Legislator Case Law & Legislation
2f1388a5-dc6f-41d1-9941-46ff95c2e71a AI generated

2f1388a5-dc6f-41d1-9941-46ff95c2e71a · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 2f1388a5-dc6f-41d1-9941-46ff95c2e71a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. Z. ieÅ¡kinį atsakovui V. B. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, turto priteisimo natÅ«ra ir kompensacijos atsakovui priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas yra kilęs dėl turto, įgyto gyvenant ne santuokoje, pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe.IeÅ¡kovė M.

Legislator headnote

AI generated

2f1388a5-dc6f-41d1-9941-46ff95c2e71a · Vilniaus apygardos teismas: V.. Teismas laikė nepakankamu įrodymu žodinio susitarimo įsigyti bendrojon dalinėn nuosavybėn sodÄ buvimui patvirtinti liudytojų (ieÅ¡kovės dukrų) paaiÅ¡kinimus, kad jos kartu su ieÅ¡kove važiavo žiÅ«rėti parduodamų sklypų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė M. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, kviesti liudytojÄ byloje E. S..SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-333-340/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04698-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 121.14; 121.18; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus, Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. Z. ieÅ¡kinį atsakovui V. B. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, turto priteisimo natÅ«ra ir kompensacijos atsakovui priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas yra kilęs dėl turto, įgyto gyvenant ne santuokoje, pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe.IeÅ¡kovė M.

Z. prašė pripažinti (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sodo pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja daline ieÅ¡kovės ir atsakovo nuosavybe, priteisiant turtÄ natÅ«ra ieÅ¡kovei, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 30 000 Lt dydžio kompensacijÄ .Nuo 1997 m. iki 2006 m. ieÅ¡kovė gyveno kartu su atsakovu. 1997-08-12 iÅ¡ E. S. ieÅ¡kovė ir atsakovas kartu įsigijo žemės sklypÄ bei sodo pastatÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Visa turto pirkimo-pardavimo kaina buvo sumokėta grynais pinigais. Ieškovė sumokėjo 7 000 JAV dolerių, o atsakovas 3 000 JAV dolerių, atitinkamai 70 ir 30 proc. vertės. Ieškovė rūpinosi turto įsigijimu, tvarkė su tuo susijusius formalumus. Ieškovė neprieštaravo, kad turtas būtų registruotas atsakovo vardu, kadangi pasitikėjo atsakovu. Turtas buvo išlaikomas tik iš ieškovės lėšų. 2006 m. ieškovė ir atsakovas išsiskyrė. Nors kartu negyveno, tačiau abu naudojosi bendrai įgytu turtu.

Už turto iÅ¡laikymÄ mokėjo ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė su atsakovu sutarė, kad sodo sklypÄ su nameliu atsakovas parduos ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovė sumokės 30 proc. jo vertės dydžio kompensacijÄ . Tačiau atsakovas nuolat keitė nuomonę dėl bendro turto perleidimo ieÅ¡kovei, todėl daug kartų planuotas pardavimas neįvykdavo. Pagal UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ parengtÄ â€žSodo pastato su žemės sklypu ataskaitÄ â€œ nustatyta reali turto vertė, kuri yra 100 000 Lt.

Atsižvelgiant į didesnį ieÅ¡kovės indėlį įsigyjant turtÄ , ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti priteistas turtas natÅ«ra, atitinkamai iÅ¡mokant atsakovui kompensacijÄ , kuri turėtų bÅ«ti lygi 30 proc., nuo turto vertės, t. y. 30 000 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, jog nors byloje pateikta 1998-04-29 deklaracija netiesiogiai patvirtina ieÅ¡kovę turėjus pakankamai lėšų įgyti nekilnojamÄ jį turtÄ ir finansiÅ¡kai prisidėti prie sodo pastato bei žemės sklypo įsigijimo, tačiau ieÅ¡kovės neįrodė, jog turimas lėšas panaudojo ginčo turtui įsigyti.

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog mokėjo už elektrÄ , telefonÄ ir kitus tikslinius mokesčius laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2010-01-19, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieÅ¡kovė turtÄ iÅ¡laikė. Tiek abi Å¡alys, tiek liudytojai (ieÅ¡kovės dukros, sodo kaimynai) patvirtino, kad atsakovas į sodÄ vykdavo tik įsigijus sodÄ (1997 m.), vėliau ten ieÅ¡kovė bÅ«davo su dukromis, jų draugais. Taigi, iÅ¡laidos elektros energijai, telefono sÄ skaitoms apmokėti nuo 2003 metų laikytinos jos iÅ¡laidomis, susijusiomis su jos gyvenimu sodo pastate.

Atsakovo pateiktas 2006-11-28 pareiÅ¡kimas dėl sodo pastato atlaisvinimo, persiųstas ieÅ¡kovei Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro, anot teismo patvirtina tai, kad ieÅ¡kovė sodo pastate gyveno ir juo naudojosi be atsakovo sutikimo ir tarp jų nebuvo susitarimo tvarkyti turtÄ bendrai. Tai, kad ieÅ¡kovė užsakė sklypo geodezinius matavimus, nesant su atsakovu abipusio susitarimo, nepatvirtina aplinkybės dėl bendrosios nuosavybės sukÅ«rimo savo darbu ir piniginiais įnaÅ¡ais. Teismas pažymėjo, kad geodeziniai matavimai buvo apmokėti 2009-08-26, tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė pasirašė ant atliktų darbų akto, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių Å¡alių susitarimÄ ar atsakovo duotÄ pavedimÄ ieÅ¡kovei imtis tokių darbų.

Kai jungtinę veiklÄ plėtojantys asmenys tvarko bendrÄ Å«kį, dalyvavimas siekiant bendro Å«kinio tikslo yra ir darbas bendrame Å«kyje. Teismas sprendė, jog Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovė tai pat neįrodė, prieÅ¡ingai, tiek pati, tiek jos praÅ¡ymu apklausti liudytojai patvirtino, jog žemės sklypÄ Ä¯dirbinėjo ieÅ¡kovė viena ir padedama dukterų, tačiau atsakovas bendrame darbe nedalyvavo. Atsakovo praÅ¡ymu apklaustas liudytojas H. M. patvirtino atsakovo užsakymu atlikęs remonto darbus sodo pastate, t. y. pertvarkė sodo namÄ , apkalė lentelėmis, įrengė laiptus, duris, perdažė estakadÄ , sutvarkė duris į sandėliukÄ , padarė Å¡aliuotę, apskardino langus, palanges, padarė laiptus, turėklus.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė pasisakė, jog nieko nežinojusi apie liudytojo H. M. atliktus darbus ginčo pastate, kas teismo nuomone, tik patvirtino, jog Å¡alys nesitarė bendrai rÅ«pintis turtu. Teismas pabrėžė, jog atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiÅ¡kino, kad žemės sklypas bei sodo pastatas buvo įgytas kaip investicija, niekada nesitarė bendrai su ieÅ¡kove įsigyti turto. Tai, kad atsakovui buvo svarbu ir jis siekė įgyti asmeninės nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ patvirtino ir ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu bei atsakovo praÅ¡ymu apklaustas liudytojas R.

V.. Teismas laikė nepakankamu įrodymu žodinio susitarimo įsigyti bendrojon dalinėn nuosavybėn sodÄ buvimui patvirtinti liudytojų (ieÅ¡kovės dukrų) paaiÅ¡kinimus, kad jos kartu su ieÅ¡kove važiavo žiÅ«rėti parduodamų sklypų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė M. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, kviesti liudytojÄ byloje E. S..SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Teismas sprendime nurodė, kad liudytojai patvirtino aplinkybę, jog nors asmenys, esantys bylos Å¡alimis gyveno kartu, tačiau bendro Å«kio nevedė. Taip pat byloje pateikta ieÅ¡kovės metinė turto ir pajamų deklaracija, kuri rodo, kad ieÅ¡kovė turėjo pakankamai lėšų ginčo turtui įsigyti, o atsakovas nepateikė jokių atitinkamų įrodymų. Taip pat ieÅ¡kovė pateikė visÄ eilę įrodymų, kad nuo 2003 iki 2010 m. mokėjo už ginčo turto iÅ¡laikymÄ . Atsakovas analogiÅ¡kų įrodymų nepateikė.

Neįtikinama teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė pasirėmusi visais leistinais ir teismo sprendime patvirtintais kaip tinkamai įrodymais neįrodė, kad Å¡alys veikė kartu ir siekė sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

2. Teismas iÅ¡ esmės klaidingai pripažino įrodyta atsakovo pozicijÄ , kad jis turtÄ Ä¯sigijo kaip investicijÄ , o ieÅ¡kovė iÅ¡laikė šį turtÄ , nes tarp Å¡alių susiklostė nuomos/panaudos santykiai, todėl ieÅ¡kovė kaip ginčo turto naudotojas ir turėjo jį iÅ¡laikyti. Teismas nepasisakęs dėl į bylÄ pateikto raÅ¡telio dėl turto pasidalijimo pažeidė CPK 183 str.

3. Svarbias bylai aplinkybes, t. y. aplinkybes kuri iÅ¡ Å¡alių ieÅ¡kojo ginčo turto įsigijimui, derėjosi dėl įsigijimo sÄ lygų, mokėjo avansÄ , perdavė pagrindinę pirkimo sumÄ , gali paliudyti ginčo turto pardavėja E. S.. Å iÄ liudytojÄ pavyko surasti tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . PaaiÅ¡kina, kad ginčo objektas – nekilnojamasis turtas buvo atsakovo nupirktas, patvirtintus pirkimo-pardavimo sandorį notariÅ¡kai.

Å alys ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo bendravimo pradžioje, todėl akivaizdu, kad turtas buvo įgytas iÅ¡ asmeninių lėšų, o turtas pirktas asmeninės nuosavybės teise. Aplinkybės, kad Å¡alys nevedė bendro Å«kio, neturėjo bendrų pirkinių patvirtino ir apeliantės kviesti liudytojai – dukros ir jų sutuoktiniai. RaÅ¡ytinių įrodymų, kad apeliantė finansiÅ¡kai prisidėjo prie atsakovo nekilnojamojo turto įsigijimo byloje nepateikta. Apeliantė taip pat neįrodė, kad atsakovui perkant sodo namÄ , Å¡alys susitarė sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Apeliantės į bylÄ pateiktas raÅ¡telis, kuris įvardijamas kaip įrodymas apie susitarimÄ tarp Å¡alių pasidalinti turtÄ , yra nereikÅ¡mingas, kadangi jo turinys yra abstraktus, iÅ¡ jo negalima suprasti ir nėra įmanoma nustatyti, kokiu tikslu ir dėl kokio dalyko jis buvo pasiraÅ¡ytas ir kokia atsakovo valia jame yra iÅ¡reikÅ¡ta. Nėra pagrindo manyti, kad E. S. parodymai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti reikÅ¡mingi ir turėti įtakos kitaip įvertinti ginčo Å¡alių santykius nei jie nustatyti pirmosios instancijos teismo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Apeliantės praÅ¡ymas dėl liudytojos E. S. apklausos apeliacinės instancijos teisme atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 str.). PraÅ¡ymas kviesti ir apklausti liudytoja E. S. buvo pareikÅ¡tas tik apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo metu apeliantė jos apklausti neprašė, nors turėjo tokiÄ galimybę.

Teismas sprendžia, kad liudytoja galėjo bÅ«ti apklausta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir procesinių pagrindų skirti byloje žodinį nagrinėjimÄ bei apklausti jÄ liudytoja apeliacinės instancijos teisme nėra.Apeliacinis skundas atmetamas. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra; pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė reglamentuojančių įrodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ civilinio proceso normų; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turto objekto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruoto atsakovo asmeninės nuosavybės teise, teisinio režimo.Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytÄ turtÄ taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.).

Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008 ir kt.).

Tačiau kartu aiÅ¡kinama, kad nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija; aiÅ¡kinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrÄ ja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principÄ , nes taip bÅ«tų paneigta Å¡alių laisva valia susitarti dėl savo bÅ«simų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę.

Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginÄÄ dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iÅ¡ sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-134/2011).Taigi bylos nagrinėjimo metu apeliantė turėjo įrodyti, kad Å¡alys buvo susitarę įgyti konkretų turto objektÄ (žemės sklypÄ su sodo pastatu) bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Apeliantės argumentas dėl netinkamo CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo atmetamas. CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, t. y. Å¡ioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 182 str. 2 d.); teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos iÅ¡vados nagrinėjamoje byloje neprieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams.Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad Å¡alys gyveno kartu ieÅ¡kovei ir jos dukroms priklausančiame bute, tačiau nors ir gyvendami kartu bendro Å«kio nevedė, bendrų lėšų neturėjo, daugiau bendro turto neįgijo; apeliantė Å¡ios teismo iÅ¡vados neginčija.

Apeliantė ieÅ¡kinyje nurodė, kad pradėjo kartu gyventi ir bendrai tvarkyti Å«kį su atsakovu 1997 m.; ginčo žemės sklypas su sodo pastatu buvo įgytas 1997-08-12, t. y. jų bendravimo pačioje pradžioje; esant tokioms aplinkybėms, mažai tikėtina, kad tarp Å¡alių iÅ¡ karto atsirado toks pasitikėjimas, kad buvo susitarta įsigyti vertingÄ turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, tačiau įregistruoti vien atsakovo vardu. Faktas, kad tolimesnio bendro gyvenimo metu apeliantė ir atsakovas bendro Å«kio netvarkė, bendrų lėšų neturėjo netiesiogiai patvirtina atsakovo teiginius apie žemės sklypo su sodo pastatu įgijimÄ asmeninės nuosavybės teisėmis.

Apeliantės nurodytos aplinkybės – tai, kad Å¡alys gyveno kartu, kad apeliantė turėjo pakankamai lėšų ginčo turtui įsigyti, kad ji rÅ«pinosi turtu ir nuo 2003 m. iki 2010 m. mokėjo už Å¡io turto iÅ¡laikymÄ , neįrodo Å¡alių susitarimo įgyti turtÄ 1997 m. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus – apeliantės turto deklaracijÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog deklaracija netiesiogiai patvirtina faktÄ , kad turto pirkimo momentu apeliantė turėjo galimybę prisidėti prie ginčo turto pirkimo, tačiau neįrodo, kad turimos lėšos buvo panaudotos tokiam tikslui.

CK ketvirtosios knygos normos nenumato galimybės pakeisti nekilnojamojo turto teisinį režimÄ ir pripažinti atsakovui priklausantį asmeninį turtÄ bendra daline nuosavybe tuo pagrindu, kad apeliantė pakankami ilgÄ laikÄ rÅ«pinosi turtu ir mokėjo už jo iÅ¡laikymÄ , kaip už savo turtÄ net po santykių su atsakovu nutraukimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė (apeliantė) pateikė įrodymus apie mokėjimus už stacionaraus telefono (įrengto sodo pastate) komunikacijos paslaugas, sodo bendrijos mokesčius, už elektros energijÄ .

Byloje buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė (apeliantė) panaudos pagrindu gyveno atsakovui priklausančiame sodo pastate ir juo naudojosi, taigi teismas pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovės (apeliantės) mokėjimai buvo susiję su jai teikiamomis paslaugomis ir negali bÅ«ti vertinami, kaip nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo mokesčiai. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė įrodymus, kad savo lėšomis atliko sodo pastato remontÄ â€“ apskardino langus, palanges, padarė laiptus, turėklus, apkalė dailylentėmis.Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl raÅ¡ytinio įrodymo – raÅ¡telio dėl turto pasidalijimo, kuris, apeliantės vertinimu, įrodo faktÄ , jog turtas buvo įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, kad Å¡alys sprendė bendro turto dalybos klausimus dar iki teisminio proceso pradžios.

Nagrinėjamoje byloje pateiktas ranka raÅ¡ytas raÅ¡telis: „Susitinkame sodo pardavimo klausimais po darbo dienos birželio 12 d. ...“ pasiraÅ¡ytas „V.“ (b.l. 46). Apeliantė nurodė, kad raÅ¡telis buvo suraÅ¡ytas 2009 m., apie raÅ¡telio suraÅ¡ymo aplinkybes paliudijo liudytojas E. M. (žentas). Liudytojas E. M. paliudijo, kad pasiraÅ¡ant raÅ¡telį buvo kartu su ieÅ¡kove, ėjo kartu pas atsakovÄ Ä¯ darbÄ , norėdami susitarti taikiai, tačiau nesusitarė (protokolas, b.l. 237). Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas nurodė, kad raÅ¡telio turinys yra abstraktus, iÅ¡ jo turinio negalima suprasti kokiu tikslu jis buvo suraÅ¡ytas ir kokia atsakovo valia jame iÅ¡reikÅ¡ta.

Ä®vertinusi ieÅ¡kovės (apeliantės) ir atsakovo paaiÅ¡kinimus, liudytojo parodymus, raÅ¡telio turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad raÅ¡telio turinys patvirtina, jog Å¡alių ginčas dėl sodo pastato ir – žemės sklypo teisinio režimo kilo dar iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme ir Å¡alys buvo kelis kartus susitikusios ieÅ¡kovės (apeliantės) iniciatyva. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė naudojosi sodo pastatu iki 2010 m., atsakovas tam prieÅ¡taravo, 2006 m. per notarÄ Ä¯spėjo jÄ dėl galimo iÅ¡keldinimo.

Esant tokioms bylos aplinkybėms, faktas kad atsakovas parašė raštelį, siūlydamas susitikti dėl sodo pardavimo, susitikinėjo su ieškove, aptarinėjo jos pretenzijas, negali būti vertinamas, kaip ieškinio pripažinimas ir fakto, kad turtas buvo įgytas bendros dalinės nuosavybės teisėmis neįrodo.Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė :Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Algirdas AuruÅ¡kevičius                                                                  RÅ«ta Veniulytė - JankÅ«nienė                                                                  Tatjana Žukauskienė