A-444-2646-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A444-2646/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00012-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašė panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-3616-11 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) priimti naują sprendimą.

Pagrįsdamas savo reikalavimą, pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu jam nepagrįstai paskirtas advokatas G. A. P., kurio oficiali darbo vieta yra Trakų rajone, o ne advokatas pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalį, teikiant asmeniui nemokamą teisinę pagalbą turi būti užtikrintas tokios pagalbos efektyvumas, kokybė ir ekonomiškumas. Pareiškėjo manymu, konkretaus advokato (kalbama apie advokatą J. B., kurio darbo vieta Zarasuose) asmeninis nusistatymas pareiškėjo atžvilgiu negali būti kliūtimi skirti šį advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą. Be to, be advokato J. B., Zarasuose yra įregistruota ir advokatės K. L. darbo vieta, kuri taip pat galėjo būti skiriama teikti antrinę teisinę pagalbą A. M.. Tarnyba nesilaikė Įstatymo 9 straipsnio 8 ir 9 dalyse ir 18 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ir neatsižvelgusi į pareiškėjo gyvenamąją vietą bei kitas reikšmingas aplinkybes nepagrįstai pareiškėjui paskyrė advokatą, kurio darbo vieta yra ne Zarasų rajone. A. M. teigimu, paskyrus advokatą, kurio darbo vieta yra ne pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje, apribojama galimybė jų susitikimams, kadangi dėl itin mažų pajamų pareiškėjas neturi galimybės vykti į Vilnių. Prielaidas nesistengti užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės sudaro ir tai, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba pareiškėjui bus teikiama tik pirmos instancijos teisme.

Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 9-14) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad nagrinėjant 2011 m. lapkričio 28 d. Tarnyboje gautą A. M. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje Nr. 2-940-522/2011 (Reg. Nr. (1.7.)-ATP-3765-11) buvo atsižvelgta į pareiškėjo pageidavimą skirti advokatą, dirbantį Zarasų rajone, bei į tai, kad skiriamas advokatas galėtų dalyvauti 2011 m. gruodžio 7 d. 09.00 val. Širvintų rajono apylinkės teisme vyksiančiame parengiamajame posėdyje. Zarasų mieste ir rajone antrinę teisinę pagalbą ir privačias paslaugas teikia tik vienas advokatas J. B., kuris dėl anksčiau kilusių nesutarimų ir dėl pareiškėjo išreikšto nepasitikėjimo juo, kaip advokatu, atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-2161-09 advokatas J. B. buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui kitoje civilinėje byloje, tačiau 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (1.7.)-APS-62-10 dėl A. M. nepasitikėjimo J. B. buvo pakeistas kitu advokatu. Vengiant bet kokių nesusipratimų, teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas ne J. B., o advokatas G. A. P., sutikęs teikti teisinę pagalbą ir galėjęs dalyvauti 2011 m. gruodžio 7 d. parengiamajame posėdyje. Tarnybos 2012 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. (1.7.)-APP-158-11 advokatas G. A. P. buvo pakeistas kitu advokatu, o antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-940-522/2011 pareiškėjui teikti paskirta advokatė I. I..

Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, kad paskirto advokato darbo vieta komplikuoja teisinių paslaugų kokybę, yra nepagrįsti. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą, Tarnyba antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuoja apygardos teismo teritorijoje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1R-10 patvirtintų Tarnybos nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Tarnybos veiklos teritorija sutampa su Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorija. Pasirašydami sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo advokatai įsipareigoja tokią pagalbą teikti visoje Tarnybos veiklos teritorijoje. Teikti antrinę teisinę pagalbą gali būti paskirtas tik advokatas, sudaręs sutartį dėl pagalbos teikimo. Tarnyba antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuoja tokia apimtimi, kokią ji pajėgi suteikti. Be to, pagal Įstatymo 18 straipsnio 5 d. asmuo neturi absoliučios teisės pasirinkti pageidaujamą advokatą, nes toks pageidavimas turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į pareiškėjo gyvenamąją vietą ir advokato darbo vietą, bet ir į advokato darbo krūvį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Turi būti vertinama, ar sprendžiant konkretaus advokato paskyrimo klausimą, nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių negali būti atsižvelgta į pareiškėjo pageidavimą, siūlymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3618/2011). Įvertinusi aplinkybes, kad tarp vienintelio Zarasų rajone antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato J. B. ir pareiškėjo buvo kilę nesusipratimų, Tarnyba šio advokato negalėjo skirti. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad asmens finansinė padėtis neatleidžia nuo Įstatymo 4 straipsnio 1 d. nustatytos pareigos bendradarbiauti su asmenimis, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog advokatas G. A. P. atsisakė jam skambinti, neatsakė į pareiškėjo elektroninius laiškus, neužtikrino teikiamų paslaugų kokybės, nėra pagrįsti įrodymais. Priešingai, advokatas 2011 m. gruodžio 6 d. Širvintų rajono apylinkės teisme susipažino su civiline byla Nr. 2-940-522/2011, dalyvavo 2011 m. gruodžio 7 d. parengiamajame posėdyje, po jo bandė susisiekti su pareiškėju. Be to, minėti pareiškėjo teiginiai nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, kadangi advokatas G. A. P. pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos nebeteikia.

Tarnyba nurodė, kad ginčijamas sprendimas atitinka teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 patvirtiną rekomenduojamą Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo formą. Minėtu sprendimu konkrečiam advokatui yra pavedama atlikti veiksmus, susijusius su pagalbos teikimu, o tolimesnis advokato ir pareiškėjo bendravimas vyksta bendradarbiavimo principu, todėl pareiškėjo teiginiai, kad nereglamentuojant susitikimų su paskirtu advokatu yra kliudoma realizuoti teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, yra nepagrįsti. Pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė I. I. patvirtino, kad su pareiškėju bendrauja elektroniniu paštu. Visiškai nepagrįsti yra ir pareiškėjo teiginiai dėl to, kad teikiamų paslaugų kokybė nebus užtikrinama, kadangi advokatas paskirtas atstovauti tik pirmosios instancijos teisme. Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, A. M. turi teisę kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant klausimą dėl advokato paskyrimo teikti antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, esant galimybei vadovaujamasi Įstatymo 18 straipsnio 7 d. nuostatomis, kad antrinę teisinę pagalbą visose bylos stadijose teikia vienas advokatas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo 9 straipsnio, 17 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio, Teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1R-105 patvirtintų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų 6 punkto nuostatas, nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad paskirdama advokatą, kurio darbo vieta yra ne pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, Tarnyba pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad lingvistinis ir loginis minėtos teisės normos aiškinimas suponuoja išvadą, jog asmens siūlymas dėl konkretaus advokato paskyrimo sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimančiai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nėra privalomas ir turi būti įvertinamas kitų aplinkybių kontekste.

Pabrėžė, kad formuojama teismų praktika ir Įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia daryti išvadą, kad asmeniui nėra garantuojama absoliuti teisė pasirinkti jo pageidaujamą advokatą, nes toks pasirinkimas ribojamas Įstatymo nuostatomis bei konkretaus advokato parinkimui reikšmingų aplinkybių vertinimu. Teikti antrinę teisinę pagalbą gali būti skiriami tik konkurso būdu atrinkti advokatai, kurie yra sudarę sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Vadinasi, antrinę teisinę pagalbą teikti gali būti skiriamas tik advokatas, esantis antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąraše. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas išreiškė siūlymą, kad antrinę teisinę pagalbą jam teiktų Zarasų rajono advokatas (b. l. 15-17). Nagrinėdama pareiškėjo prašymą, Tarnyba nustatė, kad Zarasų rajone antrinę teisinę pagalbą teikia tik advokatas J. B., kuris 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-2161-09 buvo paskirtas A. M. teikti antrinę teisinę pagalbą kitoje civilinėje byloje, bet A. M. prašymu dėl išreikšto nepasitikėjimo advokatu J. B. buvo pakeistas kitu advokatu. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad Tarnyba, siekdama užtikrinti teisinių paslaugų kokybę, efektyvumą ir ekonomiškumą, pagrįstai nusprendė neskirti advokato J. B. teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Byloje nėra duomenų apie kitus advokatus, galinčius teikti antrinę teisinę pagalbą, kurių darbo vietą yra Zarasų rajone. Tai, kad pareiškėjo nurodyta advokatė K. L. yra įregistravusi papildomą darbo vietą Zarasų mieste, nereiškia, kad ji gali teikti antrinę teisinę pagalbą.

Pabrėžė, jog teisė pasirinkti skiriamą advokatą nėra absoliuti, todėl atsižvelgiant į tai, kad teikti antrinę teisinę pagalbą negalėjo būti skiriamas advokatas, dirbantis pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje, Tarnyba turėjo teisę spręsti dėl kito advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos teismo teritorijoje, paskyrimo.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad paskyrus advokatą, kurio darbo vieta yra ne jo gyvenamoje teritorijoje, negalės būti teikiamos kokybiškos teisinės paslaugos, nes pareiškėjas dėl lėšų stygiaus negalės susitikti ir bendrauti su jam paskirtu advokatu ir bus pažeisti teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principai, yra nepagrįstos. Pabrėžė, jog tai, kad paskirto advokato darbo vieta nesutampa su asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, gyvenamąja vieta, nereiškia, kad negalės būti užtikrintas tinkamas ir kokybiškas teisinių paslaugų teikimas. Bendravimas su paskirtu advokatu gali būti įgyvendinamas ne tik su juo susitinkant, bet ir kitomis priemonėmis, t. y. telefonu, elektroniniu paštu.

III. Pareiškėjas A. M. apeliaciniu skundu (b. l. 76-77) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą ir išnagrinėti bylą iš esmės bei tenkinti pareiškėjo patikslintą skundą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismo nagrinėjimui, arba sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis sutinka gauti jam priklausančią paslaugą iš advokato J. B. ar iš artimiausio esančio kito advokato. Teigia, kad Tarnyba, manydama, jog paskirtas advokatas negali tinkamai suteikti paslaugų, privalėjo kreipti į Advokatų tarybą ir spręsti dėl sutarties su juo nutraukimo.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kodėl pareiškėjui buvo skirtas advokatas, esantis Vilniuje, o ne arčiau jo gyvenamosios vietos. Nurodo, kad dėl savo nemokumo, taip pat dėl to, kad prižiūri mažamečius vaikus negali atvykti į susitikimą su paskirtu advokatu.

Mano, kad Tarnyba nepagrįstai delsė priimti 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-3616-11 ir taip pažeidė pareiškėjo teises, nes jis neturėjo pakankamai laiko ginčyti šį sprendimą. Mano, kad Tarnyba nesulaukusi apskundimo termino pabaigos nepagrįstai pakeitė skirtą advokatą, taip pripažindama, kad J. P. negali užtikrinti tinkamos paslaugų kokybės. Mano, kad Tarnyba dirbtinai suvaržė jo teisę į gynybą.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 92–95) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Pažymi, kad iš Įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatų matyti, jog Tarnyba nėra privalomai saistoma pareiškėjo siūlymo paskirti jo pageidaujamą advokatą ir turi įvertinti aplinkybes, dėl ko gali būti neskiriamas asmens pageidaujamas advokatas. Pabrėžia, jog tai, kad advokatas J. B. atsisakė teikti A. M. antrinę teisinę nereiškia, jog minėtas advokatas nesugeba teikti antrinės teisinės pagalbos ar pažeidžia sutarties įsipareigojimus.

Pabrėžia, kad iš Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 dalies ir 40 straipsnio nuostatų išplaukia, jog nėra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet advokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba nustatė, kad advokatas J. B. negali teikti A. M. antrinės teisinės pagalbos, kadangi pareiškėjas ankstesnėje byloje buvo išreiškęs nepasitikėjimą advokatu.

Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog Tarnyba, paskirdama advokatą ne iš pareiškėjo gyvenamosios vietos, apribojo pareiškėjo teises gauti antrinę teisinę pagalbą. Įstatyme nėra įtvirtinta garantija, jog turi būti paskirtas advokatas, kurio darbo vieta sutampa su asmens, pageidaujančio gauti teisinę pagalbą, gyvenamąja vieta. Tarnyba paskiria advokatą, atsižvelgdama į visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant konkretaus advokato paskyrimą. Nagrinėjamu atveju Tarnyba dėl kilusių nesutarimų tarp advokato J. B. ir pareiškėjo negalėjo paskirti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą šio advokato. Zarasų mieste ar rajone Tarnyba neturi daugiau advokatų, kurie būtų pasirašę sutartis su Tarnyba teikti antrinę teisinę pagalbą, pabrėžia, jog paskyrė advokatą, galintį dalyvauti 2011 m. gruodžio 7 d. posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-940-522/2011.

Pažymi, jog Tarnybos priimami sprendimai gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. A. M. pasinaudojo teise apskųsti Tarnybos sprendimą Nr. (1.7.1)-S-3616-11 civilinėje byloje Nr. 2-940-522/2011.

Pabrėžia, jog pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Tarnybą dėl advokato pakeitimo, tačiau Tarnyba jokio prašymo iš pareiškėjo nėra gavusi. Nagrinėjamu atveju jokių advokato G. A. P. netinkamo atstovavimo veiksmų nebuvo nustatyta, o pareiškėjas skunduose dėl Tarnybos sprendimo Nr. (1.7.)-S-3616-11 apskundimo remiasi tik savo asmeniniu nusistatymu advokato atžvilgiu. Be to, A. M. nepateikė jokių įrodymų, kad advokatas G. A. P. dalyvavo parengiamajame 2011 m. gruodžio 7 d. Širvintų rajono apylinkės teismo posėdyje pareiškėjui nežinant. Tarnyba tai pat pažymi, kad pareiškėjas dėl neva advokato G. A. P. veiksmų bei kitų aplinkybių apeliaciniame skunde pateikia deklaratyvaus pobūdžio teiginius, nesusijusius su skundo dalyku. Tarnyba dėl šių pareiškėjo argumentų plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu Tarnybos 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui A. M. civilinėje byloje Nr. 2-940-522/2011; teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas G. A. P.. Pareiškėjo vertinimu, Tarnyba, paskirdama advokatą, kurio darbo vieta yra kitoje vietovėje, nei gyvena pareiškėjas, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei administracinės bylos medžiagą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu į Tarnybą kreipėsi 2011 m. lapkričio 28 d. (b. l. 15). Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Tarnyba sprendimą priėmė sekančią dieną po prašymo galimo – 2011 m. lapkričio 29 d., todėl atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad Tarnyba delsė priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui.

Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pageidavimo dėl konkretaus advokato paskyrimo nurodė pageidavimą, kad jam antrinę teisinę pagalbą teiktų Zarasų rajono advokatas (b. l. 17). Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad advokatas G. A. P. paskirtas neatsižvelgiant į jo pageidavimą, kad būtų paskirtas advokatas iš Zarasų, pažeidžiant Įstatymo 18 straipsnio 5 dalį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad lingvistinis ir loginis minėtos teisės normos aiškinimas suponuoja išvadą, jog asmens, siekiančio gauti antrinę teisinę pagalbą, siūlymas dėl konkretaus advokato sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimančiai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nėra privalomas ir turi būti įvertinamas kitų aplinkybių visumoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad Įstatymas negarantuoja asmeniui absoliučios teisės pasirinkti jo pageidaujamą advokatą.

Patikrinus bylą apeliacine tvarka, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, surinkti faktiniai duomenys buvo įvertinti tinkamai ir padaryta išvada dėl advokato paskyrimo pareiškėjui visiškai pagrįsta bei nekelianti abejonių. Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo pagrindo netikėti Tarnybos pateiktais duomenimis, kad pareiškėjas kartą jau atsisakė vienintelio Zarasų rajone dirbančio advokato, turinčio teisę teikti antrinę teisinę pagalbą, paslaugų išreikšdamas nepasitikėjimą advokatu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis). Į bylą pateikti dokumentai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad konstruktyvus ir abipusiu pasitikėjimu grįstas pareiškėjo bendradarbiavimas su Zarasų rajone dirbančiu advokatu J. B. praktiškai nebūtų įmanomas. Esant tokioms aplinkybėms, Tarnyba pagrįstai pareiškėjui advokatą parinko iš kito rajono. Apeliaciniame skunde pareiškėjas jau išreiškia sutikimą dirbti su advokatu J. B., tačiau, įvertinus aplinkybių,buvusių ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, visumą, tai nepaneigia Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo sprendimų pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginiai dėl advokato G. A. P. nebendravimo su juo, netinkamo atstovavimo yra neįrodyti. Be to, yra nereikšmingi vertinant Tarnybos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes pareiškėjo modeliuojama situacija susiklostė jau po Sprendimo priėmimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs Tarnybą prieš Sprendimo priėmimą apie objektyviai egzistuojančias aplinkybes, trukdančias advokatui G. A. P. suteikti pareiškėjui kokybišką antrinę teisinę pagalbą. Taip pat iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas, išreikšdamas abejones dėl tinkamo paskirto advokato atstovavimo, prašymo Tarnybai Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies pagrindu nepadavė, o iš karto kreipėsi į teismą, skųsdamas Tarnybos Sprendimą, kas kelia abejonių dėl pareiškėjo siekių, tinkamo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė