Aptarusi faktines bylos aplinkybes, Bendrovė prašymą atnaujinti procesą grindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais. Pareiškėjas nurodo tokius argumentus:

45.1. Yra akivaizdu, kad, jeigu lošimai organizuojami pagal Reglamentą (Įstatymo 18 str. 1 d.), lošimų organizatorius turi teisę naudotis Reglamente nustatytomis teisėmis. Priešingas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, kad Reglamente nustatytoms teisėms pasinaudoti lošimų organizatorius turi atlikti Reglamente nenustatytus veiksmus, yra akivaizdi Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo klaida. Įsakymas, kuriame nurodomas Bendrovės Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pažeidimas, sudaro galimybę nesąžiningiems lošėjams kuo ilgiau lošti didėlėmis sumomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Įsakymą įvertino kaip teisėtą, remiantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, tačiau teisėjų kolegija skirtingai ir siaurinamai aiškino Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, nei šios dalies aiškinimas yra suformuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, todėl buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas.

45.2. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo nukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies taikymo praktikos. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lošimai yra organizuojami pagal lošimo reglamentą.

45.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, leidžiančią lošimų organizatoriui savo nuožiūra ir be motyvų atskleidimo nustatyti ribojimus lošėjams, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta lošimų organizatoriaus reglamente. Tokia taisyklė buvo nustatyta tiek byloje dėl Bendrovės Reglamento tos pačios nuostatos aiškinimo, tiek ir kito lošimo organizatoriaus byloje.

45.4. Dėl Reglamento 6 punkto nuostatos šiuo metu yra priimtos trys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys ir vienintelėje 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Reglamento 6 punktas pareiškėjui nesuteikia teisės nustatyti limitus savo nuožiūra situacijose, kai yra įtariamas nesąžiningas lošimas, bei pabrėžė, kad Bendrovė neįrodė, jog Lošėjo elgesys sudarė pagrindą taikyti Reglamento 6 punkto nuostatas. 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019 ir 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad lošimų organizatoriai, Reglamente esant tokioms nuostatoms, kokia yra Reglamento 6 punkto nuostata, turi teisę savo nuožiūra riboti statymų limitus, apie ribojimų motyvus lošėjui nepranešdami.

45.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019 panašioje situacijoje išaiškino, kad lošimų organizatorius turi teisę savo nuožiūra ir nepranešdamas motyvų nustatyti limitų lošėjui, jeigu tokia teisė yra nustatyta lošimų reglamente. Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2017 m. priimto įsakymo, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „Orakulas“, kurio teises ir pareigas reglamento požiūriu perėmė pareiškėjas, gali naudotis Reglamento 6 punkte nustatyta teise nustatyti maksimalius limitus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį Tarnybos įsakymą paliko galioti. Lošėjo teisė buvo apribota labai panašiomis aplinkybėmis – bendrovė jam nurodė nenorinti prisiimti didesnės rizikos statymuose su juo, taip pat, kad pareiškėjui nebuvo atsisakyta priimti bet kurį pasiūlytą atlikti statymą, todėl Įsakymo argumentai, susiję su nuotolinio lošimo organizavimo reglamento redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., 27 punktu bei redakcijos, įsigaliojusios 2016 m. rugsėjo 1 d., priedo Nr. 1 2 punktu nėra pagrįsti; įvertinusi byloje esančius duomenis, kad pareiškėjas galėjo atlikti neriboto dydžio statymus už kitas sporto šakas ir statymus, ne didesnius nei 1 Eur už krepšinį, teisėjų kolegija sutiko su tokia pozicija. Šiuo atveju Lošėjui taip pat buvo nustatytas limitas tik žemesnio lygio varžybose, įtariant, kad jose laimėjimai buvo iš anksto sutarti, tačiau jis ir toliau turėjo galimybę laimėti iki 500 Eur, atlikdamas statymus top lygos varžybose. Byloje Nr. eA-996-525/2019 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad lošimų organizatoriaus lošimo reglamento nuostatos lošimų organizatoriui suteikia teisę apriboti asmens dalyvavimą lošimuose bei lošimų organizatorius tokių apribojimų priežasčių neprivalo motyvuoti.

45.6. 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad UAB „Tete-a-tete“ kazino turi savarankišką teisę nustatyti statymo limitus. Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos direktoriaus įsakymo, kuriame buvo nustatyta, jog UAB „Tete-a-tete“ kazino pažeidė Įstatymo18 straipsnio 1 dalį, kadangi lošimo reglamento 15.3 punktas UAB „Tete-a-tete“ kazino nesuteikia teisės taikyti statymų ribojimų, nenustačius lošimo reglamento ar kitų teisės aktų pažeidimo. Remdamasis byloje Nr. eA-996-525/2019 pateiktais išaiškinimais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar kartą patvirtinimo, kad Įstatymo18 straipsnio 1 dalis bei atitinkamai lošimo reglamente įtvirtintos nuostatos lošimo organizatoriui suteikia savarankišką teisę savo nuožiūra nustatyti limitus bei lošimų organizatorius neprivalo dėl tokių savo veiksmų pateikti motyvų. Be kita ko, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netgi nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019 turi precedento reikšmę.

45.7. 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo jau suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir netinkamai taikė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjas šioje situacijoje negalėjo remtis Reglamento 6 punktu. Galiojant minėtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, Bendrovė, skirtingai nei yra nustatyta Reglamente, neturi teisės savo nuožiūra nustatyti limitų, asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir / arba pažeidinėja Reglamento nuostatas. Visuomenei ir konkretiems subjektams reikalaujant riboti galbūt probleminius lošėjus, pareiškėjas, pagal 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį, negali atlikti jokios prevencijos, neturėdamas padarytų teisės normų pažeidimų ar nesąžiningų veiksmų įrodymų, kurių jis neprivalo turėti pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nutarė, kad Bendrovė privalo turėti neteisėtų Lošėjo veiksmų įrodymus ir juos pateikti teismui, Tarnybai ir Lošėjui, todėl šis teismas nepagrįstai nukrypo nuo savo suformuotos praktikos ir skirtingai aiškino bei taikė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, palyginti su aptartais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais bylose dėl tos pačios arba turiniu analogiškos reglamento nuostatos, kuriose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog Reglamente įtvirtinta lošimų organizatoriaus teisė turėtų būti suprantama kaip savarankiška teisė savo nuožiūra nustatyti limitus bei nepateikti dėl to motyvų.

45.8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį, priešingai nei tai padarė kitose dvejose bylose, neatsižvelgė į Reglamento dalį, kurioje yra nustatyta, kad „<...> įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir / arba pažeidinėja reglamento nuostatas <...>“. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo tik fragmentą iš nebaigtinio sąrašo, tačiau 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi padarė neigiamos įtakos visam Reglamento 6 punktui, o tai lėmė nukrypimą nuo anksčiau suformuotos teismų praktikos. Ankstesnė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra aiški, kategoriška ir nedviprasmiška, todėl nebuvo pagrindo nuo jos nukrypti, tuo labiau, nepateikus jokių motyvų, kodėl toks nukrypimas buvo padarytas.

45.9. Jeigu administracinė byla bus atnaujinta šiuo pagrindu, yra akivaizdu, kad esant dviem analogiškoms nutartims, pagal kurias Reglamento 6 punktas yra aiškinamas taip, kaip jį aiškina pareiškėjas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą vienintelio esminio klausimo – Reglamento 6 punkto aiškinimo – apimtyje, priims naują procesinį sprendimą – Įsakymą, kuriame buvo pateiktas priešingas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iki šiol suformuotai Reglamento 6 punkto aiškinimo praktikai, panaikinti.

45.10. Aiškinimas, kad lošimų organizatorius, neatskleisdamas pagrindų ir neturėdamas įrodymų dėl neteisėtų veiksmų, negali apriboti lošėjo statymų, formuoja ydingą praktiką, kuri lems, kad lošėjai galės nesąžiningai lošti iki tol, kol neįsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje. Atsižvelgus į tai, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį, pareiškėjas turi teisę limitus taikyti savo nuožiūra, o pagal 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį – tokios teisės neturi, kol nėra priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis atitinkamam lošėjui, yra būtina suformuoti vienodą Reglamento 6 punkto (Įstatymo 18 str. 1 d.) taikymo praktiką.

45.11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai taikė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, aiškindamas Reglamento 6 punktą, ir taip padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, todėl buvo priimta neteisėta 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis. Minėtoje nutartyje buvo padarytas akivaizdus Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kadangi ginčas buvo išnagrinėtas nesiremiant Reglamento 6 punkto turiniu, pagal kurį, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti organizuojamas ginčo lošimas. Iš Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir Reglamento 6 punkto nuostatų matosi, kad Bendrovė turėjo teisę savo nuožiūra, t. y. be jokių įrodymų, nustatyti ribojimus Lošėjui. 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priešingai ankstesnėms Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartims dėl to paties Reglamento 6 punkto, buvo išaiškinta, kad pareiškėjas privalėjo įrodyti papildomas aplinkybes. Akivaizdesnių įrodymų, nei pačių nuostatų turinys, negali būti.

45.12. Kai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje Reglamento 6 punkto nuostatoje buvo atrastos papildomos pareiškėjo pareigos, nors nei pagal Įstatymą, nei pagal jo 18 straipsnio 1 dalį tokių pareigų nėra, tai patvirtina ir 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties nekonkretumas – ką kitaip turėjo padaryti Bendrovė – Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies (taip pat ir Reglamento 6 p.) nuostata buvo akivaizdžiai pažeista, o tai turi įtakos neteisėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties priėmimui ir bylos baigčiai.

45.13. Bylos dalį dėl Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies aiškinimo išnagrinėjus iš naujo, galės būti priimtas vienintelis sprendimas – Įsakymą panaikinti, kadangi daugiau klausimų nagrinėjamoje byloje neliko. Reglamento 6 punktas aiškiai pareiškėjui suteikia neribotą diskreciją, jis yra privalomas pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Bendrovei taikė niekur neįtvirtintus papildomus įpareigojimus.

45.14. Reglamentas atitinka visas keliamas azartinių lošimų reguliavimo sąlygas, remiantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, 201 straipsniu ir Tarnybos pozicija. Galiojantis teisinis reguliavimas pagrindžia, kad lošimų organizatorių reglamentai nebūna patvirtinami Tarnybos, jeigu jie prieštarauja azartinių lošimų reglamentavimui, todėl darytina išvada, kad už Reglamento atitiktį Įstatymui yra atsakinga Tarnyba. Reglamentas yra būtent toks reglamentas, apie kurį nurodoma Įstatymo 18 straipsnyje – Reglamentą patvirtino Tarnyba.

45.15. Atsakovas, Įstatyme nustatyta tvarka patvirtinęs Reglamentą ir Įsakymu Bendrovės elgesį pripažinęs neteisėtu, pakeitė savo poziciją, nors joks esminis pokytis nei azartinių lošimų sektoriuje, nei šio sektoriaus įstatymuose įtvirtintame reguliavime, kuris galėtų lemti poreikį keisti Reglamento 6 punktą, neįvyko. Tai, be kita ko, yra ir Bendrovės teisėtas lūkestis, kadangi šiuo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neįvertino, kad, jeigu ir būtų laikoma, jog yra pažeidimas, tai jis yra „naujas“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad jeigu ir buvo koks nors Įstatymo pažeidimas, už jį yra atsakinga būtent Tarnyba.

45.16. Lietuvos vyriausiasis teismas, 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje pritardamas pakeistai Tarnybos pozicijai ir nukrypdamas nuo savo suformuotos praktikos, bylą išsprendė pagal teisę, kuri galbūt atsiras kada nors ateityje, kadangi pagal galiojantį reguliavimą, atsakovo pareiga yra užtikrinti, kad patvirtintas reglamentas atitiktų azartinių lošimų reglamentavimą ir pareiškėjo galėtų būti taikomas. Tai, kad administracinė byla buvo išspręsta pagal neegzistuojančią teisę, yra akivaizdus įrodymas, jog buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos apeliacinės instancijos teismui priimti neteisėtą 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį.

45.17. 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad lošimų organizatoriaus teisė riboti asmens (lošėjo) dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su asmens (lošėjo) padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais, kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismas išaiškino, jog Reglamento 6 punkto negalima aiškinti siaurinamai, kaip buvo padaryta Įsakyme ir 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje. Tai nėra pavienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, o jau vieningai formuojama Įstatymo 18 straipsnio aiškinimo praktika, kadangi 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiesiogiai rėmėsi 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022.

45.18. Šiuo atveju, kaip ir kitais aptariamais atvejais, lošimų organizatoriaus sprendimas nustatyti maksimalių statymo sumų lošėjui ribojimą buvo priimtas pagal Reglamento 6 punktą. Nėra ginčo, kad pareiškėjas analizavo ir vertino Lošėjo veiksmus, tai 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

45.19. Kaip jau minėta, ribojimą Bendrovė nustatė, kadangi Reglamento 6 punkte yra nurodyta ši pareiškėjo teisė. Reglamento 6 punktas nustato tik nebaigtinį sąrašą aplinkybių, dėl kurių lošimo organizatorius apribos asmenims dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose, ir Bendrovei užteko turėti įtarimų (ne įrodymų), kad Lošėjas elgiasi nesąžiningai, galbūt neteisėtai. Reglamento 6 punktas nenustato jokių ribojimų riboti dalyvavimą lošimuose, išskyrus turėti lošimų organizatoriaus nuožiūrą, o tokiai nuožiūrai nei Reglamentas, nei Įstatymas reikalavimų nenustato.

45.20. Pareiškėjas veikė pagal Reglamentą, kaip nustato Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, ir kaip Reglamentas buvo išaiškintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tačiau be jokių argumentų 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje Reglamento 6 punkte įtvirtintą pareiškėjo teisę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškino siaurinamai, t. y. kaip netaikomą tuo atveju, jeigu Bendrovė neįrodo, t. y. nėra neteisėtų veiksmų įrodymų (įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio (pvz., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1821 str.), kadangi kitu atveju pareiškėjas dar galės „neįrodyti“, kad Lošėjas lošė nesąžiningai arba atliko neteisėtus veiksmus.

45.21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019 ir 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 yra akivaizdūs įrodymai, kad buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimti neteisėtą 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį.

46. Atsakovas Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad šis prašymas yra nepagrįstas.

47. Tarnyba pažymi, kad iš Bendrovės pateikto prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje matosi, jog ji iš esmės nesutinka su teismo atliktu UAB „Olympic Casino Group Baltija“ lošimo organizavimo reglamento nuostatų ir kitų faktinių aplinkybių vertinimu. Atsakovo nuomone, prašyme pareiškėjas išdėstė savo subjektyvų vertinimą dėl byloje taikyto teisinio reguliavimo, šio prašymo nepagrįsdamas objektyviais įrodymais ir neįrodęs klaidingų materialiosios teisės normų taikymo faktų, kaip reikalaujama pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką.

48. Tarnyba nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje išsamiai įvertino Bendrovės apeliacinio skundo argumentus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, t. y. dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 ir 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje eA-996-525/2019, bei juos atmetė. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje pareiškėjo poziciją dėl nustatytų ribojimų trečiajam suinteresuotam asmeniui motyvuotai įvertino atsižvelgdamas ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019.

49. 2024 m. liepos 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose UAB „Olympic Casino Group Baltija“ akcentuoja, kad nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo Tarnyba pradėjo aktyviai formuoti praktiką, lošėjams suteikiančią absoliučią teisę lošti bei tikslingai ribojančią lošimų organizatorių galias riboti neatsakingą, nesąžiningą ir patologinį lošimą. Nors viena vertus, atsakovas teigia, kad lošimų organizatoriai negali riboti lošėjų statymų ar uždrausti jiems lošti, kita vertus Tarnyba nurodo, kad nesąžiningiems ir neatsakingiems lošėjams vis dėlto turi būti uždrausta lošti ir tokia atsakomybė tenka lošimų organizatoriams.

UAB „Olympic Casino Group Baltija“ pažymi, kad Tarnyba 2024 m. liepos 1 d. UAB „Tete-a-tete“ kazino skyrė 15 000 Eur baudą už Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kadangi minėta bendrovė nutraukė sutartį su nesąžiningu lošėju; atsakovas nurodė, kad ši bendrovė, nutraukusi sutartį su lošėju po to, kai pastebėjo, kad šis atliko lažybų statymą už įvykio rezultatą po laiko, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį; Tarnyba nurodė, kad UAB „Tete-a-tete“ kazino neturėjo pakankamai neginčijamų įrodymų dėl tokio neteisėto lošėjo elgesio, todėl pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjo nuomone, toks aiškinimas, kad lošimų organizatorius, neatskleisdamas pagrindų ir neturėdamas įrodymų dėl neteisėtų veiksmų, negali apriboti lošėjo statymų, formuoja ydingą praktiką, kuri lems, jog lošėjai galės nesąžiningai lošti iki tol, kol neįsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje arba, kol lošimų organizatorius lošėjui neatskleis savo know-how praktinė patirtis) kaip nustatyti nesąžiningus lošėjus, kuriems lošimas tampa ne pramoga, o patologine problema. Ypač dėl to, kad tokiais atvejais, kaip nurodo Tarnyba, gauti pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų yra beveik neįmanoma.

UAB „Olympic Casino Group Baltija“ pažymi, kad atsakovas 2024 m. gegužės 13 d. skyrė 30 000 Eur baudą UAB „Baltic Bet“ už Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kadangi ši bendrovė ribojo nesąžiningų lošėjų lažybų statymus; Tarnyba nurodė, kad UAB „Baltic Bet“ iš viso negali riboti lošėjų maksimalių statymo sumų, todėl pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas teigia, kad Tarnyba ir toliau formuoja praktiką, kuria nepagrįstai yra apribojama lošimų organizatorių teisė neleisti lošti nesąžiningiems ir neatsakingiems lošėjams.

Bendrovės nuomone, dabartinės praktikos palikimas galioti, ypač be aiškių lošimo organizatorių teisių pagal reglamentą, skatina nesąžiningą lošimą bei padidina pinigų plovimo atvejų tikimybę, tuo labiau, kai pats atsakovas nurodo, kad lošimų organizatoriai turi riboti lošėjų teises, jog neįvyktų atvejai, garsiai nuskambėję žiniasklaidoje 2024 m. pradžioje. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad nurodyti atsakovo įsakymai buvo priimti po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nagrinėjamoje byloje, kurioje, paneigiant Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir Reglamentą, yra išaiškinta, jog lošimų organizatoriai turi remtis įrodymais ir tokius įrodymus atskleisti lošėjams, t. y. atskleisti nesąžiningų lošėjų atpažinimo ir nustatymo įrankius.

Pareiškėjo nuomone, toks praktikos formavimas nėra naudingas nei lošėjams, konkrečiai itin jautriai lošėjų grupei, kurie yra įsitikinę, kad juodojoje rinkoje gali įsigyti nelegalią informaciją apie statymus ir taip beveik garantuotai užsidirbti. Bendrovė pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje lošėjo teisė lošti nebuvo apribota visiškai, tik maksimalūs statymo limitai buvo sumažinti 50 procentų, t. y. tokiu mastu, kad pirkti nelegalią informaciją taptų tiesiog nepelninga, o pareiškėjo įtarimai dėl lošėjo nesąžiningumo pasitvirtino, kadangi tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Tarnyba pripažino, jog vėlesnis sutarties su lošėju nutraukimas buvo teisėtas ir pagrįstas.

UAB „Olympic Casino Group Baltija“ teigia, kad Tarnybos administracinei praktikai saugoti nesąžiningų lošėjų teises lošti maksimaliomis sumomis, perkant nelegalią informaciją, turi neigiamą įtaką ne tik sporto integralumui, bet ir jautrioms lošėjų grupėms, kurios, susiviliojusios tokiomis galimybėmis, gali pradėti demonstruoti probleminį lošimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus nagrinėjant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-6-789/2023, 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-13-968/2024). Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.

51. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pateikdamas argumentus dėl proceso atnaujinimo, taip pat yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama jos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reguliavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02).

52. Aptariamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį, administracinė byla Nr. eA-1577-1047/2023 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų.

53. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais, kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir panašiai. Proceso atnaujinimo institutą reguliuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus bei uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl proceso šalies nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris proceso šalies nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar proceso šalies nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

54. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1577-1047/2023 buvo paskelbta 2023 m. lapkričio 14 d., todėl pareiškėjas, 2023 m. vasario 6 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nebuvo praleidęs trijų mėnesių termino, nustatyto Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalyje.

55. Bendrovės prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su proceso atnaujinimo pagrindais, nustatytais Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose.

Dėl proceso atnaujinimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą

56. Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte yra nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

57. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant; 2) nustatytas pažeidimas yra akivaizdus; 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-27-520/2019, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-438/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-38-556/2023).

58. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė Azartinių lošimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, aiškindamas Reglamento 6 punktą, ir taip padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą. Bendrovės nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė akivaizdų Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kadangi ginčas buvo išnagrinėtas nesiremiant Reglamento 6 punkto turiniu, pagal kurį, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti organizuojamas ginčo lošimas. Pareiškėjas nurodo, kad iš Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir Reglamento 6 punkto nuostatų matosi, jog Bendrovė turėjo teisę savo nuožiūra, t. y. be jokių įrodymų, nustatyti ribojimus Lošėjui, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taikė niekur neįtvirtintus papildomus įpareigojimus UAB „Olympic Casino Group Baltija“. Bendrovė akcentuoja, kad Reglamento 6 punktas nenustato jokių ribojimų riboti dalyvavimą lošimuose, išskyrus turėti lošimų organizatoriaus nuožiūrą, o tokiai nuožiūrai nei Reglamentas, nei Įstatymas reikalavimų nenustato, tačiau apeliacinės instancijos teismas Reglamento 6 punkte įtvirtintą pareiškėjo teisę aiškino siaurinamai, t. y. kaip netaikomą tuo atveju, jeigu nėra neteisėtų veiksmų įrodymų.

59. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties turinį, yra akivaizdu, kad teisėjų kolegija šioje nutartyje taikė ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, tinkamai motyvavo savo sprendimą, vertino byloje pateiktus įrodymus, nurodė faktines aplinkybes, kuriomis vadovaudamasi, padarė išvadą, jog Bendrovė, 2020 m. spalio 12 d. priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus pareiškėjo maksimaliai statymų sumai, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.

60. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą. Pagal Reglamento 6 punktą, lošimų organizatorius savo nuožiūra turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, kėsinasi pažeisti ir / arba pažeidinėja reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka. Tokiems lošėjams lošimų organizatorius vienašališkai be papildomo perspėjimo turi teisę riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą.

61. Aiškindamas šias teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką lošimų organizatoriaus teisė riboti asmens (lošėjo) dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su asmens (lošėjo) padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais, tačiau būtina aiškintis, dėl kokių priežasčių lošimų organizatorius trečiojo suinteresuoto asmens atliekamus statymus vertino kaip didesnės rizikos statymus ir ar tokios priežastys yra pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis bei suderinamos su teisės aktų reikalavimais. Įvertinęs Lošėjo elgesį, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog M. B. elgėsi nesąžiningai ar kėsinosi pažeisti Įstatymus ir jo elgesys sudarė pagrindą taikyti Reglamento 6 punkto nuostatas, o Bendrovės sprendimas nustatyti ribojimus maksimaliai statymų sumai pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.

62. Teisėjų kolegijos nuomone, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų ar įtikinamų argumentų dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Nėra įrodyta, kad pagal byloje susiklosčiusias aplinkybes buvo neteisingai aiškinamos ir taikomos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir Reglamento 6 punkto nuostatos. Aplinkybė, kad Reglamento 6 punkte yra nustatyta, jog lošimų organizatorius savo nuožiūra turi teisę asmenims riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose, jam nesuteikia teisės tokį asmeniui teisines pasekmes sukeliantį sprendimą priimti, visiškai nesiaiškinant jokių aplinkybių ir tokio sprendimo priėmimo priežasčių nepagrindžiant objektyviomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad prašyme atnaujinti teismo procesą pareiškėjas nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes ir taiko tuo pačius teisės aktus, dėl kurių jau buvo pateikti argumentai, teikia tuos pačius argumentus ir kelia tuos pačius klausimus dėl teisės taikymo, kuriuos jau buvo išdėstęs ir kuriuos teismai, nagrinėdami bylą, įvertino. Bendrovės prašyme nėra nurodyta jokių reikšmingų aplinkybių, kurios leistų suabejoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo teisėtumu.

63. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „Olympic Casino Group Baltija“, nesutikdama su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi, iš esmės siekia, jog byla būtų pakartotinai nagrinėjama apeliacine tvarka ir ginčas išspręstas Bendrovės naudai, tačiau pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, jog šiuo atveju buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį.

64. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

Dėl proceso atnaujinimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą

65. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai yra būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

66. Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, vykdydamas ne tik instancinę teismo sprendimų kontrolę, bet ir proceso atnaujinimo instituto pagalba, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d.), taigi sprendžiant apie Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, suinteresuotas asmuo teismui turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-68-552/2017, 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-8-602/2024). Atnaujinti procesą, remiantis nurodyta teisės norma, galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas, buvo priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kadangi priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

67. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas motyvuoja ir tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylą išnagrinėjo nukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies taikymo praktikos. UAB „Olympic Casino Group Baltija“ nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, leidžiančią lošimų organizatoriui savo nuožiūra ir be motyvų atskleidimo nustatyti ribojimus lošėjams, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta lošimų organizatoriaus reglamente. Bendrovė pažymi, kad dėl Reglamento 6 punkto nuostatos šiuo metu yra priimtos trys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys ir vienintelėje 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog Reglamento 6 punktas pareiškėjui nesuteikia teisės nustatyti limitus savo nuožiūra situacijose, kai yra įtariamas nesąžiningas lošimas, bei pabrėžė, kad Bendrovė neįrodė, jog Lošėjo elgesys sudarė pagrindą taikyti Reglamento 6 punkto nuostatas; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019 ir 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad lošimų organizatoriai, Reglamente esant tokioms nuostatoms, kokia yra Reglamento 6 punkto nuostata, turi teisę savo nuožiūra riboti statymų limitus apie ribojimų motyvus lošėjui nepranešdami. UAB „Olympic Casino Group Baltija“ nuomone, aiškinimas, kad lošimų organizatorius, neatskleisdamas pagrindų ir neturėdamas įrodymų dėl neteisėtų veiksmų, negali apriboti lošėjo statymų, formuoja ydingą praktiką.

68. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties turinys patvirtina, kad į pareiškėjo argumentą dėl teismo nesivadovavimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 ir 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje eA-996-525/2019) buvo atsakyta, šis Bendrovės argumentas buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad minėta ir kita Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-830-821/2023) buvo vadovaujamasi tiek, kiek aktualu nagrinėjamai bylai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties turinys patvirtina, kad šis teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje eA-996-525/2019 pateiktais išaiškinimais, jog lošimų organizatoriaus teisė riboti asmens (lošėjo) dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su asmens (lošėjo) padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais, tačiau būtina aiškintis, dėl kokių priežasčių lošimų organizatorius taip įvertino trečiojo suinteresuoto asmens elgesį, ir ar tokios priežastys yra pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis bei suderinamos su teisės aktų reikalavimais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais aspektais, kai nesutampa apeliaciniame skunde nurodytų ir nagrinėjamos bylos argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas, minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika vadovautis nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje analizuojama kitokia faktinė situacija (kokiais motyvais, kokiomis aplinkybėmis, kokie veiksmai atlikti, kiek ir kokiose srityse ribojami statymai ir t. t.), kitokios Reglamento nuostatos tiek tekstine išraiška, tiek turinio prasme Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 atžvilgiu.

69. Nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje eA-996-525/2019 buvo sprendžiamas ginčas, kilęs dėl pareiškėjui pritaikyto ribojimo dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Įvertinusi pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir duomenis apie jo atliktus statymus bei nuotolinio lošimo organizavimo reglamento nuostatas (6 punkte buvo įtvirtinta, kad lošimų organizatorius savo nuožiūra turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, pažeidinėja reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka; tokiems lošėjams lošimų organizatorius vienašališkai be papildomo perspėjimo turi teisę riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą), teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, apribodamas statymus, naudojosi nuotolinio lošimo organizavimo reglamente įtvirtintomis teisėmis, todėl šio reglamento nuostatų nepažeidė ir veiklą vykdė vadovaudamasis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies bei nuotolinio lošimo organizavimo reglamento nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pozicijai, kad lošimų organizatoriaus teisė riboti lošėjo dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su lošėjo padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais; kita vertus, atsakovas, atlikdamas pareiškėjo neplaninį specialų tikrinimą, nesiaiškino, dėl kokių priežasčių lošimų organizatorius pareiškėjo atliekamus statymus vertino kaip didesnės rizikos statymus, ir ar tokios priežastys yra pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamos su teisės aktų reikalavimais. Nurodytoje byloje buvo padaryta išvada, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas netinkamai pritaikius teisės normas ir nesiaiškinus visų aplinkybių, reikšmingų ginčui teisingai išspręsti.

70. 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad norint pripažinti Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, yra būtina nustatyti, jog lošimai buvo organizuojami ne pagal lošimo reglamentą arba kad konkrečiame lošimo reglamente nėra nurodyti duomenys, kurių reikalauja Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis. Teisėjų kolegija nurodė, kad nuotolinio lošimo organizavimo reglamento 15.3 papunktyje (numatė lošimo bendrovės papildomą teisę atsisakyti sudaryti nuotolinio lošimo sutartį ir registruoti naują lošėjo lošimų sąskaitą arba bet kuriuo metu nutraukti nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti lošėjo lošimų sąskaitą, grąžinant įmokėtų pinigų likutį į lošėjo mokėjimo sąskaitą ir / arba apriboti statymų sumas) yra numatyta savarankiška papildoma bendrovės teisė apriboti lošėjo maksimalių statymų sumas be papildomo paaiškinimo, todėl pripažino, jog pareiškėjas lošimą organizavo būtent pagal lošimo reglamentą ir jo veiksmuose nėra Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pažeidimo požymių.

