2f08653f-c9a8-4bdf-9b6d-67935bee989f · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-367-576/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40310-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.3., 2.4.6.4.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos NorkÅ«naitės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, nuteistajam A. (A.) K., jo gynėjai advokatei Žanai TimaÅ¡kovai, nukentėjusiajam S. (S.) L., vertėjaujant Ingridai Petrulienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 50 MGL dydžio bauda. Nuosprendžiu iÅ¡ A. K. nukentėjusiojo S. L. naudai priteista 572,35 Eur turtinei ir 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1161,60 Eur patirtoms proceso iÅ¡laidoms atlyginti. Procesas pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį A. K. nutrauktas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. K. nuteistas už tai, kad jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: 2018 m. rugpjūčio 11 d., apie 10.31 val., bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, be jokios dingsties papurÅ¡kė dujų balionėliu į veidÄ sėdėjusiam automobilyje nukentėjusiajam S. L., po ko nukentėjusysis Å¡oko bÅ«senoje iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio norėdamas atimti dujų balionėlį iÅ¡ A.

K., tačiau jis dar kartÄ iÅ¡ dujų balionėlio papurÅ¡kė S. L., jam bandant atimti dujų balionėlį, sudavė vienÄ kartÄ nukentėjusiajam S. L. į deÅ¡inį smilkinį ir pargriovė ant žemės, dėl Å¡ių jo veiksmų nukentėjusiajam S. L. buvo padaryti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galvoje, ragenos ir junginės nudegimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais įžūliais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam S. L. nežymiai sutrikdė sveikatÄ ir taip įžūliai demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Å iais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K., praÅ¡o įvertinti baudžiamosios bylos duomenis, atsižvelgti į jo asmenybę, turtinę padėtį, nukentėjusiojo atliktus veiksmus (savo rizikingu elgesiu pakurstė konfliktÄ ir nesiėmė priemonių jo iÅ¡vengti) bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti.

Taip pat praÅ¡oma civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti bei nepriteisti S. L. turėtų proceso iÅ¡laidų už suteiktas advokato paslaugas. 2.1. Apeliantas nurodo, kad jis neturėjo tikslo pažeisti vieÅ¡osios tvarkos ar rimties. Cituojamas BK komentaras, kuriame nurodoma, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia. Nurodoma, kad apeliantas, 2018 m. lapkričio 11 d. verslo reikalais susitikęs ir asmeninio pokalbio metu įvertinęs S. L. agresyvumÄ , pasiÅ¡alino iÅ¡ kavinės, ir, bandydamas iÅ¡vengti konfliktinės situacijos, prekybos centre palaukė, kol S. L. iÅ¡važiuos iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Po kurio laiko, jam einant link savo automobilio, S. L. privažiavo ir užstojo keliÄ ir tik po to, kai S. L.

ėmėsi prieÅ¡ jį prievartos veiksmų, pastarasis papurÅ¡kė dujų balionėliu. Apelianto teigimu, jo veiksmus paskatino nukentėjusiojo elgesys, o ne noras parodyti savo virÅ¡enybę prieÅ¡ jį ir tokiu bÅ«du pademonstruoti įžūlų elgesį, nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Nurodoma, kad asmeninio pobÅ«džio motyvais pradėtas konfliktas tęsėsi labai trumpai. 2.2. Apelianto vertinimu, teismas neįvertino, kad jo veiksmai buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo S. L. veiksmus.

Toliau nurodoma, kas yra laikoma provokuojančiu elgesiu. Pasak apelianto, jo veikos padarymui turėjo įtakos nuolatinis provokuojantis nukentėjusiojo S. L. elgesys: pastarasis persekiojo A. K., neteisėtai rinko informacijÄ apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , judėjimÄ , įžeidinėjo, po to atliko smurtinius veiksmus įvykio dienÄ , kas jį privertė gintis. 2.3. Toliau skunde nurodoma BK 28 straipsnio 1 dalis. Apeliantas nurodo, kad jo sveikatai pavojus buvo realus ir akivaizdus, kadangi S. L. bandė įvykio dienÄ per prievartÄ Ä¯traukti jį į savo automobilio salonÄ , suplėšė marÅ¡kinius ir apdraskė veidÄ .

Pasak apelianto, pastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina ir liudytojai A. D., T. M.. Nurodoma, kad gynybos tikslais apeliantas papurÅ¡kė dujomis ir, nutraukęs savo veiksmus, Å¡alinosi nuo S. L. automobilio, tačiau S. L. iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio, pasivijo jį ir puolė antrÄ kartÄ , todėl apeliantas vėl panaudojo dujų balionėlį ir tai padarė gynybos, o ne puolimo tikslais. Apeliantas nurodo, kad liudytoja R. N. patvirtino, jog S. L. buvo puolančioji pusė, o jis – silpnoji, t. y. nukentėjusioji pusė.

Apelianto vertinimu, jeigu jis formaliai ir padarė nusikaltimo požymius atitinkančiÄ veikÄ , tai buvo bÅ«tinoji gintis, kurios ribų jis akivaizdžiai neperžengė, todėl neturėtų už tai atsakyti, kaip numatyta BK 28 straipsnio 2 dalyje. 2.4. Pasisakydamas dėl priteistos 2500 Eur kompensacijos neturtinei žalai atlyginti, apeliantas nurodo, kad suma yra labai didelė, neadekvati padarytai veikai ir atsiradusioms pasekmėms. Jo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad S. L. patyrė pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus arba pakito jo gyvenimo kokybė.

Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis siekia tik asmeninės finansinės naudos. Taip pat nurodoma teismo padaryta iÅ¡vada, kad negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog S. L. regėjimas pablogėjo. Apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į jo labai blogÄ turtinę padėtį: iÅ¡laiko mažametį vaikÄ bei (duomenys neskelbtini) pilietybę turinčiÄ Å¾monÄ ; turi minimalų pragyvenimo Å¡altinį; neturi turto; dėl pernelyg ilgai užsitęsusio proceso ir paskirtos kardomosios priemonės 2 metus privalėjo gyventi Lietuvoje neturint galimybės iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini), kas sukėlė finansinių iÅ¡laidų bei nepatogumų. 2.5.

Apeliantas taip pat nurodo, kad priteista 1161,60 Eur suma advokato paslaugoms apmokėti yra neproporcinga, kadangi baudžiamoji byla nėra didelės apimties (1 tomas), civilinio ieÅ¡kinio apimtis yra 3 lapai, teismo posėdžiuose nukentėjusiojo atstovė nedalyvavo. Toliau cituojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis. Apeliantas praÅ¡o, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei jo sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡ jo nepriteisti nukentėjusiojo patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis S. L. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusysis nurodo, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas argumentais, neatitinkančiais realybės, o A. K. bandė jį sužaloti tyčia. Taip pat jis nurodo, kad jo regėjimas yra pablogėjęs, kad iki Å¡iol liejasi vaizdas žiÅ«rint deÅ¡iniÄ ja akimi, kad prarado teisę vairuoti C ir CE kategorijų transporto priemones, dėl ko turėjo ieÅ¡kotis kito darbo. Nukentėjusysis nurodo, kad jo atstovė advokatė dalyvavo ir akistatoje.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti - A. K. iÅ¡teisinti, nes nebuvo tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , be to, jį iÅ¡provokavo nukentėjusysis. Gynėja teismo posėdžio metu prašė nepriteisti ir turtinės žalos atlyginimo. Prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Å ia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę, praÅ¡o nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo bei iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Tuo tarpu gynėja teismo posėdžio metu prašė nepriteisti ir turtinės žalos atlyginimo. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje 5. BK 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį nulemia Å¡ie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

6. Å iuo atveju nėra ginčo, kad prekybos centre „(duomenys neskelbtini)" A. K. ir S. L. prieÅ¡ aptariamÄ Ä¯vykį buvo susitikę – tai jie tvirtina abu. Tuo tarpu visas kitas faktines aplinkybes, susijusias su nagrinėjamu įvykiu, jie aiÅ¡kina skirtingai. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas A. K. iÅ¡teisinti, reikia nustatyti, kurio asmens teikiama versija yra labiausiai tikėtina, todėl reikia įvertinti abiejų asmenų duotus parodymus chronologine tvarka. Nukentėjusysis S. L. nebuvo nuoseklus, prieÅ¡ingai, nei tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė pirmosios instancijos teismas.

Jis nenuosekliai aiÅ¡kino ir tai, kada atsidarė automobilio langus (pareiÅ¡kime nurodė, kad langÄ atidarė privažiavęs prie A. K., apklausiamas liudytoju 2018 m. rugpjūčio 21 d. parodė, kad pravėrė langÄ ir paklausė A. K., kada jis grÄ Å¾ins skolÄ , 2018 m. rugpjūčio 21 d. parodė, kad įsėdęs į automobilį pajudėjo, važiuodamas pamatė A. K., atidarė keleivio pusės langÄ , iÅ¡ akistatos protokolo matyti, kad S. L. paaiÅ¡kino, kad atsisėdęs į automobilį atsidarė langus, nes buvo Å¡ilta, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad langus atsidarė vos įsėdęs).

Jis nebuvo nuoseklus ir dėl suduoto smÅ«gio jo atžvilgiu (iÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 21 d. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad jam bandant iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, A. K. jį užpuolė, tiksliai negali paaiÅ¡kinti, kaip, nes dėl papurkÅ¡tų dujų į akis nieko nematė, S. L. ranka suraÅ¡ytame pareiÅ¡kime nurodyta, kad A. K. Å¡oko ant jo ir apdraskė galvÄ , o gal trenkė, 2018 m. rugpjūčio 21 d. S. L. parodė, kad A. K. jam trenkė į deÅ¡inį smilkinį, S. L. specialistei 2018 m. rugpjūčio 27 d. nurodė, kad iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio pajuto smÅ«gį į deÅ¡inę galvos pusę, 2019 m. birželio 28 d. parodė, kad pajuto dujų purÅ¡kimÄ Ä¯ veidÄ ir smÅ«gį į galvÄ , akistatos metu S. L. parodė, kad nepamena smÅ«gio į deÅ¡inę galvos pusę, tačiau apie jį jam pasakė gydytojas, parodė, kad jam nebuvo suduoti smÅ«giai, tačiau galimai jam buvo suduotas smÅ«gis einant link A.

K., teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad A. K. jam vėl papurÅ¡kė). Nebuvo nuoseklus ir dėl dujų purÅ¡kimų skaičiaus (iÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 21 d. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad jis parodė, jog jam sėdint automobilyje A. K. į akis papurÅ¡kė dujų, pareiÅ¡kime nurodyta, kad A. K. paėmė dujų balionėlį ir ėmė purkÅ¡ti automobilyje, 2018 m. rugpjūčio 21 d. parodė, kad A. K. purÅ¡kė į veidÄ dujų balionėliu automobilyje, 2019 m. birželio 28 d. parodė, kad A.

K. purÅ¡kė į veidÄ dujų balionėliu automobilyje, iÅ¡lipęs vėl pajuto dujų purÅ¡kimÄ Ä¯ veidÄ , tuo tarpu akistatos metu parodė, kad dujas jam purÅ¡kė tik automobilyje, o teisiamojo posėdžio metu teigė, kad purÅ¡kė ir automobilyje ir po to vėl papurÅ¡kė). Tuo tarpu teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme S. L. paaiÅ¡kino, kad vaizdo įraÅ¡e matyti, jog jam A. K. spyrė.

7. A. K. duodamas parodymus irgi nebuvo nuoseklus. IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 23 d. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad jis parodė, jog S. L. konflikto metu sudavė į veidÄ , pareiÅ¡kime nurodyta, kad S. L. sudavė jam ir bandė sugriebti už marÅ¡kinėlių, 2018 m. rugpjūčio 23 d. parodė, kad S. L. sudavė ranka, bandė sugriebti už marÅ¡kinėlių, 2018 m. spalio 30 d. parodė, kad S. L. galimai bandė pataikyti delnu į veidÄ ar suimti už drabužių, tačiau nepavyko ir jis tik vos prilietė veidÄ ranka, 2019 m. kovo 6 d. parodė, kad S. L. sudavė į skruostÄ ir nosies pertvarÄ , akistatos metu parodė, kad S. L. bandė sugriebti ranka, brÅ«kÅ¡telėjo per nosį, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. L. jam trenkė, jis galvojo, kad jį nori įtraukti į automobilį.

Tuo tarpu A. K. nuosekliai teigė, kad purÅ¡kė dujas du kartus – automobilyje ir lauke, nuosekliai aiÅ¡kino ir tai, kad nesudavė smÅ«gių S. L., grÅ«mėsi su S. L., buvo jį prispaudęs. PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina ir pats S. L., teigdamas, kad A. K. gulėjo ant jo, po to jis jį nusimetė ir prispaudė. Be to, grumtynių metu buvo suplėšyti A. K. marÅ¡kinėliai.

8. Taigi nukentėjusiojo ir įtariamojo parodymai yra patikimi tik tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje ir kiek juos patvirtina kiti įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tais atvejais, kai asmenų santykiai yra įtempti ir konfliktiÅ¡ki, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad susiklosčiusioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situacijÄ , turėti ne visai teisėtų motyvų.

Kad nuteistojo ir nukentėjusiojo santykiai yra konfliktiÅ¡ki, nuosekliai nurodė jie patys. Nors apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino provokuojančių S. L. veiksmų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje situacijoje nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad S. L. veikė provokuojančiai. Jų seniai besitęsiantis konfliktas, susijęs tiek su galima skola, tiek su galimais verslo santykiais, yra aktualus tikrinant jų parodymų patikimumÄ , tačiau negali bÅ«ti laikomas provokuojančiu elgesiu.

9. Itin svarbiais įrodymais susiklosčiusioje situacijoje laikytini liudytojų parodymai. Liudytoja R. N. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamatė du susikibusius vyrus, pilnam vyrukui sekėsi prasčiau. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad, išėjusi iÅ¡ prekybos centro, pastebėjo du besigrumiančius vyrus, apkÅ«nesnis buvo suplėšytais marÅ¡kinėliais, jai pasirodė, kad sportiÅ¡kos iÅ¡vaizdos vyras pargriovė ant žemės apkÅ«nesnį. Pasak liudytojos, viskas vyko keletÄ sekundžių.

Ji kelias sekundes pafilmavo ir iÅ¡kvietė policijÄ (1 t., b. l. 62). Kitų objektų 2018 m. lapkričio 26 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuotas apžiÅ«rėtas liudytojos R. N. pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuota dalis S. L. ir A. K. grumtynių. Nurodyta, kad matosi, kaip grumiasi du vyrai, fiksuota, kad A. K. guli ant nugaros, o S. L. jį laiko ranka. A. K. bandė iÅ¡silaisvinti, sugriebė S. L. už rankos, tačiau pastarasis iÅ¡silaisvino. Po to S. L. apsuko A. K. ant pilvo ir keliais jį prispaudė prie žemės. Tai fiksuota nuotraukose (t. 1, b. l. 63–68).

Liudytojas A. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamatė, kaip du žmonės tÄ sosi automobilyje - vienas per langÄ , o kitas lauke, po to jie abu atsidÅ«rė lauke, vienas rėkė ir prašė iÅ¡kviesti pagalbÄ . Liudytojas negalėjo tiksliai pasakyti, iÅ¡ kurios pusės buvo kaltinamasis. Parodė, kad vienas užsigulęs buvo, o kitas buvo užsidengęs veidÄ . Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad matė, kaip automobilyje iÅ¡ vairuotojo pusės buvo įlindęs vyras, kiek suprato, tampėsi.

Paskui abu vyrai tarsi iÅ¡virto iÅ¡ automobilio ir mušėsi toliau. Kažkuriuo metu vienas vyras rėkė, kad jam pripurÅ¡kė dujų ir kvietė pagalbÄ . PaaiÅ¡kino, kad buvo keiksmažodžiai vartojami, nes vyrai agresyviai aiÅ¡kinosi. Jis suprato, kad jie susimušė dėl skolos (1 t., b. l. 113).

10. Taigi iÅ¡ iÅ¡dėstytų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad automobilyje tarp S. L. ir A. K. įvyko konfliktas, peraugęs į tai, kad A. K. panaudojo dujas. Atitinkamai yra Å¡alinama aplinkybė iÅ¡ kaltinimo – „be jokios dingsties“ kaip neįrodyta. Neabejotina, kad automobilyje kilo konfliktas, peraugo į grumtynes, kurių iniciatoriaus, teismo vertinimu, objektyviai nustatyti nėra galimybės dėl egzistuojančių įrodymų prieÅ¡taravimų. Visgi A. K. kaltė, padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra nustatinėjama įvertinus ne tik tai, ar jis buvo konflikto ir veiksmų iniciatorius.

Nors A. K. konflikto metu ir papurškė dujų, tačiau S. L. pasirinktas būdas atsakyti į tokius A. K. veiksmus lėmė tai, kad jų asmeninio pobūdžio santykių aiškinimasis persikėlė iš automobilio į automobilių stovėjimo aikštelę. S. L. teigė, kad norėjo atimti dujų balionėlį. Tokia versija, viena vertus, tikėtina galima. Kita vertus, ji atrodo nelogiška, įvertinus tai, kad, pasak S. L., jis duso, jam labai graužė akis, jis nieko nematė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad S. L. neatėmė balionėlio, nors iš bylos duomenų matyti, kad jis A.

K. buvo užgulęs ir prispaudęs prie žemės, taigi turėjo visas galimybes pasiekti tokį tikslÄ . BÅ«tent S. L. ėmėsi veiksmų vieÅ¡oje vietoje po to, kai jam buvo pripurkÅ¡ta dujų į akis. Jo nurodytas siekis atimti balionėlį yra vertinamas kritiÅ¡kai, kadangi, viena vertus, jis teigia, kad jam labai skaudėjo akis, kad automobilyje intensyviai buvo purÅ¡kiama į deÅ¡inę akį, kita vertus, teigia, kad norėjo atimti balionėlį. Teismo vertinimu, jo siekis buvo nukreiptas ne į balionėlio atėmimÄ , tačiau į siekį atsilyginti A.

K.. Reikia įvertinti ir tai, kad tarp asmenų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija (kaip teigia S. L., dėl skolos, kaip teigia A. K., dėl verslo santykių), kÄ abu patvirtino. Visgi jis to nepadarė, o, paleidęs A. K., įsidėjo kolonėlę į automobilį, kÄ pats nuosekliai tvirtino. Tai nurodė ir A. K.. Be to, R. N. paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, be kita ko, pasakė, kad S. L. tvarkosi maÅ¡inÄ . Taigi kaltinime nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo Å¡oko bÅ«senoje, yra Å¡alinama iÅ¡ kaltinimo, kadangi tai neįrodyta.

Jokių duomenų apie patirtÄ Å¡okÄ nėra, o ir tikslas nukentėjusiojo buvo ne atimti balionėlį, o tai buvo atsakas į A. K. veiksmus.

11. Teismas, vertindamas kaltinime nurodytÄ aplinkybę dėl suduoto smÅ«gio, laiko tai neįrodyta aplinkybe, kuri turi bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ kaltinimo. A. K. nuosekliai teigė, kad smÅ«gių jis nesudavė, S. L. Å¡ioje dalyje keitė savo parodymus, tuo tarpu nustatyti nubrozdinimai ir kraujosruvos galėjo atsirasti jiems abiem grumiantis, nugriuvus ant žemės. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir teismo medicinos specialistė. Be to, muÅ¡tinės žaizdos, nubrozdinimai buvo fiksuoti ir ant A. K. veido, kurie atsirado grumtynių metu ir nugriuvus ant žemės. Taigi patirti S. L. sužalojimai, remiantis iÅ¡tirtais byloje įrodymais, yra grumtynių, o ne suduoto smÅ«gio pasekmė.

12. A. K. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme neginčijo, kad papurÅ¡kė dujų į veidÄ , gailėjosi, kad tokius veiksmus atliko vieÅ¡oje vietoje, įskaitant ir judviejų grumtynes. Visgi jis nurodo, kad nebuvo jo tyčios sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį.

13. Vertinant, ar A. K. veiksmuose buvo tyčia sukelti aukščiau nurodytus padarinius, pirmiausia pažymėtina, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

Tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ gali kilti staiga, spontaniÅ¡kai, dėl menkavertės dingsties arba visai be dingsties. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra kaltininko įžūlus elgesys prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , o toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-2013).

Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-648/2018). Taip pat pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo sudėtis nereikalauja iÅ¡ankstinio tikslo kaip bÅ«tinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio.

14. Å iuo atveju A. K. panaudojo dujas vieÅ¡oje vietoje konfliktuojant su nukentėjusiuoju. Po to jų konfliktas peraugo į grumtynes lauke. Taigi A. K. veikė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, kad savo įžūliais veiksmais ir demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams (purkÅ¡damas dujas nukentėjusiajam veidÄ jam esant automobilyje, po to jiems grumiantis lauke), t. y. savo paties pasirinktu elgesio modeliu, vieÅ¡oje vietoje (automobilyje, esančiame stovėjimo aikÅ¡telėje, ir po to aikÅ¡telėje), kuriame tuo metu buvo žmonių ir į kuriÄ bet kada gali patekti žmonės (matant kitiems asmenims), sutrikdys visuomenės tvarkÄ ir rimtį, ir norėjo taip veikti.

Jis sÄ moningai pasirinko asmeninio pobÅ«džio konflikto neteisėtÄ sprendimo bÅ«dÄ vieÅ¡oje vietoje. Å iuo atveju toks nuteistojo ir nukentėjusiojo elgesys Å¡okiravo aplinkinius, sutrikdė jų ramybę ir turėtus planus, buvo iÅ¡kviestos specialiosios tarnybos – policijos pareigÅ«nai ir greitoji medicinos pagalba (skambino A. Å . ir R. N., po to skambino ir A. K.). Tuo pačiu pažymėtina, kad vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymui konstatuoti nėra bÅ«tina, kad veiksmai truktų ilgÄ laikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

Å iuo atveju svarbu ir tai, kad aptariamų asmenų tampymÄ si automobilyje pamatė paÅ¡alinis asmuo, ėjęs iÅ¡ prekybos centro (A. Å .), jis iÅ¡kvietė pagalbÄ , nubėgo pirkti nukentėjusiajam vandens. Taigi A. K. veiksmai sutrikdė jo planus. Tuo tarpu įvykiai lauke buvo tęsiami S. L. iniciatyva. Jis nuosekliai tvirtino, kad pagalbos ėmė praÅ¡yti, kai nusivertė nuo savęs A. K. ir jį prispaudė. Taigi jis, turėdamas galimybę nutraukti konfliktÄ kilusį automobilyje gavus dujų į akis, to nepadarė tol, kol neprispaudė A.

K.. Jis neiÅ¡reiÅ¡kė valios nutraukti konflikto, nors turėjo objektyvias galimybes, įvertinant ir tai, kad, pasak jo, jam po pirmo papurÅ¡kimo labai skaudėjo akis. Atitinkamai A. K. veiksmai vertinami kaip sutrikdę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

15. Kad vieÅ¡oji tvarka buvo sutrikdyta patvirtina ir liudytoju apklausto A. D. parodymai (teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis sakė, kad įvyko konfliktas ir jie susimušė, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad S. L. paaiÅ¡kino, jog A. K. jam skolingas). Taigi grumtynės buvo abipusės, abiejų asmenų iniciatyva jos buvo tęsiamos, aiÅ¡kinantis asmeninio pobÅ«džio konfliktÄ .

16. Tuo pačiu iš kaltinimo yra šalinama aplinkybė, kad papurkšta dujų buvo „kitų asmenų akivaizdoje“, kadangi neįrodyta, jog asmenys tokius veiksmus matė, o apklausti liudytojai tvirtino, kad nematė, kaip buvo purškiama.

17. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad nėra pagrindo iÅ¡teisinti A. K., tačiau yra pagrindas Å¡alinti dalį jam inkriminuotų aplinkybių, nustatant, kad A. K. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: 2018 m. rugpjūčio 11 d., apie 10.31 val., bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), papurÅ¡kė dujų balionėliu į veidÄ sėdėjusiam automobilyje nukentėjusiajam S. L., po ko nukentėjusysis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, tačiau jis dar kartÄ iÅ¡ dujų balionėlio papurÅ¡kė S. L. ir pargriovė ant žemės, dėl Å¡ių jo veiksmų nukentėjusiajam S. L. buvo padaryti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galvoje, ragenos ir junginės nudegimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais įžūliais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam S. L. nežymiai sutrikdė sveikatÄ ir taip įžūliai demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Dėl bÅ«tinosios ginties (BK 28 straipsnis) 18. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis).

Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

19. BÅ«tinosios ginties instituto taikymui yra bÅ«tina, kad situacija atitiktų tam tikras sÄ lygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-36-689/2018). Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016).

Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali bÅ«ti laikomi padarytais esant bÅ«tinosios ginties situacijai, itin didelę reikÅ¡mę turi ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos iÅ¡vados dėl teisės į bÅ«tinÄ jÄ gintį padarymas. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018).

20. Nagrinėjamu atveju A. K., bÅ«damas lauke, papurÅ¡kė dujų automobilyje sėdinčiam S. L.. Teismo vertinimu, net jei ir bÅ«tų nustatyta, kad S. L. sudavė smÅ«gį, tokia situacija neatitinka bÅ«tinosios ginties situacijos, įvertinus tai, kad nukentėjusysis sėdėjo automobilyje. Nenustatyta, kad S. L. bÅ«tų turėjęs ginklÄ ar įrankį, kuriuo bÅ«tų galėjęs sužaloti A. K. sėdėdamas automobilyje. Tuo tarpu tai, kad jis papurÅ¡kė dujų antrÄ kartÄ , prie jo artinantis S. L., taip pat neatitinka bÅ«tinosios ginties situacijos.

Pirmiausia, S. L. į akis buvo pripurkšta dujų, antra, A. K. turėjo galimybę bėgti nuo galimo S. L. puolimo ir kreiptis pagalbos. Šiuo atveju jis, nesant nei akivaizdžiam, nei realiam, nei pavojingam kėsinimuisi, vėl papurškė dujų, po ko asmenys ėmė grumtis. Dėl neturtinės žalos 21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kiekvienoje byloje Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-641/2012).

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinės žalos dydis daugiau yra fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į specialistų paaiÅ¡kinimus, vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo vertinimu, S. L. deÅ¡inės akies regėjimo aÅ¡trumo pablogėjimas galėjo bÅ«ti dėl nagrinėjamo įvykio metu patirto akių sužalojimo, o pats gydymasis truko pakankamai ilgÄ laikÄ .

22. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad S. L. nustatytas abiejų akių 1 ir 2 laipsnio cheminis nudegimas, suteikus medicininę pagalbÄ , iÅ¡leistas į namus (1 t., b. l. 43-45). S. L. automobilio raktelius iÅ¡ policijos komisariato atsiėmė 2018 m. rugpjūčio 11 d., pakvitavimÄ suraÅ¡ydamas ranka ir jį pasiraÅ¡ydamas (1 t., b. l. 55). Apklausiamas liudytoju parodė, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės atvyko į policijos komisariatÄ , nes pareigÅ«nai buvo paėmę jo automobilio raktus (1 t., b. l. 50-51).

Be to, į baudžiamÄ jÄ bylÄ yra pateikta įvykio dienÄ greitosios pagalbos automobilyje paties S. L. daryta jo veido nuotrauka (kÄ patvirtino teisiamojo posėdžio metu), be, to, yra nufotografuotas automobilio vidus po įvykio. Å ios nuotraukos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ karto po įvykio S. L. gebėjo naudotis mobiliuoju telefonu, be to, atsiėmęs raktelius, pats vairavo automobilį, nuvažiavo pas neurochirurgÄ (1 t., b. l. 52-54, 79). Kad pablogėjo jo rega deÅ¡ine akimi, S. L. nurodė tik 2019 m. kovo 12 d., pabrėždamas, kad po įvykio apžiÅ«rėjęs gydytojas jam pasakė, jog akies nudegimas yra 6 balai (1 t., b. l. 148).

Tuo tarpu jo minimi 6 balai yra skausmo įvertinimas, kurį nurodė neurochirurgui apžiÅ«ros metu pats S. L.. Baudžiamosios bylos duomenimis, S. L. dėl akių į gydytojus kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 11 d., t. y. įvykio dienÄ , 2019 m. kovo 12 d. (1 t., b. l. 150), 2019 m. gruodžio 5 d. (2 t., b. l. 96). Teisiamojo posėdžio metu specialistė J. B. ir specialistas J. M. P. paaiÅ¡kino, kad po dujų papurÅ¡kimo liekamųjų reiÅ¡kinių nelieka, jų nebuvo matyti nei apžiÅ«ros metu, nei iÅ¡ naujai pateiktų medicininių dokumentų.

Tuo tarpu trumparegystė ir nėra tokių veiksmų pasekmė. Netikėti šiais specialių žinių turinčiais asmenimis teisėjų kolegija pagrindo neturi. Tuo tarpu jokių duomenų, kad iki įvykio S. L. būtų turėjęs atitinkamas vairuotojo kategorijas, kad dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi, kad po įvykio negali dirbti tokio darbo, kad nepraėjo medicininės apžiūros, byloje nėra. Prielaidomis negali būti grindžiamas neturtinės žalos dydis. Tuo pačiu pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 2 d.

S. L. įsidarbino staliumi 6 mėnesių laikotarpiui (2 t., b. l. 97). Tai tik patvirtina, kad po aptariamo įvykio su A. K. akims nekilo komplikacijų, kad, kaip nurodė specialistė, jos sugijo be pasekmių. S. L. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad negalėjo tęsti vairuotojo darbo, nes turėjo gauti naujÄ vairuotojo pažymėjimÄ , bet negalėjo praeiti medicininės apžiÅ«ros dėl regos. Parodė, kad jam reikėjo akinių, bet jis jų nenorėjo. Visgi teisėjų kolegija tokius S. L. teiginius laiko nepagrįstus objektyviais duomenimis.

Tuo pačiu pažymėtina, kad nors civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad S. L. iki 2018 m. lapkričio 28 d. dirbo sunkvežimio vairuotoju, tačiau, kaip minėta, 2018 m. lapkričio 2 d. jis įsidarbino staliumi. Tai tik sustiprina teismo įsitikinimÄ , kad nukentėjusysis siekia pasipelnyti, o ne gauti patirtÄ kompensacijÄ .

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali bÅ«ti praturtėjimo Å¡altiniu ir turi bÅ«ti pagrįstas sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Juo labiau, tai negali bÅ«ti pagrindas atgauti skolÄ . Atitinkamai Å¡iuo atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2500 Eur dydžio piniginės kompensacijos priteisimas atitinka balansÄ tarp padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų padarinių.

Atitinkamai nuteistojo apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje yra tenkinamas iÅ¡ dalies ir S. L. iÅ¡ A. K. priteisiama 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl turtinės žalos 24. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja prašė nepriteisti turtinės žalos atlyginimo. Vertinant, ar pagrįstai S. L. buvo priteistas turtinės žalos atlyginimas, pažymėtina, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai priteistas turtinės žalos atlyginimas už vaistų ir vitaminų įsigijimÄ .

Nors yra pateikti 2018 m. rugpjūčio 11 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymų išrašai (2 t., b. l. 92-93), tačiau nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad vaistinėje buvo pirkti vaistai ir (ar) vitaminai tiesiogiai susiję su minėtu įvykiu ir jo pasekmėmis. Be kita ko, baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad po įvykio S. L. reikėjo įsigyti medikamentų dėl akių nudeginimo.

25. Sprendžiant, ar pagrįstai priteistas turtinės žalos atlyginimas už kelionės iÅ¡laidas, teisėjų kolegija pažymi, kad akistata įvyko 2019 m. kovo 12 d. (1 t., b. l. 200-201). Tuo metu S. L. buvo įtariamasis, o nukentėjusiuoju jis pripažintas tik 2019 m. gegužės 14 d. (1 t., b. l. 85). Tuo tarpu BPK nenumatyta, kad proceso iÅ¡laidas sudaro kelionės iÅ¡laidas, kurias patyrė įtariamasis. Atitinkama nėra pagrindo priteisti S. L. kelionės iÅ¡laidų, susidariusių dėl vykimo į akistatÄ . Tuo pačiu pažymėtina, kad BPK nenumatyta, kad procesinės iÅ¡laidas sudaro pinigai, skirti atlyginti už įtariamojo atitraukimÄ nuo įprastinio darbo. Atitinkamai nėra pagrindo priteisti darbo užmokesčio už dienas, praleistas Lietuvoje, S. L. atvykus į akistatÄ .

26. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti 27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

28. S. L. kaip įtariamÄ jį nuo 2019 m. kovo 12 d. gynė advokatė V. G. (1 t., b. l. 195-197), kuri tÄ pačiÄ dienÄ dalyvavo S. L. ir A. K. akistatoje (1 t., b. l. 200). Baudžiamojoje byloje yra minėtos advokatės 2019 m. gegužės 29 d. praÅ¡ymas dėl informacijos ikiteisminiame tyrime, kuriame S. L. pripažintas nukentėjusiuoju, gavimo (1 t., b. l. 204). Yra pateiktas civilinis ieÅ¡kinys su priedais (1 t., b. l. 86-93). Sutartis nutraukta 2019 m. spalio 8 d. (2 t., b. l. 31).

29. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo. Jame nurodyta, kad už konsultacijÄ , įrodymų rinkimÄ ir civilinio ieÅ¡kinio bei jo priedų parengimÄ mokėtina suma 1161,60 Eur (2 t., b. l. 32). Tai nurodoma ir pažymoje (1 t., b. l. 33). S. L. pagal 2019 m. kovo 7 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. balandžio 9 d., 2019 m. liepos 17 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d. (2 t., b. l. 34-39).

30. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad S. L. nukentėjusiuoju, kaip jau minėta, buvo pripažintas tik 2019 m. gegužės 14 d. Akistatoje advokatė dalyvavo kaip įtariamojo gynėja, todėl už advokatės suteiktų paslaugų, suteiktų iki 2019 m. gegužės 14 d., apmokėjimas negali bÅ«ti priteistas ir A. K.. BPK nenumatyta, kad iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos įtariamojo turėtos iÅ¡laidos. Tuo tarpu po S. L. pripažinimo nukentėjusiuoju advokatė atliko 2 veiksmus – parengė praÅ¡ymÄ susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir parengė civilinį ieÅ¡kinį.

Atitinkamai priteista suma advokato paslaugoms apmokėti yra nepagrįsta. Nėra galimybės nustatyti, kokiÄ sumÄ S. L. sumokėjo už minėtus veiksmus, kadangi jis pažymėjo, jog advokatei mokėjo dalimis. Nėra aiÅ¡ku, kiek buvo sugaiÅ¡ta laiko konkrečioms teisinėms paslaugoms teikti, todėl teismas neturi galimybės įvertinti patirtų iÅ¡laidų adekvatumo suteiktoms paslaugoms. Kita vertus, įvertinus reikalaujamų iÅ¡laidų priteisimui aktualius duomenis, suma yra pernelyg didelė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti yra mažintinas iki 150 Eur.

31. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ â€“ Å¡ios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-942/2019).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, tiek, kiek tai susiję su kaltinimu A. K., be to, nuosprendyje netinkamai iÅ¡spręsti klausimai, susiję su turtinės bei neturtinės žalos atlyginimu bei iÅ¡laidų priteisimu už advokato paslaugas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 3 ir 4 punktais, 328 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. (A.) K. gynėjos advokatės Žanos TimaÅ¡kovos apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendį dalyje, nustatant, kad A.

K. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: 2018 m. rugpjūčio 11 d., apie 10.31 val., bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), papurÅ¡kė dujų balionėliu į veidÄ sėdėjusiam automobilyje nukentėjusiajam S. L., po ko nukentėjusysis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, tačiau jis dar kartÄ iÅ¡ dujų balionėlio papurÅ¡kė S. L. ir pargriovė ant žemės, dėl Å¡ių jo veiksmų nukentėjusiajam S. L. buvo padaryti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galvoje, ragenos ir junginės nudegimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais įžūliais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam S. L. nežymiai sutrikdė sveikatÄ ir taip įžūliai demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . IÅ¡ nuteistojo A. K. nukentėjusiojo S. L. naudai priteisto 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų). Nukentėjusiojo S. L. civilinio ieÅ¡kinį dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ nuteistojo A. K. nukentėjusiojo S. L. naudai priteistas 1161,60 Eur iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti sumažinti iki 150 Eur (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt eurų).

KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai (paraÅ¡as) Jurgita Mačionytė (paraÅ¡as) Vitalija NorkÅ«naitė (paraÅ¡as) Nida Vigelienė NuoraÅ¡as tikras. Teisėja (A.V.) Nida Vigelienė 2020 m. rugsėjo 29 d.