2efc914c-9e4d-4ef0-9cab-5bf44ce3ecc4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-2529-872/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00661-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. K. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5), kurį vėliau patikslinto (b. l. 113–116), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau ir – Vilniaus PN), 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 4 metus ir 3 mėnesius atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN. Ä® Vilniaus PN atvyko 2015 m. vasario 20 d. Atliekant bausmę pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. (iÅ¡ viso 9 mėnesius) buvo laikomas drausmės grupės kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

PaaiÅ¡kina, kad Vilniaus PN atliekant bausmę, jam teko mažesnis gyvenamasis plotas nei garantuojamas teisės aktuose, nes kamerų plotas buvo 10–15 kv. m su baldais ir sanitariniu mazgu, o visÄ tai atskaičiavus, pareiÅ¡kėjui tekdavo apie 1,12 kv. m laisvo ploto. Visos kamerų sienos ir lubos buvo netvarkingos, langai nesandarÅ«s ir iÅ¡lūžę, be to, kamerose veisėsi blakės ir tarakonai, kurie ne kartÄ pareiÅ¡kėjÄ sukandžiojo. Dėl tokių laikymo sÄ lygų Vilniaus PN pareiÅ¡kėjas teigia patyręs gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais.

Dėl to pareiÅ¡kėjui sutriko miegas, pablogėjo sveikata ir jis jaučia nuolatinę depresijÄ . PareiÅ¡kėjas mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 50–54). Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN atvyko 2015 m. vasario 20 d., o iÅ¡vyko 2019 m. gegužės 24 d. PaaiÅ¡kina, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl joje nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes ar kuriose kamerose atlieka jiems paskirtas nuobaudas.

Tačiau, Vilniaus PN turimais duomenimis, pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas šiose kamerų tipo patalpose: Nr. 1K, Nr. 5K, Nr. 9K, Nr. 21K, Nr. 3D. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas minėtose kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, o paties pareiškėjo dėl padarytų nusižengimų. Pabrėžia, jog pareiškėjas buvo laikomas minėtose Vilniaus PN patalpose nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų.

Vilniaus PN kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų negu yra įrengta miegamųjų vietų. Atsakovės atstovas taip pat pabrėžia, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose įrengti tvarkingi skaidraus stiklo langai. Atkreipia dėmesį, kad patys nuteistieji dažnai gadina kamerose esantį inventorių, tame tarpe ir langus, tačiau atsirandantys trÅ«kumai, juos nustačius nedelsiant, per kiek įmanoma trumpesnį terminÄ Å¡alinami.

Pažymi, kad Vilniaus PN patalpų bÅ«klė visų pirma priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio. Akcentuoja, jog patys nuteistieji, gyvendami gyvenamosiose patalpose, netausoja Vilniaus PN turto, niokoja jį, sÄ moningai blogina patalpų bÅ«klę. Vilniaus PN administracija įvairiais bÅ«dais kovoja su Å¡iais reiÅ¡kiniais, pagal finansines galimybes bei kuo įmanoma operatyviau Å¡alina atsirandančius trÅ«kumus, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad patalpose esantis inventorius nuolatos bÅ«tų geriausios bÅ«klės. Nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl tariamai buvusių patalpų trÅ«kumų į Vilniaus PN administracijÄ nesikreipė.

Mano, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės grindžiamos abstrakčiais teiginiais, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ siekdamas sau turtinės naudos iÅ¡ valstybės. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų Vilniaus PN kalinimo sÄ lygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl Å¡ioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) suformulavo taisyklę, nustatančiÄ , jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ visų pirma kildina dėl to, kad jo teigimu, ginčo laikotarpiu gyveno Vilniaus PN patalpose, kuriose jam teko mažesnis gyvenamasis plotas negu garantuojama teisės aktuose.

Atskaičiavus baldus ir kitus kambario įrenginius, jam tekdavo apie 1,12 kv. m laisvo judėjimo ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo argumentu nesutinka ir nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Vilniaus PN patalpose nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų. Vilniaus PN kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų negu yra įrengta miegamųjų vietų. Pažymėtina, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), kurioje minimalaus ploto norma vienam asmeniui nenustatyta.

Tačiau šiuo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų gyvenamųjų patalpų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Šių taisyklių 111 punkte buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 papunktis) ir 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2 papunktis).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.). Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kuriose Vilniaus PN patalpose gyveno. Tačiau iÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo ir į bylÄ pateiktų Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. gegužės 21 d., 2017 m. liepos 20 d., 2018 m. sausio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 9 ir 24 d.

įsakymų „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-517(1), Nr. 43-808(1), Nr. 28-30, Nr. 28-475 bei Nr. 318 (28-511) matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu gyveno Å¡iose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 1K, Nr. 5K, Nr. 9K, Nr. 21K, Nr. 3D (b. l. 51, 61–64, 66–71). IÅ¡ į bylÄ pateikto Vilniaus PN pirmo aukÅ¡to (baudos izoliatorius ir kamerų tipo patalpos) patalpų plano matyti, kad kamerų tipo patalpos Nr. 1K plotas yra 13,05 kv. m (sanitarinio mazgo plotas - 1,65 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos; kamerų tipo patalpos Nr. 5K plotas yra 14,08 kv. m (sanitarinio mazgo plotas - 1,67 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos; kamerų tipo patalpos Nr. 9K plotas yra 11,60 kv. m (sanitarinio mazgo plotas - 1,54 kv. m), įrengtos 2 miegamosios vietos; kamerų tipo patalpos Nr. 21K plotas yra 13,82 kv. m (sanitarinio mazgo plotas - 1,65 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 73).

IÅ¡ į bylÄ pateikto Vilniaus PN antro aukÅ¡to drausmės grupės gyvenamųjų patalpų plano matyti, kad drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 3D plotas yra 15,44 kv. m (sanitarinio mazgo plotas - 1,69 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 74). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei atsakovės atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje taip pat, koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam, yra netikslÅ«s ir nepakankami, skaičiuojant plotÄ , tekusį asmeniui pataisos įstaigų kamerose, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrÄ kameros plotÄ .

Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tekęs kameros gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (Vidaus tvarkos taisyklių 111 p.) (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018, LVAT 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018). Taigi Å¡iuo atveju teismas apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ , atsižvelgia į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrÄ jos plotÄ .

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie gyvenamÄ sias patalpas, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, jų plotus, bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, pareiÅ¡kėjui kamerų tipo gyvenamosiose patalpose tekdavo nuo 4,35 kv. m iki 5,80 kv. m, o drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje pareiÅ¡kėjui teko 5,15 kv. m, todėl ploto norma, turinti tekti minėtose patalpose laikomam vienam asmeniui, nebuvo pažeista ir Vilniaus PN neteisėtų veiksmų Å¡iuo atveju nenustatyta.

IÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, kad minėtose Vilniaus PN patalpose sanitarinis mazgas užima nuo 1,54 kv. m iki 1,69 kv. m. Kaip minėta, nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam Vilniaus PN kamerų tipo patalpose laikomam asmeniui normatyvas, kuris, atskaičiavus minėtus sanitarinio mazgo užimamus plotus kamerose, nėra mažesnis nei 3 kv. m. Taigi Konvencijos 3 straipsnis Å¡iuo atveju taip pat nebuvo pažeistas. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju Vilniaus PN nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjo teigimu, visos kamerų sienos ir lubos buvo netvarkingos, langai nesandarÅ«s ir iÅ¡lūžę, be to, kamerose veisėsi blakės ir tarakonai, kurie ne kartÄ pareiÅ¡kėjÄ sukandžiojo. Atsakovės atstovas su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo teiginiu ir nurodo, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose įrengti tvarkingi skaidraus stiklo langai. Atkreipia dėmesį, kad patys nuteistieji dažnai gadina kamerose esantį inventorių, tame tarpe ir langus, tačiau atsirandantys trÅ«kumai, juos nustačius nedelsiant, per kiek įmanoma trumpesnį terminÄ Å¡alinami.

Pažymi, kad Vilniaus PN patalpų bÅ«klė visų pirma priklauso nuo jose laikomų asmenų elgesio. Akcentuoja, jog patys nuteistieji, gyvendami gyvenamosiose patalpose, netausoja Vilniaus PN turto, niokoja jį, sÄ moningai blogina patalpų bÅ«klę. Akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjas skunde neindividualizuoja Å¡ių savo nusiskundimų, o tik abstrakčiai nurodo menamus kamerų higienos normų pažeidimus, nekonkretizuoja, kokiais laikotarpiais, kokiose kamerose pasireiÅ¡kė jo minimi galimi pažeidimai. Akcentuotina ir tai, jog dėl galimai netinkamų higienos sÄ lygų Vilniaus PN kamerose pareiÅ¡kėjas nesikreipė nei į įstaigos administracijÄ , nei į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), kuris yra kompetentingas atlikti operatyvinius higienos normų reikalavimų laikymosi patikrinimus.

Tai patvirtinta NVSC Vilniaus departamento 2020 m. kovo 3 d. raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į minėtÄ Ä¯staigÄ dėl laikymo sÄ lygų Vilniaus PN (b. l. 13). Teismo nuomone, kreipimosi į įstaigos administracijÄ ar atitinkamas institucijas (pvz., NVSC Vilniaus departamentÄ ) aspektas yra svarbus tuo, kad jos sužinojusios apie tam tikrų reikalavimų, Å¡iuo atveju higienos normų galimÄ nesilaikymÄ , gali imtis veiksmų, kad tai bÅ«tų patikrinta, o informacijai pasitvirtinus, imtis veiksmų, kad pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti.

Teismo nuomone, nesant pareiÅ¡kėjo nusiskundimų įstaigos administracijai dėl konkrečių nagrinėjamame skunde nurodytų nusiskundimų, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes. Å iuo aspektu pažymėtina, kad LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

Akivaizdu, kad Vilniaus PN neturėdama pareiÅ¡kėjo ar kitų kartu su juo kamerose laikomų asmenų nusiskundimų dėl laikymo sÄ lygų ir neatliko kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas patikrinimų, todėl ir negali pateikti įrodymų apie tuo metu buvusiÄ kamerų bÅ«klę. Akcentuotina, jog byloje esanti pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos kopija nepatvirtina, kad ginčo laikotarpiu R. K. buvo sukandžiotas blakių ar tarakonų (b. l. 24–49, 82–107), todėl Å¡is jo nusiskundimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentas dėl laikymo sÄ lygų neatitikties higienos normų reikalavimams atmestinas kaip nepagrįstas. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Vilniaus PN, Å¡ios įstaigos pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas.

Todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Fausta Vitkienė