Legislator Case Law & Legislation
2f0e9f52-08c9-435a-a42e-1fbdda8c6679 AI generated

2f0e9f52-08c9-435a-a42e-1fbdda8c6679 · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number 2f0e9f52-08c9-435a-a42e-1fbdda8c6679
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į visÄ butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad butas kaip asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė yra įgytas 1995-01-25, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau santuokos, įregistruotos (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) su E. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini), metu.

Legislator headnote

AI generated

2f0e9f52-08c9-435a-a42e-1fbdda8c6679 · Klaipėdos apylinkės teismas: Tačiau tiek SÅ K, tiek CK nustato atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SÅ K, tiek pagal CK iÅ¡ esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-4070-512/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01926-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.3.2.6.1.; 2.3.2.6.3.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 17 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei JauniÅ¡kytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. K., jos atstovui advokatui V. Ž., žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal A. K. ieÅ¡kinį atsakovėms Valstybinei įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į visÄ butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad butas kaip asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė yra įgytas 1995-01-25, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau santuokos, įregistruotos (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) su E. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini), metu.

Nuo buto įgijimo momento ieÅ¡kovė ten gyveno viena, joks kitas asmuo bute negyveno, o sutuoktinis E. P., su kuriuo santuoka buvo sudaryta tik dėl akių ir neturint tikslo sukurti Å¡eimos teisinius santykius, gyveno atskirai, tai yra nuo 1984-03-12 gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau 2001-10-25 pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje ir iki mirties gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje. Å ios aplinkybės įrodo, kad buvusių sutuoktinių turtinis režimas buvo nusistovėjęs, nes jie gyveno atskirai, bendrų savo vaikų neturėjo, bendro Å«kio nevedė ir bendrosios jungtinės nuosavybės nesukÅ«rė.

Butas niekada nebuvo santuokinio turto dalybų objektas, nes apie jį skyrybų proceso metu net nebuvo užsiminta. Vėliau, iki E. P. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinys teismui dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo jo iniciatyva nebuvo reiÅ¡kiamas, suinteresuotų asmenų, pretenduojančių į palikimÄ jo atsiradimo momentu, neatsirado, o ieÅ¡kovei kreiptis į notarÄ paveldėjimo klausimu nereikėjo. Tačiau, nepaisant to ieÅ¡kovė negali pilnai Å¡iuo butu disponuoti, o reikalui esant, ir parduoti, nes atsisakydami ruoÅ¡ti dokumentus buto perleidimo sandoriui patvirtinti, Klaipėdos miesto notarai laikosi įstatymo nustatytos prezumpcijos, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad iki 2022-04-07 nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimÄ valstybei, palikimo priėmimo procedÅ«ra nėra pradėta. Nuo 2015-03-20 mokesčių inspekcijÄ paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamÄ jį turtÄ , taip pat vertybinius popierius (iÅ¡skyrus akcijas), o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė Turto bankas.

Atsižvelgiant į tai, kad palikėjo E. P. paveldimÄ turtÄ (jo dalį) sudaro nekilnojamasis turtas, kurį perėjimo valstybei atveju administruotų valstybės įmonė Turto bankas, vertintina, kad bÅ«simas teismo sprendimas gali turėti įtakos, ne VMI prie FM, o valstybės įmonės Turto bankas teisių ir pareigų apimčiai, todėl bÅ«tent valstybę atstovaujanti valstybės įmonė Turto bankas ir turėtų bÅ«ti tinkama atsakove Å¡ioje byloje. Remiantis anksčiau iÅ¡dėstytu, VMI prie FM mano, kad ji įtraukta į bylÄ atsakove, tam nesant teisinio pagrindo, kadangi Å¡i civilinė byla nėra susijusi su VMI prie FM teisėmis ir pareigomis.

Valstybinė įmonė Turto bankas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovė butÄ Ä¯sigijo bÅ«dama santuokoje su E. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Iki CK įsigaliojimo Å¡eimos santykius Lietuvoje reglamentavo Santuokos ir Å¡eimos kodeksas (toliau SÅ K). Atkreiptinas dėmesys, jog SÅ K 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Å¡iuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai).

Tačiau tiek SŠK, tiek CK nustato atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Taigi Å¡ioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Å i prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali bÅ«ti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

Å iuo atveju byloje pateikiami įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė butÄ Ä¯gijo asmeninės nuosavybės teise. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo E. P. ((duomenys neskelbtini)) palikimo perėjimÄ valstybei. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad realiai santuokoje su E. P. pragyveno apie mėnesį laiko.

ButÄ (duomenys neskelbtini) mieste ji įsigijo už asmenines lėšas praėjus dvejoms dienoms po to kai pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butÄ (duomenys neskelbtini). VisÄ laikÄ Å¡Ä¯ butÄ laikė asmenine nuosavybe, viena jį prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas. Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su E. P., bÅ«nant santuokoje 1995-01-25 įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Santuoka su E. P. nutraukta (duomenys neskelbtini). Byloje iÅ¡kilęs ginčas dėl buto priklausymo asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Dėl asmeninės sutuoktinio nuosavybės CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Å i prezumpcija turi svarbiÄ reikÅ¡mę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, Å¡i prezumpcija reiÅ¡kia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuokÄ , neprivalo Å¡io teiginio įrodinėti, nes Å¡i aplinkybė preziumuojama pagal įstatymÄ .

Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuokÄ , nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 17 punktas). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laikÄ , turto įgijimo pagrindÄ , turto pobÅ«dį.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmenine nuosavybe. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta teisės norma reikalaujama, jog įgyjant turtÄ bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmenine nuosavybe (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sÄ lyga, kad turtÄ sutuoktinis perka asmenine nuosavybe).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, taip pat yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmenine, o ne bendra nuosavybe. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmenine nuosavybe, reikÅ¡minga yra ir tai, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai Å¡iuo atžvilgiu buvo laikomi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

Sprendžiant dėl Å¡alių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiÅ¡kai – tik taip galima iÅ¡siaiÅ¡kinti tikruosius Å¡alių ketinimus. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi bÅ«ti vertinamas sistemiÅ¡kai, pasitelkiant ne vienÄ kurį nors įrodymÄ (pavyzdžiui, turto registracijÄ ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumÄ , leidžiančiÄ nuosekliai įvertinti ginčo Å¡alių gyvenimo sÄ lygas, susitarimus, ketinimus ir lÅ«kesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 42 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė teigia, kad butÄ (duomenys neskelbtini) ji įsigijo už asmenines lėšas, buvęs sutuoktinis niekada į šį turtÄ nepretendavo, nutraukiant santuokÄ jokių pretenzijų dėl turto nereiÅ¡kė. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 1995-01-23 ieÅ¡kovė už 10 000 litų pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini) ir jau po dviejų dienų – 1995-01-25 už 10 000 litų įsigijo butÄ (duomenys neskelbtini).

Teismas neturi pagrindo netikėti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais apie tai, kad santuoka su E. P. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta tik jai siekiant gauti didesnį kambarį įmonės kurioje dirbo bendrabutyje. Santuokoje jie pragyveno apie mėnesį laiko, jai grįžus iÅ¡ darbo jÅ«roje, sutuoktinis iÅ¡ bendrabučio iÅ¡sikraustė, nuo to laiko jie gyveno atskirai, ieÅ¡kovė viena privatizavo gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kuri buvo registruota jos asmeninės nuosavybės teise, vėlia šį butÄ pardavė ir už gautas lėšas nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini).

Å ias aplinkybes patvirtina ir raÅ¡ytiniai įrodymai byloje. IÅ¡ pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad ieÅ¡kovė pardavė jai privačios nuosavybės teise (taip raÅ¡oma 1995-01-23 sutartyje) priklausantį turtÄ ir 1995-01-25 ieÅ¡kovė įsigijo butÄ (duomenys neskelbtini). Nei viename iÅ¡ Å¡ių sandorių tuometinis ieÅ¡kovės sutuoktinis E. P. nedalyvavo. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto teismo sprendime, kuriuo buvo nutraukta A. K. ir E. P. santuoka nurodoma, kad Å¡alys ilgÄ laikÄ kartu negyvena ir bendro Å«kio neveda.

VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto mokestinės vertės iÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. K.. Visi Å¡ie įrodymai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, pirkdama butÄ (duomenys neskelbtini), aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯sigyti turtÄ asmene, o ne bendra sutuoktinių nuosavybe, šį turtÄ Ä¯gijo už asmenines lėšas, gautas realizavus jai asmenine nuosavybe priklausiusį turtÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Paduodant ieÅ¡kinį teismo nutartimi žyminio mokesčio sumokėjimas ieÅ¡kovei buvo atidėtas.

Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigÄ vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimÄ , įvertinimÄ ir apskaitÄ pagal Taisyklių nuostatas (Taisyklių 105 p.), neatliko jokių prieÅ¡taraujančių teisės aktams veiksmų, kurie bÅ«tų galėję pažeisti ieÅ¡kovės interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kinio tenkinimui, taip pat į tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovas kokiu nors bÅ«du pažeidė ieÅ¡kovės teises), todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovių atmestinas, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas bei į ieÅ¡kovės turtinę padėtį.

IÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina dalis – 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio) valstybei. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 537 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. ButÄ adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe. Priteisti iÅ¡ A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėjas Egidijus Mickevičius