2025-07-16 Nr. AB-11742-3-64-3-00720-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-780-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00720-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas); 2) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (https://www. infolex.lt/ta/32966, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.230 str. 1, 3 d. ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 45 str. 1, 2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 4, 6, 8–10 p.) normas arba panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas) arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 3) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas).

Pareiškėjas pateiktame procesiniame dokumente suformulavo prašymą atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo apskundimo terminą, nurodė šias termino praleidimo priežastis: „fakto nežinojimas, savalaikis darbdavio/Atsakovės nesupažindinimas su juo“.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodė, kad pareiškėjas, reikšdamas skundo reikalavimus, atitinkamai dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo, 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo panaikinimo, yra praleidęs įstatyme nustatytą vieno mėnesio apskundimo teismui terminą (pareiškėjo skundas teismui per Lietuvos teismų informacinės sistemos elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) pateiktas 2025 m. balandžio 9 d.)

Teismas nustatė, kad pareiškėjas formuluoja prašymą atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą terminą dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimo, o dėl kitų reikalavimų termino atnaujinti neprašo.

Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ nuostatas pareiškėjas teismui privalo pagrįsti, jog įstatymo nustatytas terminas skundui Regionų administraciniame teisme pareikšti nebuvo praleistas, o jį praleidęs, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl šio termino atnaujinimo, kartu pateikdamas svarbias termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių objektyvias, nuo jo valios nepriklaususias aplinkybes, sutrukdžiusias jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti ne tik pareiškėjo pirmąjį skundo reikalavimą, bet ir kitus skundo reikalavimus, kaip paduotus teismui, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, nesant nustatyto jokio faktinio ir įstatyminio pagrindo jį atnaujinti.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, vertino, kad šiuo atveju yra praleisti terminai skundui dėl visų trijų administracinių sprendimų paduoti, nėra pagrindo juos atnaujinti, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo: 1) „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.)“; 2) „Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės princi-po turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia (žr. Teisėjo etikos kodeksas), tikrovės“; 3) „Pripažinti teisėją (931) čia, esminiai pažeidus Teisėjo etikos kodekse nustatytus Teisėjų elgesio principus“; 4) „Panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025-06-06 nutartį ir grąžinti pareiš-kėjo skundo (Pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti/ spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui“; 5) „<...> priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir iš-nagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui“.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vėl neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą ir teigia, kad termino paduoti skundą (pareiškimą) nepraleido. Pareiškėjo teigimu, jam tinkamai kreiptis į teismą sutrukdė force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės, kurių pareiškėjas negalėjo protingai numatyti, kontroliuoti, išvengti, pašalinti ir užkirsti joms kelią. Pareiškėjo vertinimu, teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 6 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui (pareiškimui) paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-415/2024; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024; kt.).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai, kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tik išimtiniais atvejais, kai minėto termino praleidimo priežastys buvo svarbios, objektyvios ir sudarė pareiškėjui kliūtis laiku kreiptis į teismą (žr., pvz., 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-662/2025; kt.).

Nustatyta, kad skundu (pareiškimu) šioje byloje pareiškėjas prašo panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymą, prašo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą dėl šio įsakymo, skunde nurodydamas jo praleidimo priežastis: „fakto nežinojimas, savalaikis darbdavio/Atsakovės nesupažindinimas su juo“, taip pat pareiškėjas prašo panaikinti 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą bei įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus. Pareiškėjas šioje byloje su skundu (pareiškimu) į teismą elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi 2025 m. balandžio 8 d. (skundas (pareiškimas) teisme gautas 2025 m. balandžio 9 d.).

Pareiškėjas šioje byloje nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti kada skundžiami įsakymai pareiškėjui buvo įteikti arba jis apie juos sužinojo. Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas dar 2024 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas panaikinti ir šioje byloje skundžiamus įsakymus (administracinės bylos Nr. eI3-8753-631/2025, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01698-2024-8). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus. 2024 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, padavė patikslintą skundą (pareiškimą) ir kartu pateikė skundžiamų įsakymų kopijas. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžino Regionų administraciniam teismui spręsti iš naujo. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo, 2025 m. vasario 12 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025, be kita ko, panaikino teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė nagrinėti teismui iš naujo. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl 2024 m. birželio 11 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d., 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymų panaikinimo. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 25 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie minėtus įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) vėliausiai 2024 m. lapkričio 6 d. Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) 2025 m. balandžio 8 d., todėl žymiai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminą.

Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad terminas skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į teismą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytos skundo (pareiškimo) praleidimo priežastys prašant atnaujinti skundo padavimo teismui terminą dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo („fakto nežinojimas, savalaikis darbdavio/Atsakovės nesupažindinimas su juo“) taip pat nėra sudarančios pagrindą vertinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jam per nustatytą terminą ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į teismą su skundu dėl įsakymų panaikinimo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šioje nutartyje aptartomis ABTĮ nuostatomis ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), nes jo skundo (pareiškimo) reikalavimai dėl šioje byloje skundžiamų įsakymų panaikinimo pareikšti praleidus ABTĮ nustatytą terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Pažymėtina, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Be to, įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023; kt.).

Pažymėtina, kad ABTĮ nustatytas terminas administraciniams aktams ginčyti yra procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jam nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios force majeure aplinkybes. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui, susiklosčiusių teisinių santykių stabilumui, aiškumui ir apibrėžtumui užtikrinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-491-821/2025).

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas).

ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde formuluoja prašymus pripažinti tam tikras aplinkybes (atskirojo skundo antrasis ir trečiasis reikalavimai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, nenagrinėtinas šioje byloje pagal pareiškėjo atskirąjį skundą.

Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.). Teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyto prašymo priimti atskirąją nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią proceso normą. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.

Pareiškėjas pateikė 2025 m. liepos 13 d. prašymą, kuriame prašo: 1) „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgy-vendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.).“; 2) „Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEIS-MO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka čia, faktinės (žr. Teisėjo etikos kodeksas) tikrovės.“; 3) „Pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, NEnagrinėjant čia (teisme) esančių administracinių/tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos/skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje čia gyvenu, sampratos/esmės.“; 4) „priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų admi-nistracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.“.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo 2025 m. liepos 13 d. prašymo pirmasis ir antrasis reikalavimai iš esmės identiški pareiškėjo atskirojo skundo pirmajam ir antrajam reikalavimams, pareiškėjas prašyme nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą juos tenkinti, todėl šie reikalavimai netenkintini remiantis šioje nutartyje jau išdėstytais motyvais papildomai jų nekartojant.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo 2025 m. liepos 13 d. prašymo trečiojo reikalavimo „Pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, NEnagrinėjant čia (teisme) esančių administracinių/tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos/skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje čia gyvenu, sampratos/esmės.“, kadangi, kaip jau minėta administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo, be to šis pareiškėjo reikalavimas nekonkretus bei deklaratyvaus pobūdžio.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2025 m. liepos 13 d. prašyme suformuluotą reikalavimą priimti atskirąją nutartį, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį vadovaujantis ABTĮ 110 straipsnio 1 dalimi.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė