2f136852-bba0-4df2-866b-fb9cfd11e1c7 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. T-136-813/2021 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.20. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovei Ž.

J., nukentėjusiesiems K. K., A. G., nuteistajam R. B. (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones), nuteistojo gynėjui advokatui V. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos l. e. pareigas direktoriaus G. Å . (toliau – Institucija) teikimÄ dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu R.

B. (toliau – R. B.) buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2271 straipsnio 2 dalį, 273 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 104 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 105 straipsnio 2 punktÄ , 7 punktÄ , 12 punktÄ , 13 punktÄ , 131 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį ir nuteistas galutine laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, su turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalis pakeista ir R.

B. iÅ¡teisintas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, bausmės paskirtos pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2711straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2 punktÄ , 7 punktÄ , 12 punktÄ , 13 punktÄ , 104 punktÄ 131 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį subendrintos ir R. B. paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, su turto konfiskavimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiai pakeisti: pagal BK 206 straipsnį R. B. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, veikos iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2271 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 2002 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m.

BK 131 straipsnio 2 dalies į BK 146 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punkto, 13 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punkto, 7 punkto, 12 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 11 punktÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtos bausmės subendrintos su pagal BK 104 straipsnį skirta bausme ir R. B. paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Institucijos teikimu siÅ«loma R. B. skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teikime nurodoma, kad nuteistasis R. B. drausminėmis nuobaudomis nebaustas, tačiau 1 kartÄ yra pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 16 kartų skatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, darbÄ ir dalyvavimÄ pozityvaus užimtumo veikloje. Teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, Å¡iuo metu kaltę pripažįsta ir gailisi. Nuo 2013 m. iki atvykimo į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ dirbo VÄ® prie PravieniÅ¡kių pataisos namų Vilniaus filiale. Nuo 2019 m. gruodžio 5 d.

įdarbintas VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose. Turi spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ , staliaus specialybę. Pataisos namuose vykdomųjų dokumentų nuteistojo atžvilgiu negauta. Bylos duomenimis nuteistajam buvo priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai, tačiau jo teigimu, civilinius ieÅ¡kinius jis yra pilnai padengęs. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodikÄ Å¡i rizika sumažėjo nuo 63 balų iki 34 balų, tačiau vis dar iÅ¡skiriami kriminogeniniai rizikos veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas veikiant nusikalstamo susivienijimo veikloje).

Nuteistasis dalyvauja įvairiuose socialinės reabilitacijos plane numatytuose užsiėmimuose, nepalaiko kriminalinės subkultÅ«ros nuostatų, yra mandagus su administracijos darbuotojais, turi gerus bendravimo įgÅ«džius, turi vidutinį savivertės jausmÄ , palaiko socialinius ryÅ¡ius su mama, broliu, vaikais bei sÅ«nėnais, po bausmės atlikimo planuoja vykti gyventi pas mamÄ . Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas teikimÄ prašė tenkinti, nukentėjusieji ir prokuroras – netenkinti. Institucijos teikimas netenkinamas.

BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ . Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali bÅ«ti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu deÅ¡imt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. B. yra atlikęs daugiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2000 m. balandžio 25 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Tai sudaro formalų pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimÄ nepakanka. Remiantis anksčiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

Pažymėtina, kad teikimo, kuriuo praÅ¡oma pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę pateikimas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį tenkinti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius įstatymo reikalavimus. Vertinant minėtas aplinkybes ir sprendžiant klausimÄ dėl bausmės nuteistajam Å¡velninimo, svarbu įvertinti ar nuteistasis yra padaręs iÅ¡vadas dėl įvykdytų/įvykdyto nusikaltimų/nusikaltimo sukeltų pasekmių, ar yra motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais bei priemonėmis.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo iÅ¡vadomis ir kitais teismui pateiktais duomenimis, nustatė, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais (mama, broliu, vaikais ir sÅ«nėnais). Nuteistasis turi teigiamÄ nuostatÄ Ä¯ darbÄ , nevartoja psichikÄ veikiančių medžiagų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Yra 16 kartų skatintas, neturi diskriminacinių nuostatų, nepalaiko kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų.

