2efbd3e5-46f2-46af-ab9d-28c1dd350ca5 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1430-275/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26179-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. S. ieÅ¡kinį atsakovams I. T. ir M. F. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neteisėto asmens atvaizdo naudojimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. S. (toliau – ir ieÅ¡kovas) pateikė ieÅ¡kinį atsakovams I. T. ir M. F. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neteisėto asmens atvaizdo naudojimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2. Atsakovas M. F. (toliau – ir atsakovas) remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 794 straipsnio 1 dalimi pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėti 5 000,00 Eur užstatÄ galimų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti. PraÅ¡ymÄ grindė tuo, jog ieÅ¡kovas neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, todėl, ieÅ¡kinį atmetus, bÅ«tų apsunkintos galimybės iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡siieÅ¡koti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui deÅ¡imties dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti 5 000,00 Eur užstatÄ Ä¯ Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) ir pateikti teismui užstato sumokėjimÄ patvirtinančius įrodymus.

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas yra Rusijos Federacijos pilietis. Nurodė, kad duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovo nuosavybės teise turimÄ kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvos Respublikoje, byloje nėra. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ieÅ¡kovas, Lietuvos Respublikoje neturėdamas jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gali piktnaudžiauti procesu tolimesnėje bylos nagrinėjimo eigoje, taip nesÄ Å¾iningai siekdamas iÅ¡vengti galimos prievolės atsakovui įvykdymo.

5. Ä®vertinęs galimų atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, teismas sprendė, jog atsakovo praÅ¡ymas yra pagrįstas, todėl jį tenkino ir ieÅ¡kovui nustatė terminÄ Ä¯mokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 5 000,00 Eur dydžio užstatÄ . III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , jog draudimas taikyti užstatÄ , įtvirtintas 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje, kuris draudžia iÅ¡ Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ , reikalauti sumokėti užstatÄ bylinėjimosi iÅ¡laidoms padengti, jeigu jie yra dalyvaujantys byloje asmenys, kurie reiÅ¡kia savarankiÅ¡kus reikalavimus kitoje KonvencijÄ ratifikavusioje valstybėje narėje. Be to, analogiÅ¡kÄ draudimÄ nustato ir 1980 m. spalio 25 d. priimtos Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismÄ 14 straipsnis. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Ukraina yra Å¡ių abiejų Hagos konvencijų dalyvės, todėl teismas, įvertinęs, kad užstato institutÄ draudžia atitinkama tarptautinė sutartis, praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo užtikrinimo neturėjo tenkinti.

8. Nurodė, kad turi prieglobstį ir leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas turi Lietuvos Respublikoje turto, kÄ patvirtina AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kuriame matyti, kad ieÅ¡kovas turi net 21 682,70 Eur.

9. Teigė, kad atsakovo prašymas turėjo būti reiškiamas ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Tokie prašymai jau buvo reikšti kitose su ieškovu ir atsakovu susijusiose civilinėse bylose ir buvo atmesti.

10. Atsakovas M. F. atsiliepimu prašė atmesti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ kaip nepagrįstÄ , o jei skundas bÅ«tų patenkintas, nustačius, kad ieÅ¡kovas turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Ukrainoje, prašė civilinę bylÄ atsakovo M. F. atžvilgiu nutraukti kaip neteismingÄ Lietuvos teismams.

11. Nurodė, kad Ukraina nėra 1980 m. spalio 25 d. priimtos Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismÄ dalyvė, todėl Å¡ios Konvencijos nuostatos nėra taikytinos ieÅ¡kovui, kuris yra Ukrainos pilietis.

12. Pažymėjo, kad 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje įtvirtintinas draudimas nėra taikytinas ieÅ¡kovui, kuris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Ukrainoje, nors tai yra bÅ«tina sÄ lyga, kad bylos Å¡alis galėtų pasiremti Å¡ios Konvencijos 17 straipsniu.

