2f044236-e8a8-428e-a113-68aa8ada9ae9 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                           Civilinė byla Nr.2A-1054-619/2013                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00744-2010-7                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1., 27.3.1.2., 30.5., 30.6.;121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. Å . ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims G.

Å ., V. Å . ir V. Å . dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė ieÅ¡kovas A. Å . kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti, kad valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 1993 m. gruodžio 13 d., priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jo motina N. Å . (kuri mirė 2006-11-03) įvykdė savo, kaip nurodyto sklypo pirkėjos, visas pareigas, tačiau atitinkamos valstybinės (savivaldos) institucijos su ieÅ¡kovo motina privatizuojamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko, kadangi ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie tai, jog N. Å .

Vilniaus miesto valdybai 1993 metais buvo pateikusi visus valstybinės žemės sklypo pirkimo-padavimo sutarties sudarymui reikalingus dokumentus, t.y. miesto valdybos potvarkį, kuriuo bÅ«tų leista N. Å . įsigyti ginčo žemės sklypÄ nuosavybės teise, valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro sudarytÄ ir patvirtintÄ ginčo žemės sklypo planÄ . Nurodė, jog nėra įrodymų apie tai, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 1992-1995 metais buvo suformuotas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini).

Nesant Å¡ių privatizavimo sutarties sudarymui bÅ«tinų sÄ lygų ir dokumentų, ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su N. Å . negalėjo bÅ«ti sudaryta.Tretysis asmuo V. Å . atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti, kadangi leidimÄ privatizuoti žemės sklypÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracija iÅ¡davė jau po N. Å . mirties, t. y. 2006 metų gruodžio mėnesį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius tik 2006-10-12 priėmė įsakymÄ dėl sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų nustatymo, kuriuo taip pat pasiÅ«lė žemės sklypo naudotojams kreiptis į Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutarties sudarymo. 2005-08-09 buvo sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriuo buvo nustatytos ginčo žemės sklypo ribos Å¡io sklypo naudotojams – N. Å . ir V.

Å .. Tik 2005 metų rugsėjo mėnesį buvo atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai, sudarytas žemės sklypo planas, nustatytos sklypo ribos. V. Å . 2009-10-14 sudarė pusės ginčo žemės sklypo privatizavimo sutartį, o likusiÄ pusę žemės sklypo turėjo teisę privatizuoti N. Å .. Teigė, jog N. Å . negalėjo 1993 metais sudaryti ginčo žemės sklypo ar jo dalies privatizavimo sandorio, kadangi tuo metu dar nebuvo sudarytas nei parduodamo (privatizuojamo) žemės sklypo planas, nei pažymėtos žemės sklypo ribos, parduodamas žemės sklypas nebuvo suformuotas kaip kadastrinis objektas, nebuvo priimtas kompetentingos institucijos sprendimas parduoti valstybinės žemės sklypÄ , be to, N. Å . neapmokėjo visos nustatyta tvarka apskaičiuotos valstybinės žemės sklypo pardavimo kainos.

Nurodė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų V. Š. ir G. Š. ieškinį atsakovui A. Š. bei tretiesiems asmenims V. Š., Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, Lietuvos notarų rūmams, notarei G. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Mano, kad motinos N. Š. ieškovui testamentu paliktas žemės sklypas negali būti jo vieno, kadangi tuo metu ir dabar motina neturi jokios žemės. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį gali pasirašyti tik mirusios N. Š. teisės perėmėjai:

G. Å ., V. Å ., A. Å ., V. Å .. Tretysis asmuo G. Å . su ieÅ¡kiniu nesutiko. Teigia, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai siekia užvaldyti paveldimÄ turtÄ , eliminuojant iÅ¡ paveldėjimo trečiuosius asmenis (brolius). Nurodė, kad dar iki 1993-12-13 esant gyvai N. Å ., nebuvo atlikti pirkėjo ir pardavėjo veiksmai valstybiniam žemės sklypui pirkti-parduoti: nebuvo sudarytas N. Å . skirto žemės sklypo planas, nebuvo pažymėtos žemės sklypo ribos natÅ«ra, nebuvo priimtas sprendimas parduoti valstybinės žemės sklypÄ , N. Å . neapmokėjo visos, nustatyta tvarka apskaičiuotos, valstybinės žemės sklypo pardavimo kainos, žemės sklypas nebuvo suformuotas kaip kadastrinis objektas.

Pažymėjo, kad N. Š. neįvykdė visų būtinų sandorio šalies reikalavimų. Dėl to ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, pripažino, kad valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 1993-12-13, priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovui A.

Å . 1 250 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ atsakovo į valstybės pajamas 61,36 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad N. Å . sutarė su įgaliota institucija sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ir atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė pritarimÄ . Kadangi ieÅ¡kovo motina faktiÅ¡kai įvykdė sandorį, o atsakovas neįvykdė visų įstatymo nustatytų pareigų, todėl teismo vertinimu yra teisinis pagrindas pagal LR CK 1964 m.

LR CK 58 str. pripažinti, kad valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 1993 m. gruodžio 13 dienÄ . Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo motinai N. Å . nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). 1992 m. balandžio 17 d. ieÅ¡kovo motina N. Å . pateikė praÅ¡ymÄ Naujosios Vilnios SeniÅ«nijai leisti privatizuoti namų valdai skirtÄ Å¾emės sklypo 1/2 dalį. Nurodė, kad 1993 m. gruodžio 1 d. ieÅ¡kovo motina N. Å . buvo supažindinta su jos įsigyjamu žemės sklypo įkainavimo aktu, kuriame nurodyta, kad nuosavybėn įsigyjamo žemės sklypo kaina vienkartinėmis iÅ¡mokomis yra 124,95 Lt, nes pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ieÅ¡kovo motina turėjo teisę už įsigyjamÄ privatinėn nuosavybėn žemės sklypÄ atsiskaityti valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakingos valstybės institucijos leidimas įsigyti žemės sklypÄ privatinėn nuosavybėn N. Å . buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ir pirkimo-pardavimo procedÅ«ra buvo pradėta, o pagal pateiktÄ N. Å . praÅ¡ymÄ pardavimo metu galiojusius norminius teisės aktus, žemės sklypai buvo parduodami pagal preliminarius matavimus, todėl jokie kadastrinių matavimų darbai nebuvo atliekami. Teismas nustatė, kad 1993 m. gruodžio 13 d. ieÅ¡kovo motinai buvo iÅ¡raÅ¡ytas mokėjimo praneÅ¡imas, kuriame buvo nurodyta, kad už perkamÄ Å¾emę ji privalo sumokėti 124,95 Lt valstybės vienkartinių iÅ¡mokų (t.1., b.l. 7).

TÄ pačiÄ dienÄ nurodytÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovo motina sumokėjo. Teismas nurodė, kad N. Å . gavo tik paneÅ¡imÄ sumokėti atitinkamÄ pinigų sumÄ , bet jai nebuvo nurodyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo vieta, laikas bei tai, kokius kitus pagal įstatymus jai numatytus veiksmus reikia atlikti. Atsakovas nepateikė į bylÄ jokių duomenų, kad toks praneÅ¡imas apie žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo laikÄ ir vietÄ N. Å . bÅ«tų siųstas. Teismas konstatavo, kad nors N. Å . dar 1992-04-17 neturėjo teisės paduoti praÅ¡ymÄ privatizuoti žemės sklypÄ , tačiau pagal 1992-08-12 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16-4077 tapo ½ dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininke.

Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad N. Å . 1992-04-17 praÅ¡ymas bÅ«tų atmestas. Teismas atkreipė dėmesį, kad tik 1993 m. gruodžio 1 d. ieÅ¡kovo motina N. Å . buvo supažindinta su jos įsigyjamu žemės sklypo įkainavimo aktu, o 1993 m. gruodžio 13 d. iÅ¡raÅ¡ytas mokėjimo praneÅ¡imas, todėl jau esant valstybės institucijos sutikimui sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, N. Å . nebuvo reikalo vėl paduoti praÅ¡ymÄ privatizuoti žemės sklypÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujama Vilniaus miesto skyriaus, praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2012-10-02 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Mano, kad teismas savo 2012-10-02 sprendime netinkamai aiÅ¡kino teisės aktų nuostatas ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ tenkindamas ieÅ¡kinį. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Vilniaus miesto 4-as apylinkės teismas 2012-10-02 sprendimu pripažino, kad valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 1993 m. gruodžio 13 d., nors žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo bÅ«tino tokiam sandoriui sudaryti elemento - žemės pirkimo-pardavimo sutarties objekto (žemės sklypas nebuvo suformuotas kaip kadastrinis vienetas), todėl teismas netinkamai nusprendė, kad sandoris galėjo bÅ«ti sudarytas.2.

Nurodo, kad valstybinė žemė parduodama ar kitaip perleidžiama privačion nuosavybėn tik įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka, kurios griežtai turi laikytis tiek institucija, patikėjimo teise valdanti valstybinę žemę, tiek asmuo, siekiantis įsigyti į valstybinę žemę. Tinkamu civilinių teisinių santykių objektu gali būti tik suformuotas žemės sklypas. Pažymėjo, kad 2005-08-09 buvo atliktas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktas.

Žemės sklypo ribos buvo nustatytos naudotojams N. Å . ir V. Å .. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006-10-12 priėmė įsakymÄ â€žDėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ Nr. 30-1878, kuriuo nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), duomenis ir pasiÅ«lė žemės sklypo naudotojams kreiptis į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Teigia, jog Å¡is Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus tik 2006-10-12 priimtas įsakymas dėl žemės sklypo duomenų nustatymo parodo, kad anksčiau, t.y. iki 1993-12-13 esant gyvai N. Å ., nebuvo atlikti veiksmai bÅ«tini siekiant nuosavybės teise įsigyti valstybinės žemės sklypÄ - nebuvo sudarytas N. Å . skirto žemės sklypo planas, nebuvo pažymėtos žemės sklypo ribos natÅ«ra, Žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti žemės sklypas turi bÅ«ti suformuotas kaip kadastrinis vienetas.

3. Pažymi, kad N. Å . praÅ¡ymÄ privatizuoti žemės sklypÄ pateikė 1992-04-17, kai dar nebuvo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Nurodė, kad iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nuosavybės teisę į pastatus N. Å . įgijo tik 1992-08-12. Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡ymas pateiktas asmens, kuris neturėjo nuosavybės teisių į pastatus, esančius žemės sklype, todėl Žemėtvarkos skyrius neturėjo pradėti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedÅ«ros.

Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius tik 2006-10-12 priėmė įsakymÄ dėl žemės sklypo formavimo ir duomenų nustatymo. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje nėra duomenų, kad žemės sklypas bÅ«tų suformuotas anksčiau. Teigia, kad jei žemės sklypas bÅ«tų suformuotas dar 1992 m. ar 1993 m., tai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nebÅ«tų priėmęs įsakymo dėl žemės sklypo duomenų nustatymo.

Byloje nėra jokių duomenų, kad bÅ«tų pateiktas žemės sklypo planas. Pažymėjo, kad tik 2009-07-10 žemės sklypo planas bei ribos suderintos su kompetentingomis institucijomis ir pažymėtos kadastro žemėlapyje.4. Nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad N. Å . gavo kito pastatų savininko V. Å . sutikimÄ , kad įsigytų nuosavybės teises į dalį žemės sklypo. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad tokį sutikimÄ bÅ«tų davęs dalies pastatų savininkas V.

Å ..5. Pažymi, kad Å¡ios bylos kontekste valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedÅ«rÄ reglamentavusių 1992 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ Nr. 89 (galiojęs iki 1993-07-29) (Žin., 1992, Nr. 13-353) patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtros pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 10 punkto 1 papunktyje nurodyta, kad pirkėjas iki valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo turi sumokėti miesto valdybos praneÅ¡ime nurodytÄ kainÄ .

Nurodė, kad 1993-12-01 žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta žemės sklypo kaina 124,95 Lt, tačiau žemės sklypo tikroji kaina, pritaikius indeksavimo koeficientÄ yra 2623,95 Lt, kuriÄ N. Å . turėjo sumokėti siekdama įsigyti valstybinės žemės sklypÄ . Mokėjimo praneÅ¡ime, kuris yra avansinis, nurodyta, jog N. Å . yra sumokėjusi tik dalį sumos, t.y. 124,95 Lt. Byloje nėra duomenų, kad N. Å . bÅ«tų sumokėjusi likusiÄ sumÄ už siekiamÄ Ä¯sigyti valstybinės žemės sklypÄ .

Pažymėjo, kad kaina yra esminė sÄ lyga sudaryti nekilnojamojo daikto, Å¡iuo atveju ir valstybinės žemės sklypo, pirkimo-pardavimo sutartį. Jei pirkėjas nėra įvykdęs vienos iÅ¡ esminių sandorio sÄ lygų, t.y. nėra sumokėjęs visos kainos už perkamÄ Å¾emės sklypÄ , tai negalima laikyti, kad jis yra tinkamai įvykdęs visas sÄ lygas sudarant sandorį.6. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pati N. Å . domėtųsi tolimesne valstybinės žemės įsigijimo eiga.

Po sumokėtų įmokų nėra duomenų, kad ji bÅ«tų atvykusi pasiraÅ¡yti pirkimo-pardavimo sutarties. Minėtų taisyklių 10 punkto 3 papunktyje numatyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariÅ¡kai ir per mėnesį turi bÅ«ti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Teigia, kad Å¡ių sÄ lygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančiÄ . Pažymėjo, kad Å¡i Taisyklių nuostata yra imperatyvi. Å iuo atveju teisės aktai numatė bÅ«tent pirkėjui, o ne valstybinės žemės pardavėjui pareigÄ Ä¯registruoti miesto žemėtvarkos tarnyboje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Byloje nėra jokių duomenų, kad N. Š. būtų kreipusi dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jos įregistravimo. Jei valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pirkėjo nebuvo įregistruota miesto žemėtvarkos tarnyboje, tai laikoma, kad tokia valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta ir asmuo nėra laikomas valstybinės žemės savininku.

7. Mano, kad pati N. Å . nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kad žemės sklypo įsigijimo procedÅ«ra bÅ«tų tinkamai užbaigta ir sudarytas sandoris tinkamai įregistruotas. Ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nustatė pareigÄ pirkėjui įregistruoti miesto žemėtvarkos tarnyboje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Teigia, jog Vilniaus miesto 4-am apylinkės teismui nebuvo pateikta jokių pagrįstų įrodymų, kad N. Å . bÅ«dama rÅ«pestinga ir atsakinga ėmėsi priemonių, kad sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis bÅ«tų įregistruota.IeÅ¡kovas A.

Å . atsiliepime į apelianto apeliacinį skundÄ nurodo, kad nesutinka su jame iÅ¡dėstytais argumentais, praÅ¡o jį atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl ginčo baigties, o atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepagrįsti bei prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Mano, kad apelianto padaryta išvada, jog žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta, kadangi jos sudarymo metu nebuvo būtino tokiam sandoriui sudaryti elemento – žemės pirkimo-pardavimo sutarties objekto, t.y. žemės sklypas nebuvo suformuotas kaip kadastrinis vienetas, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir esantiems rašytiniams įrodymams. Teigia, jog atsakovo argumentai, kad žemės sklypo pardavimo sandoris galėjo būti sudarytas tik tuo atveju, jeigu būtų atlikti parduodamo žemės sklypo kadastriniai matavimai, prieštarauja tuo metu galiojusiems teisės aktams, pagal kuriuos nebuvo numatyta, kad žemės sklypai galėjo būti formuojami tik atliekant kadastrinius matavimus.

Atvirkščiai - vykdant žemės reformÄ , buvo taikomas sklypų formavimas atliekant preliminarius matavimus. Nurodo, kad 1992-04-17 praÅ¡ymu N. Å . Naujosios Vilnios seniÅ«nijai prašė parduoti jai namų valdai skirtÄ 0,10 ha dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei bÅ«tent tokio dydžio ir toje vietoje esantis žemės sklypas buvo įkainuotas 1993-12-01 žemės sklypo įkainojimo aktu, kurio pagrindu buvo suraÅ¡ytas 1993-12-13 mokėjimo praneÅ¡imas. Kreipiantis su praÅ¡ymu buvo paruoÅ¡tas žemės sklypo planas, kuris buvo įregistruotas Valstybinio žemėtvarkos instituto kartografijos skyriuje.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog praÅ¡ymo privatizuoti žemės sklypÄ pateikimo metu, N. Å . buvo suteiktas aiÅ¡kiai apibrėžtas 0,10 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kaip jos privačios namų valdos faktiÅ¡kai naudojamas. Pagal suteikto namų valdai žemės sklypo identifikavimo duomenis buvo suraÅ¡yti 1993-12-01 žemės sklypo įkainojimo aktas ir 1993-12-13 mokėjimo praneÅ¡imas, kuriose buvo nurodytos esminės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sÄ lygos - žemės sklypo objektas (jo dydis, buvimo vieta) ir kaina.

2. Pažymėjo, jog nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto iÅ¡vada, kad Žemėtvarkos skyrius neturėjo pradėti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedÅ«ros. Mano, kad vien atsakovo formalus argumentas, kad praÅ¡ymo pateikimo metu N. Å . nebuvo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, nepaneigia aplinkybių, jog praÅ¡ymo pateikimo metu N. Å . minėtus statinius turėjo ir faktiÅ¡kai juos valdė, kas sudarė tinkamÄ pagrindÄ jai leisti įsigyti privatinėn nuosavybėn namų valdai skirto žemės sklypo dalį.

Byloje esantys dokumentai: 1992-04-17 praÅ¡ymas, 1993-12-01 žemės sklypo įkainojimo aktas ir 1993-12-13 mokėjimo praneÅ¡imas patvirtina, kad pagal tuo metu galiojančias teisės normas N. Å . atitiko reikalavimus, keliamus asmenims, kuriems buvo leidžiama įsigyti privatinėn nuosavybėn valstybinį žemės sklypÄ ne žemės Å«kio veiklai. Nurodė, kad iÅ¡ ant pateikto praÅ¡ymo privatizuoti žemės sklypÄ esančių antspaudų matyti, jog pateiktas praÅ¡ymas buvo priimtas, jokių duomenų, kad iÅ¡nagrinėjus minėtÄ praÅ¡ymÄ buvo nuspręsta neleisti N. Å .

įsigyti žemės sklypÄ namų valdai, nėra, tuo tarpu suraÅ¡yti įkainojimo aktas ir mokėjimo praneÅ¡imas patvirtina, kad iÅ¡nagrinėjus N. Å . praÅ¡ymÄ buvo nuspręsta jai leisti privatizuoti namų valdos žemės sklypÄ . Teigia, kad minėti 1993-12-01 žemės sklypo įkainojimo aktas ir 1993-12-13 mokėjimo praneÅ¡imas nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikytini galiojančiais ir teisėtais.

