2023-10-11 Nr. AB-18085-3-62-3-01290-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-523-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01290-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas, nuteistasis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) netinkamomis sąlygomis, t. y. 2022 m. birželio 6 d. pareigūnai prieš jį panaudojo smurtą, neteisėtai izoliavo ir uždarė į kamerų tipo patalpas, taip pat 2022 m. liepos 1 d. įsakymu neteisėtai perkėlė iš atvirosios kolonijos į pataisos namus. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. birželio 6 d. apie 20.20 val. jis buvo pakviestas į budėtojo kabinetą, ten buvo trys pareigūnai ir vienas iš pareigūnų pareiškė, kad pareiškėjas yra sulaikomas ir turi eiti į kamerą. Pareiškėjas atsisakė eiti į kamerą, todėl pareigūnai sugriebė jį už rankų, užsuko rankas ir nuvedė į kamerą Nr. 1. Pareiškėjas penkioms paroms buvo uždarytas į kamerų tipo patalpą dėl to, jog jis pavėlavo grįžti iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikos), kur vyko su Pravieniškių PN-AK direktoriaus leidimu. Apie vėlavimo priežastis jis negalėjo pranešti, nes niekam į koloniją negalėjo prisiskambinti. Pareiškėjas teigė, kad taip pat buvo pažeistos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 91 straipsnio nuostatos, nes jis pas gydytojus buvo išleidžiamas tik 6 valandoms, nors pagal minėto straipsnio nuostatas numatytas išleidimas pas gydytojus iki 14 valandų. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, jautė depresiją, buvo kankinamas psichologiškai, patyrė orumo pažeminimą, t. y. jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 5 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo atstovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2022 m. birželio 6 d. buvo gautas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2022 m. birželio 6 d. apie 18.30 val. atvirojoje kolonijoje, nuteistųjų skaičiuotės metu nuteistasis R. K. stovėjo rikiuotėje be kortelės su fotonuotrauka. Pareikalavus nuteistojo užsidėti kortelę su fotonuotrauka, pareiškėjas garsiai rėkaudamas rikiuotėje kitų nuteistųjų akivaizdoje įžeidinėjo saugumo valdymo skyriaus specialistą G. Z., garsiai reikšdamas žargonus („degradas“, „debilas“), taip žemindamas pareigūno vardą. Pareiškėjui buvo duotas nurodymas nusiraminti, neįžeidinėti, tačiau pareiškėjas nurodymų nevykdė. Pareiškėjas buvo įspėtas, kad nusiramintų, nes kitaip bus izoliuotas iki 48 valandų už nepagarbų elgesį pareigūnų atžvilgiu, tačiau pareiškėjas vis tiek nenurimo. Bandant pareiškėją izoliuoti, jis priešinosi jėga, neleido būti vedamas į laikino sulaikymo kamerą, todėl jaunesnysis specialistas R. D. suėmė nuteistajam už dešinės rankos ir užsuko už nugaros, o jaunesnysis specialistas N. Č. suėmė už kairės rankos ir užsuko už nugaros, taip pareiškėjas buvo nuvestas į laikino sulaikymo kamerą ir ten laikomas iki 48 valandų.

5. Atsakovo atstovas teigė, kad 2022 m. birželio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 43-9177 nustatyta, kad pareigūnai G. Z., N. Č., R. D., panaudoję fizinę prievartą prieš pareiškėją, veikė teisėtai ir neviršijo savo įgaliojimų, fizinės prievartos panaudojimo metu nuteistojo sveikatai žala nebuvo padaryta, o prievarta proporcinga įvykiui. Pareiškėjas 2022 m. birželio 6 d. 18.30 val. padarė bausmės režimo reikalavimų pažeidimą, pažeisdamas BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.1 ir 18.12 punktų reikalavimus, todėl pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – papeikimas.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 8 d. taip pat padarė bausmės režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. pareiškėjas nuo 10.40 val. buvo išleistas į Kauno klinikas ir turėjo grįžti iki 17.00 val., tačiau negrįžo. Su pareiškėju buvo bandyta susisiekti mobiliuoju telefonu, tačiau jis neatsiliepė, dėl to buvo paskelbta pareiškėjo paieška. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 8 d. direktoriaus įsakymo Nr. 2-1537 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykų į sveikatos priežiūros įstaigas“ 1.2 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – papeikimas.

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas, bausmę atlikdamas atvirojoje kolonijoje, padarė keturis režimo pažeidimus, tris kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Pareiškėjo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, pareiškėjas nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leido spręsti apie neigiamas nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas per šešis mėnesius padarė keturis rėžimo pažeidimus, vadovaujantis BVK 91 straipsnio 3 dalimi, Pravieniškių PN-AK teikė svarstyti pareiškėjo perkėlimą iš atvirosios kolonijos į pataisos namus tęsti bausmės atlikimo. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 2-1867 pareiškėjas buvo perkeltas iš atvirosios kolonijos į pataisos namus. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad būtent pareiškėjo netinkamas elgesys bausmės atlikimo metu lėmė jo perkėlimą iš atvirosios kolonijos tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus.

8. Atsakovo atstovas akcentavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ar siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo skundo teiginiai neturi realaus pagrindo, jis neįrodė pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl skundas negali būti tenkinamas.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad 2022 m. birželio 6 d. Pravieniškių PN-AK pareigūnai prieš jį panaudojo smurtą ir neteisėtai jį izoliavo, vadovavosi BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau – PPVĮ) 11 straipsnio, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88, 174 punkto nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad pareigūnai turi teisę ir įgaliojimus save bei kitus asmenis ginti nuo neteisėtų veiksmų ir šiuo tikslu pareigūnai gali panaudoti visas įstatyme nustatytas prievartos priemones ir jėgą būtinojo reikalingumo atveju, kiek to reikia jų pareigoms atlikti, jei norimų tikslų negalima pasiekti kitomis įtikinimo priemonėmis.

11. Teismas akcentavo, kad pareigūnų G. Z., R. D. tarnybiniai pranešimai, 2022 m. birželio 7 d. protokolas dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu patvirtina aplinkybes, jog 2022 m. birželio 6 d. apie 11.25 val., nuteistųjų skaičiuotės metu, atvirosios kolonijos teritorijos lauke pastebėtas nuteistasis, kuris vaikščiojo užsidėjęs tamsius akinius nuo saulės, pareikalavus, kad nuteistasis nusiimtų tamsius akinius nuo saulės ir prisistatytų, nuteistasis nevykdė teisėtų nurodymų, neprisistatė, nenusiėmė akinių, reiškė nepasitenkinimą esama tvarka, garsiai šaukė, kad pareigūnai nuolatos prie jo kabinėjasi, garsiai triukšmavo kieme; nuteistajam nuėmus akinius buvo nustatyta, kad tai nuteistasis R. K., jam kelis kartus buvo duotas nurodymas nusiraminti ir eiti su pareigūnais į budėtojų dalį, tačiau minėtas nuteistasis nurodymų nevykdė. Taip pat į bylą pateikti pareigūnų G. Z., R. D. tarnybiniai pranešimai, 2022 m. birželio 7 d. protokolas dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu, 2022 m. birželio 7 d. nutarimas „Dėl nuteistojo nubaudimo“, vaizdo registratoriaus duomenys patvirtina aplinkybes, jog 2022 m. birželio 6 d. apie 18.30 val. atvirojoje kolonijoje nuteistųjų skaičiuotės metu nuteistasis R. K. stovėjo rikiuotėje be kortelės su fotonuotrauka, pareikalavus nuteistojo užsidėti kortelę su fotonuotrauka, R. K. garsiai rėkaudamas rikiuotėje kitų nuteistųjų akivaizdoje įžeidinėjo saugumo valdymo skyriaus specialistą G. Z., garsiai reikšdamas žargonus („degradas“, „debilas“) ir žemindamas pareigūno vardą; nuteistajam buvo duotas nurodymas nusiraminti, neįžeidinėti, tačiau R. K. nurodymų nevykdė; pareiškėjas buvo įspėtas, kad nusiramintų, nes kitaip bus izoliuotas iki 48 valandų už nepagarbų elgesį pareigūnų atžvilgiu, tačiau nuteistasis nenurimo. Už pareigūnų reikalavimų nevykdymą pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 69-389 buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Minėtame nutarime nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė BVK įtvirtintas nuteistojo pareigas laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 1., 2 p.).

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokie konkretūs asmenys, ar kiti įrodymai galėtų paneigti bylos duomenis, jog jis pareigūnams priešinosi jėga, buvo agresyvus, nors ir buvo perspėtas, kad jo atžvilgiu bus panaudota fizinė prievarta, neleido būti vedamas į laikino sulaikymo kamerą, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovo atstovo pateiktus duomenis vertinti kaip nepatikimus. Teismas akcentavo, kad pataisos įstaigos pareigūnai turėjo teisę duoti pareiškėjui privalomus vykdyti reikalavimus ar nurodymus (BVK 12 str. 1 d., 2 d.), o pareiškėjui nepaklusus – naudoti fizinę prievartą (PPVĮ 11 str. 3 d.). Teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu elgėsi netinkamai (smurtavo). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareigūnai, panaudoję fizinę prievartą prieš pareiškėją, veikė teisėtai ir neviršijo savo įgaliojimų, fizinės prievartos panaudojimo metu nuteistojo sveikatai žala nebuvo padaryta, o taikyta prievarta buvo proporcinga įvykiui.

13. Teismas bylos duomenimis taip pat nustatė, kad vadovaujantis BVK 91 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2022 m. birželio mėn. buvo parengtas Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymas „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykų į sveikatos priežiūros įstaigas“, kurio 1.2 punkte numatyta: „Leidžiu išvykti 2022-06-08, nuo 10.40 val. iki 17.00 val., į LSMU Kauno klinikas, adresu: Eivenių g. 2, Kaunas, nuteistajam R. K.“. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas pavėlavo grįžti į pataisos namus iki 17.00 val. ir pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 2-1537 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykų į sveikatos priežiūros įstaigas“ 1.2 punkto reikalavimus. Teismas akcentavo, kad vadovaujantis BVK 91 straipsniu atvirosios kolonijos administracija gali nuteistajam leisti iki 14 valandų išvykti už atvirosios kolonijos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl jo gydymosi, tačiau duoti tokį leidimą (išvykti iki 14 valandų) yra įstaigos direktoriaus diskrecijos teisė, bet ne pareiga, todėl pareiškėjo argumentus, kad direktorius privalėjo jį išleisti iki 14 valandų, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

14. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jį neteisėtai perkėlė iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, teismas nurodė, jog Pravieniškių PN-AK direktorius 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 2-1867 perkėlė pareiškėją iš atviros kolonijos tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus ir priskyrė jį paprastajai grupei. Iš minėto įsakymo ir Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022 m. birželio 22 d. teikimo Nr. 63(AK)-982 „Dėl nuteistojo perkėlimo iš atvirosios kolonijos tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus“ matyti, jog buvo nustatyta, kad pareiškėjas nelinkęs koreguoti savo elgesio, kartoja tas pačias klaidas, nesimokydamas iš savo patyrimo, stokoja atsakingumo, tai neigiamai jį charakterizuoja ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, bausmę atlikdamas atvirojoje kolonijoje per 6 mėnesius padarė keturis rėžimo pažeidimus, ir tai Pravieniškių PN-AK vertino kaip pareiškėją neigiamai charakterizuojančias aplinkybes.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka neapskundė Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 2-1867 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, todėl teismas neturėjo pagrindo minėto įsakymo vertinti kaip neteisėto ar nepagrįsto. Teismas sprendė, kad valstybės valdžios institucija (Pravieniškių PN-AK) nagrinėjamoje situacijoje, susijusioje su pareiškėjo perkėlimu iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, veikė teisėtai, kas neatitinka CK 6.271 straipsnio 1 dalies sąlygų valstybės civilinės atsakomybei atsirasti.

16. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą, pareiškėjo argumentus ir atsakovo atstovo atsikirtimus, darė išvadą, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustatęs Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo.

III. 17. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde naudoja nepagarbius teismo ir skundžiamo teismo sprendimo motyvų apibūdinimus, rodančius nepagarbą teismui ir sprendimą priėmusiai teisėjai.

19. Pareiškėjas nesutinka su teismo aiškinimu, susijusiu su BVK 91 straipsnio nuostatų taikymu. Pareiškėjas teigia, kad pagal minėto straipsnio nuostatas nuteistasis gali būti Lietuvos Respublikos ribose iki 14 valandų. Pareiškėjas pažymi, kad Kauno klinikose buvo didelė eilė, todėl jis nespėjo laiku sugrįžti.

20. Pareiškėjas tvirtina, kad yra neginčijamas faktas, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai piktnaudžiauja tarnybine padėti, o Lietuvos teisinė sistema juos gina. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas mano, jog prašo adekvačios sumos žalai atlyginti.

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu, nenurodė, kad teismas būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas. Atsakovo atstovas mano, kad teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį pakeisti ar panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas grindžia neteisėtais Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais, atlyginimo priteisimo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nes nenustatė Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų 2022 m. birželio 6 d. panaudojant prieš pareiškėją fizinę prievartą, siekiant jį izoliuoti 48 valandoms laikino sulaikymo kameroje, nes pareiškėjas įžeidinėjo pareigūnus ir nevykdė teisėtų jų reikalavimų, t. y. pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas; nenustatė Pravieniškių PN-AK administracijos neteisėtų veiksmų, skiriant pareiškėjui drausminę nuobaudą – papeikimą už tai, kad jis pavėlavo grįžti iš Kauno klinikų iki Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. birželio 8 d. įsakyme Nr. 2-1537 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykų į sveikatos priežiūros įstaigas“ nurodyto laiko (iki 17 val.); taip pat teismas nenustatė Pravieniškių PN-AK administracijos neteisėtų veiksmų, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 2-1867 pagrindu perkeliant pareiškėją iš atvirosios kolonijos į pataisos namus.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teisimo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis bei sprendimu nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 10–16 punktuose išdėstytas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktą jų teisinį vertinimą, sutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad byloje nenustatyti Pravieniškių PN-AK administracijos / pareigūnų neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, susijusių su fizinės prievartos prieš jį panaudojimu, izoliavimu kamerų tipo patalpoje, perkėlimu iš atvirosios kolonijos į pataisos namus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą kitaip vertinti bylos faktines aplinkybes nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Byloje pateikti duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių, jog prieš jį Pravieniškių PN-AK pareigūnai nepagrįstai naudojo fizinę prievartą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pataisos įstaigos pareigūnai nagrinėjamu atveju turėjo teisę duoti pareiškėjui privalomus vykdyti reikalavimus ar nurodymus (BVK 12 str. 1 d., 2 d.), o pareiškėjui nepaklusus – naudoti fizinę prievartą (PPVĮ 11 str. 3 d.). Taigi byloje nesant duomenų, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu elgėsi neteisėtai (nepagrįstai naudojo fizinę prievartą), yra pagrindas daryti išvadą, kad pareigūnai, panaudoję fizinę prievartą prieš pareiškėją, veikė teisėtai ir neviršijo savo įgaliojimų, fizinė prievarta buvo proporcinga 2022 m. birželio 6 d. įvykiams.

30. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Pravieniškių PN-AK administracija neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjui paskirdama drausminę nuobaudą, jam pavėlavus sugrįžti iš Kauno klinikų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal BVK 91 straipsnio 1 dalies 6 punktą atvirose kolonijose nuteistieji atviros kolonijos administracijos leidimu gali iki 14 valandų išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio ar darbo paieškos, gydymosi, mokymosi arba jeigu rengiantis nuteistąjį paleisti iš atviros kolonijos jam reikia spręsti socialinės paramos gavimo, būsto paieškos, gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo ar pasinaudojimo kitomis valstybės ar savivaldybių įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų teikiamomis paslaugomis klausimus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas netinkamai aiškina BVK 91 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, teikdamas, kad Pravieniškių PN-AK direktorius neturėjo teisės jam nustatyti trumpesnio nei 14 valandų išvykimo už atviros kolonijos teritorijos ribų termino. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad atvirosios kolonijos administracija turi diskrecijos teisę nuspręsti, kuriam laikui išleisti nuteistąjį už atviros kolonijos teritorijos ribų, tačiau šis terminas pagal BVK 91 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas negali būti ilgesnis nei 14 valandų.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas, už atviros kolonijos teritorijos ribų išleistas nuo 10.40 val. iki 17.00 val. (Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. 2-1537 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykų į sveikatos priežiūros įstaigas“), pavėlavo grįžti į pataisos namus iki 17.00 val. Iš byloje pateikto Pravieniškių PN-AK Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2022 m. birželio 8 d. tarnybinio pranešimo Nr. 46-990 matyti, jog buvo bandyta susisiekti su pareiškėju mobiliuoju telefonu, tačiau jis neatsiliepė, dėl to buvo paskelbta pareiškėjo paieška.

Pareiškėjas savo teiginių, kad jis pavėlavo grįžti dėl objektyvių priežasčių, t. y. kad Kauno klinikose buvo 15–17 val., nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, pavyzdžiui, Kauno klinikų gydytojo išrašu, iš kurio matytųsi pareiškėjui suteiktos konsultacijos / paslaugų laikas, nors pats pareiškėjas į bylą teikė medicininius dokumentus (b. l. 76). Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas, tvirtindamas, jog jis apie vėlavimo priežastis negalėjo pranešti, nes niekam į Pravieniškių PN-AK negalėjo prisiskambinti, nedetalizavo savo teiginių, nenurodė, kokiu numeriu ir kokiu laiku jis bandė skambinti, tačiau negalėjo prisiskambinti.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįvykdė jam nustatytos įrodinėjimo pareigos nurodyti reikšmingas aplinkybes, jo nurodytos vėlavimo priežastys vertintinos kaip neįrodančios Pravieniškių PN-AK administracijos neteisėtų veiksmų, skiriant jam drausminę nuobaudą už vėlavimą.

31. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, jog nenustatyti Pravieniškių PN-AK administracijos neteisėti veiksmai, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 2-1867 pagrindu perkeliant pareiškėją iš atvirosios kolonijos į pataisos namus. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 2-1867 „Dėl nuteistojo R. K. grąžinimo iš atvirtosios kolonijos tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus“. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad minėtas įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus teikime nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas nelinkęs koreguoti savo elgesio, kartoja tas pačias klaidas, nesimokydamas iš savo patyrimo, stokoja atsakingumo, tai neigiamai jį charakterizuoja ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, bausmę atlikdamas atvirojoje kolonijoje per 6 mėnesius padarė keturis rėžimo pažeidimus, todėl jis atitinka BVK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas (nustatančias, kad šio Kodekso 69 straipsnyje nustatyta tvarka į atvirą koloniją perkelti nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų atviros kolonijos administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės pažeidimus, atviros kolonijos direktoriaus įsakymu grąžinami iš atviros kolonijos į pataisos namus). Pažymėtina ir tai, kad išvadą, jog pareiškėjas sistemingai daro teisės pažeidimus, patvirtina ir šioje byloje analizuotos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo teisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir nustatytos rėžimo tvarkos pažeidimus.

32. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taigi šiuo atveju, nenustačius Pravieniškių PN-AK administracijos / pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, dėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, buvimo nėra tikslinga pasisakyti, nes atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negali atsirasti ir pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas.

33. Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad jo apeliaciniame skunde vartojami užgaulūs ir žeminantys teiginiai apie teisingumą vykdančią Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėją Natalją Zelionkienę dėl jos veiklos bei kaltinimai jai baudžiamosios veikos padarymu, iš esmės yra laikomi nepagarba teismui ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį už tai yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė