2f19b2cb-4da9-48d6-bcd1-3edaf2f8146f · Kauno apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr.1-530-814/2023 Proceso Nr. 1-01-1-23464-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.7.2.3 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 12 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Lina Å afronienė, sekretoriaujant Rasai Å altienei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, nukentėjusiajam A. B., jo atstovui advokatui L. M., kaltinamajam S. C., jo gynėjui advokatui V. J., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ Jonavos rajono savivaldybėje (nuo 2022 m. lapkričio 11 d.

įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ ), faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1996 m. spalio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (baudžiamojo kodekso galiojimas iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 2 metų laisvės atėmimo bausme su ½ dalimi turto konfiskavimo; 2) 1997 m. spalio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 2 dalį (baudžiamojo kodekso galiojimas iki 2003 m. gegužės 1 d.) – galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme; 3) 2000 m. vasario 21 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį (baudžiamojo kodekso galiojimas iki 2003 m. gegužės 1 d.) – galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme su ¼ dalimi turto konfiskavimo. 2000 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr.VIII-1619 ,,Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ bausmė sumažinta 1/5 (9 mėn. ir 24 d.) ir paskirta galutinė 3 metų 2 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs; 4) 2004 m. rugsėjo 17 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (3 epizodai), 63 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs; 5) 2004 m. spalio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs; 6) 2006 m. spalio 26 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnį ir 149 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį, galutine subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme. 2008 m. spalio 2 d. lygtinai paleistas iš Alytaus pataisos namų, neatlikus 2 metų 1 mėnesio 6 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2010 m. lapkričio 2 d. išbrauktas iš įskaitos Jonavos r. pataisos inspekcijoje, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas nustatė: I. Ä®rodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės S. C. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: 2022 m. birželio 24 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto, dėl asmeninių nesutarimų su Å¡eimos nariu – sutuoktinės V. C. tėvu A. B., metu, tyčia į nukentėjusiojo A. B. krÅ«tinės sritį metė stiklinį alaus butelį, po to, pagriebęs turistinę kėdę jos kojomis smÅ«giavo A. B. į krÅ«tinę ir rankas bei kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į galvos sritį ir galvÄ dengusias rankas.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , po patirto fizinio smurto nukentėjusiajam A. B. pasitraukus į namÄ (duomenys neskelbtini) kieme, konflikto metu tyčia grÅ«mėsi su A. B. ir parvertė jį ant grindų. Tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. B. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, dilbiuose, deÅ¡iniame Å¡one, deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimÄ kairiame dilbyje, muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A.

B. sveikatÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ . Kaltinamasis S. C. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad nukentėjusysis jo uoÅ¡vis, iki įvykio santykiai buvo geri, dabar nebendrauja. 2022 m. birželio 24 d., jis atvyko į sodÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Ten tvarkė aplinkÄ , pjovė žolę, kepė mėsÄ . Buvo jis, jo žmona V. C., nukentėjusysis A. B. ir jo sutuoktinė A. B.. Po kurio laiko dar atvyko jo draugai, R. ir A. Po kiek laiko grįžo kaimynas N. Jis nuėjo su juo pakalbėti.

Grįžęs atsisėdo prie stalo, pasakojo kÄ kaimynas sakė. Tuomet nukentėjusysis A. B. ėmė rėkti sakydamas, kodėl jis kalba su „ožiu“, „gaidžiu“. A. B. nepatiko, kad jis bendravo su kaimynu, nes nukentėjusiajam kaimynas N. nepatinka, iÅ¡gėręs kaimynÄ Å¾emina. Jo sutuoktinė V. nukentėjusiajam, t. y. savo tėvui A. B. pasakė nerėkauti, tuomet A. B. ėmė Å¡aukti ant dukters, vadinti jÄ visokiais necenzÅ«riniais žodžiais. Jis mėgino užstoti savo sutuoktinę, tuomet necenzÅ«riniais žodžiai pasipylė ir jo atžvilgiu.

NeiÅ¡laikęs, spontaniÅ¡kai metė butelį į nukentėjusį, tačiau kur pataikė nematė. Ar butelis buvo pilnas alaus, pasakyti negali. Galėjo ir turistine kėde užsimoti ant nukentėjusiojo, smulkiai visko nepamena. Jis kumščiais sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį keturis kartus, bei į galvÄ dengusias rankas. Nukentėjusysis A. B. su sutuoktine A. ir dukra V. nuėjo į namo vidų. Po kurio laiko atėjo į vidų ir jis, norėjo atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo. Nukentėjusysis sėdėdamas virtuvėje gėrė alkoholį, norėjo užsimoti, prasidėjo grumtinės. Jis nukentėjusįjį pastÅ«mė, parvertė ant grindų.

Pripažįsta, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. B. padarė sužalojimus nurodytus specialisto išvadoje. Konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo buvo pirmas. Išgertas alkoholis kaltinamojo veiksmams įtakos neturėjo, buvo išgėręs 2-3 butelius 0,5 litro iki 5 laipsnių stiprumo alaus, apsvaigęs nesijautė. Savo elgesį vertina blogai. Neturėjo galimybės nukentėjusiojo atsiprašyti, atsiprašo teisiamojo posėdžio metu. Sutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu iš dalies, mano, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra per didelė.

Su nukentėjusiojo turėtomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis 1000 eurų sutinka. Jis praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduoti laiduotojo R. S. atsakomybėn. R. S. yra jo draugas, jie bendrauja virÅ¡ 10 metų, bendrauja Å¡eimomis. R. S. gyvena (duomenys neskelbtini) Jie skambinasi kiekvienÄ dienÄ . Po to įvykio su R. S. bendravo, buvo susitikę ne kartÄ . Jie kalbėjosi apie įvykį, jis iÅ¡sipasakojo draugui. R. S. sakė, kad jis negerai pasielgė. II. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados Kadangi kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino kaltu, padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu yra kaltinamas, visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktais kitais įrodymais. Nukentėjusysis A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. birželio 25 d. vakare, su sutuoktine A. B., dukra V. C., jos sutuoktiniu S. C. ir jo draugais, Rolandu ir Elvyra, buvo sodo sklype. Kepė Å¡aÅ¡lykus, vartojo alų. Vakarojant prie stalo, S. C. jam sėdint ant laiptelių prie namo, o S. C. sėdint ant turistinės kėdės, maždaug 2 metrų atstumu nuo jo, metė į jį alaus butelį.

Butelis atsitrenkė į krÅ«tinę ir nukrito ant žemės. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to S. C. atsistojo, pagriebė kėdę, ant kurios sėdėjo ir, jÄ laikydamas, kėdės kojomis į jį smÅ«giavo. SmÅ«gio metu dengėsi nuo smÅ«gio rankomis, kėdės kojos kontaktavo su jo (A. B.) rankomis ir krÅ«tine. Po to S. C. jį puolė kumščiais, jam sėdinčiam sudavė ne mažiau kaip 4 smÅ«gius į galvÄ , virÅ¡utinę jos sritį. SmÅ«gių sudavimo metu veidÄ dengėsi delnais.

Kažkas iÅ¡ buvusių, S. C. atitraukė. Jis su sutuoktine A. B. ir V. C. nuėjo į namÄ . Maždaug po 10-15 minučių atėjo S. C. ir tik įėjęs į vidų vėl jį puolė. Jį bandė ginti sutuoktinė, S. C. jÄ pastÅ«mė. Po to, kai S. C. pastÅ«mė A. B., jis stvėrė S. C. už drabužių ir jie susigrÅ«mę nuvirto virtuvėje ant grindų. Kuo pasibaigė Å¡ios grumtynės, ar S. C. atsitraukė pats, ar įsikiÅ¡o žmona ir duktė, nepamena, nes buvo labai susijaudinęs (1 t., b. l. 43–45, 46–49).

Liudytoja A. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad S. C. yra jos dukters Vaidos sutuoktinis. 2022 m. birželio 24 d., apie 11.00 val. su dukra V. C. ir sutuoktiniu A. B. atvyko į sodÄ , adresu (duomenys neskelbtini) praleisti savaitgalį. Apie 14.00 val. į sodÄ automobiliu atvyko S. C.. Apie 19.00 val. atvyko Sauliaus draugai R. ir E. Apie 19.30 val. vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Apie 21.00 val., sėdėdamas ant žvejo kėdės, S. C. į A. B. metė atidarytÄ stiklinį 0,5 litro talpos butelį, iÅ¡ kurio gėrė alų.

A. B. paklausė S. C. ,,kas čia dar buvo?“. Tada S. C. pagriebė žvejo kėdę ir ja smogė jos sutuoktiniui. Ä® konfliktÄ Ä¯sikiÅ¡o ji ir dukra, bandė A. B. užstoti. Ar tuo metu S. C. sudavė smÅ«gius kumščiu A. B., nepastebėjo. Ji su dukra nuvedė A. B. į namÄ . Matė, kad vyro abiejų rankų ir kažkurios akies srityse oda buvo paraudusi. Klausė sutuoktinio dėl ko įvyko konfliktas, Å¡is atsakė, kad nežino. Maždaug po 5-10 minučių į namÄ atėjo S. C. ir keikdamasis priėjo prie A.

B.. Abi su dukra bandė A. B. užstoti, tada S. C. jÄ nestipriai pastÅ«mė ir ji griuvo ant grindų. Jai atsistojus, S. C. ir A. B. buvo ant grindų, grÅ«mėsi. S. C. išėjus, ji užrakino namo duris, o sutuoktinis paskambino Bendrajam pagalbos centrui, pranešė apie šį įvykį (1 t., b. l. 61-65). Liudytoja V. C., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, 2022 m. birželio 24 d. ryte su mama A. B. ir tėčiu A. B. atvyko į sodÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Apie pietus atvažiavo ir sutuoktinis S. C..

Vakarop jis į svečius pasikvietė draugÄ R. M. su sugyventine E. Visi sėdėjo kieme prie stalo, vartojo alkoholinius gėrimus. S. C. sėdėjo ant žvejybinės kėdės, jos tėtis – prieÅ¡ais S. C. ant laiptelių prie namuko maždaug 1,5 metro atstumu. Apie 21.00 val. S. C. nuėjo prie kaimyno tvoros pakalbėti su kaimynu. Grįžęs papasakojo, kÄ sužinojo iÅ¡ kaimyno. Ä® tai A. B. atsakė ,,tu mažiau to kaimyno klausyk“. Po Å¡ių žodžių S. C. į jos tėvÄ metė stiklinį, beveik pilnÄ alaus butelį.

Ar pataikė ji nematė. Atsistojęs S. C. sudavė A. B. smÅ«gius į galvÄ . Ji su mama atitraukė nuo tėčio S. C. ir tėtį nuvedė į namÄ . Matė, kad tėčio lÅ«pa buvo prakirsta, rankos paraudę nuo sumuÅ¡imų. Maždaug po 10 minučių, į namÄ atėjo S. C. ir priėjęs prie jos tėčio, sakė, kad nori su juo pakalbėti. Ji su mama prieÅ¡taravo, todėl S. C. jos mamÄ pastÅ«mė ir Å¡i griuvo ant grindų. Tai pamatęs tėtis stojosi nuo kedės, tada S. C. jį pargriovė.

Matė, kad jie abu ant grindų grÅ«mėsi. Ji užrakino duris, o tėtis paskambino Bendrajam pagalbos centrui, pranešė apie įvykį (1 t., b. l. 68-72). Liudytoja A. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, C. juos su R. pasikvietė į sodybÄ (duomenys neskelbtini) atÅ¡vęsti Joninių. Visi susėdo prie stalo, Å¡iek tiek vartojo alkoholinius gėrimus. Konfliktų nekilo iki V. tėčio kažkokio pasakymo. KÄ tiksliai jis pasakė, kam tai buvo skirta, nesuprato, tačiau į Å¡iuos vyro žodžius sureagavo S. C..

