Legislator Case Law & Legislation
2efba98a-020f-49a3-be88-32c46e2d381d AI generated

2efba98a-020f-49a3-be88-32c46e2d381d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 2efba98a-020f-49a3-be88-32c46e2d381d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-136-957/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56250-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Vaidai Mikalonienei, Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jasiūnienei, prokurorui Alvydui Valiukevičiui, kaltinamajam A. Ž., jo gynėjui advokatui Algiui Petruliui, civilinio ieškovo UAB „B“ atstovui A.

Legislator headnote

AI generated

2efba98a-020f-49a3-be88-32c46e2d381d · Vilniaus miesto apylinkės teismas: S. baigus pjauti, paprašė nupirkti medienÄ ir iÅ¡rašė faktÅ«rÄ UAB „A“, bet ant jos niekas nepasiraÅ¡inėjo. D. S. paliko apie 500 kvadratų, tai iÅ¡ viso – 2 410 Eur ar 2 420 Eur. Matė, kad tÄ medienÄ bus sunku arba negalima parduoti, o kÄ buvo galima parduoti, tÄ atidavė A. B.. Susitikus su A. B. ir jo tėvu pasakė, kad neturi kaip atsiskaityti, nes mediena brokuota ir negali jos parduoti. O jeigu jie patys negalės parduoti, tada jis važiuos dirbti į AnglijÄ . SuraÅ¡ius grafikÄ , kuriame likutis buvo 8 000 Eur, rugpjūčio mėn. viduryje iÅ¡siuntė ir iÅ¡važiavo dirbti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-136-957/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56250-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Vaidai Mikalonienei, Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jasiūnienei, prokurorui Alvydui Valiukevičiui, kaltinamajam A. Ž., jo gynėjui advokatui Algiui Petruliui, civilinio ieškovo UAB „B“ atstovui A.

B. (dalyje posėdžių), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis du nepilnamečius vaikus, įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB „C“ baustas administracine tvarka, teistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 202 straipsnio 1 dalį – 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010 m. kovo 30 d. iki 2010 m. balandžio 27 d., vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 metų sausio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2016 m. sausio 28 d., turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ â€“ UAB „B“ turtÄ , iÅ¡ anksto žinodamas, kad juridinis asmuo – UAB „A“ realiai jokios Å«kinės-finansinės veiklos nevykdo, už iÅ¡ UAB „B“ įgytas prekes neatsiskaitys ir jų Å«kinėje veikloje taip pat nenaudos, įgyta bendrovė bus naudojama tik neteisėtai veiklai nuslėpti, o A.

K. bendrovės direktore bus tik fiktyviai, (duomenys neskelbtini), UAB „B“ direktoriui A. B. nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad dirba UAB „A“ ir Å¡ios įmonės vardu sudarė žodinį susitarimÄ dėl 20 m3 apipjautų nedžiovintų Ä Å¾uolo lentų, 11 000 Eur vertės pirkimo, 2016 m. vasario 26 d. Vilniaus teritorinės muitinės Naujamiesčio krovinių poste, Vilniuje, Panerių g. 56, iÅ¡ A. B. priėmė minėtÄ prekę, po to pakeitė apipjautų nedžiovintų Ä Å¾uolo lentų iÅ¡krovimo vietÄ ir nugabeno jas į (duomenys neskelbtini), kur pagal iÅ¡ anksto, t. y. 2016 m. sausio 15 d.

UAB „A“ vardu sudarytÄ paslaugų pardavimo sutartį su D. S. Å¡iÄ prekę paliko perdirbimui, po to 2016 m. kovo mėnesį iÅ¡ D. S. pasiėmė pusę, t. y. 10 m3 perdirbtų į lameles Ä Å¾uolo lentų, 2016 m. birželio 21 d. pasiėmė 5 m3 perdirbtų į lameles Ä Å¾uolo lentų, likusiÄ dalį medžiagos (5 m3) paliko D. S., taip atsiskaitydamas už suteiktÄ paslaugÄ , tačiau UAB „B“ už įgytus 20 m3 apipjautų nedžiovintų Ä Å¾uolo lentų nesumokėjo, ir taip suklaidindamas A.

B., kad UAB „A“ vardu perka 20 m3 apipjautų nedžiovintų Ä Å¾uolo lentų, žinodamas, kad Å¡ioje bendrovėje nedirba, bendrovė veiklos nevykdo ir lėšų atsiskaitymui už prekę neturi, žinodamas, kad susitarimo nevykdys, už prekę nesumokės, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ UAB „B“ priklausantį didelės – 11 000 Eur vertės turtÄ , tuo padarydamas 11 000 Eur turtinę žalÄ . Kaltinamasis A. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, nepripažino ir parodė, kad su A.

B. supažindino jo tėvas A. B., su kuriuo turėjo verslo santykių ir pažįsta apie 20 m. 2015 m. gruodžio mėn., 2016 m. sausio mėn., atvažiavus ir pasakius, kad A. B. atsidarė UAB „B“ ir nori užsiimti Ä Å¾uolo lentų pardavimu, jis parodė kuo užsiima UAB „D“. Tai buvo durų, baldų, parketlenčių gamyba, parodė ir kokias lentas pirkdavo iÅ¡ UAB „E“, kam jas naudojo. A. B. pasakė, kad nėra specialistas ir pasikvies draugÄ iÅ¡ Ukrainos. Po 2 savaičių, A.

B. atvažiavus su M. I. rodė, kÄ gamina, kokia mediena reikalinga, apkalbėjo lentų plotį, storį, kokybę, kad jos turi bÅ«ti pristatytos į muitinę Lietuvoje. Kaltinamojo teigimu, tÄ kartÄ sutarė žodžiu dėl 20 kubų, 550 Eur už 1 m3, t. y. 11 000 Eur už viskÄ . VažtaraÅ¡tyje nebuvo nurodyta, kad mediena turi atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis (t. y. A. Ž.) neturėjo įrangos, kuri skaldė Ä Å¾uolo lentas į lameles ir su A. B. niekada nebuvo kalbama, kad produkcija bus vežama į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini).

Tuo metu su D. S. jau buvo apkalbėjęs, kad atvažiuos 20 kubų medienos, D. S. pasakė, kad viskas užtruks apie 2 mėn., nes džiovykla, džiovinanti lameles, gali vienu kartu užkrauti apie 5 kubus, o ir ciklas užtrunka apie 2 sav. Kažkur po 1 mėn. A. B. pasakius, kad mediena atvažiavo į LietuvÄ , muitinės sandėliuose stovėjo maÅ¡ina ukrainietiÅ¡kais numeriais, lentos buvo suÅ¡tampuotos. Pamačius pirmutines lentas davė vairuotojui nurodymÄ vežti medienÄ pas D. S.. Tuo metu A. B. buvo Å¡alia, viskÄ girdėjo ir neklausė, kodėl veža pas D.

S., o ne į (duomenys neskelbtini). Pakraunant produkcijÄ Ukrainoje viskas yra forminama ir žinoma, kur važiuoja, todėl A. B. nebuvo nežinoma, kad mediena vežama į (duomenys neskelbtini). Niekada nebuvo kalbėta, kad iÅ¡ karto mokės pinigus ar priims produkcijÄ , nes tuo atveju A. B. bÅ«tų atvežęs PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , važtaraščius ir priėmimo-perdavimo aktÄ Ä¯ sandėlį. Buvo aptarta, kad kai supjaus, pamatys kokybę, tada ir atsiskaitys. Tuo metu bÅ«nant Kaliningrade paskambinęs D.

S. pasakė, kad tai nėra kokybiška produkcija bei klausė, ar toliau skaldyti. Sutikus, D. S. per 2 sav. suskaldė apie 5 kubus, 400-450 lamelių. Kai parsivežė 400-500 kvadratų, D. S. išrašė krovinio važtaraštį transportavimui, (duomenys neskelbtini) perrūšiavo ir pardavęs už 1 800 Eur (apie 220 kvadratų) sumokėjo A. B. tiek, kiek gavo už kokybiškas lentas. Pasakius A. B., jog prekė nekokybiška, jis pradėjo rėkti, kad turi sumokėti visus pinigus. Kilus ginčui dėl blogos medienos, A.

B. pradėjo ieÅ¡koti, kur ji nuvežta, ir pats susiradęs D. S. pradėjo skambinėti, kad atiduotų medienÄ . D. S. A. B. pasakė, kad negali atiduoti medienos, nes yra trečias asmuo, o sudaryta sutartis už paslaugÄ yra su UAB „A“, su kuria susitaręs A. Ž.. Kadangi mediena po pirmų supjovimų pasirodė nekokybiÅ¡ka, antrÄ kartÄ atvežus į UAB „D“ (duomenys neskelbtini) apie 500 kvadratų, iÅ¡ jų dalį perrūšiavo, dalį pardavė ir 1 200 Eur padavė A. B.. BrokuotÄ medienÄ paliko UAB „D“ patalpose.

D. S. baigus pjauti, paprašė nupirkti medienÄ ir iÅ¡rašė faktÅ«rÄ UAB „A“, bet ant jos niekas nepasiraÅ¡inėjo. D. S. paliko apie 500 kvadratų, tai iÅ¡ viso – 2 410 Eur ar 2 420 Eur. Matė, kad tÄ medienÄ bus sunku arba negalima parduoti, o kÄ buvo galima parduoti, tÄ atidavė A. B.. Susitikus su A. B. ir jo tėvu pasakė, kad neturi kaip atsiskaityti, nes mediena brokuota ir negali jos parduoti. O jeigu jie patys negalės parduoti, tada jis važiuos dirbti į AnglijÄ . SuraÅ¡ius grafikÄ , kuriame likutis buvo 8 000 Eur, rugpjūčio mėn. viduryje iÅ¡siuntė ir iÅ¡važiavo dirbti.

PirmÄ mėnesį 200 Eur persiuntė žmonai, kuri pagal kasos pajamų orderį sumokėjo A. B.. IÅ¡ viso A. B. sumokėjo 8 000 Eur, iki pareiÅ¡kimo policijai padavimo – 2016 m. lapkričio mėn. per tris kartus sumokėjo 5 000 Eur ir po pareiÅ¡kimo – 2017 m. rudenį – 3 000 Eur. Gali bÅ«ti ir 200 Eur mažiau. Dėl UAB „A“ paaiÅ¡kino, kad 2015 m. lapkričio mėn. buvo susitikę su pažįstamu J. K., kuris pasakė, kad jo dukra ieÅ¡ko darbo. Kadangi ruošėsi atidaryti parduotuvę, o A.

K. atėjo naujai dirbti, nenorėjo jos priimti į UAB „D“. Nusprendęs ant atskiros įmonės padaryti pardavimus ir pakalbėjęs su A. D. dėl įmonės įsigijimo sužinojo, kad įmonę, kuri užsiėmė bižuterijos prekyba, parduoda jo žmonos sesuo, gyvenanti Graikijoje. Sutarė žodžiu, jog A. D. parduos įmonę už 1 500-2 000 Eur, o jis, kai turės pinigų, sumokės. Akcininkė iÅ¡rašė sprendimÄ A. K. paskirti direktore, „Registrų centre“ užsiregistravo įmonės vadove, pasiėmė dokumentus.

Kadangi įregistravimo į SodrÄ buvo nedariusi, tai padarė žmona L. Ž.. Kaltinamojo teigimu, prieÅ¡ tai pasakius A. K. pasiraÅ¡yti ant poros tuščių lapų, ant kurių atspausdins darbo sutartį, priėmimÄ Ä¯ SodrÄ , nuomos, paslaugos sutartis su D. S., Sodros įforminimÄ , A. K. pasirašė gal 3 dokumentus. Pradėjo ieÅ¡koti darbuotojų, surado vietÄ patalpų nuomai, UAB „A“ viskÄ tvarkė A. K., o jis (t. y. A. Ž.) įmonėje ruošėsi bÅ«ti akcininku ir tik sudarinėjo sutartis įmonės vardu, kadangi žinojo visÄ procedÅ«rÄ .

Visas procesas vyko apie 3 mėn., atlyginimo nemokėjo, nes realiai niekas neįvyko. Pasak kaltinamojo, UAB „A“ nusipirko lentas tam, kad pasigamintų pavyzdžius. BÅ«tų užsakę gamybos paslaugÄ , jeigu bÅ«tų turėję kokybiÅ¡kos medienos, tačiau pirmiausia norėjo grÄ Å¾inti A. B. pinigus. Sudarydamas žodinį susitarimÄ neturėjo jokios minties apgauti, stengėsi grÄ Å¾inti pinigus. Jeigu su lentomis viskas bÅ«tų buvę gerai, planavo uždirbti 4 000-5 000 Eur. Krovinio važtaraÅ¡tyje įraÅ¡yta maÅ¡inos kaina apie 4 000 Eur, o visa kita buvo A.

B. uždarbis. Buvo gėda prieÅ¡ A. B. tėvÄ , kadangi jį pažinojo 20 m., iki tol apie 7-8 kartus (duomenys neskelbtini) apdirbinėjo medienÄ ir visada atsiskaitydavo. A. B. niekada neatsisakė mokėti skolos ir neneigia jos. Net bÅ«damas LukiÅ¡kėse sakė, kad padengs skolÄ , bet jam buvo pasakyta, kad dabar tai darys per teismÄ . Apklausiamas papildomai kaltinamasis parodė labai aiÅ¡kiai atsimenantis visus įvykius. 2016 m. kovo mėnesį, kai atvažiavo mediena, kažkur po 3 sav., yra sumokėjęs 1 800 Eur prie prekybos centro „Ozas“ degalinės. Sumokėjo 1 000 Eur ir 800 Eur, nes pardavė lameles, pasirašė dokumentus. 2016 m. prieÅ¡ sudarant grafikÄ , 1 200 Eur sumokėjo prie „Olifėjos“, kai buvo A.

B. su tėvu, be dokumento perdavė pinigus, kadangi pažinojo tiek jį, tiek jo tėvÄ . Bendroje sumoje A. B. yra sumokėjęs apie 8 000 Eur. 3 000 Eur iki pareiÅ¡kimo ir po pareiÅ¡kimo žmona sumokėjo 1 000 Eur, 2 000 Eur ir 2 000 Eur pagal kasos orderį. Kaltinamojo teigimu, nuo pirmos akimirkos neturėjo tikslo apgauti. Tuo momentu gal ir neatsakydavo, nes turėjo objektÄ Kaliningrado srity, kur labai brangiai kainuoja kalbėti telefonu, tad aiÅ¡kintis santykių telefonu nenorėjo. PapraÅ¡ydavo žmonos, kad ji atsakytų į žinutę ar skambutį ir pasakytų, kad jis (t. y.

A. Ž.) yra ten ir grįš. Ne vien tik su A. B., bet ir su visais kitais žmonėmis stengėsi atsiskaityti. Kaltinamojo teigimu, galbÅ«t susimaišė sakydamas, kad A. B. sumokėjo 8 000 Eur. Gali bÅ«ti taip: 1 000 Eur, 800 Eur, 1 200 Eur, 1 000 Eur ir 2 000 Eur. 8 000 Eur suma gali bÅ«ti sudaryta pagal grafikÄ . Realiai likutis yra 5 000 Eur, su mielu noru grÄ Å¾intų juos. Civilinio ieÅ¡kovo UAB „B“ atstovas A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, su juo susipažino per artimus žmones, tuo metu su Å¡ia įmone užsiėmė medienos eksportu iÅ¡ Ukrainos.

Susitikimas vyko kažkur prieÅ¡ 3 m. (duomenys neskelbtini) miestelyje, konkrečioje vietoje, kuri iÅ¡ pažiÅ«ros atrodė kaip gamybinės patalpos, o pasirodo, ten buvo tik sudaromas įspÅ«dis, jog vyksta gamyba ir užsakomi darbai, nors realiai niekas nevyko. Kai atvažiavo dėl užsakymo susitarti, nekilo minčių, kad žmogus gali nemokėti. Viskas buvo aptarta žodžiu, jokių dokumentų nepasirašė, kartu dalyvavo ir M. I.. Buvo padarytas užsakymas dėl Ä Å¾uolo medienos, ten buvo visa „fÅ«ra“, kurioje telpa apie 16-17 kubų, sutartos detalės, atsiskaitymas, kaina, pristatymo sÄ lygos ir pan.

Produkcija buvo pristatyta, A. Ž. apžiÅ«rėta, patvirtinta, kad viskas tvarkoje, atsiskaitymo terminai pastoviai buvo nukeliami. Negana to, buvo pameluota pristatymo produkcijos vieta. Kol produkcijos jis (t. y. A. B.) nepristatė, sutarė, kad avansas nebus mokamas, nes kol produkcija neperduota pirkėjui, nuosavybės teisė priklausė įmonei. Kai produkcija buvo pristatyta į muitinę Vilniuje, nuo to momento prasidėjo visa apgaulė. Atvykęs kaltinamasis apžiÅ«rėjo produkcijÄ ir jokių pastabų neiÅ¡sakė, tik buvo pasakyta, kad produkcija keliaus į gamybines patalpas, kuriose prieÅ¡ tai buvo susitikę ir tÄ pačiÄ dienÄ iki vakaro bus atsiskaityta.

IÅ¡ pradžių buvo žadama sumokėti tÄ pačiÄ dienÄ , po to po dienos, savaitės ir t. t. Kai susitiko su A. Ž. pirmÄ dienÄ , jis žadėjo sumokėti visÄ sumÄ . Po to buvo sudarytas grafikas, kurį nusiuntė pasiraÅ¡yti, tačiau kaltinamasis atsisakė. Kai atsirado skola, buvo susitikę kelis kartus, po to bendravimas vyko per kaltinamojo žmonÄ . Atrodė, kad iÅ¡sisukinėjama. Buvo nurodomos kažkokios priežastys, dėl ko atidedami mokėjimai, jog kažkas vėluoja atsiskaityti, kad neturi, kad sumokės dalimis, kad dabar yra iÅ¡vykęs į Karaliaučiaus regionÄ mėnesiui laiko, kad gaus pinigų ir atsiskaitys, kad skrenda kažkur į AnglijÄ uždirbti pinigų ir grįžus atsiskaitys.

Kadangi iÅ¡ kaltinamojo logiÅ¡ko atsakymo negavo, pradėjo nebetikėti. Berods pirmas įnaÅ¡as buvo perduotas automobilyje degalinėje prie prekybos centro „Ozas“. Tuo metu apie kokybę nebuvo kalbama, sutarė žodžiu atsiskaitymo grafikÄ . Niekas netrukdė po medienos pristatymo iÅ¡ karto A. Ž. nuvykti ir apžiÅ«rėti kokybę. Jeigu jis (t. y. A. B.) gavo įmokÄ , tai vadinasi tuo metu pretenzijų medienai nebuvo, jos atsirado vėliau. Praėjus 2 sav., jis pats susirado produkcijÄ , jam buvo nurodytas apytikslis miestelis link (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini).

Nuvykęs rado pagal individualiÄ veiklÄ dirbantį D. ar D. S., kuris buvo sudaręs sutartį su A. Ž. dėl produkcijos perdirbimo. Jis savo produkcijÄ kaip ir matė, bet pagal susitarimÄ nebegalėjo jos paimti. Buvo ir atskirai susitikęs su D. S., vyko pas advokatus, derino kÄ daryti, bet per tÄ laikÄ D. S. vykdė savo įsipareigojimus A. Ž. ir pusė medienos jau buvo perdirbta, o tai reiÅ¡kia, kad produkcija tapo nebe jo (t. y. A. B.). UAB „A“ jam žinoma. Tapo akivaizdu, kad tai yra labai gudrus mechanizmas, kadangi buvo pasinaudota ta įmone, vadovaujančiose pareigose buvo įdarbinta jauna mergina, kuri fiktyviai vykdė vadovo veiklÄ ir buvo nusamdyta tik tam, kad dėliotų paraÅ¡us.

