2f15f145-e90f-4298-a5f3-486f7fa1e386 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinės bylos Nr. e2-4168-803/2016           Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00464-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.1., 3.2.6.1.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja RÅ«ta Petkuvienė,sekretoriaujant RÅ«tai MorkÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. O. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. O. M. ieÅ¡kinį dėl neteisėtų veiksmų bei žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl valstybės, kuri atsako už teisėjo kaltais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , atsakomybės, kai civilinėje byloje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka buvo sprendžiamas klausimas dėl J. V. M. atkuriamos nuosavybės teisės į tėvo M. M. turėtus nekilnojamuosius daiktus.2. IeÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama teismo priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės 1 737 721 eurų turtinės žalos ir 144 810 eurų neturtinės žalos.

PaaiÅ¡kino, jog žalos atsiradimo aplinkybę sieja su trečiųjų asmenų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų D. K., A. P. ir V. V. įrodinėjamais neteisėtais veiksmais. Teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalis, kur nustatyta, kad žalÄ (turtinę ir neturtinę), atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas, žalÄ teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytÄ Å¾alÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ teisėjo įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis).

Žalos padarymo faktÄ ir dydį įrodinėja Å¡iais argumentais:2.1.teisėjų D. K., A. P. ir V. V. paskelbtoje valstybės vardu nutartyje nurodyta, jog ji piktnaudžiavo teise kreiptis į teismÄ , konstatuojant siekį pasibylinėti iÅ¡ naujo. Å ie teiginiai pažemino ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ , yra neatitinkantys tikrovės, Å¡meižikiÅ¡ki. Jei bylos bÅ«tų pradedamos nepagrįstai, teismas nebÅ«tų galėjęs nagrinėti pradėtų bylų ir priimti jose sprendimų (elektroninės bylos priedo b.l. 66);2.2 teisėjai siekė tyčia apkaltinti ieÅ¡kovę ir jÄ Ä¯bauginti, priimdami jÄ Å¡meižiančiÄ nutartį; 2.3. teisėjai, priimdami korupcinio pobÅ«džio procesinį sprendimÄ , padarė ieÅ¡kovei didelę turtinę žalÄ , kuri lygi 7,5 ha žemės kainai, nes dėl jų sprendimo buvo užkirstas kelias siekti teisingumo dėl tėvo žemės grÄ Å¾inimo.

Teisėjai apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje privalėjo nustatyti, ar nagrinėdami jos brolio J. V. M. administracinę bylÄ teisėjai padarė neteisėtus veiksmus. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, priimdama 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, nenurodė, kodėl administracinio teismo teisėjai nepadarė neteisėtų veiksmų, o tai reiÅ¡kia, kad teisėjai apsimetė vykdantys įrodymų tyrimÄ , tyčia nenagrinėdami nuosavybės grÄ Å¾inimo klausimų, pasisakydami, kad J.

V. M. keliami tapatÅ«s klausimai, kurie jau buvo teismų iÅ¡nagrinėti 2009/2010 metais. M. M. žemė privalėjo bÅ«ti iki 1992 m. sausio 28 d. sugrÄ Å¾inta, nes ji neužstatyta, t.y. kliūčių grÄ Å¾inti žemę nebuvo ir nėra. Tuo tarpu VÄ® „Registrų centras“ įraÅ¡ai įrodo, kad J. V. M. nuosavybės teisės atkurtos į pinigus – 18 585 litus. Teisėjai nenurodė, kada ir kokiu pagrindu M. M. žemė tapo valstybės nuosavybe, kam ir kokiu teisės pagrindu buvo leista ja naudotis iki 2003 metų (elektroninės bylos priedo b.l. 59-68);2.4.teisėjai padarė absurdiÅ¡kÄ teisės taikymo iÅ¡vadÄ , kad kol teismo sprendimas neįsiteisėjęs, ieÅ¡kovas neturi teisės kreiptis į teismÄ , o kai sprendimas įsiteisėja, taikomas res judicata principas.

Be to, įsiteisėjęs teismo sprendimas, jei jis nepagrįstas, neatima teisės kreiptis į teismÄ pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį. Taigi teisėjų D. K., A. P. ir V. V. bylos neiÅ¡nagrinėjimas, o apsiribojimas vertinimu, kad Vilniaus apygardos teismo administracinio 2009 m. gruodžio 7 d. sprendime yra nustatytos aplinkybės dėl M. M. žemės nuosavybės atkÅ«rimo procese teisėtumo, sukėlė ieÅ¡kovei turtinę žalÄ (elektroninės bylos priedo b.l.1-5,70);2.5.Å¡meižtas ieÅ¡kovei sukėlė dvasinį sukrėtimÄ , kuris paveikė depresijos atsiradimÄ (elektroninės bylos priedo b.l.1-5).3.Atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindžia argumentais: 3.1.teisėjo ir teismo kaltė nepreziumuojama, todėl ieÅ¡kovė turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, tačiau ji nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kurios tiria nusikaltimus, ikiteisminis tyrimas dėl teisėjų nėra pradėtas;3.2.teisėjo kaltė gali bÅ«ti konstatuojama padarius Å¡iurkščiÄ ir akivaizdžiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ , tačiau tokių aplinkybių ieÅ¡kovė nenurodė (elektroninės bylos priedo b.l. 102,103).4.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog jos ir brolio J.

V. M. administracinėje byloje pateikti įrodymai privalėjo būti išanalizuoti. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjai nevertino įrodymų, patvirtina jų nurodytas motyvas, kad ne šio teismo paskirtis vertinti administracinio teismo teisėjų veiksmus. Kauno apygardos teismas, pripažinęs, jog nevertino įrodymų, atmetė ieškinį. Taigi nevertinant įrodymų buvo pažeisti CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai. Tai pat ieškovė pakartojo ieškinio argumentus dėl neteisingo res judicata principo taikymo.

Ä®rodinėjo, kad teisėjų D. K., A. P. ir V. V. turėjo bÅ«ti nurodyti motyvai, kaip ji bÅ«dama trečiuoju asmeniu, galėjo piktnaudžiauti procesu. Atkreipė dėmesį, jog negali pateikti įrodymų apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , nes buvo atsisakyta jį atlikti. Teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį, kuriuo ieÅ¡kovė reikalavo paneigti paskelbtus duomenis, žeminančius jos orumÄ ir garbę, neatitinkančiÄ tikrovės informacijÄ . Teisėjai tyčia dogmatiÅ¡kai remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimu, meluodami, kad M.

M. žemė paskirta naudotis LVA. Teisėjai klastoja tautos istorijÄ dėl žemės nacionalizacijos (elektroninės bylos priedo b.l. 129-138). Teismask o n s t a t u o j a: Bylos aplinkybės, teismo argumentai, iÅ¡aiÅ¡kinimai ir iÅ¡vados 5. IÅ¡ teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių procesinių sprendimų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų D. K. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), A.

P. ir V. V. (toliau – Teisėjų kolegija), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens A. O. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1491-173/2014, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo J. V. M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei. Teisėjų kolegija, priimdama 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, nurodė, kad trečiasis asmuo A. O. M., remdamasi analogiÅ¡kais reikalavimais ir juos pagrindžiančiais argumentais, Vilniaus apygardos teisme taip pat inicijavo naujÄ civilinę bylÄ atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu (c. b.

Nr. 2-3571-656/2014), kurioje trečiasis asmuo – J. V. M.. Toks apeliantų elgesys, kuomet jie reiÅ¡kia ieÅ¡kinius pakartotinai keldami vis tuos pačius klausimus, kaip ir kitose jų iniciatyva pradėtuose teisminiuose procesuose, nesuderinamas su CPK 5 straipsnyje įtvirtintu asmenų teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos instituto paskirtimi ir net sudaro prielaidas įžvelgti piktnaudžiavimo Å¡ia teise apraiÅ¡kų.6. IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad jÄ Ä¯Å¾eidė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartyje esantis argumentas dėl piktnaudžiavimo teise kreiptis į teismÄ .

Å io argumento nepagrįstumÄ Ä¯rodinėja CPK 293 straipsnio 3 punktu (bylos nutraukimas tuo atveju, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ ). Dėl teisėjų veikos teisėtumo sprendžiant dėl teisės kreiptis į teismÄ 7. Pirmiausia, teismas norėtų atkreipti ieÅ¡kovės dėmesį, jog Teisėjų kolegija nekonstatavo ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo teise kreiptis į teismÄ fakto ir vertino ieÅ¡kovės pradėtÄ procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-3571-656/2014 tik kaip tam tikrÄ prielaidÄ , suabejojant, ar ieÅ¡kovė tinkamai įgyvendina subjektinę teisę kreiptis į teismÄ .

Taigi prielaidos nurodymas negali paveikti ieÅ¡kovės teisių ar pareigų, nes toks suabejojimas pasirinktu teisių gynybos bÅ«du nėra patenkantis į teisinio reguliavimo sritį. Suabejojimas ieÅ¡kovei nesukelia jokių teisinių padarinių, nes tik konstatuotas piktnaudžiavimo teise faktas yra pagrindas taikyti sankcijÄ .8. CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį „teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiÅ¡kiamas Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistinÄ nuostolių sumÄ â€œ.9.

Taigi tuo atveju, jei Teisėjų kolegija nagrinėdama civilinę bylÄ Nr. 2A-126-464/2015 bÅ«tų nustačius piktnaudžiavimo teise faktÄ , ieÅ¡kovei bÅ«tų buvusi paskirta bauda, spręsta dėl nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad procesinio sprendimo pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį nebuvo priimta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės argumentas dėl jos apÅ¡meižimo, taip pažeminat garbę ir orumÄ , nėra įrodytas (CPK 178 straipsnis). Taip pat neskyrus baudos byloje, negalima padaryti iÅ¡vados, kad Teisėjų kolegija apkaltino ieÅ¡kovę, siekdami jÄ Ä¯bauginti, nes, kaip minėta, iÅ¡sakyta civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015 prielaida nesukėlė jokių teisinių padarinių.

Nors ieÅ¡kovė piktinasi panaudotu terminu „piktnaudžiavimas“, tačiau Å¡is terminas įteisintas įstatymo leidėjo kaip specialus, privalomai naudotinas teisinėje kalboje. Taigi Teisėjų kolegija, pritaikiusi specialios kalbos pirmumo taisyklę ir nurodžiusi specializuotÄ kalbos žodį, negali bÅ«ti atsakinga už įrodinėjamÄ ieÅ¡kovės garbės ir orumo įžeidimÄ (CPK 185 straipsnis). 10.IeÅ¡kovė įrodinėja, kad tuo atveju, jei ji bÅ«tų piktnaudžiavusi teise kreiptis į teismÄ , turėjo bÅ«ti taikomas CPK 299 straipsnis ar 300 straipsnis, ir priimta atskiroji nutartis.

Teismas nesutinka su tokiu įstatymo interpretavimu, nes minėtos teisės normos yra nukreiptos į kitÄ objektinės teisės reguliavimo sritį. CPK 299 straipsnis nereglamentuoja atvejo, kad dėl piktnaudžiavimo procesu bÅ«tų galima priimti atskirÄ jÄ nutartį. Kaip jau nurodyta Å¡io sprendimo 8 punkte, dėl piktnaudžiavimo procesinės teisėmis sprendžia bÅ«tent teismas, taikydamas CPK 95 straipsnio nuostatas, taip siekdamas apriboti procesinių piktnaudžiavimų atvejus. Tokiu bÅ«du Lietuvos proceso įstatyme yra įtvirtintas grynai procesinis teisinis instrumentas, kuris negali bÅ«ti siejamas su kitais neteisėtos, tame tarpe ir nusikalstamos, veikos požymiais, todėl nebuvo pagrindo taikyti CPK 300 straipsnio.11.Kaip minėta sprendimo 6 punkte, ieÅ¡kovė nurodė, kad tuo atveju, jei ji piktnaudžiaudama teise norėtų pasibylinėti iÅ¡ naujo, Teisėjų kolegija turėjo nurodyti, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1491-173/2014 turėjo bÅ«ti priimtas procesinis sprendimas dėl bylos nutraukimo pagal CPK 293 straipsnio 3 punktÄ .

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės keliami nuosavybės teisės atkÅ«rimo teisėtumo klausimai yra itin sudėtingi. Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Lietuvos valstybė, siekdama bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ â€“ atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotÄ restitucijÄ ; įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ buvo bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad okupacijos metais susiformavo kiti turtiniai, socialiniai ir ekonominiai žmonių santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo neįmanoma visiÅ¡kai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) (Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d. nutarimai). 12.Taigi, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl galiojančio teisinio reguliavimo, skirto reglamentuoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ , kuriuo pripažįstamas teisinis faktas, jog susiklosto objektyvios aplinkybės, dėl ko neįmanoma visiÅ¡kai atkurti nuosavybės teisių, teismai imasi nagrinėti bylÄ , siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, turinčias esminę reikÅ¡mę nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso teisėtumui.

Taigi procesinė priemonė dėl bylos nutraukimo taikoma tik tais atvejais, kai galima bylÄ nenagrinėjant iÅ¡ esmės nustatyti ieÅ¡kinių tapatumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B.; bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Å . v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-489/2007; ir kt.).13.

Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, nebuvo konstatuotas ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo teise kreiptis į teismÄ faktas, nespręsta dėl ieÅ¡kovės reikalavimo tapatumo, todėl nebuvo pagrindo taikyti CPK 293 straipsnio 3 punktÄ , o tai reiÅ¡kia, kad nėra atlikta veika, todėl nėra ir teisėjų kaltės, kaip bÅ«tinosios atsakomybės taikymo sÄ lygos dėl ieÅ¡kovės įrodinėjamo garbės ir orumo pažeidimo sprendžiant dėl piktnaudžiavimo teise kreiptis į teismÄ (CK 6.246, 6.248 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, valstybei pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje laikomas neįrodytu (CPK 12, 178 straipsnis). Dėl teisėjų veikos teisėtumo nagrinėjant bylÄ ir res judicata principo taikymo 14.IeÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , neturtinę ir turtinę žalÄ kildino iÅ¡ Teisėjų kolegijos nutarties, kuri, kaip ji įrodinėjo, yra jÄ Å¡meižianti ir užkertanti keliÄ siekti teisingumo įgyvendinimo dėl užgrobtos tėvo V. M. žemės, tuo siekdama pagrįsti teisėjų veikos neteisėtumÄ bei kaltę, ir valstybės atsakomybę.

Teismas atmetė argumentus dėl ieÅ¡kovės Å¡meižimo, konstatuodamas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimo nepagrįstumÄ , todėl nekartoja motyvų, nurodytų sprendimo 7, 9, 10, 11, 13 punktuose. Taip pat teismas nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015, nebuvo sprendžiama iÅ¡ esmės dėl trečiojo asmens A. O. M. reikalavimo pagrįstumo, pareikÅ¡to Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-3571-656/2014.

Tai reiškia, kad ieškovei nebuvo užkirstas kelias siekti teisingumo įgyvendinimo dėl įrodinėjamos kaip užgrobtos tėvo V. M. žemės (CPK 14, 18 straipsniai). 15.Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį sprendimas priimamas dėl visų pareikštų reikalavimų, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015 ieškovė buvo trečiuoju asmeniui, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

Taigi Teisėjų kolegijos procesinis sprendimas negalėjo apriboti ieÅ¡kovės teisės kreiptis į teismÄ . Be to, teismas iÅ¡ teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-3571-656/2014 medžiagos nustatė, kad teismas 2014 m. rugsėjo 6 d. priimdamas sprendimÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta ieÅ¡kovės įrodinėjamos veikos, dėl kurios galėjo bÅ«ti apribota ieÅ¡kovės teisė kreiptis į teismÄ , todėl valstybei pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje laikomas neįrodytu (CPK 12, 178 straipsnis). 16.Taip pat ieÅ¡kovė, nagrinėjamoje byloje nekeisdama ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ir/ ar dalyko teikdama paaiÅ¡kinimus, iÅ¡dėstė naujas faktines aplinkybes, siekdama turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t.y.

įrodinėjo teisėjų veikos neteisėtumÄ dėl atlikto įrodymų tyrimo nagrinėjant bylÄ bei dėl nepasisakymo dėl teisėjų veiksmų administracinėje byloje (elektroninės bylos priedo b.l.129-138). Teismas nurodo, kad tai nėra suderinama su CPK 141 straipsnio nuostatomis ir tokiu atveju teismas dėl Å¡ių aplinkybių plačiau nepasisako. Tačiau atkreipia dėmesį, kad dėl Å¡ių paaiÅ¡kinimų dalies, iÅ¡sakytų teismo posėdžių metu, ieÅ¡kovei įrodinėjant, jog teisėjų kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad jie neatliko pareigos panaikinti neteisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , pasisakė kasacinis teismas. 17.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. spalio 30 d. iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens A.

O. M. kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutarties peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. V. M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei. Kasacinis teismas nurodė, kad kasatorės A. O. M. argumentai labiau susiję su nuosavybės atkÅ«rimo procesu, o ne su teismo ar teisėjo konkrečiais veiksmais. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad civilinę bylÄ nagrinėję teismai vertindami administracinių teismų teisėjų veiksmus nagrinėjant administracinę bylÄ pagrįstai nenustatė teisėjų kaltų veiksmų, kaip to reikalauja CK 6.272 straipsnio nuostatos.

Å iuo atveju kasacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo konstatuoti administracinėje byloje buvus padarytų akivaizdžių ir Å¡iurkščių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų. Taip pat kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino res judicata principo taikymo taisykles. 18.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė pasinaudojo procesinėmis teisėmis, suteikiančiomis galimybę paneigti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , ir kasacinis teismas nurodė, kad teismai vertindami administracinių teismų teisėjų veiksmus nagrinėjant administracinę bylÄ pagrįstai nenustatė teisėjų kaltų veiksmų, kaip to reikalauja CK 6.272 straipsnio nuostatos, konstatuojama, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog teisėjai pažeidė teisinę pareigÄ priimti teisingÄ sprendimÄ .

Tai kartu reiÅ¡kia, jog neįrodytas valstybės veikos neteisėtumas (CPK 178 straipsnis). 19.CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad „civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai“. 20.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog tarp veikos ir padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti.

Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryÅ¡io, teisinis priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010; kt.).21.Pagal įstatymÄ atsakovui gali kilti civilinė atsakomybė, kai yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t.y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys, susijęs su veiksmais (veikimu, neveikimu), dėl ko atsirado žala (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartis nėra panaikinta kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų, o ieÅ¡kovė teisėjų netinkamÄ veikimÄ grindžia vien tik priimtais nepalankiais sprendimais. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teisėjo kaltė gali bÅ«ti konstatuota jam padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-207/2011).

Tokių aplinkybių ieškovė neįrodė, o jos argumentus dėl teisėjų neteisėtų veiksmų paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/201522.Kita vertus, iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu galima spręsti, kad ji iš esmės nesutinka su nuosavybės teisių atkūrimo procesu, kuris yra imperatyviai reglamentuotas teisės aktais, todėl įrodinėjamos aplinkybės dėl jos teisių pažeidimo nebuvo susijusios su Teisėjų kolegijos konkrečiais veiksmais (CPK 12 straipsnis).

Tokiu atveju, jei ieÅ¡kovės vertybinis teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ aplinkybių įvertinimas neatitinka jos vertybinės orientacijos teisinei ideologijai, ieÅ¡kovė turėtų bÅ«tent taip formuluodama reikalavimÄ jį pareikÅ¡ti Europos Žmogaus Teisių Teismui, tačiau tokiu atveju nėra teisėjų neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnio 1, 2 dalys).23.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė neįrodė nei teisėjų neteisėtų veiksmų priimant Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartį, nei jos procesinių teisių pažeidimo, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2A-126-464/2015, teismas ieÅ¡kinį atmeta, konstatuodamas, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta atsakovo veikos neteisėtumo ir priežastinio ryÅ¡io tarp įrodinėjamos žalos (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų24. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. IeÅ¡kovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys atmestas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos atsakovo naudai (CPK 93 straipsnis).

Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: atmesti ieÅ¡kovė A. O. M. ieÅ¡kinį. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimÄ priėmusį Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                                     RÅ«ta Petkuvienė