2f1ac6fb-5bd1-4948-bf2c-407a765f83ca · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-98-505/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00616-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 51.4; (S) 55.1.1.; 20.2.3.2.; 57.5. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. gegužės 21 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

M. patikslintÄ skundÄ atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, tretysis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja A. M. patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 7SD-833-(14.7.104.) „Dėl 2018-06-15 skundo neatsakytų klausimų“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimÄ Nr. 1SS-437-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyrių nedelsiant parengti A.

M. natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės sklypo projektÄ ir A. M. grÄ Å¾inti natÅ«ra 2,04 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); priteisti 5 000 Eur neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo). PareiÅ¡kėja skunde, raÅ¡ytiniuose 2020 m. balandžio 15 d. paaiÅ¡kinimuose dėl patirtos neturtinės žalos nurodė, ji ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog 1998 m. gruodžio 3 d. sutartimi pareiÅ¡kėjai A.

M. jos tėvas J. D. perleido teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymÄ . Sutarties 2 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė atstatoma į 2,04 ha žemės sklypo ir 1,33 ha miÅ¡ko, esančių (duomenys neskelbtini) (Pagrindas: 1998 m. lapkričio 3 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus iÅ¡duota pažyma Nr. 835(2)). PareiÅ¡kėja A. M. pagal Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. birželio 21 d. patvirtintÄ pažymÄ Nr. 269 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų į žemę“ turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko M.

D. S. kaime, Kauno apskrityje valdytos žemės dalį – 2,04 ha žemės ir 1,33 ha miÅ¡ko. Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 52/19153 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. M.“ A. M. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko M. D. Å . kaime valdytÄ 1,33 ha miÅ¡kÄ . Kauno apskrities virÅ¡ininko 1999 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 02-05-2447 „Dėl piliečių eilių tvirtinimo dalyje Juragių kadastro vietovės (Kauno r.)“ 9 eilės numeriu pareiÅ¡kėja A.

M. buvo įraÅ¡yta į piliečių, pageidaujančių susigrÄ Å¾inti žemę natÅ«ra, sÄ raÅ¡Ä . 2007 m. spalio 16 d. A. M. grÄ Å¾intinas žemės sklypas buvo ženklinamas vietovėje. 2007 m. spalio 16 d. V. T., kuri ženklino 2,04 ha ploto žemės sklypÄ Nr. 395-1, esantį (duomenys neskelbtini), pasirašė parengtÄ Å¾emės sklypo Nr. 395-1 abrisÄ . 2009 m. sausio 29 d. patvirtintas 2,04 ha ploto žemės sklypo Nr. 395-1, esančio (duomenys neskelbtini), planas. Šį planÄ pasirašė tuometinio VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus grupės vadovė L.

U. ir projekto autorė V. T.. Pažymėjo, kad A. M. pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo akte bei šio žemės sklypo abrise nesutiko, paaiškino, kad nesutinka su pamatuotomis ribomis ir nori daryti geodezinius matavimus. Pareiškėjai A. M. nėra atkurtos nuosavybės teises į buvusio žemės savininko M. D. S. kaime, Kauno apskrityje valdytos žemės dalį – 2,04 ha žemės. Tuo tarpu gražintino žemės sklypo ribose A. M. įsitikinimu neteisėtai atliekami kelio tiesimo darbai.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo tvarkÄ reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - ir Metodika). Metodikos 15.1 papunktis nustato, kad grÄ Å¾inami natÅ«ra žemės sklypai gali bÅ«ti ženklinami vietovėje nesuprojektavus Å¡ių žemės sklypų žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame plane, arba nelaukiant žemėtvarkos projekto ar projektui prilyginamo plano patvirtinimo, iÅ¡skyrus atvejį, kai pretendentas nesutinka su ženklinamo žemės sklypo ribomis arba neatvyko į žemės sklypo ribų ženklinimÄ .

A. M. nesutikus su žemės sklypo ribomis turėjo bÅ«ti rengiamas projektas, tačiau nuo 2007 m. spalio 16 d. iki pat Å¡ios dienos projektas dar nepradėtas rengti ir yra delsiama atkurti pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises į 2,04 ha žemės sklypÄ . Taigi Nacionalinė žemės tarnyba nesivadovauja aukščiau paminėtais teisės aktais ir jų nevykdo, tokiu bÅ«du pažeisdama pareiÅ¡kėjos A. M. teises ir teisėtus interesus. Kaip ir nurodyta, A. M. grÄ Å¾intinas žemės sklypas suformuotas dar 2007 m. spalio 16 d., taigi projektui parengti tereikia atlikti nežymius patikslinimus atsižvelgiant į A.

M. iÅ¡reikÅ¡tas pastabas, tačiau dėl neaiÅ¡kių priežasčių tai nėra daroma. Taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai atsisakius pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo aktÄ bei Å¡io žemės sklypo 2007 m. spalio 16 d. abrisÄ , jau daugiau nei 11 metų Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius nesiima jokių veiksmų, kad A. M., atsižvelgiant į jos praÅ¡ymÄ , bÅ«tų grÄ Å¾intas 2,04 ha žemės sklypas buvusio žemės sklypo savininko M. D. turėtos žemės valdose.

To pasėkoje, grÄ Å¾intiname žemės sklype vykdomi kelio tiesimo darbai, tačiau pareiÅ¡kėja teisiÅ¡kai negali užkirsti tam kelio, nes kol nėra atkurtos nuosavybės teisės į minėtÄ jį žemės sklypÄ , tol ji negali kreiptis su skundu ir ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyrius pateikė A. M. lakoniÅ¡kus atsakymus į pareiÅ¡kėjos teikiamus skundus, praÅ¡ymus, neatsakinėja į užduodamus klausimus, teisindamiesi, kad „nustatyti ar Jums grÄ Å¾intiname žemės sklype yra vykdomi kelio tiesimo/remonto darbai nėra galimybės, nes toks žemės sklypas nėra suformuotas“, tačiau ir nesiima jokių konkrečių veiksmų, kad bÅ«tų parengtas žemės sklypo projektas, todėl pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti ne tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimÄ Nr. 1SS-437-(9.5.), bet ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 7SD-833-(14.7.104.), kuris jai taip pat sukelia teisines pasekmes.

PareiÅ¡kėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių su skundu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus tarnautojų veiksmų (neveikimo), susijusių su nuosavybės teisių atkÅ«rimu bei žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymu, taip pat dėl privačių asmenų veiksmų jiems tiesiant keliÄ pareiÅ¡kėjos A. M. žemės sklypo ribose. PareiÅ¡kėja, matydama akivaizdų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir jos Kauno rajono skyriaus neveikimÄ , patyrė didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, pareiÅ¡kėjai sutriko miegas ir fizinė sveikata ((duomenys neskelbtini), ir dėl atsakovo kaltės patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 5000 Eur, ir yra įsitikinusi, jog Å¡i suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl prašė skundÄ patenkinti.

Atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atsiliepime į skundÄ nurodė, jog su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime į skundÄ nurodė ir atsakovių atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja turi teisę į nacionalizuotos žemės sklypo 2,04 ha atkÅ«rimÄ natÅ«ra. Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-3126-(9.5.) pareiÅ¡kėja iÅ¡samiai informuota dėl gražintino žemės sklypo suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietos žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginame žemės klypo plane (toliau – Projektas). 2019 m. balandžio 26 d. pasiraÅ¡yta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ bus vykdomas Projektas.

NatÅ«ra grÄ Å¾intinas žemės sklypas 2007 m. spalio 16 d. buvo paženklintas nerengiant Projekto, tačiau pareiÅ¡kėjai nesutikus su paženklinto 2,04 ha ploto natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės sklypo ribomis, vadovaujantis Metodikos 15.1 papunkčio (redakcija, galiojusi 2006-04-26 iki 2008-08-14, 11 punktas) nuostatomis, minėtas žemės sklypas turi bÅ«ti projektuojamas Projekte. PareiÅ¡kėja neiÅ¡reiÅ¡kė valios ir nepasiraÅ¡ydama ant 2007 m. spalio 16 d. žemės ribų nustatymo ir paženklinimo abriso, 2007 m. spalio 16 d.

žemės ribų paženklinimo parodymo akto ir ant VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus 2009 m. sausio 29 d. parengto žemės sklypo plano. Dėl minėtų priežasčių pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių nedelsiant parengti A. M. natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės sklypo projektÄ yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡tas Nr. 7SD-833-(14.7.104.) yra informacinio pobÅ«džio, t. y. nesukelia pareiÅ¡kėjai siekiamų teisinių pasekmių – nacionalizuotos žemės atkÅ«rimo natÅ«ra, kuris buvo nagrinėtas ikiteismine tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 1SS-437-(9.5.).

Pareiškėja teigė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2019 m,. vasario 1 d. raštu Nr. 7SD-833-(14.7.104.) nepateikė konkrečių atsakymų į pareiškėjos 2018 m. birželio 15 d. rašte keltus klausimus. Pareiškėja 2018 m. birželio 15 d. raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių ir prašė atsakyti:

1. Kas jai iÅ¡davė leidimÄ vykdyti Å¡iuos darbus? 2. Ar gretimų sklypų savininkai turėtų bÅ«ti informuojami ar ne? 3. Ar Å¡is kelias p. V. nuosavybė? 4. Ar turi teisę be žymų ir juostų nukasti žemę, nesuderinus su gretimų skl. savininkais? 5. Ar pasirinkti teisingi Å¡io kelio atstumai? 6. Ar gali pilti čia statybines atliekas ir smaluotus asfalto luitus, kurie laidojami žemėje?“ Nacionalinė žemės tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ 2019 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 1SS-437-(9.5.) nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyrius 2018 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-4785-(14.7.104.) į pareiÅ¡kėjos keliamÄ pirmÄ klausimÄ atsakė, į trečiÄ klausimÄ atsakė, tačiau nenurodė konkretaus teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotas/patvirtintas 4 m pločio kelias ir nepaaiÅ¡kino Å¡io kelio priklausomybės, o į likusius pareiÅ¡kėjos keliamus klausimus (2, 4, 5 ir 6) atsakyta nebuvo.

PateiktÄ informacijÄ dėl pareiÅ¡kėjos keliamo trečio klausimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyrius papildė 2018 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 7SD-4785-(14.7.104.), pateikė informacijÄ ir į šį klausimÄ atsakė, nurodydamas, kad „<...> bendro naudojimo 4 m pločio kelias (suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas), bÅ«tų priskiriamas vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems keliams. Kelias suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. 02-05-5100 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ <...>“. PenktÄ klausimÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyrius 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-833-(14.7.104.) pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad „<...> nustatyti kelio atstumų nėra galimybės, kadangi Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-24 patvirtintoje Kauno rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sÄ raÅ¡e (duomenys neskelbtini) gatvė neįtraukta <...>“.

Dėl ketvirto ir Å¡eÅ¡to klausimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyrius 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-833-(14.7.104.) pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad „<...> kelių, gatvių, kurios nėra valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ sa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Kadangi apie iÅ¡duotus leidimus nutiesti, rekonstruoti ar sutaisyti (suremontuoti) šį keliÄ skyrius dokumentų nėra gavęs atsakyti į pareiÅ¡kėjos 2018 m. birželio 15 d. raÅ¡to klausimus (2, 4, 6) taip pat nėra galimybės <...>“.

Nacionalinė žemės tarnyba ne kartÄ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad kol Projekte nesuprojektuotas natÅ«ra grÄ Å¾intinas žemės sklypas ir nepatvirtintos Å¡io suprojektuoto žemės sklypo ribos ir plotas, nustatyti ar pareiÅ¡kėjai natÅ«ra grÄ Å¾intiname žemės sklype yra vykdomi kelio tiesimo/remonto darbai nėra galimybės, nes toks žemės sklypas nėra suformuotas. Atsižvelgiant į tai, į antrÄ , ketvirtÄ ir Å¡eÅ¡tÄ klausimus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyrius atsakyti neturėjo galimybės, nes tai tiesiogiai susiję su pareiÅ¡kėjai natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės sklypo ribomis.

Todėl tik patvirtinus ProjektÄ ir pareiÅ¡kėjai suprojektavus natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės sklypo ribas ir plotÄ , bus galimybė nustatyti ar vykdant kelio tiesimo/remonto darbus yra pažeidžiamos suprojektuoto žemės sklypo ribos. Taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalies nuostatomis pareiÅ¡kėjos konkrečiu atveju už (duomenys neskelbtini) gatvės priežiÅ«rÄ ir rekonstrukcijÄ yra atsakinga Kauno rajono savivaldybė. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjai gražintinas žemės sklypas yra nesuprojektuotas ir pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisės į minėtÄ Å¾emės sklypÄ nėra atkurtos, ir tai tiesiogiai susiję su Nacionalinės žemės tarnybos specialistų teikiamais atsakymais raÅ¡tu, todėl pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tus nėra.

Šalia pareiškėjai gražintino žemės sklypo tiesiamas kelias, kuris yra tiesiamas valstybinėje žemėje ir pareiškėja nevaldo gražintino žemės sklypo nuosavybės teise, todėl pareiškėjos teisės šiuo klausimu nėra pažeidžiamos. Taip pat pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 7S-57-(14.7.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. M.“ nuspręsta atkurti A.

M. nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko M. D. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį - 2,0400 ha žemės sklypÄ (Nr.395-1), esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inant jÄ natÅ«ra, todėl ir dėl Å¡ios faktinės aplinkybės pareiÅ¡kėjos skundas negali bÅ«ti tenkinamas. Atsakovės įsitikinimu, pareiÅ¡kėja negalėjo patirti neturtinę žalÄ , nes pati pareiÅ¡kėja, nepasiraÅ¡ydama ant 2007 m. spalio 16 d. žemės ribų nustatymo ir paženklinimo abriso, 2007 m. spalio 16 d.

žemės ribų paženklinimo parodymo akto ir ant VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus 2009 m. sausio 29 d. parengto žemės sklypo plano, neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Dėl Å¡ios priežasties nebuvo galima atkurti nuosavybės teisių nerengiant Projekto, kurio rengimas trunka ilgesnį laikÄ , ir priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Taigi neįrodoma Nacionalinės žemės tarnybos kaltė, jog dėl jos veiksmų buvo vilkinamas žemės nuosavybės teisių atkÅ«rimas.

PareiÅ¡kėjos teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra visiÅ¡kai neįrodyti, todėl atsakovei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas nekyla pareiga atlyginti pareiÅ¡kėjai neturtinę žalÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjos skundo pagrįstumÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundÄ nurodė, jog iÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matoma, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o atkurti nuosavybės teisę į nacionalizuotÄ 2,04 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas).

Sklypas žemės sklypo plane, 2009 m. sausio 29 d. pasiraÅ¡ytame VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus grupės vadovės L. U. ir projekto autorės V. T., pažymėtas Nr. 395-1. 2007 m. spalio 16 d. Sklypui buvo suraÅ¡ytas ribų ženklinimo aktas bei parengtas abrisas, tačiau pareiÅ¡kėja, nesutikdama su atliktais Sklypo ribų matavimais ir norėdama atlikti geodezinius matavimus, atsisakė pasiraÅ¡yti dokumentus. Remiantis pateiktomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjai iki Å¡ios dienos nėra atkurtos nuosavybės teisės į SklypÄ .

Skunde taip pat nurodoma, kad pareiÅ¡kėjos įsitikinimu grÄ Å¾intino žemės sklypo ribose neteisėtai atliekami kelio tiesimo darbai. Kauno rajono savivaldybė administracija 2018 m. liepos 18 d. buvo gavusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kėjos skundo, susijusio su kelio tiesimo darbais Sklype. PraÅ¡yme buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėja skundžia Plane pažymėto žemės sklypo Nr. 360 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkÄ dėl savavaliÅ¡kai vykdomų kelio įrengimo darbų pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intiname Sklype.

Seimo kontrolierius Kauno rajono savivaldybės administracijos prašė:

1) informuoti, ar buvo išduotas statybos leidimas, kuriuo vadovaujantis tiesiamas kelias pareiškėjos žemės sklype, jeigu taip - kada bei kam; jeigu ne - informuoti, kokiu pagrindu tiesiamas pirmiau minėtas kelias;

2) informuoti ar buvo kreipiamasi į savivaldybės administracijÄ dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų iÅ¡davimo; jeigu taip - kada, kas kreipėsi, ar prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygos buvo iÅ¡duotos, kada iÅ¡duotos. Atsakant į Seimo kontrolieriaus klausimus, pareiÅ¡kėjai pateiktas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡tas Nr. SD-1349 „Dėl informacijos pateikimo“. Jame savivaldybės administracija nurodė, kad Sklypas yra laisva valstybinė žemė ir Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisė į jį nėra atkurta.

Pažymėjo kad savivaldybė nėra iÅ¡davusi statybÄ leidžiančio dokumento kelio statybos darbams Sklype vykdyti. Plano brėžinyje nurodyta, kad tarp Sklypo ir žemės sklypo Nr. 360 numatyta 4 metrų pločio atkarpa. Å i kelio atkarpa neįregistruota kaip inžinerinis kelio statinys. Remiantis valstybės įmonės Registro centro sistemos erdviniais duomenis, Å¡iai kelio atkarpai yra suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas. Nurodyta, kad dėl minėtos priežasties savivaldybė negali iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžtų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų, kadangi (duomenys neskelbtini) gatvė kaip kelio inžinerinis statinys - daiktas, prie kurio bÅ«tų leista prisijungti, neegzistuoja. 2018 m. liepos 31 d. buvo gautas V.

P. praÅ¡ymas dėl 4 m pločio kelio tiesimo atkarpoje nuo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iki jai priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, savivaldybės administracija minėtÄ praÅ¡ymÄ 2018 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu Nr. SD-1366 „Dėl dokumentų persiuntimo“ persiuntė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriui.

Atsakymas į šį raÅ¡tÄ iki Å¡iol nėra gautas. Ä®vertinus atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes teismo prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Skundas netenkintinas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡to Nr. 7SD-833-(14.7.104.) „Dėl 2018-06-15 skundo neatsakytų klausimų“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 1SS-437-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 1991 m. gruodžio 11 d. praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į M. D. 7 ha žemę, buvusiÄ iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) padavė savininko sÅ«nus J. M. D., kuris 1998 m. gruodžio 3 d. sutartimi, reg. Nr. 1-8164, patvirtinta Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. P., dukrai pareiÅ¡kėjai A. M. perleido teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymÄ . Sutarties 2 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė atstatoma į 2,04 ha žemės sklypo ir 1,33 ha miÅ¡ko, esančių (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja A. M. pagal Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. birželio 21 d. patvirtintÄ pažymÄ Nr. 269 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų į žemę“ turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko M. D. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalį – 2,04 ha žemės ir 1,33 ha miÅ¡ko (Nuosavybės teisės atkÅ«rimo byla). Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 52/19153 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A.

M.“ A. M. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko M. D. Å . kaime valdytÄ 1,33 ha miÅ¡kÄ . Kauno apskrities virÅ¡ininko 1999 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 02-05-2447 „Dėl piliečių eilių tvirtinimo dalyje Juragių kadastro vietovės (Kauno r.)“ 9 eilės numeriu pareiÅ¡kėja A. M. buvo įraÅ¡yta į piliečių, pageidaujančių susigrÄ Å¾inti žemę natÅ«ra, sÄ raÅ¡Ä . Taip pat nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2020 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 7S-57-(14.7.3) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A.

M.“ nusprendė atkurti A. M. nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko M. D. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį - 2,0400 ha žemės sklypÄ (Nr.395-1), esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inant jÄ natÅ«ra. PareiÅ¡kėja skunde nurodė ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad iki pareiÅ¡kėjai A. M. atsakovė atkÅ«rė nuosavybės teises į buvusio žemės savininko M. D. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalį – 2,04 ha žemės, gražintino žemės sklypo ribose A.

M. įsitikinimu neteisėtai atliekami kelio tiesimo darbai, atsakovė ilgÄ laikÄ vengė pareiÅ¡kėjai atkurti nuosavybės teises be svarbių priežasčių, todėl pareiÅ¡kėja buvo priversta ginti savo pažeistas teises ir teikti atsakovei praÅ¡ymus, skundus, į kuriuos atsakovė neatsakė iÅ¡samiai ir objektyviai. IÅ¡ skundo turinio ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėja 2018 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kauno skyrių (toliau- ir NŽT Kauno rajono skyrius), pažymėdama, kad 2018 m. birželio 15 d. ji pateikė pakartotinį pareiÅ¡kimÄ dėl neatliktų darbų, t. y. dėl kelio (duomenys neskelbtini) iÅ¡baigtumo, kuriame pažymėjo, kad 2018 m. birželio 15 d. raÅ¡tu pateikė Å¡eÅ¡is klausimus, tačiau iÅ¡samaus atsakymo nesulaukė.

Nurodė, kad nesutinka su 2018 m. rugpjūčio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-599-(14.7.141.), kuriame nurodyta, kad „pagal paruoÅ¡tÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentų bylÄ Å¾emės sklypo Nr. 395-1 rytinė sklypo riba nepažeista, tik atskiri kelio elementai (iÅ¡biręs žvyras, nuriedėję akmenys ir kt. atliekos, naudotos įrengimo darbams). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyrius 2018 m. lapkričio 8 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-6995-(14.7.104.) į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pateikė atsakymÄ , kuris pareiÅ¡kėjos netenkino, todėl ji kreipėsi į iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijÄ dėl jo panaikinimo.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2019 m. sausio 21 d. atsakyme Nr. 1SS-101-(9.5.) nurodė, kad įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių pateikti A. M. teisės aktų nuostatomis pagrįstus atsakymus į jos 2018 m. birželio 15 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui pateiktus ir likusius neatsakytus klausimus. Pareiškėja 2018 m. birželio 15 d. pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į NŽT Kauno skyrių, jog jai nebuvo išsamiai atsakyta dar į 2011 m. rugsėjo 19 d. pateiktus klausimus dėl kelio (2011 m. liepos 18 d. pareiškimas, NŽT Kauno skyriuje gautas 2011 m. liepos 18 d.

Nr.763-104), todėl šiuo pareiškimu prašė atsakyti:

1. Kas jai iÅ¡davė leidimÄ vykdyti Å¡iuos darbus? 2.Ar gretimų sklypų savininkai turėtų bÅ«ti informuojami ar ne? 3.Ar Å¡is kelias p. V. nuosavybė? 4.Ar turi teisę be žymų ir juostų nukasti žemę, nesuderinus su gretimų skl. savininkais? 5.Ar pasirinkti teisingi Å¡io kelio atstumai? 6.Ar gali pilti čia statybines atliekas ir smailintus asfalto luitus, kurie laidojami žemėje?“ NŽT Kauno skyrius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡tu Nr.7SD-833-(14.7.104) „Dėl 2018-06-15 neatsakytų klausimų“ nurodė, kad pagal NŽT iÅ¡nagrinėtÄ 2019 m. sausio 3 d. skundÄ â€žDėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2018-11-08 raÅ¡to Nr. 7SD-6995-(14.7.104.)“ ir pavedus NŽT Kauno skyriui atsakyti į likusius keliamus klausimu, NŽT Kauno skyrius nurodė, jog į pareiÅ¡kėjos klausimus atsakyta NŽT Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tu Nr.7SD-4785-(14.7.104) „Dėl paveldimo žemės (duomenys neskelbtini)“, ir atsakė į likusius keliamus klausimus (2, 4, 5 ir 6).

PareiÅ¡kėja 2019 m. vasario 21 d. pateikė skundÄ NŽT dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡to Nr. 7SD-833-(14.7.104.), kuriuo prašė panaikinti 2019 m. vasario 21 d. NŽT Kauno skyriaus sprendimÄ (atsakymÄ Nr. 7SD-6995-(l 4.7.104.)) ir įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių pateikti motyvuotÄ atsakymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos 2018 m. birželio 15 d. pareiÅ¡kime pateiktus klausimus, taip pat prašė įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių imtis veiksmų užkertant keliÄ savavaliÅ¡kiems kelio darbams, vykdomiems žemės sklype Nr. 395-1, esančiame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir įvykdyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. liepos 16 d. raÅ¡te Nr. 4D-2018/1-855/3D-1934 praÅ¡ymÄ , pagal Å¡iame raÅ¡te papunkčiui iÅ¡dėstytus nurodymus.

NŽT, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos 2019 m. vasario 21 d. pateiktÄ skundÄ , 2019 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 1SS-437-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, nurodė, jog NŽT keliamus klausimus dėl NŽT Kauno rajono skyriaus įpareigojimo imtis veiksmų užkertant keliÄ savavaliÅ¡kiems kelio darbams, vykdomiems žemės sklype Nr. 395-1, esančiame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir įvykdyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. liepos 16 d. raÅ¡te Nr. 4D-2018/1-855/3D-1934 praÅ¡ymÄ , pagal Å¡iame raÅ¡te papunkčiui iÅ¡dėstytus nurodymus, iÅ¡nagrinėjo ir 2019 m. sausio 21 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-101- (9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiÅ¡kėjai atsakė (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mai 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos A.

M. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ Nr. 7SD-6995-(14.7.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. sausio 21 d. sprendimÄ Nr. 1SS-101-(9.5.)). Pažymėjo ir tai, kad NŽT 2018 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-3126-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiÅ¡kėjai iÅ¡samiai paaiÅ¡kintos aplinkybės dėl bÅ«tinybės pareiÅ¡kėjai natÅ«ra grÄ Å¾intinÄ Å¾emės sklypÄ suprojektuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginamame žemės sklypo plane (toliau — Projektas), nes kaip jau pareiÅ¡kėjai yra žinoma, pareiÅ¡kėjai natÅ«ra grÄ Å¾intinas žemės sklypas 2007 m. spalio 16 d. buvo paženklintas nerengiant Projekto, tačiau pareiÅ¡kėjai nesutikus su paženklinto 2,04 ha ploto natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės sklypo ribomis, vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika) 15.1 papunkčio (redakcija, galiojusi 2006-04-26 iki 2008-08-14, 11 punktas) nuostatomis, minėtas žemės sklypas turi būti projektuojamas Projekte. NŽT, nagrinėdama piliečių skundus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) ir kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta, kad skundas nenagrinėjamas jeigu paaiÅ¡kėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymÄ yra pateikęs arba sprendimÄ yra priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ . Pažymėjo, kad 2019 m. vasario 21 d. skunde pareiÅ¡kėja nenurodė naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti ankstesnių Nacionalinės žemės tarnybos atsakymų pagrįstumu, sudarančių pagrindÄ pakartotinai nagrinėti pareiÅ¡kėjos keliamus klausimus dėl NŽT Kauno rajono skyriaus įpareigojimo imtis veiksmų užkertant keliÄ savavaliÅ¡kiems kelio darbams, vykdomiems žemės sklype Nr. 395-1, ir įvykdyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. liepos 16 d. raÅ¡te Nr. 4D-2018/1-855/3D-1934 praÅ¡ymÄ , taip pat dėl natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, todėl vadovaudamiesi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatomis, informavo, kad pareiÅ¡kėjos 2019 m. vasario 21 d. skunde keliami Å¡ie kausimai pakartotinai nebus nagrinėjami.

Dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. rašto Nr. 7SD-833-(14.7.104.) „Dėl 2018-06-15 skundo neatsakytų klausimų" panaikinimo ir NŽT Kauno rajono skyriaus įpareigojimo atsakyti į pareiškėjos 2018 m. birželio 15 d. pareiškime pateiktus klausimus, pareiškėja teigia, kad NŽT Kauno rajono skyrius 2019 m. vasario 1 d. raštu Nr. 7SD-833-(14.7.104.) nepateikė konkrečių atsakymų į pareiškėjos 2018 m. birželio 15 d. rašte keltus klausimus (prašė atsakyti:

1. Kas jai iÅ¡davė leidimÄ vykdyti Å¡iuos darbus? 2.Ar gretimų sklypų savininkai turėtų bÅ«ti informuojami ar ne? 3.Ar Å¡is kelias p. V. nuosavybė? 4.Ar turi teisę be žymų ir juostų nukasti žemę, nesuderinus su gretimų skl. savininkais? 5.Ar pasirinkti teisingi Å¡io kelio atstumai? 6.Ar gali pilti čia statybines atliekas ir smaluotus asfalto luitus, kurie laidojami žemėje?) priminė, kad NŽT, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos 2019 m. sausio 3 d. skundÄ , nustatė, kad NŽT Kauno rajono skyrius 2018 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-4785-(14.7.104.) į pareiÅ¡kėjos keliamÄ pirmÄ klausimÄ atsakė, į pareiÅ¡kėjos keliamÄ trečiÄ klausimÄ atsakė, tačiau nenurodė konkretaus teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotas/patvirtintas 4 m pločio kelias ir nepaaiÅ¡kino Å¡io kelio priklausomybės, o į likusius pareiÅ¡kėjos keliamus klausimu (2, 4, 5 ir 6) atsakyta nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas buvo įpareigotas pakartotinai iÅ¡nagrinėti 2018 m. birželio 15 d. raÅ¡te keliamus klausimus (į kuriuos nebuvo atsakyta arba nepilnai atsakyta) ir pateikti pareiÅ¡kėjai teisės aktų nuostatomis pagrįstus atsakymus į juos. Apie tai pareiÅ¡kėja buvo informuota NŽT 2019 m. sausio 21 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-101- (9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Vertindama NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 vasario 1 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-833-(14.7.104.) pareiÅ¡kėjai pateiktÄ informacijÄ dėl pareiÅ¡kėjos keliamo trečio klausimo, konstatavo, kad NŽT Kauno rajono skyrius papildė pareiÅ¡kėjai 2018 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-478Ä®5-(14.7.104.) pateiktÄ informacijÄ ir į šį klausimÄ atsakė nurodydamas, kad „<...> bendro naudojimo 4 m pločio kelias (suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvė pavadinimas), bÅ«tų priskiriamas vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems keliams.

Kelias suprojektuotas Juragių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 02-05-5100 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Dėl pareiÅ¡kėjos keliamo penkto klausimo NŽT Kauno rajono skyrius 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-833-(14.7.104) pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad „<...> nustatyti kelio atstumų nėra galimybės, kadangi Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-24 patvirtintoje Kauno rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sÄ raÅ¡e (duomenys neskelbtini) gatvė neįtraukta.

Dėl pareiÅ¡kėjos keliamų antro, ketvirto ir Å¡eÅ¡to klausimų NŽT Kauno rajono skyrius 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-833-(14.7.104.) pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad „<...> kelių, gatvių, kurios nėra valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ sa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Kadangi apie iÅ¡duotus leidimus nutiesti, rekonstruoti ar sutaisyti (suremontuoti) šį keliÄ NŽT Kauno rajono skyrius dokumentų nėra gavęs atsakyti į pareiÅ¡kėjos 2018 m. birželio 15 d. raÅ¡to klausimus (2,4,6) taip pat nėra galimybės <...>“.

Akcentavo tai, kad NŽT pareiÅ¡kėjÄ ne kartÄ yra informavusi, kad kol pareiÅ¡kėjai Projekte nesuprojektuotas natÅ«ra grÄ Å¾intinas žemės sklypas ir nepatvirtintos Å¡io suprojektuoto žemės sklypo ribos ir plotas, nustatyti ar pareiÅ¡kėjai natÅ«ra grÄ Å¾intiname žemės sklype yra vykdomi kelio tiesimo/remonto darbai nėra galimybės, nes toks žemės sklypas nėra suformuotas. Atsižvelgdami į tai mano, kad į antrÄ , ketvirtÄ ir Å¡eÅ¡tÄ klausimus NŽT Kauno rajono skyrius atsakyti neturėjo galimybės, nes tai tiesiogiai susiję su pareiÅ¡kėjai natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės sklypo ribomis.

Todėl tik patvirtinus ProjektÄ ir pareiÅ¡kėjai suprojektuoto natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės sklypo ribas ir plotÄ , bus galimybė nustatyti ar vykdant kelio tiesimo/remonto darbus yra pažeidžiamos suprojektuoto žemės sklypo ribos. Papildomai informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalies nuostatomis gatvių, kurios nėra valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ sa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Vadovaujantis pirmiau iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu, mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju už (duomenys neskelbtini) gatvės priežiÅ«rÄ ir rekonstrukcijÄ yra atsakinga Kauno rajono savivaldybė.

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatavo, kad NŽT Kauno rajono skyrius į pareiÅ¡kėjos keliamus pirmÄ , trečiÄ ir penktÄ klausimus atsakė, o į antrÄ , ketvirtÄ ir Å¡eÅ¡tÄ klausimus atsakyti neturėjo galimybės, nes, kaip jau minėjo pirmiau, tai tiesiogiai susiję su pareiÅ¡kėjai natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės sklypo, kuris kol kas nėra suprojektuotas Projekte, ribomis, todėl pagrindo naikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 7SD-833-(14.7.104.) nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kėjai natÅ«ra grÄ Å¾intinas žemės sklypas Projekte turi bÅ«ti suprojektuotas buvusio žemės savininko M. D. turėtos žemėvaldos ribose. Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai, Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimai bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 1999 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę žiniaraščio nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pretendentų susirinkime nedalyvavo, todėl natÅ«ra gražinimas 2.04 ha ploto žemės sklypas nebuvo suprojektuotas.

Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai 2,04 ha ploto natÅ«ra grÄ Å¾intinas žemės sklypas 2007 m. spalio 16 d. buvo ženklinamas vietovėje. 2007 m. spalio 16 d. žemės (duomenys neskelbtini) matavimo protokole nurodyta, kad 2007 m. spalio 16 d. pareiÅ¡kėjai paženklintas 2,04 ha ploto natÅ«ra grÄ Å¾intinas žemės sklypas, tačiau pareiÅ¡kėja nei minėto žemes sklypo abrise, nei Å¡io žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte nepasirašė, nes „<...> nepasitiki pamatuotomis ribomis ir nori daryti geodezinius matavimus ir nutarta „ruoÅ¡ti A.

M. ir K. A. L. nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bylÄ â€œ. IÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nei 2007 m. spalio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte, nei Å¡io žemės sklypo abrise nepasirašė, pastabų ir pretenzijų, dėl kurių nesutiko pasiraÅ¡yti pirmiau minėtuose dokumentuose nenurodė. Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas, nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ nuo 1991 m. liepos 31 d. iki 1997 m. liepos 9 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas), o nuo 1997 m. liepos 9 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau - Tvarka) bei kiti teisės aktai.

AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad žemė grÄ Å¾inama natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, iÅ¡skyrus žemę. pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žeme, kurios Å¡io straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natÅ«ra gali bÅ«ti gražinama atskirais sklypais. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 05 25 iki 2019 01 01) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant žemės reformÄ , kaimo gyvenamojoje vietovėje natÅ«ra grÄ Å¾intini žemės sklypai asmenims žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ir teritorijų planavimo dokumentuose formuojami 1 eiliÅ¡kumo grupe.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grÄ Å¾inamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų' naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iÅ¡ valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sÄ lygos.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų (toliau - žemėtvarkos projektas) ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų (toliau - projektui prilyginamas planas) rengimo tvarkÄ reglamentuoja Žemės reformos įstatymus. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir ApraÅ¡as) ir Žemės reformos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 01 01 iki 2019 03 01) (toliau – ir Metodika). Melodikos 15 punkte nurodyta, kad grÄ Å¾inami natÅ«ra žemės sklypai gali bÅ«ti ženklinami vietovėje nesuprojektavus Å¡ių žemės sklypų žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame piane, arba nelaukiant žemėtvarkos projekto ar projektui prilyginamo plano patvirtinimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai pretendentas nesutinka su ženklinamo žemės sklypo ribomis arba neatvyko į žemės sklypo ribų ženklinimÄ .

Metodikos 20 punkte nurodyta, kad jeigu pretendentas praneÅ¡ime nustatytu laiku neatvyksta dalyvauti ženklinant žemės sklypÄ , taip pat, jeigu pretendentas dalyvavo ženklinant šį žemės sklypÄ , tačiau nesutiko su ženklinamo žemės sklypo ribomis ir vieta (nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte), grÄ Å¾inamas natÅ«ra žemės sklypas Å¡ios Metodikos nustatyta tvarka projektuojamas žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane. Metodikos 24.3 papunktyje nurodyta, kad projekto autorius ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki planuojamos teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo dienos, nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje skelbiamoje informacijoje apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus ir projektui prilyginamus planus patikrina, ar prie visų anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais, ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai.

Nustačius, kad ne prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, parengia asmenų, kuriems anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane suprojektuoti Å¡ie žemės sklypai, sÄ raÅ¡Ä , jame nurodo fizinio asmens vardÄ ir pavardę arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimÄ , žemės sklypo projektinį numerį ir bloko, kuriame yra žemės sklypas, numerį arba kadastro numerį (jei žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turo kadastre) bei pasiÅ«lymus dėl privažiuojamųjų keliu prie Å¡ių žemės sklypų suprojektavimo ir (ar) kelio servituto nustatymo.

Metodikos 46 punkte nurodyta, kad žemės sklypai turi bÅ«ti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. IÅ¡ NŽT Kauno rajono skyriaus pateiktų dokumentų akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai 2,04 ha ploto natÅ«ra grÄ Å¾intinas žemės sklypas 2007 m. spalio 16 d. buvo ženklinamas nerengiant žemės reformos žemėtvarkos projekto, tačiau pareiÅ¡kėja nesutiko su ženklinamo žemės sklypo ribomis ir žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte nepasirašė.

Vadovaujantis iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu ir pareiÅ¡kėjai nesutikus su paženklinto 2,04 ha natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės sklypo ribomis, Å¡is žemės sklypas turėjo bÅ«ti projektuojamas žemėtvarkos projekte, vadovaujantis Metodikos 15.1 papunkčio (redakcija, galiojusi 2006-04-26 iki 2008-08-14, 11 punktas) nuostatoms. Kadangi NŽT Kauno rajono skyriuje nėra saugomų dokumentų, kuriais remiantis galima nustatyti buvusio žemės savininko M. D. turėtos žemėvaldos buvimo vietÄ , todėl nebuvo galimybės patikrinti ar 2007 m spalio 16 d. paženklintas žemės sklypas (taip pat miÅ¡ko žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))) patenka į buvusios žemėvaldos ribas.

Atsižvelgiant į tai NŽT direktorius 2018 m. rugpjūčio 17 d. pavedimu „Dėl buvusio savininko M. D. turėtos žemėvaldos ribų nustatymo ir nuosavybės teisių“ NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjui pavedė kreiptis į Lietuvos centrini valstybės archyvÄ dėl planinės archyvinės medžiagos pateikimo, ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko M. D. valdytos žemės valdos ribas, taip pat įvertinti, ar miÅ¡ko žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))) patenka į buvusios žemėvaldos ribas ir remiantis planine archyvine medžiaga, o tuo atveju, jeigu buvusios žemės valdo ribos bus nustatomos kartografavimo metu, informuoti pareiÅ¡kėjÄ A.

M., ir nedelsiant spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjai natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginamame žemės sklypo plane (pažymėtina, kad M. D. žemėvaldos planai iÅ¡ archyvų nebuvo gauti, ir ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nėra). PareiÅ¡kėja iÅ¡samiai informuota dėl gražintino žemės sklypo suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietos žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginame žemės klypo plane.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 26 d. sudaryta ir pasiraÅ¡yta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ buvo vykdomas Projektas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2020 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 7S-57-(14.7.3) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. M.“ atkurta A. M. nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko M.

D. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį - 2,0400 ha žemės sklypÄ (Nr.395-1), esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inant jÄ natÅ«ra. Kaip jau minėta, pagal AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį žemė grÄ Å¾inama natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad „Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis Å¡iuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais“ <...>.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grÄ Å¾inti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi bÅ«ti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontÅ«rų ir turi sudaryti palankias sÄ lygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. Apibendrinus šį teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, kad grÄ Å¾inamo nuosavybėn natÅ«ra žemės sklypo suprojektavimas žemės reformos žemėtvarkos projekte, nustatant Å¡io žemės sklypo ribas, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo sÄ lygas ir pan., yra ta bÅ«tina teisinė sÄ lyga, be kurios negali bÅ«ti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo aptariamu bÅ«du.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, kompetentingos institucijos turi iÅ¡nagrinėti piliečių praÅ¡ymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų Å¡iame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiÅ¡kinant Å¡ios teisės normos sÄ lygÄ , nustatančiÄ , kad „institucijos turi iÅ¡nagrinėti piliečių praÅ¡ymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo per 6 mėnesius nuo <...> kitų Å¡iame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos“, darytina iÅ¡vada, kad byloje nagrinėjamu atveju, pareiga kompetentingai institucijai priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, gali atsirasti, kai konkretus perduodamas nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypas, nustatyta tvarka yra suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Byloje pateikti duomenys (NŽT 2020 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. 7S-57-(14.7.3) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. M.“) patvirtina, kad žemės sklypas, į kurį pareiÅ¡kėja pageidauja atkurti nuosavybės teises, yra suprojektuotas atitinkamu žemės reformos žemėtvarkos projektu, yra atliktos visos žemės sklypo formavimo procedÅ«ros, todėl tai lemia, kad nėra įstatyminių sÄ lygų tenkinti pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo dėl įpareigojimo NŽT Kauno rajono skyriui nedelsiant parengti A.

M. natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės sklypo projektÄ ir A. M. grÄ Å¾inti natÅ«ra 2,04 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kaip jau nustatyta, NŽT, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos 2019 m. sausio 3 d. skundÄ , 2019 m. sausio 21 d. sprendimu Nr.1SS-101-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (2019 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakyta priimti skundo reikalavimÄ dėl Å¡io administracinio akto panaikinimo) nustatė, kad NŽT Kauno rajono skyrius 2018 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-4785-(14.7.104.) į pareiÅ¡kėjos keliamÄ pirmÄ klausimÄ atsakė, į pareiÅ¡kėjos keliamÄ trečiÄ klausimÄ atsakė, tačiau nenurodė konkretaus teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotas/patvirtintas 4 m pločio kelias ir nepaaiÅ¡kino Å¡io kelio priklausomybės, o į likusius pareiÅ¡kėjos keliamus klausimus (2, 4, 5 ir 6) atsakyta nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas buvo įpareigotas pakartotinai išnagrinėti 2018 m. birželio 15 d. rašte keliamus klausimus (į kuriuos nebuvo atsakyta arba nepilnai atsakyta) ir pateikti pareiškėjai teisės aktų nuostatomis pagrįstus atsakymus į juos. Tokiu būdu prisipažintina, kad šioje byloje nagrinėtinos skundo aplinkybės skundo reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo pagrįsti, o būtent ar gražintino žemės sklypo ribose, A. M.

įsitikinimu, neteisėtai atliekami kelio tiesimo darbai, t. y. ar buvo atsakyta į klausimus: „ar gretimų sklypų savininkai turėtų būti informuojami ar ne? ar turi teisę be žymų ir juostų nukasti žemę, nesuderinus su gretimų skl. savininkais? ar pasirinkti teisingi šio kelio atstumai? ar gali pilti čia statybines atliekas ir smailintus asfalto luitus, kurie laidojami žemėje?“ Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimas yra sudėtingas ir tęstinio pobūdžio procesas, kuris paprastai yra sijęs su atitinkamos teritorijos planavimu, kurioje (teritorijoje) sprendžiami daugelio asmenų interesai.

Todėl pareiÅ¡kėja savo teises gali realizuoti tik, kai yra parengiamas atitinkamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, atkurtos nuosavybės teisės jos nurodytu bÅ«du. Kaip teisingai nurodyta NŽT Kauno skyriaus 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡te Nr.7SD-833-(14.7.104) „Dėl 2018-06-15 neatsakytų klausimų“ Metodikos 8 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, numatomas vietinės reikÅ¡mės kelių tinklas turi užtikrinti transporto iÅ¡laidų ekonomijÄ ir patogų žemės naudojimÄ .

Pagal Å¡ios Metodikos 48 punktÄ vietinės reikÅ¡mės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinės reikÅ¡mės kelius su: nekilnojamojo tarto objektais; gamtos, istorijos ir kultÅ«ros paminklais, poilsiavietėmis, paplÅ«dimiais, kitomis bendrojo naudojimo teritorijomis; esamais (projektuojamais) žemės sklypais. Vietinės reikÅ¡mės kelias (iÅ¡skyrus servitutinį keliÄ ) projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, kitais atvejais projektuojamas servitutinis kelias.

Pagal Metodikos 49 punktÄ naujai projektuojamas kelias turi bÅ«ti nuo 4,5 m iki 6 m pločio. Kai projektuojamas kelias yra faktiÅ¡kai naudojamas, Å¡io kelio plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį, tačiau neturi bÅ«ti mažesnis kaip 4,5 m. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 dalyje apibrėžta vietinės reikÅ¡mės kelių samprata, nurodant, kad tai yra vieÅ¡ieji keliai (keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamÄ sias vietoves, sÄ vartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultÅ«ros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikÅ¡mės keliams) ir vidaus keliai (fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miÅ¡kų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti vieÅ¡iesiems keliams).

Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ sa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės (Kelių įstatymo 2 str. 5 d., 5 str. 7 d.). Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta savarankiÅ¡koji savivaldybės funkcija – savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o, nustatančio Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių priežiÅ«ros organizavimÄ , jos vykdymÄ ir naudojimÄ si jais, 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (iÅ¡skyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu pripažintina, kad tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡te Nr. 7SD-833-(14.7.104.) „Dėl 2018-06-15 skundo neatsakytų klausimų“, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. kovo 4 d. sprendime Nr. 1SS-437-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsakovė pagrįstai nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-478Ä®5-(14.7.104.) pateiktÄ informacijÄ ir į klausimÄ (Ar Å¡is kelias p. V. nuosavybė?) atsakė papildydama ir nurodydama, kad „<...> bendro naudojimo 4 m pločio kelias (suteiktas PamiÅ¡kės gatvė pavadinimas), bÅ«tų priskiriamas vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems keliams.

Kelias suprojektuotas Juragių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 02-05-5100 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“; dėl pareiÅ¡kėjos keliamo penkto klausimo (Ar pasirinkti teisingi Å¡io kelio atstumai?) NŽT Kauno rajono skyrius 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-833-(14.7.104.) pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad „<...> nustatyti kelio atstumų nėra galimybės, kadangi Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-24 patvirtintoje Kauno rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sÄ raÅ¡e (duomenys neskelbtini) gatvė neįtraukta; dėl pareiÅ¡kėjos keliamų antro (ar gretimų sklypų savininkai turėtų bÅ«ti informuojami ar ne?), ketvirto (ar turi teisę be žymų ir juostų nukasti žemę, nesuderinus su gretimų skl. savininkais?) ir Å¡eÅ¡to (ar gali pilti čia statybines atliekas ir smailintus asfalto luitus, kurie laidojami žemėje?“) klausimų NŽT Kauno rajono skyrius 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-833-(14.7.104.) pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad „<...> kelių, gatvių, kurios nėra valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ sa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Kadangi apie iÅ¡duotus leidimus nutiesti, rekonstruoti ar sutaisyti (suremontuoti) šį keliÄ Skyrius dokumentų nėra gavęs, todėl atsakyti į pareiÅ¡kėjos 2018 m. birželio 15 d. raÅ¡to klausimus (2, 4, 6) taip pat nėra galimybės <...>“.

Ir nors pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalį (jeigu vieÅ¡ojo administravimo subjektas pagal kompetencijÄ negali spręsti praÅ¡yme iÅ¡dėstytų klausimų ar priimti administracinės procedÅ«ros sprendimo dėl skunde iÅ¡dėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam vieÅ¡ojo administravimo subjektui, ir apie tai praneÅ¡a asmeniui. Jeigu nėra kito vieÅ¡ojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti praÅ¡ymÄ ar skundÄ nagrinėti pagal kompetencijÄ , jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneÅ¡a asmeniui paaiÅ¡kindamas jo praÅ¡ymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų PraÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių 28 punktÄ (praÅ¡ymo, adresuoto vienai institucijai, kai praÅ¡yme nurodyti klausimai priskiriami kelių institucijų kompetencijai, nagrinėjimÄ organizuoja ir į jį atsako praÅ¡ymÄ gavusi institucija.

PraÅ¡ymÄ gavusi institucija, nustačiusi, kad praÅ¡yme nurodyti klausimai priskiriami ir kitų institucijų kompetencijai, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopijÄ kitoms institucijoms, su kurių kompetencija susijęs praÅ¡ymo nagrinėjimas. Kitos institucijos, su kurių kompetencija susijęs praÅ¡ymo nagrinėjimas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo praÅ¡ymo gavimo jų institucijoje dienos pagal kompetencijÄ atsako praÅ¡ymÄ persiuntusiai institucijai.

PraÅ¡ymo nagrinėjimÄ organizuojanti institucija, gavusi iÅ¡ kitų institucijų, su kurių kompetencija susijęs praÅ¡ymo nagrinėjimas, nuomones, pateikia asmeniui apibendrintÄ atsakymÄ , pridėdama gautų institucijų raÅ¡tų kopijas) atsakovė, nustačiusi, jog nėra kompetentinga atsakyti į pareiÅ¡kėjos 2018 m. birželio 5 d. praÅ¡yme keliamus klausimus, turėjo pareigÄ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo ar skundo gavimo dienos persiųsti jį kompetentingam vieÅ¡ojo administravimo subjektui (nagrinėjamu atveju- Kauno rajono savivaldybei), ir apie tai praneÅ¡ti pareiÅ¡kėjai, tačiau iÅ¡ praÅ¡omų panaikinti administracinių aktų turinio matyti, kad Å¡ios pareigos jį neįvykdė, nurodydama, jog į pareiÅ¡kėjos 2018 m. birželio 15 d. raÅ¡to klausimus (2, 4, 6) atsakyti taip pat nėra galimybės, tačiau Å¡is procedÅ«rinis pažeidimas nagrinėjant pareiÅ¡kėjos 2018 m. birželio 15 d. praÅ¡ymÄ nėra pagrindas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 7SD-833-(14.7.104.) „Dėl 2018-06-15 skundo neatsakytų klausimų“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimÄ Nr. 1SS-437-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, nes Kauno rajono savivaldybė administracija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. liepos 16 d. praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kėjos skundo, susijusio su kelio tiesimo darbais žemės sklype, į kurį ji siekė atkurti nuosavybės teises (pareiÅ¡kėja skundė Plane pažymėto žemės sklypo Nr. 360 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkÄ dėl savavaliÅ¡kai vykdomų kelio įrengimo darbų pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intiname žemės sklype Nr. 395-1) pareiÅ¡kėjai pateikė Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡tÄ Nr. SD-1349 „Dėl informacijos pateikimo“.

Jame savivaldybės administracija nurodė, kad žemės sklypas (Nr. 395-1) yra laisva valstybinė žemė ir Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisė į jį nėra atkurta. Pažymėjo kad savivaldybė nėra iÅ¡davusi statybÄ leidžiančio dokumento kelio statybos darbams žemės sklype vykdyti. Plano brėžinyje nurodyta, kad tarp žemės sklypo ir žemės sklypo Nr. 360 numatyta 4 metrų pločio atkarpa. Å i kelio atkarpa neįregistruota kaip inžinerinis kelio statinys. Remiantis valstybės įmonės Registro centro sistemos erdviniais duomenis, Å¡iai kelio atkarpai yra suteiktas PamiÅ¡kės gatvės pavadinimas.

Nurodyta, kad dėl minėtos priežasties savivaldybė negali iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžtų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų, kadangi (duomenys neskelbtini) gatvė kaip kelio inžinerinis statinys - daiktas, prie kurio bÅ«tų leista prisijungti, neegzistuoja. Taigi nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Projekte esant nesuprojektuotam natÅ«ra grÄ Å¾intinam žemės sklypui ir nepatvirtintoms Å¡io suprojektuoto žemės sklypo riboms ir plotui, nustatyti ar pareiÅ¡kėjai natÅ«ra grÄ Å¾intiname žemės sklype buvo vykdomi kelio tiesimo/remonto darbai nebuvo galimybės, nes toks žemės sklypas ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu nebuvo suformuotas.

Todėl tik patvirtinus ProjektÄ ir pareiÅ¡kėjai suprojektuoto natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės sklypo ribas ir plotÄ (Metodikos 91 p., 120 p.), bus galimybė nustatyti ar vykdant kelio tiesimo/remonto darbus yra pažeidžiamos suprojektuoto žemės sklypo ribos ir su juo susijusios pareiÅ¡kėjos teisės ir teisėti interesai, todėl skundo reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 7SD-833-(14.7.104.) „Dėl 2018-06-15 skundo neatsakytų klausimų“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimÄ Nr. 1SS-437-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ netenkintini kaip nepagrįsti dėl pareiÅ¡kėjos bendro pobÅ«džio skundo aplinkybių, paaiÅ¡kinimų (ABTÄ® 56 str.).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti NŽT neteisėti veiksmai vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pareiÅ¡kėjai (byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovės darbuotojai bÅ«tų klaidinę pareiÅ¡kėjÄ , nuslėpę kokiÄ nors informacijÄ ar veikę neteisėtai) taigi nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinosios sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl NŽT neveikimo netenkintinas (ABTÄ® 56 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTÄ®) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , mutatis mutandis taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiÅ¡kėjos naudai, praÅ¡ymai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintini. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos A. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teisėjai Daina Kukalienė Algis Markevičius Natalja Zelionkienė