2f17a313-fa3c-4e7e-b746-5ba6ec7c4aec · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                       Civilinė byla Nr. 2-51-178/2016                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00222-2015-2          Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1 (S)              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R.

V. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-873-210/2015 pagal pareiÅ¡kėjos R. V. praÅ¡ymÄ dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo atsakovei antstolei V. Å ., tretieji asmenys O. V., V. B., M. N., M. M., M. V.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė P. R. V. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti ir pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktus:

Nr. 71-2017/2011(2), 2014-10-03; Nr. 71-2015/2011, 2014-10-03; Nr. 71-2017/2011, 2014-10-03; Nr. 71-2017/2011 (3), 2014-10-03; Nr. 71-2017/2011 (4), 2015-02-27; Nr. 71-2015/2011(2), 2015-02-27 ir 2015-07-01 aktÄ (toliau ir – Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktai) negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bei taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti R. V. žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypai). Reikalavimų užtikrinimui R. V. prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones Žemės sklypams.

Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi ginčas yra turtinio pobÅ«džio, ieÅ¡kinio suma yra nemaža – 92 409,6 Eur, todėl, neuždraudus tretiesiems asmenims disponuoti Žemės sklypais, jie gali bÅ«ti perleisti kitiems asmenims ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė Å iaulių apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi netenkino pareiÅ¡kėjos R.

V. praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių trečiųjų asmenų ketinimÄ perleisti iÅ¡ varžytynių įsigytus Žemės sklypus ar siekio kitaip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ . Todėl sprendė, kad neįrodyta galima teismo sprendimo neįvykdymo rizika. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai P. R. V. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones Žemės sklypams.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, materialinės teisės normas ir netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. IeÅ¡kinio suma yra didelė – 92 409,6 Eur, todėl yra visos prielaidos, kad žemės sklypai gali bÅ«ti perleisti kitiems asmenims. Skundžiamoje nutartyje formaliai konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai yra deklaratyvÅ«s. Atsakovė antstolė V. Å . atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Å iaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Pažymi, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas. Todėl taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, t.y. nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymÄ , ypač svarbu suderinti vykdymo proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų ir principų. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkinamas. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai (1) praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir (2) yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar asmens nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja tam tikrÄ Å¡io instituto taikymo ribotumÄ .

Todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį praÅ¡ymÄ , tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo bÅ«tinumÄ . Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi atidžiai tirti ir vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ , spręsti, ar Å¡is praÅ¡ymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai Å¡aliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

DeklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo praÅ¡omos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobÅ«džio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2010).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nurodydamas, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimai esančiÄ teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , t.y. trečiųjų asmenų ketinimÄ perleisti iÅ¡ varžytynių įsigytus Žemės sklypus ar siekio kitaip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, iÅ¡ esmės pakartodama deklaratyvius teiginius dėl didelės ginčo sumos, nulemiančios grėsmės sprendimo įvykdymui buvimÄ , nepaneigė teismo argumentų bei nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra neteisėta. Be to, įvertinus susiklosčiusiÄ situacijÄ bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, manytina, jog apeliantė ne tik neįrodė esant grėsmę galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau bent jau Å¡ioje bylos stadijoje kelia abejonių ir tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog teismui atlikus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas negalės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio atsakovo atžvilgiu negalimas. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog pagrįstos abejonės dėl ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieÅ¡kovui nepalankus teismo sprendimas, net ir tuo atveju, jei Å¡is sprendimas neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012, 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-147-186/2015 ).CPK 602 straipsnyje yra nustatyti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių pripažinimo negaliojančiais pagrindai.

Å iuo atveju iÅ¡ esmės vienintelis argumentas, kurį ieÅ¡kinyje pateikė apeliantė, yra galimai neteisėti antstolio veiksmai tiek skelbiant varžytynes, tiek suraÅ¡ant turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktus esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Tačiau iÅ¡ LITEKO duomenų matyti, kad antstolio veiksmų (ne)teisėtumas pagal apeliantės skundus teismuose ne kartÄ buvo vertintas. Pavyzdžiui, Å iaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-9477-797/2014, atmetė apeliantės skundÄ dėl antstolės V.

Å . 2014 m. spalio 13 d. patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0071/11/02015, Nr. 0071/11/02014, Nr. 0071/11/02017 panaikinimo. Å ios nutarties teisėtumas buvo įvertintas ir apeliacinės instancijos teismo – Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-376-357/2015, pakeitė tik nutarties dalį dėl baudos skyrimo, o dalį, kuria atmestas apeliantės skundas, paliko nepakeistÄ . Å iaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3548-772/2015, apeliantės skundÄ dėl antstolės V.

Å . 2015 m. kovo 05 d. sprendimo suraÅ¡yti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktus panaikinimo, taip pat atmetė. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumÄ , laikė, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto suraÅ¡ymas buvo atliktas savalaikiai ir teisėtai. Nors Å¡i nutartis neįsiteisėjo, nes yra apskųsta apeliacine tvarka, tačiau, kaip minėta, net ir neįsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kuriuose dėl ginčo esmės yra priimtas nepalankus asmeniui teismo sprendimas, nulemia pagrįstas abejones dėl jam palankaus teismo sprendimo priėmimo atsiradimo.

Be to, dėl antstolio veiksmų teisėtumo buvo pasisakyta ir įsiteisėjusioje 2014 m. vasario 20 d. Å iaulių apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-48-772/2014 bei Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-7689-949/2014 ir kitose įsiteisėjusiose teismo nutartyse. Todėl (bent Å¡ioje proceso stadijoje) kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar apeliantei palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ nutartį, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos teiginius kaip nepagrįstus.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė motyvus, dėl kurių praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones taikymo atmetė. Tai, kad Å¡ie motyvai netenkina apeliantės ar, jos nuomone, jie nėra pakankamai iÅ¡samÅ«s, savaime nereiÅ¡kia, kad nutartis apskritai nemotyvuota. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais, n u t a r i a: Å iaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                              Alvydas PoÅ¡kus