2eff8d69-a62d-4d88-bc7a-2467115e6ec8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1938-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16175-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 29.4; 30.10; 121.18; 121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, RÅ«tos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-166-192/2014 pagal ieÅ¡kovės V. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui A. N., tretieji asmenys M. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno komprojektas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisės gynimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; įpareigoti atsakovÄ A. N. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (iÅ¡kelti) savavaliÅ¡kai paklotus vandentiekio tinklus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v. ir sutvarkyti statybvietę; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė kartu su sutuoktiniu M.

Ž. 2005 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise iÅ¡ ieÅ¡kovės motinos F. L. įsigijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypÄ ieÅ¡kovė paveldėjo iÅ¡ savo motinos, ieÅ¡kovės senelės O. N.. IeÅ¡kovė žemės sklype ketino įsivesti vandentiekio tinklÄ , todėl kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“. UAB „Kauno vandenys“ ieÅ¡kovei pateikė raÅ¡tÄ , kad jai norint įsivesti vandentiekio tinklÄ ar jungtis prie greta esamo tinklo, reikia gauti jau esamos vandentiekio linijos į namÄ (duomenys neskelbtini), klojusio vandentiekio tinklÄ savo lėšomis savininko raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ dėl prisijungimo.

Po Å¡io raÅ¡to gavimo ieÅ¡kovė sužinojo, kad per jai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ buvo pravesti inžineriniai tinklai, t.y. vandentiekio tinklai. Pakloto vandentiekio tinklo savininkas yra A. N., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau nei ieÅ¡kovė, nei jos sutuoktinis sutikimų ar pritarimų atsakovui nėra davę. UAB „Kauno vandenys“ informavo, kad bendrovės turimoje dokumentacijoje O. N. sutikimo nėra. Aplinkybę, kad vandentiekio tinklai į atsakovui priklausantį žemės sklypÄ atvesti neteisėtai ir savavaliÅ¡kai patvirtina ir tai, kad vandentiekio  tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

Statybos leidimo, leidimo kasinėjimo darbams atsakovas nebuvo gavęs, todėl jo patiesti inžineriniai tinklai yra savavaliÅ¡kai nutiesti. Atsakovas savavaliÅ¡kai paklojo vandentiekio tinklus ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype, todėl turi juos nugriauti (iÅ¡kelti). IeÅ¡kovė apie pažeistÄ teisę sužinojo 2012 m. spalio mėnesį, gavusi atsakymÄ iÅ¡ UAB „Kauno vandenys“, todėl laikė, kad ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad prieÅ¡ vandentiekio į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), tiesimÄ kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“, kuri nurodė, iÅ¡ kur tiesti vandentiekį ir su kuo turi bÅ«ti suderintas projektas.

UAB „Kauno komprojektas“ 1999 m. gruodžio mėn. parengė vandentiekio projektÄ . Jis buvo suderintas su visomis reikalingomis institucijomis, 2000-08-29 UAB „Kauno vandenys“ leido tiesti vandentiekį. Griovys vandentiekiui buvo kasamas rankomis ir užtruko. Tiesiant vandentiekio trasÄ darbų vietoje bendravo su ieÅ¡kovės vyru M. Ž.. Vandentiekio tiesimÄ atsakovas baigė 2001 m., vandentiekis buvo priimtas naudojimui, su atsakovu buvo sudaryta vandens tiekimo sutartis. Statybos leidimas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus nebuvo reikalingas.

IeÅ¡kovė žemės sklypo savininke tapo tik 2005-01-12, kai vandentiekis buvo jau nutiestas, todėl tiesiant vandentiekį ieÅ¡kovės teisės nebuvo pažeistos. IeÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės V. Ž. 1300,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui A. N. bei 20,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.

Teismas nurodė, kad pagal Vandentvarkos Å«kio naudojimo taisykles, patvirtintas LR Statybos ir Urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, prisijungimo prie vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo tinklų kontrolė buvo pavesta tiekėjui, o Å¡iuo konkrečiu atveju UAB „Kauno vandenys“. Vanduo vartotojui galėjo bÅ«ti pradedamas tiekti tik įvykdžius techninių sÄ lygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus, gavus iÅ¡ tiekėjo pažymÄ apie Å¡ių reikalavimų įvykdymÄ ir nustatyta tvarka įforminus vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo sutartį.

