2f0796f7-6938-4d2f-b607-5318db1be93d · Å iaulių apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-571-289/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02539-2014-2Procesinio sprendimo kategorija:15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 4 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisÄjas Virginijus StankeviÄius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. M.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjo A.
Legislator headnote
AI generated2f0796f7-6938-4d2f-b607-5318db1be93d · Å iaulių apygardos administracinis teismas: NenustaÄius dÄl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisÄtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų), pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.PabrÄžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT) praktikoje nÄra konkreÄiai nustatyta, koks plotas turÄtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau â Konvencija).
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-571-289/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02539-2014-2Procesinio sprendimo kategorija:15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 4 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisÄjas Virginijus StankeviÄius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. M.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjo A.
M. skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t Ä : Å iaulių apygardos administraciniame teisme 2014 m. spalio 28 d. (pagal paÅ¡to iÅ¡siuntimo žymeklį) buvo gautas pareiÅ¡kÄjo A. M. skundas (2-3, 11-13 b.l.), kuriame praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti pareiÅ¡kÄjui 30000 Lt neturtinÄs žalos.PareiÅ¡kÄjas A.
M. teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad skunde iÅ¡dÄstytus reikalavimus palaiko.Savo skunde pareiÅ¡kÄjas A. M. nurodÄ, kad jo laisvÄ buvo apribota, pažeidžiant galiojanÄius teisÄs aktus ir nesudarant normalių kalinimo sÄ lygų. Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose buvo drÄgna, Å¡alta, ant sienų pelÄsis, kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau kvadratinių metrų nei nustatyta teisÄs aktuose, kamerose tamsu, blogas apÅ¡vietimas, gyvenamosiose patalpose nÄra ventiliacijos, trÅ«kdavo oro, pasikreipus pas psichiatrÄ nesulaukdavo jokios pagalbos.
DÄl Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos tokių neteisÄtų veiksmų jis patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrÄtimus, negalÄjo tinkamai judÄti bei sportuoti, pablogÄjo jo sveikata. DÄl atsakovo neteisÄtų veiksmų jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ Ä¯vertina 30000 Lt (23, 11-13 b.l.). Atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posÄdį neatvyko, apie bylos nagrinÄjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (101 b.l.).Atsakovas Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (36-42 b.l.) nurodÄ, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.
Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dÄl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinÄ, tiek ir neturtinÄ Å¾alÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.
Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o Teismo nagrinÄjant pareiÅ¡kÄjos skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaiÄiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t.y. nuo 2014-11-17. DÄl pareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų nurodÄ, kad KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d.
įsakymu Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3 punktas nustato, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
PažymÄjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaiÄiuojant kameros plotÄ , todÄl preziumuojama, kad skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaiÄiaus. PareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 2,35 m2 iki 18,9 m2, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikromis dienomis pareiÅ¡kÄjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama.Atsakovas atkreipia Teismo dÄmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje paÄioje kameroje laikomų asmenų skaiÄius per tÄ paÄiÄ parÄ nÄra pastovus (dalis kvieÄiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).
Kaip pažymÄjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinÄje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybÄ (kintantis asmenų skaiÄius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkanÄios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. TodÄl net mažiausio ploto kamerose, keiÄiantis kalinÄių asmenų skaiÄiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijanÄio normÄ .
Atsakovas pabrÄžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija dÄl objektyvių priežasÄių ne visuomet turi galimybÄ užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv.m ploto, bet tokia situacija nÄra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausanÄių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaiÄiui ir nÄra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaiÄiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ . o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.
Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisÄs aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. PareiÅ¡kÄjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per minÄtÄ laikotarpį iÅ¡ viso buvo laikomas 224 dienas.
PasivaikÅ¡Äiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu, taip pat laisvalaikio užimtumo metu (kalinamieji kiekvienÄ dienÄ turi galimybÄ eiti sportuoti į sporto salÄ, žaisti stalo tenisÄ , žaisti krepÅ¡inį ir t.t.) asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kÄjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikianÄiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisÄtais.
NenustaÄius dÄl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisÄtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų), pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.PabrÄžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT) praktikoje nÄra konkreÄiai nustatyta, koks plotas turÄtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau â Konvencija).
Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. MinÄtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinÄs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliuÄiais skaiÄiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judÄjimo laisvÄ. (LVAT 2014 m. sausio 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A822-63/2014).DÄl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kameroje Nr. 55 (nuo 2013-04-17 iki 2013-10-04) buvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas.
Kamera Nr. 55 buvo patikrinta 2013-05-07 (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2013-05-09 patikrinimo akte Nr. EP-128). Nustatyta, kad kameroje reikalingas remontas. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato:
TaisyklÄs taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikianÄioms laisvÄs atÄmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo âDÄl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo âDÄl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ patvirtinimoâ įsigaliojimo, todÄl nagrinÄjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kÄjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pagal Higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esanÄių asmenų skaiÄiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judÄjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dÄl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susijÄ su Å¡iais darbais netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dÄl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.
Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, atsakovas pabrÄžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisÄto veikimo, kiek tai lieÄia pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todÄl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t.y. kadangi nÄra galimybÄs padidinti langų angas, nÄra galimybÄs įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judÄjimo greitį).
Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vÄdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dÄl vÄdinimo. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014-12-01 pažymoje Nr. 62/08-439 âApie A. M. laikymo sÄ lygasâ nurodyta, Å iaulių tardymo izoliatoriaus rÄžiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.
įsakymu âDÄl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ Nr. V-176 ir reikalavimais. Taip pat nurodytas kamerose esantis inventorius, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundai dÄl tabureÄių nebuvimo ar per mažo stalo neturi teisinio pagrindo. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukÅ¡Äio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimus.
VisuomenÄs sveikatos centras ne vienÄ kartÄ pasisakÄ, kad apÅ¡vietimo užtikrinimas yra susijÄs su pastato rekonstrukcijos darbais, todÄl Å¡is reikalavimas Å iaulių tardymo izoliatoriui nÄra taikomas.PareiÅ¡kÄjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikianÄiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisÄtais. NenustaÄius dÄl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisÄtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų), pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.
DÄl sÄ lygų asmens higienai pažymÄjo, kad SuÄmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybÄ pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpÄjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynÄ ir apatinius rÅ«bus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 68 punktÄ , laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ.
Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisÄ naudotis duÅ¡u reglamentuojanÄios teisÄs normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ.PareiÅ¡kÄjo savo skunde nurodo, kad duÅ¡ai nÄra tinkamai tvarkomi, dezinfekuojami, dažnai priÅ¡iukÅ¡linti ir purvini. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus patalpos dezinfekuojamos, dezinsekuojamos ir deratizuojamos pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintÄ 2012-2013 m. patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafikÄ Nr. 20/02-2719 ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2012-2013 m. dezinfekcijos planÄ Nr. 20/01-2721, kuriuose numatyta, kad dušų patalpos dezinfekuojamos kasdien po kiekvieno pasinaudojimo duÅ¡u.
Å iaulių visuomenÄs sveikatos centras pareiÅ¡kÄjo kalinimo laikotarpiu neatliko prausimosi-Å¡varinimosi patalpose patikrinimų dÄl jų atitikimo higienos normoms. Toks patikrinimas buvo atliktas 2012-06-25 (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2012-07-09 patikrinimo akte Nr. 254). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prausimosi-Å¡varinimosi patalpose yra dvi duÅ¡inÄs su 8 duÅ¡o rageliais, duÅ¡o patalpose atliktas einamasis remontas â perdažytos durys, vamzdynas, pakeisti duÅ¡o rageliai. Patalpose pelÄsių nÄra.
DuÅ¡inių, prausyklų valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas âSokrenaâ 1 % ir Microbac 1,5 %. Tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min intervalas, kurių metu atliekama patalpos dezinfekcija. DuÅ¡o ir jo prieigų kasdieninio ir generalinio valymo kontrolÄs žurnalas yra, registracija vedama. IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad dezinfekcija prausimosi â Å¡varinimosi patalpoje vykdoma tinkamai, todÄl pareiÅ¡kÄjo pretenzijoms dÄl dušų nÄra yra nepagrįstos ir nevertintinos.DÄl neturtinÄs žalos pagrįstumo nurodÄ, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakÄ, kad tam tikra kanÄia ar pažeminimas ? tai dažnai bÅ«dingi ar neiÅ¡vengiami bausmÄs formos ar laisvÄs atÄmimo priemonių elementai.
ValstybÄ privalo užtikrinti, kad asmens įkalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai įkalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkriÄio 5 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-17-1001/2007 nurodÄ, kad siekiant neturtinÄs žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, tikrai patyrÄ fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai patyrÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
PareiÅ¡kÄjo dÄstomos neturtinÄs žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinÄios aplinkybÄs neįrodo realaus neturtinÄs žalos egzistavimo fakto.DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246â6.249 straipsniuose. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) privalo bÅ«ti tenkinamas tik nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkriÄio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-525-1355/2010).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminÄje praktikoje buvo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, padarytas neigiamas poveikis; kad neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kanÄių (Civilinio kodekso 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kanÄias sukeliantys neteisÄti aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. prasme). Atsakovas pažymi, jog pareiÅ¡kÄjas į įstaigos direktorių su jokiais skundais jo kalinimo laikotarpiu nesikreipÄ. NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais.
TurtinÄ Å¾ala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kÄjui, pareiÅ¡kÄjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisÄtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-444-669/2011). PareiÅ¡kÄjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.
Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ yra nepagrįsti. MinÄta, kad nenustaÄius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime iÅ¡aiÅ¡kinta, kad materiali (piniginÄ) kompensacija už moralinÄ Å¾alÄ turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis â sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai jokie pinigai ir joks materialus turtas negali atstoti.
Be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrÄžiamus neturtinÄs žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kÄjo reikalavimo atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ pagrįstumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkreÄias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kÄjo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinÄse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).Sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ, t. y. neigiama tokios veikos pasekmÄ savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisÄtumÄ (2007 m. spalio 23 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinÄje byloje Nr. A11- 944/2007). PareiÅ¡kÄjas turi įrodyti žalos faktÄ ir priežastinį ryšį tarp žalos ir institucijos veiksmų. Ä®statymas numato, kad valdžios veikimas ar neveikimas turi tiesiogiai daryti įtakÄ asmenų teisÄms, laisvÄms ar interesams (2009 m. kovo 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinÄje byloje Nr. A-261-288/2009). PareiÅ¡kÄjas neįrodÄ, kad jam buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, nes Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikÄ taip, kaip privalo elgtis teisÄs aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžianÄių pareigÅ«nų kaltÄ dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp pareigÅ«nų veiksmų ir pareiÅ¡kÄjo nurodomos neturtinÄs žalos.
Tai, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ stresÄ ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerÄ , yra natÅ«ralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortÄ ar stresÄ . TaÄiau tai nÄra pagrindas priteisti neturtinÄ Å¾alÄ . Be to, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dÄl kurių patyrÄ tariamÄ neturtinÄ Å¾alÄ , skundÄ grindÄ abstrakÄiais teiginiais, nenurodÄ, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaiÄiuotas.
Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ galimai siekdamas turtinÄs naudos, taÄiau neįrodÄ, kad patyrÄ skunde nurodytus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ bei gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ .DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡raiÅ¡kos pažymÄjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymÄjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . NeturtinÄ Å¾ala priteisiama konkreÄiu atveju nustaÄius, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo sprendžiant neturtinÄs žalos priteisimo pareiÅ¡kÄjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kas aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekÄ Ä¯gyvendinti galiojanÄius teisÄs aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kÄjÄ , pareiÅ¡kÄjo laikymas teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukÄlÄs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
PraÅ¡o pareiÅ¡kÄjo skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kÄjo A. M. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.NagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjas pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neteisÄtais veiksmais. Teismas pažymi, kad valstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinÄ atsakomybÄ), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (LR CK6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (LR CK6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (LR CK6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (LR CK6.249 straipsnis), taÄiau LR CK6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek ir neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinÄjamu atveju Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK6.271 straipsnį, nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008 nurodÄ, kad valstybÄs valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisÄta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisÄs aktų, bet ir tarptautinių teisÄs aktų nesilaikymu.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybÄs civilinei atsakomybei atsirasti. PareiÅ¡kÄjas savo reikalavimÄ taip pat grindžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog minÄta Konvencija yra tiesiogiai taikoma Lietuvos Respublikoje, nagrinÄjamoje byloje patikrins, ar atsakovÄ nepažeidÄ ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio.Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Å ioje teisÄs normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobÅ«džio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ar žeminti jo orumÄ , nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentÄjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26722/95).Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmÄ, kalinÄio asmens emocinÄ ir fizinÄ bÅ«senÄ , kalinÄio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybÄ laisvai judÄti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinÄio asmens galimybÄ mankÅ¡tintis, pasivaikÅ¡Äioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt.
Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad tik pasiekÄs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmÄs, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir â tam tikrais atvejais â nuo nukentÄjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klÄs. Be to, vertindamas, ar elgesys yra âžeminantis orumÄ â 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikÄ jo ar jos asmenybÄ su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du.
TaÄiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).
Å iaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisÄs aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimais, teisingumo ministro, KalÄjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisÄs aktais ir Å¡iais nuostatais.
Å ių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sÄ lygas, nežeminanÄias žmogaus orumo ir atitinkanÄias Lietuvos higienos normas. DÄl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, plotų Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos higienos normas.
KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ, galiojanÄio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Byloje yra pateikta 2014 m. lapkriÄio 24 d. pažyma Nr. 69/06-5669 âDÄl A.
M. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriujeâ (16 b.l.), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kÄjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2011-10-28 iki 2013-10-29 buvo laikomas įvairius periodus, iÅ¡ viso 242 dienas. PareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kamerose Nr. 94, 89, 75, 11, 58, 99, 97, 51, 55, 47, kurių plotai nuo 8,80 kv. m iki 19,01 kv. m, jose buvo laikoma nuo 1 iki 9 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 2,08 kv. m iki 19,01 kv. m plotas. Laikotarpiu nuo 2012-03-07 iki 2012-03-16 pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 94, iÅ¡ viso 4 dienas, ir vienam asmeniui teko nuo 2,08 kv. m iki 3,13 kv. m plotas.
PažymÄtina, kad per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje, pažeidžiant nustatytÄ vienam asmeniui kameros ploto normÄ (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas periodiÅ¡kai svyravo nuo 2,08 kv. m iki 3,13 kv. m). Konstatuotina, kad Å¡iuo laikotarpiu, kai pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžianÄiomis teisÄs aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalÄjo veikti.
Tai, teismo nuomone, yra akivaizdus aukÅ¡Äiau paminÄtų teisÄs aktų pažeidimas. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. lapkriÄio 24 d. pažymos Nr. 69/06-5669 matyti, kad pareiÅ¡kÄjui (vienam asmeniui) laikotarpiu nuo 2011-10-31 iki 2011-11-09 kameroje Nr. 89 teko nuo 2,68 m2 iki 4,68 m2 ploto, nuo 2012-03-02 iki 2012-03-06 kameroje Nr. 75 teko nuo 2,20 m2 iki 4,40 m2 ploto, nuo 2013-01-24 iki 2013-01-28 kameroje Nr. 58 teko nuo 3,05 m2 iki 7,63 m2 ploto, nuo 2013-02-12 iki 2013-02-14 kameroje Nr. 99 teko nuo 3,24 m2 iki 5,41 m2 ploto, taip pat kameroje Nr. 55 laikotarpiais nuo 2013-04-17 iki 2013-06-05, nuo 2013-06-07 iki 2013-08-13, nuo 2013-08-21 iki 2013-09-18, nuo 2013-09-20 iki 2013-10-04 atitinkamai teko nuo 2,35 m2 iki 4,69 m2, nuo 2,35 m2 iki 18,77 m2, nuo 3,68 m2 iki 6,26 m2, nuo 2,68 m2 iki 9,39 m2 ploto, o kameroje Nr. 47 laikotarpiais nuo 2013-10-04 iki 2013-10-23 ir nuo 2013-10-25 iki 2013-10-29, atitinkamai teko nuo 2,68 m2 iki 3,75 m2 ir nuo 3,12 m2 iki 4,69 m2 ploto (iÅ¡ viso 208 dienas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nagrinÄjant tokio pobÅ«džio bylas bÅ«tina atsižvelgti į asmenims kylanÄius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sÄ lygas, todÄl griežtai negalima laikytis principo, kad įrodyti tam tikros aplinkybÄs buvimÄ turi asmuo, kuris ja remiasi. IÅ¡ esmÄs tai reiÅ¡kia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ tenka atsakovui (2012 m. sausio 10 d.
Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. balandžio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinÄje byloje Nr. A858-114/2014). Remiantis Å¡iomis nuostatomis, kritiÅ¡kai vertintina teismui pateikta 2014 m. lapkriÄio 28 d. atsakovo atstovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus pažyma Nr.69/06-5780, kurioje nÄra nurodytas konkretus sulaikytų asmenų skaiÄius konkreÄiÄ dienÄ . Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuostatas, tokia pažyma vertintina kritiÅ¡kai, o jos turinys vertintinas pareiÅ¡kÄjo, teigianÄio, kad jam nebuvo užtikrinamas 3,6 kv.m. plotas, naudai.
Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjui Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinamas 3,6 kv.m plotas iÅ¡ viso 208 dienas.PareiÅ¡kÄjas savo skunde nurodo, kad kamerose buvo drÄgna, Å¡alta, ant sienų pelÄsis, kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau kvadratinių metrų nei nustatyta teisÄs aktuose, kamerose tamsu, blogas apÅ¡vietimas, gyvenamosiose patalpose nÄra ventiliacijos, trÅ«kdavo oro, duÅ¡uose nuotekų sistema neveikÄ arba veikÄ blogai, pasikreipus pas psichiatrÄ nesulaukdavo jokios pagalbos.DÄl apÅ¡vietimo ir ventiliacijos, oro temperatÅ«ros ir santykinÄs drÄgmÄsPažymÄtina, kad administracinių teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo patalpos vÄdinimu ir apÅ¡vietimu, pažeidimai gali bÅ«ti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sÄ lygų bloginimo.
Paprastai Å¡is aspektas vertinamas kitų kalinimo sÄ lygų kontekste.Higienos normos HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad laisvÄs atÄmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosios kalinimo patalpos apÅ¡vietimo reikalavimus nustato higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktai. Pagal Å¡iuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.
NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx, gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinÄ naktinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 10 lx ir ne didesnÄ kaip 20 lx.Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014-12-02 pažymoje Nr. 62/08-439 âApie A. M. laikymo sÄ lygasâ (18â19 b.l.) yra nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 24 p. gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus (kamerose yra skaidraus stiklo langai).
PažymÄtina, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todÄl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judÄjimo greitį bei sumažinti santykinÄ drÄgmÄ, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose, kadangi nÄra galimybÄs padidinti langų angas.
Higienos normos HN 76:2010 26 punkte įtvirtinta, kad laisvÄs atÄmimo įstaigų gyvenamosiose patalpose Å¡iltuoju metų periodu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18â28 laipsniai pagal C, santykinÄ oro drÄgmÄ â 35â65 %, Å¡altuoju metų periodu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18â22 laipsniai pagal C, santykinÄ oro drÄgmÄ â 35â60 %. Byloje yra atsakovo pateikti Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktai. Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro 2012 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-254 dÄl 2012 m. birželio 25 d. atlikto patikrinimo (28-33 b.l.) nurodoma, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus apgyvendinimo kamerose patikrinimų metu buvo nustatyti tam tikri higienos normos reikalavimų pažeidimai.
IÅ¡ 2014 m. lapkriÄio 24 d. pažyma Nr. 69/06-5669 matyti, kad 2012 m. birželio 25 d. atlikto patikrinimo metu pareiÅ¡kÄjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo laikomas, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. pareiÅ¡kÄjas buvo iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus iÅ¡vykÄs. Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro 2013 m. gegužÄs 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-128 dÄl 2013 m. gegužÄs 7 d. atlikto patikrinimo (20-27 b.l.) nurodoma, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus apgyvendinimo kameroje Nr. 55 operatyviosios kontrolÄs metu nustatyta, kad ant sienų ir lubų matosi pelÄsis, sanitarinio mazgo plytelÄs iÅ¡daužytos, siena prie sanitarinio mazgo, sanitarinis įrenginys pajuodÄ, su apnaÅ¡omis, reikalingas remontas (HN 76:2010 X sk. 56 p., 62 p. pažeidimas).
DirbtinÄ apÅ¡vieta 154 lx, matavimų neapibrÄžtis 24,7 lx (HN 76:2010 VI sk. 22 p. pažeidimas), oro temperatÅ«ra 20,9 0C, neapibrÄžtis 0,15 0C, santykinÄ oro drÄgmÄ 55,3 0C, neapibrÄžtis 1,03 %.. DÄl dezinsekcijos kamerose ir dezinfekcijos duÅ¡uose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 60 punktas numato, kad laisvÄs atÄmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.
Esant reikalui laisvÄs atÄmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisÄs akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvÄs atÄmimo vietų administracijos nustatyta tvarka; HN 76:2010 39.4 p. numato, kad duÅ¡inÄs, prausyklos patalpos valomos kasdien naudojant valiklius, turinÄius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vienÄ kartÄ per mÄnesį, jo metu valikliais, turinÄiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos iÅ¡džiovinamos, iÅ¡vÄdinamos; patalpose ant pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelÄsių.Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. pažymoje Nr.62/08-439 (18-19 b.l.) nurodoma, kad tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurio metu atliekama dezinfekcija (âMicrobac forteâ).
Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime (36-42 b.l.) nurodoma, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus patalpos dezinfekuojamos, dezinsekuojamos ir deratizuojamos pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintÄ 2012-2013 m. patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafikÄ Nr. 20/02-2719 ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2012-2013 m. dezinfekcijos planÄ Nr. 20/01-2721, kuriuose numatyta, kad dušų patalpos dezinfekuojamos kasdien po kiekvieno pasinaudojimo duÅ¡u. Å iaulių visuomenÄs sveikatos centras pareiÅ¡kÄjo kalinimo laikotarpiu neatliko prausimosi-Å¡varinimosi patalpose patikrinimų dÄl jų atitikimo higienos normoms.
Toks patikrinimas buvo atliktas 2012-06-25 (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2012-07-09 patikrinimo akte Nr. 254). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prausimosi-Å¡varinimosi patalpose yra dvi duÅ¡inÄs su 8 duÅ¡o rageliais, duÅ¡o patalpose atliktas einamasis remontas â perdažytos durys, vamzdynas, pakeisti duÅ¡o rageliai. Patalpose pelÄsių nÄra. DuÅ¡inių, prausyklų valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas âSokrenaâ 1 % ir Microbac 1,5 %. Tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min intervalas, kurių metu atliekama patalpos dezinfekcija.
DuÅ¡o ir jo prieigų kasdieninio ir generalinio valymo kontrolÄs žurnalas yra, registracija vedama. Byloje yra atsakovo pateiktas Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizavimo grafikas 2012-2013 metams (34-35). Pagal esamus byloje duomenis negalima konstatuoti, jog nagrinÄjamais konkreÄiais atvejais Å iaulių tardymo izoliatorius, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 60 ar 68 punktų reikalavimus, neveikÄ taip, kaip pagal teisÄs aktus privalÄjo veikti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybÄ taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybÄ, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisÄs aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.Atsižvelgus į kalinimo neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmÄ, į pareiÅ¡kÄjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kanÄias, į kitus pirmiau minÄtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo pripažinimu.PareiÅ¡kÄjas savo skunde konkreÄiai dÄl savo sveikatos problemų nepasisako, nurodo, kad dÄl netinkamų laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų jis âpatyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrÄtimus, negalÄjo tinkamai judÄti bei sportuoti, pablogÄjo jo sveikataâ.
LR suÄmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybÄs ir lygio gydymas kaip ir laisvÄje esantiems asmenims. Ä®vertinus turimus raÅ¡ytinius duomenis ginÄui aktualiu laikotarpiu (nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2013 m. spalio 29 d.), pareiÅ¡kÄjo gydymo stacionaro istorijoje Nr. 8436 (48-90 b.l.) padarytus įraÅ¡us bei atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kÄjas nenurodo konkreÄių faktų, susijusių su galimu sveikatos sužalojimu, negalima konstatuoti, kad bÅ«tent dÄl aukÅ¡Äiau nustatytų pažeidimų, Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ginÄui aktualiu laikotarpiu buvo sužalota pareiÅ¡kÄjo sveikata.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.
Netherlands).Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisÄtumas dÄl pareiÅ¡kÄjo apgyvendinimo perpildytose kamerose, HN 76:2010 X sk. 56 p., 62 p., VI sk. 22 p. pažeidimas kaip viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs bÅ«tinų sÄ lygų. TaÄiau pažymÄtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dÄl neteisÄtų veiksmų atlikimo kyla civilinÄ atsakomybÄ, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kÄjui dÄl Å¡ių neteisÄtų veiksmų kilo pasekmÄs, t. y. neturtinÄ Å¾ala, taip pat ar tarp paminÄtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra neabejotina, kad dÄl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose bei dÄl HN 76:2010 X sk. 56 p., 62 p., VI sk. 22 p. pažeidimo pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių nebÅ«tų patyrÄs, jei jis bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis.
ApskaiÄiuodamas neturtinÄs žalos dydį, t. y. įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertinÄs turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinÄs žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmÄ â 212 dienų, vienos valandos pasivaikÅ¡Äiojimo laikÄ gryname ore, vertybes, kurioms daromas pažeidimas kÄlÄ grÄsmÄ, Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinÄs žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2013 m. spalio 30 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. A438-1194/2013 už 723 dienas priteista 2000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. lapkriÄio 25 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. A442-1860/2013 už 169 dienas priteista 550 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. A143-2373/2013 už 107 dienas priteista 500 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui, LVAT 2014 m. birželio 19 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A858-275/2014 už 330 dienų priteista 6600 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui, LVAT 2014 m. rugpjÅ«Äio 18 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. A575-793/2014, kai 232 dienas laikymo sÄ lygos neatitiko reikalavimų bei 113 dienų tik iÅ¡ dalies atitiko, priteista 5900 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui), teismas sprendžia, kad už apgyvendinimÄ perpildytose kalinimo kamerose priteistina 1300 Eur (4488,64 Lt) suma neturtinei žalai atlyginti.
Teismas atkreipia dÄmesį į bylai svarbiÄ aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo kreipÄsi į teismÄ praÄjus daugiau metams nuo tada, kai jis iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių TI. PažymÄtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kanÄių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kanÄias sukeliantys neteisÄti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kanÄias menkina, jos blÄsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A63-1343/2012).
TodÄl aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas delsÄ pasinaudoti teismine gynyba daugiau kaip metus, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinÄ skriauda nÄra tokia didelÄ, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti 30000 Lt suma. Taigi pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl 30000 Lt neturtinÄs žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kÄjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1300 Eur (4488,64 Lt) neturtinei žalai atlyginti.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjo A. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kÄjui A. M. 1300 Eur (vienas tÅ«kstantis trys Å¡imtai eurų) neturtinÄs žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . TeisÄjas                                                                 Virginijus StankeviÄius