2f161147-7348-4159-9792-8f5233a700ed · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-485-331/2014                                                    Proceso Nr. 3-61-3-03597-2013-3                                       Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 28, 74. (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ArÅ«no Dirvono ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokato padėjėjui Mantui Gerdauskiui, atsakovo atstovei Daivai GasiÅ«naitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams JÅ«ratei Pravalackaitei, Povilui Kazlauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja su skundu (b. l. 1-13), su patikslintu skundu (b. l. 100-121) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o:

1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 251 092,80 Lt žalos atlyginimo;

2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės S. P. naudai visas bylinėjimosi išlaidas;

3) sustabdyti bylÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , ar 2012-01-17 Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-169 6 str., tiek, kiek jis įtvirtino naujÄ fiksuotų elektros energijos iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių tarifų (toliau - Fiksuotas tarifas) dydžių nustatymo principÄ , atitinka Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ .PaaiÅ¡kino, kad leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus (toliau – ir Leidimas plėtrai) gavo laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, t.y. tuo metu, kai galiojo 1,44 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW (toliau vadinama - 1,44 Lt/kWh (be PVM)) ir 1,80 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW (toliau vadinama - 1,80 Lt/kWh (be PVM)).

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-169 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) pakeista Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) bei poįstatyminių teisės aktų koncepcija, įtvirtintas naujas principas, pagal kurį Fiksuotas tarifas nustatomas ne tas, kuris galiojo Leidimo plėtrai iÅ¡davimo momentu, o tas, kuris galios leidimo gaminti elektros energijÄ (toliau – ir Leidimas gaminti)iÅ¡davimo dienÄ .

Ankstesniu Ä®statymu (redakcija iki 2013 m. sausio 31 d.) reguliavimu elektros energijos supirkimo tarifo nustatymo momentas buvo siejamas su Leidimo plėtrai iÅ¡davimo momentu, kadangi tik žinojusi garantuojamÄ supirkimo tarifÄ pareiÅ¡kėja galėjo vertinti savo bÅ«simas investicijas, kreiptis į bankus bei kitas finansines institucijas dėl energetikos projektų finansavimo. Atitinkamai, nuo Leidimo plėtrai gavimo momento energetikos projektÄ Ä¯gyvendinanti pareiÅ¡kėja, žinojusi bÅ«simÄ FiksuotÄ tarifÄ , atliko didžiÄ jÄ dalį investicijų (įsigijo energetikos objektÄ sudarančiÄ Ä¯rangÄ , įsigijo žemės sklypÄ , kuriame ketino statyti saulės elektrinę, vykdė saulės elektrinės statybos darbus ir kt.).Pakeitus Fiksuoto tarifo nustatymo tvarkÄ taip, jog Fiksuoti tarifai taikomi ne tie, kurie galiojo Leidimo plėtrai iÅ¡davimo momentu, o tie, kurie galios Leidimo gamybai iÅ¡davimo momentu, pareiÅ¡kėjos teisinė padėtis buvo suvaržyta.

PareiÅ¡kėja dėl jos teises pabloginančio teisinio reglamentavimo buvo priversta pagamintÄ elektros energijÄ pardavinėti ne Leidimo plėtrai iÅ¡davimo metu galiojusiu tarifu, o Leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusiu tarifu, dėl to pareiÅ¡kėja Å¡iuo metu ir ateinančius 12 metų turės pardavinėti pagamintÄ elektros energijÄ mažesniu tarifu, nei kad buvo nustatyta Ä®statyme (reakcija iki 2013 m. sausio 31 d.). PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad atsakovas Pakeitimo įstatymu pažeidė Konstitucijos 7 str. 1 ir 2 d., Ä®statymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 5 str. 1 d. ir dėl Å¡ių pažeidimų pareiÅ¡kėja patyrė atitinkamo dydžio žalÄ , o atsakovui atitinkamai kilo Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta civilinė atsakomybė.Mano, kad buvo pažeistas įstatymų negaliojimo atgal (lex retro non agit) principas priimant Pakeitimo įstatymÄ , kuriuo įtvirtinus teisinio reguliavimo principÄ , pagal kurį Fiksuoto tarifo dydis buvo susietas su Leidimo gamybai iÅ¡davimo metu galiojusiu tarifo dydžiu, atsakovas atliko neteisėtus ir antikonstitucinius veiksmus.

Pakeitimo įstatymas pažeidžia visus teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principo elementus, nes:

1) valstybė priimdama Pakeitimo įstatymÄ panaikina Leidimu plėtrai pareiÅ¡kėjos turėtas teises, įgytas pagal Ä®statymÄ (redakcija iki 2013 m. vasario 1 d.);

2) Pakeitimo įstatymas iÅ¡ esmės yra taikomas atgal; 3)pareiÅ¡kėja, gavusi LeidimÄ plėtrai iki 2013 m. sausio 31 d. pagrįstai galėjo tikėtis, kad bus taikomas Fiksuotas tarifas, galiojęs Leidimo plėtrai iÅ¡davimo momentu, dėl to pareiÅ¡kėja patyrė žalÄ .Priimant Pakeitimo įstatymÄ buvo pažeistas teisėtų lÅ«kesčių principas, nes pareiÅ¡kėja, įgyvendindama savo teises ir pareigas, suteiktas teisės aktais, negalėjo ir neturėjo pareigos numatyti, kad pareiÅ¡kėjai pradėjus įgyvendinti Ä®statyme (redakcija iki 2013 m. sausio 31 d.) numatytas teises ir pareigas, įstatymų leidėjas pablogins pareiÅ¡kėjai Ä®statymo (redakcija iki 2013 m. sausio 31 d.) suteiktas teises ir pažeis pareiÅ¡kėjos teisėtus interesus.

Be to, įstatymų leidėjo priimti skuboti sprendimai dėl Pakeitimo įstatymo sukėlė teisinį neapibrėžtumÄ tiek pareiÅ¡kėjai, tiek kitiems elektros energijos gamintojams, kadangi Pakeitimo įstatymu energetikos projekto įgyvendintojai - pareiÅ¡kėja bei jos finansuotojai sužinojo, kad projekto investicinė grÄ Å¾a bus ne tokia, kokia buvo nustatyta Ä®statyme (redakcija iki 2013 m. sausio 31 d.). PareiÅ¡kėja tik po Pakeitimo įstatymo sužinojo, kad jų įgyvendinamų projektų finansinis naudingumas ir finansinė grÄ Å¾a bus ženkliai mažesnė, kadangi visi pareiÅ¡kėjos paskaičiavimai, atlikti galiojant Ä®statymui (redakcija 2013 m. vasario 1 d.), dėl projektų finansinės grÄ Å¾os po Pakeitimo įstatymo tapo neaktualÅ«s ir neteisingi.

Pažymėjo, kad 2013-01-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 23 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13. 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ nutarta praÅ¡yti Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektÄ Nr. 13-64-01 (toliau –ir Projektas) svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Tokiu bÅ«du buvo neįvertintas Projekto sÄ lygojamas teisinis, ekonominis ir socialinis poveikis, o teikiamas Projektas buvo nesuderintas su kitomis valstybės institucijomis ir visuomene. Remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkÅ«ros taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1244, 13, 16 punktais teigia, kad Projektas turėjo bÅ«ti suderintas su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.

Projektas nebuvo paskelbtas vieÅ¡ai susipažinti iki pat 2013-01-07 teikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Rengiant ProjektÄ konsultacijos su visuomene, kaip tai numatyta Taisyklių 34 punkte, nevyko. Energetikos ministerija, rengdama ProjektÄ , taip pat neatliko numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, vadovaudamasi Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-26 nutarimu Nr. 276, kaip tÄ imperatyviai numato Taisyklių 28, 29, 30 punktai. Ä®statymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te pateikti paaiÅ¡kinimai yra abstraktÅ«s ir pavirÅ¡utiniÅ¡ki, stokojantys esminių siÅ«lomų teisės normų teisinio, ekonominių ir socialinio vertinimo elementų.Dėl nuostolių dydžio paaiÅ¡kino, kad priėmus Pakeitimo įstatymÄ pareiÅ¡kėja yra ir bus priversta parduoti pagamintÄ elektros energijÄ ne Leidimo plėtrai iÅ¡davimo metu galiojusiu (1,44 Lt/kWh (be PVM)), o Leidimo gaminti iÅ¡davimo metu galiojusiu (0,69 Lt/kWh (be PVM)) elektros energijos supirkimo Fiksuotu tarifu. Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėja yra įrengusi 1 saulės elektrinę, kurios galingumas yra 29,68 kW, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji patirs 251 092,80 Lt nuostolių, apskaičiuojamų taip:

A x B x C x D, kur A - per 1 (vienerius) metus 1 kW įrengtosios galios saulės elektrinės (Lietuvos sÄ lygomis) pagamintas elektros energijos kiekis lygus 940 kWh; B - 12 metų laikotarpis, kurio metu gamintojui taikomas supirkimo Fiksuotas tarifas: C - Leidimo plėtrai iÅ¡davimo metu galiojusio (1,44 LTL/kWh (be PVM)) ir Leidimo gaminti iÅ¡davimo metu galiojusio (0,69 Lt/kWh (be PVM)) elektros energijos supirkimo Fiksuotų tarifų skirtumas, kuris lygus 0,75 Lt/kWh (be PVM); D - saulės elektrinių įrengtųjų galių suma, lygi 29,68 kW.

Jei nebÅ«tų priimtas Pakeitimo įstatymas, pareiÅ¡kėja nebÅ«tų patyrusi 251 092,80 Lt nuostolių, todėl mano, kad Å¡iuo atveju yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjos nuostolių.Atsižvelgdama į tai, jog asmenims, leidimus plėtrai gavusiems iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, Fiksuoti tarifai jau buvo nustatyti pagal principÄ , galiojusį iki Pakeitimo įstatymo (Ä®statymo redakcija iki 2013 m. sausio 31 d. –„peržiÅ«rėti fiksuoti/ tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energija iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos“), teigia, kad 2012 m. sausio 17 d.

LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-169 6 str. dalis, kurioje numatyta, kad „peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energija išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos“ prieštarauja Konstitucijos 7 str. 1 ir 2 d., konstitucinės teisinės valstybės ir kitiems konstituciniams principams tiek, kiek 2012 m. sausio 17 d.

LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-169 6 str. įtvirtintas Fiksuotų tarifų dydžių nustatymo principas reguliuoja teisinius santykius, įvykusius iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos.Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.Atsakovė – Lietuvos valstybė, atstovaujama Energetikos ministerijos, su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 45-48) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja pradėdama veiklÄ energetikos sektoriuje ir gavusi leidimÄ , sutiko su leidimu reglamentuojamomis veiklos sÄ lygomis, t. y. ir su tuo, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjai iÅ¡duotame leidime gaminti elektros energijÄ nurodyta, kad leidimu reguliuojamos veiklos sÄ lygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas.

Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, turi diskrecijÄ imtis bÅ«tinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros energijos kainų didėjimo. Å iÄ diskrecijÄ objektyviai lemia tai, kad po Ä®statymo įsigaliojimo atsinaujinančios energetikos plėtra tapo nedarni: vienintelė plačiai vystoma technologija Å¡iuo laikotarpiu - saulės Å¡viesos energijos elektrinės. Nors Lietuvos Respublikoje teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjui nėra tiesiogiai suteikta (tačiau nėra ir tiesiogiai uždrausta) teisė leisti retroaktyvius (grįžtamÄ jÄ galiÄ turinčius) teisės aktus, tiek teisės teorijoje, tiek ir praktikoje ji pripažįstama.

Reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus. Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principu saugomos vertybės įgyja prioritetÄ lex retro non agit atžvilgiu. Konkuruojant keliems teisės principams, taigi ir sveriant kelis teisinius gėrius, svarbu nepamirÅ¡ti, kad vieno iÅ¡ jų ribojimas turi bÅ«ti proporcingas kito svarbai. PareiÅ¡kėja dar prieÅ¡ gaunant LeidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, bÅ«dama apdairi rinkos dalyvė galėjo tikėtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, todėl Å¡iuo atveju negali remtis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu.Dėl reikalavimo priteisti žalÄ paaiÅ¡kino, kad byloje nėra pateikta duomenų patvirtinančių praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos dydį ir faktÄ , t. y. objektyviais faktiniais duomenimis pagrįstų skaičiavimų apie praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos dydį, duomenų apie saulės elektrinėje, kuriai iÅ¡duotas leidimas gaminti elektros energijÄ , pagamintÄ , parduotÄ elektros energijÄ .

LeidimÄ gaminti elektros energijÄ ministerija iÅ¡davė remdamasi jo iÅ¡davimo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, veikė savo kompetencijos ribose, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti jos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu. Nesant vieno iÅ¡ civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų bÅ«tino elemento - neteisėtų veiksmų - negali kilti civilinė atsakomybė.Atsakovas prieÅ¡tarauja praÅ¡ymui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , mano, kad pareiÅ¡kėjos nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai ir teisinės valstybės principas nėra pažeisti.Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti.

Atsiliepime (b. l. 58-60) paaiÅ¡kino, kad nuo 2013-02-01 buvo pakeista fiksuotų tarifų taikymo tvarka ir numatyta, kad nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijų iÅ¡davimo dienos. Ä®sigaliojus Ä®statymo pakeitimams bei nesant aiÅ¡kaus reglamentavimo tarifų taikymo klausimais, Komisija 2013-02-13 raÅ¡tu Nr. R2-431 kreipėsi į Energetikos ministerijÄ , praÅ¡ydama iÅ¡aiÅ¡kinti, kuriuo momentu plėtros leidimo ar gamybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojantys fiksuoti tarifai turėtų bÅ«ti taikomi gamintojams, kurie iki 2012-12-31 gavo plėtros leidimus, tačiau dar neturi leidimo gaminti.

Energetikos ministerija 2013-02-28 raÅ¡tu Nr. (8.3-10)3-817 pateikė atsakymÄ . Gamintojams, kurių elektrinių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, užfiksuojami nuo leidimo gaminti iÅ¡davimo dienos, o ne nuo plėtros leidimo iÅ¡davimo dienos. Jokių iÅ¡imčių gamintojams, gavusiems leidimus plėtrai skirtingu laiku nei Ä®statymas, nei Ä®statymo pakeitimo ir įgyvendinimo įstatymai nenumato. Remiantis Ä®statymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalimis, pažymėjo, jog 12 metų laikotarpiu taikomas tas fiksuoto tarifo dydis, kuris galiojo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ .

PareiÅ¡kėja realiai dar nevykdė elektros energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių gamybos (2013-02-01 įsigaliojus Ä®statymo pakeitimams dar neturėjo Leidimo gaminti), santykiai nebuvo susiklostę, todėl mano, jog negalima tvirtinti, kad pasikeitusiu teisiniu reguliavimu įsiterpiama į susiformavusius teisinius santykius.Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovai palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus. S k u n d a s  a t m e s t i n a s Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti turtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjos teigimu, ji patyrė dėl pasikeitusio saulės energetikos skatinimo teisinio reglamentavimo.

PareiÅ¡kėja žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ įstatymų leidėjo veiksmų, tačiau nesieja su Energetikos ministerijos, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, veikla. Pažymėtina, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo, Seimo narių veiklos. Tačiau administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu suinteresuoti asmenys kreipiasi į teismÄ dėl žalos, susijusios su įstatymų leidėjo nustatytu teisiniu reguliavimu, nereiÅ¡­kia, jog tokio pobÅ«džio ginčai administraciniuose teismuose nenagrinėtini.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT), valstybės atsakomybė už žalÄ suinteresuo­tiems asmenims, padarytÄ nustatytu (delsimu nustatyti) atitinkamu teisiniu reguliavi­mu, negali bÅ«ti paÅ¡alinama, remiantis tuo, kad žala siejama su įstatymų leidybos pro­cesu (LVAT administracinėse bylose: Nr. A248-58/2008, Nr. A858-1452/2010, LVAT biuletenis Nr. 20, 2010 m., 377-405 p.). Taigi, teismas turi įvertinti įstatymų leidėjo veiksmus, dėl kurių pareiÅ¡kėja nurodo patyrusi nuostolių.

Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme nustatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Remiantis LVAT praktika (administracinė byla Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2012-11-24 Energetikos ministerija pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-9357. 2013-06-04 Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos iÅ¡davė pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad pareiÅ¡kėjos saulės elektrinė yra sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinkanti projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį (b. l. 55).

PareiÅ¡kėja 2013-05-30 pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ gaminti elektros energijÄ (b. l. 50). 2013-06-25 pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotas leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-2018, kuriuo reguliuojamos veiklos sÄ lygos – vykdyti veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas. Leidime nurodyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Leidimu reguliuojamos veiklos pagrindiniais techniniai duomenys – elektrinės pavadinimas Stasės energija, saulės elektrinės įrengtoji galia 0,02968 MW (b. l. 57).

Pagal Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ (redakcija, galiojusi iki 2013-02-01) viena iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo skatinimo priemonių yra fiksuotas tarifas. Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad saulės Å¡viesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. Pasiekus 10 MW saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtÄ jÄ galiÄ , Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės Å¡viesos energijos elektrinių plėtros tvarkos apraÅ¡Ä .

Ä®statymo 20 straipsnio redakcijoje, galiojusioje iki 2013-02-01, buvo nustatyta, kad elektros energijos gamyba iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių yra vieÅ¡uosius interesus atitinkanti paslauga. <...> Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, pagaminta elektros energija superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (1 dalis); fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausiÄ galimÄ dydį aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams kiekvieniems kalendoriniams metams, atsižvelgdama į Å¡iame įstatyme nustatytus fiksuotų tarifų nustatymo principus, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (4 dalis);

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ . Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiÅ«rimi, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams.

PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos (7 dalis); numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos (8 dalis).2012-02-06 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-23 „Dėl elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2012 metams“ (redakcija, galiojanti nuo 2012-02-10) 1.1. ir 2.1 punktais buvo patvirtinti fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, t.y. elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , ir kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW – 1,80 Lt/kWh bei naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW – 1,44 Lt/kWh.

Nuo 2013-02-01 įsigaliojusio Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ vienu iÅ¡ Å¡io įstatymo uždavinių elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų yra saulės Å¡viesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, kurioms leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duoti pagal praÅ¡ymus, pateiktus iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pasiekus 10 MW saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtÄ jÄ galiÄ , Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės Å¡viesos energijos elektrinių plėtros tvarkos apraÅ¡Ä , atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos tarÅ¡os mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus. Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2013-02-01) nustatyta, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ .

Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiÅ«rimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. PeržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.

Remiantis Å¡io Ä®statymo straipsnio 7 dalimi numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos.2012-09-28 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-282 „Dėl elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2013 metams“ (redakcija, galiojusi nuo 2012-10-04 iki 2013-04-01) 1.1 punktu buvo patvirtinti 1,60 Lt/kWh fiksuoti tarifai elektrinėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , ir kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW, o 2.1 punktu elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia iki 30 kW – 1,25 Lt/kWh.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013-02-28 nutarimu Nr. O3-58 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2013 metų II ketvirčiui“ 1.1.2 punktu patvirtino 0,87 Lt/kWh elektros energijos supirkimo tarifÄ jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra nuo 10 iki 100 kW, 1.2.2. punktu - 0,69 Lt/kWh elektros energijos supirkimo tarifÄ jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra nuo 10 iki 100 kW. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad Leidimo plėtrai pareiÅ¡kėjai iÅ¡davimo metu galiojo 1,44 Lt/kWh elektros energijos supirkimo Fiksuotas tarifas, o Leidimo gaminti iÅ¡davimo metu teisinis reglamentavimas buvo pakeistas ir galiojo 0,69 Lt/kWh elektros energijos supirkimo Fiksuotas tarifas.

PareiÅ¡kėja nurodo turėjusi lÅ«kesčių, jog 1,44 Lt/kWh elektros energijos supirkimo tarifas galios 12 metų laikotarpiu, kaip tai buvo numatyta Leidimo plėtrai iÅ¡davimo metu galiojusiame Ä®statyme (redakcija, galiojusi iki 2013-02-01), ir dėl priimto, pareiÅ¡kėjos manymu, neteisėto Pakeitimo įstatymo patirsianti 251 092,80 Lt nuostolių.Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį, asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Taigi asmuo gali kreiptis į teismÄ , gindamas nuo pažeidimo jo subjektinę teisę ar laisvę.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo teisių pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomų interesų) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu (LVAT administracinėje byloje A11–1192/2006). Asmens teisių pažeidimas turi būti realus, o ne hipotetinis.

Vien asmens subjektyvus manymas, kad jo teisės pažeidžiamos, savaime jo teisių pažeidimo nepagrindžia.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-11-29 nutarime konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit).

Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bÅ«tų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokiu reguliavimu, kuriuo teisės normos galėtų bÅ«ti pakeistos, kai reguliuojami santykiai jau yra baigti, bÅ«tų sudarytos prielaidos paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ . Aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo aiÅ¡kinimas nepažeidžia bendrojo teisės principo – įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit), nes su Leidimo gavimo procesu susiję teisiniai santykiai iki 2013-02-01 nebuvo susiformavę, todėl negalima tvirtinti, kad nauju teisiniu reguliavimu įsiterpiama į susiformavusius teisinius santykius.

Jokių iÅ¡imčių tiems gamintojams, kurie leidimus plėsti elektros energijÄ gavo galiojant ankstesniam teisiniam reglamentavimui, teisės aktai nenumato. PareiÅ¡kėja žalÄ sieja su teisėtų lÅ«kesčių pažeidimu, nurodo, kad nuo Leidimo plėtrai gavimo momento pareiÅ¡kėja, žinojusi bÅ«simÄ FiksuotÄ tarifÄ , atliko didžiÄ jÄ dalį investicijų (įsigijo energetikos objektÄ sudarančiÄ Ä¯rangÄ , įsigijo žemės sklypÄ , kuriame ketino statyti saulės elektrinę, vykdė saulės elektrinės statybos darbus ir kt.).

Teismas su tokiais pareiÅ¡kėjos argumentais sutikti negali, nes verslininkai veikia savo rizika, todėl nuostoliai dėl normalios Å«kinės gamybinės rizikos tenka pačiam verslininkui, tačiau vartotojas (elektros energijos) turi bÅ«ti ginamas įstatymo papildomai nes pastarasis yra silpnesnioji sandorio Å¡alis. Ä®statymo nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui. IÅ¡ Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad nuo 2011-05-24 elektrinėms iki 30 kW buvo iÅ¡duoti 5199 leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių suminė įrengtoji galia buvo lygi 151 MW.

Suminei saulės elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidėtų 0,12 ct / kWh, pasiekus 100 MW – jis padidėtų iki 1,2 ct / kWh, pasiekus 200 MW – siektų net 2,4 ct / kWh ir t. t. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje byloje Nr. A143-2834/2013, kurioje pateiktas nagrinėjamai bylai aktualus taikytinų teisės normų aiÅ¡kinimas, konstatavo, kad Ä®statymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Taigi, įstatymų leidėjas, gindamas silpnesnę sandorio Å¡alį, Å¡iuo atveju elektros energijos vartotojÄ , pakeitė Ä®statymo nuostatas. PareiÅ¡kėja, pasirinkusi tokį verslo modelį (gaminti elektros energijÄ ), turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai bei įvertinti verslo rizikÄ , taip pat ir elektros energijos kainų pasikeitimus. Teismas su pareiÅ¡kėjos argumentais dėl teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo nesutinka ir dėl leidime plėsti energijos gamybos pajėgumÄ nurodytos sÄ lygos, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Taigi, pareiÅ¡kėja jau gavusi šį leidimÄ negalėjo pagrįstai tikėtis, kad turėdama leidimÄ gaminti elektros energijÄ elektrinėje pagaminta elektros energija galės prekiauti teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Tuo remdamasis teismas atmeta pareiÅ¡kėjos argumentus dėl teisėtų lÅ«kesčių principo pažeidimo. Turtinė žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).

Turtinės žalos atlyginimo institutas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas siejant žalos atlyginimÄ su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitaip tariant, turi bÅ«ti nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ar neveikimo (LVAT administracinėje byloje Nr. A442-548/2010).Turtinės žalos atsiradimo faktas galėtų bÅ«ti konstatuojamas nustačius pareiÅ¡kėjos valstybės neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , pareiÅ¡kėjos patirtus nuostolius ar negautas pajamas ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir patirtų nuostolių ar negautų pajamų.

Ä®statymų leidyba yra iÅ¡skirtinė Seimo prerogatyva, kuriÄ riboja tik konstitucinės normos. Ä®statymų leidėjas, tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos neriboja Konstituci­ja, yra laisvas, spręsdamas, kaip sureguliuoti tam tikrus visuomeninius santykius (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 1997-05-29 nutarimas, 1998-04-21 nutarimas, 2001-07-12 nutarimas, 2008-12-04 nutarimas). Seimas, įgyvendindamas įstatymų leidybos funkcijÄ , atsižvelgdamas į pasikeitusias aplinkybes, siekdamas subalansuoti vieÅ¡uosius interesus, turėjo teisę priimti Pakeitimo įstatymÄ , t. y. teisės aktais reguliuoti Å«kinę veiklÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengta elektros energijos kainų didėjimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento - neteisėtų veiksmų - negali kilti civilinė atsakomybė.

Be to, pareiÅ¡kėjai skatinimo sistemos priemonių taikymas nebuvo visiÅ¡kai panaikintas, fiksuotas tarifas taikomas dvylikos metų laikotarpiui (Ä®statymo 20 straipsnio 6, 7 dalys). IÅ¡ byloje esančių duomenų negalima teigti, kad pareiÅ¡kėjos veikla apskritai tapo nuostolinga. Tuo remdamasis, teismas atmeta skundÄ kaip nepagrįstÄ (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalis).Dėl pareiÅ¡kėjos skundo argumentų dėl teisėkÅ«ros reikalavimų laikymosi priimant Pakeitimo įstatymÄ teismas nepasisako, nes jie pareiÅ¡kėjos nurodytu aspektu iÅ¡ esmės susiję su atitikimo Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, kurioje numatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedÅ«ros, klausimu, kas nėra priskirta administracinio teismo kompetencijai (ABTÄ® 15, 22 straipsniai).Ä®statymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo4 straipsnio 2 dalis nustato, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Teismui nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 12-560) 6 straipsnio konstitucingumo, todėl netenkintinas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ . Ä®statymų leidėjas (Seimas) turi plačiÄ diskrecijÄ formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politikÄ , teisės aktais reguliuoti Å«kinę veiklÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengta elektros energijos kainų didėjimo. Šio Ä®statymo tikslas – užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , skatinti tolesnį naujų technologijų vystymÄ si ir diegimÄ bei pagamintos energijos vartojimÄ , ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iÅ¡kastinių energijos iÅ¡teklių tausojimo, priklausomybės nuo iÅ¡kastinių energijos iÅ¡teklių ir energijos importo mažinimo bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ apsaugos užtikrinimo principus.

Teismui nenustačius valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų (kaltų) veiksmų, kiti pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstyti argumentai nėra reikÅ¡mingi, įtakos teismo sprendimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v.

Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos S. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos pirmininkas                                                       Henrikas Sadauskas Teisėjai                                                                                        Arūnas Dirvonas                                                                                                       Nijolė Žalnieriūnienė