Pasak A. B., su juo dalinai yra atsiskaityta, iÅ¡ viso buvo gal trys mokėjimai, apie trečdalis sumos yra padengta ir viskas yra dokumentuota. Kaltinamojo sutuoktinė, kuri niekaip nėra susijusi su įmonės veikla, yra mokėjusi, tačiau jai jis (t. y. A. B.) iÅ¡rašė tÄ patį kasos pajamų orderį. Apklausiamas papildomai civilinio ieÅ¡kovo atstovas A. B. paaiÅ¡kino, kad tÄ kartÄ perdavė medienÄ negavęs jokių pinigų ir be jokio dokumento, nes sÄ skaita-faktÅ«ra yra dokumentas ir buvo aiÅ¡ku, kur ieÅ¡koti atsakovo.

IÅ¡ viso su A. Ž. gal 3-4 kartus buvo susitikęs. Negali pasakyti, kelių susitikimų metu su juo gavo pinigus, bet, berods, susirinko visus kasos pajamų orderius. Regis, visus pinigus perdavė L. Ž.. Datos buvo nubrauktos, nes paskambinusi pasakė, kad turi pinigus, o jis (t. y. A. B.) turėjo senus kasos pajamų orderius. Viename jų L. Ž. nurodė, kad taisymu tikėti. Buvo visi mokėjimai, kuriuos pateikė ir jie atitinka skaičius, kurie yra buhalteriniuose dokumentuose. Dokumentai yra originalÅ«s, pasiraÅ¡yti pinigų paėmimo dienÄ , reikia tikėti iÅ¡taisytomis datomis.

Kada buvo sumokėti pinigai, pasakyti negali ir kodėl Å¡ių pateiktų sÄ skaitų nėra 2016 m. buhalteriniuose dokumentuose, nežino. Daugiau jokių sumų, kurios bÅ«tų neįtrauktos į buhalterijÄ , nebuvo. Jeigu jos ir buvo, tai kaip matoma dokumente, kasos pajamų orderis susideda iÅ¡ dviejų dalių, viena yra įmonei, kuri eina buhalterijai, kita atiduodama tam, kas įmoka. Å ių dokumentų Å¡aknelės buvo paduotos. Atsimena, kad „Domus galerijoje“ buvo susitikę su A. Ž. žmona vienÄ , antrÄ kartÄ sumokėti pinigų.

Neturėtų bÅ«ti tokių atvejų, kad buvo paimti pinigai be kasos pajamų orderių. Kiek pamena, visos sumos buvo gautos iÅ¡ A. Ž. žmonos. Su A. Ž. buvo susitikta degalinėje ir eilinį kartÄ buvo sakoma, kad bus pinigai, tačiau jų neperdavė. GalbÅ«t iÅ¡ tų kasos pajamų orderių yra kažkuri suma, kuriÄ perdavė pats A. Ž., tačiau kasos pajamų orderiuose yra visa suma, kuriÄ perdavė. Nepamena, kad prie „Olifėja“ sporto bazės buvo susitikę, gal tėvas atskirai buvo susitikęs, bet abejoja, kad tėvui bÅ«tų perduoti pinigai.

Gali spėti, kad el. paÅ¡tu buvo sudaromi mokėjimų grafikai 2016 m., tačiau nepamena, ar grafikÄ siuntė jis (t. y. A. B.), ar jam buvo siųsta ir, ar po to dar gavo pinigų. Kai buvo apklausiamas liudytojas D. S., tik tada sužinojo, kad dalis medienos buvo palikta jam kaip atsiskaitymas už paslaugÄ . Jam (t. y. A. B.) A. Ž. niekada nesiÅ«lė grÄ Å¾inti medienos. Pats buvo nuvykęs pas D. S. porÄ kartų ir prašė grÄ Å¾inti, deja, galiojo kita sutartis su D. S. ir D. S. negalėjo jos grÄ Å¾inti, pagal jų sudarytas sutartis teisės į tÄ medienÄ nebeturėjo.

D. S. neklausė, kÄ daryti su mediena, jis laikėsi susitarimo su A. Ž.. Teisinio bÅ«do atsiimti produkcijÄ nebuvo, negalėjo sustabdyti D. S. pjovimo. Sakė D. S. pjauti medienÄ , kadangi iÅ¡ techninės pusės, kaip tai reikėtų daryti nesugadinant produkcijos, galėjo sakyti, bet negalėjo daryti įtakos, kad iÅ¡ viso nepjautų. Pirmus 2, 3, 4 kartus pasirodė, kad A. Ž. nori grÄ Å¾inti pinigus, bet 25 kartÄ jau nebetiki. Jis keliasdeÅ¡imt kartų žadėjo atsiskaityti, bet tie siÅ«lymai jau buvo tuÅ¡ti žodžiai.

Pasak A. B., ar 3 000 Eur sumokėti buvo iki pareiÅ¡kimo padavimo, ar po pareiÅ¡kimo, nepasakys datos, tik žino, kokia suma buvo sumokėta. Netgi jeigu ir iki pareiÅ¡kimo padavimo buvo sumokėta dalis sumos, tai įvyko mažų mažiausiai po pusmečio, galbÅ«t po metų. Toliau tikėti tokiais pažadais, žinant, kaip sunkiai buvo tokia suma sumokėta ir pinigus atvežė ne A. Ž., o L. Ž., tai nebuvo naivus, kad likusiÄ dalį sumokės. Liudytojas M. I. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra įmonės vadybininkas, su A.

B. ir A. Ž. siejo darbiniai santykiai. Jų įmonė pardavė įmonei, kuriÄ atstovavo A. Ž., medienÄ , apipjautas Ä Å¾uolines lentas, kurių pirkimÄ jis (t. y. M. I.) organizavo iÅ¡ Ukrainos. Kaip suprato, A. Ž. ir A. B. buvo seni pažįstami, o su A. Ž. jį supažindino direktorius. Nuvažiavus į įmonę, A. Ž. dalykiÅ¡kai viskÄ pasakojo, pasirodė profesionalus, pažiÅ«rėjo, kokios medienos reikia, kadangi jį (t. y. M. I.) domino tai, kÄ organizuos – pakrovimÄ ir nupirkimÄ Ukrainoje.

Konkrečiai apžiÅ«rėjo, kad reikalinga tam tikro storio mediena, apipjauta Ä Å¾uolinė lenta, nedžiovinta, kokybiÅ¡ka, bet tame tarpe tiko ir su Å¡akomis, kurios nėra brangiausiosios ir kokybiÅ¡kiausios („rustiko“ stiliaus), iÅ¡ dalies, ar Å¡iek tiek pažeista. Buvo numatyta iÅ¡ medienos gaminti lameles, pokalbio metu buvo užsiminta apie tai. Liudytojo teigimu, buvo įsitikinęs, kad produkcija bus panaudota tam. Kadangi pirmÄ kartÄ buvo mažai lentų, po to dar kartÄ atvažiavus pažiÅ«rėti norėjo įsitinkinti, kokių lentų reikia pakrovimui.

Atvažiavus medienai į LietuvÄ A. Ž. apžiÅ«rėjo ir viskas buvo gerai, kartu buvo ir A. B.. Ir iÅ¡ pradžių, kai jis atvyko į LietuvÄ iÅ¡ Ukrainos, atrodė viskas gerai, o po kažkurio laiko kažkas netiko. Jis (t. y. M. I.) leido rinkti „rustiko“ stiliaus lentas, o po to dėl tų lentų kilo problemos, nes buvo ne visai tinkamas storis. Kai pjauna lameles, turi bÅ«ti tikslus storis, mano, kad kai kuriais momentais galėjo bÅ«ti pabanguotos. Bet po to, kiek girdėjo, tai A. Ž. pasirinktas storis buvo nurodytas negerai.

A. Ž. buvo nurodęs storį, o jie tokį ir rinko. Pasak liudytojo, turėjo bÅ«ti atsiskaitoma pavedimu. VienÄ kartÄ dalyvaujant susitikime su A. B. ir A. Ž. dėl pinigų susidarė įspÅ«dis, kad A. Ž. stengėsi iÅ¡ paskutiniųjų, kad atiduotų pinigus. A. Ž. rodė norÄ atsiskaityti, bet ar jam neišėjo, ar nesisekė, pasakyti negali, nes tuo klausimu užsiėmė A. B.. Liudytoja U. D. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju yra susidÅ«rusi, kai dirbo pas savo vyrÄ Ä¯monėje, o A.

B. nėra mačiusi. Jos vyras turėjo įmonę, susijusiÄ su medinių durų ir langų pardavimais, norėjo plėsti verslÄ ir ieÅ¡kojo gamybininko, kuris galėtų tai gaminti, tai taip ir atsirado A. Ž.. Ä®monė UAB „A“ buvo sesers N. L., gyvenančios Graikijoje ir kuri nusprendė daryti verslÄ Lietuvoje, t. y. pardavinėti moteriÅ¡kus aksesuarus. Kadangi sesuo gyveno ne Lietuvoje, tai ji (t. y. U. D.) tapo įmonės direktore ir organizavo veiklÄ , kuri truko apie 6-8 mėn. Per tÄ laikotarpį suprato, kad verslo nepadarys ir nutraukė veiklÄ . 2015-2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje A.

D. pasakė, kad yra A. Ž., kuris norėtų įsigyti Å¡iÄ Ä¯monę. Labai greitai viskas vyko, A. D. paruošė pirkimo-pardavimo dokumentus, sesuo surašė perleidimo aktÄ , bet ne A. Ž., o A. K.. Atrodo, kovo mėn. paskambinę iÅ¡ Sodros, VMI klausė duomenų, nes sistemoje vis dar buvo jos duomenys, tačiau ji paaiÅ¡kino, kad gruodžio mėn. pabaigoje „Registrų centre“ buvo užregistruotas naujas savininkas, kurio ir reiktų ieÅ¡koti. Po Å¡io skambučio, A. K. el. paÅ¡tu persiuntė VMI ir Sodros praÅ¡ymus.

A. K. paaiÅ¡kino, kad neturi prieigos, nes nėra užregistruota. Kilo klausimas, kaip ji bÅ«dama nauja savininke gali neturėti prieigos, todėl kilo įtarimas, ar tikrai tie dokumentai buvo sutvarkyti. Supranta, kad po A. K. buvo kažkas daugiau, nes neužsiėmė ta veikla, kuria įmonė turėjo veikti. A. K. buvo paimta kaip fiktyvus asmuo. Ä®monės veikla buvo perduota A. Ž., o kokiu vardu jis veikė, nežino. Liudytojas A. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį A.

Ž. pažįsta, turėjo nesėkmingų verslo reikalų, berods nuo 2015 m. Juos supažindino kolega, kuris A. Ž. rekomendavo dėl kokybiÅ¡kų darbų atlikimo. Pradžioje dirbo A. Ž. kitoje kompanijoje, o po to turėjo objektus Baltarusijoje, Kaliningrade. Su A. Ž. tekdavo bendrauti dėl darbų. Pradžioje darbas iki 2017 m. vyko idealiai, o po to pradėjo viskas griÅ«ti. 2016 m. situacija buvo liÅ«dna, nes pasirašė universiteto durų gamybÄ ir prasidėjo baudos dėl A. Ž. kompanijos nepagaminimo laiku arba iÅ¡ viso nepagaminimo.

Skolos buvo daugiau dėl darbų atlikimo. UAB „A“ su buvusia žmona perdavė A. Ž. giminaitei. Kai vyko įmonės pardavimas, jis (t. y. A. D.) tÄ kompanijÄ paprašė perduoti su mintimi, kad per eilę metų atgaus iÅ¡ A. Ž. virÅ¡ 130 000 Eur nuostolių, kuriuos turėjo iÅ¡ statybinės kompanijos. Buvo du kartus raÅ¡yti, tačiau nepasiraÅ¡yti vekseliai 100 000 Eur sumai, 130 000 Eur sumai, trečios sumos neprisimena. Liudytojo teigimu, kai jau viskÄ suderėjo, dingo. A. Ž. sakė, kad neturi pinigų, dėl to davė jam 5-7 m., kad atsistatytų.

Kalbos apie jo negalėjimÄ sumokėti vyko iki UAB „A“ pardavimo. Apie Å¡iÄ Ä¯monę ir išėjo kalba dėl to, kad A. Ž. duoda kompanijÄ , kurios pagrindu galės dirbti ir atiduoti pinigus. Ä®monės pardavimas neįvyko, nors buvo sutarta su A. Ž., atvažiavo jo giminaitė ar kas, kuriai perrašė akcijas. Pasak liudytojo, žinojo, kad raÅ¡o įmonę ne savo vardu, nes jau žinojo, kad yra problemos. Tačiau nežino, ar A. Ž., ar jis pats taip sugalvojo. Sutarė, kad įmonė bus parduota už 2 300 Eur ir ji buvo fiziÅ¡kai parduota, tik nebuvo gauti pinigai.

Jo giminaitė sakydavo, kad dėl pinigų tuoj suderins. Su pačiu A. Ž. dažnai nepavykdavo susisiekti. Liudytojo teigimu, A. B. nepažįsta, bet jis kelis kartus skambino, kodėl nemokami pinigai ir jis (t. y. A. D.) iš karto pasakė, kad jeigu neranda, tegu kreipiasi į atitinkamas institucijas, nes žmogus nepagaunamas. Tuo metu jau buvo susidaręs vaizdas, kad kažkas vyksta, nes žmogus dažnai neatsiliepia. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad liudytoja A.

K. gyvena ne Lietuvoje ir jos apklausti teisme nėra galimybės, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja A. K. 2019 m. birželio 19 d. vykusios ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad A. Ž. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) gyventojÄ . 2015 m. pabaigoje ar 2016 m. pradžioje, jis buvo atvykęs pasikalbėti pas jos tėtį. Sužinojęs, kad ji ketina vykti gyventi į užsienį, A. Ž. pasiÅ«lė dirbti naujoje įmonėje UAB „A“, kuri gamintų medžio dirbinius, duris, laiptus, baldus ir pasakė, kad alga bus iki 2 000 Eur.

PasiÅ«lymas pasirodė labai geras, nors pagrindinis apsisprendimo faktorius buvo galimybė jos dukrai mokytis Vilniuje. Tai, kad jis priima užsakymus ir paėmęs pinigus nepateikia gaminio ar kitaip apgauna žmones, nežinojo. Dirbti direktore patirties ir žinių neturėjo, tačiau A. Ž. užtikrino, kad jo žmona L. Ž. jÄ apmokys, padės ir jokių sunkumų nebus. A. Ž. taip pat pasakė, kad ji turi labai greitai iÅ¡sinuomoti bÅ«stÄ Vilniuje, tÄ ji padarė per keletÄ dienų. Atsikrausčius į Vilnių daugiau bendravo su A.

Ž. žmona, kuri turėjo jai (t. y. A. K.) paaiÅ¡kinti medžio apdirbimo įmonės specifikÄ , nes tam tikrÄ vadybos patirtį ji turi. Kartu su ja buvo nuvykę į jų cechÄ (duomenys neskelbtini) kaime. Viskas atrodė patikima, darbuotojai dirba, užsakymai paruoÅ¡ti atiduoti užsakovams bei ruoÅ¡iami. A. Ž. pasakė kuo skubiau surasti ofisÄ Ä¯monei, kuriame dirbs bei ten bus gaminių pavyzdžių ekspozicija, taip pat sudėti skelbimus internete ieÅ¡kant darbuotojų. ViskÄ padarė labai greitai, nes norėjo kuo skubiau pradėti dirbti.

Maždaug po savaitės, A. Ž. atvažiavęs pas jÄ Ä¯ butÄ (duomenys neskelbtini), padavęs ne mažiau 5 A4 formato tuščių lapų pasakė paraÅ¡yti vardÄ pavardę ir pasiraÅ¡yti bei nurodė, kad ant Å¡itų lapų L. Ž. atspausdins įdarbinimo dokumentus ar dokumentus, susijusius su įmonės įregistravimu. Kadangi A. Ž. kalbėjo labai įtikinamai, ji net nepagalvojo, kad gali apgauti. Be to, bute buvo ir tėtis J. K. su broliu A. K., kurie matė, kaip ji pasiraÅ¡inėja, todėl manė, kad viskas gerai.

Nežino, kokie dokumentai buvo atspausdinti ant tų lapų. Taip pat A. Ž. sakė, kad ji bus UAB „A“ akcininkė ir valdys 40 proc. akcijų, už kurias mokėti nereikėjo. KitÄ dienÄ atvažiavusi L. Ž. padavė UAB „A“ dokumentus. Taip pat L. Ž. nuvežė į VÄ® „Registrų centras“, kur buvo įforminta UAB „A“ direktore ir akcininke. Išėjus iÅ¡ „Registrų centro“ L. Ž. paprašė, kad duotų savo asmens tapatybės kortelę sutvarkyti dokumentams, susijusiems su prisijungimu prie Sodra, VMI.

Ji davė savo asmens tapatybės kortelę, kuriÄ atsiėmė tik griežtai pareikalavus po dviejų savaičių, nes L. Ž. vengė atiduoti kortelę vis nurodydama, kad neturi laiko, galimybių. Atiduodant asmens dokumentÄ , L. Ž. nedavė UAB „A“ prisijungimo duomenų. Ji (t. y. A. K.) duomenų į Sodra ir VMI, „Registrų centrÄ â€œ neperdavinėjo, nes neturi tam žinių ir prisijungimo duomenų. Nežinojo apie tai, kokie darbuotojai dirba bendrovėje UAB „A“, kokie vadovai, savininkai buvo, įmonės veiklos balansų ir kitų duomenų, nes įmonės veiklos, buhalterinės apskaitos dokumentai jai perduoti nebuvo.

Kadangi jokia veikla taip ir nevyko, atlyginimo negaudavo. Ne visada galėjusi prisiskambinti L. Ž. ir A. Ž. suprato, kad rimto darbo nebus. Nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) pakalbėjo su cecho darbuotojais, kurie pasakė, kad jiems už darbÄ nemokama ir ji taip pat gali bÅ«ti įtrauktÄ Ä¯ kokiÄ nors apgaulę. Maždaug po dviejų mėnesių paskambinus L. Ž. ir pasakius, kad nenori turėti nieko bendro su Å¡ia įmone, L. Ž. pasakė, kad suras naujÄ direktorių, o jÄ atleis iÅ¡ UAB „A“.

L. Ž. atvažiavusi prie namų pasiėmė UAB „A“ dokumentus. Ji (t. y. A. K.) nepasirašė nei dokumentų, susijusių su Ä Å¾uolo lamelių pristatymu į perdirbimo įstaigÄ , nei sutarčių. Aplamai nepasiraÅ¡inėjo jokių dokumentų, iÅ¡skyrus „Registrų centre“ ir ant tų tuščių A. Ž. paduotų 5 vnt. A4 formato lapų. Nežino, ar UAB „A“ buvo įdarbintas A. Ž., L. Ž., jokių įdarbinimo sutarčių ji nepasiraÅ¡inėjo, Sodra duomenų dėl darbuotojų neteikė. 2016 m. sausio 15 d. paslaugų pardavimo sutarties UAB „A“ vardu su D.

S. dėl kietmedžio lentų pjovimo, džiovinimo nepasiraÅ¡inėjo ir tokio sandorio nesudarinėjo. UAB „A“ vardu 2016 m. balandžio 1 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros serijos IO Nr. 002016/02, 2 420 Eur sumai dėl Ä Å¾uolo lamelių pardavimo D. S. nepasiraÅ¡inėjo. 2016 m. vasario 26 d. įgaliojimo D. S. priimti krovinį-nedžiovinto Ä Å¾uolo lentas 20 m3 bei pasiraÅ¡yti priėmimo dokumentus iÅ¡ UAB „B“ nepasiraÅ¡inėjo ir niekam neteikė (2 t., b. l. 131-133). Liudytojas D. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ darbinių aplinkybių, nes jis pats užsiima medžio perdirbimu.

Berods 2016 m. pavasarį ar metų pradžioje, A. Ž. paprašė perdirbti kažkokį kiekį medienos. Pirmiausia buvo du maži užsakymai, o po to didelė 16-20 kubų mašina. Iš pradžių A. Ž. kreipėsi savarankiškai, paskui pasirašė sutartį UAB „A“ vardu. Kadangi jis (t. y. D. S.) turi specializuotas stakles, medį reikia išilgai ir plonai suskaldyti į lameles, o gavus lentas jo užduotis buvo apipjauti kraštus, suskaldyti į 7 mm ar į 9 mm ir atiduoti. Tiekėjui atvežus medį, paties A.

Ž. tuo momentu nebuvo. Jo (t. y. D. S.) žmogus pasirašė ant CMR, kelionės dokumentų. TurbÅ«t čia buvo klaida, turėjo gal pats A. Ž. priimti, bet jis tik sekančiÄ dienÄ atvažiavo pažiÅ«rėti to medžio. Liudytojo teigimu, A. Ž. įmonė įgaliojo jį priimti tÄ maÅ¡inÄ . PrieÅ¡ pjaunant medį A. Ž. su kolega buvo atvažiavęs apžiÅ«rėti, vaikščiojo aplink, kilnojo, tikrino lentas. Jiems kokybė kaip ir tiko, sakė pjauti, tad jas, berods, pradėjo pjauti pirmadienį.

Pasak liudytojo, sakė A. Ž., kokia tai mediena, jie ir patys buvo atvažiavę ir matė kokia ji, nes mediena nebuvo vienalytė, buvo ir geresnių, ir prastesnių. Jeigu lentos labai deformuotos ir jų negali padaryti už sutartÄ kainÄ arba darbas labai sulėtėja, tokiu atveju skambina ir sako kas negerai. Å iuo atveju visada buvo nurodymas pjauti lentas toliau ir per 2-3 savaites supjovė. Supjovęs visÄ medienÄ atidavė ne visÄ , nes neatsiskaitė. IÅ¡ pradžių atidavus dalį pinigų negavo, nes atsiskaityti turėjo, kai darbai bus pabaigti.

Antra dalis nusitęsė gana ilgai, paskui sutarė, kad apsiima lamelėmis, nes žmogus neturėjo pinigų. Tuo metu aiškino, kad sunki situacija, neturi pinigų, todėl lamelių atiduoti negalėjo ir kažkiek jų liko. Kai jau buvo pradėjęs darbus, tačiau dar ne viskas buvo supjauta, atvykęs A. B. deklaravo, kad čia jo mediena ir A. Ž. dar pilnai neatsiskaitė. Paskui buvo daug skambučių, A. B. vėl teigė, kad čia jo mediena, tačiau jis (t. y. D. S.) buvo pasirašęs sutartį su A.

Ž., o A. Ž. su A. B. turbÅ«t nebuvo tarpusavyje atsiskaitę. A. Ž. sakė, kad po truputį atsiskaitinėja, A. B. irgi sakė, kad dalis yra atsiskaityta, galima pjaut. Pabaigęs darbÄ , jokio pavedimo iÅ¡ A. Ž. negavo, todėl ir pasiliko trečios rūšies medienÄ . Mano, kad su juo yra atsiskaityta ir neturi pretenzijų. O dėl kokios medienos pirkimo susitarė A. Ž. su A. B., nežino. Liudytojas J. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. Ž. pažinojo, buvo normalus, sÄ Å¾iningas žmogus, (duomenys neskelbtini) ir Vilniuje apie jį neblogų atsiliepimų girdėjo.

Tuo metu dukra kaip tik buvo be darbo, tai jai pasiÅ«lė darbÄ . Susitikus pasakė, kad bus parketo gamyba, parodė pastatÄ Vilniuje, viskas atrodė gražiai. Vilniuje iÅ¡nuomojo dukrai butÄ , ji pradėjo formintis dokumentus ir į butÄ atvažiavęs A. Ž. davė už kažkÄ dukrai pasiraÅ¡yti. Dukra pasirašė ne ant vieno lapo, atrodo, tame lape nieko nebuvo pasiraÅ¡yta. Liudytojo teigimu, kaip tėvas, turėjo kažkÄ padaryti, o pasakius dukrai pasiraÅ¡yti, ji pasirašė. Dukra tikėjo juo (t. y. J.

K.), negalvojo, kad įsivels į tokias peripetijas. Ten kažkas nepavyko. Dukra kaip ir neturėjo darbo, jis turėjo prasidėti, tačiau kažkas atvežė supuvusiÄ medienÄ ir viskas nusitempė. Po to sužinojo, kad kažkas už jÄ pasirašė. Dukrai jau gyvenant Vilniuje klausė, ar pradėjo dirbti, ji pasakė apie supuvusiÄ medienÄ , o jai, tiksliai nežino, gal A. Ž. pasakė. Neatsimena, galbÅ«t pats skambino A. Ž. pasiaiÅ¡kinti, bet A. Ž. visada sakydavo „viskas gerai“. Teismas pagarsino dalį liudytojo J.

K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad paskambinus A. Ž. pasiaiÅ¡kinti, jis atsakė, kad ukrainiečiai nepateikia medienos ir negali atlikti darbų (2 t., b. l. 9). Po Å¡ių parodymų pagarsinimo, liudytojas J. K. nurodė, kad Å¡iuo metu neprisimena tiksliai to pokalbio su A. Ž., tačiau kažkÄ panaÅ¡iai sakė. Atrodo, dukra A. Ž. įmonėje buvo įdarbinta direktorės pareigose, tačiau darbo nebuvo, algos negavo, gal apie mėnesį laiko pragyveno Vilniuje, o prispaudus buto nuomai dukra sugrįžo į kaimÄ .

Vėliau prasidėjo visi teisminiai niuansai. Dukra buvo apklausoje kartu su A. Ž. ir jis pasakė, kad dukra nepasirašė, tai jis pasirašė už A. K.. Dukra tikėjo juo ir sakė „tėvai, kur tu mane įkiÅ¡ai“. Ji pyko, nes nebuvo darbo, A. Ž. jai buvo niekas, o jis (t. y. J. K.) A. Ž. apibÅ«dino kaip gerÄ , sÄ Å¾iningÄ Å¾mogų. Dukra sakė, kad baisÅ«s įtarimai pareikÅ¡ti, tačiau nesijautė kalta ir liepė jam (t. y. J. K.) spręsti, nes jis čia jÄ Ä¯kiÅ¡o. Todėl susitikus su A.

Ž., pastarasis pasakė „tu nesikiÅ¡k, viskas bus sutvarkyta“. Jau 2015 m. Vilniuje sutikus A. Ž. pasikeitė telefonais ir kai vėl buvo Vilniuje, A. Ž. pasiÅ«lė, pasakė, kad biznis sekas gerai, gamina kažkokias duris. Liudytojo teigimu, galbÅ«t pats pasakė A. Ž. įdarbinti dukrÄ , o kÄ atsakė A. Ž. tikrai nepasakys, tačiau, po kurio laiko pasakė „einam, darom parketlentes“. Teismas pagarsino dalį liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad 2015 m. pabaigoje, bÅ«damas Vilniuje sutiko A.

Ž., jie pasikalbėjo. Jis kaip tik domėjosi darbu A. K., norėjo, kad ji įsikurtų mieste, anÅ«kė ir dukra lankytų mokyklÄ Vilniuje, o A. Ž. gyrėsi, kad turi puikų verslÄ ir nori jį plėsti, jog perka Ä Å¾uolÄ iÅ¡ Ukrainos, kad čia Lietuvoje ceche gamina parketÄ . A. Ž. paklausė, gal atsirastų jo dukrai A. K. darbo pas jį (2 t., b. l. 8). Po Å¡ių parodymų pagarsinimo, liudytojas J. K. nurodė, kad galbÅ«t taip ir buvo. Juk kai žmogui viskas gerai, tai ir norisi pasigirti, pasakyti, kad viskas gerai.

Liudytojas A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartÄ ar du buvo pas sesę Vilniuje, kartu su tėvu perkraustė jÄ Ä¯ Vilnių. Neprisimena, ar buvo atvykęs A. Ž., gal ir buvo susitikę sesės bute. Sesuo kažkÄ pasiraÅ¡inėjo, tačiau kÄ , nežino. Neprisimena, ar A. Ž. atvežė tuos dokumentus, nes daug laiko jau praėjo nuo apklausos. Teismas pagarsino liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad yra A. K. brolis. Nuo vaikystės pažįsta A.

Ž., kuris kažkada dirbo pas jo tėvÄ . 2015 m. pabaigoje iÅ¡ tėvo ar sesės sužinojo, kad ji dirbs Vilniuje direktorės pareigose, kad jai reikia padėti persikraustyti į Vilnių. A. K. paprašė pagalbos padėti jai pervežti daiktus. Neatsimena tikslios datos, tai galėjo bÅ«ti jau 2016 m. pradžioje, jie su tėvu nuvažiavo į Vilnių, nuvežė A. K. daiktus. Kai buvo jos bute, atvažiavo A. Ž., kuris padavė sesei kelis tuščius baltus lapus, iki 5 lapų ir pasakė pasiraÅ¡yti, kad ant jų atspausdins dokumentÄ Ä¯ „Registrų centrÄ â€œ ir įdarbinimo dokumentus.

Jei liks tuÅ¡ti lapai su paraÅ¡ais jis (t. y. A. Ž.) juos grÄ Å¾ins A. K.. A. Ž. kalbėjo logiÅ¡kai, jis nieko blogo neįtarė, sesuo pasirašė ir A. Ž. iÅ¡važiavo. Jis (t. y. A. K.) nesigilino į jos darbo pobÅ«dį, įdarbinimo aplinkybes, tiesiog matė, kaip ji pasirašė ant tuščių lapų, ten, kur nurodė A. Ž. (2 t., b. l. 15). Po Å¡ių parodymų pagarsinimo liudytojas A. K. patvirtino savo parodymus ir nurodė, kad taip viskas ir buvo, o kokie ten buvo dokumentai, nurodyti negali.

Liudytojas S. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad darbo klausimais su A. Ž. susipažino prieÅ¡ 8 m., jis (duomenys neskelbtini) turėjo gamybines patalpas, o jie (duomenys neskelbtini). Apie 2016 m. A. Ž. paliko jam priklausančias lameles, nes tuo metu buvo tų gaminių poreikis, žmogus bandė kažkÄ daryti. Susidarė atitinkamos sÄ lygos (duomenys neskelbtini) patalpose, nes kraustėsi iÅ¡ vienų patalpų į kitas ir kraustymosi metu atvežė lameles, kadangi tarp jų įmonių atstumas buvo nedidelis, nebuvo jokios problemos padėti jas.

Tai buvo plonytės Ä Å¾uolo lamelės, gal 300 kvadratų, gal daugiau. A. Ž. atvežęs paprašė pasaugoti, kol buvo planas ieÅ¡koti kitų patalpų. Lameles atvežė be jokių dokumentų. Ketino pardavinėti ar kažkÄ gaminti su ta mediena, bet tokios konkrečios kalbos nebuvo. Buvo klausimas, kad gal dvi, tris dienas, gal savaitę palaikys, o gavosi ne labai trumpas laikas. Buvo laikotarpis, kai iÅ¡vis negalėjo susisiekti su A. Ž., bet nesusidarė problema dėl laikymo. Liudytojo teigimu, berods praėjus dviem mėnesiams nebuvo atsiėmimo.

A. Ž. sakė, kad planuoja važiuoti į užsienį, o kai grįš, sakė, kad pasiims. A. Ž. ilgÄ laikÄ nesirodė. Liudytoja L. Ž. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė žinanti, jog iÅ¡ A. B. įmonės, kurios pavadinimo neprisimena, buvo pirkta mediena. Sumų nežinojo, nes tame procese nedalyvavo. IÅ¡ savo vyro girdėjo, kad ta mediena buvo nekokybiÅ¡ka. Paskui jau kelis kartus bendravo su A. B. ir vyro praÅ¡ymu kelis kartus perdavė jam pinigus. Tai buvo 2017 m. rugsėjis, pinigus –2 000 Eur ir 1 000 Eur perdavė kelių dienų skirtumu, o A.

B. iÅ¡rašė kasos pajamų orderį tÄ pačiÄ dienÄ , kai perdavė pinigus. Liudytojos teigimu, ji užrašė ant kasos pajamų orderių, kad datos taisymu tikėti, tai tie du dokumentai buvo 2017 m. Apie kokius nors kitus dokumentus, pinigų perdavimus, kiek dar sutuoktinis yra perdavęs, tiksliai nieko nežino. Tik tiek, kad gal 2017 m. vasario-kovo mėnesio gale, A. B. jai žinute atsiuntė, koks yra tikras likutis, nes jo paklausė, tai buvo apie 6 000 Eur. Kaip tik vyras buvo iÅ¡kviestas apklausai, todėl tÄ Å¾inutę atspausdinęs nunešė tyrėjai.

Po to tyrėja paėmė jos telefonÄ tyrimui. Tai čia buvo, kai dar nebuvo sumokėjusi 3 000 Eur. Patį telefonÄ turi, jį grÄ Å¾ino už 2-3 mėn., jis buvo visai iÅ¡krautas, užblokuotas, tačiau pačių žinučių neturi. Liudytojas A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. B. yra sÅ«nus, A. Ž. yra draugas, jį pažįsta apie 20 metų, kurį gali apibÅ«dinti normaliai, jam jis patikimas, kažkada turėjo verslo reikalų. Atsiskaitydavo per ilgÄ laikÄ , nors ir reikėdavo reikalauti.

Liudytojo teigimu, žinojo apie A. Ž. skolas tretiesiems asmenims. PrieÅ¡ 2 metus sužinojo, kad A. Ž. skolingas ir sÅ«nui už lentas. Tačiau kiek yra skolingas, ar kažkiek atsiskaitė su sÅ«numi, nežino. Berods A. Ž. žmona atsiskaitinėjo. Pasak liudytojo, per jį nebuvo bendrauta, jis tik A. Ž. parodė kaip galimÄ pirkėjÄ sÅ«nui, kadangi sÅ«nus norėjo parduoti produkcijÄ . SÅ«nus pas A. Ž. nuvažiavo pats, be jo (t. y. A. B.) ir, kaip tarėsi su A. Ž., nežino. Atsimena, paskutinis susitikimas su A.

Ž. buvo prie „Olifėjos“ Rinktinės gatvėje, nes A. Ž. norėjo pakalbėti. Atvažiavus A. Ž. trise kalbėjo maÅ¡inoje, jis žadėjo atvežti skolÄ , bet kažkas nepavyko. Rodė bilietus į BulgarijÄ ar AnglijÄ , jog ten važiuoja daryti verslÄ . Tas kartas ir buvo paskutinis, kai susitiko. Pasak liudytojo, arba neatsimena, arba nematė, tačiau tuo metu A. Ž. prie jo akių neperdavė jokių pinigų. Liudytoja B. Å . apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. Ž. yra mačiusi, atliekant ikiteisminį tyrimÄ apklausinėjo jį.

Nepamena, kÄ A. Ž. pasakojo ikiteisminio tyrimo metu per apklausas, tačiau A. Ž. iÅ¡ esmės neneigė, kad pasiėmė lameles, jos buvo iÅ¡vežtos į perdirbimo įmonę, po to buvo bandoma atsiskaitinėti dalimis, bandoma susitarti. Buvo panaudota statytinė direktorė. Buvo atlikta akistata, A. Ž. sutiko su A. K. parodymais, kad ten ji buvo įdarbinta, bet neatliko jokių veiksmų. Liudytojos teigimu, kiek A. Ž. yra atidavęs ar neatidavęs pinigų A. B., suraÅ¡yta apklausos protokole. A. Ž. buvo pateikęs telefonÄ , kuris buvo iÅ¡siųstas ekspertams, kurie parengė ataskaitÄ ir patalpino į duomenų saugyklÄ .

Tačiau iki tos saugyklos ji dabar negali prieiti, nėra techninės galimybės, kadangi informacija ten saugoma tris mėnesius, tai ko gero nėra iÅ¡saugota. PeržiÅ«rėjusi informacijÄ telefone, nieko, patvirtinančio A. Ž. parodymus, nerado, taip pat nebuvo jokių žinučių, susijusių su A. B. ar nusikalstama veika siekiant įgyti turtÄ , todėl grÄ Å¾ino telefonÄ ir tai neatsispindi ikiteisminiame tyrime. Neatsimena, ar rašė telefono apžiÅ«ros protokolÄ . Turėjo raÅ¡yti, bet jo neturi.

Kiek buvo asmeninio pobÅ«džio žinučių neskaičiavo, tačiau grasinimų kažkokių nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo kalba, kad nukentėjęs asmuo siuntė A. Ž. grasinančio pobÅ«džio žinutes, bet po to iÅ¡ A. B. iÅ¡siaiÅ¡kino, kad tai buvo žinutės su praÅ¡ymais grÄ Å¾inti pinigus. 2016 m. lapkričio 16 d. UAB „B“ pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo įtariamojo A. Ž. atžvilgiu pradėjimo praÅ¡oma pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl neteisėtų UAB „A“ darbuotoju prisistačiusio A.

Ž. veiksmų sudarant sutartį su UAB „B“ dėl apipjautų, nedžiovintų Ä Å¾uolo lentų pirkimo-pardavimo. Nurodoma, kad Å¡alys sutarties nepasirašė, nes A. Ž. buvo rekomenduotas patikimo žmogaus, o užsakoma produkcijos partija buvo bandomoji ir paklausi rinkoje, todėl UAB „B“ nebÅ«tų kilę problemų jÄ realizuoti kitiems klientams. Buvo susitarta žodžiu, susitariant, kad už užsakytÄ produkcijÄ A. Ž. sumokės 13 310,00 Eur, numatomas avansas – 4 000,00 Eur, kuris bus įskaitytas į galutinę produkcijos sumÄ .

Pasak pareiÅ¡kėjo, apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, kad A. Ž., suklaidino dėl savo ketinimų vykdyti susitarimÄ , piktnaudžiaudamas UAB „B“ pasitikėjimu, įgijo medienÄ , nepasirašęs jokių medienos priėmimo dokumentų, o tai apsunkino iÅ¡ieÅ¡kojimo galimumÄ . Pridedami dokumentai (1 t., b. l. 1-6). IÅ¡ 2016 m. sausio 28 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros kopijos matyti, kad siuntėjo UAB „B“ atstovo A. B. gavėjui UAB „A“ buvo nurodyta iki 2016 m. vasario 26 d. apmokėti 13 310,00 Eur sumÄ už 20 m3 apipjautų nedžiovintų Ä Å¾uolo lentų (1 t., b. l. 53, 125).

IÅ¡ 2016 m. kovo 22 d. kasos pajamų orderio serijos BWC Nr. 001 kopijos matyti, kad iÅ¡ UAB „A“ atstovo A. Ž. priimtas 1 000,00 Eur avansinis mokėjimas už medienÄ (1 t., b. l. 54). IÅ¡ 2016 m. kovo 22 d. kasos pajamų orderio serijos BWC Nr. 002 kopijos matyti, kad iÅ¡ UAB „A“ atstovo A. Ž. priimtas dalinis 800,00 Eur avansas už medienÄ (1 t., b. l. 55). IÅ¡ 2016 m. liepos 25 d. skolos padengimo grafiko matyti, kad A. Ž. prisiima atsakomybę padengti susidariusį įsiskolinimÄ už pateiktas medžiagas įmonei UAB „A“, kuri bus likviduojama, pagal raÅ¡te nurodytÄ grafikÄ 8 000,00 Eur sumai (1 t., b. l. 57).

IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ pateiktų dokumentų apie UAB „A“ matyti, kad 2016 m. sausio 5 d. buvo pateiktas praÅ¡ymas registruoti minėtÄ Ä¯monę juridinių asmenų registre, kurios vienasmenis valdymo organas – A. K., gim. (duomenys neskelbtini), pridedami minėtos įmonės steigimo aktas, vienintelio akcininko sprendimas, iÅ¡plėstinis iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. sausio 12 d. bendrovės direktore buvo U. D., o nuo 2016 m. sausio 12 d. bendrovės vadove tapo A.

K. (1 t., b. l. 60-83). IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu A. B. pateiktų kasos pajamų orderių kopijų matyti, kad pagal 2017 m. kovo 22 d. (ranka pataisytos datos iÅ¡ 2016 m.) kasos pajamų orderį serijos BWC Nr. 002 iÅ¡ UAB „A“ atstovo A. Ž. priimtas dalinis 800,00 Eur avansas už medienÄ , tuo tarpu, pagal kasos pajamų orderį serijos BWC Nr. 001 – priimtas 1 000,00 Eur avansinis mokėjimas už medienÄ . Pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. kasos pajamų orderį (ranka pataisyta data iÅ¡ 2016 m.) serijos BWC iÅ¡ UAB „A“ atstovo A.

Ž. priimtas dalinis 2 000,00 Eur atsiskaitymas už medienÄ ir pagal 2017 m. rugsėjo 8 d. kasos pajamų orderį serijos BWC – priimtas dalinis 1 000,00 Eur apmokėjimas už medienÄ (1 t., b. l. 113-116, 163-164). IÅ¡ byloje esančių elektroninių susiraÅ¡inėjimų matyti, kad A. B. 2016 m. gruodžio 8 d. persiuntė policijos atstovei el. laiÅ¡kÄ , kuriame nurodo, kad susiraÅ¡inėjime su buhalterija praÅ¡o pakeisti avansinę sÄ skaitÄ su 4 000,00 Eur mokėjimu į normaliÄ , nes produkcija jau buvo atvažiavusi ir iÅ¡vežta perdirbti.

A. B. nurodo, kad po kiek laiko ir pokalbių telefonu, gavus grafiko patikslinimÄ jau buvo aiÅ¡ku, kad nesumokės, jam rašė A. Ž. žmona, kad pirma mokama suma bus ne 2016 m. rugpjūčio 15 d., o 2016 m. rugpjūčio 30 d. Be kita ko, iÅ¡ elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) siuntė A. B. laiÅ¡kÄ , kuriame nurodo, kad dėl skolos apmokėjimo yra pateiktas mokėjimo grafikas. Jokios prekės A. Ž. nebuvo perimtos, mokėjimo grafikas pateiktas kaip papildomas garantas skolos grÄ Å¾inimui už UAB „A“.

Po to A. B. nurodė, kad po pateikto grafiko, mokėjimų nesulaukė, todėl iÅ¡siuntė jam laiÅ¡kÄ , kuriame nurodo praÅ¡antis pateikti iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. informacijÄ , kokiu pagrindu A. Ž. perėmė prekes iÅ¡ UAB „B“ ir kokiu pagrindu veikia įmonės UAB „A“ vardu (1 t., b. l. 126-132). IÅ¡ 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „A“ atsakymo į raÅ¡tÄ matyti, kad su A. Ž. minėta įmonė neturi ir niekuomet neturėjo jokių dalykinių ar darbinių santykių, be to, įmonė nėra pirkusi, užsakinėjusi ar vedusi derybas su UAB „B“ ir R.

S. įmone. Be kita ko, nurodyta, jog UAB „A“ verslo pakraipa yra rūbų, rankinių, aksesuarų, vaisių ir uogų importas iš Graikijos (1 t., b. l. 145). Iš 2016 m. gruodžio 19 d. R. S. įmonės pranešimo matyti, kad ši įmonė niekada nei UAB „A“, nei A. Ž. jokių paslaugų neteikė, nepirko medienos ir jokios produkcijos ar turto jiems nepardavė (1 t., b. l. 149). Iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties kopijos matyti, kad bendrovei UAB „G“, kurios direktoriumi buvo A.

Ž., iÅ¡kelta bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius, areÅ¡tuotas nekilnojamas ir kitas ilgalaikis materialusis turtas (1 t., b. l. 160-162). IÅ¡ 2016 m. sausio 5 d. kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog pardavėjas BUAB „G“ pardavė pirkėjui UAB „A“ turto objektus už 9 930,00 Eur sumÄ (1 t., b. l. 180-181). IÅ¡ 2016 m. birželio 21 d. patvirtinimų dėl prekių nuosavybės teisės matyti, kad UAB „A“ direktorius A. Ž. bei direktorius L. M. patvirtino, jog D.

S., veikdamas pagal 2016 m. vasario 26 d. jam iÅ¡duotÄ UAB „A“ įgaliojimÄ , priėmė iÅ¡ UAB „B“ 20 m3 nedžiovintų Ä Å¾uolo lentų, vadovaujantis pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygomis, nuosavybės teise priklauso UAB „A“. Nedžiovintos Ä Å¾uolo lentos yra perdirbtos ir perduotos UAB „A“, minėta bendrovė už atliktus darbus jokių pretenzijų D. S. neturi (1 t., b. l. 196-197). IÅ¡ 2016 m. vasario 26 d. įgaliojimo matyti, jog UAB „A“ direktorė A.

K. įgaliojo D. S. priimti krovinį – 20 m3 nedžiovinto Ä Å¾uolo lentų ir pasiraÅ¡yti priėmimo dokumentus iÅ¡ UAB „B“ (1 t., b. l. 198). IÅ¡ 2016 m. sausio 15 d. paslaugų pardavimo sutarties matyti, jog pardavėjas UAB „A“ pardavė pirkėjui D. S. kietmedžio lentų pjovimÄ , jų džiovinimÄ , kurių atlikimo terminai ir įkainiai bus aptariami pradedant apdirbti kiekvienÄ kietmedžio partijÄ (1 t., b. l. 199). IÅ¡ 2016 m. balandžio 1 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros serijos IO Nr. 002016/02 matyti, jog pardavėjo UAB „A“ buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra pirkėjui D.

S. už Ä Å¾uolo lameles 2 420,00 Eur sumai (1 t., b. l. 200). IÅ¡ 2019 m. gegužės 16 d. akistatos protokolo matyti, jog apklausta A. K. iÅ¡ esmės parodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas A. Ž. parodė, kad su A. K. parodymais sutinka. Be to, parodė, kad nedirbo UAB „A“, darbo sutartis nebuvo sudaryta. D. S. nepasirašė 2016 m. birželio 21 d. patvirtinimo UAB „A“ vardu, o L. M. buvo planuota įdarbinti UAB „A“ direktoriaus pareigose, ar iki A.

K. vadovavimo ar po, nurodyti negali. Tokio dokumento jis taip pat nepasiraÅ¡inėjo. Tačiau dėl iÅ¡raÅ¡ytų 2016 m. kovo 22 d. sÄ skaitų-faktÅ«rų (1 000 Eur ir 800 Eur) parodė, kad mokėjo pinigus, todėl ir pasirašė dokumentus, nors ir nedirbo minėtoje bendrovėje (2 t., b. l. 169-171). IÅ¡ 2017 m. spalio 5 d. kratos protokolo matyti, jog krata buvo atlikta L. Ž. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu apžiÅ«rėtas dviejų aukÅ¡tų namas. ApžiÅ«rėjus, A.

Ž. bei UAB „A“ dokumentai nebuvo rasti (3 t., b. l. 50-54). IÅ¡ UAB „B“ buhalterinės apskaitos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. minėta bendrovė į buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė su UAB „A“ pasiraÅ¡ytus kasos pajamų orderius: 2017 m. kovo 22 d. serija BWC Nr. 001 avansinis mokėjimas už medienÄ 1 000 Eur sumai, 2017 m. kovo 22 d. serija BWC001 Nr. 002 dalinis avansas už medienÄ 800 Eur sumai, 2017 m. rugsėjo 8 d. serija BWC dalinis apmokėjimas už medienÄ 1 000 Eur sumai ir 2017 m. rugsėjo 5 d. (iÅ¡ 2016 m. iÅ¡taisyta data, paraÅ¡yta taisymu tikėti) serija BWC dalinis atsiskaitymas už medienÄ 2 000 Eur sumai (5 t., b. l. 70-81, 88-91).

Dėl A. Ž. atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Taigi BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikÄ kvalifikuojantis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė yra sukčiavimo bÅ«das ir ji panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismÄ , antstolį, notarÄ ), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriÅ¡kai pats perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimÄ dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

Teismų praktikoje iÅ¡skiriamos aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyviÄ , tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iÅ¡ tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie Å¡iuos faktus turėjo teisinę pareigÄ praneÅ¡ti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2004, 2K-319-693/2016).

Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi bÅ«ti esminė, t. y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Vienas iÅ¡ apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų bÅ«dų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nustatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryÅ¡iais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015). Teismų praktikoje aiÅ¡kinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymima, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai.

Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas (pvz., asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-788/2019 ir kt.).

Taigi, laikantis BK 2 straipsnio 4 dalies reikalavimų, bÅ«tent pirmiau nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumÄ , kuri detalizuota pirmiau paminėtoje teismų praktikoje, bÅ«tina nustatyti asmens veikÄ kvalifikuojant pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, o nenustačius bent vieno iÅ¡ paminėtų požymių – nėra ir teisinio baudžiamosios atsakomybės pagrindo. Å ioje baudžiamojoje byloje A. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2016 metų sausio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2016 m. sausio 28 d., turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ â€“ UAB „B“ turtÄ , iÅ¡ anksto žinodamas, kad juridinis asmuo – UAB „A“ realiai jokios Å«kinės-finansinės veiklos nevykdo, už iÅ¡ UAB „B“ įgytas prekes neatsiskaitys ir jų Å«kinėje veikloje taip pat nenaudos, įgyta bendrovė bus naudojama tik neteisėtai veiklai nuslėpti, o A.

K. bendrovės direktore bus tik fiktyviai, (duomenys neskelbtini), UAB „B“ direktoriui A. B. nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad dirba UAB „A“ ir Å¡ios įmonės vardu sudarė žodinį susitarimÄ dėl 20 m3 apipjautų nedžiovintų Ä Å¾uolo lentų, 11 000 Eur vertės pirkimo, 2016 m. vasario 26 d. Vilniaus teritorinės muitinės Naujamiesčio krovinių poste, Vilniuje, Panerių g. 56, iÅ¡ A. B. priėmė minėtÄ prekę, po to pakeitė apipjautų nedžiovintų Ä Å¾uolo lentų iÅ¡krovimo vietÄ ir nugabeno jas į (duomenys neskelbtini), kur pagal iÅ¡ anksto, t. y. 2016 m. sausio 15 d.

