2f0643ec-d464-4a61-a5ba-4f37a4e50526 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1083-163/2017                       Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12722-2016-4                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                        2.1.2.4.1.3.; 3.3.1.20.; 2.6.1.6.1.; 2.6.6.2. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

L. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. L. ieÅ¡kinį atsakovams L. B. ir A. G. (A. G.) dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmėIeÅ¡kovas V. L. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia L. B. ir A. G. 2016-07-18 sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį dėl 16 798,00 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jo, t. y. ieÅ¡kovo. Nurodė, kad atsakovė L.

B. 2016-08-02 praneÅ¡imu pranešė, kad pradinis iÅ¡ieÅ¡kotojas L. B. 2016-07-08 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi jai priklausančiÄ reikalavimo teisę perleido naujajam kreditoriui A. G. į jai skolingÄ asmenį – V. L., t. y. L. B. perleido A. G. visas iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-429-464/2016 pradinio kreditoriaus reikalavimo teises į 16 798,00 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L.. Apeliacinio teismo nutartimi buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-620-479/2015 ir ieÅ¡kovui V.

L. iÅ¡ atsakovės L. B. (solidarÅ«s skolininkai M. Z., R. B.) buvo priteista 101 357,00 Eur dydžio piniginė kompensacija, o L. B. iÅ¡ V. L. 16 798,00 Eur (2 317,00 Eur vykdant restitucijÄ ir 14 481,00 Eur už prievolių pagal pavedimo sutartį nevykdymÄ ). IeÅ¡kovas nurodė, kad L. B. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi siekia iÅ¡kelti fizinio asmens bankrotÄ ir taip iÅ¡vengti prievolės sumokėti skolÄ jam. L. B., siekdama iÅ¡vengti skolų mokėjimo bendru susitarimu su A. G. simuliuoja reikalavimo teisės perleidimo sandorio sudarymÄ t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formÄ realiai, nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (neketinant sukurti teisinių pasekmių).

Nurodė, kad ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis yra neatlygintinė, todėl pagrįstai darytina iÅ¡vada, kad tikrasis iÅ¡ieÅ¡kotojas ir 16 798,00 Eur skolos gavėjas iÅ¡lieka pradinis kreditorius, t. y. L. B.. Reikalavimo teisės perleidimo sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, todėl sandoris turėtų bÅ«ti pripažintas apsimestiniu ir negaliojančiu.IeÅ¡kovo teigimu, 2016-07-08 reikalavimo teisių perleidimo sutartis turėjo bÅ«ti notarinės formos, kadangi pagal sutarties turinį ir sÄ lygas ginčijama sutartis atitinka dovanojimo sutarties sampratÄ , kai viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

Reikalavimo perleidimo sutartimi L. B. perleido A. G. reikalavimo teises į 16 798,00 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , t. y. neatlygintinai perleido jam visÄ jo, V. L., skolÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad 2016-07-08 reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovei L. B. galiojo laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-29 nutartimi, kurios draudė atsakovei disponuoti jai priklausančiu turtu ir turtinėmis teisėmis, todėl reikalavimo teisės perleidimas nebuvo galimas. Be to, ieÅ¡kovas nurodė, kad jis dėl priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikė antstoliui A.

S. vykdomÄ jį dokumentÄ ir reikalavimo perleidimas apribojo jo, kaip skolininko, kuris kartu yra ir iÅ¡ieÅ¡kotojas vykdomojoje byloje dėl 101 357,00 Eur sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės L. B., galimybes siekti prieÅ¡prieÅ¡inių iÅ¡ieÅ¡kotinų sumų įskaitymo vykdymo procese pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 687 straipsnio nuostatas. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovo manymu, reikalavimo perleidimas A. G. yra negalimas pagal įstatymÄ , yra susijęs su kreditoriaus asmeniu ir reikalavimo perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.    Taip pat, ieÅ¡kovo manymu, 2016-07-08 reikalavimo perleidimo sutartis dėl 16 798,00 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises ir skolininkė L.

B. apie tai žinojo. L. B. dėl reikalavimo perleidimo sutarties tampa nemoki. Atkreipia dėmesį, kad neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. A. G., pareikÅ¡damas pareiÅ¡kimÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo pakeitimo Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo pakeitimo, turėjo žinoti apie L. B. skolÄ ir kad reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia jo, ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teises.

Pažymi, jog preziuomajama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tÄ patį sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija). Teigia, kad reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKlaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-21 ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendimo dalį dėl perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia LRCK 1.86-1.87 straipsnių pagrindu motyvavo tuo, kad tarp atsakovų sudarytas sandoris buvo atlygintinas, kadangi atsakovai į bylÄ pateikė 2016-07-08 susitarimÄ prie reikalavimo perleidimo sutarties, iÅ¡ kurio matyti, jog pradinis ir naujasis kreditorius susitarė, kad pradinis kreditorius (L.

B.) atlygintinai perleidžia reikalavimo teises naujajam kreditoriui (A. G.) į skolininkÄ V. L. ir susitarimo 1.1 punktu sutarė, kad pradiniam kreditoriui už įgytÄ reikalavimÄ 16 798, 00 Eur sumai naujasis kreditorius užskaito pradinio kreditoriaus skolÄ pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius 18 200,00 Eur sumai. Atsakovai pateikė L. B. pasiraÅ¡ytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius A. G.: 2016-01-12 2 000,00 Eur sumai, 2016-01-29 2 800,00 Eur sumai, 2016-02-02 2 500,00 Eur sumai, 2016-03-04 2 900,00 Eur sumai, 2016-03-18 2 500,00 Eur sumai, 2016-05-16 2 900,00 Eur sumai, 2016-06-01 2 600 Eur sumai.

Visuose paminėtuose vekseliuose 2016-07-08 A. G. patvirtino, jog vekselis yra pilnai apmokėtas. Tai jog tarp Å¡alių buvo susiklostę paskoliniai santykiai patvirtina ir kitos aplinkybės byloje, t..y jog, L. B. buvo skolinga I. D., tačiau jai pareikalavus grÄ Å¾inti skolÄ , L. B. pagal paprastuosius vekselius pasiskolino pinigų iÅ¡ A. G., tai patvirtino I. D.. Be to atsakovas A. G. už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ buvo gavęs 125 000 Lt, todėl tikėtina, jog turėjo galimybę paskolinti L. B. vekseliuose nurodytas sumas.

Be to byloje atsakovas A. G. pats kreipėsi į teismas su praÅ¡ymu dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo pakeitimo vykdymo procese pagal atsakovų sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčijamo sandorio dalyviai realiai įgijo civilines teises ir pareigas, siekė jas įgyvendinti. Minėtais motyvais teismas atmetė ir ieÅ¡kovo argumentÄ , jog iÅ¡ tiesų tarp Å¡alių buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Teismas taip pat nusprendė, kad ieÅ¡kovui neįrodžius, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta dovanojimo sutartis, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sandoris naikintinas kaip neatitinkantis sandorio formos.

Teismas sprendimo dalį dėl reikalavimo teisės negalimumo, kadangi atsakovei L. B. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, motyvavo tuo, kad iÅ¡ 2015-05-11 turto apraÅ¡o matyti, kad buvo apraÅ¡ytas ir areÅ¡tuotas atsakovams R. B. bei M. Z. nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Disponavimas į areÅ¡tuojamo turto apraÅ¡us neįtrauktu turtu, nebuvo apribotas, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog L. B. turėjo teisę perleisti reikalavimo teisę, kuri nebuvo areÅ¡tuota (LRCPK 685 str.).

Dėl ieÅ¡kovo argumento, jog reikalavimo perleidimas negalimas pagal įstatymÄ , nes yra susijęs su kreditoriaus asmeniu ir apsunkino jo, kaip skolininko, kuris kartu yra ir iÅ¡ieÅ¡kotojas 101 357 Eur sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės L. B., galimybes siekti prieÅ¡prieÅ¡inių iÅ¡ieÅ¡kotinų sumų įskaitymo vykdymo procese pagal LRCPK 687 str., pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas yra ne vienintelis atsakovės kreditorius, todėl prieÅ¡prieÅ¡inis įskaitymas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui bÅ«tų negalimas.

Be to LRCPK 687 straipsnis nenumato privalomo įskaitymo esant prieÅ¡prieÅ¡iniams reikalavimams vykdymo procese. Dėl actio Pauliana taikymo teismas iÅ¡ esmės rėmėsi anksčiau nurodytais motyvais, jog atsakovė siekdama atiduoti skolÄ I. D., pasirašė paprastuosius vekselius vairioms sumoms A. G., o pasiraÅ¡ius reikalavimo perleidimo sutartį į ieÅ¡kovÄ , nors atsakovė sumažino savo debitorinius reikalavimus, tačiau tuo pačiu sumažino ir turimų kreditorinių įsipareigojimų sumÄ , nelikdama skolinga A.