Vykdomųjų dokumentų dėl priteistų civilinių ieÅ¡kinių pataisos namuose nėra gauta. Nuo 2013 m. pataisos namuose dirba, nuo 2019 m. gruodžio 5 d. įdarbintas VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, yra motyvuotas darbinę veiklÄ tęsti. Visi Å¡ie duomenys rodo teigiamÄ paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ . Tačiau tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nėra absoliuti sÄ lyga, galinti tiesiogiai įtakoti teismo sprendimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, Å¡i aplinkybė sudaro prielaidas tiek pataisos įstaigos administracijai, tiek teikimÄ nagrinėjančiam teismui manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkama linkme, o laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam R. B. pagal OASys metodikÄ yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 34 balai. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rizika sumažėjo 29 balais (2016 m. rugsėjo 16 d. atlikto vertinimo metu nustatyti 63 balai, o 2020 m. vertinimo metu nustatyti 47 balai). Nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 20 metų, tačiau teikime nurodoma, kad jam vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismui pateiktÄ medžiagÄ , galima teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas, tačiau jų dar nepakanka jam paskirtos bausmės Å¡velninimui. Sprendžiant klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, bÅ«tina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.

IÅ¡ nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad R. B. yra 16 kartų skatintas už stropų darbÄ ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, per paskutiniuosius metus gauti 4 paskatinimai, tačiau yra vienÄ kartÄ pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, už kÄ drausminė nuobauda jam nebuvo skirta. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistasis nuo 2013 m. iki atvykimo į PravieniÅ¡kių pataisos namus - atvirÄ jÄ kolonijÄ dirbo, nuo 2019 m. gruodžio 5 d. dirba VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos turės galimybę įsidarbinti UAB „M.“ darbininko pareigose, kas leidžia teigti, jog pastaruoju metu stebima teigiama nuteistojo darbinė motyvacija.

Nors gaunamų pajamų nuteistajam kasdieninėms iÅ¡laidoms pakanka, tačiau svarbu įvertinti ir tai, ar nuteistasis atlygino nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , ar įsipareigojo jÄ atlyginti ir deda visas įmanomas pastangas jos atlyginimui. IÅ¡ nuteistojo R. B., solidariai su kitais nuteistaisiais, nukentėjusiesiems bendrai priteista 20732,25 Lt (6004,47eurų) žalos atlyginimo. Vykdomųjų raÅ¡tų pataisos namuose negauta, o nuteistojo teigimu, civiliniai ieÅ¡kiniai yra atlyginti. Pažymoje apie vykdomuosius raÅ¡tus (asmens bylos 4 tomas, b. l. 186), nurodoma, kad iÅ¡skaičiavimai iÅ¡ nuteistojo nebuvo vykdomi, pagal nuteistojo praÅ¡ymÄ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. buvo pervesta tik 10 eurų organizacijai NVO Justitia est fundamentum.

Nors nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl padarytų nuskalstamų veikų nepripažino, tačiau teikime nurodoma, jog Å¡iuo metu kritiÅ¡kai vertina savo nusikalstamÄ elgesį, gailisi. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbÅ«s vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali bÅ«ti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamas teistumas nuteistajam nėra pirmasis – R.

B. praeityje buvo teistas, bet ne už smurtinio pobÅ«džio veikas (1986 m. kovo 24 d. nuteistas už vagystes). Kalbant apie R. B. įvykdytų nusikaltimų pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, įvertinama tai, kad jis Å¡iuo metu bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas, tarp kurių ir už labai sunkių nusikaltimų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – žmonių mirtį padarymÄ (nužudymas, kvalifikuoti nužudymai ir pasikėsinimas nužudyti), nusikaltimai padaryti su bendrininkais dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, veikiant ginkluotame nusikalstamame susivienijime, kurio vienas įkÅ«rėjų ir buvo R.

B.. Tokio pobÅ«džio sisteminiai smurtiniai nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimÄ , jį patį apibÅ«dina kaip itin ciniÅ¡kÄ ir visiÅ¡kai abejingÄ kito žmogaus iÅ¡gyvenimams ir gyvybei. Ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu R. B. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, Å¡i aplinkybė taip pat turi bÅ«ti įvertinta.

Svarbu pažymėti ir tai, kad 2018 m. gruodžio 7 d. iÅ¡vadoje „Dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus“ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologė konstatavo, kad R. B. smurtinio elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė, jis nesiekia ir negeba priimti intervencinių priemonių, kadangi nemano turintis elgesio trÅ«kumų. Nuteistojo manymu, visi jo nusikalstamumÄ lemiantys veiksniai yra iÅ¡nykę. Å i specialistė rekomendavo dirbant su nuteistuoju orientuotis į jo sÄ moningumo didinimÄ bei nuostatų korekcijÄ (asmens bylos t. 4, 185 l.). 2020 m. balandžio 27 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje buvo nurodyti labai panaÅ¡Å«s duomenys – kad R.

B. „supranta, jog turi problemų, tačiau tarp to, kÄ jis vertina kaip problemÄ , ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos, yra prieÅ¡taravimų. <...> nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Taip pat pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiÅ«rį, tačiau ne visas socialines situacijas vertina teisingai. Asmuo yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kitus gali vertinti stereotipiÅ¡kai“ (asmens bylos t. 5, 38 l.).

Be to, minėtos socialinio tyrimo iÅ¡vados grafoje „Gyvenimo stilius ir draugai“ buvo nurodyti duomenys, kad nuteistasis 90-aisiais metais vertėsi komercine veikla, kurioje ne viskas buvo legalu, tačiau savo tokiÄ veiklÄ pateisina, nes <...> tuo metu buvo tokie laikai. Žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo“ (asmens bylos t. 5, 37 l.). Vėliau atliktoje 2020 m. rugpjūčio 27 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat buvo dėstomi panaÅ¡Å«s duomenys.

Joje buvo nurodyta, kad nuteistajam sunku atsiskirti nuo buvusių kolegų ir atsispirti jų spaudimui. R. B. pasižymi aukÅ¡ta saviverte, savivaizdis neturi realaus pagrindo, subjektyvus, nesavikritiÅ¡kas, jo gebėjimai priimti moralinius sprendimus yra menki, pasireiÅ¡kia impulsyvus bÅ«das, mÄ styme stokoja lankstumo. Nuteistasis pripažino, kad ne kartÄ naudojo smurtÄ , siekdamas kito žmogaus palankumo, pats paminėjo retus nekontroliuojamo pykčio protrÅ«kius. Å ios iÅ¡vados grafoje „MÄ stymas ir elgesys“ konstatuota, kad nuteistasis nesavikritiÅ¡kas savo elgesiui ir pasaulėžiÅ«rai, nejaučia atsakomybės už savo poelgius, stokoja problemų sprendimo įgÅ«džių.

Nors jis ir stengiasi koreguoti savo elgesį lankydamas pozityvaus užimtumo programas, dirba, tačiau ryškūs asmeniniai pokyčiai nėra stebimi, dalyvauja daugiau tik dėl išorinių paskatų; ne visas socialines situacijas vertina teisingai, daugiau remiasi savo požiūriu ir patyrimu (asmens bylos t. 5, 52 l.). Visgi naujausioje 2021 m. liepos 26 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodomi kardinaliai priešingi duomenys ir jau teigiama, kad R. B. emocinė gerovė vertinama teigiamai ir nėra susijusi su rizika pakartotinai nusikalsti.

Å iuo metu situaciniai sprendimai nėra grįsti spontaniÅ¡kumu/impusyvumu. Nuteistasis su kitais nesielgia agresyviai, nepasižymi kontroliuojančiu elgesiu. Nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, yra paskutinis žinomas smurtinio elgesio panaudojimo atvejis. Asmuo turi gana aukÅ¡tÄ savikontrolę, jÄ stiprino lankydamas agresijos ir pykčio valdymo užsiėmimus. Problemas sprendžia mÄ stydamas lanksčiai, kurdamas alternatyvas, linkęs kreiptis pagalbos. Jis aiÅ¡kiai ir lanksčiai kelia asmeninius tikslus, turi gerus ateities formavimo įgÅ«džius.

NeiÅ¡ryÅ¡kėjo kÅ«rybinio ar abstraktaus mÄ stymo problemų. R. B. remia visuomenines pažiÅ«ras elgesyje ir bendravime atsispindi pagarba kitų žmonių teisėms ir laisvėms. Tai apibendrinus, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad asmens nuostatos nėra susijusios su rizika pakartotinai nusikalsti (asmens bylos t. 5, 75-76 l.) Nuteistojo motina J. B. 2021 m. gegužės 10 d. pateikė sutikimÄ priimti gyventi sÅ«nų jam išėjus į laisvę. UAB „M.“ direktorius 2021 m. gegužės 14 d. raÅ¡tu įsipareigojo nuteistÄ jį priimti į darbÄ Å¡ioje įmonėje, kai jis iÅ¡eis į laisvę, nes R.

B. yra motyvuotas darbo rinkai ir turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (pas motinÄ ). Resocializacijos skyriaus psichologė 2021 m. liepos 8 d. pažymoje nuteistÄ jį vertina kaip grupinių užsiėmimų metu pasižymėjusį aukÅ¡ta motyvacija, sÄ Å¾iningai ir nuoÅ¡irdžiai atlikusį skirtas užduotis (asmens bylos 5 t., 78-80). Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio pokytį teigiama linkme per vienerius metus nuo ankstesnio teikimo dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme netenkinimo.

Be 2021 m. liepos 26 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytų iÅ¡imtinai teigiamai jo mÄ stymÄ , elgesį, emocinę gerovę apibÅ«dinančių aplinkybių pastebėtos ir R. B. iÅ¡reikÅ¡tos pastangos kiek įmanoma labiau mažinti pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ . Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu R. B. perkeltas iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK kalėjimo rėžimo į pataisos namų rėžimÄ tęsti bausmės atlikimo (asmens bylos II tomas 1 dalis, 31 l.). Pataisos namų direktoriaus 2020 m. spalio 1 d.

įsakymu Nr. 2-1659 jis perkeltas į lengvÄ jÄ grupę (asmens bylos 5 t., 59 l.), laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2021 m. liepos 28 d. priimti 4 nutarimai dėl jo paskatinimo už stropų ir pareigingÄ darbÄ , pažangos darymÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ (asmens bylos 5 t., 64 l., 69 l., 73 l., 82 l.). Be to, nuteistasis prašė Lietuvos probacijos tarnyboje dirbančių mediatorių padėti susisiekti su nukentėjusiaisiais ir su jais sudaryti taikos sutartį, tačiau Å¡is jo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, iÅ¡ esmės dėl formalių kriterijų – kad mediacijos procesui netinka atvejai, susiję su tyčiniu nužudymu (asmens bylos 5 t., 71-72 l.).

Nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu pateikė duomenis apie R. B. teigiamas religines nuostatas ir socialinio santykio palaikymÄ su (duomenys neskelbtini) bažnyčios parapija bei kardinolu A.J. B.. Taigi nuo anksčiau atmesto teikimo (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. liepos 2 d. nutartimi atmetus nuteistojo R. B. gynėjo advokato N. S. skundÄ ) iki Å¡iol nuteistasis padarė savo elgesio pokyčių teigiama linkme, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal Oasys metodikÄ sumažėjo iki žemos (34 balai, iÅ¡ kurių 14 balų dinaminiai).

Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is teigiama kryptimi orientuotas nuteistojo elgesys buvo iÅ¡reikÅ¡tas gana trumpÄ laikotarpį – vos vienerius metus. R. B. maksimalias pastangas koreguoti savo elgesį dėjo tik tuomet, kai buvo atmestas pirminis teikimas dėl bausmės Å¡velninimo. Å io vienerių metų laikotarpio duomenys dar negali pilnai atspindėti nuteistojo asmenybės ir jo vertybinių nuostatų. BÅ«tinas ilgesnis nei analizuojamas vienerių metų terminas, per kurį bÅ«tų galima drÄ siai teigti apie R.

B. ilgalaikį teigiamÄ požiÅ«rį į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles. Tik ilgesnėje laiko perspektyvoje bÅ«tų galima stebėti kÄ tik teigiama linkme pakitusį nuteistojo elgesį tiek su pataisos įstaigos administracijos darbuotojais, tiek su kitais nuteistaisiais, jo teigiamÄ požiÅ«rį į iÅ¡silavinimÄ , jo aktyvų užimtumÄ , glaudžius Å¡eiminius santykius su artimaisiais, kriminalinės subkultÅ«ros netoleravimÄ ir jos taisyklių nesilaikymÄ , pažangų dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, turiningÄ laisvalaikį, narkotinių, psichotropinių ir / ar alkoholio nevartojimÄ , žalos atlyginimÄ nukentėjusiesiems.

Ir tik padarius iÅ¡vadÄ , kad visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo kontekste R. B. iÅ¡imtinai teigiamas elgesys iÅ¡lieka stabilus pakankamai ilgÄ laikotarpį, bus galima spręsti dėl bausmės Å¡velninimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu tokios iÅ¡vados prieiti dar negalima, nuteistojo moralinių nuostatų dinamikos teigiamas vektorius dar tik prasidėjo ir per anksti vertinti koks jis bus ateityje. Å iame kontekste pažymėtina, kad liko nepaneigta teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų iÅ¡sakyta aplinkybė, jog per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį R.

B. jų neatsiprašė, nei kiek neatlygino neturtinės žalos. Nors bylos duomenys rodo, kad nuteistasis per įkalinimo įstaigos administracijÄ domėjosi, kokiÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ jis turi sumokėti nukentėjusiems, prašė skirti tam mediatorių, tačiau teismas Å¡ias jo pastangas vertina tik kaip formalų siekį rinkti iÅ¡imtinai teigiamai save charakterizuojančius duomenis. Apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo nustatyta žalos suma 20732,25 Lt (6004,47eurų), kuri nukentėjusiems solidariai priteista iÅ¡ visų nuteistųjų.

Be to, nukentėjusieji K. K. ir A. G. su atstovu dalyvavo teismo posėdyje ir nagrinėjant pirminį teikimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme ir iÅ¡sakė R. B. pretenzijas, kad Å¡is neatlygino jokios žalos dalies. Taigi nuteistasis žinodamas priteistos žalos dydį, nukentėjusiųjų pozicijÄ Å¡iuo klausimu, nesiėmė jokių konkrečių veiksmų patenkinti nukentėjusiųjų pretenzijas. PrieÅ¡ingai, įkalinimo įstaigos administracijai ir pirminį teikimÄ nagrinėjusiam teismui teigė, kad žalÄ jau atlygino, kad vykdomųjų raÅ¡tų dėl jo nėra gauta, tačiau aktualaus teikimo nagrinėjimo metu teisme paaiÅ¡kino, kad jaučiasi nukentėjusiems skolingas ir nori pinigais kompensuoti neturtinę žalÄ , tačiau nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas jokios iniciatyvos aptarti šį klausimÄ su nukentėjusiaisiais neiÅ¡reiÅ¡kė.

Visi minėti duomenys rodo, kad nepaisant dalies R. B. teigiamai charakterizuojančių duomenų, pasireiÅ¡kusių per trumpÄ laikotarpį, kurio nepakanka esmingam elgesio pokyčiui konstatuoti, egzistuoja jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia rizika yra pakankamai didelė, todėl R. B., nuteistam už labai sunkių nusikaltimų padarymÄ ir kartu su kitais asmenimis įvykdytus net keturių asmenų nužudymus, pasikėsinimÄ nužudyti dar vienÄ asmenį bei kitus nusikaltimus, paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, EŽTT praktikos ir joje akcentuotos valstybės pareigos apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens kontekste, bent jau Å¡iuo metu negali bÅ«ti pakeista.

Priešingu atveju būtų paminta bausmės paskirtis, pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsniu, 364 straipsniu, n u t a r i a : Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos l. e. pareigas direktoriaus G. Š. 2021 m. liepos 26 d. teikimo dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjai Kęstutis Dargužis Darius Kantaravičius Aurelijus Rauckis