13. Atkreipė dėmesį, kad užstatas ieÅ¡kovui buvo skirtas ne tik dėl ieÅ¡kovo pilietybės, bet ir dėl ieÅ¡kovo turtinės padėties, nustačius, kad ieÅ¡kovas neturi jokio turto Lietuvos Respublikoje ir todėl gali piktnaudžiauti, vengdamas atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje įtvirtintinas draudimas nėra taikytinas ieÅ¡kovui ir Å¡iuo pagrindu, nes užstatas ieÅ¡kovui skirtas ne vien tik dėl ieÅ¡kovo pilietybės, bet ir dėl turtinės padėties, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui nėra taikomas Konvencijos 17 straipsnis, numatantis apsaugÄ nuo užstato tik tuo atveju, jei užstatas yra skiriamas tik dėl pilietybės, o ne kitais pagrindas (pvz., dėl galimo piktnaudžiavimo prisidengaint skurdu).

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė ieÅ¡kovui terminÄ sumokėti užstatÄ .

16. CPK 794 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieÅ¡kovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo praÅ¡ymu privalo Å¡io Kodekso nustatyta tvarka sumokėti užstatÄ galimų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga netaikoma:

1) jeigu ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti;

2) neturtinio pobÅ«džio Å¡eimos bylose, bylose pagal pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį bei bylose, kuriose praÅ¡oma iÅ¡duoti teismo įsakymÄ ;

3) bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose;

4) jeigu užstato institutÄ draudžia atitinkama tarptautinė sutartis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Reikalavimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ir vėliau, jeigu jau bylos nagrinėjimo metu buvo sužinota, kad ieÅ¡kovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo.

17. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovas yra Ukrainos pilietis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad ieškovas yra Rusijos Federacijos pilietis.

18. Sprendžiant dėl praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo užtikrinimo pagrįstumo, bÅ«tina įvertinti, ar neegzistuoja paminėti CPK 794 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant negalima reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo užsienio valstybės fizinio asmens sumokėti užstatÄ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti. Å iuo atveju apeliantas atskirajame skunde remiasi minėto straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtinta, kad pareiga užtikrinti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ netaikoma tuo atveju, jeigu užstato institutÄ draudžia atitinkama tarptautinė sutartis.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo aspektu, kaip teisingai pažymėjo nagrinėjamu atveju ir apeliantas, Lietuvos apeliacinis teismas jau yra suformavęs praktikÄ , jog draudimas taikyti užstatÄ , įtvirtintas 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje, draudžia iÅ¡ Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ , reikalauti sumokėti užstatÄ bylinėjimosi iÅ¡laidoms padengti, jeigu jie yra dalyvaujantys byloje asmenys, kurie reiÅ¡kia savarankiÅ¡kus reikalavimus kitoje KonvencijÄ ratifikavusioje valstybėje narėje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-943/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-734/2012; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1212/2012, 2014 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-881/2014, 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1520/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-460-302/2016).

20. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Ukraina yra Å¡ios Hagos konvencijos dalyvė (https://www.hcch.net/en/states/hcch-members/details1/?sid=134), todėl laikytini pagrįstais ir įrodytais ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, pažeisdamas tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatas, nepagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti užstatÄ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti.

21. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta iÅ¡imtis, neleidžianti ieÅ¡kovo atžvilgiu taikyti užstato bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti instituto, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 794 straipsnio nuostatas, todėl yra teisinis pagrindas ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ tenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovo praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ sumokėti užstatÄ galimų atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. atskirojo skundo parengimÄ . Teismas pažymi, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, kai yra vertinamas teismo priimtų tarpinių nutarčių pagrįstumas bei teisėtumas. Å is klausimas sprendžiamas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ir nustačius, kurios Å¡alies naudai priimtas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti atsakovo M. F. praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ A. S. sumokėti užstatÄ galimų atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti. Teisėja Danutė Kutrienė