2f13f615-e197-407b-8fec-9d7306680a86 · Klaipėdos apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-542-963/2020 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01350-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. Registro objektas ROIK: 20123405175 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. gruodžio 22 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. įgaliotam atstovui advokatui Dainiui Žiedui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J.

K. skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11773-2020 panaikinimo arba pakeitimo. Teismas n u s t a t ė : J. K. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11773-2020 nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 (aÅ¡tuonių Å¡imtų) eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 1 (vieneriems) metams už tai, kad ji 2020 m. rugsėjo 26 d. 23.42 val.

Šilutės pl. ir Baltijos pr. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai buvo nustatytas lengvas (0,66 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis. 2020 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas J. K. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11773-2020 panaikinimo arba pakeitimo.

Skunde nurodoma, kad ji su vyru 2020 m. rugsėjo 26 d. vakarÄ vyko į pirtį pavakaroti su draugais. Kadangi grįžtant automobilį turėjo vairuoti ji, todėl vakarui buvo pasiėmusi kombučos ir nealkoholino sidro. Grįžtant namo apie 23.40 val. sustabdė policija ir patikrino jos apsvaigimÄ . Kadangi alkoholio nevartojo, jÄ iÅ¡tiko Å¡okas, kai buvo nustatytas 0,66 promilės girtumas. Todėl policijai suraÅ¡ius administracinio nusižengimo protokolÄ iÅ¡sikvietė žmogų, galintį parvairuoti automobilį, ir paprašė nuvežti į medicinos įstaigÄ pakartotinai pasitikrinti apsvaigimÄ .

Apie 00.20 val. atvykęs vairuotojas nuvežė jÄ Ä¯ Klaipėdos respublikinę ligoninę, kur paaiÅ¡kino, kad čia apsvaigimo patikrinimas neatliekamas ir nukreipė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Bevykstant į Klaipėdos universitetinę ligoninę pateko į policijos reidÄ ir užtruko apie 15 minučių, kol atliktas patikrinimas ir leista važiuoti toliau. PrieÅ¡ 1.00 val. buvo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur 1.00 val. atlikta jos apžiÅ«ra, paimtas kraujas girtumo nustatymui.

Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 81 (toliau - Aktas) jos sÄ moningumas įvertintas, kaip orientuotos savyje, vietoje ir laike, dėmesys nesutrikęs, mÄ stymas nuoseklus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 5254/2020(01) nurodyta, kad jos kraujyje nustatyta 0,34 promilės etilo alkoholio, t. y., nedraudžiamas apsvaigimas. IÅ¡ nurodyto darytina iÅ¡vada, kad atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ji yra patraukta nepagrįstai.

Po įvykio bandė suprasti, kaip jai visÄ dienÄ ir vakare nevartojus alkoholio galėjo nustatyti apsvaigimÄ . Su draugėmis 2020 m. rugsėjo 25 d. dalyvavo vakarėlyje, kur buvo vartojamas alkoholis. Susitikimas baigėsi vidurnaktį, per visÄ laikÄ galėjo iÅ¡gerti butelį vyno. Grįžusi gerai iÅ¡simiegojo, kelis kartus pavalgė, tik iki pietų jautėsi nestiprios pagirios. Vakarop, planuojant važiuoti į pirtį jaučiausi gerai, todėl net nekilo abejonių kad po vakarykÅ¡tės Å¡ventės negalėtų parvairuoti automobilio.

Kadangi dėl prieÅ¡ parÄ vartoto alkoholio sÄ lygotÄ apsvaigimÄ atmetė, ėmė galvoti, ar ji turėdama nealkoholinio sidro pirtyje netyčia nepaėmė svetimos taurės, kur galėjo bÅ«ti draugių vartotas tikras sidras, tačiau nesugebėjo atskirti skonio ir iÅ¡gėrė kelis gurkÅ¡nius nestipraus alkoholinio gėrimo. Gal Å¡ios aplinkybės galėjo lemti 0,34 promilės alkoholio jos kraujyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte reglamentuota, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo atlikto policijos rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandÄ po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ jo lėšomis.

Kadangi po policijos atlikto girtumo patikrinimo alkotesteriu jai nepasiÅ«lyta pasitikrinti girtumÄ pakartotinai po kelių ar keliolikos minučių iÅ¡siskalavus burnÄ , nesijausdama apsvaigusi, per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ atvyko į gydymo įstaigÄ pakartotiniam apsvaigimo patikrinimui - medicininei apžiÅ«rai. Atlikus visus mediko nurodytus testus jie buvo neigiami, t. y. parodė, kad ji yra gerai orientuota aplinkoje, stabili, iÅ¡ paimto kraujo nustatytas 0,38 promilių neblaivumas, galimas vairuojant transporto priemonę.

Taisyklėse įtvirtintas reglamentavimas, tame tarpe, jog dėl eismo įvykių sukėlusių žalÄ ar kitų asmenų sužalojimus apsvaigimas nustatomas medicininės apžiÅ«ros metu, patvirtina, kad medicinos įstaigos atliktas neblaivumo nustatymas yra svaresnis įrodymas dėl asmens apsvaigimo laipsnio, ir, juo privaloma vadovautis sprendžiant asmens atsakomybės klausimÄ . PareigÅ«nas priimdamas sprendimÄ visiÅ¡kai neįvertino ir nepasisakė dėl Aktu Nr. 81 nustatyto leistino 0,38 promilės neblaivumo, nelaukė, kol bus pateikta Specialisto iÅ¡vada, todėl, priėmė nepagrįstÄ NutarimÄ .

Akivaizdu, kad per valandÄ jos apsvaigimas negalėjo sumažėti net per pus - 0,32 promilėmis, todėl priimant NutarimÄ reikėjo remtis svaresniu įrodymu, gautu teisės aktų nustatyta tvarka. Jei teismas įrodymus vertintų kitaip, atsižvelgtina į tai, kad, jokios žalos nepadarė, grėsmės eismo saugumui nesukėlė. Nesijautė apsvaigusi ir dėl prieÅ¡ dienÄ gerto vyno, nepakankamai įvertino, jog iÅ¡ organizmo dar nebus paÅ¡alintas visas alkoholis ir jo liks iÅ¡kvepiamame ore. Jei ji suklydusi pavartojo sidro iÅ¡ svetimos stiklinės, jos veiksmuose nėra kaltės, veika vertintina kaip kazusas.

Dabar supranta, kad net praėjus dienai po alkoholio vartojimo privalo atsakingai įvertinti savo bÅ«senÄ ir nevairuoti transporto priemonės. Todėl ateityje, jei Å¡ventėje bÅ«s pavartojusi didesnį kiekį alkoholio, bent parÄ nesiims vairuoti automobilio. Nurodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke ir jos pareigos tiesiogiai susijusios su produkcijos tiekimu ir iÅ¡vežiojimu klientams. Netekusi teisės vairuoti iÅ¡ esmės negalėtų atlikti savo pareigų, t. y. netektų darbo, kas atsilieptų visos Å¡eimos finansinei padėčiai.

Å eimoje auga 5 metų sÅ«nus Kirilas, kuris lanko darželį, baseinÄ , lietuvių kalbos pamokas, kur jį reikia nuvežti ir pasiimti. Jos pačios sveikatos bÅ«klė yra problematiÅ¡ka, dėl įgimto klubo sÄ nario deformacijos jai numatyta operacija ir rekomenduojama daug nevaikščioti, todėl vykdydama gydytojų nurodymus tolimesnius atstumus įveikia su automobiliu. Atsižvelgiant į nurodytÄ , jei teismas remtųsi tik policijos nustatytu apsvaigimo laipsniu, jai neskirtinas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, nes pagal bylos aplinkybes ir nemaža piniginė bauda - 800 Eur bus pakankama administracinės atsakomybės tikslams pasiekti, be to, kad sustabdžius teisę vairuoti transporto priemones, kelis mėnesius jau negali naudotis Å¡ia teise, t. y. jau yra nubausta.

PraÅ¡oma panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 12 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukti arba pakeisti NutarimÄ ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimÄ . (b. l. 4-6). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į J. K. skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad J. K. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimÄ â€“ vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, tuo sukeldama pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2006 m. gegužės 12 d. Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2006 .m gegužės 18 d., Nr. 56-2000 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2019 m. balandžio 1 d.)), (toliau – Taisyklės) patvirtintų taisyklių I skyriaus 2.3 punkte nustatyta, kad policijos pareigÅ«nas metrologiÅ¡kai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iÅ¡kvėptame ore esančiÄ etilo alkoholio koncentracijÄ nustato ar transporto priemonės vairuotojas, yra neblaivus. 2020 m. rugsėjo 26 d., 23.42 val., J.

K. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARCK-0018“ nustatytas 0,66 promilės neblaivumo laipsnis transporto priemonės vairavimo metu ir nėra duomenų objektyviai leidžiančių teigti, kad pareigÅ«nai, tikrindami asmens neblaivumÄ alkotesterio pagalba, bÅ«tų pažeidę teisės aktų reikalavimus. Pastebėtina, jog vairuotoja administracinio nusižengimo protokole nurodė alkoholio vartojusi vakar. Pažeidėjos neblaivumo laipsnis 2020 m. rugsėjo 26 d., 23.42 val., buvo toks, už kurį ANK 422 straipsnio 5 dalimi numatyta administracinė atsakomybė, o tai, kad patikrinus po kurio laiko asmens kraujyje nustatyta mažesnė etilo alkoholio koncentracija, yra realu, nes alkoholio koncentracija žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja.

Remiantis teismų praktika, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Klaipėdos apylinkės teismo nutartys Nr. II-144-201/2018, II-86-201/2018, II-76-659/2018 ir kt.). Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju J. K. neblaivumas buvo nustatytas sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis techninėmis priemonėmis – alkotesteriu, ir šie duomenys yra pakankami asmens neblaivumo faktui konstatuoti. Šiuo atveju nekyla abejonių dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo. J. K. 2020 m. rugsėjo 26 d., 23.42 val., Šilutės pl.-Baltijos pr., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas (0,66 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Tai patvirtina alkotesterio duomenimis nustatytas faktas, administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas, iÅ¡ dalies ir medicininės apžiÅ«ros rezultatai bei skundo turinys, sprendimas nuÅ¡alinti nuo transporto priemonių vairavimo bei kita bylos medžiaga. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, J. K. skundas yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-10-12 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11773-2020 be pakeitimų.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. įgaliotas atstovas advokatas Dainius Žiedas paaiÅ¡kino, kad J. K. iÅ¡vakarėse su draugėmis vartojo vynÄ , iÅ¡gėrė butelį. KitÄ dienÄ su vyru buvo suplanavus vykti į pirtį. Buvo sutarta, kad pirtyje ji nevartos alkoholio, nes turės parvairuoti automobilį namo. Pagal pirminius duomenis ji buvo lyg ir apsvaigus, nors pati negalėjo suprasti, iÅ¡ kur tai, nes alkoholį buvo vartojus prieÅ¡ parÄ . Ä® dienos pabaigÄ nesijautė apsvaigus ir nekilo minčių, jog negali vairuoti.

Ä® pirtį ji buvo atsivežus nealkoholinio sidro, kiti gėrė alkoholini sidrÄ , gal ji galėjo supainioti taures ir gurkÅ¡telti tikro sidro. Ä®vykus situacijai buvo nuvykta į gydymo įstaiga, nors to policijos pareigÅ«nai neiÅ¡aiÅ¡kino. Gydymo įstaigoje nustatyta, kad apsvaigimas yra 0,34 promilės. Toks apsvaigimas yra leistinas, esant tokiam skaičiui galima vairuoti. VisiÅ¡kai neįtikėtina, kad per valandÄ laiko nuo policijos patikrinimo iki patikrinimo gydymo įstaigoje bÅ«tų taip sumažėjęs neblaivumas.

Todėl mano, kad policijos pareigÅ«nų ar prietaiso parodymai buvo nepakankamai tikslÅ«s. Kita vertus įprastai pareigÅ«nai pasiÅ«lo žmogui iÅ¡siskalauti burnÄ prieÅ¡ pučiant į alkotesterį. Å iuo atveju to nebuvo. Kadangi mėginys iÅ¡ kraujo yra patikimesnis, todėl jis patvirtina, kad J. K. vairuodama transporto priemone nebuvo apsvaigusi iki tokio lygio, kuris užtrauktų administracinę atsakomybę. Todėl jos nubaudimas yra nepagrįstas ir ji turėtų bÅ«ti iÅ¡teisinta. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas suvaržo J.

K. labiau nei to reikėtų, nes jai yra paskirta nemaža 800 eurų bauda. Be to, jai atimta teisė nuo 2020 m. rugsėjo 26 d., taigi jau praėjo beveik trys mėnesiai, kai ji negali vairuoti. Be to, šeimoje auga mažametis vaikas, kurį reikia vežti į darželį, kitus užsiėmimus. Ir pati J. K. turi sveikatos problemų, dėl ko ribojamas jos judėjimas. Taip pat jai teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Netekus teisės vairuoti transporto priemones ji, kaip darbuotoja, būtų nereikalinga, šeima netektų dalies pajamų.

J. K. vyras jai padėti negali, nes visÄ sausį bus iÅ¡vykęs į komandiruotę, į NorvegijÄ . Tai įrodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra neproporcingas. Mano, kad Å¡iuo atveju yra galimybė taikyti ANK 34 straipsnį, leidžiantį Å¡velninti nuobaudÄ ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ iki trijų mėnesių. Pažymėjo, kad tai pirmas toks J. K. atsitiktinis nesusipratimas ir nusižengimas, kurį paveikė arba vakarykÅ¡tis alkoholio vartojimas arba kitas nesusipratimas, dėl kurio J.

K. neturėtų bÅ«ti baudžiama. Taip pat nurodė, kad priimtinos bÅ«tų ir alternatyvios priemonės. Prašė skundÄ tenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 422 straipsnio 5 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimÄ , kai tai daro neblaivÅ«s (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už Å¡io straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo Å¡eÅ¡ių mėnesių iki vienų metų ir draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iÅ¡ pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti Å¡ios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sÄ lygų.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, tačiau skunde praÅ¡oma paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , t. y. neskirti specialios teisės atėmimo arba skirti specialiosios teisės atėmimÄ trumpesniam terminui. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , skundžiamÄ 2020 m. spalio 12 d. nutarimÄ bei skundÄ , mano, jog Å¡iuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir paskiriant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , nei numato ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcija.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

BÅ«tent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimÄ , skirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Teismas sprendžia, kad J. K. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visiems pažeidėjams turi bÅ«ti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. įgaliotas atstovas advokatas Dainius Žiedas teismui dėl nutarimo panaikinimo ar Å¡velnesnės nuobaudos paskyrimo nurodė, kad J. K. alkoholį vartojo iÅ¡vakarėse, tÄ patį vakarÄ alkoholio nevartojo, nes vartojo nealkoholinį gėrimÄ , mano, kad galbÅ«t J. K. galėjo supainioti taures ir gurkÅ¡telti alkoholinio gėrimo. J. K. policijos pareigÅ«nų alkotesteriu nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,66 promilės), o gydymo įstaigoje jai alkotesteriu nustatytas 0,38 promilės neblaivumas (b. l. 15-16), o iÅ¡tyrus kraujÄ nustatytas 0,34 promilės neblaivumas (b. l. 14).

Pagal Vidmarko formulę, suaugusio vyro organizme esant ramybės bÅ«senos per vienÄ valandÄ vidutiniÅ¡kai oksiduojasi nuo 0,15 iki 0,2 promilių alkoholio. Tačiau teismų praktikoje ir medicininėje literatÅ«roje nurodoma, kad suaugusio žmogaus organizme, esant ramybės bÅ«senos, per vienÄ valandÄ vidutiniÅ¡kai suskyla 0,12–0,15 promilių alkoholio (Sveikatos mokslai, Nr. 4 2003, 45 p.). Kiekvieno organizmo reakcija į alkoholio kiekį kraujyje yra individuali ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip amžius, svoris, lytis, sveikatos bÅ«klė.

Šiuo atveju nėra žinomas tikslus alkoholio pasišalinimo iš organizmo kiekis, kadangi 0,12–0,15 promilių yra tik vidutinis dydis, tuo tarpu kiekvieno asmens organizmas skirtingai reaguoja į alkoholį. Policijos pareigūnai 23.42 val. patikrino alkoholio kiekį J. K. iškvėptame ore (0,66 promilės), J. K. į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyko 1.00 val., asmens apžiūra pradėta 1.00 val., 1.05 val. patikrinus alkotesteriu nustatytas 0,38 promilės neblaivumas, kraujas paimtas 1.05 val., iš kraujo nustatytas 0,34 promilės neblaivumas (b. l. 14, 15-16).

Taigi, pagal pateiktus duomenis iÅ¡ J. K. kraujo per 1 valandÄ 23 minutes turėjo pasiÅ¡alinti 0,32 (0,66-0,34=0,32) promilės alkoholio. Å i aplinkybė prieÅ¡tarauja Vidmarko formulės nustatytiems alkoholio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ organizmo kiekiams. Vadovaujantis Vidmarko formule J. K. organizme 23.42 val., policijos pareigÅ«nams tikrinant jos neblaivumÄ , galėjo bÅ«ti nuo 0,46 (0,34+0,12) iki 0,49 (0,34+0,15) promilės alkoholio. Atsižvelgiant į skaičiavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad J. K. neblaivumas galėjo tik labai nežymiai virÅ¡yti leistinÄ normÄ , t. y. 0,06 ar 0,09 promilės. Dėl nusižengimo J.

K. labai gailėjosi. Anksčiau ji nebuvo bausta už tokį nusižengimÄ . Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad dėl padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, ji pripažino savo kaltę, Å¡i jo pozicija buvo nuosekli nuo pat pradžių, gailėjosi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, kad J.

K. anksčiau buvo bausta tik vienÄ kartÄ , 2019 m. IÅ¡ J. K. prie skundo pateikto medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡o matyti, kad J. K. nustatyta liga, dėl kurios taikomas konservatyvus gydymas, rekomenduojama riboti krÅ«vį (b. l. 11, 12). Taip pat pateiktas J. K. praÅ¡ymas adresuotas Klaipėdos lopÅ¡elio-darželio „Bangelė“ direktorei, kuriame nurodė, kad neturi galimybės pasilikti su vaiku namuose, todėl praÅ¡oma leisti jos vaikui K. K. lankyti darželį „Bangelė“. Tame pačiame praÅ¡yme nurodyta, kad jos darbo funkcijos susijusios su produkcijos tiekimu klientams.

Taip pat J. K. sÅ«nus K. K. lanko užsienio kalbų mokyklÄ (b. l. 7). Visos Å¡ios iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog J. K. paskirta nuobauda Å¡iuo atveju yra neproporcinga ir neadekvati jos padarytam nusižengimui, asmenybei – ji yra 38 metų amžiaus, jos vairavimo stažas yra 13 metų ir tai tik antras jos nusižengimas. Dėl padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ ir ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet bÅ«tent teisingo sprendimo priėmimÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinus tai, daroma išvada, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti nevisapusiškai, dėl to J.

K. paskirta nuobauda - 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra neproporcinga jos padarytam nusižengimui. Be to, atsižvelgęs į tai, kad J. K. teisė vairuoti transporto priemones jau yra sustabdyta nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. ir ji jau yra pajutusi visas neigiamas pasekmes savo netinkamo elgesio, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti J. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskiriant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , nei numato ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcija, tris mėnesius.

Å is terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. rugsėjo 26 d., kai buvo sustabdyta J. K. teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 35). Å iuo atveju, atsižvelgdamas į J. K. situacijÄ , į tai, kad teisė vairuoti jai reikalinga prižiÅ«rėti mažametį vaikÄ , kurį reikia vežioti į ugdymo įstaigas, be to, dėl pačios J. K. sveikatos bÅ«klės, dėl ko ji negali daug judėti, taip pat dėl jos darbo funkcijų, kurioms atlikti reikia iÅ¡vežioti užsakymus klientams, kreiptis pagalbos į sutuoktinį negali, nes jis yra iÅ¡vykęs į komandiruotę, teismas sprendžia, kad paskyrus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytÄ administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ vieneriems metams, labai pasunkintų ir taip sudėtingÄ J.

K. padėtį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11773-2020 keistinas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas J. K. paskirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, n u t a r i a : administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J.

K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 12 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11773-2020 pakeisti: J. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ trims mėnesiams. Nustatyti, kad Å¡is terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. rugsėjo 26 d., kai buvo sustabdyta J.

K. teisė vairuoti transporto priemones. KitÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11773-2020 dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Rasa Stonkuvienė