2016-10-06 Nr. AB-19131-3-66-3-00031-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-8-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00031-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant A. D.,

dalyvaujant pareiškėjui E. P.,

atsakovo atstovams L. M. ir R. S.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovams K. J. ir D. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos liaudies partijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir VRK, atsakovas) nedelsiant atstatyti Antakalnio rinkimų apygardos Nr.3 rinkiminėse apylinkėse rinkiminiuose plakatuose jo autobiografiją pagal VRK interneto svetainėje 2016 m. rugsėjo 30 d. paskelbtą jo autobiografijos tekstą, grąžinant išbrauktas frazes, t.y. 1) po žodžių „ su brolio K. P. žūties 2013 m. vasario 16 dieną“ įrašyti žodžius „byla bei jo žūties anksčiau laiko nutrauktu tyrimu, mirties priežastimi paskelbusiu nelaimingą atsitikimą, nei jam, nei brolio sūnui neleidžiama susipažinti ir tyrimas neatnaujinamas, nors E. P. to prašė“; 2) po žodžių „Iš ten po dviejų kursų kartu su dar penkiais bendramoksliais“ įrašyti žodžius „tuometiniai Lietuvos švietimo ir mokslo reikalų tvarkytojai jį pasiuntė“ „į Leningrado valstybinį universitetą“; 3) po žodžių „Dėstytojas nuovadoje“ įrašyti žodžius „Mano, kad dėl jo suteikiamo viešumo tebedirba universiteto dėstytoju. Tinklaraštis atsirado po to, kai, supratęs lig šiol tebeveikiančios palūkaninės pinigų sistemos ydingumą, apsisprendė ją pakeisti fiksuoto pinigų kiekio viešai tvarkoma tiesioginių tarpusavio atsiskaitymų sistema. Vėliau sukurta ir pastaraisiais metais išpopuliarėjusi bei Europos Sąjungoje šiuo metu legalizuota bitkoinų virtuali valiuta iš dalies atitinka šį sumanymą – jų kiekis, skelbiama, neviršys fiksuotos 21 milijono vienetų ribos“.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) rinkimuose jis Lietuvos liaudies partijos yra iškeltas kandidatu į Seimo narius Antakalnio rinkimų apygardoje Nr.

3. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas, SRĮ) 38 straipsniu, Lietuvos liaudies partija įteikė VRK kandidatų pareiškinius dokumentus, tarp jų pareiškėjo autobiografiją. Pareiškėjo teigimu, 2016 m. rugsėjo 22 d. jis sužinojo, kad iš VRK pateiktos jo autobiografijos, nesuderinus nei su pareiškėju, nei su Lietuvos liaudies partija, buvo išbraukti reikšmingi faktai, t.y. autobiografijoje įrašytų trijų sakinių dalys ir visas ketvirtasis sakinys. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 23 d.

įteikė VRK 2016 m. rugsėjo 22 d. raštą, kuriame prašė ištaisyti VRK rinkiminiams kandidatų plakatams patvirtintą jo autobiografiją. Atsakymo iš VRK negavo. VRK 2016 m. rugsėjo 28 d. posėdyje buvo sudaryta darbo grupė VRK interneto svetainėje skelbiamai pareiškėjo autobiografijai pataisyti, derinant taisymus su pareiškėju. VRK 2016 m. rugsėjo 30 d. paskelbė interneto svetainėje pareiškėjo autobiografiją, papildytą išbrauktais teiginiais, be žodžio tekste „prokuratūra“, tačiau atsisakė pakeisti pareiškėjo autobiografijos tekstą rinkiminiuose plakatuose, motyvuojant tuo esą plakatų turinys suderintas su Lietuvos liaudies partijos, kurios sąraše pareiškėjas yra įrašytas aštuntuoju numeriu daugiamandatėje 2016 m.

Seimo rinkimų apygardoje, atstove. Pasak pareiškėjo, toks teiginys neatitinka tikrovės, nes kandidatų rinkiminių plakatų turinys buvo derinamas elektroniniais laiškais. VRK laiške, išsiųstame Lietuvos liaudies partijos sekretoriatui, buvo nurodyta, jog reikia patikrinti datas bei fotografijas, pabrėžta, kad autobiografijų keisti negalima, tačiau apie pareiškėjo autobiografijos esminius pakeitimus (išbraukymus) Lietuvos liaudies partijos atstovei nebuvo pranešta. Pareiškėjo teigimu, tokie VRK veiksmai pažeidžia jo, kandidato į Seimo narius, teises, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės įstatymui principą, 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą asmens teisę būti renkamam, lygios kandidatų pasyviosios rinkimų teisės principą, konstitucinį teisinės valstybės principą, inter alia iš jo kylančius teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo principus, taip pat rinkėjų teises gauti visapusišką rinkėjams reikšmingą informaciją apie kandidatą.

Asmens teisė įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka būti renkamam Lietuvos Respublikos Seimo nariu numatyta Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje ir 55 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje (2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. 2007 m. vasario 9 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai) pažymėta, kad Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai. Konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves.

Konstitucinis Teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies ir 119 straipsnio 2 dalies nuostatas aiškinant kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta inter alia visuomenės teise gauti informaciją pažymėtina, jog visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese. Rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti savivaldybės tarybos nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus.

Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pasisakė, kad kandidato plakato ar plakato su kandidatų sąrašu paskirtis yra informuoti apie rinkimuose į savivaldybės tarybą kandidatuojančius asmenis. Nors minėtoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas nagrinėjo rinkiminio plakato teksto paskirtį ir vertino jo įrašus Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kontekste, tačiau Konstitucinis teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, vykdydamas iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintų nuostatų kylančią pareigą įstatymu nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, turi diskreciją inter alia nustatyti, kokią informaciją apie kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimo narius rinkėjams turi pateikti rinkimus organizuojančios institucijos ir kaip ji turi būti pateikiama.

Konstitucinis Teismas pažymėjo taip pat pažymėjo, kad VRK teisė nėra absoliuti, kad informaciją apie kandidatus turi pateikti rinkimus organizuojančios institucijos ir kaip ji turi būti pateikiama, įstatymų leidėjas turi užtikrinti iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, inter alia lygią pasyviąją rinkimų teisę, ją įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos rinkimuose, rinkimų proceso skaidrumo, teisingumo principus.

Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo narių rinkimo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas 2004 m. lapkričio 5 d. nutarime yra konstatavęs, kad ši konstitucinė nuostata reiškia, jog įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimo sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią inter alia kandidatų į Seimo narius kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkimų ginčų nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus Seimo narių rinkimų santykius. VRK, vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 2016 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. Sp-85 patvirtino Kandidatų sąrašų ir kandidatų rinkimų programų spausdinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šis Aprašas nereglamentuoja kandidato į Seimą reklaminio leidinio ar plakato turinio. VRK, neteisėtai išbraukdama iš pareiškėjo autobiografijos jo nurodytus faktus, pažeidė šią savo pačios nustatytą tvarką, nes išbraukymai nebuvo nei redakcinio pobūdžio korektūros, nei kompromituojančio pobūdžio faktų pašalinimas. Pareiškėjas nurodė, kad minėtas VRK sprendimas dėl nurodytų autobiografijos faktų išbraukymo, kuris gali sukelti jam teisines pasekmes, buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 30 d., todėl terminas skundui paduoti nepraleistas.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikydamas savo skundą akcentavo, kad sakiniai, kurių VRK neįrašė į jo (kandidato į Seimo narius) plakatą yra svarbūs jo gyvenimo ir veiklos faktai apie kuriuos turi žinoti rinkėjai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas pažymėjo, kad Seimo rinkimų įstatymo 57 straipsnyje nustatyta, jog rinkėjo kortelių, rinkimų biuletenių, kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ir kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius ir formas, taip pat pildymo prireikus pavyzdžius nustato Vyriausiojo rinkimų komisija.

