2f0696b2-e359-4ac5-ba85-7af9633da308 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                   Civilinė byla Nr.2A-930-273/2014                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09058-2012-7                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 73;73.2.2.5;      (S)                                                                                                                                   121.14; 121.21;

                                              KAUNO APYGARDOS TEISMAS                                                          nutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 17 d.Kaunas           Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. B., Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M.

A. atstovės advokatės Inos Kurauskienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. A. ieÅ¡kinį atsakovams R. A. ir UAB „Darbo garantas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – notarė V. B., notaras V. L., nustatė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas M. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas:

1) pripažinti negaliojančia 2011-09-30 dovanojimo sutartį, reg. Nr. 5888, kuria A. A. padovanojo butÄ , esantį(duomenys neskelbtini), atsakovei R. A., ir taikyti restitucijÄ ;

2) pripažinti negaliojančia 2012-06-01 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. VL-1898, kuria R. A. pardavė minėtÄ butÄ Ä¯monei UAB „Darbo garantas“, taikyti restitucijÄ .IeÅ¡kovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė jo ir atsakovės R. A. mama A. A., bÅ«dama naÅ¡le. IeÅ¡kovas nuo 2009 m. dirba Anglijoje. Atsakovė daug metų gyvena Kanadoje. Abu dalyvavo mamos laidotuvėse. Motinai nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini). Pradėjęs domėtis paveldėjimo dokumentų sutvarkymu, ieÅ¡kovas sužinojo, kad 2011-09-30 dovanojimo sutartimi mama butÄ padovanojo R.

A., o ji 2012-06-01, iÅ¡ kart po mamos laidotuvių, butÄ pardavė atsakovui UAB „Darbo garantas“. IeÅ¡kovas prižiÅ«rėjo savo mamÄ iki iÅ¡vykimo į AnglijÄ 2009 m. PrieÅ¡ 7 metus iki mamos mirties ieÅ¡kovas pastebėjo, kad mama dėl jai diagnozuotų Å¡irdies ir kraujagyslių ligų fiziÅ¡kai nusilpo, sutriko jos atmintis ir orientacija. Mama dažnai neprisiminė, kiek turinti vaikų ir anÅ«kų, kokiais giminystės ryÅ¡iais susiję, kartais negalėjo pasakyti pažįstamo žmogaus vardo, kartÄ kalbant apie atsakovę paklausė kas ji tokia.

Mama 2011 m. kovo mėn. buvo gydoma K. R. Kryžiaus ligoninėje dėl rankos traumos, vėliau - K. R. K. P. gydymo ir slaugos ligoninėje. Ji negalėjo savarankiÅ¡kai nueiti į tualetÄ , grįžti į palatÄ , atmintis ir orientacija laike ir erdvėje buvo visiÅ¡kai sutrikusi. Atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina aplinkybės, kad ji nuo ieÅ¡kovo nuslėpė dovanojimo ir pardavimo sandorių sudarymÄ . 2011 m. vasarÄ atsakovė R. A. atvyko į LietuvÄ prižiÅ«rėti mamÄ , tačiau jÄ visiÅ¡kai izoliavo nuo kitų artimųjų.

Dovanojimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia, nes jos sudarymo metu A. A. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti: nuo 2007 m. jos atmintis ir orientacija buvo sutrikę, o nuo 2010 m. pradėjo sparčiai progresuoti. Atsakovės veiksmų neteisėtumÄ patvirtina skubus 2012-06-01, iÅ¡ kart po mamos laidotuvių, buto pardavimas atsakovui UAB „Darbo garantas“. Skubotas sandorio sudarymas taip pat rodo ir atsakovo UAB „Darbo garantas“ nesÄ Å¾iningumÄ .                                II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė    Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė iÅ¡ M. A. 1 000 Lt R. A.. Priteisė iÅ¡ M. A. 2 000 Lt UAB „Darbo garantas“. Priteisė iÅ¡ M. A. 57,61 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas M. A. ir atsakovė R. A. yra A. A., kuri mirė (duomenys neskelbtini) iÅ¡situokusi, vaikai. Palikėja A. A. 2010-08-18 testamentu visas pinigines lėšas paliko dukteriai R. A., o visÄ kitÄ turtÄ po ½ dalį paliko abiems savo vaikams - ieÅ¡kovui ir atsakovei. A. A. nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini), kurį ji 2011-09-30 dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei R.

A., o pastaroji 2012-06-01 pirkimo-pardavimo sutartimi butÄ pardavė atsakovui UAB „Darbo garantas“.  Butas parduotas už 82 000 Lt. Dalį Å¡ios sumos - 5000 Lt avansÄ - pirkėjas UAB „Darbo garantas“ R. A. sumokėjo pagal 2012-05-31 kasos iÅ¡laidų orderį, o likusiÄ 77 000 Lt sumÄ sumokėjo 2012-06-01 mokėjimo nurodymu AB DnB banke.Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi, ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymu, paskirta A. A. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė.

Atsakydami į klausimus, ekspertai nurodė, kad A. A. nuo 2011-08-18 konstatuojamas psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija (F01.8) ir, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. A. 2011-09-30, pasiraÅ¡ydama dovanojimo sutartį, nebÅ«tų galėjusi suprasti savo veiksmų esmę ir juos vadyti. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ekspertams buvo pateikta visa medicininė dokumentacija, visa civilinės bylos medžiaga, kurioje buvo užfiksuoti gydytojos ir notarės paaiÅ¡kinimai, ir liudytojų parodymai, įvertinęs teismo posėdyje apklausto eksperto paaiÅ¡kinimus, sprendė, kad ekspertizės akto iÅ¡vados atitinka civilinėje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , neskaitant liudytojų, artimais ryÅ¡iais susijusių su ieÅ¡kovu ir atsakove, parodymų.

Teismas nurodė, kad ekspertų iÅ¡vada yra iÅ¡sami ir pagrįsta. Ekspertizės aktas atitinka CPK 216 straipsnio 1 dalyje eksperto iÅ¡vados, kaip įrodinėjimo priemonės, formai bei turiniui keliamus reikalavimus. Taip pat teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ginčijamas 2011-09-30 dovanojimo sandoris A. A. buvo žalingas, nenaudingas ir nepagrįstas. Nuosavybės teises į ginčo butÄ A. A. buvo įgijusi pagal 1992-07-29 buto privatizavimo sutartį, 1992-01-02 pareiÅ¡kime Å¡eimos nare nurodžiusi savo dukterį R.

A.. Remiantis Å¡iais įrodymais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. A. ir R. A. buvo Å¡eima, kai ieÅ¡kovas M. A. turėjo savo Å¡eimÄ ir gyveno atskirai. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad A. A. 2011-09-30 dovanojimo sutartį sudarė bÅ«dama tokios bÅ«senos, kad dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl nėra pagrindo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia (CK 1.89 straipsnis). Teismas taip pat atmetė reikalavimÄ dėl 2012-06-01 buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes nenustatė, kad ginčijamas sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms.

                     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai           Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovo M. A. atstovė advokatė Ina Kurauskienė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti, t.y. pripažinti negaliojančia 2011-09-30 dovanojimo sutartį reg. Nr. 5888, kuria A. A. padovanojo butÄ (duomenys neskelbtini), atsakovei R. A. ir taikyti restitucijÄ ; pripažinti negaliojančia 2012-06-01 pirkimo-pardavimo sutartį reg.

Nr. VL-1898, kuria R. A. pardavė butÄ (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „Darbo garantas“ ir taikyti restitucijÄ , apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, paskirti A. A. pakartotinę pomirtinę  psichiatrinę ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimÄ , ar A. A., pasiraÅ¡ydama 2011-09-30 dovanojimo sutartį reg. Nr. 5888, galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.          IeÅ¡kovas nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės, netinkamai vertino įrodymus byloje, dėl ko priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

IeÅ¡kovo nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad ekspertizės akto iÅ¡vados atitinka civilinėje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , neskaitant liudytojų, artimais ryÅ¡iais susijusių su ieÅ¡kovu ir atsakove, parodymų. Nagrinėjamoje byloje teismas sureikÅ¡mino ekspertizės aktÄ , nors iÅ¡ esmės į teismo ekspertams užduotÄ klausimÄ ar A. A. ginčo dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ (2011-09-30) galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti nebuvo atsakyta. IeÅ¡kovas mano, jog ekspertizė buvo atlikta pavirÅ¡utiniÅ¡kai, iÅ¡samiai neiÅ¡analizavus byloje esančios medicininės medžiagos, jos iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, o kai kurie medicininės medžiagos duomenys interpretuoti Å¡aliÅ¡kai.

IeÅ¡kovo nuomone, ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. A. 2011-09-30, pasiraÅ¡ydama dovanojimo sutartį, nebÅ«tų galėjusi suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, neatitinka byloje esančių įrodymų. IeÅ¡kovas nurodo, kad A. A. medicininiuose dokumentuose yra apraÅ¡ytas psichikos sutrikimas - kraujagyslinė demencija arba silpnaprotystė, kuri pasireiÅ¡kia stabiliais, ilgai trunkančiais psichikos veiklos sutrikimais. Nors kraujagyslinės demencijos diagnozė pirmÄ kartÄ teismo žinioje esančiuose dokumentuose paminėta 2011-08-18, tačiau VÅ¡Ä® Kauno Centro poliklinikos įraÅ¡ai, liudija, kad atminties pablogėjimu A.

A. pradėjo skustis jau nuo 2002 metų, dėl ko buvo nukreipta konsultacijai pas psichiatrÄ ir jai buvo diagnozuotas emocinio labilumo sutrikimas, 2002-10-21 Kauno Centro poliklinikos psichikos sveikatos centre buvo atliktas A. A. psichologinis tyrimas, kuriuo metu buvo nustatyta, jog tiriamoji A. A. fiksuota į somatinius negalavimus, požiÅ«ris į aplinkÄ pesimistinis, mÄ stymas klampus, smulkmeniÅ¡kas, egocentriÅ¡ka, dėmesio koncentracija vidutiniÅ¡ka, atmintis susilpnėjusi, ilgalaikė - labai silpna, emocinei bÅ«senai bÅ«dingi depresijos požymiai.

Nors 2002-11-12 atliktas protinės bÅ«klės mini tyrimas (MMSE), kuris parodė, kad sutrikimai nesiekia lengvo pažinimo sutrikimo (27 balai), tačiau A. A. buvo nustatytas psichikos sutrikimas organinis nuotaikos ir emocijų sutrikimas (F06.6). IeÅ¡kovo nuomone, VÅ¡Ä® Kauno Centro poliklinikos medicininiuose dokumentuose neabejotinai yra apraÅ¡yti visi demencijai (silpnaprotystei) jo pradinėje stadijoje bÅ«dingi simptomai: atminties, mÄ stymo, suvokimo sutrikimai.           IeÅ¡kovo nuomone, ligos istorijose A.

A. apraÅ¡yti visi pažengusios demencijos požymiai, pagrindiniai simptomai, bÅ«klės, kuriomis remiantis galima daryti iÅ¡vadÄ , kad A. A. jau nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio negalėjo visa apimtimi suvokti aplink jÄ vykstančių įvykių, nesugebėjo tinkamai savarankiÅ¡kai analizuoti situacijos. Be to, nors ekspertizės akte nurodyta, kad duomenų, jog ginčijamos sutarties pasiraÅ¡ymo metu A. A. elgesiui turėjo įtakos jÄ globojančių asmenų veiksmai, nėra. Apklausos metu ekspertas S. S. patvirtino, kad paprastai demencija sergantiems žmonėms bÅ«dingas pasidavimas įtakai juos globojančių asmenų.

Taip pat, apklausos metu ekspertas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vada, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. A. 2011-09-30, pasiraÅ¡ydama dovanojimo sutartį, nebÅ«tų galėjusi suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nėra kategoriÅ¡ka, o ekspertai dėl aukščiau nurodytos priežasties (kad A. A. nebuvo stebima psichiatro), gali duoti tik preliminarinę iÅ¡vadÄ , kad tiriamoji A. A. 2011-09-30 pasiraÅ¡ydama dovanojimo sutartį galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. TokiÄ iÅ¡vadÄ ekspertas aiÅ¡kino taip, jog nepaisant to, kad A.

A. medicinos dokumentuose tikrai yra įrašų, patvirtinančių atminties sutrikimÄ , dalinę orientacijÄ , tačiau tokių įrašų 2011-09-30 dienÄ (sutarties pasiraÅ¡ymo metu) nėra, tai reiÅ¡kia laikotarpiu prieÅ¡ tai ir po to A. A. galėjo bÅ«ti dezorientuota ir be atminties, o tÄ dienÄ galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti. 2011-09-30 dienos įraÅ¡as Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės ligos istorijoje Nr.701/2011, jog 2011-09-30 dienÄ 12.00 vai. A. A. visiÅ¡kai neturi atminties ir jos orientacija dalinė, reiÅ¡kia, jog ekspertų iÅ¡vada, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad A.

A. 2011-09-30, pasiraÅ¡ydama dovanojimo sutartį, nebÅ«tų galėjusi suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kuria vadovavosi pirmos instancijos teismas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , neatitinka byloje esančių įrodymų. Nustatant A. A. bÅ«klę ginčijamo sandorio sudarymo metu turi bÅ«ti įvertinti du kriterijai - pirmas yra medicininis, t.y. ar tiriamajai buvo nustatyti kokie nors psichikos sutrikimai, ir į šį klausimÄ ekspertai atsakė teigiamai, kad nuo 2011-08-18 A. A. konstatuojamas psichikos sutrikimas - kraujagyslinė demencija (F01.8), kitaip vadinama silpnaprotyste.

Tai toks psichikos sutrikimas, kuris pasireiÅ¡kia stabiliais, ilgai trunkančiais psichikos veiklos pakeitimais. A. A. apraÅ¡yta smegenų encefalopatija -lėtinė, daug metu trunkanti liga, smegenų atrofijos požymiai. Tai tokios ligos, kurios sutrikdo ir pažeidžia žmogaus atmintį, orientacijÄ , mÄ stymÄ ir kitus psichikos procesus. Antras kriterijus yra juridinis - nustatymas ar asmuo galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Kaip matyti iÅ¡ turimų medicinos dokumentų, A. A. nustatytas psichikos sutrikimas - kraujagyslinė demencija - tikrai paveikė jos pagrindines protines funkcijas, t.y. atmintį, orientacijÄ , mÄ stymÄ , kas pasireiÅ¡kė ir jos kasdieninių įgÅ«džių apsitarnauti, pasirÅ«pinti savim praradimu.

Tai patvirtina ir medicinos dokumentų įraÅ¡ai, o taip pat ir liudytojų parodymai, dėl kurių pasisakysime kiek vėliau.             IeÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ skirti pakartotinę pomirtinę A. A. ekspertizę. IeÅ¡kovas mano, kad nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme yra bÅ«tina skirti A. A. pakartotinę pomirtinę psichiatrinė ekspertizę, tikslu paÅ¡alinti aukščiau nurodytus prieÅ¡taravimus ir atskleisti bylos esmę, kadangi ir pats apklaustas teismo ekspertas S. S. teismo posėdyje patvirtino, kad gal bÅ«t kitas ekspertas duotų kitÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

A. gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Visuma teismui pateiktų įrodymų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė R. A. asmeniÅ¡kai savo motina A. A. nesirÅ«pino nei iki ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo, nei po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo. IeÅ¡kovo nuomone, jei A. A. bÅ«tų galėjusi suprasti ginčijamos dovanojimo sutarties turinį, ji be abejo suvoktų, kad sutartis jai yra nenaudinga, nes jis perleidžia nuosavybės teisę į jai priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), o pati tuo tarpu bus atiduota į senelių namus, nes R.

A. nesiruošė ja rÅ«pintis. A. A. neturėjo poreikio dovanoti butÄ užsienyje gyvenančiai dukrai, pati turėjo pinigų mokesčiams už butÄ , kuriuos jai padėdavo mokėti ir jos dukterėčios N. K. ir G. K.. Taip pat atsakovės parodymus, jog ji viena iÅ¡laikė savo motinÄ A. A. paneigia ir jos pateiktas 2011-11-03 dienos elektroninis laiÅ¡kas, skirtas sÅ«nėnui M. A., kuriame ji praÅ¡o visų giminaičių prisidėti prie A. A. priežiÅ«ros iÅ¡laidų, praÅ¡ydama vesti pinigus į jos asmeninę sÄ skaitÄ .

Teismas nepagrįstai nevertino ieškovo liudytojų R. A. ir R. A. bei atsakovės liudytojų N. K. ir G. K. parodymų. Nors ieškovo ir atsakovės kviesti liudytojai yra jiems artimi asmenys, tačiau kitų asmenų, pažinojusių A. A., nėra, liudytojų parodymai šioje byloje turėjo būti vertinami lyginant juos su A. A. medicininiais dokumentais. Liudytojų parodymai patvirtina, kad A. A. nustatyta kraujagyslinė demencija sparčiai progresavo, ko pasėkoje ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti ginčijamo dovanojimo sandorio metu.

Tokie liudytojų parodymai yra labai svarbÅ«s, nes kai asmuo yra miręs, atliekant pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, ekspertai turi vadovautis ir liudytojų parodymais, nes labai dažnai medicininiuose dokumentuose trÅ«ksta nuoseklių specialistų įrašų vertinant asmens bÅ«klę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė perdėtÄ pranaÅ¡umÄ notarės V. B. paaiÅ¡kinimams ir liudytojos M. A. parodymams. Dėl savo fizinės ir psichinės bÅ«klės, dėl vartojamų vaistų, A.

A. ginčijamo dovanojimo sandorio metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, pati sandorio neužsakinėjo, o atsakovė, pati realiai motinos neslaugiusi, iÅ¡ pusseserių N. K. ir G. K. sužinojusi, kad mamos protas ir mÄ stymas sparčiai gęsta, skubiai atvyko į LietuvÄ ir organizavo dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ , ir net neketindama savo mamos A. A. prižiÅ«rėti, iÅ¡važiavo vėl į užsienį, nes butas jau buvo jai perraÅ¡ytas, tad mamos jau ir nebereikėjo. A. A. buvo palikta Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, o iÅ¡raÅ¡ius iÅ¡ ligoninės jÄ prižiÅ«rėjo R.

A.. Žinodama, kad pasielgė nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai, po mamos mirties nuslėpė nuo ieÅ¡kovo dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes. Pripažinus negaliojančia dovanojimo sutartį, turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia ir ginčijama pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovės R. A. ir UAB „Darbo garantas“, kaip kitas negaliojančių sandorių grandinėje einantis sandoris. Vėliau sudaryti daiktų perleidimo sandoriai yra pripažinto negaliojančiu sandorio padariniai. Vėlesnius sandorius sudarę asmenys negali perleisti daugiau teisių, nei jų turi, todėl kai ginčijami keli vienas po kito einantys sandoriai, nuginčijus vienÄ , vėliau sudaryti sandoriai gali bÅ«ti nuginčyti kaip prieÅ¡taraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis, 4.48 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012).

GinčijamÄ pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia taikytina restitucija natÅ«ra, kadangi ieÅ¡kovo nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, kad UAB „Darbo garantas“ buvo nesÄ Å¾iningas įgijėjas. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, jog butas parduotas už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , o labai trumpÄ sandorio sudarymo laikÄ motyvavo vien ta aplinkybe, kad atsakovė R. A. skubėjo iÅ¡vykti į užsienį. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad kaip matyti iÅ¡ paveldėjimo bylos, užvestos po A.

A. mirties, kopijos, pateiktos teismui, R. A. 2012-05-30 dienos įgaliojimu įgaliojo R. D. vesti paveldėjimo bylÄ , ginčo butÄ parduoti, sudaryti nuomos ar panaudos sutartį, įgaliojimas iÅ¡duotas iki 2015-05-30 dienos. Taigi atsakovė R. A. buvo paskyrusi įgaliotÄ asmenį buto pardavimui ir galėjo butÄ parduoti už rinkos kainÄ , tačiau sandorio greitumÄ , ieÅ¡kovo nuomone, nulėmė ne jos bÅ«tinybė iÅ¡vykti į užsienį, o kuo greičiau butÄ perleisti tretiesiems asmenims, kadangi ieÅ¡kovas pradėjo domėtis palikimo, atsiradusio po mamos A.

A., priėmimu. Ginčijamos dovanojimo sutarties patvirtinimo metu VÄ® Registrų centro nustatyta buto rinkos vertė buvo 120 000 litų, o Å¡alių įvertinta 180 000 litų. Notaro patvirtintoje ginčo pardavimo sutartyje nustatyta ginčo buto rinkos kaina 2012-06-01 dienai (127 000 litų) atsakovų nenuginčyta, todėl akivaizdu, kad butas buvo parduotas už kainÄ 45 000 litų mažesnę, nei tikroji turto vertė. Turto perleidimas tokia, gerokai žemesne nei rinkos kaina, yra laikytinas objektyviu sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo elementu.

Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys, kad atsakovo UAB „Darbo garantas" įstatuose, nurodyta, kad ieÅ¡kovo įmonės vadovas priima sprendimus dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainÄ ne didesnę kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo (įstatų 7.4.12 punktas). Kadangi įstatinis kapitalas yra 200 000 litų (įstatų 3.1 punktas), tai ginčo buto įsigijimui turėjo bÅ«ti priimtas atsakovo akcininkų susirinkimo sprendimas, kuris suÅ¡aukiamas tokia pat tvarka, kaip tai nurodyta LR Akcinių bendrovių įstatyme, o tai reiÅ¡kia, kad įspėjant akcininkus prieÅ¡ 21 dienÄ .

Tačiau tÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2012-06-01 užsakomas sandoris (duomenų patikslinimas pas notarÄ V. L.), 11 val. suÅ¡aukiamas UAB „Darbo garantas" akcininkų susirinkimas, priimantis sprendimÄ pirkti ginčo butÄ , o 14.24 val. patvirtinama pardavimo sutartis už kainÄ mažesnę nei buto rinkos vertė. Kaip nurodė atsakovo UAB „Darbo garantas“ atstovė, juridinis asmuo yra verslininkas, kurio veikla susijusi su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, todėl bÅ«damas specialistas Å¡ioje srityje, galėjo numatyti, kad tokios sandorio sudarymo aplinkybės, kaip buto pardavimas beveik per vienÄ dienÄ už ženkliai mažesnę kainÄ , galėjo bÅ«ti susijusios su trečiųjų asmenų teisių pažeidimu, o pagrindinis sandorio sudarymo motyvas galėjo bÅ«ti siekis apsunkinti daikto iÅ¡reikalavimÄ .

Todėl atsakovas UAB „Darbo garantas“ nebuvo pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, iÅ¡siaiÅ¡kinant tokio sandorio motyvus ir galimas sandorio pasekmes.       Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Darbo garantas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodo, kad Å¡ioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad dovanotoja A. A. dėl savo sveikatos bÅ«klės nebÅ«tų galėjusi suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, dėl ko skundo argumentai, grindžiami vien apelianto subjektyvia nuomone, kuri prieÅ¡tarauja ekspertų iÅ¡sakytai ekspertizės akte pozicijai, negali paneigti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo, kuriuo teismas įvertino visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje esminę reikÅ¡mę sudaro A. A. sveikatos bÅ«klė sandorio sudarymo metu, t. y. 2011-09-30, į kÄ teisingai dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, paremta medicinine dokumentacija ir bylos medžiaga. Byloje nustatyta, kad komisija įvertinusi pateiktÄ informacijÄ pateikė iÅ¡vadÄ , jog negali paneigti A. A. gebėjimo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, trÅ«ksta duomenų jos psichinei bÅ«klei įvertinti, kad galėtų patvirtinti psichikos sutrikimų buvimÄ dovanojimo sandorio dienÄ .

Taigi specialistai, psichiatrai iÅ¡ medicininių duomenų negalėjo daryti iÅ¡vados, kad dovanotoja turėjo psichinę negaliÄ , kuri jai bÅ«tų sukliudžiusi suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę. Civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad ekspertizės atlikimui buvo pateikti visi A. A. medicininiai dokumentai iÅ¡ gydymo įstaigų ir pateikta civilinės bylos medžiaga su Å¡alių, trečiųjų asmenų ir liudytojų paaiÅ¡kinimais. Teismo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas S. S., kuris iÅ¡samiai atsakė į pateiktus klausimus bei patvirtino ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , kad tiriamoji A.

A. 2011-09-30 pasiraÅ¡ydama dovanojimo sutartį galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. A. gydžiusi gydytoja taip pat patvirtino, kad ji su A. A. susikalbėjo pilnai, gydytojÄ atpažindavo, jai nekilo abejonių dėl A. A. psichinės bÅ«klės, dėl atminties, A. A. jÄ atsimindavo, atsakydavo į jos klausimus. Ekspertų iÅ¡vada yra iÅ¡sami ir pagrįsta. Ekspertizės aktas atitinka CPK 216 straipsnio 1 dalyje eksperto iÅ¡vados, kaip įrodinėjimo priemonės, formai bei turiniui keliamus reikalavimus.

Negalima sutikti ir su apelianto argumentais, kad A. A. ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, pati sandorio neužsakinėjo, o atsakovė, pati realiai motinos neslaugiusi, iÅ¡ pusseserių N. K. ir G. K. sužinojusi, kad mamos protas ir mÄ stymas sparčiai gęsta, skubiai atvyko į LietuvÄ ir organizavo dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ . Paminėtiems argumentams patvirtinti apeliantas nepateikė visiÅ¡kai jokių įrodymų, o bylos medžiaga patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes, t. y. jog atsakovė R.

A. savo mama rÅ«pinosi per savo giminaites, prieÅ¡ingai negu apeliantas M. A.. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo autoriaus argumentai, susiję su neva ženkliai per maža ginčo buto verte bei UAB „Darbo garantas“ negalėjimu sudaryti sandorį. PrieÅ¡ingai apelianto argumentams, suÅ¡aukus UAB „Darbo garantas" akcininkų susirinkimÄ buvo priimtas sprendimas pirkti ginčo butÄ , todėl bendrovė turėjo visus įgaliojimus ir reikalingus sprendimus ginčo buto įsigijimui, be to, argumentas dėl įgaliojimų sudaryti sandorį neturėjimo nebuvo ieÅ¡kinio pagrindas.

Pasisakant dėl ginčo buto vertės, turtas parduotas už jokiu bÅ«du ne žemesnę neri rinkos vertė kainÄ . Tiek byloje pateiktos buto fotonuotraukos, tiek liudytoju apklaustas D. A. iÅ¡samiai paaiÅ¡kino faktines aplinkybes, susijusias su buto rinkos vertės nustatymu             Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė R. A. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodo, kad byloje nėra duomenų apie A. A. psichikos sutrikimus, kaip nurodo ieÅ¡kovas.

Pats faktas, kad A. A. nebuvo stebima specialistų psichiatrų, rodo, kad to nereikėjo. IeÅ¡kovo argumentus apie tai, kad atsakovė nelankė motinos ir ja nesirÅ«pino, neteikė pinigų, paneigia atsakovės liudytojų parodymai, bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad pablogėjus A. A. sveikatai, ji kreipėsi į visus artimuosius, praÅ¡ydama finansinės pagalbos, nes iki to laiko tik ji rėmė motinÄ . Atsakove paaiÅ¡kino, kad norint iÅ¡laikyti motinÄ priežiÅ«ros įstaigoje, nebÅ«tų užtekę motinos pajamų, todėl buvo reikalinga pagalba iÅ¡ Å¡alies.

IeÅ¡kovas kritikuoja gydytojos M. A. ir notarės V. B. paaiÅ¡kinimus, tačiau atsakovė nesupranta, kodėl buitiniame lygmenyje pilnai orientuotas asmuo atlikti sandorį, negalėtų . Teismo proceso metu atsakovas, įsigijęs ginčo butÄ , taip pat ir tarpininkas pardavėjas paaiÅ¡kino buto bÅ«klę, pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie buto vertę ir trÅ«kumus. Å ių įrodymų pagrindu teismas priėmė pagrįstÄ sprendimÄ dėl atsakovo sÄ Å¾iningumo, nes byloje nėra duomenų apie buvusį susitarimÄ iÅ¡ anksto, susitarimÄ mažinti kainÄ ar pan.

Apeliantas samprotauja apie buto padėties vietovėje patrauklumÄ , tačiau realiai butas nėra toks patrauklus objektas įstaigai- jis yra trečiame aukÅ¡te, sename name, sankryžoje su nuolatiniu dideliu triukÅ¡mu Kita vertus, kiekvieno bÅ«sto vertę apsprendžia jo pardavimo galimybės ir kaina, kuriÄ sutiko mokėti pirkėjas.           Apeliantas prašė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡ioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

Nauji įrodymai netiriami, todėl teismas pripažįsta, kad yra pagrindas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, analizuojant materialinės bei procesinės teisės taikymo klausimus.          IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas M. A. ir atsakovė R. A. yra A. A., kuri mirė (duomenys neskelbtini) iÅ¡situokusi, vaikai. A. A. nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini), kurį ji 2011-09-30 dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei R. A., o pastaroji 2012-06-01 pirkimo-pardavimo sutartimi butÄ pardavė atsakovui UAB „Darbo garantas“.  Butas parduotas už 82 000 Lt.

Dalį Å¡ios sumos - 5000 Lt avansÄ - pirkėjas UAB „Darbo garantas“ R. A. sumokėjo pagal 2012-05-31 kasos iÅ¡laidų orderį, o likusiÄ 77 000 Lt sumÄ sumokėjo 2012-06-01 mokėjimo nurodymu AB DnB banke.I. M. A. ginčija sudarytÄ dovanojimo sandorį CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudarytÄ fizinio asmens, kuris nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti.Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kita).

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).

Ekspertų iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ bylos įrodymų, kuriÄ teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu įrodymų viseto iÅ¡tyrimu (CPK 218 str.). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobÅ«dį, eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti kategoriÅ¡ka, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iÅ¡keltus klausimus, jei jam trÅ«ksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymÄ .

Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, turi bÅ«ti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vados duomenimis ir kitomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pažymėtina, kad Å¡ių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotinÄ (o ne tikėtinÄ ) iÅ¡vadÄ , kad asmuo, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, dėl kurios  negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.IÅ¡ 2013 m. spalio 10-15 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2013 (t.3, b.l. 59-62) matosi, kad joje nurodyta „Apibendrinant turimÄ medicininę dokumentacijÄ , civilinėje byloje esančiÄ medžiagÄ : tiriamajai A.

A. nuo 2011-08-08 konstatuojamas psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija (F01.8), kuriÄ patvirtina psichinės bÅ«klės apraÅ¡ymai ir galvos smegenų kompiuterinis tyrimas. Å iam psichikos sutrikimui bÅ«dinga kintami simptomai. Tiriamajai neapraÅ¡yti pastoviai iÅ¡reikÅ¡ti ir gilÅ«s demensiniai pokyčiai. Teismo psichiatrai gali duoti tik preliminarinę iÅ¡vadÄ , kad tiriamoji A. A. 2011-09-30 pasiraÅ¡ydama dovanojimo sutartį galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taip pat ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad A.

A. 2011-09-30, pasiraÅ¡ydama dovanojimo sutartį, nebÅ«tų galėjusi suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.Pirmosios instancijos teismas apklausė ekspertÄ S. S. (t.3, b.l. 104-108), kuris patvirtino ekspertizės akto iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad pomirtinėse bylose gali pateikti ne tiksliÄ ir konkrečiÄ iÅ¡vadÄ , bet tik preliminariÄ iÅ¡vadÄ , nes nebėra gyvo žmogaus ir nėra galimybių patikrinti. Žmogus negali valdyti savo veiksmų ir suprasti jų esmę tuomet, kai yra patys giliausi, pastovÅ«s ir ilgalaikiai psichikos sutrikimai.

Ekspertas patvirtino, kad A. A. nustatyta kraujagyslinė dimensija, tačiau nėra objektyvių duomenų, pagal kuriuos galima bÅ«tų tiksliau nustatyti, kokio lygio sutrikimas. Tikslesnės iÅ¡vados duoti negalima, nes nėra duomenų. Ekspertų iÅ¡vada, kad nėra kitų objektyvių duomenų, reiÅ¡kia, kad buvo iÅ¡tirti visi turimi duomenys, ir kitų duomenų nėra. Ekspertai atliko visų jiems pateiktų medicininių įrašų analizę ir pateikė tokiÄ iÅ¡vadÄ , kokia nurodyta ekspertizės akte.

Esant Å¡iems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ekspertai tuo pačiu klausimu pateikė dviejų skirtingų formų iÅ¡vadas – tikėtinÄ (arba preliminariÄ ) ir kategoriÅ¡kÄ ir todėl ekspertų iÅ¡vada yra prieÅ¡taringa, klaidinanti teismÄ .Taip pat teismas pažymėjo, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ yra svarbi A. A. psichinė bÅ«sena septynių dienų laikotarpyje iki sandorio sudarymo iÅ¡samiai apraÅ¡yta medicininiuose dokumentuose – Kauno klinikinės ligoninės gydymo stacionare nuo 2011-09-24 iki 2011-09-30 ligos istorijoje Nr. S11-7962.

Diagnozė: iÅ¡eminės Å¡irdies liga. Supraventrikulinės ekstrasistolės. Paroksizminis prieÅ¡irdžių virpėjimas. Aortos stenozės korekcija. Kraujagyslinė demencija. IÅ¡ ligos istorijos Nr. S11-7962: „...pervežta iÅ¡ Panemunės slaugos ligoninės iÅ¡ryÅ¡kėjus hipotenzijai, nukritus kraujo spaudimui, stacionarizuota.. yra nustatyta demencija, buvo gydoma triapidaliu.. stacionarizavimo metu 2011-09-24 bÅ«sena apraÅ¡oma – „sÄ moninga, orientacija, mÄ stymas, atmintis, mieguista, susilpnėjusi“...2011-09-24 19.20 val.

– „sÄ moninga, orientuota, Å¡irdies veikla ritmiÅ¡ka“... 2011-09-29 dėl Å«maus Å¡irdies ritmo sutrikimo buvo gydyta reanimacijos skyriuje, atsistačius ritmui, esant sÄ moningai, orientuotai, tolimesniam gydymui perkelta į terapinį skyrių...2011-09-29 20.30 val. atkelta iÅ¡ II vidaus ligų skyriaus dėl ritmo sutrikimo, ritmas atstatytas medikamentais... apraÅ¡ant bÅ«sena apraÅ¡oma, kad sÄ moninga, orientuota... 2011-09-30 – savijauta geresnė iÅ¡raÅ¡oma iÅ¡ stacionaro, nukreipiant į Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, nurodant, kad reikalinga kito asmens slaugos ir priežiÅ«ros...“.Dovanojimo sandoris sudarytas A.

A. iÅ¡raÅ¡ius iÅ¡ Kauno klinikinės ligoninės 2013 m. rugsėjo 30 d. 11 val. 8 min., dovanojimo sutartyje pasirašė pati A. A. (1 t. 137 b.l. antra pusė). Atsižvelgus į ginčijamo sandorio sudarymo datÄ ir laikÄ , bÅ«tent paskutinių dviejų dienų iki sandorio sudarymo, t.y. 2011-09-29 ir 2011-09-30 medicininiai įraÅ¡ai yra esminiai, sprendžiant klausimÄ dėl A. A. psichinės bÅ«klės dovanojamo sandorio sudarymo metu.Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje ligos istorijos Nr. 701/2011  2011-10-3 dienos, 2011-10-10 dienos, 2011-10-17 dienos įraÅ¡ai „neturi atminties, sunkiai paeina , visiÅ¡kai be atminties, nežino kur gyvena, nei kiek turi vaikų“ yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes užfiksuota keliomis dienomis vėliau nei buvo sudarytas ginčijamas dovanojimo sandoris.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ekspertizės tikslas buvo nustatyti, ar A. A. dovanojimo sandorio sudarymo metu, t.y. bÅ«tent 2011-09-30 suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, todėl vėlesnius įraÅ¡us medicininiuose dokumentuose dėl A. A. pripažino teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ skirti pomirtinę pakartotinę A. A. ekspertizę, tokiu bÅ«du buvo pažeistas rungimosi teismo procese principas (CPK 13 straipsnis).          Teisėjų kolegija pažymi, jeigu eksperto iÅ¡vada yra nepakankamai aiÅ¡ki ar neiÅ¡sami, teismas gali paskirti papildomÄ ekspertizę; jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieÅ¡taravimų tarp kelių ekspertų iÅ¡vadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti jÄ daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnis).

Papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali bÅ«ti efektyvi tik tada, jei yra pakankamai duomenų jai atlikti. Jei tokių duomenų nėra, papildoma ar pakartotinė ekspertizė norimų rezultatų neduos.          Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ekspertai neperkėlė į ekspertizės aktÄ svarbiausio įraÅ¡o, užfiksuoto 2011-09-30 dienÄ 12 val. Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės ligos istorijoje Nr. 701/2011 „visiÅ¡kai neturi atminties“, kuris, ieÅ¡kovo nuomone, paneigia ekspertų iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A.

A. 2011-09-30 pasirašydama dovanojimo sutartį, nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tačiau iš apelianto nurodyto 2011-09-30 užfiksuoto įrašo 12 val. matosi, kad ligos istorijos Nr. 701/2011 lape „Nusiskundimai, anamnezė, dienynas ir kiti įrašai“ yra įrašas „Nusiskundimai 12.00. Skundžiasi bendru silpnumu, sunkiai paeina, paskauda širdies plote. Visiškai neturi atminties“. Iš šių įrašų matosi, kad tai užfiksuota pačios A.

A. nusiskundimai, bet ne konstatuota gydytojo diagnozė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šis įrašas galėtų paneigti ekspertizės akto išvadas. Be to, iš ekspertizės akto matosi, kad ligos istorija Nr. 701/2011 ekspertams buvo pateikta.           Pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, jog ekspertizės akto turinys yra prieštaringas ar tyrimas buvo atliktas neišsamiai. Byloje nėra objektyvių duomenų dėl ekspertų išvados nepagrįstumo. Ekspertai ištyrė visus jiems pateiktus A.

A. medicininius dokumentus ir atsakė į teismo suformuluotus klausimus, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pakartotinės pomirtinės psichiatrinės ekspertizės skirti nėra pagrindo. Esant Å¡iems duomenims, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirti pakartotinės pomirtinės ekspertizės apeliacinės instancijos teisme taip pat nėra pagrindo.          Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ekspertizės iÅ¡vadÄ , jog nėra duomenų, kad 2011-09-30 dovanojimo sutarties sudarymo metu A.

A. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, patvirtina kiti iÅ¡tirti įrodymai – notarės parodymai, A. gydžiusios gydytojos M. A. parodymai. Notarė paaiÅ¡kino, kad A. A. veiksnumu neabejojo, ji protavo gerai, jos susikalbėjo. A. A. gyveno name, kuriame yra notarų biuras. A. A. pati atėjo pas notarę, pasakė savo valiÄ , kad nori padovanoti butÄ dukteriai, notarei pasiteiravus, ar sÅ«nus žino apie dukteriai dovanojamÄ butÄ , A. A. pasakė, kad tai yra jos turtas, sÅ«nus jos neprižiÅ«rėjo ir iÅ¡gėrinėjo, todėl butÄ palieka dukteriai.

Gydytoja M. A. parodė, kad su A. A. susikalbėjo pilnai, gydytojÄ atpažindavo, jai nekilo abejonių dėl A. A. psichinės bÅ«klės, dėl atminties, A. A. jÄ atsimindavo, atsakydavo į jos klausimus.           Pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitų liudytojų parodymus bei padarė iÅ¡vadÄ , kad liudytojai R. A. (buvusi ieÅ¡kovo žmona), R. A. (ieÅ¡kovo sÅ«nus) yra ieÅ¡kovui artimi asmenys, todėl Å¡ių asmenų parodymai dėl suinteresuotumo bylos baigtimi gali bÅ«ti neobjektyvÅ«s. Å ių liudytojų parodymai apie A.

A. sveikatos bÅ«klę nepaneigė duomenų medicininiuose dokumentuose bei ekspertizės akto iÅ¡vadų. Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių liudytojų parodymų padarė nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.          Teismas pasisakė ir dėl kitų liudytojų byloje. A. R. A. pusseserės – liudytojos N. K. ir G. K. taip pat gali bÅ«ti suinteresuotos bylos baigtimi atsakovės naudai, ir jų parodymai gali bÅ«ti neobjektyvÅ«s.         Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčijamas 2011-09-30 dovanojimo sandoris A.

A. buvo žalingas, nenaudingas ir nepagrįstas. Nuosavybės teise į ginčo butÄ A. A. buvo įgijusi pagal 1992-07-29 buto privatizavimo sutartį, 1992-01-02 pareiÅ¡kime Å¡eimos nare nurodžiusi savo dukterį R. A. (t.2, b.l. 155, 158). Taip pat pirmosios instancijos teismas byloje liudytojų parodymais nustatė, kad atsakovė R. A., nors ir gyvendama Kanadoje, rÅ«pinosi savo mamos priežiÅ«ra per savo giminaites - pusseseres N. K. ir G. K.. R. A. kreipėsi į privačius senelių globos namus „Čia JÅ«sų namai“ dėl mamos A.

A. apgyvendinimo ir buvo sumokėjusi avansinę įmokÄ , tačiau A. A. mirus ligoninėje, sutartis nesudaryta, avansas grÄ Å¾intas (t. 3, b.l. 17).         IÅ¡ aukščiau aptartų duomenų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog A. A. 2011-09-30 dovanojimo sutartį sudarė bÅ«dama tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl sprendė, kad nėra pagrindo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia (CK 1.89 straipsnis).

Teismas pagrįstai atmetė ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 2012-06-01 buto pirkimo-pardavimo sutartį, kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas UAB „Darbo garantas“ yra nesÄ Å¾iningas įgijėjas, nes sandoris sudarytas už ženkliai mažesnę kainÄ , nei tuo metu buvo buto rinkos vertė. Å is apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad ieÅ¡kovo argumentus dėl per mažos buto kainos paneigia byloje surinkti įrodymai apie fizinę buto bÅ«klę ir jo vertę.

Liudytojas D. A., dirbantis ekspertu vadybininku UAB „Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentÅ«roje“ parodė, kad nuvykęs apžiÅ«rėti buto nustatė, kad buto langai į gatvę 3 aukÅ¡tas, stogas kiauras, sienos nuo drėgmės apipelijusios, butas be remonto, Å¡ildymas brangus, rÅ«sio nėra, parkavimui vietos nėra, jokio kiemo. Jis pasiÅ«lęs pardavimo kainÄ 90 000 litų, tačiau niekas nepirko, savininkė norėjo greitai iÅ¡vykti į KanadÄ , todėl butas buvo parduotas už 82 000 litų.

Å io liudytojo parodymai bei nuotraukose užfiksuota buto bÅ«klė (t.2, b.l. 117-123) paneigia apelianto argumentus, kad butas buvo parduotas už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ .            Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.            Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.) Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u ta r i a:            Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                                                  Teisėjai                                                                                   Evaldas Burzdikas                                                                                                                                                                                                Virginija Gudynienė                 Izolda Nėnienė