71. Kaip jau minėta, 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1577-1047/2023 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad Tarnyba, priėmusi sprendimą nustatyti ribojimus pareiškėjo maksimaliai statymų sumai, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo pozicija, kodėl Lošėjui buvo nustatyti ribojimai, nėra nuosekli, todėl nėra aiškūs tikrieji 2020 m. spalio 12 d. sprendimo nustatyti ribojimus pareiškėjo maksimaliai statymų sumai motyvai. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019 pateiktais išaiškinimais, teisėjų kolegija, akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, lošimų organizatoriaus teisė riboti asmens (lošėjo) dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su asmens (lošėjo) padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais, tačiau būtina aiškintis, dėl kokių priežasčių lošimų organizatorius trečiojo suinteresuoto asmens atliekamus statymus vertino kaip didesnės rizikos statymus ir ar tokios priežastys yra pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamos su teisės aktų reikalavimais. Atsižvelgęs į tai, kad Tarnybai pareiškėjas teikė paaiškinimus ir įrodymus apie M. B. elgesį, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad 2020 m. spalio 12 d. sprendimo motyvai kildintini iš Lošėjo elgesio vertinimo, kaip neatitinkančio Reglamento 6 punkto; aplinkybė, ar M. B. elgesys sudarė pagrindą taikyti Reglamento 6 punktą, sudaro įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodytos Lošėjo elgesio charakteristikos, vertinant jas atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos įrodymų visumą, neįrodo, jog M. B. elgėsi nesąžiningai ar kėsinosi pažeisti Įstatymus; taip pat svarbu, jog nesutampa pareiškėjo įtarta Lošėjo elgesio priežastis ir vėliau jo atliktas pažeidimas, bei tai, kad pareiškėjas, įtaręs M. B. nesąžiningą elgesį, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl tyrimų. Teisėjų kolegija pritarė atsakovo padarytai išvadai, kad nors buvo nurodyta Reglamento nuostata, tačiau konkrečiai M. B. taikytų ribojimų priežastis nebuvo nurodyta.

72. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1577-1047/2023 ir pareiškėjo prašyme nurodytuose kituose procesiniuose sprendimuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019 bei 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022) nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog šios bylos nėra tapačios (skiriasi individualios pareiškėjų aplinkybės, skiriasi bylose teismui pateikti įrodymai, jų reikšmė ir vertinimas) ir jose priimtais procesiniais sprendimais nėra patvirtinamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nevienodumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje pagrįstai Bendrovės nurodyta praktika buvo vadovaujamasi tiek, kiek buvo aktualu nagrinėjamai bylai.

73. Pareiškėjo 2024 m. liepos 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija nesudaro pagrindo išvadai, kad teismų praktika yra formuojama klaidinga linkme.

74. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu.

75. Apibendrindama nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ prašymas atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1577-1047/2023 nėra pagrįstas įstatyme nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Iš Bendrovės prašymo atnaujinti procesą argumentų yra akivaizdu, kad ji iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje atliktu įrodymų ir aplinkybių vertinimu. Pareiškėjo argumentacija atspindi tik jo nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo. Prašyme atnaujinti procesą nurodyti motyvai liudija, kad Bendrovė iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir apskritai byla būtų išnagrinėta iš naujo, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalis nenustato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu bei įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė.

76. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ prašymas atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1577-1047/2023 atmetamas ir atnaujinti procesą minėtoje byloje atsisakoma (Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 str. 1 d.).

77. Atsisakius atnaujinti procesą, pareiškėjo prašymai bylą perduoti administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, iš naujo išnagrinėjus bylą priimti sprendimą – panaikinti skunde nurodytą Įsakymo 2 punkto dalį ir 3 punktą bei šias Įsakymo dalis pagrindžiančius motyvus, ir priteisti teismo išlaidas nenagrinėjami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1577-1047/2023 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1577-1047/2023 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. B.) dėl įsakymo dalių panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė