2f197f41-9e1e-474f-bcc3-2bbf86c9b7df · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                 Administracinė byla Nr. I-1909-484/2018     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00545-2018-8                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėjas J. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-17).             PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nuo pat atvykimo į Vilniaus PN (2017 m. birželio 5 d.) jis nėra aprÅ«pintas kokiu nors darbu, jam nėra organizuojama jokia kitokia tikslinga veikla, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 130 punktas. Dėl to 2017 m. gruodžio 18 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ . Vilniaus PN administracija, atsakydama į šį skundÄ , 2018 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 42-63 nurodė, kad darbu aprÅ«pinti negali dėl darbo vietų stokos, tačiau siekdama didinti nuteistųjų užimtumÄ bei skatinti laisvalaikio praleidimÄ sudaro nuteistiesiems galimybę užsiimti sportine veikla, nustatytu laiku naudotis kompiuteriais, biblioteka, poilsio kambariais, kur galima žiÅ«rėti televizorių, taip pat sudaro galimybę dalyvauti organizuojamuose kultÅ«riniuose, religiniuose ar sporto renginiuose, sudaro galimybę mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, taip pat nurodė, kad nuteistieji, atsižvelgdami į savo poreikius laisvalaikį organizuoja patys.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡ie Vilniaus PN teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi per visÄ darbo dienÄ pataisos namuose jis tik apie keturias valandas užsiima savo paties suorganizuota veikla: apie valandÄ sportuoja, tris valandas naudojasi kompiuteriu bei kiekvienÄ penktadienį lanko Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos pamokas, kurios trunka valandÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad Vilniaus PN administracija nesudaro jam galimybės iÅ¡pažinti religijos, susitikti su dvasininku, nors to prašė 2017 m. rugpjūčio 28 d. praÅ¡yme.

Be to, jis Vilniaus PN administracijai 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė praÅ¡ymÄ leisti naudotis kompiuteriu aÅ¡tuonias valandas per parÄ , tikslu savarankiÅ¡kai mokytis programuoti, tačiau Å¡is praÅ¡ymas taip pat nebuvo patenkintas. PareiÅ¡kėjui susidaro įspÅ«dis, kad Vilniaus PN administracija tyčia riboja nuteistųjų galimybes užsiimti jiems naudinga veikla visÄ darbo dienÄ .            Skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus PN direktoriui 2017 m. gruodžio 18 d. pateikė skundÄ dėl to, jog Vilniaus PN pareigÅ«nai 2017 m. gruodžio 9 d. trumpalaikio pasimatymo metu, jo, kaip buvusio valstybės tarnautojo ir jo Å¡eimos narių nelaikė izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, kaip tai numato Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalis, ir tuo neužtikrino jo ir jo Å¡eimos narių saugumo.

Vilniaus PN 2018 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 42-70 nurodė, kad į tokį patį jo skundÄ jau buvo atsakyta ir Å¡io skundo iÅ¡ esmės nenagrinėjo. PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, kad skunde buvo nurodytos naujos aplinkybės dėl pakartotinio pažeidimo, todėl skundas turėjo bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės. Mano, kad Vilniaus PN administracija, atsisakydama iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti jo skundÄ , mėgina iÅ¡vengti atsakomybės. Teigia, kad dėl Vilniaus PN aplaidaus elgesio 2017 m. gruodžio 9 d. pasimatymÄ jis privalėjo nutraukti, kadangi jautėsi nesaugus.

             Nurodo, kad Vilniaus PN administracijai 2017 m. gruodžio 18 d. rašė skundÄ ir dėl to, kad jo Å¡eimos nariams nebuvo leista jam perduoti dokumentÄ iÅ¡ civilinės bylos (kvitÄ dėl advokato užmokesčio). Pažymi, kad nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, kaip ir kokiu bÅ«du nuteistiesiems turi bÅ«ti perduodama civilinių, baudžiamųjų, administracinių bylų medžiaga, tačiau Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 4.3 p. leidžia turėti Å¡ios medžiagos kopijas.

Nurodo, kad Kalėjimų departamentas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. 2S-7098, nagrinėdamas analogiÅ¡kÄ situacijÄ , aiÅ¡kiai nurodė, jog nors Lietuvos Respublikos įstatymai tiksliai ir neapibrėžia, kaip suimtiesiems/nuteistiesiems turi bÅ«ti perduodama Å¡ių bylų medžiaga, tačiau Vilniaus PN pareigÅ«nai galėjo vadovautis humanizmo, protingumo bei teisingumo principais ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo tėvų priimti perduotos civilinės bylos medžiagÄ . Atsižvelgdamas į šį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pareiÅ¡kėjas nurodo, kad ir Å¡iuo atveju Vilniaus PN pareigÅ«nui be jokio teisėto pagrindo atsisakė jam perduoti kvitÄ dėl advokato užmokesčio.

            Dėl aukščiau iÅ¡vardintų neteisėtų Vilniaus PN administracijos veiksmų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , nes buvo laikomas orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, kęsdamas nežmoniÅ¡kas kančias ir dvasinius iÅ¡gyvenimus.             Atsakovės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, atsiliepime praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 21-27). Nurodo, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 130 punktu, nuteistuosius bÅ«tina aprÅ«pinti tinkamu naudingu darbu arba organizuoti jiems kitÄ tikslingÄ veiklÄ , kad jie bÅ«tų užimti visÄ darbo dienÄ .

Vilniaus PN administracija, atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2017 m. gruodžio 18 d. praÅ¡ymÄ , 2018 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 42-63, be kita ko, informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad pataisos įstaigoje darbo vietų skaičius yra ribotas ir pataisos namų administracija neturi galimybių suteikti darbo vietÄ kiekvienam, net ir to norinčiam, nuteistajam. Atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienais metais Kalėjimų departamento direktorius įsakymais tvirtina Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų planinių pareigybių sÄ raÅ¡Ä , atsižvelgdamas į nuteistų bei suimtų asmenų skaičių.

Atsižvelgdama į šį sÄ raÅ¡Ä , Vilniaus PN administracija neturi objektyvios galimybės visų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų aprÅ«pinti bei įtraukti į darbÄ . Dėl riboto darbo vietų ir didelio norinčiųjų dirbti skaičiaus, kiekviena kandidatÅ«ra į laisvÄ darbo vietÄ yra apsvarstoma Vilniaus PN Drausmės komisijoje. Drausmės komisija kiekvienu atveju atsižvelgia į nuteistojo praÅ¡ymÄ , asmenines savybes, gebėjimus, turimÄ specialybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir paskiria darbo vietÄ tuo metu tinkamiausiam kandidatui.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad pataisos įstaigos dienotvarkėje numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla: Vilniaus PN nuteistiesiems yra sudarytos galimybės užsiimti sportine veikla (lankyti salę su sporto inventoriumi, mankÅ¡tintis lauke), pataisos įstaigos direktoriaus nustatytu laiku ir vietoje naudotis asmeniniais kompiuteriais, biblioteka.

Kiekviename nuteistųjų bÅ«ryje įrengti poilsio kambariai, kuriuose sudarytos galimybės žiÅ«rėti televizorių. Nuteistiesiems sudaromos galimybės dalyvauti nuolatos organizuojamuose kultÅ«riniuose, dvasiniuose ar sporto renginiuose bei kita. Pataisos įstaigos administracija nuteistiesiems taip pat sudaro sÄ lygas mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje (pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu mokosi siuvinių gamintojo specialybės) ar baigti mokslus bendrojo ir vidurinio lavinimo mokykloje. Akcentuoja, kad nuteistieji, atsižvelgdami į savo poreikius, savo laisvalaikį organizuoja patys.

Vilniaus PN administracija pagal turimas galimybes sudaro sÄ lygas nuteistiesiems užsiimti alternatyviomis veiklomis. Be to, nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Pažymi, kad dalyvavimas tokiose programose remiasi savanoriÅ¡kumo principu, t. y., nuteistasis turi savanoriÅ¡kai dalyvauti pataisos įstaigoje vykdomose programose. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovo atstovas pareiÅ¡kėjo skundo teiginius, kad Vilniaus PN administracija neužtikrina jam galimybės užsiimti turiningu laisvalaikiu, laiko visiÅ¡kai nepagristais.Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ su praÅ¡ymu dėl galimybės susitikti su savo konfesijos dvasininku.

Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 8 d. raÅ¡tu Nr. 42-922(l) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad kreipėsi į Vilniaus Å vč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvę su užklausa, jog, esant galimybei, bendruomenės dvasininkas apsilankytų pas nuteistuosius, kurie Å¡iuo metu atlieka bausmę pataisos namuose. Be to, teigia, kad nuteistųjų praÅ¡ymai sudaryti galimybes pabendrauti su dvasininku visuomet perduodami Vilniaus PN koplyčiÄ lankančiam dvasininkui, taip pat ir kitų konfesijų dvasininkams, kurie, atsižvelgdami į savo užimtumÄ ir kitas aplinkybes, periodiÅ¡kai lanko pataisos namuose esančius nuteistuosius.

Pažymi, kad Vilniaus PN administracija neturi teisinio pagrindo įpareigoti dvasininkÄ lankyti nuteistuosius, ar nustatyti jam apsilankymų dažnumÄ .              Teigia, kad dėl pareiÅ¡kėjo neizoliavimo trumpalaikio pasimatymo, esant fiziniam kontaktui, metu nuo kitų nuteistųjų, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, pareiÅ¡kėjui atsakyta 2017 m. lapkričio 7 d. raÅ¡tu Nr. 42-1088(1). Å iame raÅ¡te, be kita ko, pažymėta, kad asmens saugumas gali bÅ«ti užtikrinamas ne tik fiziÅ¡kai, bet ir techninėmis-inžinerinėmis priemonėmis.

PareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad pasimatymų biure (trumpalaikių pasimatymų patalpose) įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Taip pat nurodo, kad Vilniaus PN 2018 m. sausio 18 d. raÅ¡te Nr. 42-70 pagrįstai atsisakė pakartotinai nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ , kadangi į tapačius klausimus jam buvo atsakyta 2017 m. lapkričio 7 d raÅ¡te Nr. 42-1088(1).              Dėl neleidimo perduoti pareiÅ¡kėjui civilinės bylos dokumento (kvito dėl advokato užmokesčio) informuoja, kad Å¡iuo klausimu pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN administracijÄ kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 22 d. skundu Nr. 29(8)-338.

Vilniaus PN 2017 m. spalio 6 d. atsakyme Nr. 42-1009(l) iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui Bausmių vykdymo kodekso ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, reglamentuojančias paÅ¡to, siuntinių, smulkiųjų paketų bei kitų daiktų perdavimÄ nuteistiesiems, esantiems pataisos namuose. Taip pat nurodė, kad nors civilinių, baudžiamųjų, administracinių bylų medžiagos kopijų turėjimas nuteistiesiems yra leidžiamas, tačiau jų perdavimas pasimatymų metu nuteistiesiems nenumatytas.

Todėl, Vilniaus PN nuomone, pataisos namų pareigÅ«nai Å¡iuo aspektu veikė teisėtai ir pagristai.Pabrėžia, kad pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, jog Vilniaus PN administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti jį, žeminti jo orumÄ , nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Vilniaus PN nuomone, visos pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais.

Su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ nesutinka, nes pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 60-62). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į Kalėjimų departamentÄ per skundžiamÄ laikotarpį dėl skunde dėstomų Vilniaus PN raÅ¡tų kreipėsi vienÄ kartÄ .

PareiÅ¡kėjas skundė Vilniaus PN 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ Nr. 42-1226(1), kuriuo jam buvo atsakyta į jo 2017 m. lapkričio 17 d. praÅ¡ymÄ Nr. 29(8)-1106. Vilniaus PN minėtu raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad įstaigos administracija neturi pareigos užtikrinti kiekvienam nuteistajam galimybės mokytis jo norimos profesijos pasirinktoje mokymo įstaigoje, bei atsisakė prailginti naudojimosi kompiuteriu laikÄ iki 8 valandų. PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus PN profesinius mokymus veda Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla, kuri siÅ«lo mokytis kelių profesijų (batsiuvio, elektriko, suvirintojo), tačiau nemoko programavimo.

Kalėjimų departamentas 2018 m. vasario 13 d. raÅ¡tu Nr. 2S-518 pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kino, kad laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys turi teisę į mokslÄ , t. y. turi teisę siekti ne tik bendrojo, profesinio iÅ¡silavinimo, bet ir kitokio pobÅ«džio mokslo. Tačiau Å¡ių asmenų galimybės mokytis yra ribotos, t. y. minėta teise asmenys gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia bausmės atlikimo režimo reikalavimų. Taip pat Kalėjimų departamentas nustatė, kad Vilniaus PN pareiÅ¡kėjui neuždraudė mokytis programavimo, bet paaiÅ¡kino, kad norint studijuoti kitus dalykus (programavimo), pareiÅ¡kėjas turi pats tartis su mokymo įstaiga dėl galimybės dėstytojui atvykti į pataisos namus asmeniÅ¡kai bei mokyti norimo dalyko, nepažeidžiant bausmės vykdymÄ reglamentuojančių įstatymų.

Jei pareiÅ¡kėjas imsis iniciatyvos, įstos į pasirinktÄ mokymosi įstaigÄ , suderins su dėstytoju mokymosi procesÄ , kuris nepažeis galiojančių teisės aktų, pataisos namų administracija turėtų sudaryti galimybes atvykstantiems dėstytojams susitikti su pareiÅ¡kėju pataisos įstaigos patalpose užduočių pateikimui, atsiskaitymams ir kitų formalumų sutvarkymui. Taip pat pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnyje nustatytos nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės - laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas, tuo tarpu aukÅ¡tasis mokslas, kaip pataisos priemonė, įstatyme nenumatytas, todėl pataisos įstaigų administracija neturi nei pareigos, nei įgaliojimų, nei objektyvių galimybių organizuoti nuteistųjų studijas aukÅ¡tosiose mokyklose.

Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ Kalėjimų departamentas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y., pateikti teismui skunde iÅ¡dėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylÄ , galėtų iÅ¡tirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas iÅ¡vadas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas. Å ios aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės.Taip pat nurodo, kad dėl kitų skunde minimų Vilniaus PN atsakymų pareiÅ¡kėjas nesilaikė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su Å¡iais atsakymais neturėtų bÅ«ti vertinami.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neskundė Vilniaus PN atsakymų į jo skundus, mano, kad Vilniaus PN atsakymai yra pagrįsti ir nėra pagrindo spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatuoja :            Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl to, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN:

1) jis nebuvo aprÅ«pintas tinkamu naudingu darbu bei kita tikslinga veikla visÄ darbo dienÄ ;

2) jam nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡pažinti savo religijos, bendrauti su savo tikėjimo dvasininku ir naudotis asmeniniu kompiuteriu individualiai mokantis programuoti aÅ¡tuonias valandas per dienÄ ;

3) trumpalaikio pasimatymo su fiziniu kontaktu metu nebuvo užtikrintas jo ir jo artimųjų saugumas, kadangi jis nebuvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, kurie nėra valstybės tarnautojai;

4) artimiesiems trumpalaikio pasimatymo metu neleista perduoti jam civilinės bylos dokumento. Dėl Å¡ių galimai neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , kuriÄ siekia prisiteisti iÅ¡ valstybės.Dėl aprÅ«pinimo tinkamu naudingu darbu ir kita tiksline veiklaRemiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ su skundu, kuriame nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 5 d. (atvykimo į Vilniaus PN data) jis nėra aprÅ«pinamas tinkamu naudingu darbu ir jam nėra organizuojama jokia naudinga tikslinga veikla, kad bÅ«tų užimtas visÄ darbo dienÄ .

PareiÅ¡kėjo manymu, visa tai pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 130 punkto nuostatas (b. l. 29). Vilniaus PN 2018 m. sausio 18 d. priėmė sprendimÄ Nr. 42-63, kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas (b. l. 28). Å iame sprendime pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pataisos įstaigoje darbo vietų skaičius yra ribotas ir pataisos namų administracija neturi galimybių suteikti darbo vietÄ kiekvienam, net ir to norinčiam nuteistajam. Vilniaus PN administracija Å¡iame sprendime taip pat pažymėjo, kad siekdama didinti nuteistųjų užimtumÄ bei skatinti turiningÄ laisvalaikio praleidimÄ , sudaro nuteistiesiems galimybę užsiimti sportine veikla, pataisos įstaigos direktoriaus nustatytu laiku ir vietoje naudotis asmeniniais kompiuteriais, bibliotekos paslaugomis, nuteistiesiems bÅ«riuose įrengti poilsio kambariai, kur jie gali žiÅ«rėti televizorių, sudaro galimybę dalyvauti organizuojamuose kultÅ«riniuose, dvasiniuose ar sporto renginiuose bei kita.

Taip pat paaiÅ¡kinta, kad Vilniaus PN administracija sudaro sÄ lygas mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistųjų darbas yra viena iÅ¡ nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonė (BVK 111 straipsnis).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 129 punkte nustatyta, kad nuteistųjų darbÄ pataisos įstaigose reikia vertinti kaip teigiamÄ jų ugdymo, mokymo bei Å¡ių įstaigų valdymo elementÄ . Å ių taisyklių 130 punkte nurodyta, kad nuteistuosius bÅ«tina aprÅ«pinti tinkamu naudingu darbu arba organizuoti jiems kitÄ tikslingÄ veiklÄ , kad jie bÅ«tų užimti visÄ darbo dienÄ . Nuteistųjų įtraukimÄ Ä¯ darbÄ reglamentuoja BVK 125 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija.

Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems darbÄ parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Nuteistieji į darbÄ paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų (BVK 125 straipsnio 4 dalis).Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 130 punkte yra iÅ¡dėstytos alternatyvios nuteistųjų pataisos priemonės: darbas arba kita tikslinga veikla, kurių pagrindinis tikslas motyvuoti nuteistuosius ir ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, padėti adaptuotis visuomenėje pasibaigus įkalinimo laikotarpiui, teisėtais bÅ«dais tenkinti savo poreikius.

Ä®vertinus aukščiau aptartas BVK nuostatas, Å¡ių priemonių įgyvendinimas priklauso nuo turimų pataisos įstaigos galimybių: laisvų pareigų ir darbo vietų, nuteistųjų asmeninių gebėjimų. Nesant galimybių įdarbinti nuteistÄ jį, įstatymų leidėjas numato nuteistiesiems galimybę užsiimti alternatyviomis tikslingomis veiklomis.Vilniaus PN 2018 m. sausio 18 d. sprendime pareiÅ¡kėjui nurodė, kad pasiÅ«lyti pastarajam darbo negalėjo, nes nebuvo laisvų darbo vietų, todėl iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui apie galimybę pataisos namuose pasirinkti kitÄ tikslingÄ veiklÄ , kuri garantuotų jo užimtumÄ visÄ darbo dienÄ : sportuoti, dalyvauti įvairiuose kultÅ«riniuose, dvasiniuose renginiuose, naudotis biblioteka, žiÅ«rėti televizorių, pataisos įstaigos direktoriaus nustatytu laiku naudotis asmeniniu kompiuteriu, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, mokytis.

Pats pareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad kasdien apie vienÄ valandÄ sportuoja, taip pat tris valandas per dienÄ naudojasi kompiuteriu, kartÄ per savaitę (penktadienį) 1 valandÄ mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje. Tai rodo, kad Vilniaus PN yra sudarytos sÄ lygos pareiÅ¡kėjui užsiimti kita tikslinga veikla, kas paneigia pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 130 punkto pažeidimo. Tai, kad paties pareiÅ¡kėjo pasirinkta tikslinga veikla trunka apie keturias valandas per dienÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad Vilniaus PN neveikė taip, kaip privalėjo pagal įstatymus veikti.

Iš atsiliepimo turinio matyti, kad Vilniaus PN nuteistiesiems yra ne tik leidžiama užsiimti sporto, kultūrine veikla, mokytis profesijos, bet ir yra įgyvendinamos įvairios socialinės reabilitacijos programos, dalyvavimas kuriose paremtas savanoriškumo principu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas teismui neginčijo Vilniaus PN administracijos 2018 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta jį įdarbinti, o jokių kitų duomenų, kad jis būtų pateikęs prašymus (skundus) ir atsakovas nepagrįstai būtų atsisakęs jį įdarbinti, nei pareiškėjas, nei atsakovas teismui nepateikė.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡iuo aspektu Vilniaus PN pareigÅ«nai veikė neteisėtai, ir dėl to pareiÅ¡kėjui galėjo kilti jo skunde nurodytos neigiamos pasekmės – neturtinė žala, todėl Å¡ioje dalyje skundas netenkintinas.Dėl atsisakymo prailginti naudojimosi kompiuteriu laikÄ PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo leista aÅ¡tuonias valandas per dienÄ naudotis asmeniniu kompiuteriu tikslu individualiai mokytis programuoti, tuo užtikrinant jo užimtumÄ visÄ darbo dienÄ . Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl to pareiÅ¡kėjas 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė skundÄ Vilniaus PN direktoriui, kuriame, be kita ko, prašė: leisti jam 8 val. per parÄ naudotis kompiuteriu. Skundo reikalavimus pareiÅ¡kėjas grindė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 136 punktu, kuris numato, kad nuteistieji, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, kuriems pagal jų raÅ¡ytinius praÅ¡ymus pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu leista užsiimti individualia darbine, kÅ«rybine ar kitokia veikla, gali ja užsiimti pataisos įstaigos direktoriaus arba kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nustatytose pataisos įstaigos arba kardomojo kalinimo vietos vietose, bei jau minėtu Å¡ių taisyklių 130 punktu (b. l. 73-75).             Vilniaus PN 2017 m. gruodžio 15 d. sprendime Nr. 42-1226(1), be kita ko, nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d.

įsakymu Nr. V-125 patvirtintÄ Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – Tvarkos apraÅ¡Ä ), visiems nuteistiesiems bendra tvarka nustatytas naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laikas – iki 3 val. kasdien. Naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laikas gali bÅ«ti pratęstas, kai tai yra susiję su nuteistojo poreikiu mokytis, studijuoti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimantiems individualia darbine ar kÅ«rybine veikla bei kitais Å¡iame tvarkos apraÅ¡e numatytais atvejais.

Vilniaus PN administracijai iÅ¡ skundo turinio nebuvo aiÅ¡ku, kokiu pagrindu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o pratęsti naudojimosi kompiuteriu laikÄ iki 8 val., todėl Å¡io praÅ¡ymo netenkino (b. l. 70-72).             Šį Vilniaus PM direktoriaus sprendimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 66-67-69), kuris 2018 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 2S-518 pareiÅ¡kėjo skundÄ laikė nepagrįstÄ (b. l. 64-65).Nuteistųjų teisė naudotis kompiuteriais nustatyta Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje.

Tvarkos apraÅ¡o 30 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji laisvės atėmimo vietų įstaigose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parÄ laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Tvarkos apraÅ¡o 34 punkte nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas pareigÅ«nas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parÄ .

PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jam, vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡u, bendra tvarka yra suteikiama iki 3 val. naudotis asmeniniu kompiuteriu. PareiÅ¡kėjo praÅ¡yme prailginti naudojimosi kompiuteriu laikÄ nurodyta priežastis (individualiai mokytis programuoti), neatitinka Tvarkos apraÅ¡o 34 punkte numatytų kriterijų, kurių pagrindu naudojimosi kompiuteriu laikas gali bÅ«ti pratęstas. Todėl darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN pagrįstai atsisakė pareiÅ¡kėjui prailginti naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laikÄ .

Konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu nėra pagrindo, todėl ir nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti.Dėl nesuteikimo galimybės iÅ¡pažinti religijÄ ir susitikti su savo tikėjimo dvasininkuRemiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su praÅ¡ymu sudaryti galimybę susitikti su savo konfesijos dvasininku. PraÅ¡yme nurodė, kad yra sentikis (b. l. 39).Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 8 d. raÅ¡tu Nr. 42-922(1) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad pagal jo praÅ¡ymÄ 2017 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Vilniaus Å vč.

Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvę su užklausa, esant galimybei bendruomenės dvasininkui apsilankyti pas nuteistuosius, kurie Å¡iuo metu atlieka teismo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę ir gyvena Vilniaus pataisos namuose (b. l. 38). Pagal BVK 106 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 184 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi bÅ«ti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatÅ«rÄ .

Religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 185 punktas). Pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai; dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 186 punktas).Atsakovės atstovo atsiliepime nurodyta, kad Vilniaus PN nuteistųjų praÅ¡ymai sudaryti galimybę pabendrauti su dvasininku visuomet yra perduodami Vilniaus PN koplyčiÄ lankančiam dvasininkui, taip pat ir kitų konfesijų dvasininkams, kurie atsižvelgdami į užimtumÄ ir kitas aplinkybes, pagal esančias galimybes periodiÅ¡kai lanko pataisos įstaigoje bausmę atliekančius nuteistuosius.

Å ias aplinkybes patvirtina jau minėtas Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 5 d. raÅ¡tas Nr. 9-4770(07), iÅ¡ kurio turinio matyti, kad Vilniaus PN administracija, reaguodama į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , kreipėsi į Vilniaus Å vč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvę su užklausa, esant galimybei bendruomenės dvasininkui apsilankyti pas nuteistuosius, kurie Å¡iuo metu atlieka teismo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę ir gyvena Vilniaus pataisos namuose. Å ie Vilniaus PN aktyvÅ«s veiksmai, reaguojant į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , rodo, kad Vilniaus PN administracija atliko visus jos kompetencijai priklausančius veiksmus, kurie padėtų pareiÅ¡kėjui įgyvendinti jo teisę susitikti su dvasininku.

Pažymėtina, Vilniaus PN administracija neturi teisinio pagrindo įpareigoti dvasininkÄ lankyti nuteistuosius, ar nustatyti jam apsilankymų pataisos įstaigoje dažnumÄ . Apibendrinus, tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN administracijos veiksmų aptartu aspektu nėra pagrindo. Nenustačius neteisėtų institucijos veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė nekyla.             Dėl izoliavimo reikalavimų pažeidimo trumpalaikio pasimatymo metu                          Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 9 d. pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas trumpalaikis (2 val.) pasimatymas, esant fiziniam kontaktui, su artimaisiais (b. l. 40-41).

             PareiÅ¡kėjas 2017 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su skundu, nurodydamas, kad yra buvęs valstybės tarnautojas, todėl jam turi bÅ«ti taikomi BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyti nuteistųjų izoliavimo reikalavimai. Tačiau 2017 m. gruodžio 9 d. pasimatymo su fiziniu kontaktu metu jis, kaip buvęs valstybės tarnautojas, bei jo artimieji nebuvo izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, dėl ko jis jautėsi nesaugus ir buvo priverstas nutraukti pasimatymÄ anksčiau laiko (b. l. 46-47).        Vilniaus PN, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , 2018 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 42-70, be kita ko, nurodė, kad 2017 m. spalio 9 d. yra gavusi ir iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl saugumo neužtikrinimo jam ir jo Å¡eimos nariams trumpalaikio pasimatymo metu, esant fiziniam kontaktui, į kurį iÅ¡samiai atsakė  2017 m. lapkričio 7 d. raÅ¡tu Nr. 42-1088(1), todėl, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktÄ , pakartotinai skundo nenagrinės.             PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jo skundo Vilniaus PN administracija nenagrinėjo iÅ¡ esmės nepagrįstai, kadangi jame pareiÅ¡kėjas nurodė naujas aplinkybes, t. y., kad 2017 m. gruodžio 9 d. trumpalaikio pasimatymo su artimaisiais metu buvo pakartotinai pažeisti nuteistųjų izoliavimo reikalavimai.         Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad praÅ¡ymas ar skundas vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo sprendimu gali bÅ«ti nenagrinėjamas, jeigu paaiÅ¡kėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymÄ yra pateikęs arba sprendimÄ yra priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ .             Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. spalio 9 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su skundu, kuriame nurodė, kad 2017 m. spalio 7 d. suteikto trumpalaikio pasimatymo, esant fiziniam kontaktui, metu jam ir jo Å¡eimos nariams nebuvo užtikrintas saugumas, nes pasimatymas vyko neizoliuotai nuo kitų nuteistųjų, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai (b. l. 42-43).

Vilniaus PN 2017 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimÄ Nr. 42-1088(1) dėl Å¡io skundo, kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl neužtikrinto saugumo trumpalaikių pasimatymų metu yra nepagrįsti (b. l. 44-45).             Įvertinus pareiÅ¡kėjo 2017 m. spalio 9 d. ir 2017 m. gruodžio 18 d. skundų turinį, darytina iÅ¡vada, kad juose pareiÅ¡kėjas nurodo trumpalaikius pasimatymus su artimaisiais, kurie įvyko skirtingomis dienomis: 2017 m. spalio 7 d. ir 2017 m. gruodžio 9 d., kurių metu Vilniaus PN, jo teigimu, nebuvo laikomasi nuteistųjų izoliavimo reikalavimų.

Tai reiÅ¡kia, kad 2017 m. gruodžio 18 d. skunde pareiÅ¡kėjas pateikia naujus faktinius duomenis apie pakartotinai galimai padarytÄ BVK 70 straipsnio 3 dalies pažeidimÄ , todėl Vilniaus PN 2018 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 42-70 nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2017 m. gruodžio 18 d. skundÄ dėl nuteistųjų izoliavimo reikalavimų pažeidimo.                           BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje <...> laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigÅ«nai, kuriems pirmÄ kartÄ paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Tuo tarpu BVK 70 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus.             Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas nepaneigė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomi imperatyvÅ«s izoliavimo reikalavimai, nustatyti BVK 70 straipsnio 3 dalyje, kuriais remiasi pareiÅ¡kėjas. Atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas nepatenka į Å¡ioje teisės normoje nurodytÄ asmenų grupę.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ , neigdamas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl BVK 70 straipsnio 3 dalies pažeidimo, remiasi 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 42-1088(1). Å iame sprendime Vilniaus PN iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui BVK 70 straipsnyje įtvirtintÄ nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tvarkÄ bei nurodė, kad nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 3 dalimi, esant galimybei, Vilniaus PN yra laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje atskirame gyvenamajame korpuse.

Taip pat informavo, kad Vilniaus PN, tame tarpe ir trumpalaikių pasimatymų patalpose, kuriose pasimatymai vyksta neatskiriant nuteistųjų nuo lankytojų, yra įrengta vaizdo stebėjimo sistema, kurios pagalba yra vykdoma nuolatinė nuteistųjų priežiÅ«ra įstaigos teritorijoje. Vilniaus PN atkreipė dėmesį, kad budinčios pamainos pareigÅ«nai, taip pat siuntinių ir perdavimo bei pasimatymų suteikimo biuro pareigÅ«nai nuolat stebi Å¡ias patalpas bei nuteistuosius ir asmenis, atvykusius į pasimatymÄ vaizdo stebėjimo priemonėmis.

Atsakovo atstovas mano, kad Vilniaus PN taikomų fizinių ir inžinerinių-techninių priemonių pakanka nuteistųjų saugumui užtikrinti. Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamÄ asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali bÅ«ti kėsinamasi į reikÅ¡mingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatÄ dėl Å¡ių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojams) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartis byloje Nr. A492-2917/2012).

Atsižvelgdamas į Vilniaus PN argumentus ir byloje esančius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus PN taikomų fizinių ir inžinerinių-techninių priemonių Å¡iuo atveju nepakako nuteistojo, buvusio valstybės tarnautojo, saugumui užtikrinti. BVK 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jei nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijÄ dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir toks perkėlimas nėra nuobauda.

Kaip matyti, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas po 2017 m. spalio 7 d. suteikto pasimatymo kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ su skundu dėl nepakankamo jo ir jo artimųjų saugumo užtikrinimo trumpalaikio pasimatymo metu. Nurodė, kad jis jaučiasi nesaugus bÅ«damas vienoje patalpoje su kitais nuteistaisiais, nesančiais valstybės tarnautojais. Tai rodo, kad Vilniaus PN administracija žinojo apie tai, kad pareiÅ¡kėjui nepakanka pataisos įstaigoje esančių priemonių, kurios užtikrintų jų saugumÄ ir, kad pareiÅ¡kėjas jaučia grėsmes, bÅ«damas kartu su kitais nuteistaisiais bendroje trumpalaikių pasimatymų patalpoje.

Atsakovo atstovas nepateikė teismų jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas ir jo artimieji 2017 m. gruodžio 9 d. trumpalaikio pasimatymo metu buvo laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų, kurie nėra valstybės tarnautojai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad tuo Vilniaus PN pažeidė imperatyviÄ BVK 70 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , t. y. veikė neteisėtai. Be to, kaip minėta, Vilniaus PN nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl nurodyto pažeidimo. Dėl draudimo artimiesiems trumpalaikio pasimatymo metu perduoti civilinės bylos dokumentÄ Remiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. gruodžio 18 d. pateikė skundÄ Vilniaus PN direktoriui dėl to, kad 2017 m. gruodžio 9 d. trumpalaikio pasimatymo, esant fiziniam kontaktui, metu Vilniaus PN pareigÅ«nai neleido Å¡eimos nariams jam perduoti kvitÄ , patvirtinantį užmokesčio advokatui už paslaugas civilinėje byloje sumokėjimÄ (b. l. 48-49).             Vilniaus PN, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , 2018 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 42-70, be kita ko, nurodė, kad 2017 m. spalio 6 d. pateikė pareiÅ¡kėjui iÅ¡samų atsakymÄ Nr. 42-1009(1) į jo 2017 m. rugpjūčio 22 d. skundÄ , kuriame pareiÅ¡kėjas skundėsi, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai jo tėvams neleido perduoti jam civilinių bylų medžiagÄ .

Todėl, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktÄ , pakartotinai skundo nenagrinės (b. l. 50-51).Nustatyta, kad Vilniaus PN 2017 m. spalio 6 d. raÅ¡tu Nr. 42-1009(1) (b. l.

53) į 2017 m. rugpjūčio 22 d. skundÄ (b. l.

52) pareiÅ¡kėjui atsakė, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai negalėjo priimti ir perduoti civilinių bylų medžiagÄ , nes Å¡ių daiktų perdavimas nenumatytas BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.  Tačiau Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti civilinių bylų medžiagÄ , nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuoraÅ¡us ar kopijas. Pagal BVK 95 straipsnio 4 dalį smulkiųjų paketų su spauda, vokais, paÅ¡to ženklais ir raÅ¡ymo popieriumi priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Å ių taisyklių 83 punktas numato, kad siuntiniu gali bÅ«ti perduoti, be kita ko, informacijos laikmena, spauda.

Asmuo, atnešęs perduodamÄ siuntinį arba smulkųjį paketÄ , pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ , užpildo praÅ¡ymo dėl perduodamo siuntinio ar smulkiojo paketo perdavimo blankÄ (21 priedas). Jo akivaizdoje patikrinamas atneÅ¡tas siuntinys ar smulkusis paketas ir juose rasti maisto produktai, reikmenys ar kiti daiktai, kurių perdavimas nenustatytas BVK ir Å¡iose taisyklėse, grÄ Å¾inami asmeniui, atneÅ¡usiam siuntinį ar smulkųjį paketÄ , ir apie tai nurodoma praÅ¡ymo dėl perduodamo siuntinio ar smulkiojo paketo blanke.Atsižvelgiant į Å¡ias įstatymo nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo artimieji galėjo palikti dokumentus įstaigos Ä®skaitos skyriuje, tokiu bÅ«du Å¡is dokumentas netrukdomai galėjo bÅ«ti perduotas pareiÅ¡kėjui.

Byloje duomenų, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjo artimiesiems tvarkÄ , kokiu bÅ«du galima perduoti dokumentus pareiÅ¡kėjui, nėra. Teismas, įvertinęs aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai, 2017 m. gruodžio 9 d. atsisakydami iÅ¡ pareiÅ¡kėjo artimųjų priimti pareiÅ¡kėjui perduodamÄ civilinės bylos dokumentÄ , motyvuodami tuo, kad tokių dokumentų perdavimas nenumatytas teisės aktuose, ir nepaaiÅ¡kindami, kad tokie dokumentai gali bÅ«ti perduoti pareiÅ¡kėjui juos paliekant įstaigos Ä®skaitos skyriuje, pažeidė aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį leidžiama nuteistiesiems perduoti informacijos laikmenas, spaudÄ , o nuteistiesiems leidžiama turėti civilinių bylų medžiagÄ , sprendimų jose nuoraÅ¡us, o taip pat humanizmo, protingumo principus.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai 2017 m. gruodžio 9 d. pažeidė pareiÅ¡kėjo teises, neizoliuodami jo nuo kitų nuteistųjų trumpalaikių pasimatymų patalpose ir neleisdami artimiesiems trumpalaikio pasimatymo metu jam perduoti civilinės bylos dokumento. Dėl nustatytų pažeidimų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei Vilniaus PN pareigÅ«nai bÅ«tų veikę pagal įstatymus, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę ir pobÅ«dį, į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, jog nustatyti pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 15 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Teismas, įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 100 Eur sumos priteisimas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti J. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) eurų neturtinės žalos atlyginimÄ . KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                            Ina Kirkutienė