Todėl, esant UAB „Kauno vandenys“ iÅ¡vadai, kad vandentiekio tinklas paklotas pagal projektÄ , yra iÅ¡bandytas ir tinka eksploatacijai, o taip pat esant sudarytai Vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo sutarčiai, teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovui priklausantys tinklai prieÅ¡ daugiau nei 10 metų buvo įrengti teisėtai, pateikus visus reikalingus dokumentus. Teismo nuomone, reikalauti iÅ¡ atsakovo pateikti leidimus, dėl darbų, atliktų beveik prieÅ¡ 13 metų, bÅ«tų neteisinga ir neprotinga, juolab, kad valstybinės institucijos dėl bylų duomenų nomenklatÅ«rų ir bendrųjų dokumentų saugojimo terminų galėjo reikalingų dokumentų ir neiÅ¡saugoti, kÄ patvirtino ir Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime bei bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės. Valstybės įgaliota institucija atliekanti statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , kurios kompetencijai priskirtas savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas, atsisakė tirti Å¡ios statybos, atliktos daugiau kaip prieÅ¡ 10 metų, teisėtumo klausimÄ .

IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė negatorinį ieÅ¡kinį, nurodydama paÅ¡alinti jos naudojimosi žemės sklypu trukdymus. IeÅ¡kovė savo teisių pažeidimÄ siejo su aplinkybe, jog nuo atsakovo gyvenamojo namo per ieÅ¡kovės žemės sklypo dalį nutiestas vandentiekio tinklas. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos žiniomis, nei ji nei buvusios žemės sklypo savininkės nėra davusios leidimo tiesti vandentiekio tinklus per Å¡iÄ Å¾emę. Ginčo žemės sklypas O. N. perduotas tik 2002-12-16 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), o vieÅ¡ame registre įregistruotas tik 2003-01-03, t.y. kai ginčo tinklai jau buvo baigti tiesti ir sudaryta vandens tiekimo sutartis (2001-09-25).

IeÅ¡kovė žemės sklypÄ Ä¯sigijo tik 2005 m. sudariusi žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl to ieÅ¡kovė į žemės sklypÄ Ä¯gijo tiek pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Be to, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių gynimo pareiÅ¡kė tik 2012-12-14, t.y. praėjus daugiau kaip 7 metams po žemės sklypo įsigijimo, nors ieÅ¡kovės užsakymu 2005-06-06 atlikus kadastrinius žemės sklypo matavimus buvo fiksuoti vandentiekio tinklai esantys žemės sklype bei nustatytos specialios naudojimo sÄ lygos, dėl nurodytų faktinių aplinkybių, atmestas ieÅ¡kovės argumentas, kad ji apie vandentiekio egzistavimÄ savo žemės sklype sužinojusi tik 2012 m. gavus UAB „Kauno vandenys“ atsakymÄ .

IeÅ¡kovės sutuoktinis nurodė, kad savo teisių pažeidimÄ sieja su galimos vandentiekio avarijos sukeltomis pasekmėmis ir galimais nuostoliais, Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo reikÅ¡ti ieÅ¡kinio CK 4.98 straipsnio pagrindu. Å ios aplinkybės sukuria pagrindÄ ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui įvykus avarijai reikalauti patirtų nuostolių kompensacijos. Teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas vandentiekio tinklus nutiesė Å¡ių darbų nederinęs su valstybės įgaliotomis institucijomis, t.y. savavaliÅ¡kai.

Teismas pažymėjo, kad savininko nuosavybės teisė yra svarbi ir gerbtina, tačiau ji nėra absoliuti. Å i teisė gali bÅ«ti ribojama, jeigu to reikia siekiant užtikrinti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ginčo tinklai įrengti daugiau kaip prieÅ¡ 10 metų ir nesant duomenų, kad ginčo tinklai įrengti nekokybiÅ¡kai, avaringi ir dėl to ieÅ¡kovė patiria nuostolius, ieÅ¡kovės siÅ«lomas jos teisių gynimo bÅ«das nėra racionalus ir prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

IeÅ¡kovės teises gali bÅ«ti apgintos ir kitais bÅ«dais, pvz. nustatant servitutÄ , atlyginant dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus bendrojo ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovė sužinojo po to, kai buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, t.y. 2005-06-06, ir fiksuotas vandentiekio tinklas ieÅ¡kovės žemėje. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė V.

Ž. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 61-76) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-05-14 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės V. Ž. ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neįvertino aplinkybės, kad atsakovas vandentiekio tinklus tiesė svetimame sklype. Kai buvo tiesiami vandentiekio tinklai žemės sklype, jis priklausė O. N. ir tai patvirtina byloje esantis Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre.

Jame nurodyta, kad O. N. turto įsigijimo ir valdymo dokumentas yra 1994-06-09 Valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas tiesdamas tinklus neturėjo buvusios žemės sklypo savininkės O. N. sutikimo, jo nėra ir trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ projektinėje dokumentacijoje, susijusioje su vandentiekio klojimu, tai patvirtina 2012-10-08 AB „Kauno vandenys“ atsakymas Nr. (32-07.19) 8-2304/2. Taip pat nei ieškovė, nei jos sutuoktinis sutikimo atsakovui nėra davę. Todėl atsakovas vandentiekio tinklus paklojo svetimame žemės sklype ir neturėdamas jų savininkų sutikimo, dėl šios priežasties pakloti vandentiekio tinklai yra pakloti savavališkai.2.

Teismas nevertino tuo metu galiojančio Statybos įstatymo nuostatų ir reikalavimų asmeniui, siekiančiam įgyvendinti statytojo teises, neteisingai vertino 2013-10-28 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiÅ«ros skyriaus raÅ¡tÄ Nr. (15.38)-2D-17172. IÅ¡ Å¡io raÅ¡to matyti, kad atsakovui statybos leidimas dėl vandentiekio tinklų paklojimo nebuvo iÅ¡duotas. Tai, kad institucija archyve nerado atsakovui iÅ¡duoto statybos leidimo, patvirtina aplinkybę, kad jis ir nebuvo iÅ¡duotas atsakovui.

Atsakovas teigdamas, kad turėjo leidimÄ kasinėjimo darbams taip pat statybos leidimÄ , nei vieno iÅ¡ Å¡ių dokumentų teismui nepateikė. Teismas, nurodydamas, kad nuo 2003-01-03 žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas O. N. vardu, nepagrįstai sprendė, kad atsakovui buvo nereikalingas jos sutikimas vandentiekio tinklų klojimui. Atsakovas dėl tinklų įrengimo svetimame žemės sklype nesikreipė nei į sklypo savininkę, nei į Nacionalinę žemės tarnybÄ , jei manė, kad tai valstybinė žemė, o neturint žemės savininko sutikimo, jis negalėjo gauti statybos leidimo dėl vandentiekio tinklų tiesimo svetimame žemės sklype.

Be to, atsakovo iniciatyva rengtas statinio projektas nebuvo suderintas su žemės savininkais. Projektas nėra rengtas projektuotojo, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl projekto teisėtumo.3. Teismas nevertino aplinkybės, kad žemės sklypo, kuriame atsakovas paklojo vandentiekio tinklus, paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio, o miÅ¡ko žemėje jokia statyba yra negalima. Prie bylos prijungtas 2013-05-23 Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raÅ¡tas Nr. 111(PAV)-D2-1627, kuriame nurodyta, kad prieÅ¡ klojant inžinierinius tinklus miÅ¡ko žemėje vadovaujantis 1995-06-14 Vyriausybės nutarimu Nr. 825 patvirtintais „Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatais‘ miÅ¡ko žemė turėjo bÅ«ti paversta kitomis naudmenomis, tai gali bÅ«ti tik iÅ¡imtiniais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka ir tokiÄ teisę turi tik žemės savininkas.

Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad statybos leidimo atsakovas nebūtų gavęs iki nebūtų pakeista žemės paskirtis, o ir šiuo metu žemės sklypas yra miško žemė.

4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas atliko reikiamus veiksmus vandentiekio tinklams įvesti, kadangi be Vandentvarkos Å«kio naudojimo taisyklių, patvirtintų LR Statybos ir Urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, inžinerinių tinklų statybÄ reglamentavo Statybos įstatymas, kurio nuostatas atsakovas pažeidė. Taisyklės reglamentuoja tik santykius tarp vandens naudotojo ir įmonės tiekėjos. IÅ¡ UAB „Kauno komprojektas“ raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų dėl UAB „Kauno vandenys“ 1999-12-14 iÅ¡duotų techninių sÄ lygų Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad detaliai nagrinėjant pateiktÄ ir suderintÄ projektÄ nustatyta, jog projektas nepilnai atitinka UAB „Kauno vandenys“ technines sÄ lygas.

Vandentiekio linija turėjo bÅ«ti projektuojama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, o suprojektuota kitaip – nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per miÅ¡kÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. paklota vandentiekio linija su esminiais nukrypimais nuo parengto projekto. Teismas Å¡ių aplinkybių nevertino. Jei vandentiekis bÅ«tų tiesiamas pagal projektÄ , jis bÅ«tų tiesiamas ne per ieÅ¡kovės žemę.5. Teismas nepasisakė dėl neatitikimų tarp atsakovo pateiktų požeminių komunikacijų planų.

Plane, gautame iÅ¡ UAB „Kauno vandenys“, nurodyta, kad plano projektuotojas ir statytojas yra A. N., o iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos gautame tokiame pačiame plane nurodytas projektuotojas yra G. M., o statytojas A. N.. Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad požeminių komunikacijų planai yra galimai suklastoti ir negali bÅ«ti laikomi teisėtais. Tokia pati padėtis yra ir su projektuojamo vandentiekio tinklo planu. Skirtingoms institucijoms ir/ar įmonėms buvo teikiami nevienodi planai, kuriuose aiÅ¡kiai matyti klastojimai.

Kauno miesto savivaldybės administracija į teismo paklausimÄ atsiuntė raÅ¡tÄ su priedais, t.y. 2000-08-23 projektų derinimo tarnybos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ , taip pat dokumentacijÄ 5 lapus. Prie raÅ¡to yra pridėtas projektų derinimo tarnybos protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo projektas derinimui derinimo taryboje priimtas 2000-07-05, o Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus jau buvo suderintas 2000-02-09, t. y. anksčiau suderintas negu priimtas derinimui. Taip pat 8.1 punkte, kuriame pasirašė „Kauno keliai“ atstovas, padarytas įraÅ¡as „Įvykdyti iki asfalto dangos įruoÅ¡imo (duomenys neskelbtini) gt.“ IeÅ¡kovė iÅ¡ VÄ® Registrų centro gavo atsakymÄ (kurį prideda prie Å¡io apeliacinio skundo), kad (duomenys neskelbtini) gatvė buvo įregistruota tik 2007-11-30, iki to laiko tai buvo (duomenys neskelbtini) g., po to buvo pakeista į (duomenys neskelbtini) g., todėl 2000-07-05, kada neva tai buvo derinamas atsakovo pateiktas projektas, tokios gatvės - (duomenys neskelbtini) nebuvo ir tokio įraÅ¡o negalėjo bÅ«ti, todėl pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos dokumentai kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo.

Taip Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyrius pateikė raÅ¡tÄ , kad kasinėjimo (žemės) darbų leidimai ir su jais susiję dokumentai, nuo jų iÅ¡davimo dienos saugojami 10 metų, tačiau nepraėjus terminui jau buvo sunaikinti 2008-12-08 aktu Nr.43-5-253.6. Teismo argumentai, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui priklausančiame sklype savavaliÅ¡kai pakloti vandentiekio tinklai sukuria pagrindÄ ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui įvykus avarijai reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo, prieÅ¡tarauja CK 4.98 str. nuostatoms, kadangi savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus.

Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Reikalavimas nepažeisti daiktinės teisės skirtas visiems asmenims, o taip pat ir atsakovui. RaÅ¡ytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovas savavaliÅ¡kai, neturėdamas statybos leidimo, neturėdamas žemės sklypo savininkų sutikimo, ne pagal iÅ¡duotas Technines sÄ lygas, pastatė vandentiekio inžinerinius tikslus, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas.IeÅ¡kovė V. Ž. 2014-09-25 pateikė praÅ¡ymÄ (2 t. b. l. 107-112) priimti naujai pateikiamus raÅ¡ytinius įrodymus, apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Atsakovas A.

N. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t. b. l. 92-96) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodo Å¡iuos argumentus:1. IeÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi negatorinį ieÅ¡kinį, neįrodė savo pažeistų teisių atsakovui įrengus vandentiekį ieÅ¡kovams nuosavybės teisėmis priklausančiame sklype, dėl ko ieÅ¡kinys pagrįstai buvo atmestas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su vandentiekio įrengimo pažeidimais, o ne su ieÅ¡kovų galimai pažeistomis teisėmis.

IeÅ¡kovė žemės sklypo savininke tapo 2005-01-12, atsakovas vandentiekį įsirengė 1999-2001 m., t.y. iki ieÅ¡kovei tampant turto savininke, todėl vandentiekio įrengimas iki ieÅ¡kovei tampant turto savininke negalėjo pažeisti ieÅ¡kovės, kaip savininkės teisių, nes ji tokių teisių vandentiekio įrengimo metu įgijusi nebuvo. Ankstesni turto savininkai, tarp jų ir O. N. savo, kaip savininkės teisių įrengiant vandentiekį negynė, nors apie vandentiekio įrengimÄ jai priklausančiame sklype negalėjo nežinoti.

Liudytojai patvirtino, kad ieÅ¡kovai netgi buvo iÅ¡kvietę komisijÄ patikrinti vandentiekio tiesimo darbų teisėtumÄ . Buvusiam turto savininkui sutikus su vandentiekio įrengimu, ieÅ¡kovai Å¡ios teisės neperėmė, nes negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo ankstesni savininkai.2. IeÅ¡kovei įgijus sklypÄ , buvo atlikti Å¡io sklypo kadastriniai matavimai. Po jų atlikimo patikslintos žemės sklypo specialiosios naudojimo sÄ lygos. 2006 m. kovo 27 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrengimų apsaugos zona, o Å¡i specialioji žemės sklypo naudojimo sÄ lyga įregistruota vieÅ¡ame registre 2006-05-12.

IeÅ¡kovai minėto Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo neskundė, kas patvirtina, kad jie su tokiomis sklypo naudojimo specialiosiomis sÄ lygomis sutiko. Å io įsakymo apskundimui yra suėję LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatyti terminai. Teismas pagrįstai pripažino, kad nei ieÅ¡kovė, nei ankstesni žemės sklypo savininkai negynė savo teisių daugiau kaip deÅ¡imt metų, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad tokios teisės pažeistos nebuvo.3. Atsakovas buvo parengęs vandentiekio įvado įrengimo projektÄ , kuris buvo suderintas savivaldybės projektų derinimo komisijoje.

Statybos leidimas inžinierinių tinklų tiesimui nebuvo reikalingas, kadangi sutinkamai su Aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninį reglamento STR 1.07.01:1999 nuostatomis toks leidimas nebuvo bÅ«tinas. Atliekant Å¡iuos darbus buvo bÅ«tina iki žemės kasimo darbų pradžios inžinerinių tinklų apsaugos zonose iÅ¡kviesti į vietÄ Å¡iuos tinklus eksploatuojančių įmonių atstovus. Žemės darbus atlikti pagal STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“ reikalavimus.

IÅ¡ byloje pateikto vandentiekio įvado projekto matyti, kad Å¡ių reikalavimų ieÅ¡kovas laikėsi, projektas buvo suderintas su požeminių komunikacijų organizacijomis, projektas buvo suderintas su Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektÅ«ros skyriumi, UAB „Kauno vandenys“ leido vykdyti žemės kasimo darbus.4. IeÅ¡kovė neįrodė, kad leidimas žemės darbams nebuvo iÅ¡duotas. Sutinkamai su organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“ 15 punkto nuostatomis, kad gauti leidimÄ Å¾emės darbams, buvo reikalinga pateikti statybos leidimÄ bei kitus privalomus statybos dokumentus.

Todėl tikėtina, kad šie dokumentai buvo pateikti, kadangi, priešingu atveju, atsakovui leidimas žemės darbams nebūtų išduotas. Aplinkybė, kad leidimas buvo sunaikintas, kol dar nebuvo pasibaigęs jo saugojimo laikas, neturi teisinės reikšmės, kadangi toks laikas iki ieškinio pareiškimo teismui jau buvo suėjęs. Dėl rašytinio sutikimo nebuvimo ieškovė neturi teisės reikšti pretenzijų, kadangi nuo statybos darbų pabaigos yra suėję daugiau kaip dešimt metų. Projektas buvo suderintas savivaldybės komisijoje, jam pritarta, todėl ši aplinkybė paneigia apeliantės teiginius dėl projekto teisėtumo.5.

Skundo teiginiai, kad vandentiekio įvadas suprojektuotas ne pagal UAB „Kauno vandenys“ iÅ¡duotas technines sÄ lygas, neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant vandentiekio įrengimo teisėtumÄ . Pats projektas buvo svarstytas savivaldybės komisijoje ir suderintas su atsakingomis institucijomis. UAB „Kauno vandenys“ leido vykdyti žemės darbus pagal parengtÄ projektÄ . Po inžinierinių tinklų įklojimo UAB „Kauno vandenys“ priėmė darbus, projekte atlikdama žymÄ , kad vandentiekis paklotas pagal projektÄ , hidrauliÅ¡kai iÅ¡badytas ir tinka eksploatacijai.

Todėl akivaizdu, kad iÅ¡davusi technines sÄ lygas institucija UAB „Kauno vandenys“ sutiko su projekto pakeitimais. Kiek atsakovui yra žinoma, vandentiekio įvadÄ klojusi, bei dokumentacijÄ tvarkiusi įmonė Å¡iuos projekto pakeitimus derino su reikiamomis institucijomis, kad įvadas bÅ«tų įrengtas ekonomiÅ¡kiausiu bÅ«du, negriaunant esamų gatvių.6. Teiginiai, kad įvadas įrengtas miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio. Statyba tiesiant inžinierinius tinklus miÅ¡ko Å«kio žemėje sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 825 „Dėl Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 15 punkto nuostatomis nėra imperatyviai draudžiama.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos reikalavimas atitinka proporcingumo principus, bei vieÅ¡uosius interesus. O. N. nuosavybės teisės į sklypÄ buvo įregistruotos po to, kai vandentiekio įvadas buvo nutiestas, priimtas naudoti, bei sudaryta vandens tiekimo sutartis. Sutinkamai su CK 1.75 str. 2 dalimi neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis.7. Atsižvelgiant į tai, kad vandentiekis yra įrengtas prieÅ¡ trylika metų, ieÅ¡kovė apie tokio vandentiekio įrengimÄ Å¾inojo ir ne vėliau kaip 2006 m. atlikus sklypo kadastrinius matavimus, bei nustačius specialiÄ sias sklypo naudojimo sÄ lygas, su specialiomis žemės sklypo naudojimo sÄ lygomis sutiko, kas patvirtina, kad vandentiekio įrengimas jos teisių nepažeidžia, vandentiekio iÅ¡kėlimas bus susijęs su didelėmis sÄ naudomis tiek iÅ¡keliant įrengtus tinklus, tiek projektuojant bei tiesiant naujus, todėl ginti teises ieÅ¡kovės pasirinktu bÅ«du neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų.

IeÅ¡kovės prie skundo pateikiamas raÅ¡ytinis įrodymas Kauno apygardos administracinio teismo nutartis bei VÄ® Registrų centras raÅ¡tas neprijungtini prie bylos, kadangi ieÅ¡kovė nenurodo aplinkybių, dėl kurių tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo po teismo sprendimo byloje priėmimo. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis niekaip nesusijusi su nagrinėjama byla.Atsakovas A. N. 2014-09-25 taip pat pateikė pareiÅ¡kimÄ (2 t. b. l. 105), kuriuo praÅ¡o prie bylos prijungti 2014-06-20 UAB „Kauno vandenys“ raÅ¡tÄ , patvirtinantį, kad vandentiekio trasa įklota pagal tinklų pridavimo aktÄ .

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t. b. l. 86-89) praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra, visapusiÅ¡kai įvertinus bylos aplinkybes ir iÅ¡tyrus įrodymus. Ginčas Å¡ioje byloje vyksta tarp privačių žemės sklypų savininkų, o Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinis, todėl neturi teisinio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl naujų įrodymų priėmimoVadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti.

Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , o praÅ¡ymas juos priimti ir iÅ¡tirti turi bÅ«ti iÅ¡imtinai argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.). Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį, kuria Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento MiÅ¡kų kontrolės skyriaus vedėjo 2006-03-15 nutarimas, kuriuo A.

N. paskirta administracinė nuobauda – 200 litų bauda, paliktas nepakeistas ir Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo raÅ¡tÄ , kuriame pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo įregistravimÄ ir pavadinimo pakeitimus. Nurodo, kad minėta nutartis patvirtina aplinkybę, jog atsakovas linkęs meluoti, nes nagrinėjant bylÄ Ä¯ klausimÄ , ar buvo baustas už neteisėtai ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui nukirstÄ medį atsakė, jog tokio fakto nebuvo. Teigia, jog VÄ® Registrų centro raÅ¡tas rodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė buvo įregistruota tik 2007-11-30, iki to laiko buvo (duomenys neskelbtini) todėl 2000-07-05 kada neva tai buvo derinamas atsakovo pateiktas projektas tokios gatvės ((duomenys neskelbtini)) nebuvo ir tokio įraÅ¡o negalėjo bÅ«ti.

Tačiau iš pateikto rašto turinio analizės matyti, kad Kauno m. (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas LR adresų registre įregistruotas 1998-06-01, gatvės pavadinimo pakeitimas įregistruotas 1998-08-03, kai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis pakeista į (duomenys neskelbtini) g., o (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, buvusi (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje pakeista į (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) gatvė kaip kelių (gatvių) paskirties nekilnojamojo turto objektas nekilnojamojo turto registre įregistruota 2007-11-30.

Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantės pateikti nauji įrodymai nepatvirtina ir nepaneigia reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, teisėjų kolegija atsisako juos priimti (CPK 180 str., 314 str.). Be to, apeliantė jau po apeliacinio skundo pateikimo apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2014-04-30, 2014-07-02 ir 2014-07-31 raÅ¡tus, Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006-03-27 įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos administracinio teismo 2011-06-02 sprendimÄ ) ir praÅ¡o juos prijungti prie nagrinėjamos bylos; atsakovas pateikė UAB „Kauno vandenys“ 2014-06-20 raÅ¡tÄ ir jį taip pat praÅ¡o prijungti prie nagrinėjamos bylos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus Å¡alių raÅ¡ytinius įrodymus sprendžia, jog Å¡iais įrodymais iÅ¡ esmės yra papildomas apeliacinis skundas, o tokie veiksmai pagal CPK 323 straipsnio nuostatas nėra leidžiami. Be to, apeliantė teikdama naujus įrodymus nurodo aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir vertinamos pirmos instancijos teisme, todėl nagrinėjant apeliantės skundÄ apeliacinės instancijos teisme, laikytinos naujomis aplinkybėmis ir negali bÅ«ti tiriamos (CPK 312 str.). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Å¡alių pateiktus naujus įrodymus po apeliacinio skundo pateikimo atsisakoma priimti.

Dėl apeliantės praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarkaApeliantė pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo apeliantė iÅ¡ esmės niekaip nepagrindė, o naujos aplinkybės nagrinėjant apeliacinį skundÄ netiriamos, konstatuoja, jog nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). Dėl žemės sklypo savininko pažeidžiamų nuosavybės teisių gynimoBylos medžiaga nustatyta, kad O. N. (duomenys neskelbtini) kaime 1994-06-09 Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno rajono valdybos 1994-06-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grÄ Å¾inta natÅ«ra 5,77 ha žemės dviem žemės sklypais: 5,70 ha (2,36 ha žemės naudmenų, 0,34 ha vandenų, 3,0 ha miÅ¡ko žemės) ir 0,07 ha (po pastatais). 2002-12-16 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 1994-06-09 Kauno rajono valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno rajono valdybos 1994-06-09 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeisti ir O.

N. vietoj 5,77 ha žemės suteikta 0,6635 ha žemės dviem sklypais: 0,0735 ha užstatytos teritorijos ir 0,59 ha. 0,59 ha miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), O. N. vardu 2003-01-03 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus adresas (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypÄ O. N. pagal 2003-02-11 dovanojimo sutartį Nr. 1-380 padovanojo F. L., kuri 2005-01-12 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 136 šį sklypÄ pardavė ieÅ¡kovei V.

Ž. ir jos sutuoktiniui M. Ž.. Iš teismui pateiktų toponuotraukų ir geodezinio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad per dalį ieškovei priklausančio žemės sklypo nutiesti vandentiekio tinklai. Minėto vandentiekio tinklo savininkas, UAB „Kauno vandenys“ duomenimis, A. N., o bylos duomenimis jie buvo nutiesti 2000 - 2001 m. Vadovaujantis 2012-10-05 VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo raštu vandentiekio tinklai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

IeÅ¡kovė atsakovui pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, siekdama iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paÅ¡alinti požeminį vandentiekio vamzdynÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šį jos reikalavimÄ atmetė.Apeliantė (ieÅ¡kovė) apeliacinį skundÄ grindžia visa eile argumentų: t. y. kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, kad neįvertino visų ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių ir nevertino tuo metu galiojusių įstatymų nuostatų, kad nepasisakė dėl neatitikimų tarp atsakovo, Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų, ir iÅ¡ esmės visi jie yra susiję su vandentiekio įrengimo pažeidimais.Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v.

UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008).Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių; iš esmės teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė - apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kad buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos, ar to, jog teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V.

O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010, faktinės ginčo aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje, tačiau minėtoje nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl įrodinėjimo dalyko bylose tuo atveju, kai reikalavimas yra reiÅ¡kiamas CK 4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieÅ¡kinį dėl neteisėtų statybų padarinių paÅ¡alinimo, reiÅ¡kiamÄ CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu siekiant apginti vieÅ¡osios teisės aktų garantuojamas teises, yra aktualÅ«s ir nagrinėjamoje byloje.

Pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, antruoju – vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, jį grįsdama nuosavybės teisių pažeidimu ir reikalaudama įpareigoti atsakovÄ nugriauti (iÅ¡kelti) savavaliÅ¡kai paklotus vandentiekio tinklus bei sutvarkyti statybvietę jai priklausančiame žemės sklype.

Kaip jau paminėta, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Nagrinėjamu atveju ieškovė tik nurodo, kad ji kaip žemės sklypo savininkė turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jos teisės pažeidimus, tačiau jokių aplinkybių dėl jai priklausančiame žemės sklype atsakovo nutiesto vandentiekio daromo neigiamo neleistino poveikio jos žemės sklypui nenurodė ir neįrodinėjo.

Tiek patikslinto ieÅ¡kinio, tiek apeliacinio skundo turinio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ esmės visi apeliantės argumentai yra susiję su teisės aktų reikalavimų pažeidimais įrengiant vandentiekį, o ne su jos pažeistomis teisėmis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju statyba nėra pripažinta savavaline teisės aktų nustatyta tvarka, tokio reikalavimo nėra pareiÅ¡kusi ir ieÅ¡kovė. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl buvusios sklypo savininkės O.

N. sutikimo nebuvimo tiesiant vandentiekį teisėjų kolegija pažymi, kad nors O. N. žemė natÅ«ra buvo grÄ Å¾inta 1994-06-09 Valdybos potvarkiu, tačiau ginčo žemės sklypas jai buvo perduotas tik 2002-12-16 Apskrities virÅ¡ininko įsakymu, o vieÅ¡ame registre įregistruotas tik 2003-01-03, t. y. jau po to, kai vandentiekio įvadas buvo nutiestas ir priimtas naudoti (2000 -2001m.), o neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str. 1-2 d.).

Be to, apie vandentiekio įrengimÄ , gyvendama Å¡alia ginčo sklypo (jos nurodytas adresas 1999-12-24, 2003-01-15 įgaliojimuose – (duomenys neskelbtini)), O. N. negalėjo nežinoti. 2014-01-14 teismo posėdyje apklausti liudytojai Z. M. ir A. M. parodė, kad 2000 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje tiesiant vandentiekį, atvykę, jų teigimu, savivaldybės darbuotojai (2 moterys ir vyras), dalyvaujant ir Ž., patikrino vandentiekio tiesimo darbų teisėtumÄ (dokumentus, kuriuos parodė galimai darbų vykdytojas), o jiems iÅ¡vykus darbai buvo tęsiami.

Buvusi sklypo savininkė O. N., o vėliau ir 2003-02-11 dovanojimo sutarties pagrindo ginčo sklypo savininke tapusi jos dukra F. L., neginė savo pažeistų teisių, t. y. sutiko su vandentiekio įrengimu, o ieÅ¡kovė 2005-01-12 tapusi ginčo sklypo savininke (bendrasavininke su sutuoktiniu) Å¡ios teisės neperėmė, nes negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo ankstesni savininkai (CK 4.48 str. 2 d.). IeÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui įgijus ginčo sklypÄ nuosavybės teise, 2005-12-20 buvo atlikti Å¡io sklypo kadastriniai matavimai, o 2006-03-27 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos žemės sklypo specialiosios naudojimo sÄ lygos: vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos ir jos įregistruotos vieÅ¡ame registre 2006-05-12.

IeÅ¡kovė minėto įsakymo neskundė (jo apskundimo terminÄ nustato ABTÄ® 33 str. 1 d.), o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė su tokiomis sklypo naudojimo specialiomis sÄ lygomis sutiko. Apeliantė nurodo, kad atsakovas neturėjo statybos leidimo inžinierinių tinklų statybai, todėl statyba yra neteisėta. Apeliantės nurodytame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2013-10-28 raÅ¡te Nr. (15.38)-2D-17172 (t. 1, b. l. 173) pateikiama informacija nei patvirtina, nei paneigia statybos leidimo dėl vandentiekio tinklų paklojimo iÅ¡davimo fakto.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavęs ginčo tinklų įrengimo metu galiojusių Vandentvarkos Å«kio naudojimo taisyklių, patvirtintų LR statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-22 įsakymu Nr. 172, nuostatas, iÅ¡analizavęs bei įvertinęs iÅ¡likusiÄ ir teismui pateiktÄ medžiagÄ , pagrįstai sprendė, kad reikalauti iÅ¡ atsakovo pateikti leidimus dėl darbų, atliktų beveik prieÅ¡ 13 metų, bÅ«tų neteisinga ir neprotinga, juolab, kad valstybinės institucijos dėl bylų duomenų nomenklatÅ«rų ir bendrųjų dokumentų saugojimo terminų galėjo reikalingų dokumentų neiÅ¡saugoti, o valstybės įgaliota institucija atliekanti valstybinę priežiÅ«rÄ , kurios kompetencijai priskirtas savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas, atsisakė tirti Å¡ios statybos teisėtumo klausimÄ , nes statybos atliktos daugiau kaip prieÅ¡ deÅ¡imt metų.

Vien aplinkybė, kai iš UAB „Kauno vandenys“ gautame vandentiekio tinklų plane, kuriame yra projekto suderinimo, įmonių leidimo vykdyti žemės kasimo darbus, pakloto vandens įvado tinkamumo eksploatacijai atžymos, nurodoma, kad ir projektuotojas, ir statytojas yra A. N., o iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gautame tokiame pat vandentiekio tinklų plane be jokių suderinimo atžymų projektuotoju nurodytas G. M., o statytoju A. N., nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog vandentiekio tinklų planas (visiškai tapatus brėžinys) negali būti laikomas teisėtu.

Apeliantė neturi pareigos kontroliuoti už statybos priežiÅ«rÄ atsakingų valstybės institucijų veiklos ir ginčyti visų jų priimtų aktų ar veiksmų, siekdama apginti savo pažeistas teises, kurias ji turi galimybę apginti kitomis priemonėmis. Sutiktina su apeliante, kad statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymÄ si, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 825 „Dėl privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti nuostatai, kuriais vadovaujantis apeliantė teigia, kad vandentiekio statyba ginčo žemės sklype negalima, neteko galios nuo 1997-07-31, t. y. dar iki ginčo statybos pradžios, o kitų teisės aktų, draudžiančių statybÄ ginčo sklype, apeliantė nenurodo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialiosios ginčo žemės sklypo naudojimo sÄ lygos yra nustatytos Apskrities virÅ¡ininko įsakymu ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 22 str. 5 d.). Pažymėtina ir tai, ar bus užtikrinta nagrinėjamu atveju miÅ¡kų Å«kio žemės apsauga tenkinant ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ Â iÅ¡kelti įrengtÄ vandentiekį, apeliantė įrodymų nepateikė, o kilus dviejų viešųjų interesų – tinkamo miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės naudojimo užtikrinimo ir civilinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo siekio – konkurencijai, bÅ«tina įrodyti, kurį iÅ¡ Å¡ių viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ v.

Lietuvių katalikų mokytojų sÄ junga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų.

Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus apeliantės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jos atsakovui, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas), -1 000 Lt (t. 2, b. l. 96-98), kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų, arba 289,62 eurų) teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                              Gintautas Koriaginas                                                                                                                  RÅ«ta Palubinskaitė Albina Rimdeikaitė