2efe9cd5-6f74-43b8-92db-6ea2f265de52 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-37-552-2011

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Birutei Kazimierai Deveikienei pagal įgaliojimą,

atsakovo

– NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus – atstovei Modestai Morkūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J.L. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises,

n u s t a t ė:

pareiškėja J.L. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrių atkurti jai nuosavybės teises į jos tėvo M.L. iki nacionalizacijos turėtą 0,2572 ha žemės sklypą, esantį Tilto g., Panevėžyje. Į teismo posėdį pareiškėja neatvyko, prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Pareiškėjos atstovė advokatė prašo patenkinti pareiškėjos skunde išdėstytus reikalavimus. Paaiškino, jog pareiškėjos tėvas M.L., miręs 1942-12-31, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4 gyvenamuosius namus Panevėžio mieste ir 0,2572 ha žemės sklypą. Pareiškėja 1991-05-27 tapo LR piliete ir 1991-12-09 kreipėsi į Panevėžio miesto valdybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į jos tėvo turėtą turtą, pateikė LR pilietybę bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. 1997 m. sausio mėn. Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui pareiškėja pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2/18-4018/06, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos tėvas iki nacionalizacijos Panevėžio mieste, Tilto g. valdė 0,2572 ha žemės sklypą. Už tėvo turėtą žemės sklypą pareiškėja pasirinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą individualiai statybai. Pareiškėja, sutvarkiusi dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, 2001-12-06 visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, įgaliojo tvarkyti M.G., o pati išvyko gyventi į Izraelį. Išvykdama iš Lietuvos, pareiškėja buvo įsitikinusi, jog nuosavybės teisės bus atkurtos per įstatymo nustatytą laikotarpį, kadangi tiek prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tiek visi kiti reikiami dokumentai buvo pateikti. Pareiškėja mano, jog atsakovas nepagrįstai atsisako jai atkurti nuosavybės teises, nurodęs, jog ji prarado Lietuvos Respublikos pilietybę, tuo pažeidžiamos jos teises ir teisėti interesai.

Atsakovo atstovė nesutinka su pareiškėjos reikalavimu įpareigoti atkurti nuosavybės teises į jos tėvo iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą Panevėžyje, kadangi toks reikalavimas yra nepagrįstas. Nurodo, jog pareiškėja nuo 2003-10-01 neteko Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo

18 str. 1 d. 2 p. ir 21 str. 3 d., o pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Įstatymas) nuosavybės teisės atkuriamos išimtinai tik Lietuvos Respublikos piliečiams, todėl pareiškėja negali reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo.

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos tėvas M.L., miręs 1942-12-31, iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 4 gyvenamuosius namus Panevėžio mieste, Tilto g. ir 0,2572 ha žemės sklypą. Pareiškėja 1991-12-09 Panevėžio miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (b. l. 20), kartu su prašymu pateikdama giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus (b. l. 8-11), tačiau nepateikė nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises, pareiškėja Panevėžio m. žemėtvarkos skyriui pateikė 1997 m. (Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2/18-4018/96, b. l. 22). Pareiškėja 2001-12-06 įgaliojo M.G. tvarkyti visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisės į žemę atkūrimu (b. l. 23). M.G. 2009-04-09 buvo pakviestas į komisijos posėdį dėl naujo žemės sklypo perdavimo neatlygintinai už M.L. turėtą žemę Panevėžyje ir pasirinko 0,2000 ha naują žemės sklypą Pramonės g., Panevėžyje (b. l. 24-25). M.G., tvarkydamas nuosavybės teisių į M.L. žemę atkūrimo dokumentus, pateikė kitą J.L. 2009-08-18 įgaliojimo kopiją (b. l. 27), kurioje nurodyta, jog įgaliotoja gyvena Izraelyje. Paprašius pateikti pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą (b. l. 28), buvo pateiktas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003-10-01 įsakymas Nr. MD-3K-67 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“ (b. l. 13), kuriame nurodyta, jog J.L., gim. 1933-02-16 Kaune, neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.

Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis (2004-10-12 įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais

ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. To paties įstatymo 2 straipsnyje aiškiai apibrėžtas baigtinis asmenų, turinčių teisę atkurti

nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, sąrašas. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog nuosavybės teisės atkuriamos tik Lietuvos Respublikos piliečiams. Įstatymas nenumato galimybės atkurti nuosavybės teises kitų valstybių piliečiams, todėl pareiškėja, netekusi Lietuvos Respublikos pilietybės, prarado ir teisę atkurti nuosavybės teises į savo tėvo iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2010-12-22 nutarime pripažino, kad Įstatymo 2 str. 1 d. ir 10 str. 1 d. neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką, prašymų pateikimo terminus ir asmenų, galinčių pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą. Tokie asmenys specialų subjektinį požymį – Lietuvos Respublikos pilietybę – turi išlaikyti viso nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu.

Šioje byloje nėra nustatyta, kad atsakovas iki 2003 metų , t.y. kol pareiškėja buvo LR pilietė, turėjo realią galimybę atkurti nuosavybės teises pareiškėjai ir nepagrįstai vilkino nuosavybės teisių atkūrimą, pažeisdamas Įstatymo 18 str. 1 d. ir Įstatymo įgyvendinimo tvarkos

111 punkte nurodytus terminus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Įstatymo 18 str. 1 d. minimas 6 mėnesių terminas nuosavybės teisių atkūrimui turi būti skaičiuojamas ne tik nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšius pateikimo, bet ir nuo kitų įstatyme numatytų dokumentų parengimo dienos. Tais atvejais, kai nuosavybės teisės atkuriamos į miestuose iki nacionalizacijos turėtą žemę, šis terminas iki 2004 metų buvo skaičiuojamas nuo perduodamo žemės sklypo vietos suderinimo su piliečiu, o nuo 2004 metų - nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo. Kaip matyti iš nuosavybės teisų atkūrimo bylos, tokie dokumentai buvo parengti tik 2009 metais.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą atkurti jai nuosavybės teises į jos tėvo M.L. iki nacionalizacijos valdytą turtą atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 88 str.,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjos J.L. skundą dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į jos tėvo M.L. iki nacionalizacijos valdytą 0,2572 ha žemės sklypą, esantį Tilto g., Panevėžyje, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas Gadliauskas

Teisėjai Nijolė Čekanauskienė

Dalytė Zlatkuvienė