2eff70da-7cc7-4736-bd2b-ae72fbb035e7 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-24699-955/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15900-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Kristina Imbrasienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų G. P. P. ir G. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjai G. P. P. ir G. B. (toliau – pareiÅ¡kėjas) pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie priėmė palikimÄ po A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėję faktiÅ¡kai jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo G. P. P. sutuoktinė ir pareiÅ¡kėjos G. B. mama A. P.. Po palikėjos A. P. mirties pareiÅ¡kėjai G. P. P. ir G. B. dėl palikimo priėmimo į notarų biurÄ per tris mėnesius nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, kadangi pradėjo paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

Nekilnojamojo turto registre pareiÅ¡kėjo G. P. P. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu: Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei gyvenant santuokoje, todėl Å¡is turtas laikytinas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe. Mirus palikėjai, jos palikimÄ sudarė ½ nekilnojamojo turto bei asmeniniai daiktai buvę gyvenamojoje vietoje – bute. Taigi palikimÄ po savo sutuoktinės ir mamos mirties, G.

P. P. ir G. B. priėmė pradėdami faktiÅ¡kai jį valdyti – mokėjo mokesčius, perėmė namų apyvokos daiktus. PareiÅ¡kėjai po palikėjos mirties turtÄ administravo, naudojosi ir valdė kaip savo turtÄ â€“ mokėjo su jo iÅ¡laikymu susijusius mokesčius, gerino jo bÅ«klę ir kitaip juo rÅ«pinosi. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodoma, kad Turto bankas nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos A.

P. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paliktojo turto priėmimÄ valdyti. (duomenys neskelbtini) praÅ¡o pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Å alys apie bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka vietÄ ir laikÄ informuotos vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2020 m. lapkričio 3 d. paskelbiant praneÅ¡imÄ ir teismo praneÅ¡imais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja: pareiškimas tenkinamas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas G. P. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vyras, pareiškėja G. B., (duomenys neskelbtini) – dukra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. P. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis G. P. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d.

įstatymÄ Nr. I-1374 Nr. 1-4915 pagrindu. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registre nėra įregistruotų A. P. sudarytų testamentų ir palikėjos palikimo priėmimo arba atsisakymo faktų. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių praÅ¡o pareiÅ¡kėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis).

PareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimÄ priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ir įrodančius, kad palikėjo turtÄ pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis).

Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiÅ¡kėjas G. P. P. po savo žmonos, pareiÅ¡kėja G. B. po savo mamos A. P. mirties priėmė palikimÄ pradėdami faktiÅ¡kai jį valdyti – pareiÅ¡kėjai toliau rÅ«pinosi butu, mokėjo mokesčius.

Šį faktÄ patvirtina į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Ä®vertinus visus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog G. P. P. po savo žmonos, G. B. po savo mamos A. P. mirties (duomenys neskelbtini) iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯gyti teises į atsiradusį po savo žmonos ir mamos mirties palikimÄ aktyviais veiksmais – pradėjo valdyti visÄ jos turėtÄ turtÄ kaip savÄ , juo naudodamiesi, rÅ«pindamiesi ir juo disponuodami, kaip savininkai (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

Kadangi palikimo neleidžiama priimti iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, tai pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Duomenų apie kitus galimus, į bylÄ neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos iÅ¡ pareiÅ¡kėjų valstybei nepriteisiamos, nes jos nevirÅ¡ija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Ä®sakymas Nr. 1R-19/1K-2). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ po sutuoktinės A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ po mamos A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Kristina Imbrasienė