2022-08-04 Nr. AB-19783-4-69-3-00404-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3575-575/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00404-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei H. E., jos atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės H. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) pilietės H. E. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietė H. E. (toliau – ir Užsienietė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 22S65938 (toliau – ir Sprendimas) dėl Užsienietės apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Skunde nurodyta, kad Departamentas 2022 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo jos užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. Sprendimu nuspręsta apgyvendinti Užsienietę Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad Užsienietė nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Užsienietė nesutinka su Sprendimo dalimi dėl jos apgyvendinimo sąlygų. Vertinant Sprendimą įvardintų alternatyvių pagrindų kontekste bei jų galimo panaudojimo pagrįstumo ir/ar teisėtumo aspektu, darytina išvada, jog pagrindas, kuriuo remtasi, atsisakant Užsienietei suteikti teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės nulėmė tokį sprendimą, t. y. atsisakymo pagrindas (-ai) nėra individualizuotas (-i). Užsienietės įsitikinimu, nepagrįstai ignoruotos aplinkybės, kurios nustatytos tiek Užsienietės apklausos metu, taip pat neatkreiptas dėmesys į tai, jog Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į užduotus klausimus, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė.

3. Departamentas atsiliepimu į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.

II. 4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu Užsienietės skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Užsienietė su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę ir jo nepateikė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. MIGRIS Užsienietė buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 30 d. Užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Departamentas dar tik nagrinėja Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį, galutinis sprendimas dėl prieglobsčio byloje dar nėra priimtas. Departamentas 2022 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietę Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymėta, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Be to, pareiškėja su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę, nebendradarbiavo su kompetentingais Lietuvos Respublikos pareigūnais, todėl, nustačius, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad Užsienietė gali pasislėpti, priimtas Sprendimas. Su priimtu Sprendimu Užsienietė supažindinta 2022 m. vasario 22 d.

6. Įvertinęs tai, kad Užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Be to, Užsienietei pasislėpus, jos paieška kaip asmens, kurio asmenybės duomenys nežinomi, ir kuris Lietuvos Respublikoje neturi jokių socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, bus apsunkinta arba neįmanoma.

7. Teismas nenustatė, kad Užsienietės apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jos teises ar laisves. Užsienietė neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog Užsienietei pritaikius švelnesnę priemonę, ji gali bandyti pasislėpti. Teismo įsitikinimu, Užsienietei taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti jos prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Atitinkamai tai reiškia, kad Sprendimas pareiškėją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

8. Teismas, išnagrinėjęs Užsienietės skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendė, kad Departamentas Sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsienietės situacijos vertinimą Sprendimo kontekste, o Užsienietės nesutikimas su Sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

III. 9. Užsienietė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. pakeisti Sprendimą, paliekant Užsienietei apgyvendinimą, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Nors teismas nepatvirtino to, jog Užsienietė kelia grėsmę ar pažeidinėja įstatymus, tačiau nesutiko netaikyti judėjimo laisvės ribojimų.

10.2. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyva Nr. 2013/33/ES) 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog sulaikymas gali būti taikomas vykdant grąžinimo procedūrą, o 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad gali būti taikomos ir alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsienietės vertinimu, jai gali būti pritaikyta kuri nors tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė.

10.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atvejų teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes.

10.4. Pagrindų riboti Užsienietės judėjimo galimybę nėra. Be to, Departamentas netikrino, kaip Užsienietė elgiasi apgyvendinimo vietoje, neapklausė VSAT darbuotojų, ar jie turi nusiskundimų jos elgesiu.

11. Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

12. Departamentas atsiliepime nurodo, kad:

12.1. Užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikyta pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Departamentas, išnagrinėjęs Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 21S30545, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą Užsienietė apskundė Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 6K-1164 jį atmetė. Šiuos sprendimus Užsienietė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. sausio 20 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. el3-1390-821/2022 ir priėmė sprendimą skundą tenkinti, t. y. įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį.

12.2. Užsienietė MIGRIS buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 30 d., galutinis sprendimas dėl jos dar nėra priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsienietės įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

12.3. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik vėliau, kai jau buvo sulaikyta pareigūnų. Užsienietė su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę. Užsienietė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų.

12.4. Ruklos Pabėgėlių priėmimo centras informavo, kad Užsienietė 2022 m. liepos 3 d. neteisėtai pasišalino iš gyvenamosios vietos. VSAT 2022 m. liepos 4 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Užsienietė 2022 m. liepos 3 d. buvo sulaikyta Kreivėnų (Krejwiany) apylinkėse, Lenkijos Respublikoje ir 2022 m. liepos 4 d. perduota Lietuvai.

12.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad Užsienietė gali pasislėpti, Departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą apgyvendinti Užsienietę laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais Užsienietės veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

12.6. Nėra priimta sprendimo dėl Užsienietės sulaikymo, buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo Užsienietei taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsienietės judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Užsienietės skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, konstatavo, kad Departamentas Sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsienietės situacijos vertinimą Sprendimo kontekste, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

15. Apeliaciniame skunde Užsienietė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pakeisti Sprendimą, paliekant Užsienietei apgyvendinimą, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų..

16. Skundžiama Sprendimo dalis priimta remiantis Įstatymo 1408 straipsniu, nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais) nurodytą aplinkybę.

17. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

19. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

20. Atkreiptinas dėmesys, jog iš bylos medžiagos matyti, jog Užsienietė 2022 m. liepos 3 d. neteisėtai pasišalino iš gyvenamosios vietos, tačiau tą pačią dieną, kirtusi Lietuvos – Lenkijos valstybinę sieną, buvo sulaikyta Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnų ir 2022 m. liepos 4 d. perduota Lietuvos Respublikai. Atsižvelgęs į tai, Departamentas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu nutraukė Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Taigi, Užsienietė šiuo metu neturi prieglobsčio prašytojos statuso ir yra laikytina neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančia užsieniete.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis kirto valstybės sieną ir prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Užsienietė su savimi neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, jų nepateikė ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų yra pagrindas spręsti, kad Užsienietė piktnaudžiauja migracine sistema: užuot kreipusis į ambasadą dėl vizos gavimo, Užsienietė pasirinko neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nepateikė jokių dokumentų, leidžiančių patvirtinti jos asmens tapatybę. Taigi, Departamentas nagrinėjamu atveju nustatytas faktines aplinkybes teisingai kvalifikavo kaip nebendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos valstybės institucijų pareigūnais Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkto prasme.

22. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Departamentas skundžiama Sprendimo dalimi pagrįstai nustatė nagrinėjamu atveju esant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte įtvirtintą aplinkybę, leidžiančią manyti, jog Užsienietė galėjo pasislėpti. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas sprendimo priėmimo metu turėjo pagrindą daryti prielaidą, jog netaikant judėjimo laisvės ribojimų, Užsienietė gali pasislėpti, taip apsukindama galutinio sprendimo prieglobsčio byloje priėmimą ir įvykdymą bei užkirsdamas kelią Įstatyme įtvirtintiems tikslams – valstybės sienos apsaugai, Šengeno erdvės integralumui ir neteisėtos migracijos prevencijai – pasiekti.

23. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės H. E. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas