2f080996-72ca-4782-9301-d73aefac0f92 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-682-798/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00298-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Profilena“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Profilena“ ieÅ¡kinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Profilena“ ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 372 511,87 Eur (1 286 209,00 Lt) nuostolių, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 160 009,24 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2014 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 4 648,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; nutraukė bylos dalį dėl nuostolių, turėtų 2009 m. sausio 01 d.– 2009 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu, atlyginimo; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 317,63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimÄ pakeitė – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 133 950,58 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistus 133 950,58 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013 m. gegužės 5 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 3 891,51 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidas; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 798,65 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidas; sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo paliko nepakeistÄ ; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 312,68 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės UAB „Profilena“ reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos nuostolių atlyginimÄ 2010 m. sausio 01 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu tenkintas iÅ¡ dalies, panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

3. IeÅ¡kovė UAB „Profilena“ patikslintame ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 266 759,23 Eur nuostolių atlyginimÄ už naudojimÄ si ieÅ¡kovei priklausančiais lietaus nuotekų tinklais 2010 m. sausio 01 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu, 5 proc. dydžio procesines metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, jog nuo 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nutraukta ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta 2005 m. liepos 1 d. sutartis dėl lietaus nuotekų Å¡alinimo (toliau – ir lietaus nuotekų Å¡alinimo sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo teikiamos lietaus nuotekų Å¡alinimo paslaugos, eksploatuojant UAB „Profilena“ priklausančius lietaus kanalizacijos tinklus (toliau – ir tinklus) Plungės miesto ir kaimo teritorijose.

Atsakovė atsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas 2005 m. liepos 1 d. –2008 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu, tačiau po lietaus nuotekų šalinimo sutarties nutraukimo (2009 m. sausio l d.) atsakovė nesiėmė jokių veiksmų dėl vandens nuo melioruojamų teritorijų nuvedimo ne į ieškovei priklausančius tinklus. Dėl to po lietaus nuotekų šalinimo sutarties nutraukimo į ieškovei priklausančius tinklus ir toliau nuleidžiamos nuotekos nuo Plungės miesto bei Plungės rajono Kaušėnų bei Maceinų kaimų teritorijų, t. y. nuotekos iš minėtų teritorijų įteka į melioracijos griovį, iš kurio patenka į ieškovei priklausančius tinklus.

Kadangi atsakovė ieÅ¡kovės tinklais faktiÅ¡kai naudojasi iki Å¡iol, ieÅ¡kovė reikalauja atlyginti nuostolius, kurių pagrįstumÄ bei dydį grindžia Aleksandro Stulginskio universiteto atliktu Melioracijos grioviu atitekančio lietaus nuotekų poveikio UAB „Profilena“ priklausantiems požeminiams lietaus kanalizacijos tinklams Plungės mieste tyrimais, UAB korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ir UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaita. IeÅ¡kovės patiriamos sÄ naudos (nuostoliai) yra susijusios su tinklų inžinierine priežiÅ«ra. 2010 m. sausio 1 d.

– 2013 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu ieÅ¡kovė turėjo iÅ¡ viso 266 759,23 Eur sÄ naudų.

4. Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti bei skirti ieÅ¡kovei 5 792,00 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę Å¡ios sumos skiriant atsakovei. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016 iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ dėl tų pačių Å¡alių ir to paties dalyko, tik dėl kito laikotarpio. Nei ieÅ¡kovei, nei atsakovei nekyla pareiga melioracijos grioviu nuo Kaušėnų ir Maceinų kaimų (neurbanizuotų) teritorijų atitekantį vandenį valyti ar už tokio vandens iÅ¡leidimÄ Ä¯ vandens telkinius (Å¡iuo atveju Babrungo upelį) mokėti mokesčius už aplinkos terÅ¡imÄ .

Aplinkybė, jog į ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius lietaus nuotekų tinklus patenka vanduo iÅ¡ melioruotų teritorijų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovė teikia nuotekų valymo paslaugas. IeÅ¡kovė naujų duomenų dėl nuostolių pagrįstumo ir dydžio nepateikė. IeÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovės atlyginti visas bendrovės veiklos sÄ naudas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei UAB „Profilena“ iÅ¡ atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 17 816,19 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 17 930,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 4 862,88 Eur permokėto žyminio mokesčio dalį; priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 25,33 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl Å¡alių teisinio santykio kvalifikavimo bei nuotekų sÄ vokos aiÅ¡kinimo 6. Kasacinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-495-313/2016, kuria nutarta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ naujo, konstatuota, jog iÅ¡vados dėl Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimo teisingumas priklauso nuo to, ar į ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius tinklus iÅ¡ ginčo teritorijos melioracijos įrenginiais patenkantis vanduo pripažintinas nuotekomis.

7. Teismas nustatė, jog Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau - GVTNTÄ®), redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., 2 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta, kad nuotekos – buityje, Å«kio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, pavirÅ¡inis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra, iÅ¡leidžia į gamtinę aplinkÄ arba į kitiems asmenims priklausančiÄ nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ .

Nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra – nuotekoms tvarkyti skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vamzdynai, Å¡uliniai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai ir kiti objektai) (GVTNTÄ® 2 straipsnio 8 dalis). GVTNTÄ® 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuotekų sÄ voka leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad perteklinis (kritulių, pavirÅ¡inis, drenažinis ar pan.) vanduo laikytinas nuotekomis, kai naudojant nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ vanduo iÅ¡leidžiamas į gamtinę aplinkÄ arba į kitiems asmenims priklausančiÄ nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ .

GVTNTÄ® įtvirtintas nuotekų apibrėžimas neatskleidžia skirtingų nuotekų rÅ«Å¡ių, kurių sÄ vokos pateiktos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente: buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro namų Å«kyje naudojant vandenį (pvz., skalbimo, indų plovimo, maisto gaminimo, prausimosi, tualetų nuotekos ir pan.). Prie buitinių nuotekų priskiriamos ir nuotekos, susidarančios naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams, jeigu jos surenkamos ir iÅ¡leidžiamos atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų (5.3 papunktis); gamybinės nuotekos – dėl gamybos ar kitos komercinės veiklos (vieÅ¡ojo maitinimo, skalbimo, valymo paslaugų teikimo, viešųjų tualetų, prekybos centrų ar pan.) susidarančios nuotekos (5.5 papunktis); komunalinės nuotekos – aglomeracijoje nuotakynu surenkamos miÅ¡riosios (buitinės, pavirÅ¡inės ir (arba) gamybinės nuotekos, infiltracinis vanduo ir pan.) nuotekos (5.8 papunktis).

Nuotekų tvarkymo reglamento 3 punkte įtvirtinta, kad Å¡is reglamentas netaikomas atskirai renkamoms ir tvarkomoms pavirÅ¡inėms nuotekoms, jeigu kitais teisės aktais nenustatyta kitaip. Teismo vertinimu, aptartos skirtingų rÅ«Å¡ių nuotekų sÄ vokos leidžia teigti, kad buitinės, komunalinės ir gamybinės nuotekos yra atskiriamos nuo pavirÅ¡inių nuotekų ir Å¡ioms nuotekoms tvarkyti nustatyti skirtingi reikalavimai.

8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Reglamentas), redakcija, galiojusi nuo 2007 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. sausio 25 d., 4 punkte įtvirtinta, kad pavirÅ¡inės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos pavirÅ¡iaus (iÅ¡skyrus žemės Å«kio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir paÅ¡alinti į aplinkÄ arba iÅ¡leisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje urbanizuota teritorija apibrėžiama kaip pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011 iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ tarp tų pačių Å¡alių ir dėl to paties dalyko, tik kitu laikotarpiu – dėl žalos atlyginimo už melioracijos grioviu atitekančio vandens įtekėjimÄ Ä¯ ieÅ¡kovei priklausančius lietaus kanalizacijos tinklus. Å ioje byloje teismas nurodė, kad urbanizuota teritorija – tai kompaktiÅ¡kai užstatyta gyvenamoji teritorija su miestui bÅ«dinga infrastruktÅ«ra; kad poreikį reglamentuoti pavirÅ¡inių nuotekų surinkimÄ nuo urbanizuotos teritorijos lemia jos ypatumai: užstatymo kompaktiÅ¡kumas, miesto infrastruktÅ«ra, intensyvus naudojimas.

Å ie ypatumai lemia kritulių ir kitokio pavirÅ¡inio vandens susikaupimÄ teritorijos pavirÅ¡iuje bei padidintÄ tarÅ¡Ä . Dėl to kyla bÅ«tinybė paÅ¡alinti ant urbanizuotos teritorijos pavirÅ¡iaus patenkančius kritulius ir kitokį vandenį bei jį iÅ¡valyti, siekiant apsaugoti aplinkÄ nuo tarÅ¡os ir užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugÄ . Taigi Reglamento nuostatos taikomos tik urbanizuotoms teritorijoms dėl jų specifikos ir netaikomos melioruotoms teritorijoms, kol jos nėra urbanizuotos.

10. Byloje nustatyta, jog į melioracijos griovį Maceinų kaime patenka naftos gaudyklėmis iÅ¡valytas lietaus vanduo nuo 9 ha ploto „VičiÅ«nų“ įmonių grupei priklausančioje teritorijos kietųjų pavirÅ¡ių. Byloje nenustatyta (nepateikti įrodymai), kad į melioracijos griovį patenka neiÅ¡valytas vanduo. 157,50 ha ploto Plungės rajono Kaušėnų ir Maceinų kaimų teritorija yra paÅ¡alinta iÅ¡ abonentų sÄ raÅ¡o, iÅ¡ kurių surenkamos nuotekos.

11. Ä®vertinęs tai, kad „VičiÅ«nų“ įmonių grupei priklausanti teritorija sudaro tik 5,7 procentus nuo visos teritorijos, teismas konstatavo, jog melioracijos įrenginiais tekantis vanduo (taip pat melioracijos grioviu tekantis iÅ¡valytas vanduo) neatitinka GVTNTÄ® 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuotekų sÄ vokos, kadangi nebuvo surenkamas vamzdynais ar Å¡uliniais, t. y. naudojant nuotekų infrastruktÅ«rÄ , o patekdavo į melioracijos įrenginius (pvz., melioracijos griovį), kurie pagal GVTNTÄ® 2 straipsnio 8 dalį nelaikytini nuotekų infrastruktÅ«ra.

Todėl teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad ji tvarko lietaus nuotekas. Byloje nekeliamas melioracijos grioviais tekančio vandens priskyrimo prie buitinių, gamybinių ar komunalinių nuotekų klausimas, o į melioracijos įrenginius nuo ginčo teritorijos patenkantį kritulių vandenį priskirti prie paviršinių nuotekų nėra pagrindo. Byloje teismų nenustatyta, kad ginčo teritorijos statusas pasikeitė ir ši teritorija atitinka urbanizuotai teritorijai keliamus reikalavimus, todėl teismas sprendė, jog ginčo teritorija nepriskirtina prie urbanizuotos teritorijos, o kritulių vanduo, įtekantis į melioracijos įrenginius neurbanizuotoje teritorijoje, kurioje nėra nuotekų tvarkymo sistemos ir nuotekų infrastruktūros, nelaikytinas nuotekomis.

Taigi nei GVTNTÄ® įtvirtinta nuotekų sÄ voka, nei įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose apibrėžtos skirtingų nuotekų rÅ«Å¡ių sÄ vokos, nei teritorija, kurioje į melioracijos griovius patenka kritulių vanduo, nesudaro pagrindo melioracijos įrenginiais tekantį vandenį pripažinti nuotekomis.

12. Teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu bei atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys teismui naujų aplinkybių ar įrodymų, paneigiančių kasacinio teismo iÅ¡vadas, nepateikė, padarė iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ ginčo teritorijos į atsakovės įrenginius patenkantis vanduo negali bÅ«ti priskiriamas nuotekomis GVTNTÄ® kontekste, jog Å¡alis siejo deliktiniai žalos atlyginimo teisiniai santykiai (CPK 178 straipsnis, 362 straipsnio 2 dalis). Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo 13.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei apie teisės pažeidimÄ tapo žinoma dar 2009 m., kai ji su ieÅ¡kiniu tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreipėsi dėl žalos atlyginimo, dėl to nepriklausomai nuo to, kad, ieÅ¡kovės teigimu, žala jai buvo daroma visu laikotarpiu, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju senaties termino eiga skaičiuotina nuo ieÅ¡kovės sužinojimo apie jos teisės pažeidimÄ momento. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas (CPK 178, 185 straipsniai).

Tai, kad ieÅ¡kovė rinko įrodymus žalos dydžiui pagrįsti, negali bÅ«ti pagrindas praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti. IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl nuostolių priteisimo už naudojimÄ si ieÅ¡kovei priklausančiais tinklais 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 1 d. metų laikotarpiu pateikė 2014 m. gruodžio 1 d.

14. Teismas, nustatęs, kad senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių ir nėra pagrindo jį atnaujinti, atmetė ieÅ¡kinio reikalavimo dalį dėl nuostolių atlyginimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl nuostolių atlyginimo už melioracijos įrenginiais tekančio vandens paÅ¡alinimÄ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiais lietaus nuotekų tinklais dydžio 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011 nurodyta, kad melioruotų teritorijų vandenį atsakovė nukreipia į ieÅ¡kovei priklausančius įrenginius, t. y. naudojasi ieÅ¡kovės nuosavybe, sutiko su apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos.

GrÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė privalo pateikti tokį žalos (nuostolių) apskaičiavimÄ , kuris atitiktų teisės normų reikalavimus ir bÅ«tų realus, o ne tikėtinÄ ir sudarantį pagrindÄ nepagrįstai praturtėti atsakovės sÄ skaita. Taigi tarp Å¡alių susiklostęs teisinių santykių pobÅ«dis kvalifikuotas nurodytoje byloje Nr. 3K-3-445/2011. Byloje esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybėms sÄ lygoms, yra pagrindas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisti nuostolių atlyginimÄ 2011 m. gruodžio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu.

16. IeÅ¡kovė už naudojimÄ si jai priklausančiais lietaus nuotekų tinklais prašė teismo priteisti nuostolių atlyginimÄ , kurį prilygino nurodytu laikotarpiu patirtų veiklos sÄ naudų daliai. Kasacinės instancijos teismas civilinėje byloje 3K-3-495-313/2016 konstatavo, kad melioracijos įrenginiais į ieÅ¡kovei priklausančius lietaus nuotekų tinklus įtekantis vanduo nelemia ieÅ¡kovės veiklos sÄ naudų ir jų atlyginimo, kadangi ieÅ¡kovė nevykdo atsakovės funkcijos. IeÅ¡kovė patirtų nuostolių 266 759,23 Eur dydį įrodinėjo:

i) Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų atliktais Melioracijos grioviu atitekančio lietaus nuotekų poveikio ieÅ¡kovui priklausantiems lietaus nuotekų tinklams Plungės mieste tyrimais, ii) byloje pateiktais ieÅ¡kovės sÄ naudų skaičiavimais ir iii) UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaita. Teismas siÅ«lė, bet ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie faktiÅ¡kai byloje patirtas iÅ¡laidas (sÄ naudas), susijusias su ieÅ¡kovei priklausančių vandens nuotekų tinklų priežiÅ«ra, investicijomis į tinklus ir t. t.

Finansų ekspertizės ir papildomos ekspertizės nustatyta, kad melioracijos grioviu Gr.1 atitekančio vandens pratekėjimo kolektoriumi LK1 iÅ¡laidos (finansinė žala) galėtų siekti iÅ¡ viso 8 551,77 Eur per metus. IeÅ¡kovė su teismo eksperto pateiktais apskaičiavimais nesutiko, tačiau nuo pat bylos grÄ Å¾inimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo dienos įrodymų apie patirtus nuostolius nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų apie faktiÅ¡kai patirtas sÄ naudas, susijusias su ginčo kolektoriaus LK1 priežiÅ«ra.

Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti teismo eksperto pateiktu skaičiavimu dėl išlaidų dydžio. Teismo vertinimu, eksperto nustatytas nuostolių dydis yra objektyvus, pagrįstas pateiktais skaičiavimais, o ne ieškovės veikloje patiriamų nuostolių dydžiu.

17. Dėl ieškovės argumentų, susijusių su galimu teismo eksperto šališkumu teismas papildomai nepasisakė, nes argumentai pateikti teismo nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo ekspertui pareikšto nušalinimo. Nors ieškovė nesutiko su paskirtos teismo finansų ekspertizės rezultatais dėl galimo teismo eksperto šališkumo, dėl eksperto skaičiavimų, duomenų objektyvumo (teismo ekspertizės akte panaudoti eksperto tiesiogiai iš AB „Plungės vandenys“ gauti duomenys), tačiau, teismo vertinimu, tai yra subjektyvi ieškovės nuomonė, kuri nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Teismo ekspertizės metu gautų duomenų kvestionavimas, teismo vertinimu, yra susijęs su tuo, kad finansų ekspertizės metu gautas rezultatas neatitinka ieškovės prašomos priteisti sumos.

18. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti nuostolių 266 759,23 Eur dydis virÅ¡ija visų ieÅ¡kovei priklausančių lietaus nuotekų tinklų vertę, kuriÄ nustatė UAB korporacijos „Matininkai“ pateiktoje nekilnojamojo turto ataskaitoje, t. y. 66 322,98 Eur (229 000,00 Lt) arba 231 696,01 Eur (800 000,00 Lt); kolektoriaus LK1 vertė yra 36 103,74 Eur (124 659,00 Lt) arba 126 442,59 Eur (436 581,00 Lt), o fizinis nusidėvėjimas 91,11 proc. arba 68,85 proc., priklausomai nuo to kiek tarnaus inžineriniai tinklai.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad priteisus ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ sumÄ , ji nepagrįstai praturtėtų atsakovės sÄ skaita. Tokios pat nuomonės laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-346-157/2017, kurioje nurodyta, kad sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovės reikalavimų dėl nuostolių, patirtų atsakovei neatlygintinai naudojantis jai priklausančiais lietaus kanalizacijos tinklais, atlyginimo nepagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieÅ¡kovės pateiktais skaičiavimais, pagal kuriuos minimų nuostolių faktas bei jų dydis nustatytas pagal ginčo laikotarpiu patirtas veiklos sÄ naudas.

Be to, pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaitÄ apie faktinius pastebėjimus nustatyta, kad ieÅ¡kovės veikla 2010–2013 metais buvo susijusi ne tik su lietaus nuotekomis, bet ir kadastrinių matavimų rengimu bei patalpų nuoma. Pagal ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, už inžinerinių pavirÅ¡ių nuotakyno priežiÅ«rÄ ir kontrolę nuo 2008 m. birželio 17 d. yra paskirtas vienas asmuo – inžinierius.

19. Teismas sprendė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 17 816,19 Eur (2011 m. gruodžio mėnesį – 712,65 Eur (8 551,77 /12 = 712,65 Eur), 2012 m. – 8 551,77 Eur, 2013 m. – 8 551,77 Eur nuostolių už atsakovės naudojimÄ si ieÅ¡kovei priklausančiais nuotekų tinklais nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis); kitos ieÅ¡kinio dalies netenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 20. Atsižvelgęs į tenkintus ieškinio reikalavimus (7 proc.), teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 585,73 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 18 516,48 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atlikęs priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus, teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 17 930,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybė turėjo 5,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinės instancijos teisme ir 22,00 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme, iš viso 27,24 Eur.

Teismas priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 25,33 Eur, o iÅ¡ atsakovės 1,91 Eur nepriteisė (CPK 96 straipsnio 6 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 21. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Profilena“ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį, kuria atmestas UAB „Profilena“ ieÅ¡kinys panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovės UAB „Profilena“ ieÅ¡kinį bei priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus: 21.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog iÅ¡ ginčo teritorijos į apeliantės įrenginius patenkantis vanduo negali bÅ«ti priskiriamas nuotekoms GVTNTÄ® kontekste. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė tinkamai neįvertinęs aktualių bylos duomenų. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias CPK normas, kadangi formaliai ir pažodžiui atkartojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016 pateiktÄ nuotekų sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , neatsižvelgdamas į UAB „Profilena“ pateiktus įrodymus ir bylos aplinkybes, nustatytas po 2016 m.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016 teismas nepasisakė dėl ekspertinėje iÅ¡vadoje nustatyto fakto, jog vienas didžiausių teritorijoje pavirÅ¡inių nuotekų Å¡altinių yra „VičiÅ«nų“ įmonių grupė ir jos iÅ¡leidžiamos pavirÅ¡inės nuotekos nuo urbanizuotos teritorijos bÅ«tent ir patenka į apeliantės valdomus lietaus nuotekų tinklus. Pakartotinai nagrinėjant bylÄ , apeliantė surinko ir pateikė teismui įrodymus, kurie iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja minėtai kasacinio teismo priimtai nutarčiai: 21.1.1.

Pirma, prof. dr. M. R. 2018 m. rugsėjo 6 d. ekspertinio vertinimo duomenimis, skystis, kuris teka melioracijos grioviu yra paviršinis vanduo. Paviršinis vanduo susideda iš lietaus vandens, infiltracinio ir gruntinio vandens. Galima surasti ir daugiau specifinių terminų, tačiau teisingas terminas – paviršinis vanduo. Nuotėkio baseine yra viena pramoninė teritorija, kurioje susidaro paviršinės nuotekos. Tai pilnai urbanizuota pramoninė teritorija – kuri turi privačius savininkus („Vičiūnų“ įmonių grupė ir kitos įmonės).

Pramonės įmonė iÅ¡leidžia pavirÅ¡ines nuotekas į griovį, o už 190 m griovys patenka į pavirÅ¡inių nuotekų tinklÄ . TarÅ¡os mokesčius už pavirÅ¡ines nuotekas iÅ¡tekančias į Babrungo upę iÅ¡leistuvu sumoka UAB „Profilena“, tačiau nuotekos yra surenkamos ir atiteka iÅ¡ „VičiÅ«nų“ įmonių grupės (bei galimai kitų įmonių). Tokiu bÅ«du pažeidžiamas įstatymuose įtvirtintas „teršėjas moka“ principas. Pramonės įmonės pavirÅ¡inės nuotekos 190 m ilgio griovio intarpe negali iÅ¡sivalyti, nes tam nėra jokių objektyvių sÄ lygų. 21.1.2.

