2f166fb7-cd9c-42c7-9c83-bcd957972e61 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A15.-2223-1011/2019

Proceso Nr. 4-68-3-01618-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3, 16.9.10, 21.3.3, 21.9.10

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. balandžio mėn. 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas DÅ«dys, sekretoriaujant D. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Ž., jo atstovui advokatui D. Ž. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje

A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 str. 8 d. ir 426 str. 1 d., numatytų nusižengimų padarymÄ ,

n u s t a t ė :

A. Ž. 2019-01-21 apie 10.37 val. vairuodamas automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas pro stiklinį stogelį neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stogelį ir jį sugadino.

Nurodoma, kad tokiais veiksmais A. Ž. padarė ANK 417 str. 8 d. numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Ž. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies bei paaiÅ¡kino, kad pamena, jog 2019-01-21 buvo pirmadienis, jis su kroviniu važiavo į (duomenys neskelbtini) iÅ¡sikrauti. Atvažiavęs į vietÄ ieÅ¡kojo firmos važiuodamas ratais, nes nebuvo jokių iÅ¡kabų. Važiuodamas teritorija tarp dviejų pastatų iÅ¡ deÅ¡inės pusės pastebėjo pakeliamus vartus, todėl stabtelėjo. IÅ¡girdo keistÄ garsÄ , lyg kažkas čiuožtų, tuo metu atsidarė vartai. Prie maÅ¡inos priėjo žmogus ir paklausė, ar jis ne sandėlių ieÅ¡ko, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡koma firma randasi čia pat, už kelių žingsnių. Tada pamatė, kad ant stiklo valytuvų yra stiklo gabaliukai, niekaip negalėjo suprasti iÅ¡ kur jie. Apsidairęs tai pat niekaip negalėjo suvokti iÅ¡ kur atsirado ant maÅ¡inos stiklas. Sėdęs į maÅ¡inÄ pavažiavo tuos kelis metrus, susirado tÄ firmÄ , iÅ¡krovė paletes. Tvirtino, kad jokio pastato stogelio nematęs, kontakto su juo nepajutęs, tačiau iÅ¡ garso manė, kad nuo maÅ¡inos stogo stabdant nučiuožė ledai ir taip jau ne sykį yra buvę. Jokių stiklų ant sniego nematė. Pažymėjo, kad savaitgalį maÅ¡ina buvo autoservise, todėl vėliau skambino ir savo tiesioginiam virÅ¡ininkui iÅ¡siaiÅ¡kinti iÅ¡ kur galėjo rastis ant automobilio stiklai. Nurodė, kad teritorija, kurioje iÅ¡krovė prekes, buvo saugoma, joje vaikÅ¡tinėjo apsaugos darbuotojai, tačiau niekas iÅ¡ jų eismo įvykio taip pat nematė. Tik daug vėliau, gal po 20 dienų, paskambino kažkokia moteriÅ¡kė tyrėja, pranešė, kad buvo sukeltas eismo įvykis, prašė atvykti į PK pasiaiÅ¡kinti. Teismo prašė įvertinti nurodytas aplinkybes ir jo atžvilgiu iÅ¡keltÄ administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti.

ANK 417 str. 8 d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ vairuotojams nuo 10 iki 12 Eur.

ANK 426 str. 1 d., nustatyta atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pagal ANK 569 str. 1 d. įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 str. 4 d. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Byloje esantys įrodymai – 2019-02-11 tarnybinis pranešimas; A. O. 2019-02-11 teikti paaiškinimai; administracinės atsakomybėn traukiamo A. Ž. 2019-02-20 teikti paaiškinimai bei teismo posėdžio metu duoti parodymai; vaizdo įrašas – patvirtina, kad A. Ž. 2019-01-21 apie 10.37 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pakankamai atidus, važiuodamas pro stiklinį stogelį neįsitikino, kad pravažiuos saugiai, kliudė stogelį ir jį sugadino.

Tokiu bÅ«du, A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, įpareigojančius eismo dalyvius laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, sukėlė eismo įvykį kurio metu buvo apgadintas stogelis ir taip padarė ANK 417 str. 8 d. numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

Kelių eismo taisyklių 222 p. sakoma, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio, kvalifikuotinas kaip ANK 426 str. 1 ar 2 d. numatytas nusižengimas.

A. Ž. iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs nei apgadinto stogelio savininkui, nei policijos pareigūnams. Tiek apklaustas administracinio nusižengimo tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis nuosekliai teigė, kad nepastebėjo kliudęs pastato stogelį, iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuvokdamas, jog jis buvo apgadintas.

Teisminėje praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad administracinė atsakomybė už ANK 426 str. 1–2 d. numatytus nusižengimus – pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kyla nustačius ne tik objektyvias pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos aplinkybes, bet ir tiesioginę asmens tyčiÄ padaryti šį pažeidimÄ , t. y. tai, kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasiÅ¡alinimo neteisėtumÄ ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieÅ¡ko nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (kasacinės nutartys. Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Aptarta teismų praktika aktuali ir nagrinėjamu atveju. Todėl, analizuojant byloje esančius įrodymus, pirmiausiai būtina nustatyti, ar A. Ž. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. aiškiai suvokdamas kad buvo sukeltas eismo įvykis.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad A. Ž. sukeltas eismo įvykis buvo pastebėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo A. O. tik 2019-02-11 (b. l. 16). 2019-02-11 teiktuose paaiškinimuose A. O. nurodė, kad pirmiausiai teritorijoje pastebėjo stiklo šukes, vėliau iš apsaugos kamerų įrašų nustatė, kad pravažiuojantis automobilis kliudė stiklinį stogelį ir jį sudaužė. A. O. teismui paaiškino, kad stiklo šukes pastebėjo tik nutirpus sniegui (b. l. 27).

Teismo vertinimu, itin informatyvus yra vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kaip A. Ž. vairuojamas automobilis važiuodamas teritorija automobilio stogo tento kraÅ¡tu kliudo pastato nedidelį stiklinį stogelį, kuris buvo laikomas pakabinamais strypais ir daugiau neturėjo jokių konstrukcinių elementų. Po kliudymo, stogelio strypai nuo stogelio atsikabina, stogelio stiklinė dalis krenta į sniegÄ ir pažyra į smulkias daleles (Å¡ukes), nes stiklas buvo grÅ«dintas. Tuo tarpu patys strypai lieka kaboti prigludę prie sienos. Akivaizdu, jog smulkios stiklo Å¡ukės sniege, yra sunkiai pastebimos. Eismo įvykis įvyko žiemos metu. Todėl A. Ž. parodymai, jog stabdant kartais nuo krovininės maÅ¡inos stogo nubyra ledai, yra įtikinami, suprantami. O ir vėlesni A. Ž. veiksmai, kai jis žinodamas, kad teritorija yra saugoma apsaugos darbuotojų, iÅ¡krovė krovinį, bendravo su Å¡alia įvykio vietos buvusiu įmonės darbuotoju dėl krovinio perdavimo, t. y. nesistengė nieko nuslėpti ar nedelsiant pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos, patvirtina, kad jis nesuvokė, jog buvo sukeltas eismo įvykis.

Teismas taip pat pastebi, kad byloje esančiais įrodymais nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima bÅ«tų teigti, jog A. Ž. turėjo tikslÄ pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos vengdamas administracinės ar civilinės atsakomybės už savo veiksmus.

Aptartų įrodymų visuma, paties stogelio apgadinimo aplinkybės, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. Ž. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino sÄ Å¾iningai klysdamas, t. y. nesuvokęs, kad buvo kliudytas ir apgadintas stogelis.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad A. Ž. atžvilgiu pagal ATPK 426 str. 2 d. administracinio nusižengimo byla buvo pradėta be pagrindo, nes jo veiksmuose nebuvo minėtame straipsnyje nurodyto pažeidimo objektyviosios pusės požymio – tyčios, sÄ moningo pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nenustačius vieno iÅ¡ administracinio nusižengimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla, todėl A. Ž. atžvilgiu pagal ATPK 426 str. 2 d. pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.; 635 str. 1 d. 2 p.).

A. Ž. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo pripažino, gailėjosi padaręs nusižengimÄ ir Å¡i aplinkybė laikytina jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. Ž. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi; padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos.

Ä®vertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad už padarytÄ ir ANK 417 str. 8 d. numatytÄ nusižengimÄ A. Ž. skirtina sankcijoje numatyta minimalaus dydžio, t. y. 10 Eur, bauda.

Vadovaudamasis ANK 35 str. 1 d. 1 p., 417 str. 8 d., 635 str. 1 d. 1 ir 2 p., 675 str. 3 d., 591 str. 1 p., teismas

n u t a r i a :

Pripažinti A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ANK 417 str. 8 d. numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudÄ â€“ 10 (deÅ¡imties) Eur baudÄ .

A. Ž. atžvilgiu pagal Administracinių nusižengimo 426 str. 2 d. pradėtÄ administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukti, nes jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) 19098899107.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo Å¡io nutarimo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Linas Dūdys