2f0771ff-faaf-4532-855a-d45f0c93c97c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5636-426/2015                                   Proceso Nr. 3-61-3-05226-2014-5                        Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. V. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Pagrįsdamas savo reikalavimus, paaiÅ¡kino, kad 2012–2014 m. atskirais laikotarpiais buvo laikomas ir gydomas Ligoninėje, kurioje gydymas neatitiko norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nes kamerų palatos nuolatos buvo perpildytos, gultai buvo dviejų aukÅ¡tų, pristumti prie sienos ir Å¡alia vienas kito; visose ligoninės kamerose rÅ«koma; sanitariniai mazgai pasenę, su defektais, purvini; pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su kitais asmenimis, sergančiais infekcinėmis ir kitomis ligomis; neužtikrintas karÅ¡to vandens tiekimas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, tokiais veiksmais buvo pažeista jo garbė ir orumas, taip pat pažeistos norminių teisės aktų, reglamentuojančių kamerų įrengimÄ , vienam asmeniu tenkančias kameros ploto normines vertes, draudimo rÅ«kyti, karÅ¡to vandens tiekimÄ , nuostatos, jo teisė į kokybiÅ¡kÄ sveikatos priežiÅ«rÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, Ligoninėje jis buvo laikomas žeminančiomis sÄ lygomis, todėl Å¡ie neigiami iÅ¡gyvenimai vertintini kaip neturtinė žala, kuri priteistina ir Lietuvos valstybės. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas pagrindė ir Europos Ž.

T. Teismo jurisprudencija, Konstitucinio teismo nutarimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Ligoninė teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 8–11) nurodė, jog su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas 2012–2014 m. Pažymi, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje kas dienÄ gydoma nuteistųjų ir/ar suimtųjų, Ligoninėje nevedama, nes galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja.

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos normoje HN 76:2010), patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose nėra nustatomos. Tačiau Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu        Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Ligoninės kamerose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Pabrėžė, kad Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi suteikti stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems.

Dėl šios priežasties minėtuose teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Taip pat, Ligoninė nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių bei Suėmimo vykdymo įstatymuose. Todėl, siekiant užtikrinti pagrindines nuteistųjų teises, šie nepatogumai (dėl ploto normų vienam asmeniui), neturėtų būti vertinami kaip dideli pareiškėjo teisių pažeidimai. Be to, Ligoninės administracija visada stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui.Pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Tvarkos taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 35.5 p., kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Lietuvos higienos norma HN 76:2010 taikoma naujai rekonstruojamiems arba naujai statomiems laisvės atėmimo vietų pastatams, todėl tualeto įrengimui netaikoma, nes veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Vadovaujantis Ligoninės direktoriaus 2011-08-30 įsakymu Nr. V-164 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos aprašo 33 p., visi asmenys, sergantys tuberkulioze, yra izoliuoti, dėvi apsaugines kaukes.

Ligoninė vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais infekcinių ligų kontrolę ir profilaktikÄ (pvz. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu) bei kitais asmens sveikatos priežiÅ«rÄ reglamentuojančiais teisės aktais.Pažymi, kad Ligoninės chirurgijos skyriuje yra sudaryta galimybė laisvu nuo medicininių procedÅ«rų metu bÅ«ti gryname ore. Todėl ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuojamas sudarant pareiÅ¡kėjui galimybę pajudėti lokaliniame sektoriuje.

Ligoninės pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis Tvarkos taisyklių 258 p. nuostatomis, t. y. ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafikÄ , pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę. Å is grafikas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 p. reikalavimus, nustatančius, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Pagal Ligoninės nustatytÄ grafikÄ , tuberkulioze sergantys pacientai prausiasi jiems nustatytÄ dienÄ (antradieniais). Ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka HN 47-1:2010 reikalavimus ir atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami Ligoninėje nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų.Pabrėžė, kad visi asmenys, sergantys tuberkulioze dėvi specialias kaukes, Å¡ios infekcinės ligos kontrolė yra griežtai įgyvendinama, laikomasi visų prevencinių priemonių.

Pažymi, kad izoliuotai laikomi tik asmenys, sergantys sveikatos apsaugos ministro 2003-04-30 įsakymu patvirtintame Somatinių ligų sÄ raÅ¡e nurodytomis ligomis. Žmogaus imunodeficito viruso liga į šį sÄ raÅ¡Ä nėra įtraukta, todėl Å¡ia liga sergantys nuteisti yra izoliuojami nuo kitų tik esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui.Ligoninė nurodo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013-07-29 jai yra iÅ¡davęs leidimÄ -higienos pasÄ , ir tai įrodo, kad jos patalpos atitinka higienos normų reikalavimus.Pažymi, kad, atsižvelgus į Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. , Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14p. nuostatas, informacija apie draudimÄ rÅ«kyti yra iÅ¡kabinta visose Ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat yra iÅ¡kabinti ir įspėjamieji užraÅ¡ai ir/ar ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.

Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, tokio draudimo įgyvendinimu turi pasirÅ«pinti Ligoninė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-12 nutartis adm. byloje Nr. A756- 1160/2012). Ä®vertinant aplinkybę, kad visuotinai yra žinomas Tabako kontrolės įstatymo draudimas rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje ar įstaigose ir tai, kad informacija apie draudimÄ rÅ«kyti yra iÅ¡kabinta Ligoninėje, mano, kad Ligoninės administracija tinkamai pasirÅ«pino Å¡io draudimo įgyvendinimu.Nurodo, kad, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, jog Ligoninės darbuotojai veikė neteisėtai, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas apsiribojo faktais, nepagrįstais teiginiais, samprotavimais. Ligoninės pareigÅ«nai neatliko pareiÅ¡kėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Byloje spręstinas ginčas dėl R. V. skundo reikalavimo, priteisti jo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pagrįstumo ir teisėtumo.Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. sakoma, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246– 6.249 str.:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.      Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis              Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).

Tai pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo        2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).Taigi, sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas R. V. nurodytu atveju.Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. nurodyta, kad vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (2000-10-26 sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su patalpų plotu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Tvarkos taisyklės (ginčo atveju aktuli redakcija, galiojusi nuo 2010-04-30), kurių 111.4 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Ligoninė teismui pateiktame atsiliepime iÅ¡ esmės pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjui jo gydymo metu galėjo bÅ«ti neužtikrintas minimalus plotas.

Taip pat pabrėžė, kad negali įtakoti atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiaus, nes privalo suteikti stacionariÄ sveikatos priežiÅ«rÄ visiems to reikalingiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai liudija, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje nuo 2012-04-27 iki      2014-03-14 buvo gydomas 90 dienas (b. l.

8) kamerų tipo palatose, kuriose, atsižvelgiant į lovų skaičių, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko Tvarkos taisyklių 111.4 p. nustatytos vertės ir siekė 1,93 – 3,79 m2.Teismui pateiktame atsiliepime Ligoninė patvirtino, kad negali nurodyti, kiek buvo laikoma asmenų kartu su pareiÅ¡kėju konkrečioje palatoje, nes neveda tokios statistikos. Taigi, R. V. teiginiai apie netinkamas laikymo sÄ lygas nepaneigti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui gydantis Ligoninėje, buvo pažeista jo teisė į minimalų 5,1 m2 gyvenamÄ jį plotÄ .

Nors Ligoninė ir nurodo, kad siekė užtikrinti gydomų nuteistųjų pagrindines teises, teismo vertinimu, tai nepaÅ¡alina atsakovės atsakomybės už nustatytus pažeidimus. Teismo vertinimu, toks ploto neatitikimas nustatytiems normatyvams laikytinas žymiu, o atsižvelgus į pažeidimų trukmę, aptarti pažeidimai negali bÅ«ti vertinami kaip vienkartiniai ar trumpalaikiai, t. y. tokio pobÅ«džio, iÅ¡ kurių negali bÅ«ti kildinama neturtinė žala. Be to, ta aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., ne kartÄ konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Ž.

T. Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje V. S. prieÅ¡ LietuvÄ ).Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų, t. y. pažeidžiant normatyvines vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iÅ¡ esmės yra pagrįsti. Dėl kitų pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų. Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Å io straipsnio ketvirtoji dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat, kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Kaip nurodė Ligoninė, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN76:2010 ir Tabako kontrolės įstatymo nuostatomis, jos patalpose, kaip ir visose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, rÅ«kyti yra draudžiama.

Informacija apie tai yra iÅ¡kabinta visose Ligoninės palatose, koridoriuose, bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iÅ¡kabinti ir įspėjamieji užraÅ¡ai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad apie draudimÄ rÅ«kyti Ligoninės patalpose tinkamai buvo informuoti tiek pats pareiÅ¡kėjas, tiek kiti tose pačiose kamerose palatose laikyti asmenys. Byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių praneÅ¡imų apie suimtųjų, nuteistųjų padarytus bausmės ar suėmimo vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus, neužfiksuota, kad kamerų tipo palatoje asmenys rÅ«ko.

PareiÅ¡kėjas taipogi nenurodė, kad dėl rÅ«kymo palatose bÅ«tų kreipęsis į Ligoninės administracijÄ su praÅ¡ymu paÅ¡alinti šį pažeidimÄ . Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 27 p. nuostatas Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema privalo bÅ«ti įrengta ne kamerose palatose, o maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Taigi, pareiÅ¡kėjo motyvai, kuriais neturtinė žala yra grindžiama karÅ¡to vandens tiekimo į palatas neužtikrinimu, yra atmestini.

Pažymėtina, kad kitos R. V. nurodytos aplinkybės (sanitariniai mazgai pasenę, surÅ«diję; kartu buvo laikomi ir asmenys, sergantys infekcinėmis ligomis), iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėjas kildina jam padarytÄ neturtinę žalÄ , yra grindžiamos ne teismui teikiamais įrodymais, o bendro pobÅ«džio teiginiais. PrieÅ¡ingai, Ligoninės teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad Chirurginio skyriaus palatos, taip pat ir santechniniai mazgai 2012 m. ir 2014 m. buvo remontuojami, 2013-07-29 iÅ¡duotas leidimas–higienos pasas liudija, kad Ligoninės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus (b. l. 28–34).

Ligoninė teismui pateiktame atsiliepime patvirtino, kad asmenys, sergantys užkrečiamomis infekcinėmis ligomis, buvo izoliuoti nuo kitų ligonių.             R. V. savo skunde taip pat cituoja Lietuvos higienos normos HN 76:2010 18, 20, 21, 37, 38 p. įtvirtintas nuostatas, tačiau jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, kad buvo pažeisti minėtuose punktuose nustatyti reikalavimai ir šiais pažeidimais pareiškėjui buvo sukelti neigiami išgyvenimai (neturtinė žala), nenurodo.              Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad nagrinėtoje skundo reikalavimo dalyje Ligoninės administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, iš kurių galėtų būtų kildinama pareiškėjo nurodyta neturtinė žala.

IÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastÄ , pripažintina, kad, kalėdamas tokiomis sÄ lygomis (mažo ploto kamerose palatose), pareiÅ¡kėjas patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios virÅ¡ijo įprastus kalinimo sÄ lygojamus suvaržymus. Todėl, egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ ir patalpų įrengimÄ , žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Taigi, R. V. reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 50 000 Lt (14 481 Eur) piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.Teismas, vertindamas R. V. patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteistina 650 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str., 129 str., teismas                                                   nusprendė:

PareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R. V. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 650 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo reikalavimo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                                   RÅ«ta Miliuvienė            Â