Antra, aplinkybės, jog į apeliantei priklausančius lietaus nuotekų tinklus patenka būtent paviršinės nuotekos yra konstatuotos eksperto A. K. 2019 m. sausio 4 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. finansų ekspertizės išvadose. Šie įrodymai patvirtina, kad į apeliantei priklausančius lietaus nuotekų tinklus patenka būtent paviršinės nuotekos, o vienas didžiausių šių paviršinių nuotekų šaltinių, patenkančių į tinklus, yra „Vičiūnų“ grupės įmonė, kurios valdoma teritorija yra priskiriama urbanizuotai teritorijai. 21.2.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisnius santykius. Net ir darant prielaidÄ , kad apeliantės teikiamos paslaugos yra ne lietaus nuotekų tvarkymo paslaugos, tai nekeičia fakto, kad pagal 2005 m. liepos 1 d. nuotekų tvarkymo sutartį ir toliau teikia paslaugas atsakovei. Vandens (ar kitaip įvardijamo skysčio), kuris patenka iÅ¡ atsakovės valdomos melioracijos sistemos į apeliantės lietaus kanalizacijos tinklus, statusas niekaip nekeičia Å¡alių tarpusavio sutartinių santykių kvalifikavimo, nes apeliantė teikia atsakovei paslaugas, už kurias atsakovė turi pareigÄ atsiskaityti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

PrieÅ¡ingu atveju, konstatavus, kad UAB „Profilena“ neteikia lietaus nuotekų tvarkymo paslaugų atsakovei, pažeidžiama ne tik 2005 m. liepos 1 d. nuotekų tvarkymo sutarties esmė, tačiau ir apeliantės, kaip privataus juridinio asmens, veiklos tikslai. Apeliantė neteikia atsakovei paslaugų neatlygintinai. 21.3. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ po jos grÄ Å¾inimo pakartotiniam nagrinėjimui, nes nenagrinėjo visų byloje pateiktų įrodymų, o vadovavosi iÅ¡imtinai kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais bei atsakovės pateiktais įrodymais, taip sudarydamas prielaidas ne tik neteisėto sprendimo priėmimui, tačiau kartu ir iÅ¡reikÅ¡damas Å¡aliÅ¡kumÄ atsakovei.

Skundžiamo sprendimo 28 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad po 2016 m. gruodžio 2 d. pateiktų apeliantės įrodymų teismas ne tik nevertino, bet ir nurodė, kad UAB „Profilena“ jokių naujų įrodymų iÅ¡ viso nepateikė. 21.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Profilena“ nepateikė įrodymų apie faktiÅ¡kai patirtus nuostolius. UAB „Profilena“ pateikė 2017 m. vasario 20 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame suformulavo realiai patirtų nuostolių apskaičiavimus, remiantis Aleksandro Stulginskio universiteto atliktu moksliniu tyrimu, t. y. melioracijos grioviu atitekantis drenažinis ir pavirÅ¡inis vanduo sudaro didžiÄ jÄ dalį (87,9 proc.) kolektoriumi patenkančio vandens kiekio, darančio atitinkamai proporcingÄ Ä¯takÄ lietaus nuotekų kolektoriaus nusidėvėjimui. 21.5.

Apeliantė 2019 m. spalio 3 d. praÅ¡ymu bandė iÅ¡vengti galimo teisėjo Å¡aliÅ¡kumo (teisėjas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl bylos iÅ¡sprendimo), nes 2019 m. rugpjūčio 19 d. teismo nutartimi buvo atsisakyta įtraukti į bylÄ iÅ¡vadÄ duodančiÄ institucijÄ Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybÄ . Teismas nevertino ekspertinio vertinimo ir eksperto nustatytų faktinių aplinkybių, o atkartojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje nurodytus argumentus. 21.6.

Teismas netinkamai vertino ieÅ¡kinio senaties terminÄ , dėl to nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimų dalį dėl nuostolių priteisimo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 1 d. metų laikotarpiu. Konstatavęs, kad UAB „Profilena“ apie savo pažeistas teises sužinojo 2009 m., teismas neatsižvelgė į tai, jog:

i) atsakovės padarytas pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio ir tęsiasi iki Å¡iol, ii) 2005 m. liepos 1 d. lietaus nuotekų tvarkymo sutarties pagrindu atsakovei buvo teikiamos lietaus nuotekų tvarkymo paslaugos, eksploatuojant apeliantės lietaus kanalizacijos tinklus Plungės miesto teritorijoje ir už naudojimÄ si UAB „Profilena“ turtu ir teikiamomis paslaugomis 2005 m. liepos 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu tinkamai atsiskaitė (sumokėjo sutartyje nustatytÄ kainÄ ), iii) po nuotekų tvarkymo sutarties nutraukimo (2008 m. gruodžio 31 d.) atsakovė be jokio teisinio pagrindo toliau naudojosi apeliantės tinklais, t. y.

į tinklus nukreipė Plungės miesto teritorijoje surenkamas lietaus nuotėkas. Nuo 2009 m. sausio 1 d. atsakovei nevykdant pareigos nutraukti nuotekų nukreipimÄ Ä¯ apeliantės tinklus, vertinama, jog UAB „Profilena“ teisių pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio (vyksta kiekvienÄ dienÄ ). Esant tęstiniam apeliantės teisių pažeidimui, ieÅ¡kinio senaties terminas netaikytinas, todėl nustatydamas momentÄ , nuo kurio skaičiuotinas UAB „Profilena“ priteistinas nuostolių dydis, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, įtvirtinančia, jog žala priteistina už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismÄ dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2014).

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimÄ , atitinkamai nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio dalį dėl nuostolių atlyginimo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 1 d. metų laikotarpiu. 21.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė naudojasi tik kolektoriumi LK1, o UAB „Profilena“ reikalauja nuostolių už visus kolektorius. Kolektorius yra kompleksinis įrenginys, kurio priežiÅ«ra (sÄ naudos) yra brangus, kompleksiÅ¡kas ir nuolatinis procesas.

Apeliantė patyrė 266 759,23 Eur dydžio sÄ naudas, susijusias su inžinierinių tinklų, į kuriuos atiteka pavirÅ¡inės nuotekos, priežiÅ«ra. 21.8. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ekspertas buvo neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas:

1) pateikdamas 2017 m. rugsėjo 21 d. sutikimÄ atlikti teismo ekspertizę, ekspertas nutylėjo reikÅ¡mingÄ aplinkybę – nuo 2017 m. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. buvo netiesiogiai finansiÅ¡kai priklausomas nuo atsakovės; nuo atsiskaitymo galėjo priklausyti ir iÅ¡vadų turinys;

2) ekspertas dalyvavo tiesiogiai atsakovės kontroliuojamos UAB „Plungės vandenys“ užsakytame darbe, susijusiame su nuotekų valykla (Å¡iÄ aplinkybę ekspertas patvirtino 2019 m. gegužės 24 d.) dėl pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo. Eksperto pateikti duomenys yra neteisingi, t. y. neatitinka duomenų, kuriuos UAB „Plungės vandenys“ teikė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybai (buvusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija), o ekspertas paaiÅ¡kino, jog duomenis gavo iÅ¡ UAB „Plungės vandenys“.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir apeliantės elektroninio susiraÅ¡inėjimo metu buvo gautas tarnybos atsakymas, jog tuo metu UAB „Plungės vandenys“ pateikto praÅ¡ymo pagrindu buvo derinama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo kaina ir derinimo metu jokių UAB „Plungės vandenys“ patirtų sÄ naudų vieÅ¡ai neskelbė. Ekspertas bendradarbiavo tik su viena iÅ¡ ginčo Å¡alių, nes asmeniÅ¡kai kreipėsi į UAB „Plungės vandenys“ su 2018 m. lapkričio 19 d. praÅ¡ymu dėl informacijos pateikimo.

Tokiu bÅ«du pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 23 straipsnio 1 dalį (savarankiÅ¡kai rinko medžiagÄ , reikalingÄ ekspertizei, kuriÄ galėjo gauti tik per teismÄ arba jo įpareigotus asmenis).

22. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Plungės rajono savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus: 22.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad melioracijos grioviu nuo ginčo teritorijos atitekantis vanduo neatitinka „pavirÅ¡inių nuotekų“ sÄ vokos, todėl pagrįstai atmetė teiginius esÄ UAB „Profilena“ teikia atsakovei lietaus nuotekų tvarkymo paslaugas.

Teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios ginčui reikÅ¡mingas sÄ vokas, tokias kaip „nuotekos“, „pavirÅ¡inės nuotekos“, „urbanizuota teritorija“ ir kt., iÅ¡liko nepakitusios nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinės instancijos teismo pateiktais ginčui reikÅ¡mingų sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimais. 22.2. Apeliantės į bylÄ pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad į kolektorių LK1 melioracijos grioviu atiteka pavirÅ¡inės nuotekos.

Taip pat apeliantė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, jog moka tarÅ¡os mokesčius už melioracijos grioviu atitekantį į Babrungo upę kolektoriumi nutekantį vandenį. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, UAB „Profilena“ savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės trimis faktinėmis aplinkybėmis: 22.2.1. Pirma, Maceinų kaime, melioracijos sistemos nuotėkio baseine, yra įsikÅ«rusi pramonės įmonė, priklausanti „VičiÅ«nų“ įmonių grupei. Tačiau į apeliantės valdomÄ melioracijos griovį Nr. 1 melioracijos sistemos įrenginiais (drenažais, rinktuvais ir t.t.) atiteka perteklinis vanduo nuo 157,5 ha ploto melioruotos Maceinų ir Kaušėnų teritorijos.

„Vičiūnų“ įmonių grupei priklausanti gamyklos teritorija ginčo laikotarpiu sudarė tik 9 ha (žr. 2019 m. sausio 4 d. ekspertizės akto 2.4 dalį). Dėl to apeliantė nepagrįstai teigia, kad visas melioracijos grioviu nuo melioruotos 157,5 ha ploto teritorijos atitekantis vanduo laikytinas paviršinėmis nuotekomis. 22.2.2. Antra, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog UAB „Profilena“ nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad ginčo teritorijos – Plungės rajono Maceinų ir Kaušėnų kaimų melioruotos teritorijos – statusas pasikeitė ir ji atitinka urbanizuotai teritorijai keliamus reikalavimus.

Aplinkybė, kad šioje teritorijoje yra pastatyta „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausanti gamykla, kuri užima 5,7 procentus (9 ha) visos teritorijos, nesudaro pagrindo teigti, jog visa melioruota teritorija tapo urbanizuota ir nuo jos melioracijos įrenginiais atitekantis vanduo laikytinas paviršinėmis nuotekomis. Taigi ginčo teritorija nepriskirtina prie urbanizuotos teritorijos ir nuo šios teritorijos melioracijos įrenginiais atitekantis drenažinis ir kritulių vanduo nėra laikytinas nuotekomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011 konstatuota, kad melioracijos grioviu į UAB „Profilena“ priklausantį gelžbetoninį kolektorių patenkantis vanduo nuo melioruotų Kaušėnų ir Maceinų kaimų teritorijų nėra pavirÅ¡inės lietaus nuotekos ar kitos rÅ«Å¡ies nuotekos bei negali bÅ«ti tapatinamas su jomis. IÅ¡ VičiÅ«nų įmonių grupės teritorijos į melioracijos griovį, kaip į gamtinę aplinkÄ , yra iÅ¡leidžiamas nuo Å¡ioje teritorijoje esančių kietųjų dangų (pastatų stogų, asfaltuotų ir kitų nepralaidžių teritorijoje esančių dangų) surinktas ir iÅ¡valytas lietaus vanduo, kurio nebereikia valyti ar kaip nors kitaip tvarkyti.

Ä® bylÄ yra pateiktas vieÅ¡ai prieinamas „VičiÅ«nų“ įmonių grupės UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ tarÅ¡os integruotos prevencijos kontrolės leidimas, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, kad buitinės ir gamybinės nuotekos yra iÅ¡leidžiamos į UAB „Plungės vandenys“ valdomus kanalizacijos tinklus, o ne į melioracijos griovį. TarÅ¡os mokestį už iÅ¡valytų lietaus nuotekų iÅ¡leidimÄ Ä¯ aplinkÄ susimoka „VičiÅ«nų“ įmonių grupė, o ne apeliantė.

Prof. dr. M. R. ekspertiniame vertinime nurodyti teiginiai apie tariamai iÅ¡leidžiamas neiÅ¡valytas ir negalinčias iÅ¡sivalyti pavirÅ¡ines nuotekas bei apie UAB „Profilena“ mokamus mokesčius už „VičiÅ«nų“ įmonės grupės pavirÅ¡ines nuotekas, neatitinka tikrovės bei prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Nuo likusios neurbanizuotos Maceinų ir Kaušėnų kaimų teritorijos melioracijos grioviu atitekantis vanduo nėra laikytinas pavirÅ¡inėmis nuotekomis, kurį remiantis teisės aktų reikalavimais reikėtų valyti ir kitaip tvarkyti bei mokėti tarÅ¡os mokesčius už Å¡io vandens iÅ¡leidimÄ Ä¯ gamtinę aplinkÄ (Å¡iuo atveju į Babrungo upę).

Byloje nenustatyta, jog ginčo teritorijos statusas pasikeitė ir ji atitinka urbanizuotai teritorijai keliamus reikalavimus 22.2.3. Trečia, nustačius, kad melioracijos grioviu nuo Kaušėnų ir Maceinų kaimų teritorijų atitekantis vanduo nėra pavirÅ¡inės nuotekos, atitinkamai buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovei Å¡io vandens nereikia valyti ar kitaip tvarkyti pagal aplinkosauginius reikalavimus, taip pat ieÅ¡kovei nereikia mokėti tarÅ¡os mokesčio už Å¡io vandens iÅ¡leidimÄ Ä¯ gamtinę aplinkÄ (Babrungo upę).

Apeliantė neginčija aplinkybės, kad dėl vandens pratekėjimo jai priklausančiu vamzdžiu patiria tam tikrus nuostolius bei ieÅ¡kovė sutinka atlyginti pagrįstus UAB „Profilena“ patiriamus nuostolius dėl atsakovės naudojimosi kolektoriumi LK1. 22.3. Apeliantė neįrodė, jog realiai patyrė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio nuostolius, todėl teismas pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisiant teismo eksperto apskaičiuotÄ nuostolių sumÄ . Å i byla pirmosios instancijos teismui buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016 panaikino teismų sprendimus dėl priteistų nuostolių.

Nuostoliai buvo ir yra grindžiami Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų pateiktu tyrimu, UAB korporacijos „Matininkai“ vertinimo ataskaita ir UAB „Žemaitijos auditas“ pateikta ataskaita. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, patikslintame ieÅ¡kinyje, UAB „Profilena“ nepatikslino nuostolių sumos ir Å¡ių nuostolių pagrindimo (į bylÄ nepateikė jokių naujų, realiai patirtÄ Å¾alÄ pagrindžiančių, įrodymų). Taigi, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo grindžiamas tais pačiais minėtais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Å ie įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantė dėl melioracijos grioviu atitenkančio vandens pratekėjimo 727 m ilgio lietaus nuotekų kolektoriumi LK1 2010–2013 metų laikotarpiu realiai patyrė 266 759,23 Eur nuostolių. 22.4. Patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡oma priteisti 87,9 proc. visų UAB „Profilena“ sÄ naudų dėl vykdytos lietaus nuotekų tvarkymo veiklos. Toks reikalavimas yra nepagrįstas ir sudaro sÄ lygas nesÄ Å¾iningai praturtėti atsakovės sÄ skaita. Ä® reikalaujamÄ nuostolių sumÄ yra įtrauktas ne tik ginčo kolektoriaus (727 m), bet visų savo turimų lietaus nuotekų tinklų (ilgis 2128 m) nusidėvėjimo sÄ naudos, t. y.

į nuostolių sumÄ Ä¯trauktos praktiÅ¡kai visos apeliantės veiklos sÄ naudos, kurias ji turėjo dėl Plungės mieste surenkamų lietaus nuotekų tvarkymo veiklos (tai absoliučiai nesusiję su melioracijos grioviu atitekančiu vandeniu). IÅ¡ melioracijos griovio atitekantis vanduo nepatenka į kitus UAB „Profilena“ valdomus nuotekų kolektorius LK2-LK7. Vadinasi, apeliantė siekia prisiteisti iÅ¡ atsakovės visos savo turimos 2128 m ilgio lietaus nuotekų trasos priežiÅ«ros ir nusidėvėjimo sÄ naudas bei praktiÅ¡kai visas (beveik 90 proc.) Plungės mieste vykdomos lietaus nuotekų tvarkymo veiklos sÄ naudas. 22.5.

UAB „Žemaitijos auditas“ neatliko jokių ieÅ¡kovės patirtų veiklos sÄ naudų skaičiavimų. Auditorė pateikė tik savo pastebėjimus dėl ieÅ¡kovės parengtų ir pateiktų ataskaitų apie patirtas sÄ naudas. UAB „Profilena“ sudarytos Lietaus nuotekų Å¡alinimo paslaugų sÄ naudų lentelės duomenis UAB „Žemaitijos auditas“ naudojo savo ataskaitos 4 puslapyje ir neatliko atskirų įmonės veiklų sÄ naudų skaičiavimų, netyrė ir nevertino sÄ naudų realumo.

Be to, apeliantė į sÄ naudas kasmet įtraukia po 72 895 Lt (21 111,85 Eur) ilgalaikio turto nusidėvėjimo sÄ naudas, t. y. į savo skaičiuojamų nuostolių sumÄ Ä¯traukė 2128 m ilgio nuotekų tinklų nusidėvėjimo sÄ naudas, apskaičiuotas nuo visų 2128 m. ilgio lietaus nuotekų tinklų 800 000,00 Lt vertės, tačiau atsakovė naudojasi tik 727 m ilgio atkarpa, kurios vertė pagal UAB korporacijos „Matininkai“ vertinimÄ sudaro 432 581 Lt (125 284,11 Eur). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė neginčijo aplinkybių, kad atsakovė naudojasi tik 727 m ilgio ir 1500 mm diametro kolektoriumi LK1 ir melioracijos grioviu atitekantis vanduo patenka tik į kolektorių LK1, kuriuo nuteka į Babrungo upę.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų tyrimas, taip pat teismo ekspertizės duomenys. Byloje nėra įrodymų, kad vanduo nuo melioruotų teritorijų teka ir kitais ieÅ¡kovei priklausančiais kolektoriais ir / ar daro jiems poveikį. 22.6. Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų tyrimas neįrodo jokių apeliantės realiai patirtų nuostolių dydžio. Å iame tyrime buvo įvertinta ginčo kolektoriaus bÅ«klė ir kokiÄ procentinę dalį Å¡iuo kolektoriumi pratekančio vandens sudaro melioracijos grioviu atitekantis vanduo.

Å iame tyrime mokslininkai vertino tik ieÅ¡kovės užduotyje pateiktus duomenis esÄ nuo Plungės miesto teritorijos į ginčo kolektorių patenka tik 80 840 kub. m. lietaus nuotekų kiekis, nurodytas UAB „Profilena“ sutartyje su Plungės rajono savivaldybės administracija. Apeliantė į bylÄ yra pateikusi duomenis, kad Plungės mieste lietaus nuotekos į 1500 mm diametro kolektorių LK1 yra surenkamos ne tik iÅ¡ atsakovės valdomos Plungės miesto teritorijos (gatvių, aikščių ir pan.), bet ir iÅ¡ privačių abonentų – juridinių ir fizinių asmenų. 22.7.

Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai (statybos konstrukcijų katedros docentai ir lektorius) bei UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaitÄ pasiraÅ¡iusi auditorė neturi kompetencijos vertinti, ar melioracijos grioviu atitekantis vanduo pagal teisės aktų reikalavimus yra laikytinas pavirÅ¡inėmis nuotekomis ir atitinkamai kokio pobÅ«džio teisiniai santykiai susiklosto tarp Å¡alių dėl Å¡io vandens patekimo į ieÅ¡kovės valdomus inžinerinius tinklus. 22.8. Teismas pagrįstai dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atmetė ieÅ¡kinio reikalavimų dalį dėl nuostolių priteisimo 2010 m. sausio 1 d.

– 2011 m. gruodžio 1 d. metų laikotarpiu. Apeliantė neginčija, kad šį reikalavimÄ pateikė 2014 m. gruodžio 1 d., taip pat neginčija aplinkybės, jog apie savo teisių pažeidimÄ , dėl kurio ieÅ¡kovė patiria nuostolius, sužinojo 2009 m. Todėl konstatuotina, kad apie 2010 m. sausio 1 d. įvykusį UAB „Profilena“ teisių pažeidimÄ apeliantė sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ . Reikalavimo atlyginti žalÄ už atsakovės naudojimÄ si kolektoriumi 2010 m. sausio 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo 2010 m. sausio 1 d. ir pasibaigė 2013 m. sausio 1 d. ir taip toliau dėl kiekvienos sekančios tęstinio pažeidimo dienos. 22.9.

Nagrinėjamoje byloje ekspertizė buvo paskirta UAB „Profilena“ praÅ¡ymu. Teismas ekspertizę pavedė atlikti ne apeliantės, o atsakovės pasiÅ«lytam ekspertui A. K.. Nepasitenkinimas, kad byloje ekspertu buvo paskirtas ne UAB „Profilena“ pasiÅ«lytas kandidatas, savaime nesudaro pagrindo abejoti eksperto objektyvumu, neÅ¡aliÅ¡kumu ir jo iÅ¡vadų bei skaičiavimų pagrįstumu. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir apeliaciniame skunde nepateikti objektyvÅ«s įrodymai ir argumentas, kurie leistų konstatuoti eksperto Å¡aliÅ¡kumÄ bei eksperto iÅ¡vadų ir pateiktų skaičiavimų nepagrįstumÄ .

Teismo ekspertizės atlikimo metu (nuo 2018 m. spalio 24 d.) jokie sutartiniai teisiniai santykiai UAB „Gabija“ ir UAB „Plungės vandenys“ nesiejo. Iki ekspertizės atlikimo UAB „Gabija“ turėjo sutartinius teisinius santykius su UAB „Plungės vandenys“, tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad teismo paskirtas ekspertas buvo finansiÅ¡kai priklausomas ar kitaip susijęs su atsakove. Plungės rajono savivaldybės administracija ir UAB „Plungės vandenys“ nepagrįstai sutapatintos bei tokiu bÅ«du siekiama suklaidinti teismÄ .

Ekspertizės metu ekspertas dėl duomenų pateikimo kreipėsi į UAB „Plungės vandenys“, o ne į atsakovę. Å io praÅ¡ymo pagrindu, UAB „Plungės vandenys“ ekspertui pateikė savo parengtus duomenis apie savo teikiamų paslaugų sÄ naudas. Ekspertas 2018 m. lapkričio 21 d. prašė UAB „Plungės vandenys“ pateikti duomenis apie iÅ¡laidas, susijusias su pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymu, kuriuos įmonė yra pateikusi Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – VKEKK).

UAB „Plungės vandenys“, atsakydama į šį praÅ¡ymÄ , ekspertui pateikė duomenis apie UAB „Plungės vandenys“ iÅ¡laidas susijusias su pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymu. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡reikalavo duomenis iÅ¡ VKEK, kurie patvirtina, jog tie patys UAB „Plungės vandenys“ ekspertui pateikti duomenys apie įmonės iÅ¡laidas, susijusias su pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymu, buvo pateikti ir VKEKK. Aplinkybė, kad ekspertizės metu iÅ¡ VKEKK gauti duomenys apie UAB „Plungės vandenys“ sÄ naudas dar buvo derinami ir vieÅ¡ai nepaskelbti, nesudaro pagrindo konstatuoti eksperto Å¡aliÅ¡kumo ir neobjektyvumo.

Ekspertizės akto iÅ¡vadų priede Nr. 1 esanti lentelė (sÄ naudos) buvo sudaryta pagal UAB „Plungės vandenys“ pateiktus duomenis (ataskaitas ir VKEKK formas). Ekspertas paaiÅ¡kino, kad UAB „Plungės vandenys“ pateiktų duomenų turinys identiÅ¡kas VKEKK pateiktiems. Taip pat ekspertas detaliai nurodė kokių ataskaitų (formų) duomenis ir dėl kokių priežasčių pasirinko naudoti atliekant iÅ¡laidų palyginimÄ (žr. eksperto paaiÅ¡kinimÄ dėl 2019 m. rugpjūčio 12 d. pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo arba Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarties 8.3 papunktį).

Taigi apeliantė nepagrįstai teigia, kad ekspertas akte pateikė neteisingus duomenis. Taip pat apeliantė nepagrįstai teigia, jog ekspertas pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo nuostatas. Teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad ekspertas turi teisę Å¡io įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka gauti produkcijos pavyzdžius ar katalogus, techninę dokumentacijÄ ir kitokiÄ teismo ekspertizėms atlikti reikalingÄ informacijÄ . Teismo ekspertizės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje veikiantys juridiniai asmenys teismo ekspertizės įstaigų (atitinkamai ir eksperto) reikalavimu privalo pateikti savo produkcijos pavyzdžius ar katalogus, techninę dokumentacijÄ ir kitokiÄ teismo ekspertizėms reikalingÄ informacijÄ .

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartyje konstatavo, jog sÄ naudų palyginimui reikalingų duomenų eksperto gavimas iÅ¡ UAB „Plungės vandenys“ neleidžia suabejoti teismo eksperto Å¡aliÅ¡kumu. Papildoma ekspertizė buvo paskirta paaiÅ¡kėjus, kad:

i) ekspertizės skaičiavimuose buvo vertinama ne tik Maceinų ir Kaušėnų kaimų teritorijos plotas bei nuo Å¡io melioruoto ploto į LK1 kolektorių atitekantis vanduo, bet ir Å¡io kolektoriaus aptarnaujamas Plungės miesto plotas; ii) kolektorius LK1 papildomai aptarnauja 18,85 ha Plungės miesto plotÄ . Atliekant pirminę ekspertizę, UAB „Plungės vandenys“ duomenys buvo panaudoti eksperto tik vienoje ekspertizės akto dalyje – atliekant UAB „Profilena“ iÅ¡laidų palyginimÄ su UAB „Plungės vandenys“.

Papildomos ekspertizės akte nurodyta, kad pirminio ekspertizės akto iÅ¡vados, kurios papildomame ekspertizės akte nėra tikslinamos pagal naujai pateiktus duomenis, iÅ¡lieka nepakitusios. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 23. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

24. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo visų byloje pateiktų įrodymų, tik formaliai pažodžiui atkartojo kasacinio teismo nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016 ir dėl to pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija nagrinėja ieÅ¡kovės apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį argumentus bei sprendžia dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Dėl vandens, įtekančio į melioracijos griovį (nuo Plungės rajono Kaušėnų ir Maceinų kaimų melioruotų teritorijų, „VičiÅ«nų” įmonių grupei priklausančios teritorijos kietųjų pavirÅ¡ių) bei patenkančio į UAB ,,Profilena“ inžinierinius (lietaus kanalizacijos) tinklus priskyrimo / nepriskirimo pavirÅ¡inėms nuotekoms GVTNTÄ® kontekste 25.

Iš VĮ Registrų centras Telšių filialo Nekilnojamojo turto objekto Kadastrinių matavimų bylos Nr. 68401/6308 nustatyta, jog UAB „Profilena“ nuosavybės teise priklauso gelžbetonio lietaus kanalizacijos tinklai, unikalus Nr. 4400-0370-7053, kurių žymėjimas: LK1 (1500 mm diametro ir 727 m ilgio); LK2 (700 mm diametro ir 607 m ilgio); LK3 (800 mm diametro ir 210 m ilgio); LK 4 (500 mm diametro ir 64 m ilgio); LK 5 (600 mm diametro ir 196 m ilgio); LK 6 (300 mm diametro ir 51 m ilgio); LK 7 (600 mm diametro ir 273 m ilgio).

26. Antstolio V. D. 2009 m. kovo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole patvirtinta, kad UAB „Profilena“ inžinieriniai (lietaus kanalizacijos) tinklai, esantys Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prasideda už Plungės miesto ribos kitoje Pramonės pr. 4a pusėje, ties žemės sklypu, esančiu Plungės rajono Maceinų kaime, Varkalių kadastrinėje vietovėje. Šioje vietovėje 1500 mm skersmens gelžbetoniu kolektoriumi (toliau – ir kolektorius LK1) prasideda UAB „Profilena“ priklausantys požeminiai inžinieriniai (lietaus kanalizacijos) tinklai, į kuriuos atviru grioviu iš šiaurės vakarų pusės atiteka ir įteka vanduo.

27. Aleksandro Stulginskio universiteto moksliniame tiriamajame darbe „Melioracijos grioviu atitekančių lietaus nuotekų poveikio UAB „Profilena“ priklausantiems požeminiams lietaus kanalizacijos tinklams Plungės mieste tyrimai“ nurodyta, jog UAB „Profilena“ priklausančių požeminių kanalizacijos tinklų pagrindinis statinys – nuotekų kolektorius (dar vadinamas inžinieriniais tinklais – lietaus kanalizacijos tinklais) – prasideda Plungės miesto pakraštyje Maceinų kaime, Plungės rajone, kur į kolektorių įteka melioracijos griovys, tęsiasi Plungės mieste lygiagrečiai Pramonės prospektui ir ties Stoties gatve įteka į Babrungo upelį; kolektoriaus ilgis 727 m, 1500 mm skersmens.

28. Prof. dr. M. R. 2018 m. rugsėjo 6 d. ekspertinio vertinimo akte pažymėta, kad nuotėkio baseino pramonės teritorijoje yra įmonė „VičiÅ«nų“ grupė, kurios plotas apie 11 ha; Å¡ioje teritorijoje vyrauja nelaidÅ«s vandeniui pavirÅ¡iai (stogai, keliai, aikÅ¡telė); yra įrengta pavirÅ¡inių nuotekų surinkimo sistema, kuri požeminiais vamzdžiais iÅ¡leidžia nuotekas į griovį; nuotekų iÅ¡leistuvas yra apie 190 m atstumu nuo įtekėjimo į UAB „Profilena“ eksploatuojamÄ nuotekų tinklÄ .

29. Pagal į bylÄ pateiktus duomenis, į UAB Profilena“ priklausantį kolektorių LK1 nuotekas iÅ¡leidžia UAB „Plungės autobusų parkas“, TelÅ¡ių apskrities prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba, AB „Sidona“, UAB „Tachneoxport Storage LT“, UAB „Polikora“, UAB „Avikta“, UAB „Žemaitijos grÅ«dai“, Dubinsko firma „Melita“, UAB „Kertmedis“, MB „RIEDU“, UAB „Ravilda“, Å«kininkas K. B., UAB „Gilinis“, UAB „INEGA“, UAB „SAUKUPA“, UAB „Lininiai audiniai“, E. S., E. B. medienos GÄ®, Plungės r. savivaldybė, UAB „Auto Regis“, UAB „Plungita“, UAB „Liskando investicija“, UAB „Dalba“, MB „Bliekorius“, MB „Mertrida“, UAB „ALNOVA“, UAB „Kesris“, Injektor Door, UAB „Domarktransa“, S. M., R. S., UAB „Litspringas“, UAB „Gerilita“, Plungės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

30. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad apeliantei priklausančiais 2128 m ilgio inžineriniais tinklais yra surenkamos Plungės miesto ir rajonų teritorijose susidarančios lietaus nuotekos, t. y. UAB „Profilena“ teikia lietaus nuotekų tvarkymo paslaugas pagal sudarytas sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija naudojasi apeliantei priklausančiais inžineriniais tinklais – kolektoriumi LK 1, kadangi vanduo nuo Plungės rajono Maceinų ir Kaušėnų kaimų melioruotos teritorijos bei nuo šioje teritorijoje pastatytos „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančios gamyklos kietųjų paviršių (dangos) melioracijos grioviu įteka (patenka) į UAB „Profilena“ 1500 mm diametro ir 727 m ilgio kolektorių LK1, kuriuo prateka ir išteka į Babrungo upę.

Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija neginčija aplinkybės, kad dėl melioracijos griovio įtekėjimo į atsakovei priklausančius inžinierinius tinklus (kolektorių LK1) UAB „Profilena“ patiria nuostolius bei sutinka atlyginti pagrįstus nuostolius už naudojimÄ apeliantei priklausančiu lietaus nuotekų kolektoriumi LK1.

31. VieÅ¡ai skelbimais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nuotekos (angl. waste water) – namų Å«kyje ar gamyboje vartotas, gamyboje atsiradęs nereikalingas arba teritorijos pavirÅ¡iumi, stogais ir pan. tekėjęs (lietaus, polaidžio, gatvių plovimo) vanduo. PavirÅ¡inės nuotekos – į gruntÄ nesusigėręs kritulių vanduo, patenkantis į nuotakynÄ nuo žemės ar pastatų iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus, taip pat sniego tirpsmo vanduo. Lietaus nuotekos – po gausaus lietaus žemės, statinių pavirÅ¡iumi tekantis vanduo.

GVTNTÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnyje reglamentuojamos pagrindinės Å¡io įstatymo sÄ vokos. Nuotekos – buityje, Å«kio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, pavirÅ¡inis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra, iÅ¡leidžia į gamtinę aplinkÄ arba į kitiems asmenims priklausančiÄ nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ (GVTNTÄ® 2 straipsnio 5 dalis). Nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra – nuotekoms tvarkyti skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vamzdynai, Å¡uliniai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai ir kiti objektai) (GVTNTÄ® 2 straipsnio 8 dalis).

Pagal GVTNTÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d.) 3 straipsnio 18 dalį nuotekos – buityje, Å«kio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panaÅ¡iai, iÅ¡skyrus vandenį iÅ¡ žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktÅ«ra, ir žemės Å«kio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡leidžia į aplinkÄ tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti.

PavirÅ¡inės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos pavirÅ¡iaus (iÅ¡skyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktÅ«ra ir žemės Å«kio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panaÅ¡iai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir paÅ¡alina į aplinkÄ arba iÅ¡leidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui).

