2f0c99ef-a7f2-4e47-8cc6-d5c829f8242d · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1S-374-202/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37201-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1;2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 18 d.Vilnius                                                         Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albino Bielskio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo Ž.

Å . gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam Ž. Å . pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams, n u s t a t ė : Ž. Å . kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį tuo, kad atvirai prievartavo turtÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ ir grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , panaudodamas psichinę prievartÄ bei atimdamas asmeniui laisvę, t. y. jis, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su A.

T., D. K., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo ir kitų asmenų naudai, vertė nukentėjusįjį R. R. perduoti turtÄ ir suteikti turtinę teisę. 2015 m. liepos 2 d. apie 16 val. D. K., priėjęs kartu su A. T. prie R. R. automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio ties JakÅ¡to g. 11-uoju namu, Vilniuje, bendrais veiksmais su A. T., panaudojo psichinę prievartÄ ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ R. R.: D. K. jėga iÅ¡sitempė R. R. iÅ¡ jam priklausančio automobilio, o A.

T., siekdamas įbauginti nukentėjusįjį ir maksimaliai apriboti galimybę kviestis pagalbÄ , įlindęs pro keleivio pusės priekines dureles į automobilio salonÄ , iÅ¡traukė iÅ¡ užvedimo spynelės užvedimo raktelį, kurį pasiėmė su savimi, ir liepė R. R. sėsti į J. T. vardu registruotÄ automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip R. R. prieÅ¡ savo valiÄ buvo pasodintas į minėtÄ automobilį. Apribojus jo laisvę, R. R. priverstinai nuvežė į Pūčkorių miÅ¡kÄ , esantį Pavilnių regioniniame parke, Vilniaus mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , kur R.

R. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, t. y. A. T. sudavė R. R. vienÄ kartÄ kumščiu į pilvÄ ir vienÄ kartÄ kumščiu į krÅ«tinę, vėliau sulenkiamu peiliu brÅ«kÅ¡telėjo per kairės rankos plaÅ¡takÄ , taip baugindamas nukentėjusįjį ir sakydamas, jog nemeluotų, kad neturi pinigų, D. K. delnu sudavė vienÄ kartÄ nukentėjusiajam R. R. per veidÄ ir vienÄ kartÄ kumščiu į krÅ«tinę, o jis (Ž. Å .) vienÄ kartÄ kumščiu sudavė R. R. į krÅ«tinę, bei grasindami nužudyti ar kitaip sutrikdyti jo sveikatÄ , be teisėto pagrindo reikalavo iÅ¡ R.

R. pinigų. Jis (Ž. Å .) ir D. K. privertė R. R. pasiraÅ¡yti du vekselius po 2 900 Eur sumai, o A. T. atėmė iÅ¡ R. R. su savimi turėtus 30 Eur. Po to, grįžus prie R. R. automobilio, stovėjusio ties JakÅ¡to g. 11-uoju namu, Vilniuje, R. R., bÅ«damas įbaugintas panaudoto smurto, prieÅ¡ savo valiÄ atidavė A. T. su savimi turėtus reikalaujamus 550 Eur. Taip, Ž. Å ., veikdamas bendrininkų grupe, savo bei kartu veikusių asmenų naudai prievartavo iÅ¡ nukentėjusiojo R. R. turtÄ bendrai 6 380 Eur sumai.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, Ž.

Å . sulaikytas 2016 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi Ž. Å . paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 3 d. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo – terminas Ž. Å . buvo tęsiamas.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas kaltinamajam Ž.

Å . buvo pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 3 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis Ž. Å ., bÅ«damas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Skunde kaltinamojo Ž. Å . gynėja praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį ir paskirti Ž.

Å . Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę – užstatÄ . Skunde nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymėta, jog pagrįsto manymo, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kaip kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo pagrindo savaime nebeužtenka, turi bÅ«ti ir kitų kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo pagrindų. Be to, kuo ilgiau asmuo laikomas suimtas, tuo kruopščiau ir atidžiau turi bÅ«ti tikrinami (analizuojami) konkretÅ«s faktai, įrodantys bÅ«tinybę asmenį laikyti suimtÄ .Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamasis nebėgo ir nesislapstė, nors turėjo galimybę (nusikaltimas padarytas 2015 m. liepos 2 d., o Ž.

Å . sulaikytas tik 2016 m. vasario 3 d.). Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , sužadėtinę, tėvus, buvo registruotas darbo biržoje, anksčiau dirbo pagal verslo liudijimÄ . Paleistas iÅ¡ suėmimo Ž. Å . įsidarbintų. Be to, jis pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti santuokÄ . Gynėjos manymu, Å¡ių aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis yra saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais ir neketina slėptis nuo teismo. Anot gynėjos, baudžiamasis įstatymas numato galimybę atidėti bausmės vykdymÄ asmenims, padariusiems ir sunkius nusikaltimus.

Todėl kaltinamajam nėra pagrindo bėgti ar slėptis nuo teismo.Skunde pažymima, kad vien kaltinimas sunkaus nusikaltimo padarymu ir gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliutus pagrindas neribotÄ laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, jei kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.Gynėja mano, kad jos praÅ¡ymas pirmosios instancijos teisme apklausti papildomus liudytojus nesudaro pagrindo kaltinamÄ jį laikyti suimtÄ . Å i teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta.

Gynėja pažymi, kad baudžiamoji byla yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, visi įrodymai yra surinkti bei įforminti (kaltinamasis Ž. Å . apklaustas). Be to, keli teismo posėdžiai neįvyko dėl nukentėjusiojo ir liudytojų neatvykimo į teismÄ .Skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Ž. Å ., bÅ«damas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. Gynėja teigia, kad kaltinamajam Ž. Å . inkriminuota nusikalstama veika nėra susijusi su pajamų gavimu, kadangi kaltinamieji nurodė, jog nukentėjusysis, paėmęs pinigus, neatliko paslaugų, o pinigų negrÄ Å¾ino.

Be to, Ž. Å . anksčiau dirbo ir paleistas iÅ¡ suėmimo, įsidarbintų vėl.Gynėja pažymi, kad į apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ yra sumokėtas 5 000 Eur užstatas. Todėl BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesne kardomÄ ja priemone – skiriant užstatÄ . Teismo posėdžio metu gynėja prašė skundÄ patenkinti, o prokurorė – skundÄ atmesti.Kaltinamojo Ž. Å . gynėjos skundas atmetamas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminÄ kaltinamajam Ž. Å ., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali bÅ«ti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.Å ioje byloje sÄ lygos pratęsti kaltinamajam Ž.

Å . kardomosios priemonės – suėmimo – terminÄ yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę, griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, bÅ«tina taikymo sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokoluose, procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose užfiksuoti bei kiti kaltinamajame akte iÅ¡dėstyti duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis Ž.

Å . galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo – terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iÅ¡ esmės nėra sprendžiami.

Tai daroma iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, skundo argumentai dėl Ž. Å . inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo atmetami kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutartį.Kaltinamajam Ž. Å . kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.Skiriant suėmimÄ ar pratęsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Ž. Å . yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Griežčiausia kaltinamajam Ž. Å . gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki aÅ¡tuonerių metų. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad Ž.

Å . nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryÅ¡iai (nevedęs, nedirba), praeityje teistas (teistumas iÅ¡nykęs). Visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo taikymo pagrindÄ pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminÄ kaltinamajam Ž. Å ., pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ pagrindÄ . Pažymėtina, kad Ž.

Å . kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä . Be to, Å¡is nusikaltimas galimai padarytas bendrininkaujant su kitais asmenimis. Ä®vertinus galimai kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, atsižvelgus į aplinkybę, kad kaltinamasis niekur nedirba, praeityje teistas (teistumas iÅ¡nykęs), taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, pagrįstai manytina, jog iÅ¡ daromos nusikalstamos veikos jis galbÅ«t siekė gauti piniginių lėšų pragyvenimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės Ž. Å . gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.Teisėjų kolegija atsižvelgia į gynėjos nurodomas aplinkybes, apibÅ«dinančias kaltinamojo asmenybę ir jo socialinę aplinkÄ , tačiau jos nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo kaltinamajam Ž.

Å . panaikinimui ir nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų.Dėl praÅ¡ymo kaltinamajam paskirti Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatyta, jog kaltinamajam taikyti Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡iuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.

Vilniaus apygardos teismas, priėmęs skundžiamÄ nutartį, Å¡ių reikalavimų nepažeidė.Ä®vertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam Ž. Å . paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminÄ , nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.

Å iuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas neprieÅ¡tarauja proporcingumo ir teisėtumo principams. PrieÅ¡ingai nei mano kaltinamojo gynėja, Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsniu, n u t a r i a : Kaltinamojo Ž. Å . gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundÄ atmesti.Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi kaltinamajam Ž.

Å . pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo – terminÄ .Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjai                                                                                                                      Valdimaras Bavėjanas Albinas Bielskis Violeta Ražinskaitė