3. Mano, kad apelianto argumentas, jog N. Å ., kreipdamasi su praÅ¡ymu dėl žemės sklypo privatizavimo nepateikė sklypo plano, kaip to reikalaujama Taisyklių 4 punkte, tikrai nesudaro pagrindo pripažinti, jog N. Å . neįvykdė bÅ«tinų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui sÄ lygų. Kreipiantis su praÅ¡ymu iÅ¡pirkti žemės sklypÄ buvo sudarytas žemės sklypo planas, kuris buvo įregistruotas Valstybinės žemėtvarkos instituto kartografijos skyriuje. Nurodė, Å¡iuo metu jau yra atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, pagal kuriuos N. Å .

žemės sklypo plotas ir konfigÅ«racija nepakito, kas leidžia tinkamai identifikuoti pirktÄ Å¾emės sklypÄ . Nors ir neiÅ¡liko N. Å . kartu su praÅ¡ymu iÅ¡pirkti žemės sklypÄ pateiktas planas, tačiau Å¡ių nežymių neatitikimų buvimas nepaneigia susiformavusios teisinės prielaidos valstybės nuosavybės perleidimui visuma, kadangi buvo pasiekta ketinančių sudaryti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Å¡alių valia bei galimas tinkamas parduodamo daikto identifikavimas. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 metų vasario 7 dienos nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 8 punktÄ bÅ«tent miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise, įpareigoja miesto žemėtvarkininkÄ duoti nurodymÄ atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamÄ Å¾emės sklypÄ riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagÄ .

Nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo, t.y. valstybinė institucija nevykdė savo pareigų, įrodymų apie tinkamÄ pareigos įvykdymÄ apeliantas nepateikė.4. Pažymėjo, kad tarp N. Å . ir V. Å . ginčo dėl teisės įsigyti privatinėn nuosavybėn jų naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , nebuvo. Pateiktame praÅ¡yme privatizuoti žemės sklypÄ N. Å . aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ iÅ¡pirkti tik jai tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį, į bendrasavininko V. Å . žemės sklypo dalį nepretendavo.

Tuo metu kitas gyvenamojo namo bendrasavininkas V. Å . privatizuoti jam tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį valios neiÅ¡reiÅ¡kė, todėl nebuvo pagrindo kartu su praÅ¡ymu leisti privatizuoti dalį žemės sklypo teikti susitarimÄ dėl naudojamo žemės sklypo pirkimo.5. Pažymėjo, kad byloje yra pateikti 1993-12-01 žemės sklypo įkainojimo aktas ir 1993-12-13 mokėjimo praneÅ¡imas, kuriuose aiÅ¡kiai nurodyta, kad viso žemės sklypo kaina yra 124,95 Lt, N. Å . leidžiama atsiskaityti investiciniais čekiais sumokant jais 124,95 Lt.

Teigia, kad parduodamo žemės sklypo kaina nustatyta teisingai, remiantis tuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 metų lapkričio 18 dienos nutarimu Nr. 473, kuriuo buvo patvirtinta Perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodika. Minėtos metodikos 9 punkte nustatyta, kad miestų ir miesto tipo gyvenviečių teritorijoje kitos paskirties žemės kaina apskaičiuojama dauginant bazinę žemės kainÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡ios metodikos 1 priedÄ , iÅ¡ pataisos koeficientų aplinkos tarÅ¡ai (Kt = 0,7), socialiniam - gamybiniam potencialui įvertinti bei miestų teritorijų kompleksinio urbanistinio - ekologinio koeficiento.

Pagal Metodikos 1 priedÄ , kai žemės Å«kio naudmenų naÅ¡umo balas 40, tai bazinė 1 ha žemės sklypo vertė - 6000 rublių. Taigi 1 aro žemės sklypo bazinė vertė, kaip ir nurodyta minėtame žemės sklypo įkainojimo akte, buvo 60 rublių. Lietuvos Respublikos miestuose vidutinis žemės Å«kio naudmenų naÅ¡umo balas vertės nustatymo metu buvo 40, urbanistinis - ekologinis koeficientas buvo 1,19. Pataisos koeficientas urbanizuotų teritorijų socialiniam - gamybiniam potencialui įvertinti nustatomas pagal Metodikos 6 priedÄ , tuo metu Vilniaus mieste buvo 25.

Taigi kitos paskirties 1 aro žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kaina, dauginant bazinę žemės sklypo vertę iÅ¡ sklypo ploto bei minėtų pataisos koeficientų (0,7; 1,19; 25), žemės sklypo įkainojimo metu buvo 1249,50 rublių (60 rub.* 0,7 x 1,19 x 25). Atitinkamai parduodamo 0,10 ha žemės sklypo kaina buvo 124,95 rublių, žemės sklypo įkainojimo akte ir mokėjimo praneÅ¡ime jokių įrašų apie tai, kad nurodyta bendra žemės sklypo kaina yra avansinis ar pradinis mokėjimas nėra, be to, mokėjimo praneÅ¡ime patvirtinta, jog visos jame nurodytos sumos yra įmokėtos ir nuraÅ¡ytos, todėl nesuprantama, kuo remiantis atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad tai yra avansinė įmoka, o ne pilna parduodamo žemės sklypo kaina.

Pažymėtina, kad Tvarkos 10 punkte yra numatyta, jog žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma pirkėjui sumokėjus visÄ arba privalomÄ jÄ Å¾emės sklypo kainos dalį, kas patvirtina, jog Å¡alims susitarus pirkti žemės sklypÄ iÅ¡simokėtinai, pakanka sumokėti pirmine privalomÄ Å¾emės sklypo kainos dalį, tam kad atsirastų galimybė sudaryti perkamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.6. Teigia, kad apeliantas visiÅ¡kai nepagrįstai perkelia pareigÄ kreiptis į valstybines institucijas dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jos paruoÅ¡imo.

Nurodo, kad N. Å . buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas, nurodant mokėtinÄ sumÄ , kuriÄ ji sumokėjo, tačiau nebuvo praneÅ¡ta apie sutarties pasiraÅ¡ymo vietÄ ir laikÄ , nebuvo pateiktas pirkimo - pardavimo sutarties projektas, kaip to reikalauja taisyklės. Atsakovas įrodymų patvirtinančių, kad N. Å . Taisyklių nustatyta tvarka buvo supažindinta su žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties projektu bei informuota apie pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo vietÄ ir laikÄ nepateikė.

7. Apelianto apeliaciniame skunde minimos Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-04-06 ir 2006-10-23 nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-245/2005 ir 3K-3-556/2006 visiÅ¡kai nesusijusios su nagrinėjamu atveju, nes jose nustatytos skirtingos, negu iÅ¡nagrinėtoje byloje, aplinkybės. Tretysis asmuo G. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apelianto apeliacinį skundÄ , kuriame nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu visiÅ¡kai sutinka, praÅ¡o jį patenkinti visiÅ¡kai, panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-41-807/2012 ir byloje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo A. Å . ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neteisingÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis apie bylos aplinkybes, kadangi materialiosios ir proceso normos gali bÅ«ti teisingai pritaikytos tik tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes.

2. Pažymėjo, jog leidimÄ privatizuoti minėtÄ Å¾emės sklypÄ Vilniaus miesto savivaldybė iÅ¡davė jau po testatorės mirties, t.y. 2006 m. gruodžio mėn.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius tik 2006-10-12 priėmė įsakymÄ dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenų nustatymo, kuriuo pasiÅ«lė žemės sklypo naudotojams kreiptis į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. 2005-08-09 buvo atliktas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, žemės sklypo ribos buvo nustatytos naudotojams N. Å . ir V.

Å .. Nustatant žemės sklypo ribas buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo esamas (bÅ«simas) savininkas ar naudotojas ir gretimų sklypų savininkai naudotojai: N. Å . ir V. Å ., kurie savo dalyvavimÄ patvirtino paraÅ¡ais. 2005 m. rugsėjo mėn. N. Å . bei V. Å . praÅ¡ymu UAB „ORKANAS“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, suformavo bylÄ . Žemės sklypo planas bei sklypo ribos (sklypo plotas 2154 m2) 2009-07-10 suderintos su VÄ® Registrų centro Vilniaus filialu, pažymėtos kadastro žemėlapyje. 2009-09-15 tai buvo suderinta ir su Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija.

3. Nurodė, kad iki 1993-12-13 esant gyvai N. Å . nebuvo atlikti pirkėjo ir pardavėjo veiksmai valstybiniam žemės sklypui pirkti - parduoti: nebuvo sudarytas N. Å . skirto žemės sklypo planas, nebuvo pažymėtos žemės sklypo ribos natÅ«ra, nebuvo priimtas sprendimas parduoti valstybinės žemės sklypÄ , N. Å . neapmokėjo visos, nustatyta tvarka apskaičiuotos, valstybinės žemės sklypo pardavimo kainos, žemės sklypas nebuvo suformuotas kaip kadastrinis objektas.

4. Bylos medžiaga patvirtina, kad N. Å . apskritai neturėjo teisės 1992-04-17 paduoti praÅ¡ymÄ privatizuoti žemės sklypÄ , nes N. Å . nebuvo pastato savininkė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados          Apeliacinis skundas tenkinamas.             Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.              Apeliacinio proceso objektÄ sudaro atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡kelti teisės taikymo ir netinkamo įrodymų vertinimo klausimai. Apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja, jog valstybinė žemė yra parduodama privačion nuosavybėn tik įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka, kurios turi bÅ«ti griežtai laikomasi. Tinkamu civilinių teisinių santykių objektu gali bÅ«ti tik suformuotas žemės sklypas.

Pažymi, kad tik 2005-08-09 buvo atliktas ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir tik 2006-10-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymÄ Nr. 30-1878 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“, kuriuo nustatė ginčo žemės sklypo duomenis ir pasiÅ«lė žemės sklypo naudotojams kreiptis į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Apelianto teigimu, Å¡ie faktai įrodo, kad anksčiau, t.y. iki 1993-12-13 esant gyvai N. Å ., nebuvo atlikti veiksmai, bÅ«tini siekiant nuosavybės teise įsigyti valstybinės žemės sklypÄ â€“ nebuvo sudarytas žemės sklypo planas, nebuvo pažymėtos žemės sklypo ribos natÅ«ra. Teismas pripažino nepagrįstai žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ 1993 m. gruodžio 13 d., nors sandorio sudarymo metu nebuvo bÅ«tino tokiam sandoriui sudaryti elemento sutarties objekto. Taip pat apeliantas teigia, kad nėra įrodymų, kad pirkėja bÅ«tų įvykdžiusi kitÄ esminę sÄ lygÄ â€“ sumokėjusi visÄ kainÄ už perkamÄ Å¾emės sklypÄ , todėl negalima laikyti, kad ji yra tinkamai įvykdžiusi visas sÄ lygas sudarant sandorį.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.              Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria apeliantui, laiko jo skundo argumentus teisiÅ¡kai pagrįstais.             Šio ginčo kontekste valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedÅ«rÄ ne žemės Å«kio veiklai reglamentavo 1992 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtros pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės bei 1993 m. liepos 21 d.

Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas Nr. 550. Minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka (toliau - Tvarka) bei Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės (toliau - Taisyklės). Naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarka buvo reglamentuota Taisyklių 4-12 punktais.

Pagal galiojusiÄ tvarkÄ asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti praÅ¡ymÄ pirkti žemės sklypÄ ; dokumentÄ , kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planÄ , kurį sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės Å«kio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymÄ (Taisyklių 4.1-4.3 p.). Gavusi asmens praÅ¡ymÄ parduoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba turėjo suraÅ¡yti sklypo įkainojimo aktÄ bei Å¡io sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ bei supažindinti su Å¡iais dokumentais pirkėjÄ (Taisyklių 6 p.).

Supažindinusi pirkėjÄ su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, žemėtvarkos tarnyba turėjo pateikti Å¡iuos dokumentus miesto (rajono) valdybai, kuri leidimÄ pirkti žemės sklypÄ tvirtindavo potvarkiu, kuriame turėjo bÅ«ti nurodyta parduodamo žemės sklypo vieta (adresas) ir dydis; sklypo kaina ir kt. (Taisyklių 8 p.). Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimÄ pirkti žemės sklypÄ , turėjo iÅ¡siųsti pirkėjui praneÅ¡imÄ , su nurodyta suma, kuriÄ pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ ;

įpareigoti žemėtvarkininkÄ duoti nurodymÄ atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamÄ Å¾emės sklypÄ riboženkliais ir patikslinti kartografinę bei žemės kadastro medžiagÄ (Taisyklių 9 p.). Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos praneÅ¡imÄ , iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos turėjo sumokėti praneÅ¡ime nurodytÄ sumÄ ir su apmokėjimÄ patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvykti nustatytuoju laiku pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, tvirtinamos notariÅ¡kai (Taisyklių 10 p.).

Teisė paveldėti žemės sklypÄ atsiranda nuo pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre.             Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1993 m. gruodžio 1 d. buvo sudarytas ginčo žemės sklypo įkainojimo aktas, kuriame nurodyta, jog N. Å . parduodamas 0,10 ha žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), o Å¡io akto 3 punktas numatė, kad žemės sklypo kaina pritaikius indeksavimo koeficientÄ 21 yra 2623,95 lt (Å¡i suma 5 punkte įraÅ¡yta žodžiais ir įvardinta kaip bendra žemės sklypo pirkimo kaina), bendra žemės sklypo kaina 2 623,92 Lt (t.1., b.l. 6).

Su minėtu aktu susipažino N. Å ., patvirtindama tai savo paraÅ¡u. Avansiniu mokėjimo praneÅ¡imu Å . N. 1993 m. gruodžio 13 d. sumokėjo investiciniais čekiais 124,95 Lt (t.1., b.l. 7). Å iame avansiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog „JÅ«sų perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimÄ yra 2623,95 Lt (suma įraÅ¡yta, ir skaičiais ir žodžiais), investiciniais čekiais už žemės sklypÄ mokama 124,95 Lt. Pažymėtina, kad 2005 m. rugpjūčio 9 d. žemės ribų paženklinimo – parodymo aktu N. Å . ir V.

Å . buvo nustatytos ginčo žemės sklypo ribos (t.1., b.l. 43), žemės sklypo plotas nurodytas 2154 m2. Nustatant minėtas sklypo ribas dalyvavo N. Å . ir V. Å ., dalyvavimÄ patvirtino savo paraÅ¡ais. 2005 m. rugsėjo mėn. buvo sudaryta ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla (t.1., b.l. 44). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-10-12 Ä®sakymu Nr.30-1878 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ buvo nustatytas kitos paskirties ginčo žemės sklypo duomenys: plotas -2154 kv.m., ribos, naudojimo bÅ«das - gyvenamoji teritorija, žemės naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščiam namui statyti ir eksploatuoti ir kt. (t.1., b.l. 45).

Šiuo įsakymu buvo pasiūlyta ginčo žemės sklypo naudotojams (šiuo atveju N. Š. ir V. Š.) kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. 2009 m. birželio 26 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-11336-(01) buvo pritarta, kad būtų parduotas 2154 kv.m. ploto suformuotas namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (t.1. b.l. 34-35), 2009-10-14 vienas iš ginčo žemės sklypo naudotojų V.

Å . pasirašė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ jis bendros dalinės nuosavybės teise nupirko 1077 kv.m. ploto žemės sklypo dalį 2154 kv.m. žemės sklype, esantį (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l. 31-33).              IÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės tvirtina, kad 1993 m. buvo pradėtos procedÅ«ros sudaryti ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį su N. Å .. TokiÄ iÅ¡vadÄ lemia, jog buvo suraÅ¡ytas žemės sklypo įkainojimo aktas, su kuriuo buvo supažindinta N. Å ..

N. Å . sumokėjo avansinį mokėjimÄ (mokėjimo praneÅ¡ime yra įraÅ¡as „Avansinis“). Taigi, žemės sklypo pardavimo procedÅ«ra buvo pradėta, tačiau neužbaigta, kadangi su N. Å . nebuvo sudaryta notariÅ¡kai patvirtinta sutartis.              Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja, kad žemės sklypo pardavimo procedÅ«ra nebuvo užbaigta. IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ duomenų, kad N. Å . bÅ«tų sumokėjusi už žemę pilnÄ kainÄ arba kad Å¡alys bÅ«tų sutarusios pirkti žemės sklypÄ iÅ¡simokėtinai.

Nustatyta, kad 1993-12-01 įkainota buvo 0,10 ha ploto žemės sklypo dalis, kai tuo tarpu byloje nustatyta, kad Å¡i dalis yra didesnė, t.y. 1077 kv.m.. Byloje taip pat nėra duomenų, kad miesto valdyba bÅ«tų priėmusi sprendimÄ ir patvirtinusi leidimÄ pirkti žemės sklypÄ (Taisyklių 8 punktas). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. Å . 2005-08-09 dalyvavo žemės sklypo ribų paženklinimo metu, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-10-12 įsakymas, kuriuo buvo pasiÅ«lyta žemės sklypo naudotojams kreiptis į atitinkamÄ institucijÄ dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo priimtas dar jai esant gyvai (N. Å . mirė 2006-11-03).

Tai patvirtina, kad N. Å . tęsė žemės sklypo pirkimo procedÅ«ras, dėl kurių nebuvo kilusio ginčo. Kadangi buvo įgyvendintos ne visos valstybės keltos sÄ lygos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, nebuvo sumokėta visa įkainuoto žemės sklypo kaina, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nebuvo sudaryta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors byloje ir yra įrodymai patvirtinantys, kad valstybinė institucija priėmė dalį apmokėjimo, tačiau nepateikus Å¡alių pasiraÅ¡ytos valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto, miesto valdybos patvirtinto leidimo pirkti žemės sklypÄ , įrodymų, kad ginčo žemės sklypas pažymėtas žemės kadastro žemėlapyje, atliktas pilnas apmokėjimas, laikytina, kad N. Å . nebuvo įvykdžiusi Taisyklių nustatytų reikalavimų keliamų siekiant nuosavybės teise įgyti valstybės žemę. 1964 m.

CK 253-255 straipsniuose buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto sandorio atveju sandoris laikomas sudarytu nuo šalių suderintos valios pareiškimo momento, o valios pareiškimas fiksuojamas sandorį sudarant notarine forma. Pagal 1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalį įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį darė negaliojantį, o pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengė sandorį notariškai įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

AnalogiÅ¡kas reglamentavimas įtvirtintas ir 2000 m. CK (1.93 str. 1, 4 d.; 6.393 str.). Byloje nėra duomenų, kad įgaliotos valstybės institucijos vengė organizuoti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ , prieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad N. Å . neatliko visų veiksmų pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad N. Å . faktiÅ¡kai įvykdė sandorį, o atsakovas neįvykdė visų nustatytų pareigų ir todėl yra teisinis pagrindas remiantis LR CK 1964 m.

CK 58 str. pripažinti, kad ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 1993 m. gruodžio 13 d., netinkamai nustatė ir įvertino Å¡iai teisės normai taikyti bÅ«tinas faktines aplinkybes. Dėl nurodytų aplinkybių teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.              IÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės pajamas priteistina 61,36 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (CPK 93, 96 str.)                           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija              n u t a r i a :

             Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovo A. Å . ieÅ¡kinį atmesti.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Å . (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 111,36 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.              IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas jis privalo sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitÄ pateikti teismui.             Teisėjai                                                                                                                       Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                                     Loreta Lipnickienė                                                                                                                                             Andžej Maciejevski