Jis taip pat kažkÄ atsakė ir jie dar kurį laikÄ Å¾odžiavosi, o po to S. puolė V. tėtį. Matė, kad į vyrÄ iÅ¡ pradžių metė alaus butelį, bet jai atrodo, jog butelis vyro nekliudė, po to jie susikibo, stumdėsi. Ar sudavė vienas kitam, kokius dar veiksmus atliko, ji nežiÅ«rėjo, nesikiÅ¡o. Konfliktuojančius vyrus bandė kažkas atskirti, lyg V. mama, kuri žodžiais juos ramino. Ar S. po to į V. tėtį metė kėdę, nežino, nes į jų pusę net nežiÅ«rėjo, buvo Å¡okiruota tokios netikėtos įvykių eigos.

Kas vyko po to, ar S. buvo nuėjęs į namÄ pas uoÅ¡vius ir sutuoktine, nematė (1 t., b. l. 75-78). Liudytojas R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. birželio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, su savo drauge A. A. vyko į savo sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) atÅ¡vęsti Joninių. Sodyboje buvo S. C. uoÅ¡viai – V. C. tėvai. Visi ramiai bendravo. Matė, kad kažkuriuo momentu S. C. buvo priėjęs prie kaimynystėje esančio sklypo tvoros, kalbėjosi su vyru, jam žinomu (duomenys neskelbtini) pravarde, o grįžęs prie jų pasakojo jų pokalbį.

V. tėtis į tai ėmė replikuoti, vadino (duomenys neskelbtini) gaidžiu ir panaÅ¡iai. V. norėjo nutraukti tokias tėčio kalbas, pasakė jam, kad liautųsi, nes (duomenys neskelbtini) nieko blogo jam nepadarė. Tada vyras kažkÄ labai negražaus (kÄ tiksliai neprisimena) pasakė savo dukrai. S. C. žmonÄ ginė, uoÅ¡viui sakė rinkti žodžius kalbant su dukra. Tada uoÅ¡vis kažkÄ atsakė S. C. ir pavadino jį gaidžiu. S. C., sėdėdamas ant turistinės kėdės, į uoÅ¡vį metė alaus butelį.

Jam buvo panaÅ¡u, kad butelis iÅ¡sprÅ«do iÅ¡ rankų (gal norėjo alumi apipilti, nežino), nes smÅ«gis tikrai neatrodė stiprus. Butelis atsimušė į krÅ«tinę ir nukrito ant terasos. Tada uoÅ¡vis atsistojo, buvo panaÅ¡u, kad ketino su S. muÅ¡tis. Tuomet S. C. du kartus smogė jam kumščiu į veidÄ . Po Å¡io konflikto V. mama ir V. nuvedė S. C. uoÅ¡vį į namÄ ir ten visi trys pasiliko. Nematė, kad S. C. su kėde bÅ«tų smÅ«giavęs uoÅ¡viui (1 t, b. l. 81-84). Policijos registruojamų įvykio registro duomenimis nustatyta, kad 2022 m. birželio 25 d. 21:57 val. gautas praneÅ¡imas – pranešėjas A.

B. pranešė, kad jo atžvilgiu prieÅ¡ 20 min. buvo panaudotas fizinis smurtas, jis buvo sumuÅ¡tas (1 t., b. l. 21-24). 2022 m. birželio 27 d. protokolu ­â€“ pareiÅ¡kimu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. B. pranešė, kad 2022 m. birželio 25 d. vakaro metu, namuose adresu (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu jį sumušė žentas S. C., kuris į jį metė pilnÄ alaus butelį, po to metė kėdę, o vėliau sudavė kumščiais smÅ«gius jam į galvos sritį (1 t., b. l. 1-2; 9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. 1234/2022 (02) nustatyta, kad A. B. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, dilbiuose, deÅ¡iniame Å¡one, deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje, muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau Å¡eÅ¡iolika trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei tiriamojo nurodytu laiku. Sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek jų visumÄ , atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Sužalojimų padarymo eiliškumo nustatyti negalima. Sužalojimų visuma griuvimui ar tyčiniam savęs žalojimui nebūdinga (1 t., b. l. 57-58). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada 2022 m. rugsėjo 1 d. Nr. 93TPK-862/2022 nustatyta, kad S. C. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 55). 2022 m. spalio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 6 vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie bylos medžiagos pateikti LR VRM ITT paslaugų tarnybos.

Vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotas V. C. pasakojimas apie sutuoktinio S. C., prieÅ¡ jos tėvÄ A. B., panaudotÄ fizinį smurtÄ â€“ metė į tėvÄ butelį, kėdę, smogė jam į veidÄ , prakirto lÅ«pÄ (1 t., b. l. 27-30). 2022 m. birželio 25 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 31-36). Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARPK-0148 įrašų kopija nustatyta, kad 2022 m. birželio 24 d. 22.31 val., atlikus asmens blaivumo testÄ nukentėjusiajam A.

B. nustatytas 1,43 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 38-40). IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas S. C. dėl nežymaus nukentėjusiojo A. B. sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. C. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtÄ , t. y. 2022 m. birželio 24 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto, dėl asmeninių nesutarimų su Å¡eimos nariu – sutuoktinės V.

C. tėvu A. B., metu, tyčia į nukentėjusiojo A. B. krÅ«tinės sritį metė stiklinį alaus butelį, po to, pagriebęs turistinę kėdę jos kojomis smÅ«giavo A. B. į krÅ«tinę ir rankas bei kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į galvos sritį ir galvÄ dengusias rankas. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , konflikto metu, tyčia grÅ«mėsi su A. B. ir parvertė jį ant grindų. Tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ .

IÅ¡tirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad S. C. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ . Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo A. B., liudytojų A. B., V. C., A. A., R. M. parodymais, specialisto iÅ¡vada, apžiÅ«ros protokolais ir kitais duomenimis. Å ie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiÅ¡kai ir yra pakankami S. C. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artima aplinka – aplinka, kuriÄ sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais arimais ryÅ¡iais, taip pat asmenys, kartu gyvenę ar gyvenantys ir tvarkę ar tvarkantys bendrÄ Å«kį.

Å eimos nario sÄ voka pateikta baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje. Baudžiamojo kodekso 248 straipsnis yra baudžiamojo kodekso XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje pateikta Å¡eimos nario sÄ voka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Å ioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis yra kaltinamojo sutuoktinės tėvas, todėl jis laikytinas Å¡eimos nariu. Kaltinamojo nusikalstama veikai teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir: norėjo taip veikti (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas); numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nekyla abejonių, kad kaltinamasis suvokdamas savo veiksmų esmę, suprato nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, tačiau nesiekė konkrečių padarinių – nežymaus nukentėjusiojo sužalojimo. Å iuo atveju, jį tenkino bet kokios pasekmės, taigi kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. IV. Dėl kaltinamojo praÅ¡ymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Kaltinamasis S. C. ir jo gynėjas praÅ¡o taikyti laidavimo institutÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį draugo R.

S. atsakomybei. Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko baudžiamojo kodekso 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai.

S. C. įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis anksčiau yra teistas Å¡eÅ¡is kartus, tačiau teistumai iÅ¡nykę, administracine tvarka nebaustas, todėl S. C. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimÄ . Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pilnai pripažino savo kaltę, davė iÅ¡samius parodymus apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, t. y. atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ sÄ lygÄ .

Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Žala privalo bÅ«ti paÅ¡alinta arba bent iÅ¡ dalies atlyginta jÄ padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis net nebandė atlyginti nors dalį žalos nukentėjusiajam A. B. ir su juo nesitarė dėl žalos atlyginimo, todėl sprendžiama, kad neįvykdyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuris numato, kad turi bÅ«ti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ .

Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ priėmimo turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir bÅ«do ateityje. Byloje nėra duomenų, kad S. C. bÅ«tų sudaręs susitarimÄ su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad su praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma sutinka iÅ¡ dalies, įsipareigoja civilinį ieÅ¡kinį atlyginti dalimis.

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog kaltinamasis niekur nedirba nuo 2012 m., nenurodė, kokio dydžio dalimis jis galėtų atlyginti žalÄ , sprendžia, jog kaltinamojo iÅ¡sakytas įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam žalÄ yra daugiau deklaratyvaus pobÅ«džio. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar iÅ¡ties kaltininkas yra tokia nesavarankiÅ¡ka, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. BÅ«tent tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ , autoritetÄ turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinimas S. C. pateiktas dėl smurtinio nusikaltimo padarymo. Anksčiau jis teistas Å¡eÅ¡is kartus, tame tarpe ir už smurtines nusikalstamas veikas, nors teistumas yra iÅ¡nykęs, tačiau ta aplinkybė, kad jis nėra linkęs laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir rodo jo abejingÄ požiÅ«rį į nustatytas elgesio taisykles. Todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys analogiÅ¡kų veikų. Taip pat atsižvelgtina ir dėl laiduotojo tinkamumo. Å iuo atveju vertintina ne tik laiduotojo asmenybė, tačiau taip pat ir ta aplinkybė, ar laiduotojas turės galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Byloje R. S. pateikė sutikimÄ bÅ«ti kaltinamojo S. C. laiduotoju (2 t. b. l. 123). IÅ¡ R. S. darbdavio pateiktos jo charakteristikos (2 t., b. l. 125) matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) kokybės technologu, jis vertinamas kaip darbÅ¡tus ir atsakingas. R. S. puikiai derindamas profesines ir asmenines savybes užsitarnavo aukÅ¡tÄ darbdavio ir darbuotojų vertinimÄ . R. S. pasižymi geru strateginiu mÄ stymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus. Asmuo praÅ¡omas tapti laiduotoju teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamÄ jį S. C. pažįsta apie 12 metų, yra draugas.

Kuomet gyveno kaimynystėje, dažnai susitikdavo. Jis dirba Klaipėdoje, grįžta į JonavÄ savaitgaliais. Turi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir Klaipėdoje, ir Jonavoje. Apie kaltinamojo nusikalstamÄ veikÄ sužinojo iÅ¡ S. C., pastarasis pasipasakojo, sakė, kad pasikarščiavo. Jis patarė turėti mažiau kontaktų, kol viskas nusiramins. P. C. yra Å¡iek tiek impulsyvus, tačiau galima pavydėti jo impulsyvumo, kai imasi darbų ir juos padaro. Dėl laidavimo kaltinamasis kreipėsi į jį sužinojęs, kad gali bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės. Mano, kad kaltinamajam darys teigiamÄ Ä¯takÄ ir padės pokalbiais, patarimais.

Jie vienas kitÄ supranta, daug laiko bendrauja. R. S. neteistas, vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad kaltinamojo draugas R. S. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Vis dėlto Å¡iuo atveju negalima konstatuoti, jog R. S. turi realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. ir kaltinamojo S. C. gyvenamosios vietos yra skirtingos. Nors ir kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nėra nustatytos sÄ lygos, kad laiduotojas ir nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi gyventi kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2018, Nr. 2K-164-895/2018), tačiau yra privaloma sÄ lyga, jog laiduotojas turi turėti galimybę pastoviai daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistajam ir sulaikyti jį nuo netinkamo elgesio.

R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis su kaltinamuoju bendrauja, susitinka savaitgaliais. Taip pat nurodė, jog dėl padaryto nusikaltimo kaltinamajam patarė turėti mažiau kontaktų, kol viskas nusiramins. Tačiau R. S. teisiamajame posėdyje nenurodė, kaip konkrečiai galėtų įtakoti kaltinamojo elgesį. Todėl teismas abejoja, kad pokalbiai su kaltinamuoju ir patarimai, kaip nurodė R. S., galės reikšmingai įtakoti kaltinamojo elgesį. Pažymėtina ir tai, kad R. S. dirba ir gyvena Klaipėdoje, jo teigimu, grįžta tik savaitgaliais.

Dėl to kyla abejonių ar jis sugebėtų bÅ«ti patikimas, autoritetingas laiduotojas ir efektyviai įtakoti kaltinamojo elgesį, kadangi kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė ilgalaikė jų pažintis. Be to, nei byloje, nei bendraujant su kaltinamuoju, teismas nepastebėjo kaltinamojo nebrandumo ar nesugebėjimo be autoritetÄ turinčio asmens elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis S. C. yra brandaus amžiaus (duomenys neskelbtini) gyvena savarankiÅ¡kai, vedęs, turi (duomenys neskelbtini). gimusį sÅ«nų (2 t., b. l. 130), todėl dėl jo asmenybės nebrandumo nekyla abejonių, ir todėl teismas nemano, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų ir galėtų jį auklėti, ir svarbiausia, kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad R. S. kaltinamajam turės galimybę ateityje daryti didelę teigiamÄ Ä¯takÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo S. C. taikyti laidavimo instituto. V. Bausmės skyrimas Kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis kaltinamas, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir Å¡i aplinkybė pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad įvykio dienÄ jis iÅ¡gėrė 2-3 butelius 0,5 litro iki 5 laipsnių stiprumo alaus, apsvaigęs nebuvo, neigia, jog iÅ¡gertas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Apsvaigimas nuo alkoholio yra tiek faktinė bylos aplinkybė – asmens, vartojusį alkoholį, bÅ«sena – tiek atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Å iuo atveju faktinė bylos aplinkybė tiesiogiai susijusi su baudžiamojo įstatymo taikymu: nustačius, jog veikos padarymo metu kaltininkas buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konstatuojama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turinti įtakos bausmės skyrimui (BK 61 straipsnis). Apsvaigimas nuo alkoholio kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena, nustatinėjamas pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes galiojantis BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo bÅ«dų.

Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali bÅ«ti nustatytas iÅ¡tyrus asmens kraujÄ , atlikus specialų tyrimÄ neblaivumo (girtumo) bÅ«senai nustatyti, asmenų parodymais, kitais duomenimis, kuriais apibÅ«dinami klinikiniai girtumo požymiai (2005 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-644/2005). Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikÄ padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti.

Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iÅ¡ anksto ir nustatyta iÅ¡ankstinė tyčia padaryti nusikaltimÄ , tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimÄ , nes apsisprendimas jau padarytas. Nusikaltimo motyvai bÅ«na jau susiformavę ir asmens apsvaigimo nustatymas Å¡ioje situacijoje negali bÅ«ti pripažįstama kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir sunkinti asmens teisinę padėtį (2009 m. gegužės 26 d. Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2009).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad S. C. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Nei nukentėjusysis, nei liudytojai ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino, kad S. C. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nebuvo patvirtintas ir tas faktas, nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl alkoholio poveikio, nukentėjusysis, liudytojai tik patvirtino nuteistojo alkoholio vartojimo faktÄ . Vien pati aplinkybė, kad nuteistasis prieÅ¡ įvykį vartojo alkoholio, negali bÅ«ti pakankama konstatuoti, jog alkoholio vartojimas turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės. Parenkant ir skiriant bausmę kaltinamajam S. C. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis). BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta bausmės paskirtis: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Taigi, vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimÄ tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , veikdama tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Vertinant S. C. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas Å¡eÅ¡is kartus, tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs, administracine tvarka nebaustas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, VÅ¡Ä® Jonavos PSPC PSC įskaitoje, lankėsi (duomenys neskelbtini)., daugiau nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 143–144). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, be intensyvios priežiÅ«ros, bausmės trukmę nustatant mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis -1 metus.

Vietoj intensyvios priežiÅ«ros, kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, darys teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamojo elgesiui ir sulaikys jį nuo kitų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Kaltinamasis įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; per 5 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 valandų per mėnesį.

BÅ«tent tokios bausmės paskyrimas kaltinamajam padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiÅ¡kai, byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir S. C. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. VI. Civilinis ieÅ¡kinys ir proceso iÅ¡laidos Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį.

Civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba jį atmesti. IÅ¡imtiniais atvejais, t. y. kai ieÅ¡kinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis A. B. pareiškė 7000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 15 - 18). Nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jis buvo pažemintas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų jis patyrė neigiamų dvasinių bei psichinių sukrėtimų ir išgyvenimų. Sužalojimus kaltinamasis padarė tyčia. Nukentėjusysis bei jo atstovas teisiamojo posėdžio metu ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaikė, prašė jį tenkinti pilnai.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies, teigė, kad praÅ¡oma priteisti neturtinė žalos suma yra per didelė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Vertindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos pagal bylos medžiagÄ , nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , nustatytas faktines aplinkybes teismas nustatė, kad nukentėjusiajam dėl jo atžvilgiu vartoto fizinio smurto buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Todėl akivaizdu, kad dėl patirto fizinio smurto nukentėjusysis, patyrė skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, susijusius su neigiamomis emocijomis, stresu, fiziniais nepatogumais. Å ios aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį.

Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumÄ bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai Å¡iai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniu nusikaltimu. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmÄ , bet ir kÅ«no sužalojimÄ . Nukentėjusiajam A. B. sužalojimai – kraujosrÅ«vos padarytos akies vokuose, dilbiuose, Å¡one, Å¡launyje, odos nubrozdinimai dilbyje, žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, ne mažiau Å¡eÅ¡iolikos trauminių poveikių, todėl teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad tai kėlė skausmÄ , nepatogumus, nukentėjusiajam A.

B.. Todėl teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamas emocijas, dvasinį ir fizinį skausmÄ , nepatogumus dėl kurių laikinai pablogėjo jo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi. Å ios aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį. Siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiųjų asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalÄ .

Kita vertus byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai. Šių nurodytų aplinkybių nukentėjusysis įrodymais nepagrindė. Nėra duomenų, kad jis sužalojimo dėl to būtų kreipęsi į medikus, ar vartojęs vaistus.

Padarytas nusikaltimas nesunkus, kaltinamasis nedirba. Teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumÄ , veiksmų pobÅ«dį, kaltinamojo kaltės laipsnį ir formÄ , teismų praktikÄ bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, ir sprendžia, kad A. B. reikalavimas priteisti 7 000 eurų neturtinės žalos, yra aiÅ¡kiai per didelis ir neatitinkantis teismų praktikos, kaltininko nusikalstamos veikos turinio bei sukeltų padarinių. Remiantis jau minėtomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, taip pat įvertinus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas neturtinę žalÄ mažina ir pripažįsta, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtÄ fizinį skausmÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, kitus nepatogumus Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nukentėjusiajam A.

B. yra 1 500 Eur, kitoje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Proceso metu nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas advokatas L. M. prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimÄ dėl priteistino iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumÄ , proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumÄ procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ pagrįstumÄ .

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo atstovavimo iÅ¡laidos sudaro 1000 eurų (3 t., b. l. 17). Nukentėjusiojo atstovo nurodytos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis. Atsižvelgiant į minėtų iÅ¡laidų dydį patvirtinančius dokumentus, bylos apimtį, į tai, kad ji iÅ¡nagrinėta per vienÄ teisiamÄ jį posėdį, į nukentėjusįjį atstovavusio advokato atliktus veiksmus (atstovavimas, civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymas), nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis įrodytas ir laikytinas pagrįstu, todėl praÅ¡ymas dėl 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas pilnai.

VII. Kiti nuosprendžiu spęstini klausimai Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – paliktina nepakeista iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina. Daiktai, turėję reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinė plokÅ¡telė su 6 vaizdo įraÅ¡ais, užfiksuotais prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis pakuotėje Nr. 1, saugomÄ byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, nusprendžia: S. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant S. C. dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 (dvideÅ¡imt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. C. paskirti galutinę bausmę – 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant S. C. dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 (dvideÅ¡imt) valandų per mėnesį.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. A. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ S. C. 1 500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) A. B. neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ S. C. A. B. 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) proceso iÅ¡laidų. KardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje taikyti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinę plokštelę su 6 vaizdo įrašais saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Lina Šafronienė