2015-12-10 Nr. AB-24114-3-61-3-00968-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2556-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00968-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. R. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. J. R. su skundu ir patikslintais skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo reikalavimus: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 3R-33(AG-14/04-2014); 2) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA prie ŽŪM) išmokėti už 2013 metus paramą pagal įsipareigojimus 2007 m. rugsėjo 27 d. pasirašytoje paramos sutartyje.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2, 18) nurodė, kad vadovaudamasis žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-429 patvirtintomis Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), (duomenys neskelbtini) nuosavoje 17,16 ha žemėje 2008 metų pavasarį pagal parengtą projektą 7 ha plote įveisė mišką. NMA prie ŽŪM Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyrius 2013 m. birželio 4 d. atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad apželdintas mišku plotas yra 6,89 ha, neatitikimas - 0,11 ha, tai neviršija Taisyklėse leidžiamos 7 procentų normos.

Patikra vietoje buvo atlikta ir 2013 m. gruodžio 4 d., nustatytas 6,97 ha mišku įveistas plotas, neatitikimas - 0,03 ha. 2013 metais atlikus dvi patikras vietoje nustatytas mažiausias plotas yra 6,89 ha. Pagal su NMA prie ŽŪM 2007 m. rugsėjo 24 d. pasirašytą paramos sutartį Nr. AAP-AM/S-065D100514221, NMA prie ŽŪM įsipareigojo kasmet iki 2027 m. gruodžio 31 d. mokėti prarastoms pajamoms kompensuoti po 2 205 Lt. NMA prie ŽŪM 2013 m. gruodžio 31 d. raštu AM/M Nr. 395014 informavo, kad kompensavimo suma bus išmokėta 1 930,95 Lt, liko neišmokėti 274,05 Lt.

Pareiškėjas NMA prie ŽŪM sprendimą apskundė VAGK, kuri prašymą atmetė. VAGK vadovavosi neteisingai atliktu 2009 m. sausio 29 d. mišku įveisto sklypo matavimu, kurį Seimo kontrolierius buvo išnagrinėjęs ir pažymoje Nr. 4D-2010/1-141 nurodęs, kad NMA prie ŽŪM 2009 m. sausio 27 d. matavimus atliko pažeisdama norminius teisės aktus, t. y. NMA prie ŽŪM direktoriaus 2006m. birželio 22 d. įsakymu Nr. BR1-321 (aktuali redakcija 2008 m. lapkričio 14 d.) patvirtintų procedūrų aprašo reikalavimus ir ministro 2006 m. kovo 24 d.

įsakymo Nr. 3D-107 „Dėl žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 3D-429 „Dėl Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisyklių pakeitimo“ 4 punkto 10 pastraipos nuostatas. VAGK vadovavosi ŽŪM ir NMA prie ŽŪM raštais, kuriuose nebuvo išnagrinėtas 2009 m. sausio 27 d. patikros vietoje ataskaitos teisingumas. Dalies mišku įveisto ploto NMA prie ŽŪM nematavo. NMA prie ŽŪM pripažino Seimo kontrolieriaus tyrimą teisingu ir atlieka kasmetinius mišku įveisto sklypo matavimus, kurie skiriasi nuo neteisingai atlikto 2009 m. sausio 27 d. matavimo, nes buvo nematuota dalis sklypo.

Žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. 293 nurodyta, kad jei išmokos išmokėtos už didesnį plotą nei nustatytas plotas patikros metu, NMA prie ŽŪM susigrąžina išmokėtos paramos dalį, proporcingą nerastam plotui, pritaiko sankcijas ir parama toliau mokama už mažiausią patikros metu rastą įveisto miško plotą. 2013 metais buvo atliktos 2 patikros vietoje ir nustatytas mažiausias plotas 6,89 ha. Minėtame ministro įsakyme nenurodyta, kad įsakymas galioja į praeitį. Tokiu atveju, VAGK, priimdama sprendimą, nesivadovavo teisės aktų nuostatomis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 4 d. priėmė teisingą sprendimą dėl 2011 metais neišmokėtos paramos, tačiau NMA prie ŽŪM sprendimą ignoruoja ir paramos neišmoka. NMA prie ŽŪM po teisingai atliktų matavimų neatlieka registruose pataisymų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1011/2014 paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2665-624/2012, išskyrus sprendimo dalį, kurioje panaikintas VAGK 2012 m. kovo 2 d. sprendimas Nr. 3R-42(AG-32/03-2012).

Teismas sprendime nurodė, kad 2011 metais nustatytas mažiausias mišku įveistas plotas yra 6,8 ha. Su tuo pareiškėjas sutiko. Faktinis ir deklaruotas plotas yra 7 ha, bet tame plote yra 0,2 ha keliukas ir savaiminis miškelis, už kuriuos ES parama nemokama. Taisyklių 50.1 punkte leidžiamas ploto nukrypimas, kai netaikoma sankcija, yra 7 procentai. Atliktų patikrų metu pareiškėjo mišku įveistame plote nukrypimai yra 2,9 procento. Žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 3D-865 šis 50.1 punktas pakeistas ir leidžiamas ploto dydžio nukrypimas, kai netaikoma sankcija, yra 3 procentai.

Tačiau NMA prie ŽŪM rašte į leidžiamus žemės ūkio ministro įsakymais patvirtintus ploto nukrypimus neatsižvelgta. Šiuo metu NMA prie ŽŪM parama yra perskaičiuojama pagal 6,8 ha plotą, tačiau neatsižvelgiama į patvirtintas leidžiamas nukrypimo normas. Pareiškėjo mišku įveisto ploto paklaida neviršija nustatytos 3 procentų leistinos sumos nuo faktinio ploto (0,2 ha sudaro 2,9 proc.). NMA prie ŽŪM 2014 m. sausio 14 d. pervedė 1 930,95 Lt. Kadangi šiuo metu NMA prie ŽŪM perskaičiuoja paramą pagal 6,8 ha plotą, tai 2014 m. balandžio 7 d.

NMA prie ŽŪM pervedė dar 211,05 Lt, iš viso už 2013 m. pervedė 2 142 Lt ir liko neišmokėti 63 Lt. Pasirašytoje paramos sutartyje jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus su miško įveisimu, nėra.

Pareiškėjas paaiškinime į NMA prie ŽŪM atsiliepimą (b. l. 82) ir papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 93-94) iš esmės pakartojo skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, nors NMA prie ŽŪM perskaičiavo paramą pagal teisingai pamatuotą plotą, tačiau už 2009–2012 metus paramos pilnai neišmokėjo. Dalies neišmokėjo motyvuodama, kad už 2008 metus buvo didelė permoka ir todėl padarė užskaitą. Pareiškėjui nesuprantamas NMA prie ŽŪM motyvas neperskaičiuoti ES paramos už 2008 metus. Įveisto miško plotas buvo nustatytas projektuojant miško želdinimo projektą ir jis negalėjo išnykti 2008 metais, o 2009–2012 metais vėl atsirasti. Pareiškėjas sutinka su faktiniu ploto dydžiu – 6,8 ha. Prašo teismo priimti sprendimą vadovaujantis teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendime nustatytu 6,9 ha plotu 2008 metų miško įveisimo laikotarpiui arba įpareigoti kompetentingą instituciją atlikti 2009 m. sausio 27 d. patikros vietoje pažymos NR. AM/P-IVS-344 ekspertizę (tyrimą) atitikimą norminiams teisės aktams.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 59-60) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2006 m. gruodžio 14 d. pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ Nr. 065D1005142211 (toliau – ir paraiška) ir 2007 m. rugsėjo 24 d. su NMA prie ŽŪM pasirašė paramos sutartį Nr. AAP-AM/S-065D1005142211 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią įsipareigojo įgyvendinti projektą „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, laikytis Taisyklių, laiku teikti mokėjimo prašymus ir laikytis kitų paramos sutartyje nustatytų reikalavimų iki projekto vykdymo pabaigos (iki 2027 m. gruodžio 31 d.).

Atrinkusi pareiškėją atsitiktinės atrankos būdu NMA prie ŽŪM 2009 m. sausio 26–27 d. atliko pareiškėjo mokėjimo prašymo patikrą vietoje ir vietoj deklaruotų 7 ha mišku apželdinto sklypo buvo rasti 6,13 ha. Apie patikrą pareiškėjas buvo įspėtas iš anksto, bet joje nedalyvavo. Su matavimo rezultatais pareiškėjas buvo supažindintas 2009 m. sausio 27 d. paraiškoje nurodytu adresu (t. y. (duomenys neskelbtini)), 2009 m. sausio 29 d. pareiškėjui taip pat buvo išsiųstas pranešimas Nr. 4 apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus ir mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitos Nr. AM/P-IVS-344 pagal schemą „Įveisimas“ kopija.

NMA prie ŽŪM pagal Taisyklių 50.3 papunktį, vadovaudamasi 2009 m. sausio 26–27 d. patikros vietoje metu nustatytu plotu (t. y. 6,13 ha), apskaičiavo pareiškėjui mokėtiną 1 930,95 Lt paramos sumą ir išsiuntė 2013 m. gruodžio 31 d. pranešimą Nr. AM/M-395014. Paramos sutarties 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad NMA turi teisę kontroliuoti, kaip vykdomas projektas iki projekto vykdymo pabaigos. Taisyklių 40.5 ir 41.2 papunkčiuose NMA prie ŽŪM yra įgaliota atlikti patikras vietoje, atrinkdama pareiškėjus ar paramos gavėjus atsitiktinės ar rizikos analizės būdu.

Pagal paramos sutarties 12 straipsnį, paramos gavėjui nesilaikant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nustačius paramos gavėjo pažeidimus, NMA prie ŽŪM turi teisę mažinti paramą ir taikyti sankcijas. NMA prie ŽŪM pareiškėjui už 2013 metus mokėtiną paramos sumą apskaičiavo remdamasi Taisyklių 50.3 papunkčiu, kuris nustato, kad parama toliau mokama už mažiausią patikros metu rastą įveisto miško plotą. Mažiausias patikrų metu rastas įveisto miško plotas buvo nustatytas minėtos 2009 m. sausio 26–27 d. patikros metu (atitinkamai kitų NMA prie ŽŪM atliktų mokėjimo prašymų patikrų vietoje metu buvo nustatytas didesnis minėto sklypo plotas).

NMA prie ŽŪM 2014 m. kovo 21 d. raštu Nr. BR6-(10.5.l)-2494 informavo pareiškėją, kad teismo 2012 m. sprendimas yra vykdomas ir yra atliekamas pakartotinis pareiškėjui priklausančios paramos sumos perskaičiavimas. Teismo sprendimu NMA buvo įpareigota apskaičiuoti iš naujo pareiškėjui mokėtiną paramos sumą tik pagal 2011 m. mokėjimo prašymą (ketvirtaisiais projekto vykdymo metais), tačiau atsižvelgusi į teismo sprendimo motyvus, nusprendė pareiškėjo naudai pervertinti jo pagal priemonę pateiktus mokėjimo prašymus už 2009–2012 metus ir taip pat kasmetinį prašymą pagal priemonę už 2013 metus, t. y. visus pareiškėjo mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, pateiktus po 2009 m. rugsėjo 27 d.

Apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sprendimo įvykdymą (mokėtinos paramos sumos apskaičiavimą iš naujo) pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. BR6- (10.5.1)-3147. Pareiškėjo reikalavimas skaičiuoti paramą pagal 2013 m. atliktų patikrų rezultatus (t. y. iš esmės nesivadovauti Taisyklių 50.3 papunkčio reikalavimu) yra nepagrįstas. Pagal kasmetinį prašymą dėl paramos išmokėjimo už 2013 m. pareiškėjui yra apskaičiuota 2 142,00 Lt paramos suma – prarastųjų pajamų kompensavimo išmoka.

Taisyklių 4 priede nustatyti įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokų dydžiai, o Taisyklių 5 priede nustatyta, kad prarastųjų pajamų kompensavimo išmoka paramos gavėjui, kuris priklauso „ūkininkų ir asociacijų“ kategorijai ir apželdino sklypą mažo nepalankumo vietovėje, sudaro 91,23 eurų už 1 ha. Todėl pareiškėjui apskaičiuota minėtų išmokų suma susidarė 91,23 eurus padauginus iš mažiausio patikrų metu rasto įveisto miško ploto (t. y. iš 6,80 ha). Paramos suma - 1 930,95 Lt - pareiškėjui buvo išmokėta 2014 m. sausio 13 d. ir 211,05 Lt paramos suma pareiškėjui išmokėta 2014 m. balandžio 4 d.

Taigi, visa pareiškėjui priklausanti už 2013 m. paramos suma (t. y. 2 142,00 Lt) yra išmokėta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu (b. l. 109-115) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino VAGK 2014 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 3R-33(AG-14/04-2014), kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Teismas, vertindamas VAGK 2014 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 3R-33(AG-14/04-2014) teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė, kad apsiriboja tais pareiškėjo reikalavimais, kuriuos jis kėlė VAGK paduotame skunde, t. y. keliamas ginčas buvo tik dėl 2013 metams apskaičiuotos paramos sumos, iš skundo turinio buvo galima suprasti, kad, pareiškėjo manymu, paramos suma iš viso negalėjo būti mažinama ir turėjo būti apskaičiuojama pagal 7 ha plotą. VAGK skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas skundžia 2013 m. gruodžio 31 d. pranešimu Nr. AM/M-395014 pateiktą informaciją dėl pareiškėjui skirtos 1 930,95 Lt dydžio paramos sumos. Taip pat VAGK sprendime nurodė, kad pareiškėjas siekia, kad jam būtų išmokėta visa paramos sutartyje nustatyta prarastų pajamų kompensavimo suma – 2 205 Lt, todėl ir prašo įpareigoti NMA prie ŽŪM šią sumą išmokėti. VAGK sprendime padarė išvadą, kad NMA prie ŽŪM pagrįstai vadovavosi 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros rezultatais, kai buvo rastas 6,13 ha įveisto miško plotas, todėl pagrįstai už 2013 metus sumažino paramą iki 1 930,95 Lt (315 Lt x 6,13 ha). Rėmėsi žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-429 patvirtintų Taisyklių 50.3 punkto nuostatomis, kurios nustato sankcijų taikymą į ateitį, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad po skundžiamo VAGK sprendimo, Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2665-624/2012 2012 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą ir įpareigojo NMA prie ŽŪM ketvirtaisiais projekto vykdymo metais apskaičiuoti paramą vadovaujantis tuo, kad faktinis pareiškėjo įveisto miško plotas yra 6,80 ha, ši sprendimo dalis (dėl įveisto miško ploto) įsiteisėjo LVAT 2014 m. vasario 26 d. priėmus nutartį (administracinė byla Nr. A146-1011/2014). Teismai konstatavo, kad NMA prie ŽŪM neturėjo pagrindo mažinti paramą, vadovaudamasis 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros rezultatais, kur buvo nustatytas įveisto miško plotas 6,13 ha, nes ši patikra buvo atlikta iki Taisyklių (žemės ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 3D-694 redakcija) 50.2 punkto įsigaliojimo. Todėl, taikant Taisyklių 50.2 punktą, galima vadovautis tik 2010 m. spalio 7 d. atliktos patikros duomenimis, kai buvo nustatyta, kad įveistas miško plotas yra 6,80 ha. Teismai konstatavo, kad Taisyklių 50.2 punktas (žemės ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 3D-694 redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. rugsėjo 27 d. ir galiojusi iki 2012 m. lapkričio 18 d.), nustatė, jog „parama mokama pagal mažiausią patikrų vietoje metu rastą želdinamą (faktinį) plotą ir Agentūra susigrąžina visą gautų išmokų dalį, proporcingą sumažintam plotui (išskyrus kai neapželdinta daugiau kaip 20 proc. deklaruoto ploto), o patikrų vietoje metu rastam plotui pritaikomos aukščiau minėtos sankcijos ir toliau parama mokama už mažiausią patikrų metu rastą plotą“. Įsiteisėjus teismo sprendimui, NMA 2014 m. kovo 21 d. raštu Nr. BR6-(10.5.1)-2294 pranešė pareiškėjui, kad visi jo mokėjimo prašymai už 2009–2012 metus ir už 2013 metus dėl minėtų teismų sprendimų bus vertinami pakartotinai, atsižvelgiant į teismų sprendimuose nurodytus motyvus bei vadovaujantis tuo, kad patikros metu nustatytas faktinis plotas yra 6,80 ha, o NMA 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. BR6-(10.5.1)-3147 pranešė kaip buvo perskaičiuotos pareiškėjui mokėtinos paramos sumos nuo 2009 m. iki 2012 m.

Teismas nurodė, kad šioje byloje ginčo dėl išmokų už 2009–2012 metus nėra, tačiau pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas nevykdomas. Už 2013 metus, dėl kurių ginčą nagrinėjo ir VAGK, pareiškėjui mokėtina suma perskaičiuota pagal mažiausią rastą plotą – 6,80 ha, NMA prie ŽŪM daugino šį plotą iš 91,23 eurų, gavo 2 142 Lt sumą ir skirtumą išmokėjo pareiškėjui 2014 m. balandžio 4 d. Pareiškėjas neneigė, kad skirtumą gavo, t. y., pareiškėjui priskaičiuota didesnė parama (prarastųjų pajamų kompensavimo išmoka) nei ta, dėl kurios jis kreipėsi į VAGK – 1 930,95 Lt, nes būtent su tokia suma iš NMA prie ŽŪM gautą pranešimą pareiškėjas pridėjo prie skundo VAGK ir VAGK sprendime nurodė, kad ginčas yra dėl šios sumos. Taigi jau po VAGK sprendimo, vadovaujantis teismo sprendimu, 211,05 Lt didesnė kompensavimo suma apskaičiuota NMA prie ŽŪM sprendimu, nelaukiant naujų teismo sprendimų. NMA prie ŽŪM 2014 m. balandžio 4 d. raštu pareiškėjui pranešta, kad iš viso už 2009–2013 metus jam apskaičiuotas 2 303,60 Lt skirtumas.

Teismas, atsižvelgdamas į faktinę situaciją, nurodė, kad visi pareiškėjo skundo ir patikslintų skundų argumentai dėl jam priklausančios kompensavimo sumos apskaičiavimo pagal rastą 2009 m. patikros metu 6,13 ha plotą, tapo nepagrįsti, nes bylos nagrinėjimo metu situacija iš esmės pasikeitė. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo aiškinimą, kad mažiausias rastas plotas yra 6,89 ha, nes byloje yra 2010 m. nenuginčyta patikra, jos duomenis patvirtino ir teismai, kad per nurodytą laikotarpį nuo Taisyklių pasikeitimo, mažiausias įveisto miško plotas yra būtent 6,80 ha. Nuo 2012 m. lapkričio 18 d. Taisyklių 50.2 punkto nuostatos iš dalies perkeltos į 50.3 punktą, kuriame nustatyta, kad jei išmokos išmokėtos už didesnį plotą nei nustatytas plotas patikros metu, Agentūra skirtumą susigrąžina, pritaiko sankcijas, ir parama toliau mokama už mažiausią patikros metu rastą įveisto miško plotą. Atsižvelgiant į tai, NMA prie ŽŪM ir perskaičiavo mokėtiną sumą pagal 2010 m. spalio 7 d. patikros metu rastą 6,80 ha plotą. Teisme NMA 2010 m. atliktos patikros pareiškėjas nenuginčijo, priešingai, teismas, kurio sprendimu prašo vadovautis pareiškėjas, nustatė, kad apskaičiuojant paramą reikia taikyti plotą, kuris nustatytas 2010 metais atliktos patikros metu – 6,80 ha. Pareiškėjas, teikdamas teismui 2015 m. sausio 21 d. rašytinius paaiškinimus, pats nurodė, kad su 6,8 ha plotu jis sutinka. Šiame paaiškinime pareiškėjas prašė vadovautis teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimu, tačiau pareiškėjas nepagrįstai iškreipia šio sprendimo nusprendžiamąją dalį, teigdamas, kad teismas nustatė 6,9 ha plotą.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, minėtus teismų sprendimus padarė išvadą, kad VAGK sprendime padaryta nepagrįsta išvada, jog pareiškėjui pagrįstai už šeštuosius projekto vykdymo metus (2013 m.) išmokėta 1 930,95 Lt kompensacija pagal Taisyklių 50.3 punktą ir vadovaujantis 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros rezultatais. VAGK neatkreipė dėmesio į tai, kad Taisyklių 50.2 punktas (2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 3D-694 redakcija) įsigaliojo jau po 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros, iki to Taisyklėse tokios nuostatos nebuvo, todėl šios patikros rezultatais NMA prie ŽŪM vadovautis neturėjo pagrindo. Todėl pareiškėjo skundą VAGK turėjo tenkinti, įpareigojant NMA prie ŽŪM apskaičiuoti pareiškėjui kompensaciją pagal 2010 m. patikros rezultatus.

Pareiškėjo argumentus dėl leidžiamų procentinių nukrypimų nuo plotų teismas vertino kaip nereikšmingus, kadangi Taisyklių 50.1, 50.1.1, 50.1.2, 50.1.3 punktuose (Taisyklių redakcija, galiojusi iki 2012 m. lapkričio 18 d.) numatytos sankcijos pareiškėjui nebuvo taikytos.

Teismas, nors ir nusprendęs panaikinti VAGK sprendimą, nurodė, kad neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl įpareigojimo NMA prie ŽŪM perskaičiuoti paramos sumą už 2013 metus, kadangi NMA prie ŽŪM jau perskaičiavo paramos sumą pagal Taisyklių reikalavimus, ją išmokėjo pareiškėjui, ir dėl šios paramos dalies (211,05 Lt, kuriais turėjo būti padidinta 1 930,95 Lt suma) ginčo jau neliko. Visa paramos suma (už 7 ha) pareiškėjui negali būti išmokama, kadangi 2010 metais buvo rastas 6,80 ha įveisto miško plotas. Ir nors vėliau (pagal 2013 m. patikras) jis padidėjo, tačiau po paramos sutarties pasirašymo pareiškėjas visgi nesilaikė įsipareigojimo dėl 7 ha miško įveisimo. Dėl šios priežasties netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti NMA prie ŽŪM išmokėti už 2013 metus paramą pagal įsipareigojimus 2007 m. rugsėjo 27 d. pasirašytoje paramos sutartyje.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 121-122, 131) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas jo skundas bei išieškoti pareiškėjo naudai laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m. patirtus 854,70 Lt (247,53 Eur) nuostolius.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas teismui pateiktame skunde nurodytais argumentais, papildomai pareiškėjas nurodo, kad prašė teismo priimti sprendimą vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendime nustatytu 6,8 ha (reikalavime nurodant 6,9 ha plota padaryta spausdinimo klaida) plotu 2008 metų miško įveisimo laikotarpiui arba įpareigoti kompetentingą instituciją atlikti 2009 m. sausio 27 d. patikros vietoje pažymos NR. AM/P-IVS-344 ekspertizę (tyrimą), ar pažyma atitinka norminiams teisės aktams, tačiau teismas dėl šio reikalavimo sprendimo nepriėmė. Nesupranta NMA prie ŽŪM motyvų neperskaičiuoti ES paramos už 2008 metus pagal nustatytą 6,8 ha įveisto miško plotą, kadangi įveisto miško plotas – 7 ha – buvo nustatytas 2006 m. rengiant miško želdinių projektą. NMA prie ŽŪM tarnautojas, atlikdamas mišku įveisto sklypo matavimus, pamatavo ne pilnai pagal projektą įveisto sklypo plotą, nematuotos liko neželdinamos juostos šalia kitų žemės ūkio savininkų sklypų, tačiau į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta. NMA prie ŽŪM nepašalino pažeidimo, atlikto matuojant 2009 m. sausio 27 d. mišku įveistą sklypą, ir paramą už 2008 metus apskaičiavo pagal neteisingai pamatuotą plotą. NMA prie ŽŪM neatsižvelgė ir į Seimo kontrolieriaus 2010 m. gegužės 11 d. pažymoje nurodytus pažeidimus. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl NMA prie ŽŪM atsisakymo perskaičiuoti paramą už 2008 metus, todėl šis klausimas turi būti nagrinėjamas iš naujo vykdant teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą.

Pareiškėjas taip pat dėl NMA prie ŽŪM padarytų klaidų apskaičiuojant paramą, patyrė 854,70 Lt nuostolių, kuriuos sudaro pašto, dokumentų kopijavimo, kelionės į teismus ir susirašinėjimo išlaidos bei sumokėtas žyminis mokestis, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 139-142) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti iš esmės atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais.

Atsakovas papildomai nurodo, kad 2014 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. BR6-15316 (10.5.1) pareiškėją informavo, jog vykdydamas įsiteisėjusį teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2665-624/2012, pakartotinai įvertino pareiškėjo mokėjimo prašymus už 2009–2012 metus ir kasmetinį prašymą už 2013 metus pagal Priemonę (paraiškos reg. Nr. 065D1005142211) – tuos dokumentus, kurie buvo pateikti / suformuoti po 2009 m. rugsėjo 27 d., t. y. po Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-429 „Dėl Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 50.2 papunkčio įsigaliojimo. Iki 2009 m. rugsėjo 27 d. galiojęs Taisyklių 49.1.4 papunktis (dabar 50.3 papunktis), be kita ko, numatė, kad parama mokama pagal mažiausią patikrų vietoje metu rastą želdinamą (faktinį) plotą“, taigi, parama pagal 2008 m. gegužės 14 d. pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą M085KPPD0003 bei 2008 m. lapkričio 11 d. pateiktą mokėjimo prašymą M085KPPD0044 pareiškėjui buvo skaičiuojama remiantis šia nuostata, t. y. parama buvo skaičiuojama už 6,13 ha įveisto miško plotą, atsižvelgiant į 2009 m. sausio 26–27 d. patikros rezultatus. Taip pat rašte pareiškėjui nurodė, kad teismų sprendimais Agentūra buvo įpareigota apskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną paramos sumą ketvirtaisiais projekto vykdymo metais (t. y. pagal 2011 m. mokėjimo prašymą) skaičiuojant, kad faktinis pareiškėjo įveisto miško plotas yra 6,80 ha. Tačiau Agentūra pareiškėjo naudai pervertino pateiktus mokėjimo prašymus už 2009–2012 metus ir kasmetinį prašymą pagal Priemonę už 2013 metus, vadovaudamasi 2010 m. gegužės 5 d. Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyriaus tarnautojo atliktos mokėjimo prašymo pagal Priemonę, kurio reg. Nr. M095KPPD0054, patikros vietoje rezultatais, kurios metu buvo nustatyta, kad apželdintas sklypo faktinis plotas yra 6,80 ha (t. y. vadovaudamasi mažiausiu patikrų vietoje metu, atliktų po minėto nuostatos papildymo įsigaliojimo, rastu želdinamu (faktiniu) plotu).

Atsakovas taip pat nurodo, kad teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2665-624/2012, kuriuo Agentūra buvo įpareigota perskaičiuoti paramą už 2008 m., įsiteisėjo tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2014 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1011/2014. Šiais sprendimais Agentūra buvo įpareigota apskaičiuoti iš naujo pareiškėjui mokėtiną paramos sumą tik pagal 2011 m. mokėjimo prašymą, o ne už 2008 metus, todėl pareiškėjo teiginys, kad nevykdomas teismo sprendimas yra nepagrįstas.

Pareiškėjo prašymo priteisti patirtus nuostolius taip pat prašo netenkinti, kadangi prašymas yra nepagrįstas. Pareiškėjas prašo priteisti ne tik teismuose patirtas išlaidas, bet ir išlaidas, patirtas VAGK, tačiau patirtų išlaidų sumos nepagrindžia jokiais dokumentais, be to, prašymą dėl patirtų išlaidų pateikė praleidęs ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas, be kita ko, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti NMA prie ŽŪM perskaičiuoti paramą už pirmus miško įveisimo metus (2008 metus) bei įpareigojimo kompetentingą instituciją atlikti 2009 m. sausio 27 d. patikros vietoje ataskaitos ekspertizę.

ABTĮ 130 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir jo papildymų turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nei VAGK jokio reikalavimo dėl įpareigojimo NMA prie ŽŪM išmokėti paramą už 2008 metus bei įpareigojimo kompetentingą instituciją atlikti 2009 m. sausio 27 d. patikros vietoje ataskaitos ekspertizę, nereiškė, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas nagrinėjamas reikalavimų, pareikštų VAGK ir pirmosios instancijos teismui, ribose, t. y. dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 27 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NMA prie ŽŪM išmokėti pareiškėjui paramą už 2013 metus pagal įsipareigojimus 2007 m. rugsėjo 24 d. pasirašytoje paramos sutartyje.

Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, pažymi, kad po ginčijamo VAGK 2014 m. sausio 27 d. sprendimo bei pareiškėjo skundo teismui padavimo, NMA prie ŽŪM 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. BR6-(10.5.1)-3147 pareiškėją informavo, kad įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2665-624/2012, kuris įsiteisėjo 2014 m. vasario 24 d. ir pakartotinai įvertino pareiškėjo mokėjimo prašymus už 2009–2012 metus bei kasmetinį prašymą už 2013 metus pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ – tuos dokumentus, kurie buvo pateikti/suformuoti po 2009 m. rugsėjo 27 d., t. y. po Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-429 (toliau – ir Taisyklės), 50.2 papunkčio įsigaliojimo, nors NMA prie ŽŪM minėtu teismo sprendimu buvo įpareigota apskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną paramą tik už 2011 metus, skaičiuojant, kad faktinis įveisto miško plotas yra 6,80 ha. Šiame rašte NMA prie ŽŪM taip pat nurodė laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2013 metų pagal pateiktas pareiškėjo paraiškas apskaičiuotas išmokas, vertinant faktinį įveisto miško plotą – 6,80 ha. Pažymėjo, kad skirtumas 2009–2013 paramos metais tarp priklausiusios paramos sumos už 6,13 ha ir sumos už 6,80 ha yra 2 303,60 Lt (2 087,01 Lt paramos suma ir 216,59 Lt pridėtinės vertės mokestis), kuris artimiausiu metu pareiškėjui bus išmokėtas (b. l. 76).

Bylos duomenimis nustatyta, kad VAGK, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-429 patvirtintų Taisyklių 50.3 punkto nuostatomis, nustatančiomis sankcijų taikymą į ateitį, todėl skundą atmetė kaip nepagrįstą. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime Nr. I-2665-624/2012 konstatuota, kad parama pareiškėjui už 2011 metus turėjo būti apskaičiuota pagal faktinį įveisto miško plotą – 6,80 ha, šioje dalyje teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi paliktas galioti. Taip pat jame nustatyta, kad NMA prie ŽŪM neturėjo pagrindo mažinti paramą vadovaujantis 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros rezultatais (nustatytas faktinis įveisto miško plotas – 6,13 ha), kadangi patikra atlikta iki Taisyklių (2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 3D-694 redakcija) 50.2 punkto įsigaliojimo. Taikant Taisyklių 50.2 punktą, galima vadovautis atliktų patikrų, galiojant 2009 m. rugsėjo 27 d. redakcijos Taisyklėms, rezultatais, t. y. 2010 m. spalio 7 d. atliktos patikros duomenimis, kurios metu faktinis įveistas miško plotas nustatytas – 6,80 ha.

Atsižvelgiant į išdėstytą, VAGK ginčijamame sprendime nepagrįstai padarė išvadą, jog NMA prie ŽŪM, apskaičiuodama pareiškėjui paramos sumą už 2013 metus pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. paramos sutartį, pagrįstai vadovavosi 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros rezultatais, kurios metu nustatytas 6,13 ha priimtinas (faktinis) įveisto miško plotas, todėl už 2013 metus apskaičiavo 1 930,95 Lt (315 Lt x 6,13 ha).

Pažymėtina, kad pareiškėjas 2015 m. sausio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose teigia, jog sutinka su nustatytu faktiniu įveisto miško plotu – 6,80 ha ir prašo juo vadovautis (b. l. 93–94), o apeliaciniame skunde pažymėjo, kad nurodytas plotas, kuriuo prašė vadovautis apskaičiuojant paramos sumą – 6,90 ha – spausdinimo klaida (b. l. 91–93).

Taigi, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. NMA prie ŽŪM pervertinus kasmetinį prašymą už 2013 metus ir apskaičiavus mokėtiną išmoką, apskaičiuotą pagal faktinį apželdintą miško plotą – 6,80 ha, su kuriuo sutiko ir apskaičiuojant išmoką prašė vadovautis pareiškėjas, iš esmės nereikšmingi tapo pareiškėjo skundo argumentai dėl jam apskaičiuotos paramos sumos pagal 2009 m. sausio 26–27 d. patikros ataskaitoje užfiksuotą faktinį mišku apželdintą plotą – 6,13 ha. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su pareiškėjui apskaičiuota paramos suma 2008 metais, taip pat įpareigojimu kompetentingos institucijos atlikti 2009 m. sausio 27 d. patikros vietoje ataskaitos ekspertizę nevertinami, kadangi šie reikalavimai nebuvo ginčo VAGK ir administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams konstatuoja, kad teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, aiškino bei taikė materialines teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti 854,70 Lt (247,53 Eur) laikotarpiu 2009–2012 metais patirtus nuostolius, kuriuos sudaro: pašto išlaidos ir dokumentų kopijavimas – 45,22 Lt, žyminis mokestis – 150 Lt, kelionės išlaidos į teismą – 60 Lt, iš viso 2009 metais – 255,22 Lt; pašto ir kitos išlaidos – 131,08 Lt, kelionės išlaidos į VAGK posėdį – 44 Lt, žyminis mokestis – 300 Lt, iš viso 2010 metais – 381,08 Lt; susirašinėjimas – 28,40 Lt, kelionės išlaidos į teismus – 46 Lt, iš viso 2011 metais – 74,40 Lt; kelionės išlaidos – 90 Lt, pašto išlaidos – 54 Lt, iš viso 2012 metais – 144 Lt. Nors pareiškėjas prašomą priteisti sumą įvardija nuostoliais, tačiau akivaizdu, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas laikotarpiu 2009–2012 metais, t. y. prašo priteisti išlaidas, patirtas ne šioje administracinėje byloje.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis).

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmą. Taigi, pareiškėjas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (su patirtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu) galėjo per ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti kitose administracinėse bylose, dėl kurių nagrinėjimo jas patyrė. Bylinėjimosi išlaidos, galimai patirtos 2009–2012 metais kitose administracinėse bylose, šioje byloje negali būti priteisiamos.

Pareiškėjas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų šioje administracinėje byloje.

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, prašymai dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, o prašymai dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, spręstini pirmosios instancijos teisme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2390/2011 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė