2f0cab7b-e808-4d62-a7a8-b45f4ff52532 · Kauno apygardos teismas

-Civilinė byla Nr. 2A-83-264-2011;Pirmosios instancijos teismo teisėjas Artūras ŠafronasProcesinio sprendimo kategorija: 128.2; 128.15 121.15; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei, dalyvaujant apeliantei (pareiškėjai) S. D., jos atstovei advokatei Renatai Petrylaitei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei M.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos S. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos S. D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai (jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos) dėl juridinę reikÅ¡mę faktų nustatymo, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėja S. D. patikslintu pareiÅ¡kimu (b. l. 134-138) prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog J.

L. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 400 kv. m. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir 1140 kv. m. žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini); atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kėjai S. D. pateikti suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai dokumentÄ , įrodantį J. L. nuosavybės teises į 400 kv. m. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir 1140 kv. m. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), - teismo sprendimÄ dėl juridinio fakto nustatymo. PareiÅ¡kime nurodė, kad dokumentų, patvirtinančių, kad J.

L. (pareiÅ¡kėjos tėvas) nuosavybės teisėmis įsigijo ir valdė 400 kv. m. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir 1140 kv. m. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), Kaune, nėra iÅ¡likusių: jie dingo per karÄ , dėl vykdomų žydų tautybės žmonių suėmimų, trėmimų ir žudymo. Å ioje civilinėje byloje buvo pateikti dokumentai, netiesiogiai rodantys, kad minimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė J.

L., tačiau nėra iÅ¡likę raÅ¡ytinių turto įsigijimo ir nuosavybės dokumentų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ dėl turto valdymo nuosavybės teise. PraÅ¡omas nustatyti juridinis faktas sukels pareiÅ¡kėjai juridines pasekmes, kadangi nustačius faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos tėvui J. L. priklausė 400 kv. m. ir 1140 kv. m. žemės sklypai, pareiÅ¡kėja, kaip J. L. dukra, įgis teisę į nuosavybės teisių į Å¡iuos žemės sklypus atkÅ«rimÄ .

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo praleidus LR Piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo 10 str. 4 d. ir 5 d. nustatytÄ terminÄ ne dėl pareiÅ¡kėjos, o dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ vykdančių institucijų kaltės, todėl terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams - teismo sprendimui dėl juridinio fakto nustatymo - pateikti atnaujintinas.Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos S. D. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmetė; priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybės naudai 4,15 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad byloje buvo apklaustos liudytojos V. Å ., R. V. (b. l. 67, 68), jų parodymai nėra iÅ¡samÅ«s, fragmentiÅ¡ki, apie turto valdymÄ liudytojoms žinoma tik iÅ¡ pasakojimų. Å ie faktai paprastai negali bÅ«ti patvirtinti vien tik liudytojų parodymais dėl jų nepakankamo subjektyvaus pobÅ«džio. Jeigu byloje yra liudytojų parodymai ir netiesioginiai silpno sÄ sajumo su bylos aplinkybėmis raÅ¡ytiniai įrodymai – prieÅ¡taringi, fragmentiÅ¡ki, patvirtinantys tik atskiras detales ar sudarantys pagrindÄ daryti prielaidas – tai tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktÄ vertinti kaip įrodytÄ .Dėl 1140 kv.m.

žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 1140 kv.m žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), Kauno miesto valdybai pateikė 1991 m. gruodžio 30 d. J. L. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. 7364 yra Kauno apygardos archyvo 1996 m. gegužės 6 d. pažymėjimas Nr. L-55 (b.l. 14), iÅ¡ kurio matyti, kad žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 1930 metais nuosavybės teise valdė S. ir M.

G.. Å iame archyvo pažymėjime nurodyta, kad 1939-1940 metų nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų knygoje įraÅ¡yti G. S. ir M., mokesčius mokėję iki 1940 m. lapkričio už nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini). <...> S. G. (miręs 1934 m. liepos 2 d.), paliko tokį turtÄ : „<... teises į pusę nekiln. turto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvių kampe 43/5 ir susidedančio iÅ¡ 1140 kv.m nuosavos žemės. ... NurodytÄ turtÄ paveldėjo ¼ žmona M. G., o likusias ¾ dalis lygiomis dalimis dukterys:

L. G.-L. ir V. G. – Č.“. Šiame dokumente neginčijamai matyti, kad iki 1940 m. liepos 22 d. įvykdytos visuotinės žemės nacionalizacijos minimo žemės sklypo savininkai buvo M. G., L. G.-L. ir V. G. – Č., t.y. pareiškėjos tėvo J. L. pirmoji žmona L. L., jos motina M. G. bei jos sesuo V. G.. Iš byloje esančio jau minėto Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. spalio 28 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 2-5960/96) matyti, kad L. L., mirusia teismo paskelbta 1944 m., M. G. ir V. G. mirusiomis paskelbtos 1941 m. spalio 29 d.(b.l. 88).

Byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai neginčijamai patvirtina faktÄ , kad iki 1940 metų nacionalizacijos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė M. G., L. G.-L. ir V. G. – Č., o ne J. L.. PareiÅ¡kėja nurodė, jog jai turi bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės į minėtÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , kadangi 1999 m. vasario 12 d. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-705/99 (nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos 1.

36) nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. L. po savo motinos M. G. mirties bei po savo sesers V. G. mirties priėmė joms tenkančias palikimo dalis ir valdė turtÄ nuosavybės teise. Minėtu teismo sprendimu taip pat buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad J. L. po savo žmonos L. L. mirties priėmė palikimÄ ir valdė šį turtÄ nuosavybės teise. Nurodytame teismo sprendime nustatytas juridinis faktas buvo dėl pastatų dalies valdymo, tai yra, kitu tikslu, todėl aplinkybės nurodytos minėtame sprendime nėra susijusios su žemės valdymu.

Teismas iÅ¡ bylos medžiagos nustatė, kad pareiÅ¡kėjos tėvo pirmoji žmona, jos mama bei sesuo, t.y. asmenys, iÅ¡ kurių buvo nacionalizuotas ginčo žemės sklypas, mirė po 1940 m., (1941 m. spalio 29 d. ir 1944 m.) nepalikusios testamento. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos nuomone, pareiÅ¡kėja neturi teisės į nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypÄ ), esantį (duomenys neskelbtini), atkÅ«rimÄ , kadangi iki nacionalizacijos jis priklausė asmenims, į kurių turtÄ pareiÅ¡kėjai pretenduoti įstatymai teisės nenumato.

Dėl 400 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pastatai buvo valdomi nuosavybės teise, o 400m2 žemės sklypas valdomas netermininės nuomos teise. Remiantis Rusijos imperijos civilinių įstatymų sÄ vadu (533 str., 557 str.), kuris galiojo iki nacionalizavimo toje teritorijoje, Lietuvoje 1918-1940 m. galiojusiu Civilinių įstatymų 533 str., pasakyta, kad ramus, neginčijamas ir nepertraukiamas turėjimas nuosavybe virsta nuosavybės teise, jei jis truks įstatymų nustatytÄ Ä¯sisenėjimo laikÄ bei Rusų Senato, Vyriausiojo Tribunolo sprendimais, kuriuose pasakyta, kad įsisenėjimu nuosavybės teisę nekilnojamam turtui įgyja tas, kas valdo turtÄ be ginčų, kaip savininkas, daugiau kaip 10 metų.

Činčininkas (netermininės nuomos teisėmis valdantis turtÄ asmuo) galėjo pakeisti valdymo bÅ«dÄ ir tapti savininku, tačiau tai turėjo bÅ«ti padaryta remiantis tuo metu galiojusiais įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. spalio 14 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-1201/2002) iÅ¡samiai iÅ¡dėstė aplinkybes ir iÅ¡aiÅ¡kino, kaip suprasti činčo teisę ir kokiomis aplinkybėmis Å¡i teisė galėjo tapti nuosavybės teise. Nutartyje nurodyta, kad činčo teisė apibÅ«dinama kaip žemės valdymo teisė, t. y. teisė amžinai ir paveldėtinai valdyti (turėti) žemę ir naudotis už tam tikrÄ savininko naudai suderėtÄ , kartÄ visam amžiui nustatytÄ , metinį atlyginimÄ , vadinamÄ jį činÄÄ , kuris gali bÅ«ti pakeistas tiktai tvarka ir atvejais, aiÅ¡kiai pažymėtais akte, kuriuo ta činčo teisė nustatyta.

Činčo teisėje žemės valdymo ir naudojimo teisė atskirta nuo nuosavybės teisės. 1926 m. Ä®statymas miestų ir miestelių sienose ir jų pirmosios zonos srityje valdomoms žemėms sutvarkyti (toliau – įstatymas) suteikė netermininiams nuomininkams, kurie pradėjo nuomoti tÄ Å¾emę po 1876 m. birželio 9 d., teisę jų valdomas žemes iÅ¡sipirkti nuosavybėn, sumokėdami valstybės iždui Å¡io įstatymo numatytus iÅ¡perkamuosius mokesčius (įstatymo 6 paragrafas). Ä®statymas taip pat numatė, kad činčininkams ar nuomininkams, gaunantiems Å¡iuo įstatymu nuosavybėn žemę, nuosavybės teisėms įrodyti duodami žemės perleidimo aktai Žemės reformos įstatymo 51 paragrafo nustatyta tvarka (1926 m.

įstatymo 14 paragrafas). Nekilnojamojo turto perleidimo aktas įgyja nuosavybės akto galios, kai nutarimas dėl nekilnojamojo turto perleidimo pažymimas vyresniojo notaro rejestruose ar kituose atitinkamuose (hipotekos) knygose. Teismas konstatavo, kad nėra byloje surinkta įrodymų, kad netermininės nuomos (činčo) teise valdomas žemės sklypas vienokiu ar kitokiu įstatymo numatytu bÅ«du tapo nuosavybės teisėmis valdomu žemės sklypu. Teismas atmetė reikalavimÄ dėl termino atnaujinimo, kadangi nenustačius juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis iki nacionalizavimo, tampa netikslingu ir termino atnaujinimas papildomiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

PareiÅ¡kėja S. D. apeliaciniu skundu (b. l. 157-160) praÅ¡o panaikinti 2010-05-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - tenkinti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės atmetė tiek liudytojų parodymus, neteisingai konstatuodamas, kad joms apie turto valdymo faktÄ Å¾inoma tik iÅ¡ pasakojimų, tiek kitus susijusius įrodymus, pagrindžiančius, kad J.

L. turtÄ valdė kaip savo, plačiau dėl Å¡ių įrodymų, jų sÄ sajumo ir vertės nepasisakydamas ir jų nevertindamas. Tuo teismas pažeidė  įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes liudytoja V. Å . asmeniÅ¡kai pažinojo tiek M. ir S. G., kuriems anksčiau priklausė Å¡is turtas, tiek J. L., apeliantės tėvÄ , kuriam turtas buvo perleistas; liudytoja R. V. asmeniÅ¡kai pažinojo J. L.. Joms buvo žinomos Å¡ios Å¡eimos gyvenimo aplinkybės tiesiogiai, ne iÅ¡ kitų asmenų pasakojimų.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė neginčijamai įrodyta, kad iki visuotinės žemės nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), valdė M. G. ir jos dukterys V. G. – Č. ir L. G. – L. Duomenys apie turto nuosavybę iki pat 1940 metų yra prieÅ¡taringi, nevienodi. Nors 1996-05-06 archyvo pažymėjime L-55 (b.l.

14) nurodyta, kad po S. G. mirties 1934 metais jo turtÄ paveldėjo žmona M. G. ir dukterys V. G. – Č. bei L. G. – L., tačiau Å¡ie duomenys buvo nurodyti ne vieÅ¡ame nekilnojamojo turto registre, ne notaro iÅ¡duotame paveldėjimo teisės liudijime, bet mokesčių inspekcijos nutarime (taip nurodyta minėtame archyvo pažymėjime). NeaiÅ¡ku, kokiu pagrindu Å¡iame nutarime užfiksuoti tokie duomenys, kadangi nėra jokio paveldėjimo teisės liudijimo ar kitokio panaÅ¡aus dokumento. Be to, tame pačiame archyvo pažymėjime L-55 nurodyti ir kitokie duomenys, prieÅ¡taraujantys minėtam mokesčių inspekcijos nutarimui: kad 1939-1940 metų nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų knygoje įraÅ¡yti S. ir M.

G., kurie nekilnojamojo turto mokesčius mokėjo iki 1940 m. lapkričio mėn., o 1940-1941 metų nacionalizuotų namų sÄ raÅ¡e kaip savininkai taip pat buvo nurodyti S. ir M. G.. Nesant testamento ar paveldėjimo liudijimo, negalima vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad po S. G. mirties neginčijamai turto savininkėmis paveldėjimo bÅ«du tapo palikėjo žmona ir dukros, juo labiau, kad pagal paskutinį dokumentÄ - nacionalizacijos aktÄ (kaip nurodyta tame pačiame archyvo pažymėjime L-55) - matyti, kad savininkais 1940 metais laikyti vis dar S. ir M.

G.. Todėl teismas nepagrįstai suteikė per didelę reikšmę archyvo pažymėjime nurodytam mokesčių inspekcijos nutarimui, kurio duomenys neparemti oficialiais nuosavybės dokumentais ir prieštarauja kitiems tame pačiame archyvo pažymėjime nurodytiems dokumentams. Teismas nepasisakė dėl šių prieštaravimų ir jų nepašalino, t.y. nepaaiškino, kodėl atmeta vienus duomenis, nurodytus minėtame pažymėjime, o remiasi kitais, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

Priešingai nei teigia teismas skundžiamame sprendime, nėra neginčijamų įrodymų apie turto savininkus iki to turto nacionalizacijos. Minėta, kad paskutiniame dokumente - 1940-12-19 nacionalizacijos akte - turto savininkai buvo nurodyti S. ir M. G.. Turint omenyje tai, kad S. G. tuo metu buvo miręs, o namų valdoje (duomenys neskelbtini) jau seniai gyveno ir šeimininkavo J. L., darytina išvada, kad turtas buvo perleistas J. L. ir savininkas buvo būtent šis asmuo. Tai, kad J. L. neįregistravo savo nuosavybės oficialiuose registruose arba kad šie duomenys tiesiog nėra išlikę, nepaneigia galimybės, kad turtas jam buvo perleistas.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog nėra įrodymų, kad 400 kv. m. sklypas (duomenys neskelbtini), nuomotas iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės netermininės nuomos teise, tapo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu. PrieÅ¡ingai - byloje yra duomenų ir dokumentų, neginčijamai rodančių, kad Å¡is žemės sklypas perėjo asmeninėn J. L. nuosavybėn. Teismas turėjo vadovautis vėliausiais duomenimis, nurodytais archyvo pažymėjime Nr. L-43, kurie Å¡iuo atveju rodo, kad žemė buvo įsigyta nuosavybėn. Pažymėtina, kad ir nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯gyvendinančios institucijos laiko, kad 400 kv.m.

žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo valdomas būtent nuosavybės teise (b. l. 5, 130). Byloje buvo pateiktas Valstybinės Respublikinės Inventorizacijos Kontoros Kauno skyriaus 1945 m. spalio 15 Pažymėjimas (b.l. 110), kuriame aiškiai nurodyta, kad 400 kv. m. žemės sklypu (duomenys neskelbtini) „iki 1941 metų birželio mėn. 22 d. asmens nuosavybės teisėmis valdė ir naudojosi L. J.". Teismas dėl šio įrodymo visiškai nepasisakė, pažeisdamas taisyklę, kad turi būti ištirtas ir įvertintas kiekvienas įrodymas, teismas turi pasisakyti dėl jų įrodomosios reikšmės, patikimumo.

Å iuo atveju sprendime visiÅ¡kai nesiremta Å¡iuo įrodymu ir nepasisakyta, kodėl jis atmestas ir nevertintas. Å is dokumentas taip pat įrodo faktÄ , kad 400 kv. m. sklypas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas bÅ«tent asmeninėn J. L. nuosavybėn, o ne bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Šį faktÄ patvirtina ir kiti pareiÅ¡kėjos teikti įrodymai, bÅ«tent - 1991-07-04 Kauno valstybinio archyvo pažymėjimas Nr.L-82 (b.l. 11), kuriame nurodyta, kad J. L. (vienas, be žmonos) pardavė F.

K. turtÄ - pastatus - esančius (duomenys neskelbtini); 1945-11-24 pirkimo -pardavimo sutartis, pagal kuriÄ J. L. pardavė J. K. pastatus (duomenys neskelbtini) (b.l. 111). Å ie įrodymai pagrindžia, kad turtas (duomenys neskelbtini). buvo asmeninė J. L. nuosavybė, nes jei Å¡is turtas bÅ«tų buvęs bendra sutuoktinių nuosavybė, jis nebÅ«tų galėjęs vienas, be sutuoktinės, perleisti Å¡io turto. Be to, bylos medžiaga rodo, kad J. L. sutuoktinė L. L. negalėjo prisidėti prie minėto turto įsigijimo dėl blogos materialinės padėties.Å ioje byloje, įvertinus ir iÅ¡analizavus visus įrodymus kaip visumÄ , remiantis tikimybių pusiausvyros principu, taip pat protingumo, teisingumo principais, yra pagrindo nustatyti juridinį faktÄ , jog J.

L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 400 kv. m. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir 1140 kv. m. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Dėl aukščiau aptartų procesinių teisės pažeidimų (netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo) byla iÅ¡spręsta neteisingai, taigi, ginčijamas sprendimas naikintinas LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu. Apeliacinėje instancijoje iÅ¡sprendus klausimÄ dėl juridinio fakto nustatymo iÅ¡ esmės ir nustačius pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ juridinį faktÄ dėl žemės valdymo nuosavybės teise, spręstinas ir klausimas dėl termino pateikti nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams - teismo sprendimui dėl juridinio fakto nustatymo - atnaujinimo.Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atstovė palaikė buvusios likviduojamos Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (b. l. 165-166 ).

Atsiliepime praÅ¡oma Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-03 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , skundÄ atmesti. Nurodo, kad nagrinėjant bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto bÅ«tina nustatyti, kas ir kokio nekilnojamojo turto savininku buvo 1940 m., t.y. iki 1940 m. liepos 22 d. įvykdytos visuotinės žemės nacionalizacijos. IÅ¡ Kauno apygardos archyvo 1996-05-06 pažymėjimo Nr. L-55, matyti, jog iki 1940 m. liepos 22 d. įvykdytos visuotinės žemės nacionalizacijos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kampe 43/5 (dabartiniame (duomenys neskelbtini)) savininkai buvo pareiÅ¡kėjos tėvo J.

L. pirmoji žmona L. G.-L., jos motina M. G. bei jos sesuo V. G. – Č. IÅ¡ byloje esančio Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. spalio 28 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 2-5960/96) matyti, kad L.L., mirusia teismo paskelbta 1944 m., M. G. ir V. G. mirusiomis paskelbtos 1941 m. spalio 29 d. PareiÅ¡kėjos tėvo pirmoji žmona, jos mama bei sesuo, t.y. asmenys, iÅ¡ kurių buvo nacionalizuotas ginčo žemės sklypas, mirė po 1940 m., (1941 m. spalio 29 d. ir 1944 m.) nepalikusios testamento, todėl jų, kaip savininkių, nuosavybės perėmėjais pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ galėtų bÅ«ti tik jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai) arba vaikai (įvaikiai) arba M.-G., L.

G.-L. ir V. G. vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) (2 straipsnio 1 dalies 3 - 4 punktai).  PareiÅ¡kėja nė vienai nurodytai asmenų kategorijai nepriklauso, o Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 - 5 punktai nenumato besÄ lygiÅ¡kos galimybės atkurti nuosavybės teisę į tėvo pirmai žmonai ar jos motinai ar seseriai priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ (LAT 2002-04-29 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-659/2002). Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliantė skundžia teismo sprendimÄ nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.           PareiÅ¡kime dėl žemės ar miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieÅ¡kovas nurodo sandorį, Å¡io sudarymo faktas turi bÅ«ti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sÄ lygas. Ä®rodinėjimo dalyku Å¡ioje byloje yra aplinkybės, kuriomis pareiÅ¡kėja grindžia nuosavybės teisės į konkretų turtÄ - žemės sklypų įgijimÄ . PareiÅ¡kėja nurodo, kad jos tėvas J. L., Iciko nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 400 kv. m.

žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo pareiÅ¡kėjos tėvas ir jo sutuoktinė G. L., S., bei 1140 kv. m. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo iÅ¡Â G. Nurodo, jog jai atkurtos nuosavybės teisės į dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ 400 kv. m. žemės sklypo, jai bus atkurta tik į ½ dalį Å¡io sklypo ploto. Dėl 400 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini).Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog J. ir L.

L. minėtÄ sklypÄ iki žemės nacionalizacijos valdė betermininės nuomos teise (činčo), kurį įgijo 1933-05-08 pirkimo aktu ( 1 t.b.l. 10). Kaip nurodyta archyvo pažymėjime Nr. L-43 (b. l.

10) vėliausi duomenys iÅ¡ Kauno miesto mokesčių inspekcijoje 1938-1942 m. mokesčių bylos. Apeliacinio skundo argumentai, jog archyvo pažymėjime Nr. L-43 1939-10-10 mokesčių inspekcijos praneÅ¡ime nurodyti duomenys Kauno miesto savivaldybei, kad L. J. ir L. nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), susideda iÅ¡ 400 kv. m. nuosavos žemės, medinio gyvenamojo namo ir sandėlio yra vėlesni ir paneigia tame pačiame archyvo pažymėjime 1938 m. rugpjūčio 25 d. L. J. ir L. pareiÅ¡kime pateiktas žinias apie savo žemės sklypÄ (iÅ¡ miesto savivaldybės beterminine nuoma), tačiau nepaneigia, kad Å¡is turtas priklausė abiems sutuoktiniams. Lietuvos centrinio archyvo pažymoje Nr.R4-602 (2 t. b. l.

23) pateikti 1940 m. Kauno miesto III rajono mokesčių inspekcijos mokėtojų registracijos duomenys patvirtina, kad J. ir L. L. nuosavybės teise valdė 400 kv. m. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir ten turėjo 2 aukÅ¡tų medinį gyv. namÄ ir 1 negyv. namÄ . Archyvo pažymėjimai Nr. L-43, Nr.R4-602 yra nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nurodyti LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ įgyvendinimo tvarkos 12 p..

Archyvo duomenimis L. J. ir L. G. susituokė 1933-03-25 (b. l. 8). Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡reikalauta civilinė byla Nr.22025/2001, kurioje yra duomenys, kad 1996-10-28 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu L. L. paskelbta mirusia 1944 m., o jos motina M. G. ir sesuo V. Č. (G.) paskelbtos mirusiomis - 1941-10-29 (civ. bylos Nr.2A-1387/2001 b. l. 68), todėl atmestini apeliantės argumentai, kad šį žemės sklypÄ apeliantės tėvas iki 1940 m. valdė vienas asmeninės nuosavybės teise. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų:

Valstybinės Respublikinės Inventorizacijos Kontoros Kauno skyriaus 1945 m. spalio 15 d. Pažymėjimo ( 1 t. b. l. 110), 1991-07-04 Kauno valstybinio archyvo pažymėjimo Nr. L-82 ( 1 t. b.l.

11) duomenų, atmestini. Valstybinės Respublikinės Inventorizacijos Kontoros Kauno skyriaus 1945 m. spalio 15 d. Pažymėjime nurodyti duomenys, kad 405 kv. m. sklypÄ J. L. valdė asmeninės nuosavybės teise iki 1941-06-22 nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, negalėjo jos turėti iki to laiko, nes žemė buvo nacionalizuota 1940 m. liepos 21 d. aktu. Archyvo pažymėjimo Nr. L-82 ( 1 t. b.l.

11) duomenys 1941-07-25 notaro V. B. praneÅ¡imo Kauno miesto valstybinei mokesčių inspekcijai apie pastatų (duomenys neskelbtini) pardavimÄ F. K., matyti, kad parduodamas gyvenamasis namas nors ir vieno J. L. vardu, tačiau pirkėjo praÅ¡omas perraÅ¡yti kaip pirktas iÅ¡ L. J. ir L., todėl nepatvirtinta apeliantės praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę fakto. 1945-11-24 d. pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kuriÄ J. L. pardavė J. K. pastatus (duomenys neskelbtini) (b.l. 111) sudaryta po L. L. žūties, todėl Å¡i sutartis neįrodo aplinkybės, jog 400 kv. m.

žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjos tėvas iki 1940 m. nacionalizacijos valdė vienas asmenine nuosavybės teise. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, nors pirmosios instancijos teismas atmetė pareiÅ¡kėjos šį reikalavimÄ kitais motyvais, naikinti skundžiamÄ sprendimÄ dalyje (dėl 400 kv. m. žemės sklypo) nėra pagrindo. IÅ¡ 1999-04-13 Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos komisijos nutarimo (žemės nuosavybės atkÅ«rimo byloje b. l. 40-41) matyti, kad dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises į1/2 dalį tėvo turėtÄ 400 kv.m. sklypÄ (duomenys neskelbtini).Esant iÅ¡likusiems archyviniams dokumentams, nesant iÅ¡vados, kad Å¡ių dokumentų nepakanka pareiÅ¡kėjai nėra kliūčių atkurti nuosavybės teises į tėvo J.

L. turėtos žemės dalį - 0, 02 ha (duomenys neskelbtini) LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatyta tvarka. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad teisme apklausti liudytojai V. Å ., R. V. asmeniÅ¡kai pažinojo tiek M. ir S. G., tiek J. L., apeliantės tėvÄ , nėra pakankami įrodymai pareiÅ¡kimo reikalavimams pagrįsti, nes nei pati pareiÅ¡kėja, nei liudytojos nenurodė jokių aplinkybių, kad M. G. ar jos dukros po S. G., mirusio 1934 m. mirties iki 1940 m. nacionalizacijos bÅ«tų perleidę savo turto dalį pareiÅ¡kėjos tėvo asmeninėn nuosavybėn. Dėl 1140 kv.m.

žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Archyvo pažymėjime Nr. L-55 ( 1 t. b. l.

14) aiÅ¡kiai nurodyta, kad S. G., miręs 1934-07-02, paliko teises į ½ nekilnojamojo turto, - 1140 kv. m. ir kt., nurodytÄ turtÄ , kurio ¼ dalį paveldėjo žmona M. G. ir likusias ¾ dalis dukros L. G. – L. ir V. G.-Č., kurios pagal tuo metu galiojusio Rusijos imperijos civilinių įstatymų sÄ vado 418 str.- laikomi mirusiojo įstatyminiais įpėdiniais. Tame pačiame archyvo pažymėjime yra duomenys, kad 1940-1941 m. nacionalizuotų namų sÄ raÅ¡e įraÅ¡yta, kad 5 gyvenamieji namai, priklausę G.

M. ir S. nacionalizuoti 1940-12-19 (akto Nr. 865), todėl akivaizdu, kad nekilnojamasis turtas iki 1940m. liepos 21 d. nebuvo parduotas ar kitaip perleistas pareiÅ¡kėjos tėvui J. L.. Byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai neginčijamai patvirtina faktÄ , kad iki 1940 metų nacionalizacijos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdė M. G., L. G.-L. ir V. G. – Č., o ne J. L.. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011-04-20 pažymos Nr. R4-602 duomenys ( 3 t.b.l. 23).

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja neįrodė aplinkybių, kad šis turtas J. L. už G. sumokėjus skolas ar kitomis aplinkybėmis buvo perleistas pareiškėjos tėvo nuosavybėn, nes tai prieštarauja aukščiau paminėtiems rašytiniams įrodymams byloje (CPK 178 str.).Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog dėl 1140 kv. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duomenys apie turto nuosavybę iki pat 1940 metų yra prieštaringi, nes yra nepagrįsti. Archyvo pažymėjimas Nr. L-55 yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, jame pateikti duomenys yra nuoseklūs, nenuginčyti kitais rašytiniais įrodymais, todėl nekelia abejonių.

Byloje pateiktas 1999-02-12 sprendimo civ. byloje Nr.2-705/99 (1 t. b. l.

18) nuoraÅ¡as bei iÅ¡reikalauta civ. bylos Nr. 2-2025/2001 medžiaga iÅ¡ dalies patvirtina aplinkybes, jog M. G., L. G. – L. ir V. G.-Č. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu 1999-02-12 teismo sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad J. L. po žmonos L. L., žuvusios 1944 m., priėmė palikimÄ - į dalį pastatų (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjos tėvo pirmoji žmona, jos mama bei sesuo, t.y. asmenys, iÅ¡ kurių buvo nacionalizuotas ginčo žemės sklypas, mirė po 1940 m., (1941 m. spalio 29 d. ir 1944 m.) nepalikusios testamento, todėl jų, kaip savininkių, nuosavybės perėmėjais yra Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2-5 punktuose nurodyti asmenys.

Teisėjų kolegija pažymi tai, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjos tėvas 1954 m. sudarė antrÄ jÄ santuokÄ su F. L. A., todėl pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnį pareiÅ¡kėja neturi teisės pretenduoti į L. L. priklausiusį turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. Å iaulių apskrities virÅ¡ininkas, Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija, G.

K., S. D. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2003), Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Todėl jo naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d.) . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                        AuÅ¡ra Baubienė Kolegijos teisėjos                                                     Dalė Burdulienė                                                                                                                                                                                                            Neringa Venckienė