Tai reiškia, kad VRK be kitos informacijos rinkėjams apie rinkimus leidžia ir vienmandatėse rinkimų apygardose keliamų kandidatų plakatus. Vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo 57 straipsniu, VRK 2016 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. Sp-11 „Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašas“ III skyriaus „Reikalavimai, taikomi rinkimų apylinkės balsavimo patalpai ir jos įrangai, atsižvelgiant į rinkėjų ir komisijos narių skaičių“ 11 punktu nustatė, kad balsavimo patalpose arba gretimoje patalpoje, pro kurias rinkėjai praeina į balsavimo patalpą, gerai matomoje vietoje turi būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista informacija rinkėjui: rinkimų ir kandidatų plakatai, informacija rinkėjui, kaip užpildyti rinkimų biuletenį, partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų kandidatų, koalicijų kandidatų sąrašai, partijų, visuomeninių rinkimų komitetų, koalicijų sąrašai ir kandidatų rinkimų numeriai.

Nors kandidatų plakatus leidžia VRK, plakatams būtiną informaciją (nuotraukas, kandidatų biografijos faktus) pateikia partijos atstovai rinkimams, o ne patys kandidatai. VRK atstovai kreipėsi į kiekvienos Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos atstovus rinkimams, tarp jų - į Lietuvos liaudies partijos atstovą rinkimams, bei prašė pateikti pirmiau minimą informaciją. Iš partijų atstovų gauti duomenys buvo pateikti teksto redaktoriams, vėliau maketuotojams. Sumaketuoti plakatai buvo pateikti pirminius duomenis pateikusiems partijų atstovams galutiniam suderinimui.

Kandidatų plakatų derinimas su visų partijų atstovais vyko tik elektroniniu paštu. Dėl to nei iš vienos partijos atstovų pretenzijų ir / ar prieštaravimų nebuvo gauta. VRK atstovai 2016 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Lietuvos liaudies partijos atstovus elektroniniu paštu dėl Lietuvos liaudies partijos plakatų suderinimo. Šiame rašte nurodė, kad siunčia kandidatų plakatus – maketus suderinimui, kad kandidatų autobiografijas redagavo kalbos redaktorės, jas perskaitė ir taisė VRK nariai, išbraukė kandidatų autobiografijose pateiktą informaciją, turinčią politinės ar komercinės reklamos ar politinės agitacijos požymių.

Minėtame rašte VRK akcentavo, kad VRK rinkimų agitacijos nevykdo, o tik išleidžia plakatus, kurie bus iškabinti rinkimų dieną rinkimų apylinkėse. VRK šiame rašte prašė patikrinti kandidatų plakatų informaciją, t.y. ar kandidato nuotrauka ir biografija priklauso tam pačiam asmeniui, ar teisingai nurodyta apygarda. Akcentavo, kad keisti nuotraukų ir biografijų neleidžiama, kad galimi tik esminių klaidų taisymai (bloga data, gramatinės klaidos, klaidingas apygardos pavadinimas, klaida pavardėje ar kt.). Paaiškino kokiu būdu turi būti pateikta VRK informacija apie pastebėtą klaidą, o jeigu dėl visų plakatų nėra pastabų, VRK pakanka, kad partija apie tai iki 2016 m. rugsėjo 2 d.12 val. informuotų VRK žinute „Suderinta“. 2016 m. rugsėjo 2 d.

VRK buvo gautas Lietuvos liaudies partijos atstovės rinkimams atsakymas, kuriame nurodyta: „Suderinta!”. Kadangi Lietuvos liaudies partijos atstovas rinkimuose patvirtino, kad visi VRK atsiųsti Lietuvos liaudies partijos Seimo rinkimuose keliamų kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardos plakatai yra tinkami ir juose pateikta informacija yra teisinga, plakatų maketai buvo atiduoti spausdinti spaustuvei. Po 2016 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjo partijos atstovo patvirtinimo elektroniniu laišku, kad dėl kandidatų plakatų suderinta, iš šios partijos nebuvo gauta pretenzijų ir / ar prieštaravimų nei dėl vieno iš Lietuvos liaudies partijos keliamų kandidatų sąrašo kandidato plakato.

Atsakovas akcentavo, kad visų kandidatų į Seimo narius plakatai yra atspausdinti, iškabinti visose savivaldybėse spalio 5–6 dienomis vyksiančio balsavimo iš anksto metu bei perduoti apylinkių rinkimų komisijoms, kad rinkimų dieną (spalio 9 d.) būtų iškabinti rinkimų apylinkių balsavimo patalpoje. Remdamasis šiais argumentais, atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovai teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad Seimo rinkimų įstatymas nenustato VRK pareigos perkelti į kandidatų į Seimo narius plakatus visos kandidato autobiografijos. Pareiškėjo atveju kandidato į Seimą plakate išdėstytas pareiškėjo autobiografijos tekstas buvo suderinta su Lietuvos liaudies partija, plakate nebuvo nurodyta ta į autobiografiją įrašyta informacija, kuri nelaikytina pareiškėjo biografijos faktais ir kurti yra perteklinė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos liaudies partija su pareiškėjo patikslintu skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. VRK 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr.SP-138, vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalimi, įregistravo Lietuvos liaudies partijos iškeltus kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimo narius daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardos pagal pridedamą sąrašą, kuriame pareiškėjas E. P. įregistruotas kandidatu aštuntuoju eilės numeriu daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir Antakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr.3.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti VRK nedelsiant atstatyti jo autobiografiją Antakalnio rinkimų apygardos Nr.3 rinkiminėse apylinkėse kandidato į Seimą plakatuose pagal VRK interneto svetainėje 2016 m. rugsėjo 30 d. paskelbtą jo autobiografijos tekstą, gražinant į kandidato plakato tekstą šias VRK išbrauktas frazes, t.y. 1) po žodžių „ su brolio K. P. žūties 2013 m. vasario 16 dieną“ įrašyti žodžius „byla bei jo žūties anksčiau laiko nutrauktu tyrimu, mirties priežastimi paskelbusiu nelaimingą atsitikimą, nei jam, nei brolio sūnui neleidžiama susipažinti ir tyrimas neatnaujinamas, nors E. P. to prašė“; 2) po žodžių „Iš ten po dviejų kursų kartu su dar penkiais bendramoksliais“ įrašyti žodžius „tuometiniai Lietuvos švietimo ir mokslo reikalų tvarkytojai jį pasiuntė“ „į Leningrado valstybinį universitetą“; 3) po žodžių „Dėstytojas nuovadoje“ įrašyti žodžius „Mano, kad dėl jo suteikiamo viešumo tebedirba universiteto dėstytoju. Tinklaraštis atsirado po to, kai supratęs lig šiol tebeveikiančios palūkaninės pinigų sistemos ydingumą, apsisprendė ją pakeisti fiksuoto pinigų kiekio viešai tvarkoma tiesioginių tarpusavio atsiskaitymų sistema. Vėliau sukurta ir pastaraisiais metais išpopuliarėjusi bei Europos Sąjungoje šiuo metu legalizuojama biktoinų virtuali valiuta iš dalinės atitinka šį sumanymą – jų kiekis, skelbiama, neviršys 21 milijono vienetų ribos“.

Pagal Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnį kandidato į Seimo narius autobiografija yra vienas iš kandidato iškėlimo pareiškinių dokumentų, kurį partija turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai kartu su kitais pareiškiniais dokumentais (SRĮ 38 str.1 d.). Aptariamas įstatymo straipsnis nustato, kad VRK patikrinusi ir nustačiusi, jog pateikti visi įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje, yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, ir nustačiusi, kad kandidatas ar kandidatų sąrašas surinko šiame įstatyme nustatytą rinkėjų parašų skaičių, VRK priima sprendimą dėl kandidato (kandidatų sąrašo) registravimo ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų (SRĮ 39 str.4 d.). Jeigu pateikti ne visi šiame įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, VRK turi apie tai nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams (SRĮ 39 str.5 d.). Minėta, kad VRK, vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalimi, 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr.SP-138 įregistravo Lietuvos liaudies partijos iškeltus kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimo narius daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardos pagal pridedamą sąrašą, į kurį pareiškėjas įrašytas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą kaip asmuo, siekiantis pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, t. y. būti išrinktas į atstovaujamąją valdžios instituciją – Lietuvos Respublikos Seimą (Konstitucijos 34 str. 2 d.). VRK 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr.SP-138 priėmimas rodo, kad ši pareiškėjo teisė VRK komisijos veiksmais bei sprendimais nėra suvaržyta.

Seimo rinkimų įstatymas nenustato pareiškinio dokumento – kandidato į Seimo narius autobiografijos, kurią pateikti VRK turi kandidatą iškėlusi partija, taip pat rinkimų organizavimo veiklos dokumento – kandidato į Seimo narius plakato, kurį rengia VRK, turinio. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną autobiografija – savo paties gyvenimo aprašymas. VRK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, 2013 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. Sp-16 patvirtino Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos Vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos aprašą (toliau – ir Asmens duomenų tvarkymo aprašas). Pagal šį Aprašą prie VRK tvarkomų asmens duomenų priskirtos kandidatų autobiografijos (Aprašo 9.4.17 punktas). Asmens duomenų tvarkymo aprašo 26.1 punkte nurodyta, kad kandidatų pareiškiniai dokumentai skelbiami VRK interneto svetainėje neribotą laiką, jeigu įstatyme nėra nustatyta kitaip. Skelbiant asmens duomenis viešai, negali būti skelbiami Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmens duomenys. Iš bylos proceso dalyvių pateiktų rašytinių įrodymų ir teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų byloje nustatyta, kad pareiškėjas iš esmės sutinka su VRK internetinėje svetainėje http:// www.vrk.lt/2016- seimo/kandidatai nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. skelbiamos jo autobiografijos tekstu, kurį VRK paskelbė be vieno pareiškiniame dokumente (autobiografijoje) nurodyto žodžio, tačiau šioje byloje iškeltu administraciniu ginču pareiškėjas siekia, kad teismas įpareigotų VRK tą patį (2016 m. rugsėjo 30 d. paskelbtą VRK interneto svetainėje) jo autobiografijos tekstą pažodžiui įrašytų į jo (kandidato į Seimo narius) plakatą. Pareiškėjo nuomone VRK interneto svetainėje skelbiama jo autobiografija negali skirtis nuo kandidato plakate paskelbtos jo autobiografijos, nes tai reikštų rinkėjų klaidinimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kandidato plakatas yra vienas iš parengtinės rinkimų organizavimo veiklos, kurią vykdo VRK Seimo rinkimų įstatymo 57 straipsnyje ir 60 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, informacinių leidinių rinkėjui. Vykdydama parengtinę rinkimų organizavimo veiklą VRK negali nukrypti nuo uždavinių ir funkcijų, kurias įstatymų leidėjas jai priskyrė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymu (bylai aktuali 2014 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr.XII-1339 redakcija) ir Seimo rinkimų įstatymu, patvirtindama rinkimų organizavimo dokumentus turi užtikrinti, kad rinkimų apylinkėse rinkimų (balsavimo) dieną skelbiama rinkėjų informavimo medžiaga derintųsi su įstatymu nustatytais balsavimo patalpų įrengimo reikalavimais. Seimo rinkimų įstatyme nėra įtvirtintas reikalavimas, kad kandidato į Seimo narius pareiškinio dokumento (autobiografijos), kurią surašo kandidatas ir kurią Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia kandidatą į Seimo narius iškėlusi partija, tekstas turi sutapti su rinkimų plakatų, kuriuos rengia VRK, tekstu.

Seimo rinkimų įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Šioje įstatymo normoje nurodyta, kad balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų, renkamų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, sąrašai; kandidatų, renkamų toje vienmandatėje rinkimų apygardoje, rinkimų plakatai. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Seimo rinkimų įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitus balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Pagal Seimo rinkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalį rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam agitacijos draudimui. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimu agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido VRK) negali būti balsavimo patalpoje, ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Pagal Seimo rinkimų įstatymo 56 straipsnio 2 dalį informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų agitacija.

Seimo rinkimų įstatymo 57 straipsnyje nustatyta, kad rinkėjo kortelių, rinkimų biuletenių, kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ir kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius ir formas, taip pat pildymo prireikus pavyzdžius nustato Vyriausiojo rinkimų komisija.

VRK, vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo ir kitų įstatymų normomis, 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. Sp-11 patvirtino Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašą. Šio Aprašo 11 punkte nurodyta, kad balsavimo patalpoje arba gretimoje patalpoje, pro kurią rinkėjai praeina į balsavimo patalpą, gerai matomoje vietoje turi būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista informacija rinkėjui: rinkimų ir kandidatų plakatai, informacija rinkėjui kaip užpildyti rinkimų biuletenį, partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų kandidatų, koalicijų kandidatų sąrašai; partijų, visuomeninių rinkimų komitetų, koalicijų sąrašų ir kandidatų rinkimų numeriai. Į Aprašo 25 punktą perkelta Seimo rinkimų įstatymo 60 straipsnio 1 dalies nuostata, kad balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios.

Iš minėto įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas suteikė VRK įgaliojimus parengti rinkimų į Seimą informacinę medžiagą, tarp jų kandidatų plakatus. Byloje nustatyta, kad VRK, rengdama pareiškėjo (kandidato į Seimo narius) plakatą į ji įrašė pareiškėjo autobiografijoje nurodytus jo gyvenimo ir veiklos faktus, tarp jų faktus dėl pareiškėjo brolio žūties 2013 m., pareiškėjo išvykimo iš Vilniaus Universiteto į Leningrado universitetą plėtoti naują Lietuvoje matematikos šaką, tinklaraščio „Dėstytojas nuovadoje“ rašymo, tačiau įrašydama šiuos autobiografijos faktus, neįtraukė į kandidato plakatą tų pareiškėjo autobiografijoje nurodytų teiginių, kuriuose pareiškėjas reiškia savo nuomonę ir vertinimus atitinkamais klausimais, t.y. neįtraukė pareiškėjo nuomonės dėl jo brolio žūties bylos tyrimo, taip pat nuomonės kodėl jis tebedirba dėstytoju Universitete, informacijos dėl nurodyto tinklaraščio atsiradimo priežasčių, taip pat teiginių, kad jį į Leningrado valstybinį universitetą pasiuntė „tuometiniai Lietuvos švietimo ir mokslo reikalų tvarkytojai“.

Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime be kita ko pažymėjo, kad kandidato plakato ar plakato su kandidatų sąrašu paskirtis yra informuoti apie rinkimuose kandidatuojančius asmenis, o ne pateikti išsamią informaciją apie visus svarbius jų gyvenimo įvykius. Nors šis Konstitucinio Teismo išaiškinimas pateiktas rinkimų į savivaldybių tarybas organizavimo kontekste, tačiau aptariamas Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl kandidato plakato paskirties ir turinio yra aktualus ir rinkimų į Seimą organizavimo kontekste, nes kandidatų plakatų paskirtis analogiška visuose rinkimuose.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad VRK neįrašė į pareiškėjo (kandidato į Seimo narius) plakatą minėtų pareiškėjo autobiografijos teiginių, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, nelaikytina Seimo rinkimų įstatymo ir pareiškėjo konstitucinės teisės būti išrinktam į Seimo narius pažeidimu, nes VRK pagal jai suteiktus įgaliojimus pareiškėjo (kandidato į Seimo narius) plakate pagal nurodė pareiškėjo autobiografijoje įrašytus faktus, t.y. suteikė rinkėjams informaciją apie kandidatuojantį į Seimą asmenį.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą VRK rinkimų plakate neprivalėjo nurodyti pareiškėjo nuomonės ir vertinimo atitinkamais su jo autobiografija susijusiais klausimais. Į bylą pateikti įrodymai, kad Lietuvos liaudies partija, atsakydama į VRK 2016 m. rugpjūčio 31 d. informaciją dėl kandidatų plakatų informacijos suderinimo, 2016 m. rugsėjo 2 d. (b.l.13,29,48,60,64) pateikė atsakymą, kad suderinta.

Konstitucijos 34 straipsnio 1 dalyje apibrėžta piliečių subjektinė rinkimų teisė – teisė rinkti (aktyvioji rinkimų teisė). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9-662/2015 pažymėjo, kad iš Konstitucijos implicitiškai kyla ir tai, jog vienas iš principų, kuriuo turi būti vadovaujamasi organizuojant rinkimus, yra tas, jog jie turi būti laisvi. Laisvų rinkimų principas suprastinas kaip apimantis: 1) rinkėjų laisvę susidaryti nuomonę ir 2) rinkėjų teisę laisvai pareikšti savo valią rinkimuose bei kovoti su rinkimų rezultatų klastojimu (2002 m. spalio 9 d. Europos Komisijos kovos už demokratiją „Venecijos komisijos“ rekomendacijos („Gerosios rinkimų praktikos kodeksas“, 3 dalis). Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad rinkėjų laisvė susidaryti nuomonę realizuojama valstybės institucijoms suteikiant rinkėjams galimybę susipažinti su kandidatais ir sudarant tinkamas rinkiminės agitacijos, kuri yra neatskiriama rinkėjų laisvės susidaryti nuomonę dalis, sąlygas (pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eR-2-492/2016). Pažymėtina, kad VRK internetinėje svetainėje paskelbta pareiškėjo autobiografija yra su tais teiginiais (nuomonėmis, vertinimais), kuriais pagal pareiškėjo skundą prašoma įpareigoti VRK papildyti kandidato plakatą. Su pareiškėjo autobiografija VRK internetinėje svetainėje gali susipažinti visi tuo suinteresuoti asmenys, siekiantys pasinaudoti aktyviąja rinkimų teise.

Pažymėtina ir tai, kad rinkėjai informaciją apie kandidatus į Seimo narius gauna ne vien iš jų autobiografijų ir/ar kandidatų plakatų. Seimo rinkimų įstatymo šeštajame skirsnyje įtvirtintos kandidatų į Seimo narius veiklos garantijos. VRK paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatai į Seimo narius rinkimų apygardose turi lygią teisę kalbėti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą (Seimo rinkimų įstatymo 46 str. 1 d.). Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad VRK paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Ji taip pat paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeisti šie lygiateisiškumo principai: tarp kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje; tarp vienmandačių rinkimų apygardų; tarp kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Taigi rinkimų į Seimą kampanijos metu Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjas kartu su jį iškėlusia partija turėjo teisę ir galimybę pasinaudoti kandidatų į Seimo narius garantijomis ir užsiimti rinkimų agitacija.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti atsakovą papildyti kandidato į Seimo narius plakatą nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo E. P. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė Stasys Gagys Veslava Ruskan