G.. Taigi reikalavimo perleidimo sutartis iÅ¡ esmės neturi įtakos atsakovės L. B. mokumui. Pastebėtina, kad net pripažinus reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ir taikius restitucijÄ , atsakovės finansinė padėtis nepagerėtų, prieÅ¡ingai, jos kreditorinis reikalavimas A. G. bÅ«tų didesnis negu jos reikalavimas    V. L.. Be to atsakovei nėra iÅ¡kelta bankroto byla, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

Nėra pagrindo nustatyti, jog atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi sudarydami reikalavimo perleidimo sutartį, ieÅ¡kovas nepateikė jokių tai įrodančių duomenų, taip pat jau byloje konstatuota, kad ginčo sandoriu atsakovė sumažino savo kreditinius įsipareigojimus. Dėl ieÅ¡kovo argumento, kad sandorio vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ , teismas nustatė, jog reikalavimo perleidimo sutartimi L. B. perleido A. G. reikalavimo teisę į skolininkÄ V. L. 16 798,00 Eur sumai, o A.

G. užskaitė L. B. skolÄ pagal paprastuosius vekselius 18 200,00 Eur sumai. Teismo posėdyje atsakovų atstovė nurodė, kad vekseliai iÅ¡raÅ¡yti apskaičiuojant palÅ«kanas, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl A. G. buvo perleistas mažesnės vertės reikalavimas negu jo. Ä®vertinęs tokias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju tokį sandorio Å¡alių elgesį galima pripažinti nesÄ Å¾iningu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatytos kitos actio Pauliana sÄ lygos, vis dėlto nenustatė pagrindo pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nurodo tapačius argumentus kaip ieÅ¡kinyje. Nurodo, kad atsakovė siekia iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ ir taip iÅ¡vengti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, tai patvirtina kartu su 2016-08-02 praneÅ¡imu apie reikalavimo teisės perleidimÄ pateiktas 2016-08-01 praneÅ¡imas dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Taigi Å¡iuo atveju Å¡ia reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė L. B. iÅ¡lieka tikruoju ieÅ¡kovo kreditoriumi. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad A. G. disponavo pinigų suma, atitinkančia paskolos sumÄ , t.y. kai 2016-01-12 – 2016-06-01 laikotarpiu A. G. įvairiomis sumomis vekseliais perdavė 18 200 Eur. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog I. D. skolino pinigus L. B.. Todėl remiantis Å¡iais argumentais ginčijamas sandoris turi bÅ«ti pripažintas apsimestiniu ir negaliojančiu. IeÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl reikalavimo teisės perleidimo negalimumo, kadangi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo, kad reikalavimo perleidimo metu atsakovės atžvilgiu galiojo laikinosios pasaugos priemonės, kurios draudė atsakovei disponuoti jai priklausančiu turtu ir turtinėmis teisėmis, todėl reikalavimo perleidimas buvo negalimas (LRCPK 145 str. 1 d. 3 p., 150 str. 3 d., LRCK 6.101 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad reikalavimo teisės perleidimas apribojo skolininko V. L., kuris kartu ir yra iÅ¡ieÅ¡kotojas, vykdomojoje byloje dėl 101 357 Eur sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ L. B., galimybės siekti prieÅ¡prieÅ¡inių iÅ¡ieÅ¡kotinų sumų įskaitymo vykdymo procese pagal LRCPK 687 str. Dėl actio Pauliana taikymo byloje apeliantas nurodo, kad galioja nesÄ Å¾iningumo prezumpcija atsakovei, kuri sudarė ginčo sandorį, kadangi ji reikalavimo perleidimo sutartimi sudarė prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcijÄ , atsiskaitydama su A.

G. pagal vekselius, suteikė jam pirmenybę kaip kreditoriui, be to reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Vekseliuose apmokėjimo terminas nurodytas 2016-12-20, o reikalavimo perleidimo sutartis pasiraÅ¡yta 2016-07-08. Dėl A. G. nesÄ Å¾iningumo apeliantas nurodo, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį A. G. buvo perduoti Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-429-464/2016, kuriose nurodyti visi L.

B. ir V. L. kreditoriniai įsipareigojimai, jų dydis. Todėl darytina iÅ¡vada, kad A. G. žinojo arba turėjo žinoti, kad reikalavimo perleidimo sutartimi pažeidžiamos V. L., kaip kreditoriaus, teisės.Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ galioti nepakeistÄ . Jame nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, papildomų argumentų ir atsikirtimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties į skolininkÄ pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.86 straipsnį, 1.87 straipsnį; dėl sandorio negalimumo, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms; actio Pauliana pagrindu.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-16 sprendimu:

1) pripažino negaliojančia 2009-02-27 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ O. L. pardavė M. Z. žemės sklypÄ su statiniais (duomenys neskelbtini);

2) pripažino negaliojančia 2011-01-20 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ M. Z. pardavė R. B. žemės sklypÄ su statiniais (duomenys neskelbtini);

3) taikė restitucijÄ pinigais ir priteisė ieÅ¡kovui V. L. iÅ¡ atsakovų L. B., M. Z., R. B. solidariai 101 357 Eur piniginę kompensacijÄ ;

4) atsakovės L. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. 14 481 Eur baudÄ už paslaugų sutarties pažeidimÄ ; kitÄ atsakovės reikalavimų dalį atmetė;

5) įskaičius patenkintus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus nustatė, kad ieškovui V. L. iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. solidariai išieškotina 86 886 Eur dydžio piniginė kompensacija;

6) patenkino trečiojo asmens R. B. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ ir iÅ¡keldino V. L., A. L., S. L., T. L., V. L. su jiems priklausančiu turtu iÅ¡ gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini);

7) nustatė, kad ši sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai ieškovui V. L. bus sumokėta 86 886 Eur dydžio kompensacija;

8) priteisė iš atsakovų L. B.,  M. Z., R. B. po 835,94 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei;

8) priteisė iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. po 12 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti;

9) priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. 38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų R. B..Lietuvos apeliacinis teismas 2016-07-07 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeitė ir nutarė teismo sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

1) ieškovo V. L. ieškinį patenkinti;

2) atsakovės L. B. priešieškinį patenkinti iš dalies;

3) pripažinti negaliojančia 2009-02-27 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ O. L. pardavė M. Z. žemės sklypÄ su statiniais PajÅ«rio g. 16, Klaipėdoje;

4) pripažinti negaliojančia      2011-01-20 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ M. Z. pardavė R. B. žemės sklypÄ su statiniais (duomenys neskelbtini);

5) netaikyti restitucijos natÅ«ra, grÄ Å¾inant ginčo statinius ieÅ¡kovui, o taikyti restitucijÄ piniginiu ekvivalentu ir priteisti iÅ¡ atsakovų L. B., M. Z. ir R. B. solidariai 101 357 Eur piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovui V. L.;

6) taikant restitucijÄ , priteisti iÅ¡ V. L. 2 317 Eur, gautų už turto pardavimÄ , ir 14 481 Eur už prievolių pagal pavedimo sutartį neįvykdymÄ , iÅ¡ viso 16 798 Eur, atsakovei L. B.;

7) kitÄ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmesti;

8) patenkinti trečiojo asmens R. B. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ ir iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ V. L., atsakovus A. L., S. L., T. L., V. L. su jiems priklausančiu turtu iÅ¡ gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini);

9) nustatyti, kad sprendimo dalis dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai ieÅ¡kovui V. L. bus sumokėta 101 357 Eur dydžio kompensacija.2016-07-08 tarp L. B. ir A. G. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria L. B. perleido A. G. visas iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-429-464/2016 kylančias pradinio kreditoriaus teises į skolininko V. L. skolÄ , kuri sutarties sudarymo dienÄ sudaro 16 798, 00 Eur.

             Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu LRCK 1.86 str. pagrinduApeliantas nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė L. B. iÅ¡lieka tikruoju ieÅ¡kovo kreditoriumi, o Å¡ios reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta siekiant atsakovei iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ . Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp atsakovų buvo susidarę paskoliniai santykiai, kuriuos neva patvirtina vekseliai, tačiau byloje nėra įrodymų, kad A. G. disponavo pinigų suma, atitinkančia paskolos sumÄ , t.y. kai 2016-01-12 – 2016-06-01 laikotarpiu A.

G. įvairiomis sumomis vekseliais perdavė 18 200 Eur. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog I. D., kuri skolino pinigus (18 200 Eur) atsakovei dar 2011-2013 m., disponavo tokiomis piniginėmis lėšomis.Tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje: tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.

Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamuoju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016 ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ). Aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas.Å ioje byloje svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti ar atsakovai L. B. ir A. G. įgijo teises ir pareigas vienas kitam, sudarydami 2016-07-08 reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ L.

B. perleido A. G. visas iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-429-464/2016 kylančias pradinio kreditoriaus teises į skolininko V. L. skolÄ . IÅ¡ byloje pateiktos Reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad L. B., kaip pradinis kreditorius, perleido naujajam kreditoriui A. G. visas iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-429-464/2016 kylančias pradinio kreditoriaus teises į skolininko V. L. skolÄ (Sutarties 1.1. p.), kuri pagal sutarties 1.2. punktÄ sutarties sudarymo dienÄ sudarė 16 798, 00 Eur.

Taip pat byloje yra pateiktas ir 2016-07-08 Susitarimas prie reikalavimo perleidimo sutarties, iÅ¡ kurio matyti, jog pradinis ir naujasis kreditorius susitarė, kad pradinis kreditorius (L. B.) atlygintinai perleidžia reikalavimo teises naujajam kreditoriui (A. G.) į skolininkÄ V. L. ir Susitarimo 1.1 punktu sutarė, kad pradiniam kreditoriui už įgytÄ reikalavimÄ 16 798, 00 Eur sumai naujasis kreditorius užskaito pradinio kreditoriaus skolÄ pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius 18 200,00 Eur sumai. To paties Susitarimo 1.2 punktu Å¡alys sutiko, kad pradinis kreditorius pasiraÅ¡ys reikalavimo perleidimo sutartį tik tuo atveju, jeigu naujasis kreditorius prieÅ¡ reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedo pasiraÅ¡ymÄ , padarys visuose paprastuose vekseliuose, kuriuos pradinis kreditorius iÅ¡davė naujajam kreditoriui 2016-01-12, 2016-01-29, 2016-02-22, 2016-03-04, 2016-03-18, 2016-05-16, 2016-06-01, viso 18 200 Eur sumai, atžymÄ apie visiÅ¡kÄ vekselių apmokėjimÄ .

Ä® bylÄ yra pateikti ir L. B. pasiraÅ¡yti paprastieji neprotestuotini vekseliai    A. G.: 2016-01-12 2 000,00 Eur sumai, 2016-01-29 2 800,00 Eur sumai, 2016-02-02 2 500,00 Eur sumai, 2016-03-04 2 900,00 Eur sumai, 2016-03-18 2 500,00 Eur sumai, 2016-05-16 2 900,00 Eur sumai, 2016-06-01 2 600 Eur sumai. Visuose paminėtuose vekseliuose 2016-07-08 A. G. patvirtino, jog vekselis yra pilnai apmokėtas. Byloje nėra įrodymų ar kitų duomenų, kurie leistų abejoti vekselių tikrumu, t.y. kad jų pagrindu buvo perduoti pinigai.

Taigi įvertinus tai, kad atsakovė L. B. perleido reikalavimÄ Ä¯ skolininkÄ ir tokiu bÅ«du grÄ Å¾ino A. G. skolÄ , leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių sudarytas sandoris sukÅ«rė Å¡alims abipuses teises ir pareigas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas vertina ir faktines aplinkybes, kurios leidžia įvertini tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , motyvus ir tikslus, sudarant ginčijamÄ reikalavimo perleidimo sandorį. Apeliantas nurodo, kad nėra byloje įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas A.

G. ar I. D. disponavo piniginėmis lėšomis, kurias skolino atsakovei L. B.. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų, nustatyta, kad L. B. ilgÄ laikÄ skolindavosi pinigų iÅ¡ I. D.. 2015 m. mirus I. D. vyrui, pastaroji paprašė, kad L. B. grÄ Å¾intų skolÄ . Tai patvirtino ir pati I. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje. Norėdama grÄ Å¾inti skolÄ , L. B. pagal paprastuosius vekselius pasiskolino pinigų iÅ¡ A. G.. Taip pat byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovas A. G. už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ buvo gavęs 125 000 Lt, todėl tikėtina, jog turėjo galimybę paskolinti L.

B. vekseliuose nurodytas sumas. PrieÅ¡ingų duomenų ieÅ¡kovas nepateikė, nors kaip minėta anksčiau, aplinkybės, kuriomis remiantis bÅ«tų galima konstatuoti, kad buvo sudarytas tariamas sandoris, yra fakto ir įrodinėjimo dalykas, o pagal bendrÄ jÄ taisyklę ieÅ¡kovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ pripažinti reikalavimo perleidimo sandorį negaliojančiu (LRCPK 178 str.). Taigi iÅ¡ anksčiau minėtų aplinkybių matyti, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo tikslas ir motyvas, buvo grÄ Å¾inti skolÄ A.

G.. Taip pat byloje yra duomenys, jog atsakovas A. G. 2016-08-09 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su praÅ¡ymu dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo pakeitimo vykdymo procese, kuriuo prašė vykdymo procese pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ , atsižvelgiant į tai, kad tarp jo ir L. B. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kuriÄ naujajam kreditoriui A. G. atsakovė perleido reikalavimo teises į V. L. skolinius įsipareigojimus pagal Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Klaipėdos apygardos teismas 2016-09-02 nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patenkino ir vykdomojoje byloje Nr. 0065/16/00635, pradėtoje vykdyti pagal Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-620-479/2015, iÅ¡ieÅ¡kotojÄ L.

B. pakeitė į iÅ¡ieÅ¡kotojÄ A. G.. Gavęs iÅ¡ieÅ¡kotojo   V. L. atskirÄ jį skundÄ , Klaipėdos apygardos teismas 2016-09-13 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-02 nutartį ir atmetė pareiÅ¡kėjo A. G. praÅ¡ymÄ dėl L. B. pakeitimo iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ V. L. pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-620-479/2015. Atsakovai, nesutikdami su tokia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2017-02-02 nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-02 nutartį, tačiau kitais motyvais, nurodydamas, kad įvertinus tai, kad sutartis, iÅ¡ kurios kildinamas procesinis praÅ¡ymas pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ vykdymo procese, yra pradėta ginčyti teisme, todėl dėl Å¡ios priežasties praÅ¡ymas dėl procesinio teisnių perėmimo negali bÅ«ti iÅ¡spręstas kitaip, nei jį atmetant, nes kitoje civilinėje byloje gali bÅ«ti nustatyti prejudiciniai faktai, galintys turėti reikÅ¡mės nagrinėjant klausimÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo pakeitimo.

IÅ¡ esmės ta aplinkybė, kad atsakovas A. G. siekia tapti iÅ¡ieÅ¡kotoju vykdomojoje byloje iÅ¡ ieÅ¡kovo, darytina iÅ¡vada, kad reikalavimo perleidimo sutartis atitinka tikrÄ jÄ atsakovo A. G. ir atsakovės L. B. valiÄ perleisti reikalavimo teisę. Be to Å¡i aplinkybė įrodo, kad ginčijamas perleidimo sandoris yra realiai vykdomas. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog Å¡alys, sudarydamos ginčijamÄ sandorį, iÅ¡ tikrųjų siekė kitokių, nei numatyta sutartyje, tikslų (CK 1.86 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.), todėl nėra pagrindo pripažinti ginčijamÄ 2016-07-08 reikalavimo perleidimo sandorį tariamu.             Dėl reikalavimo teisės negalimumoApeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl reikalavimo teisės perleidimo negalimumo, kadangi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo, kad reikalavimo perleidimo metu atsakovės atžvilgiu galiojo laikinosios pasaugos priemonės, kurios draudė atsakovei disponuoti jai priklausančiu turtu ir turtinėmis teisėmis, todėl reikalavimo perleidimas buvo negalimas (LRCPK 145 str. 1 d. 3 p., 150 str. 3 d., LRCK 6.101 str. 1 d.).

Nurodo, kad areÅ¡tas galiojo ne tik turto apraÅ¡e nurodytam areÅ¡tuotam turtui, bet ir kitam turtui ir turtinėms teisėms.Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovui taikymu. Tiek teismui taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, tiek antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tina siekti ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, kad atsakovui taikomi ribojimai bÅ«tų bÅ«tini, teisėti ir pagrįsti, užtikrintų ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugÄ .

Skolininko turto areÅ¡tas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtÄ arba Å¡ios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis).Å io instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip apsunkinti turtÄ , kad bÅ«tų iÅ¡laikomas skolininko turtas, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti. Vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių iÅ¡ieÅ¡kotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

LRCPK 675 straipsnis numato, kad antstolis areÅ¡tuoja skolininko turtÄ suraÅ¡ydamas turto areÅ¡to aktÄ . Antstolis negali areÅ¡tuoti skolininko turto iÅ¡ esmės daugiau, negu jo reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti. Vykdydamas teismo nutartį areÅ¡tuoti turtÄ , antstolis Å¡io Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areÅ¡tuojamo turto apraÅ¡Ä . Å iuo atveju antstolis turto areÅ¡to akto nesuraÅ¡o.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad jog civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-29 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areÅ¡tuotas atsakovų L.

B., M. Z. ir R. B. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant bendros 101 367,00 Eur sumos, uždraudžiant šį turtÄ perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iÅ¡ esmės sumažinti jo vertę. Antstolės V. D. 2015-05-11 turto apraÅ¡u apraÅ¡ytas atsakovų L. B., M. Z. ir R. B. turtas už 101 367,00 Eur sumÄ ieÅ¡kinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui V.

L. naudai. IÅ¡ 2015-05-11 turto apraÅ¡o matyti, kad buvo apraÅ¡ytas ir areÅ¡tuotas atsakovams R. B. bei M. Z. nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Disponavimas į areÅ¡tuojamo turto apraÅ¡us neįtrauktu turtu, nebuvo apribotas, todėl darytina iÅ¡vada, jog L. B. turėjo teisę perleisti reikalavimo teisę, kuri nebuvo areÅ¡tuota. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad po teismo sprendimo priėmimo buvo tikslintas turto apraÅ¡as.2015-05-14 antstolė surašė patvarkymÄ dėl įvykdytos teismo nutarties.

Ginčo reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2016-07-08. Taigi vadovaujantis areÅ¡tuoto turto apraÅ¡u, darytina iÅ¡vada, kad L. B. turtinės teisės nebuvo areÅ¡tuotos, kadangi antstolė areÅ¡tavo kitÄ turtÄ , nevirÅ¡ydama 101 367 Eur sumos, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo įvykdyta areÅ¡tavus nutartyje nurodytos vertės turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

             Dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymoApeliantas nurodo, kad ginčijamo reikalavimo perleidimas apribojo jo, kaip iÅ¡ieÅ¡kotojo, teises iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ L. B..LRCPK 687 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir iÅ¡ieÅ¡kotojo prieÅ¡prieÅ¡inių pinigų sumų, esančių toje pačioje iÅ¡ieÅ¡kojimo eilėje, iÅ¡ieÅ¡kojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka Å¡ių sumų tarpusavio įskaitymÄ . 6.101 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimÄ kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iÅ¡ prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytÄ bendrÄ jÄ taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiÅ¡kia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimÄ nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali bÅ«ti blogesnė už buvusiÄ pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016-07-07 nutartimi nutarė priteisti iÅ¡ atsakovų L.

B., M. Z. ir R. B. solidariai 101 357 Eur piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovui V. L., taigi matyti, kad ieÅ¡kovo teisė iÅ¡siieÅ¡koti teismo sprendimu priteistÄ kompensacijÄ nėra apribota, kadangi ieÅ¡kovas gali iÅ¡siieÅ¡koti pinigines lėšas iÅ¡ kitų solidariųjų skolininkų. Taigi ieÅ¡kovo kaip skolininko teisinė padėtis, atsakovams sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, nepakito.              Dėl actio Pauliana taikymoApeliantas nurodo, kad galioja nesÄ Å¾iningumo prezumpcija atsakovei, kuri sudarė ginčo sandorį, kadangi ji reikalavimo perleidimo sutartimi sudarė prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcijÄ , atsiskaitydama su A.

G. pagal vekselius, suteikė jam pirmenybę kaip kreditoriui, be to reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Dėl A. G. nesÄ Å¾iningumo apeliantas nurodo, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį A. G. buvo perduoti Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-429-464/2016, kuriose nurodyti visi L. B. ir V. L. kreditoriniai įsipareigojimai, jų dydis.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad A. G. žinojo arba turėjo žinoti, kad reikalavimo perleidimo sutartimi pažeidžiamos V. L., kaip kreditoriaus, teisės. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas taikomas, kai nustatomos Å¡ios jo taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v.

R. B., bylos Nr. 3K-3-84/2013; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Roche Lietuva“ v. BUAB „Kraujo donorystės centras“ ir kt., bylos Nr. e3K-3-65-219/2016; kt.). Taikant actio Pauliana institutÄ , turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB ,,Jonsta“ v.

UAB „Top Decor“, bylos Nr. 3K-3-703-706/2015; kt.). CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dviÅ¡alį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu galima tik tokiu atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas jį su skolininku, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. turėjo žinoti arba žinojo, jog sandoris pažeidžia kreditorių teises. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl asmens elgesio, laikomo sÄ Å¾iningu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „LKU turto valdymas“ v.

V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-119-421/2016; 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).Visų pirma, remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 iÅ¡ atsakovų    L. B., M. Z. ir R. B. priteista solidariai 101 357,00 Eur piniginė kompensacija ieÅ¡kovui V. L., todėl ieÅ¡kovas turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. Antra, nagrinėjant ginÄÄ dėl actio Pauliana taikymo, turi bÅ«ti nustatyta, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tas faktas, kad atsakovė L. B. siekia, kad jai bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, o perleidusi reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ atsakovui neturi įtakos atsakovės mokumui, kadangi perleisdama reikalavimo teisę atsakovui nors ir sumažino debitorinus reikalavimus, tačiau sumažino ir kreditorinių įsipareigojimų sumÄ . Pažymėtina, kad atsakovei L. B. nėra iÅ¡kelta bankroto byla, todėl įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

Taigi dėl Å¡ios aplinkybės nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teisės buvo pažeistos.Trečia, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl actio Pauliana taikymo sÄ lygos, jog atsakovei L. B. nebuvo privaloma sudaryti ginčijamo sandorio. Apeliantas nurodė, jog atsakovė reikalavimo teisės perleidimo sutartimi sudarė prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcijÄ , atsiskaitydama su atsakovu A. G. pagal vekselius, suteikė jam pirmenybę kaip kreditoriui, be to reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pakartotinai nurodo, kad atsakovei L.

B. nėra iÅ¡kelta bankroto byla, o įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Taigi Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ta aplinkybė, kad atsakovė atsiskaitė su atsakovu už skolÄ , kurios terminas dar nebuvo suėjęs, yra reikÅ¡minga Å¡ioje byloje.

Be to tiek byla nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, terminas atsakovės skoliniams įsipareigojimams pagal vekselius, jau buvo suėjęs (2016-12-20). Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi bÅ«ti nustatytas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad byloje konstatavus, jog tiek atsakovė, tiek atsakovas, sudarydami reikalavimo perleidimo sutartį iÅ¡ tiesų sudarė jÄ tikslingai, sukurdami abipuses teises ir pareigas, dėl ko nebuvo galima pripažinti, jog ginčijama sutartis sudaryta tariamai, taip pat įvertinus tai, kad Å¡ios reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas iÅ¡ esmės atsakovės mokumui įtakos neturėjo, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovę nesÄ Å¾ininga.

Dėl atsakovo sÄ Å¾iningumo, apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog atsakovas iÅ¡ tiesų A. G. neįgijo daugiau nei paskolinęs atsakovei, taip pat tas faktas, kad atsakovas žinodamas apie atsakovės L. B. skolinius įsipareigojimus ieÅ¡kovui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tai pažeidžia ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus teises. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti A. G. nesÄ Å¾iningumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti ginčijamÄ reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu, nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi byloje nenustatyta nė viena actio Pauliana taikymui bÅ«tina sÄ lyga.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ byloje.

Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apelianto nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtsakovė L. B. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jos patirtas 363 Eur patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme už advokato suteiktas teisines paslaugas parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Apeliacinės instancijos teismui palikus galioti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , yra pagrindas spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovei (LRCPK 98 str.).Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (363 Eur) apeliacinės instancijos teisme.

Å ios praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose (2015-03-19 redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismui atmestus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , yra pagrindas jas priteisti. Taigi atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija             n u t a r i a :

             palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimÄ galioti nepakeistÄ .             Priteisti atsakovei L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai             Marius Dobrovolskis                           Kristina Domarkienė                           Alona Romanovienė