Urbanizuotos teritorijos pavirÅ¡iaus valdytojas – abonentas, nuosavybės teise valdantis ar kitaip naudojantis teritorijÄ , kurioje susidaro pavirÅ¡inės nuotekos (GVTNTÄ® 3 straipsnio 31 dalis). Bylos duomenimis, Plungės rajono Kaušėnų ir Maceinų kaimų teritorija (157,50 ha) yra paÅ¡alinta iÅ¡ abonentų sÄ raÅ¡o.

32. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamento 3 punkte nurodyta, kad šis reglamentas netaikomas atskirai renkamoms ir tvarkomoms paviršinėms nuotekoms, jeigu kitais teisės aktais nenustatyta kitaip. Reglamento 5 punkte nurodyta, kad paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Paviršinių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas, išskyrus atvejus, kai šio reikalavimo neatitinkanti nuotekų tvarkymo sistema įdiegta (arba statybos leidimas išduotas) iki šio Reglamento įsigaliojimo.

33. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 ir 37 dalyse pateiktos urbanizuojamos ir urbanizuotos teritorijų sÄ vokos:

i) urbanizuojamos teritorijos yra savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose, ii) urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.

34. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. vasario 21 d. iki 2010 m. gegužės 10 d.) 2 straipsnio 2 dalis nustatė, kad melioracija – dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultÅ«rtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, Å¡ilumos ir oro režimÄ , sudaryti geresnes sÄ lygas žemdirbystei, iÅ¡saugoti ir padidinti dirvos derlingumÄ , formuoti racionaliÄ Å«kio žemėvaldÄ . Melioracijai naudojami įvairÅ«s statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, Å¡uliniai, vandens nuleistuvai ir kiti (Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

35. Ginčo teritorija (Plungės rajono Maceinų ir Kaušėnų kaimai ir „VičiÅ«nų“ įmonių grupei priklausanti gamykla) yra neurbanizuotoje teritorijoje. PrieÅ¡ingų įrodymų (kad Plungės rajono Maceinų ir Kaušėnų kaimų teritorijos bei Å¡ioje teritorijoje pastatyta „VičiÅ«nų“ įmonių grupei priklausanti gamykla yra urbanizuotoje teritorijoje) į bylÄ nepateikta (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011 iÅ¡aiÅ¡kinta, jog dėl melioruotos žemės paskirties, vandens surinkimo bÅ«do ir jo tarÅ¡os pobÅ«džio melioracijos grioviais surenkamos nuotekos negali bÅ«ti tapatinamos ir laikomos urbanizuotos teritorijos pavirÅ¡inėmis nuotekomis. Reglamento nuostatos taikomos tik urbanizuotoms teritorijoms dėl jų specifikos ir netaikomos melioruotoms teritorijoms, kol jos nėra urbanizuotos.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016 pateiktu nuotekų sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimu, kadangi nuo 157,5 ha ploto Plungės rajono Kaušėnų ir Maceinų kaimų melioruojamų teritorijų tekančios nuotekos nėra pavirÅ¡inės (kritulių) nuotekos, o yra melioruotas (nusausintas) dirvos (žemės grunto) vanduo, kuris neatitinka GVTNTÄ® 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuotekų sÄ vokos bei nelaikytinas nuotekų infrastruktÅ«ra pagal GVTNTÄ® 2 straipsnio 8 dalį.

37. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentÅ«ros 2012 m. balandžio 16 d. akte Nr. 47 (4.29 K-PI) pažymėta, jog 524160 m3 nuotekų per metus nuo Kaušėnų ir Maceinų kaimų 157,2 ha melioruotų laukų nėra pavirÅ¡inės nuotekos, todėl Å¡is plotas neturėtų bÅ«ti įtraukiamas atliekant mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ iÅ¡ stacionarių tarÅ¡os Å¡altinių paskaičiavimÄ . Taigi apeliantė neturi pareigos mokėti aplinkos terÅ¡imo mokesčio už nuo Kaušėnų ir Maceinų kaimų 157,2 ha melioruotų laukų jos kolektoriumi LK1 pratekančias nuotekas (melioruotų laukų vandenį).

38. IÅ¡ eksperto A. K. atliktos 2019 m. sausio 4 d. teismo finansų ekspertizės 2.4 papunkčio „Teritorijų plotai, nuo kurių melioracijos grioviu teka vanduo ir pavirÅ¡inės nuotekos“ nustatyta, kad nuo gamyklos, priklausančios „VičiÅ«nų“ įmonių grupei, 9,0 ha ploto, kietos, vandeniui nelaidžios dangos reikia paÅ¡alinti nuotekas; Å¡ios nuotekos paÅ¡alinamos į melioracijos griovį. UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ 2018 m. birželio 22 d. raÅ¡te Nr. 180 nurodyta, kad „VičiÅ«nų“ įmonių grupės teritorijoje yra įrengtos 3 naftos gaudyklės, kurios sumontuotos pagal aplinkosauginius reikalavimus ir aptarnaujamÄ Ä¯monių grupės teritorijÄ ;

į melioracijos griovį iÅ¡leidžiamos tik lietaus nuotekos, kurios prieÅ¡ iÅ¡leidžiant iÅ¡valomos naftos gaudyklėmis. Å iame raÅ¡te taip pat pažymėta, jog „VičiÅ«nų“ grupės įmonių teritorija yra griovio baseine, todėl nėra galimybės lietaus nuotekų nuvesti į kitÄ vietÄ . Byloje nenustatyta (nepateikta įrodymų), kad į melioracijos griovį „VičiÅ«nų“ grupės įmonės iÅ¡leidžia neiÅ¡valytas kietųjų pavirÅ¡ių (pastatų stogų, asfaltuotų ir kitų nepralaidžių teritorijoje esančių dangų) vandens (lietaus, sniego) nuotekas (CPK 178 straipsnis).

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Plungės rajono savivaldybės administracija patvirtina, kad „VičiÅ«nų“ įmonių grupė moka tarÅ¡os mokestį už į melioracijos griovį kaip į gamtinę aplinkÄ iÅ¡leidžiamas iÅ¡valytas lietaus nuotekas. „VičiÅ«nų“ įmonių grupės UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ tarÅ¡os integruotos prevencijos kontrolės leidime nurodyta, kad buitinės ir gamybinės nuotekos yra iÅ¡leidžiamos į UAB „Plungės vandenys“ valdomus kanalizacijos tinklus.

39. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos spręstina, kad Plungės rajono Maceinų ir Kaušėnų kaimų melioruotoje teritorijoje esančios „VičiÅ«nų“ įmonių grupei priklausančios gamyklos kietųjų pavirÅ¡ių (dangos) patenkantis kritulių (lietaus, sniego) vanduo yra surenkamas ir iÅ¡valomas gamyklos teritorijoje, po to paÅ¡alinamas į aplinkÄ (melioracijos griovį). Už iÅ¡leistas iÅ¡valytas vandens (kritulių) nuotekas UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ moka tarÅ¡os mokesčius.

Prof. dr. M. R. ekspertiniame vertinime nurodyti teiginiai (nuomonė) apie „VičiÅ«nų“ įmonių grupės į aplinkÄ iÅ¡leidžiamas neiÅ¡valytas pavirÅ¡ines nuotekas bei apie UAB „Profilena“ už VičiÅ«nų įmonės grupę mokamus tarÅ¡os mokesčius nėra pagrįsti įrodymais (dokumentais). Å iuo atveju atsakovė patvirtino, kad „VičiÅ«nų“ įmonių grupė moka su gamtos tarÅ¡a susijusius mokesčius.

40. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad nuo Plungės rajono Kaušėnų ir Maceinų kaimų melioruotos teritorijos ir joje esančios „VičiÅ«nų“ įmonių grupei priklausančios gamyklos kietųjų pavirÅ¡ių į melioracijos griovį patenkantis vanduo bei iÅ¡ jo (melioracijos griovio) patenkantis į UAB „Profilena“ inžinierinius (lietaus kanalizacijos) tinklus nepriskirtinas pavirÅ¡inėms (kritulių) nuotekoms GVTNTÄ® kontekste, t. y. į aplinkÄ (melioracijos griovį) iÅ¡leidžiamas ir į UAB „Profilena“ priklausantį kolektorių LK1 patenka nuo neurbanizuotos teritorijos melioruotos žemės ir iÅ¡valytas kritulių vanduo.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui atlyginti nuostolius 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 1 d. metų laikotarpiu 41. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-579-538/2015 ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė UAB „Profilena“ iÅ¡ Plungės rajono savivaldybės administracijos 160 009,24 Eur nuotolių atlyginimÄ , procesines palÅ«kanas, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; nutraukė bylos dalį dėl nuostolių atlyginimo 2009 m. sausio 1 d.

– 2009 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu. Å ioje byloje teismas nustatė, kad UAB „Profilena“ apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo 2009 m., kai su ieÅ¡kiniu tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreipėsi dėl žalos atlyginimo, todėl nusprendė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009 m. bei pažymėjo, kad tai, jog UAB „Profilena“ rinko įrodymus žalos dydžiui pagrįsti, negali bÅ«ti pagrindu praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti.

Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, jog ieškinio senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių, pagrindo jį atnaujinti nėra, todėl ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 1 d. metų laikotarpiu atmetė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-219-516/2016 UAB „Profilena“ apeliacinis skundas (kuriame apeliantė UAB „Profilena“ buvo nurodžiusi, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad atsakovės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir tęstiniam pažeidimui ieškinio senaties terminas netaikomas) atmestas ir sprendimo dalis, susijusi su ieškinio senaties termino taikymu, palikta nepakeista.

Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija pateikė kasacinį skundÄ , kuriame prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-495-313/2016 Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-346-157/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo dalis, kuria UAB „Profilena“ reikalavimas priteisti iÅ¡ Plungės rajono savivaldybės administracijos nuostolių atlyginimÄ 2010 m. sausio 1 d.

–2013 m. gruodžio 1 d. metų laikotarpiu patenkintas iš dalies, panaikinta ir ši bylos dalis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieÅ¡kovė praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl nuostolių atlyginimo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 1 d. metų laikotarpiu ir pažymi, kad teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog atsakovės padarytas pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio ir tęsiasi iki Å¡iol, t. y. atsakovė iki Å¡iol nenutraukė neteisėtų veiksmų bei be pagrindo savavaliÅ¡kai naudojasi UAB „Profilena“ priklausančiais lietaus kanalizacijos tinklais.

43. Byloje nustatyta, kad UAB „Profilena“ neginčija aplinkybių, jog apie savo pažeistas teises (patiriamus nuostolius) sužinojo 2009 m. (tai patvirtina antstolio V. D. 2009 m. kovo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Taigi apeliantei dar 2009 metais tapo žinoma apie tai, kad ji kasdien patiria žalÄ dėl atsakovės valdomu melioracijos grioviu atitekančio vandens pratekėjimo ieÅ¡kovei priklausančiu lietaus nuotekų kolektoriumi LK1 į Babrungo upelį. Todėl spręstina, kad apie 2010 m. sausio 1 d.

įvykusį ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovė sužinojo tÄ pačiÄ 2010 m. sausio 1 d. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Vadinasi reikalavimo atlyginti žalÄ už atsakovės naudojimÄ si ginčo kolektoriumi 2010 m. sausio 1 d. dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo 2010 m. sausio 1 d. ir pasibaigė 2013 m. sausio 1 d.

Atitinkamai ieškinys dėl 2010 m. sausio 2 d. atsakovės atliktų veiksmų ir jais padarytos žalos atlyginimo galėjo būti pareikštas iki 2013 m. sausio 2 d. ir taip toliau. Šioje byloje ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas 2014 m. gruodžio 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimų dalį už 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 1 d. laikotarpį dėl praleisto 3 metų ieškinio senaties termino (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas ir apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino neatnaujinimo. Dėl nuostolių 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu 44. BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo (2017 m. vasario 20 d. patikslintas ieÅ¡kinys) reikalavimas priteisti 266 759,23 Eur nuostolių atlyginimÄ už naudojimÄ si lietaus nuotekų kolektoriumi LK1 grindžiamas:

i) Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų pateiktais Melioracijos grioviu atitekančio lietaus nuotekų poveikio UAB „Profilena“ priklausantiems požeminiams lietaus kanalizacijos tinklams Plungės mieste tyrimais, ii) UAB korporacijos „Matininkai“ vertinimo ataskaita ir iii) UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaita bei joje pateiktomis lentelėmis, kuriose apskaičiuotos su pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimu susijusios sÄ naudos.

45. UAB „Profilena“ į bylÄ pateikė duomenis (žr. 2019 m. rugpjūčio 1 d. papildomos ekspertizės akto priedus), kad Plungės mieste lietaus nuotekos į 1500 mm diametro ginčo kolektorių LK1 atiteka ne tik iÅ¡ atsakovės valdomos Plungės miesto teritorijos (gatvių, aikščių ir pan.), bet ir iÅ¡ privačių abonentų – juridinių ir fizinių asmenų. Å ie duomenys nebuvo pateikti Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų tyrimui, atitinkamai iÅ¡vada, jog melioracijos grioviu nuo 157,5 ha melioruotos teritorijos į kolektorių LK1 atitekantis vanduo sudaro didžiÄ jÄ dalį (87,9 proc.) kolektoriumi patenkančio vandens kiekio, darančio atitinkamai proporcingÄ Ä¯takÄ lietaus nuotekų kolektoriaus nusidėvėjimui (Aleksandro Stulginskio universiteto mokslinio tyrimo 2.2 papunktis) buvo padaryta neturint nurodytų duomenų apie į kolektorių LK1 atitekančias nuotekas iÅ¡ kitų privačių abonentų.

46. UAB korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto ataskaitos Nr. 40A0-1301-0006 duomenimis, UAB „Profilena“ lietaus kanalizacijos tinklų (trasos ilgis 727 m LK1) atkÅ«rimo kaÅ¡tai, atėmus fizinį nusidėvėjimÄ sudaro 36 103,74 Eur (124 659,00 Lt), įvertinus, jog tinklai tarnaus 4,1 m arba 126 442,60 Eur (436 581,00 Lt), įvertinus, jog tinklai tarnaus 19 m. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad UAB „Profilena“ reikalaujama priteisti 266 759,23 Eur dydžio nuostolių suma virÅ¡ija ne tik UAB korporacija „Matininkai“ nustatytÄ lietaus kanalizacijos tinklų LK1 vertę (36 103,74 Eur arba 126 442,60 Eur), bet ir visų apeliantės inžinierinių tinklų (2128 m ilgio lietaus nuotekų tinklų LK1–LK7) vertę (66 322,98 Eur (229 000,00 Lt) arba 231 696,01 Eur (800 000,00 Lt).

Byloje nustatyta, kad iÅ¡ melioracijos griovio į kolektorių LK1 patenkantis vanduo nepatenka į kitus UAB „Profilena“ inžinieriniais tinklus (kolektorius) LK2–LK7. Dėl to į lietaus nuotekų tinklų (kolektoriaus) LK1 nusidėvėjimo skaičiavimus negali bÅ«ti įtrauktos ir lietaus kanalizacijos tinklų (kolektoriaus) LK2–LK7 vertės (viso kolektoriaus vertė). Negali bÅ«ti sudaromos sÄ lygos UAB „Profilena“ nepagrįstai praturtėti atsakovės sÄ skaita, kadangi civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, ji yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016).

47. IÅ¡ UAB „Žemaitijos auditas“ 2013 m. kovo 2 d. ataskaitos nustatyta, kad Å¡i įmonė tikrino, ar UAB „Profilena“ 2012 m. finansinėje atskaitomybėje inžinieriniai tinklai (lietaus kanalizacijos tinklai), 2128 m. ilgio, LK1–LK7, atitinka Verslo apskaitos standartų (toliau – VAS) nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Žemaitijos auditas“ patikrino apeliantės parengtus finansinius dokumentus pagal UAB „Profilena“ sudarytas lietaus nuotekų Å¡alinimo paslaugų sÄ naudų lenteles (gautų duomenų atitikimÄ VAS) ir neatliko skaičiavimų, susijusių su apeliantės turėtomis sÄ naudomis (nuostoliais) dėl melioracijos grioviu įtekančio ir UAB „Profilena“ kolektoriumi LK1 pratekančio vandens. 48. 2019 m. sausio 4 d. teismo finansų ekspertizės duomenimis, ginčo kolektoriaus (LK1) sÄ naudos (dėl melioracijos griovio nuo melioruotų Kaušėnų ir Maceinų k. teritorijų atitekančio vandens pratekėjimo UAB „Profilena“ priklausančia 1500 mm diametro lietaus nuotekų tinklų dalimi) sudarė 6 380,78 Eur per metus, nuo 2010 m. iki 2013 m.; priežiÅ«ros iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti nuo 474,10 Eur iki 5 267,17 Eur per metus.

Galimos metinės nusidėvėjimo sÄ naudos dėl melioracijos grioviu atitekančio vandens: 6 380,78 Eur kolektoriaus LK1 nusidėvėjimo (amortizacijos) sÄ naudos, vertinant esamo statinio atkÅ«rimo kaÅ¡tus, 7 415,40 Eur nusidėvėjimo (amortizacijos) sÄ naudos, jei bÅ«tų statomas naujas vamzdynas (800 mm diametro). Å ios sumos apskaičiuotos 2018 m. kainomis. Metinės iÅ¡laidos: 474,10 Eur priežiÅ«ros iÅ¡laidos, lyginamuoju metodu susiejant su prižiÅ«rimu vamzdynu; 1 133,10 Eur lyginamuoju metodu susiejant su kietųjų dangų plotu; 2 947,06 Eur priežiÅ«ros iÅ¡laidos pagal Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazės duomenimis; 5 267,17 Eur lyginamuoju metodu susiejant su tvarkomų nuotekų kiekiu.

Taikant priežiÅ«ros iÅ¡laidų nustatymo bÅ«dÄ , apskaičiuotÄ pagal pratekančių vandens ir tvarkomų nuotekų kiekį, melioracijos grioviu Gr.1 atitekančio vandens pratekėjimo kolektoriumi LK1 bendros iÅ¡laidos (finansiniai nuostoliai) galėtų siekti 11 647,95 Eur (6 380,78 Eur + 5 267,17 Eur) už kiekvienus metus laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. – 46 591,81 Eur (11 647,95 Eur × 4 m.).

49. Teismo eksperto pirmoji iÅ¡vada nebuvo pakankamai iÅ¡sami, dėl to teismas paskyrė papildomÄ ekspertizę ir jÄ pavedė atlikti tam pačiam ekspertui. 2019 m. rugpjūčio 1 d. papildomos teismo finansų ekspertizės duomenimis, „VičiÅ«nų“ grupė (9 ha), Plungės rajono savivaldybės administracija (148,5 ha melioracijos vandens, 4,9 ha lietaus nuotekos) yra įmonės, nuo kurių teritorijų į kolektorių LK1 yra surenkamos nuotekos ar vanduo, tačiau jos nepaminėtos abonentų sÄ raÅ¡e; kolektoriaus LK1 metinė nusidėvėjimo suma lygi 6 709,88 Eur (pratekančio metinio vandens kiekio dalis nuo viso kiekio „VičiÅ«nų“ grupė gamyklos teritorijos pavirÅ¡inių nuotekų dalis 16 proc., t. y. 1 074,65 Eur per metus; melioracijos sistemų vandens dalis 63,7 proc., t. y. 4 272,72 Eur per metus;

Plungės miesto Pramonės, Salantų ir Stoties (pietinės dalies) gatvių pavirÅ¡inių nuotekų dalis 3,8 proc., t. y. 258,07 Eur per metus; nuo abonentų teritorijų surinkta pavirÅ¡inių nuotekų dalis 16,5 proc., t. y. 1 104,44 Eur per metus. Kolektoriaus LK1 nusidėvėjimo sÄ naudos dėl melioracijos grioviu nuo melioruotų Kaušėnų ir Maceinų kaimų teritorijų atitenkančio vandens pratekėjimo į Babrungo upelį gali bÅ«ti 5 347,37 Eur (4 272,72 Eur + 1 074,65 Eur). Kolektoriaus LK1 priežiÅ«ros iÅ¡laidos dėl melioracijos grioviu nuo melioruotų Kaušėnų ir Maceinų kaimų teritorijų atitenkančio vandens pratekėjimo į Babrungo upelį galėtų bÅ«ti nuo 288,43 Eur (70,15 Eur + 2018,28 Eur) iki 3 204,40 Eur (779,37 Eur + 2 425,03 Eur).

Taikant priežiÅ«ros iÅ¡laidų nustatymo bÅ«dÄ , apskaičiuotÄ pagal pratekančių vandens ir tvarkomų nuotekų kiekį, melioracijos grioviu atitekančio vandens pratekėjimo kolektoriumi LK1 bendros iÅ¡laidos galėtų siekti 8 551,77 Eur (5 347,37 Eur + 3 204,40 Eur) už kiekvienus metus laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. 2010–2013 m. laikotarpiu suma iÅ¡ viso 34 207,07 Eur (8 551,77 Eur x 4 metai).

50. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 17 816,19 Eur nuostolių atlyginimo 2011 m. gruodžio 1 d. –2013 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu priteisimo, vadovavosi šališko eksperto ir išskirtinai atsakovei naudingais 2019 m. rugpjūčio 1 d. papildomos teismo finansų ekspertizės pateiktais skaičiavimais dėl melioracijos grioviu atitekančio vandens pratekėjimo kolektoriumi LK1 (2011 m gruodžio mėn. 8 551,77 Eur/12 mėn. = 712,65 Eur + 2012 m. ir 2013 metais po 8 551,77 Eur ).

51. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje 2019 m. gegužės 8 d. buvo gavęs UAB „Profilena“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo eksperto A. K. nuÅ¡alinimo, kurio pagrindiniai argumentai iÅ¡ esmės sutampa su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais:

i) teismo ekspertas yra šališkas; ii) teismo ekspertas iš dalies finansiškai priklausomas nuo atsakovės; iii) teismo ekspertas ekspertizės metu vadovavosi tiesiogiai iš UAB „Plungės vandenys“ gautais duomenimis apie UAB „Plungės vandenys“ išlaidas paviršinių nuotekų tvarkymui per 2017 m.; šie duomenys buvo gauti iš UAB „Plungės vandenys“ VKEKK teiktų ataskaitų, kurios tuo metu nebuvo viešai skelbiamos. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi UAB „Profilena“ pareiškimo dėl eksperto A.

K. nuÅ¡alinimo netenkino, nes raÅ¡ytinė bylos medžiaga (iÅ¡ UAB „Gabija“ gauta informacija apie sutartinius santykius su UAB „Plungės vandenys“, gauta medžiaga iÅ¡ VKEKK) leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad teismo ekspertizės atlikimo metu (nuo 2018 m. spalio 24 d.) jokie sutartiniai santykiai UAB „Gabija“ ir UAB „Plungės vandenys“ nesiejo, byloje nebuvo duomenų apie teismo eksperto ir atsakovės atlygintinius sutartinius teisinius santykius. Tai, kad teismo ekspertas palyginimui reikalingus duomenis savarankiÅ¡kai gavo iÅ¡ UAB „Plungės vandenys“ taip pat neleido teismui suabejoti eksperto neÅ¡aliÅ¡kumu, nes vieÅ¡ojoje erdvėje esanti informacija ir teismo iniciatyva iÅ¡reikalauti duomenys atitiko.

Taip pat Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo gavęs apeliantės atstovų pakartotinį praÅ¡ymÄ nuÅ¡alinti teismo ekspertÄ A. K. ir praÅ¡ymÄ Ä¯ bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybÄ . PraÅ¡ymas dėl eksperto nuÅ¡alinimo buvo grindžiamas iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pradiniame praÅ¡yme dėl eksperto nuÅ¡alinimo, taip pat yra iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde:

i) ekspertas, atlikdamas teismo ekspertizę, vadovavosi duomenimis, gautais iÅ¡ UAB „Plungės vandenys“, dėl to pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo nuostatas (pats susirinko medžiagÄ ); ii) buvo Å¡aliÅ¡kas, nes neatskleidė informacijos, kad kaip UAB „Gabija“ atestuotas inžinierius, nuo 2017 m. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. dalyvavo UAB „Plungės vandenys“ užsakytame darbe, susijusiame su Plungės miesto nuotekų valykla. UAB „Gabija“ vienas iÅ¡ didžiausių klientų yra UAB „Plungės vandenys“, kurių vienintelė akcininkė yra Plungės rajono savivaldybė; iii) Taryba kaip kompetentinga institucija, turi teisę nustatyti / įvertinti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo bazines kainas ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sÄ naudų pagrįstumÄ , galėtų pateikti iÅ¡vadÄ dėl UAB „Plungės vandenys“ ir UAB „Profilena“ sÄ naudų pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymui palyginimÄ bei dėl Å¡ių sÄ naudų pagrįstumo ir teisės aktus atitinkančio dydžio, taip pat galėtų pateikti kompetentingÄ iÅ¡vadÄ , kokias sÄ naudas UAB „Profilena“ patyrė ar galėjo patirti tvarkydama pavirÅ¡ines nuotekas ginčo laikotarpiu ir kokia galėjo bÅ«ti vykdyto pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo bazinė kaina.

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi minėtų praÅ¡ymų netenkino, nes nuo ekspertizės pradžios teismo ekspertas neturėjo ir neturi jokių komercinių ryÅ¡ių ir / ar santykių su UAB „Plungės vandenys“, taip pat nėra finansiÅ¡kai priklausomas nuo atsakovės ir neturi suinteresuotumo bylos baigtimi; jokių naujų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti nuÅ¡alinimo pagrindus, UAB „Profilena“ nepateikė. Ekspertas informacijÄ gavo įstatymų nustatyta tvarka, o Å¡ios informacijos neÅ¡aliÅ¡kumÄ užtikrina tai, kad ekspertizėje naudoti UAB „Plungės vandenys“ duomenys teikiami įmonę kontroliuojančiai valstybės institucijai ir yra vieÅ¡o pobÅ«džio.

Tuo tarpu Teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 3 dalis aptaria tuos atvejus, kuomet reikalinga ekspertizei medžiaga nėra pateikta įstatymų nustatyta tvarka. IÅ¡vadų pagrįstumui nedaro įtakos tai, jog lyginamajam tyrimui ekspertas panaudojo, jo praÅ¡ymu, UAB „Plungės vandenys“ pateiktus duomenis. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba negali byloje duoti iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės įrodinėjamos žalos (sÄ naudų) pagrįstumo, nes tai neįeina į Tarybos kompetencijÄ , be to Å¡ioje byloje vieÅ¡asis interesas nėra ginamas (todėl praÅ¡ymas dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡vadÄ teikiančia institucija netenkintas).

52. Apeliacinės instancijos teismui UAB „Profilena“ nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad:

i) ekspertizės atlikimo metu, jokie sutartiniai teisiniai santykiai UAB „Gabija“ ir UAB „Plungės vandenys“ nesiejo, ii) iki ekspertizės atlikimo UAB „Gabija“ turėti sutartiniai santykiai su UAB „Plungės vandenys“ nesudaro pagrindo vertinti, kad teismo paskirtas ekspertas yra (buvo) finansiškai priklausomas nuo atsakovės. Šiuo atveju, ekspertizės atlikimo metu, 2018 m. lapkričio 21 d., ekspertas kreipėsi į UAB „Plungės vandenys“ dėl duomenų apie išlaidas susijusias su paviršinių nuotekų tvarkymu pateikimo ir UAB „Plungės vandenys“ eksperto prašomus duomenis pateikė.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡reikalavo iÅ¡ VKEKK duomenis, kurie patvirtina, jog UAB „Plungės vandenys“ pateikti ekspertui duomenys apie Å¡io įmonės iÅ¡laidas, susijusias su pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymu yra analogiÅ¡ki VKEKK pateiktiems vieÅ¡iems duomenims. Aplinkybė, kad duomenų ekspertui pateikimo metu VKEKK turėjo duomenis apie UAB „Plungės vandenys“ sÄ naudas ir Å¡iuo duomenis derino bei vieÅ¡ai neskelbė, nesudaro pagrindo pripažinti ekspertÄ buvus Å¡aliÅ¡ku ir (arba) neobjektyviu.

Ekspertas papildomuose paaiÅ¡kinimuose detalizavo kokiais duomenimis (kokiomis ataskaitomis (formomis)) vadovavosi atlikdamas skaičiavimus, t. y. atliekant palyginamÄ jÄ tinklų priežiÅ«ros iÅ¡laidų analizę, priedo Nr. 2 formos „Ataskaitinio laikotarpio ir paslaugų palaikymo savikainos tiesioginės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sÄ naudos“ 41 stulpelio duomenys nebuvo pasirinkti, nes juose nėra įtrauktos ekspertizės skaičiavimui bÅ«tinos bendrosios (administracinės) sÄ naudos, taip pat ilgalaikio turto nusidėvėjimas (pagal Metodikos reikalavimus) ir papildomos veiklos / plėtros plano sÄ naudos, susijusios su pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymu.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties buvo pasirinkta priedo Nr. 1 formos „Bazinė kaina, pagrindinė kainos ir sÄ naudų informacija iÅ¡ BK projekto“ lentelės „Paslaugos sÄ naudos iÅ¡ viso“ duomenys, kuriuose iÅ¡samiai apraÅ¡ytos visos, objektyviai įvertinančios, su pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sÄ naudomis susijusios iÅ¡laidų rÅ«Å¡ys ir detalizacija pagal sÄ naudų kategorijas. Jei bÅ«tų naudojami formos Nr. 26 duomenys, pagal ekspertizėje taikomÄ palyginimo metodÄ , tinklų priežiÅ«ros veiklos sÄ naudos bÅ«tų 18,3 tÅ«kst.

Eur; Å¡i suma 6 008,79 Eur (24 308,79 Eur – 18 300 Eur) mažesnė nei nustatyta ekspertizėje. Taip pat ekspertas paaiÅ¡kino, kad apskaičiuodamas tinklų nusidėvėjimo sÄ naudas naudojosi UAB „Profilena“ pateiktais duomenimis, o dėl UAB „Profilena“ tinklų priežiÅ«ros iÅ¡laidų duomenų UAB „Profilena“ nepateikė, dėl to buvo pasirinktas lyginamasis tinklų priežiÅ«ros sÄ naudų (iÅ¡laidų) nustatymo bÅ«das. Ekspertas kreipėsi į UAB „Plungės vandenys“ su praÅ¡ymu pateikti sÄ naudų palyginimui reikalingus savo įmonės duomenis (Teismo ekspertizės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).

Gautus iš UAB „Plungės vandenys“ duomenis ekspertas panaudojo pirminės ekspertizės vienoje akto dalyje, t. y. palygino UAB „Profilena“ ir UAB „Plungės vandenys“ tinklų priežiūros išlaidas ir papildomos ekspertizės akte šių išvadų (skaičiavimų, atliktų pagal UAB „Plungės vandenys“ pateiktus duomenis) nepakeitė. Tinklų priežiūros išlaidos lyginamuoju būdu buvo vertinamos pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis bei UAB „Plungės vandenys“ pateiktus duomenis, daugiakriterijiniu būdu, t. y. susiejant išlaidas su prižiūrimu vamzdyno ilgiu, kietųjų dangų plotu bei tvarkomų nuotekų kiekiu.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad papildomos ekspertizės iÅ¡vadų pagrindas yra iÅ¡imtinai tik UAB „Plungės vandenys“ pateikti duomenys. Apeliaciniame skunde nenurodyti skaičiavimai, paneigiantys ekspertui pateiktų UAB „Plungės vandenys“ duomenų apie tinklų priežiÅ«ros sÄ naudas (iÅ¡laidas) teisingumÄ arba pagrįstumÄ (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad derinimo metu nebuvo vieÅ¡ai skelbta informacija apie UAB „Plungės vandenys“ patirtas sÄ naudas, kurias UAB „Plungės vandenys“ pateikė VKEKK ir ekspertui nesudaro pagrindo vertinti, jog eksperto praÅ¡ymu UAB „Plungės vandenys“ palyginimui pateikti duomenys buvo neteisingi, todėl ekspertas jais vadovavosi nepagrįstai.

Taigi nesant nustatytų UAB „Plungės vandenys“ duomenų apie tinklų priežiÅ«ros sÄ naudas (iÅ¡laidas) trÅ«kumų, kuriuos ekspertas panaudojo lyginamojoje analizėje, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo 2011 m. gruodžio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu priteisimo, pagrįstai rėmėsi papildomos teismo finansų ekspertizės pateiktais skaičiavimais dėl melioracijos grioviu atitekančio vandens pratekėjimo kolektoriumi LK1. Dėl bylos procesinės baigties 54.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ apeliacinio skundo argumentÄ , juolab kad teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 55. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl iÅ¡laidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti Å¡alis turi teismui raÅ¡tu pateikti praÅ¡ymÄ . Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) yra nustatytos maksimalios atlygintinos advokato iÅ¡laidų sumos.

56. Apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo priteistų atsakovei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato suteikta pagalba, dydžio ir apskaičiavimo, todėl teisėjų kolegija šios pirmosios instancijos teismo nerevizuoja. Bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos UAB „Profilena“ nepriteisiamos, nes apeliacinis skundas netenkintas.

57. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 10 d. gavo atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos praÅ¡ymÄ dėl 2 589,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus: 2020 m. sausio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dėl 2 589,94 Eur; ataskaitÄ apie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ ir „Luminor“ banko 2020 m. vasario 7 d. 2 589,94 Eur pervedimo nurodymÄ .

58. Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡oma priteisti suma virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) patvirtintus maksimalius dydžius, praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir atsakovei priteisiama 1 712,88 Eur (1317,60 Eur (2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių)) × 1,3 (Rekomendacijų 8.11 papunktis)) už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantės UAB „Profilena“, juridinio asmens kodas 171039871, atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188714469, 1 712,88 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus dvylika eurų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis centus) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius Bajoras Antanas Rudzinskas Agnė Tikniūtė