2f13e935-2f2b-4ac2-bedb-e23ff77037f7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-792-1123/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48493-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei GrinkevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Rasai Å imonei, kaltinamajam E. P., jo gynėjai advokatei Gintarei LeÅ¡kevičienei, nukentėjusiajai L. M., jos gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiÅ¡kai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir jam paskirtas 10 mėnesių laisvės apribojimas;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir jam paskirtas 1 metų laisvės apribojimas; Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi subendrintos Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartimi pakeista Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi paskirta bausmė į 90 parų areÅ¡tÄ ;

3) Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 21 MGL bauda; vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 14 MGL dydžio bauda.

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas; paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas 20 parų areštas; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 2 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimas; bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

6) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimu; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pakeistas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendis ir 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su E. P. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas E. P. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. kovo 2 d. 19.30 val. iki 2017 m. kovo 3 d., 13.26 val. (viena diena), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant E. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

2) tęsti darbÄ arba mokslÄ ;

3) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : E. P., 2019 m. lapkričio 3 d., apie 02.00 val., restorane (duomenys neskelbtini), L. M. metus į jį bokalÄ ir pataikius į deÅ¡inį smilkinį, jis tyčia metė bokalÄ L. M. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai L. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį nosies kaulų lūžiu su odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje ir poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke.

Å iais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, parodė, kad kaltinime nurodytų veiksmų jis nedarė sÄ moningai, jis buvo Å¡oko bÅ«senoje. Ä®vykis buvo lapkričio 3 d., viskas kaip suraÅ¡yta kaltinamajame akte, jis buvo su draugu P. S. „kabake“, jie atsisėdo prie staliuko ir užsisakė pora bokalų alaus. Kavinėje buvo iki valandos, pusantros, gėrė tik silpnus gėrimus, alaus, jis nesijautė apsvaigęs, mano, kad alkoholis jo veiksmams įtakos neturėjo.

PrieÅ¡ tai alkoholio vartojęs nebuvo. Jie sėdėjo prie stalo dviese ir tada prie jų priėjo L. M. su draugu ir pradėjo jiems įžūliai lįsti į akis, praÅ¡yti, kad jis jai nupirktų alaus. Matėsi, kad ji buvo neadekvati. Jis jai nupirko alaus, kad ji atstotų ir baigtų praÅ¡inėti, bet ji vis tiek toliau sėdėjo prie to paties stalo, kalbėjo necenzÅ«riniais žodžiais, todėl jis pasiėmė tÄ alų ir persipylė sau į bokalÄ . Po kelių sekundžių pamatė, kad jam į galvÄ lekia taurė.

Nesuprato, kas darosi, draugas irgi buvo nustebęs, jam (E. P.) blogai su spaudimu, dar buvo pavartojęs minimaliai alkoholio. Pradėjo gausiai kraujuoti, suprato, kad jam tikrai nėra gerai, galvojo, kad nukraujuos, žaizda buvo pora milimetrų nuo smilkinio. Jis instinktyviai paleido tÄ bokalÄ , nes galvojo, kad jį galimai dar užpuls, po to iÅ¡bėgo į laukÄ , prie jo pribėgo žmonės, suteikė pagalbÄ , nes buvo tikrai daug kraujo, paskui atvažiavo greitoji ir suteikė jam pagalbÄ . Tai, kas nurodyta kaltinime, jis padarė, bet jis nesuvokė, kÄ daro, nematė, kÄ padarė.

Jei buvo sužalojimai, gaunasi, kad jis tuos veiksmus padarė. Jis neatsimena, ar bokalu sudavė, ar jį metė, jam buvo aptemę akyse. TÄ bokalÄ galimai paėmė pakeliui po to, kai draugas pradėjo jį iÅ¡vesti. Tokioje situacijoje buvo pirmÄ kartÄ gyvenime, buvo apsipylęs krauju ir Å¡oko bÅ«senoje, elgėsi instinktyviai, gindamasis. Jis mano, kad galėjo ir toliau bÅ«ti puolimas, nes matėsi, kad žmogus neadekvatus. Ji pasÄ monėje pavojus dar nebuvo praėjęs. Jis apgailestauja, jei taip padarė, bet buvo tokia situacija.

Supranta, kad tai buvo jo veiksmai ir savo poelgį vertina labai kritiÅ¡kai, atsipraÅ¡o nukentėjusiosios už padarytÄ Å¾alÄ . Jis nesiekė sužaloti nukentėjusiosios, bokalÄ metė netyčia. Jis negali pasakyti, kad viskÄ idealiai prisimena, nes po to smÅ«gio buvo sukrėstas, jam užtemo akyse ir krauju apsipylė veidas, nieko negalėjo matyti. Jis nėra agresyvus žmogus, anksčiau yra nusikaltęs, bet tai bÅ«davo dėl pinigų. Dėl civilinių ieÅ¡kinių pripažįsta Vilniaus teritorinių ligonių kasos, kito nepripažįsta.

Jis mano, kad nebuvo sugadinti drabužiai. Jis negalėjo sugadinti drabužių metant bokalÄ , kraujÄ galima iÅ¡siplauti. Dėl neturtinės žalos jam bÅ«tų gėda praÅ¡yti, kai žmogus meta į galvÄ bokalÄ ir dar nori kažko iÅ¡ to gauti. Nukentėjusioji L. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dienÄ Ä¯ barÄ atėjo su drauge J. V. apie 10 valandÄ , prie savo įprasto staliuko. Jos buvo išėjusios į laukÄ , o prie staliuko gulėjo jų megztiniai. Ji grįžo su pažįstamu (jo duomenų nežino), tuo metu prie stalo sėdėjo du vyrukai, kaltinamasis su draugu.

Jie prisėdo prie to staliuko, nes jis Å¡eÅ¡iavietis ir ten buvo jų megztiniai. Ji kaltinamojo neprašė, kad jis jai nupirktų alaus, ji turėjo savo alų, ji jam sakė nusipirkti vyÅ¡ninį alų, nes jis yra skanesnis. Ä®vykio metu ji buvo kažkiek apsvaigusi nuo alkoholio, prieÅ¡ tai jie buvo iÅ¡gėrę pusę litro brendžio, o to alaus ji iÅ¡gerti nesuspėjo. Ji pamatė, kad kaltinamasis paėmė jos bokalÄ ir iÅ¡ jos bokalo perpylė alų į savo. Ji dėl to į jį staiga atmetė tuščiÄ bokalÄ , taikydama ne tiesiai į žmogų, bet stikliukas atsimušė ir pataikė jam į galvÄ , ji to nesitikėjo.

Jos taurė buvo plono stiklo su kojyte, ji atsitrenkė į stovintį bokalÄ ir stiklas atÅ¡oko. Ji savo veiksmus pripažįsta ir jų nepateisina, bet tikrai nenorėjo, kad tas bokalas sužeistų žmogų. O jis tÄ didelį bokalÄ metė jai tiesiai į veidÄ . Jo draugas nieko nedarė, jie kartu atsistojo ir paskui iÅ¡vedė į laukÄ . Stalas yra gana platus, jie sėdėjo ir E. P. metė bokalÄ atsistojęs, jai sėdint. Mesdamas jis žiÅ«rėjo į jÄ . Mesdamas bokalÄ jis jai nieko nesakė, arba jei kažkÄ sakė, ji negirdėjo, nes viskas vyko greitai, ten garsiai grojo muzika.

Ji nežino, nuo ko kaltinamajam reikėjo gintis, jis atsistojo ir iÅ¡ karto metė stovėdamas tiesiai prieÅ¡ais jÄ . Kaip supranta, jai buvo suduota bokalu, nes E. P. norėjo atkerÅ¡yti. Jis nebėgo, jį draugas iÅ¡vedė. Ji pati tuo metu buvo iÅ¡sigandusi, kad sužeidė žmogų, nes E. P. bėgo kraujas iÅ¡ Å¡ono, paskui ir jai pradėjo kraujas bėgti ir ji nebežiÅ«rėjo į jį. Jos draugės tuo metu nebuvo Å¡alia, ji buvo salėje ir atbėgo, kai pamatė, kad žmonės susirinko.

Ä®vykio metu Å¡alia buvo tas vyras, kurio ji nepažįsta, bet jos jo negalėjo rasti, kad duotų parodymus. Jos išėjo į tualetÄ ir ji nusiplovė su vandeniu, paskui išėjo į laukÄ ir atvyko policija. Jai buvo nosies kaulo lūžis ir ji dar atsitrenkė galva į sienÄ . Ligoninėje buvo du kartus, konstatavo sumuÅ¡imÄ . Dėl jos elgesio policijoje paaiÅ¡kino, kad areÅ¡tinėje ji daužė ne duris, ji kvietė pareigÅ«nus, kurie buvo nuėję, ir prašė, kad jai leistų paskambinti, nes ji norėjo perspėti sÅ«nų, kad negrįš namo, tačiau jie jai paaiÅ¡kino, kad rytoj paskambins ir viskas.

Savo ieÅ¡kinį palaiko. Ji turi tuos drabužius, yra nuotraukos. Jai reikėjo juos palikti neplautus, kad bÅ«tų įrodymai, iki Å¡iol guli kraujuoti. Dėl neturtinės žalos tai praÅ¡o ne Å¡iaip sau, o dėl sveikatos, greičiausiai reikės daryti plastinę operacijÄ , atstatyti nosį, jos kvėpavimas yra pasunkėjęs. Dėl operacijos jai sakė gydytoja, tai yra paraÅ¡yta kortelėje, kuri yra byloje. Dabar iÅ¡raÅ¡o dėl operacijos nėra. Po patirtų sužalojimų ji buvo nedarbinga 2 mėnesius.

Iki Å¡iol jaučia galvos skausmus ir trikampio skausmus, jai sakė, kad tai pasekmės, kurios kada nors praeis. Kartais jai kraujuoja nosis, atsirado knarkimas, kvėpavimas yra ne toks, koks buvo, ypač gulint. Yra likęs randas, kurio iki įvykio nebuvo. Liudytojas P. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta salėje esantį kaltinamÄ jį, jis yra jo draugas E. P.. Moteris nepažįsta, bet ji matyta iÅ¡ to vakaro. Ä®vykio dienÄ , apie 10-12 val. vakaro jie su E. P. užėjo į kažkokį barÄ (duomenys neskelbtini), jis vairavo, tai buvo blaivus, o E. P. kažkÄ gėrė, turbÅ«t alų.

Jie sėdėjo prie bendro staliuko, nebuvo labai laisvų vietų, tai sėdėjo su nepažįstamais žmonėmis. Prie to stalo sėdėjo ir nukentėjusioji, kuri buvo su vaikinu. Ten buvo labai chaotiÅ¡ka, keitėsi žmonės, garsiai grojo muzika. E. P. nuėjo, nupirko alaus, pastatė bendrai ant to stalo 2-3 taures, bokalus alaus, gal vaiÅ¡ino, o gal ta moteris paprašė, to neatsimena. Ten buvo vyriÅ¡ki bokalai po 0,5 litro. Tuos bokalus paėmė ir ta moteris, ir E. P.. Po to prasidėjo ginčas kieno kur alus, E. P. paėmė tÄ bokalÄ ir iÅ¡gėrė pora gurkÅ¡nių, padėjo atgal ir ta moteris, tai pamačiusi, jam trenkė bokalu.

Trenkė bokalÄ laikydama rankoje, ten nebuvo Ä selės, ten yra taurė. Moteris tuo metu sėdėjo prieÅ¡ E., jis jai buvo lengvai pasiekiamas. Ji trenkė atsistojus, nes atsisėdus nepasiektų. E. pradėjo stipriai bėgti kraujas iÅ¡ žaizdos, kuri buvo prie deÅ¡inio smilkinio. Kraujas bėgo pulsuojančiai, jis nematęs tokių dalykų, todėl labai iÅ¡sigando. Ta moteris tuo metu atsisėdo, jÄ pradėjo raminti žmonės, kurie su ja sėdėjo, o jis pradėjo E. P. vesti iÅ¡ baro ir pakeliui praÅ¡yti žmonių, kad kviestų greitÄ jÄ .

Vedant E. P. nieko neįvyko, nebuvo jokių E. P. veiksmų. E. P. supyko, kad jam trenkė, sakė kažkÄ . SÄ monės jis neprarado, suprato, kas įvyko. Jis patvirtina, kad E. P. ėmė į rankas bokalÄ , jis jį sustabdė, kad jis bokalo neimtų, gal E. P. norėjo jai suduoti, jis nežino. E. P. neprašė jo duoti parodymų, paskutinį kartÄ E. P. matė vakar. Gal dabar blogai atsimena įvykį, gali bÅ«ti, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo P. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis parodė, kad Å¡iuo metu tikslios datos nepamena, tai buvo Å¡eÅ¡tadienis, jis su draugu E. P. nuėjo į (duomenys neskelbtini).

Nuėjo 23 val., pabuvę trumpai, jie iÅ¡važiavo. Sugrįžo apie 1 val. Jie atsisėdo prie staliuko. Kai jis su E. sėdėjo prie staliuko, prie to paties staliuko prisėdo moteris su vyriÅ¡kiu. Moteris buvo neblaivi, jis tai suprato iÅ¡ jos neriÅ¡lios kalbos, ji ėjo svirduliuodama. Su moterimi bendravo E., jis su ja nekalbėjo. Jis buvo blaivus, alkoholio nevartojo. Moteris prašė E. nupirkti alaus. E. nuėjo ir nupirko alaus, atnešė du bokalus alaus ir pastatė ant stalo. E., iÅ¡gėręs savo alų, paėmė iÅ¡ kito bokalo persipylė alų į savo bokalÄ ir pastatė tuščiÄ bokalÄ .

Tuomet moteris iÅ¡ karto pagriebė pastatytÄ tuščiÄ bokalÄ ir, pasilenkusi link E., trenkė jam per galvÄ , pataikydama į kairės pusės smilkinį. Nepamena, ar moteris kÄ nors pasakė prieÅ¡ trenkdama su bokalu E.. Viskas įvyko labai greitai, todėl jis neužfiksavo. Stalo plotis apie 70 centimetrų. Kai moteris trenkė bokalu į E. galvÄ , bokalas suskilo. E. buvo padaryta žaizda galvoje ir pradėjo stipriai bėgti kraujas. Moteris, trenkusi E., atsisėdo, o E. jos atžvilgiu vartojo keiksmažodžius.

Jis, pamatęs pas E. stipriai bėgantį kraujÄ , labai iÅ¡sigando ir bandė E. iÅ¡vesti į laukÄ . Jo visas dėmesys buvo sutelktas į E. kraujuojančiÄ Å¾aizdÄ . Jis pamena, kad E. ėmė į rankas bokalÄ , tačiau jis neužfiksavo, kad jis bÅ«tų metęs bokalÄ Ä¯ moterį ar juo trenkęs. Kai buvo lauke, jis iÅ¡ savo maÅ¡inos paėmęs bintÄ tvarstė E. žaizdÄ . E. drabužiai buvo labai kruvini. Kai buvo lauke, prisimena, kad kiti žmonės kalbėjo, kad sužalota moteris, tačiau jis nematė, kada ji buvo sužalota.

Atvažiavę policijos pareigÅ«nai jÄ vedė į automobilį, medikai jos neapžiÅ«rinėjo. Negali pasakyti, ar E. trenkė bokalu moteriai, tokio vaizdo nematė, neužfiksavo dėl didelio iÅ¡gÄ sčio (1 t., b. l. 34). Pagarsinus minėtus parodymus teismo posėdyje, liudytojas P. S. nurodė, kad parodymai suraÅ¡yti teisingai. E. P., nupirkęs to alaus, iÅ¡gėrė ir persipylė iÅ¡ pilno bokalo į tuščiÄ , galimai dėl to supyko moteris. Jis atnešęs tÄ alų, pastatė jai, tai gaunasi, kad jai nupirko.

Neatsimena, su kokia ranka moteris trenkė E.. Tas bokalas, kuriuo trenkė, buvo paprastas iÅ¡ plono stiklo, gal labiau sidrui tinkamas, ne ant kojelės, o gal ir ant kojelės. Tie bokalai, kuriuos E. P. nupirko, buvo 2-3, be rankenos, apvalÅ«s, 0,5 litro talpos. Jis nemano, kad E. P. pirko alų tam vyrui, kuris sėdėjo su ta moterimi, gal ji paprašė, bet jis to negirdėjo. BokalÄ pastatė Å¡alia jos, ji gėrė jį, tai galvojo, kad turbÅ«t nupirko jai. Tiksliai negali pasakyti, kas kam kiek pirko alaus. Liudytoja J.

L., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji prisimena nukentėjusiÄ jÄ moterį. JÄ pažįsta tik iÅ¡ matymo, kaltinamÄ jį taip pat. Jie Å¡oko ir girdėjo, kad tarp jų buvo ginčas. Moteris pirma metė bokalÄ ir kai jie bandė iÅ¡vesti vaikinÄ , nes jam labai stipriai bėgo kraujas, tada ir vaikinas metė bokalÄ . Viskas vyko vakare, valandos neprisimena. Jų bare buvo daug, kaltinamasis ir nukentėjusioji sėdėjo prie stalo, vienas prieÅ¡ kitÄ . Jai atrodo, kad prie nukentėjusiosios sėdėjo dar vienas vyras.

Buvo triukÅ¡mas, jie rėkė vienas ant kito. Ji pamatė, kad nukentėjusioji pirma metė bokalÄ , metė tiesiai ir pataikė kaltinamajam tiesiai į galvÄ . Pataikė pats bokalas. Bokalas liko nesudaužytas, jis buvo vyriÅ¡kas, storo stiklo, ten kitokių nebÅ«na. Kaltinamasis nesudavė bokalu, o taip pat jį metė. Jis pats neatsistojo, bet kai jį bandė pakelti, tada jis paėmė bokalÄ ir jį metė. Kur pataikė, ji negali pasakyti. Nukentėjusioji tuo metu sėdėjo. Iki tol, kol kaltinamasis metė atgal bokalÄ , tikrai nepraėjo daug laiko, ne daugiau nei minutė.

Po pirmo metimo kaltinamajam bėgo daug kraujo, viskas aplink stalÄ buvo kruvina, visi pribėgo jį kelti ir tada jis metė. Ar Å¡alia kaltinamojo buvo dar kažkoks asmuo veiksmo metu, ji negali pasakyti. Nežino, kiek žmonių matė kaltinamÄ jį, bet daugiau negu vienas. Ji nematė, kaip elgėsi bokalÄ metusi nukentėjusioji, o kai kaltinamasis metė, ji jau laikėsi už veido. Liudytoja J. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji pažįsta nukentėjusiÄ jÄ , jų santykiai draugiÅ¡ki.

Kaltinamojo nepažįsta, jį matė tik įvykio dienÄ . Jos su L. M. atėjo apie 10 valandÄ , paskui prie jų prisėdo kaltinamasis su draugu. Jie buvo dviese, kaltinamasis buvo iÅ¡gėręs, nelabai pagarbiai elgėsi. Kaltinamasis norėjo su jomis iÅ¡gerti, susidaužti, nežino, ko jis tiksliai norėjo, bet joms to visiÅ¡kai nereikėjo. Prie jų su nukentėjusiÄ ja buvo bokalai be rankenos ant kolelės, o prie jų prisėdę vaikinai turėjo bokalus su rankena. Jai atrodo tas kitas vaikinas negėrė, tai buvo vienas bokalas.

Alų jos pirko pačios, kaltinamasis jų nevaiÅ¡ino, jos abi turėjo pinigų. Paskui jai paskambino ir ji išėjo į laukÄ . Išėjusi buvo gal 1-2 valandas, buvo atvažiavęs jos draugas ir jiems reikėjo pasiÅ¡nekėti. Kai grįžo, tas įvykis jau buvo įvykęs, ji rado prie staliuko L. M. kruvinÄ , jos išėjo į tualetÄ apsiprausti, tada į laukÄ , kur atvažiavo policija ir greitoji. Nukentėjusioji negalėjo papasakoti, kas įvyko, ji buvo Å¡oke. Kai atsigavo, jos jau nebebuvo kartu, po įvykio apie tai nekalbėjo.

BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 4 d., 18.06 val. gautas RVUL slaugytojos praneÅ¡imas, kad 2019 m. lapkričio 4 d., 14.50 val. kreipėsi L. M., kuriai diagnozuotas nosies kaulų lūžimas, paleista. Pastaroji paaiÅ¡kino, kad nepažįstamas asmuo (duomenys neskelbtini) metė jai bokalÄ Ä¯ veidÄ (1 t., b. l. 59). 2019 m. lapkričio 3 d. įvykio vietos ir patalpų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta – restoranas (duomenys neskelbtini).

Įėjus į vidų, koridoriuje iš kairės ant sienos yra viena vaizdo kamera, kuri yra nukreipta į įėjimo duris. Tiesiai yra salė, kurioje iš kairės stovi apvalūs stalai su kėdėmis, o iš dešinės yra prekystalis, ant kurio guli įvairūs daiktai. Šalia prekystalio yra durys į virtuvę. Įėjus į virtuvę, joje stovi baldai, buitinė technika, kiti daiktai. Ant stalo tarp daiktų stovi bokalas su stikliuku. Bokalas yra stiklinis, su užrašu „Tauras“ (pridėtos nuotraukos).

Bokalo rankena yra sudužusi, ant jo yra matomos raudonos spalvos dėmės. Bokalas paimtas ir supakuotas į vokÄ Nr.

1. Stikliuko virÅ¡utinė dalis yra sudužusi (pridėtos nuotraukos). Ant stikliuko apatinės dalies yra matomos raudonos spalvos dėmės. Stikliukas paimtas ir supakuotas į vokÄ Nr.

2. Už prekystalio dešinėje pusėje stovi eilėmis sustatyti mediniai stačiakampio formos stalai su mediniais suoliukais (pridėta nuotrauka). Salėje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 16-25). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3923/2019(01) nurodyta, kad L. M. nustatyta nosies kaulų lūžis su odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje ir poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešiniame dilbyje, kairėje rankoje, kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 paras iki apžiūros.

Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 28-30). Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. pateiktoje Į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolo kopijoje ir medicininės kortelės išrašo kopijoje nurodyta, kad L. M. 2019 m. lapkričio 3 d., 04.52 val. ir 7.10 val. nustatyti nosies srityje paviršiniai odos nubrozdinimai, patinimas (1 t., b. l. 47-49).

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėja pateikė dokumentus iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-742-486/2020, kurioje L. M. kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to paties įvykio. IÅ¡ pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 3925/2019(01) matyti, kad E. P. nustatyta žaizda deÅ¡iniajame smilkinyje, kuri pagal savo pobÅ«dį tikėtina yra pjautinė ir padaryta kietu, briaunÄ turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, vienu įrankiu ar daiktu vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 155-156).

Taip pat pateiktos kaltinamojo E. P. sužalojimų fotonuotraukos (1 t., b. l. 137-158) bei nutarimas jį pripažinti nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 159). Taip pat pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Vyriausiojo postinio A. S. 2019 m. lapkričio 3 d. tarnybinis pranešimas dėl L. M., kuriame nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 3 d., apie 02.30 val. į Vilniaus aps. VPK OVS buvo pristatyta neblaivi L. M., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas.

Būdama laikino sulaikymo patalpoje, ji pradėjo daužyti ir spardyti duris, dėl to buvo panaudoti antrankiai ir prirakinta prie suoliuko, kad nesusižalotų ir nesugadintų durų (1 t., b. l. 160). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Aptarta nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali bÅ«ti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veikÄ , suvokia veikos pavojingumÄ , bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininkÄ tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumÄ . Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. P. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis teisme duodamas parodymus neneigė, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t.y. į nukentėjusiÄ jÄ metė bokalÄ , dėl ko jai buvo padaryti sužalojimai, tačiau teigė, jog tai padarė Å¡oko bÅ«senoje, po to, kai nukentėjusioji į jį metė alaus bokalÄ , aiÅ¡kino, jog tai padarė gindamasis, nes nukentėjusiosios veiksmai buvo neadekvatÅ«s. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Ä®vykio vietos ir patalpų apžiÅ«ros protokolo duomenys, nukentėjusiosios, paties kaltinamojo teisme duoti parodymai, liudytojos J. L. parodymai, minėta specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad kaltinamasis metė bokalÄ L. M. į veidÄ , padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis teisme iÅ¡kėlė versijÄ , kad jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nes nukentėjusioji sukėlė konfliktÄ ir pirma metė į jį alaus bokalÄ , todėl jis, gindamas save nuo neadekvačių nukentėjusiosios veiksmų, nesitaikydamas metė alus bokalÄ .

Teisme kaltinamasis teigė, jog apgailestauja dėl įvykusio ir nurodė, kad supranta, kad tai buvo jo veiksmai ir savo poelgį vertina labai kritiÅ¡kai, atsipraÅ¡o nukentėjusiosios už padarytÄ Å¾alÄ . Jis nesiekė sužaloti nukentėjusiosios, bokalÄ metė netyčia, nes po smÅ«gio jam į galvÄ , jis buvo sukrėstas, jam užtemo akyse ir krauju apsipylė veidas, jis nieko negalėjo matyti, pradėjus gausiai kraujuoti, suprato, kad jam tikrai nėra gerai, galvojo, kad nukraujuos, žaizda buvo pora milimetrų nuo smilkinio, todėl jis instinktyviai paleido tÄ bokalÄ , nes galvojo, kad jį galimai dar užpuls.

Teismas tokius kaltinamojo paaiÅ¡kinimus vertina kaip gynybinius, duotus siekiant suÅ¡velninti atsakomybę. Pažymėtina, kad kaltinamojo paaiÅ¡kinimai teisme apie konflikto eigÄ , elgesio motyvus, nesutampa su jo duotais paaiÅ¡kinimais ikiteisminio tyrimo metui. Pirmos apklausos metu 2020 m. sausio 8 d. ( 1 t., b.l.

54) E. P.aiÅ¡kino, kad jis nemetė bokalo į moterį, nežino kokiu bÅ«du, kada moteris susižalojo. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu E. P. neakcentavo ir neužsiminė, kad jis kaltinime nurodytus veiksmus atliko gindamasis nuo neadekvataus nukentėjusiosios elgesio, t.y. savo nusikalstamus veiksmus aplamai neigė. Teismo vertinimu, kaltinamasis nėra visiÅ¡kai nuoÅ¡irdus ir atviras, aiÅ¡kindamas apie konflikto kilimo aplinkybes, nes jo paaiÅ¡kinimų apie tai, kad jis nupirko nukentėjusiajai alaus, kurį vėliau persipylė į savo bokalÄ , nepatvirtina byloje esantys duomenys.

PrieÅ¡ingai pati nukentėjusioji ir kartu su ja į restoranÄ atėjusi draugė liudytoja J. V. nurodė, kad jos alų pirko pačios, kad kaltinamasis jų nevaiÅ¡ino, kaltinamojo draugas P. S. teisme duodamas parodymus nurodė, jog prasidėjo ginčas kieno kur alus, E. P. paėmė tÄ bokalÄ ir iÅ¡gėrė pora gurkÅ¡nių, padėjo atgal ir ta moteris, tai pamačiusi, jam trenkė bokalu. Teismo manymu Å¡ie parodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios veiksmai buvo sÄ lygoti kaltinamojo veiksmų, o pats kaltinamasis teisme stengiasi paaiÅ¡kinti apie įvykį jam palankesniu bÅ«du.

Nukentėjusioji tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu laikėsi pozicijos, jog pats kaltinamasis iÅ¡provokavo konfliktÄ , paėmęs jos bokalÄ ir iÅ¡ jos bokalo perpylęs alų į savÄ jį, po ko ji staiga metė į kaltinamÄ jį tuščiÄ bokalÄ , nuo ko kaltinamajam iÅ¡ smilkinio ėmė smarkiai bėgti kraujas. Nukentėjusioji savo veiksmus pripažino ir 2020 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu byloje Nr. 1-742-486/2020 ji pripažinta kalta, padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ( 2 t., b.l. 12-16).

Nukentėjusioji teisme paaiÅ¡kino, jog kaltinamasis, po to, kai jam nuo jos mestos alaus taurės iÅ¡ galvos ėmė bėgti kraujas, atsistojęs metė didelį alaus bokalÄ jai sėdinčiai kitoje stalo pusėje tiesiai į veidÄ . Jos supratimu, jai buvo suduota bokalu, nes E. P. norėjo atkerÅ¡yti.. Apklaustas teismo posėdžio metu kartu su kaltinamuoju tÄ vakarÄ Ä¯ restoranÄ atėjęs asmuo liudytojas P. S. parodė, jog moteris po to, kai sudavė smÅ«gį bokalu kaltinamajam atsisėdo, jÄ pradėjo raminti žmonės, kurie su ja sėdėjo, o jis pradėjo E. P. vesti iÅ¡ baro ir pakeliui praÅ¡yti žmonių, kad kviestų greitÄ jÄ , teigė, kad vedant E. P. nieko neįvyko, nebuvo jokių E. P. veiksmų.

E. P. supyko, kad jam trenkė, sakė kažkÄ . SÄ monės jis neprarado, suprato, kas įvyko. Jis patvirtino, kad E. P. ėmė į rankas bokalÄ , tačiau jis jį sustabdė, kad jis bokalo neimtų, gal E. P. norėjo jai suduoti, jis nežino. Tokius liudytojo parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, nes liudytojas galimai , siekdamas nepakenkti savo draugui, selektyviai nurodė tik tas aplinkybes, kurios akivaizdžiai neapsunkina kaltinamojo padėties, o kitas aplinkybes galimai nutylėjo arba jų neprisiminė.

Apklausta nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiÄ ja nesusijusi liudytoja J. L. parodė, jog girdėjo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo ginčas, jie rėkė vienas ant kito, moteris pirma metė bokalÄ Ä¯ kaltinamÄ jį, ir kai kaltinamÄ jį bandė iÅ¡vesti, nes jam labai stipriai bėgo kraujas, tada jis paėmė bokalÄ ir jį metė, nukentėjusioji tuo metu sėdėjo. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pats kaltinamasis iÅ¡provokavo konfliktÄ , iÅ¡ nukentėjusiosios bokalo perpylęs alų į savÄ jį, po ko ji staiga metė į kaltinamÄ jį tuščiÄ bokalÄ .

Å ios įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir Å¡ioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko tarpusavio konfliktas, peraugęs į smurtinius veiksmus, kuriose abi konfliktuojančios pusės buvo aktyvios ir galiausiai panaudojo smurtinius veiksmus. Susidariusioje situacijoje, nukentėjusiosios smurtiniai veiksmai kaltinamojo atžvilgiu jau buvo pasibaigę, kaltinamajam nekilo iÅ¡ nukentėjusiosios pusės jokia nauja grėsmė, todėl laikytina, jog kaltinamojo veiksmai buvo sÄ moningi atsakomieji veiksmai (reakcijos bÅ«das) į nukentėjusiosios pasibaigusį pavojingÄ neteisėtÄ kėsinimÄ si. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmus lėmė ne bÅ«tinybė gintis nuo nukentėjusiosios, bet pyktis dėl jos netinkamo (neteisėto) elgesio.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad muÅ¡tynėse, kai jos kyla tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtÄ vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. MuÅ¡tynėse nėra besiginančiųjų, todėl tokiais atvejais teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, Nr. 2K-537/2006, Nr. 2K-9/2007, Nr. 2K-394/2007, Nr. 2K-428/2008, Nr. 2K-489/ 2011 ir kt.).

BÅ«tinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o bÅ«tent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018). Pažymėtina, kad, vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ , turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135/2016).

Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įvykio metu nebuvo susidariusi teisėtos bÅ«tinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamajam reikėjo gintis, metant pakankamai didelį storo stiklo alaus bokalÄ nukentėjusiajai į veidÄ (galvÄ ), nes incidentas jau buvo pasibaigęs ir pavojingos situacijos jam nebuvo. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, metė bokalÄ L. M. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai L. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį nosies kaulų lūžiu su odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje ir poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, suvokdamas vykdomos smurtinės veikos pobÅ«dį, jis numatė galinčius kilti padarinius (jų neiÅ¡vengiamumÄ ), ir sÄ moningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių, t. y. nukentėjusiosios L. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo E. P. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tokia aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jam artimÄ asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2014, 2K- 377/2011, 2K-450/2011).

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinės nutartys Nr. 2K–166/2013, 2K-386/2012).

Atsižvelgdamas į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes bei į tai, kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė aiÅ¡kinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas konstatuoja, jog L. M. nusikalstami veiksmai, metant į kaltinamÄ jį tuščiÄ bokalÄ , vertintini kaip rizikingi BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos teisės normos dispozicijos prasme, bei pripažįsta tai kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo gynėja prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Teismų praktikoje dideliu susijaudinimu laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus bÅ«sena, kai iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007). Å iuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. P. buvo didelio susijaudinimo bÅ«senos.

Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) bÅ«sena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto iÅ¡vada arba skiriama ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, duodančių pagrindÄ manyti buvus fiziologinio afekto bÅ«senÄ . Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis dėl patirto sužalojimo buvo tiek susijaudinęs, kad nesuvokė savo veiksmų ar negalėjo jų valdyti, nes apklaustas teisme liudytojas P. S. parodė, jog po smÅ«gio E. P. sÄ monės neprarado, suprato, kas įvyko.

Teisme apklaustas kaltinamasis gana detaliai nurodė konflikto kilimo priežastis, jo eigÄ , savo veiksmus po nusikalstamos veikos padarymo. Å ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis numatė savo tolesnius veiksmus konflikto metu ir kad jis nebuvo didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) bÅ«senoje, bet veikė sÄ moningai. Taigi, Å¡iuo atveju nėra pagrindo nustatyti E. P. atsakomybę lengvinančiosios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį – gana jauno amžiaus, dirbantis, anksčiau teistas 7 kartus, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (1 t., b. l. 74-78), gana daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 65-72). Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikÄ ir kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne kartÄ teistas ir baustas administracine tvarka, pastarÄ jÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali bÅ«ti pasiekti jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskyrus tik realiÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį.

Kadangi kaltinamasis E. P. Å¡iame nuosprendyje aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu E. P. paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimÄ , prie didesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskiriant E. P. galutinę laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskirtinas prie nesunkių, kaltinamasis teisme pripažino, jog atliko kaltinime nurodytus veiksmus, nurodė, jog savo poelgį įvertino kritiÅ¡kai, atsiprašė nukentėjusiosios už padarytÄ Å¾alÄ , teismas konstatavo, jog E. P. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas pačios nukentėjusiosios elgesys. Ä®vertinusi visas Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo E. P. izoliavimas nuo visuomenės turės daugiau neigiamÄ , nei teigiamÄ poveikį jo asmenybei, taip pat gali turėti neigiamÄ poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę. Todėl bausmės vykdymo atidėjimas maksimaliam trejų metų laikotarpiui su keliomis suderintomis pareigomis, nenutrauks nuteistojo socialinių ryÅ¡ių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad E. P. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Taip pat pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam E. P. nepažeistų ir nukentėjusiosios interesų, nes užtikrintų realias galimybes atlyginti savo nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, E. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 metams (maksimaliam bausmės vykdymo atidėjimo terminui). Teismo vertinimu, bÅ«tent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė E. P., ji užtikrintų tiek BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų E. P., tačiau neizoliuotų jo nuo visuomenės, neapribotų galimybės dirbti, o taip pat užtikrintų realiÄ galimybę nukentėjusiajai gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ .

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. P. įpareigotinas bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas) ir tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), taip pat neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 56), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasÄ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 170,34 eurų turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios L. M. gydymo (1 t., b. l. 37-40). IÅ¡nagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis E. P. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai L. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai, susijusi su iÅ¡laidomis patirtomis nukentėjusiosios sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms apmokėti, padaryta kaltinamojo nusikalstama veika.

Pažymėtina, kad šį civilinį ieškinį teismo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo. Taip pat baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L. M. pareiškė 2610 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl 110 eurų turtinės ir 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad dėl E. P. nusikalstamų veiksmų jos patirtų kÅ«no sužalojimų pasėkoje buvo krauju iÅ¡purvinti ir nepataisomai sugadinti jos rÅ«bai – 50 Eur vertės marÅ¡kiniai ir 60 Eur vertės džinsinės kelnės, dėl ko ji patyrė 110 Eur dydžio turtinę žalÄ . Be to, dėl E. P. nusikalstamų veiksmų jai buvo padaryta ir neturtinė žala, nes ji turėjo kęsti didelį fizinį skausmÄ , kai buvo sumuÅ¡ta, kai buvo sulaikyta ir laikoma areÅ¡tinėje, kai niekas jai nesuteikė medicininės pagalbos ir nedavė jokių nuskausminančių vaistų.

Be to, didelį skausmÄ patyrė ir vėliau gydymo procedÅ«rų metu, taip pat gyjant nosies lūžiui ir žaizdai ant nosies. Dėl galvos sumuÅ¡imo ir sutrenkimo į atramÄ taip pat patyrė nemažus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nerimavo ir dabar nerimauja dėl galimų galvos sužalojimo pasekmių, tai jai sukėlė depresijÄ , nepatogumus, bÅ«tinumÄ atsisakyti laikinai savo pomėgio – pasivaikščiojimo vakare su Å¡uniu. Dėl patirto didelio skausmo ir streso ji 2019 m., lapkričio 4 d. ir vėliau privalėjo kreiptis pas gydytojus, specialistus, 57 dienas buvo nedarbinga, reikėjo lankytis pas policijos tyrėjus ir dabar teisme.

Jos galvos sumušimo ir nosies sulaužymo pasekmių šalinimo procesas bus ilgalaikis, šiuo metu nosis yra netaisyklingos formos, atsirado nosyje kuprelė, kas jai sukelia nepatogumus kvėpuojant ir valant nosį, nes nosies pertvara dabar yra iškrypusi. Su problema ateityje jai reikės kovoti ir laukia nelengvos operacijos. Galutiniam sugijimui reikės 6-8 mėnesių ir po to nosies pertvarkos operacijos, kurios kainos įvairiose medicinos įstaigose svyruoja nuo 850 iki 1600 Eur. Nors dabar ji nedirba ir yra laikinai registruota darbo biržoje, tačiau bendraudama su kitais žmonėmis patiria psichologinius nepatogumus, nes žmonės mato, kad jai buvo sulaužyta nosis.

Ä®vertindama visas aplinkybes, patirtus ir patiriamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, praÅ¡o priteisti 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (1 t., b. l. 190-192). Teismo posėdyje nukentėjusioji L. M. nurodė, kad savo ieÅ¡kinį palaiko. Ji turi ieÅ¡kinyje minimus drabužius, yra jų nuotraukos (pateiktos byloje kartu su ieÅ¡kiniu, 1 t., b. l. 193-194). Jai reikėjo juos palikti neplautus, kad bÅ«tų įrodymai, iki Å¡iol guli kruvini. Neturtinės žalos praÅ¡o dėl sveikatos, greičiausiai reikės daryti plastinę operacijÄ , atstatyti nosį, jos kvėpavimas yra pasunkėjęs. Dėl operacijos jai sakė gydytoja, tai yra paraÅ¡yta kortelėje, kuri yra byloje.

Dabar išrašo dėl operacijos nėra. Po patirtų sužalojimų ji buvo nedarbinga 2 mėnesius. Iki šiol jaučia skausmus, nors jai sakė, kad tai pasekmės, kurios kada nors praeis. Kartais jai kraujuoja nosis, atsirado knarkimas, kvėpavimas yra ne toks, koks buvo, ypač gulint. Yra likęs randas, kurio iki įvykio nebuvo. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktame VšĮ (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašė apie L. M. sveikatos būklę užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) ji buvo konsultuota VŠĮ (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: nosies kaulų lūžis, nosies paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas.

Buvo rekomenduota vengti karštų patalpų, patiekalų 2 savaites, nepūsti nosies 5-7 dienas. Riboti fizinį krūvį 1-2 savaites. Šalčio kompresai nosies nugarėlės srityje 3-4 dienas. Esant skausmui Ibuprofen 400 mg. Dėl blogos savijautos, galvos skausmų, pykinimo buvo pakartotinai konsultuota VŠĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), diagnozuota galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, intrakranijinis sužalojimas, nepatikslintas. Buvo rekomenduota ramybė, analgetikai.

Ligonė buvo stebima, gydoma otorinolaringologo, Å¡eimos gydytojo. Turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (57 dienas) (1 t., b. l. 195). Civilinis ieÅ¡kinys dėl turinės žalos atlyginimo atmestinas. Kaip minėta, sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017).

Å iuo atveju apklausiama teisme L. M. pripažino, kad duomenų, pagrindžiančių rÅ«bų netinkamumÄ tolesniam naudojimui, pateikti negali, todėl pareikÅ¡tas reikalavimas vertintinas neįrodytu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.). CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis.

Pagal minėtÄ normÄ teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumÄ . Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams;

žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (pvz. 2K-21-942/2016). IÅ¡imtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek iÅ¡lieka liekamieji reiÅ¡kiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur gali bÅ«ti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009).

Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smÅ«giais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimÄ , kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kÅ«no vietose lieka kraujosruvos ir pan. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji L. M. dėl kaltinamojo E. P. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalÄ padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Nukentėjusiajai kaltinamojo E. P. neteisėtais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jai buvo sulaužytas nosies kaulas, sumuÅ¡ta galva, po patirtų sužalojimų ji buvo nedarbinga 2 mėnesius, dėl sveikatos, greičiausiai reikės daryti plastinę operacijÄ , atstatyti nosį, jos kvėpavimas yra pasunkėjęs. Akivaizdu, jog nosis yra labiausiai matoma veido dalis, jos negalima pridengti drabužiais ar galvos apdangalais, todėl asmuo, patyręs nosies kaulų lūžį, neabejotinai susiduria ne tik su fiziniu skausmu, tačiau ir su psichologiniu diskomfortu.

Ä®vertinus Å¡ioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , bei tai, kad Å¡ios veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, kad jog protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtÄ skriaudÄ bus pasiekta, L. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ E. P. nukentėjusiajai L.

M. neturtinei žalai atlyginti 1000 Eur (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis). n u s p r e n d ž i a : E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams; Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su E. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintÄ 3 (trejų) metų 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ subendrintÄ bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos 3 (trejų) metų 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant E. P. visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.;

2) tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam E. P. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ E. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 170,34 Eur (Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt eurų 34 cnt) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios L. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir jai priteisti iÅ¡ E. P. 1000 Eur (tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Ragelienė