UAB „A“ vardu sudarytÄ paslaugų pardavimo sutartį su D. S. Å¡iÄ prekę paliko perdirbimui, po to 2016 m. kovo mėnesį iÅ¡ D. S. pasiėmė pusę, t. y. 10 m3 perdirbtų į lameles Ä Å¾uolo lentų, 2016 m. birželio 21 d. pasiėmė 5 m3 perdirbtų į lameles Ä Å¾uolo lentų, likusiÄ dalį medžiagos (5 m3) paliko D. S., taip atsiskaitydamas už suteiktÄ paslaugÄ , tačiau UAB „B“ už įgytus 20 m3 apipjautų nedžiovintų Ä Å¾uolo lentų nesumokėjo, ir taip suklaidindamas A.

B., kad UAB „A“ vardu perka 20 m3 apipjautų nedžiovintų Ä Å¾uolo lentų, žinodamas, kad Å¡ioje bendrovėje nedirba, bendrovė veiklos nevykdo ir lėšų atsiskaitymui už prekę neturi, žinodamas, kad susitarimo nevykdys, už prekę nesumokės, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ UAB „B“ priklausantį didelės – 11 000 Eur vertės turtÄ , tuo padarydamas 11 000 Eur turtinę žalÄ . Teismo vertinimu, kaltinamojo A. Ž. kaltė padarius kaltinime nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ valstybinis kaltintojas kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nepasitvirtino, o tarp A.

Ž. ir A. B. susiklostę santykiai dėl medienos pirkimo vertintini kaip civiliniai teisiniai santykiai. Teismas pažymi, kad valstybinis kaltintojas baigiamųjų kalbų metu, iÅ¡ esmės deklaratyviai nurodė, kad A. Ž. kaltę, padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina civilinio ieÅ¡kovo atstovo A. B., liudytojų A. K., J. K., U. D., A. D., D. S., M. I. parodymai, daiktiniai įrodymai bei kita bylos medžiaga, tačiau iÅ¡ esmės nenurodė, kokie įrodymai patvirtina kokias konkrečias kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes bei inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Pažymėtina, kad iÅ¡ A. Ž. pareikÅ¡to kaltinimo turinio iÅ¡ esmės galima spręsti, jog jis veikė turėdamas prieÅ¡ sandorį iÅ¡ anksto susiformavusiÄ tiesioginę tyčiÄ sukčiauti, o bÅ«tinasis BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – apgaulė, pasireiÅ¡kė aktyviÄ ja forma (tikrovės neatitinkančių duomenų nurodymu, prekių iÅ¡krovimo vietos pakeitimu), tačiau bylos įrodymų analizė tokiÄ kaltinimo dalį paneigia, o veikus pasyvia apgaulės forma kaltinamasis A.

Ž. nekaltinamas, jokios pasyviÄ apgaulės formÄ apibÅ«dinančios faktinės aplinkybės kaltinime neapraÅ¡ytos ir nenurodytos, tokia linkme ikiteisminis tyrimas neatliktas, o teismas, laikydamasis in dubio pro reo principo reikalavimų, remdamasis prielaidomis keisti kaltinimo, ar grįsti nuosprendžio negali. Byloje iÅ¡ esmės nekilo ginčas dėl kai kurių kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių. Antai apklausiamas teismo posėdyje A. Ž., nors savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jokios apgaulės nenaudojo ir neturėjo iÅ¡ankstinės tyčios apgauti A.

B. bei pasisavinti medienÄ , tačiau neneigė kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių, kad iÅ¡ties, per A. D. ketino įsigyti įmonę „A“ ir vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ , susijusiÄ su prekyba medienos gaminiais; kad A. B. iniciatyva žodžiu susitarė su pastaruoju dėl 20 m3 apipjautų nedžiovintų Ä Å¾uolo lentų, 11 000 Eur vertės pirkimo; kad Å¡iÄ medienÄ priėmė 2016 m. vasario 26 d. Vilniaus teritorinės muitinės Naujamiesčio krovinių poste ir nukreipė jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) rajone esančias D.

S. dirbtuves. Be to, A. Ž. parodė, kad su A. B. tarėsi, jog mokės dalimis; kad tikėjosi, jog pardavęs jau perdirbtÄ medienÄ gaus pelno, nes kaina buvo tuo metu gera, ir atsiskaitys su A. B., tačiau to nepavyko padaryti, nes mediena pasirodė brokuota (netinkama gaminti lameles) ir jos perdirbtos į lameles niekas nepirko, o gautus pinigus už tÄ dalį, kuriÄ kiti asmenys nupirko jis nedelsdamas perdavė A. B.. Be to, A. Ž. teigė, kad pardavęs dalį medienos A. B. pradžioje sumokėjo 1 800 Eur, viso iki to momento, vėliau dalyvaujant A.

B. tėvui dar 1200 Eur, t. y. iki to, kai A. B. 2016 m. lapkričio mėnesį padavė pareiÅ¡kimÄ policijai, jis pastarajam buvo per du kartus sumokėjęs 3 000 Eur, o po pareiÅ¡kimo – 2017 m. rudenį sumokėjo dar 3 000 Eur. Viso A. B. už medienÄ sumokėjo apie 6 000 Eur, o likutis yra 5 000 Eur, kuriuos jis pasiruošęs sumokėti ir Å¡io įsipareigojimo neneigia. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo A. Ž. parodymai iÅ¡ esmės byloje nepaneigti, nors dėl sumokėtos pinigų dalies ir nėra visai nuoseklÅ«s bei tikslÅ«s. Pirmiausia teismas pažymi, kad byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina kaltinime nurodomos aplinkybės, jog A.

Ž. neva turėjo iÅ¡ anksto susiformavusiÄ tiesioginę tyčia padaryti sukčiavimÄ . Kaip minėta, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau Å¡io sandorio metu tyčios nevykdyti iÅ¡ sandorio kylančios prievolės turėjimas, yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. BÅ«tent toks kaltinimas formuluojamas ir Å¡ioje byloje.

Vis tik pastebėtina, kad valstybinis kaltintojas nei kaltinamajame akte, nei baigiamųjų kalbų metu nenurodė, kokie įrodymai ar objektyvios bylos aplinkybės pagrindžia subjektyvųjį A. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymį – iÅ¡ anksto susiformavusiÄ tiesioginę tyčiÄ padaryti sukčiavimÄ . Kaltinamajame akte, kalbant apie iÅ¡ anksto susiformavusiÄ tyčiÄ padaryti sukčiavimÄ , o kartu ir apgaulės turinį sudarančias faktines aplinkybes, iÅ¡ esmės deklaratyviai nurodoma, kad A.

Ž. UAB „A“ vardu su A. B. sudarė žodinį susitarimÄ dėl 11 000 Eur vertės 20 m3 apipjautų nedžiovintų Ä Å¾uolo lentų pirkimo, neva iÅ¡ anksto žinodamas, jog juridinis asmuo – UAB „A“ realiai jokios Å«kinės-finansinės veiklos nevykdo, už iÅ¡ UAB „B“ įgytas prekes neatsiskaitys ir jų Å«kinėje veikloje taip pat nenaudos, kad Å¡i bendrovė bus naudojama tik neteisėtai veiklai nuslėpti, o A. K. bendrovės direktore bus tik fiktyviai, kad (duomenys neskelbtini), UAB „B“ direktoriui A.

B. nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog dirba UAB „A“ ir suklaidino jį nurodydamas, jog perka medienÄ pastarosios bendrovės vardu. Kaltinamajame akte detaliai nenurodyta, kokie įrodymai bei objektyvios aplinkybės patvirtina tokius faktus. Kartu pažymėtina, kad iÅ¡ kaltinimo struktÅ«ros galima spręsti, kad pirmiau paminėtais veiksmais pasireiÅ¡kė ir kitas bÅ«tinas BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – apgaulė. Vis tik teismas pažymi, kad Å¡ios kaltinamajame akte nurodomos aplinkybės tik iÅ¡ dalies atitinka faktinę situacijÄ , nes dalyje dėl to, kad A.

Ž. neva iš anksto žinojo, jog UAB „A“ už iš UAB „B“ įgytas prekes neatsiskaitys ir jų ūkinėje veikloje nenaudos, kad bendrovė bus naudojama tik neteisėtai veiklai nuslėpti, o A. K. bendrovės direktore bus tik fiktyviai, yra daugiau deklaratyvaus ir prielaidų pobūdžio. Be to, šios aplinkybės, BK 182 straipsnio 2 dalies prasme, iš esmės negali būti vertinamos kaip apgaulė. Išties, iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „A“ žodinio susitarimo dėl medienos pirkimo tarp A.

B. ir A. Ž. sudarymo metu dar nevykdė realios veiklos, nes A. Ž. Å¡iÄ Ä¯monę dar tik ketino pirkti iÅ¡ N. L. tarpininkaujant A. D., ir iÅ¡ esmės fiziÅ¡kai jÄ perėmė, ėmėsi Å¡ios įmonės registravimo veiksmų, pavesdamas juos atlikti A. K., su kuria susitarė dėl jos įdarbinimo Å¡ioje įmonėje, t. y. A. Ž. de facto Å¡iai įmonei vadovavo. Vis tik tai nesudaro pagrindo spręsti, kad A. Ž. visus tokius veiksmus atliko turėdamas tikslÄ Å¡iÄ Ä¯monę naudoti darydamas sukčiavimÄ (-us) ar neteisėtai veiklai nuslėpti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad liudytojas A. D. apklausiamas teisme pakankamai nuosekliai ir argumentuotai paaiškino UAB „A“ pardavimo A. Ž. aplinkybes ir tikslus. Pasak A. D., su A. Ž. pastarajam vadovaujant kitai įmonei jie bendradarbiavo. Darbas iki 2017 m. vyko idealiai, o po to pradėjo viskas griūti. 2016 m. pasirašė universiteto durų gamybos sutartį, kurios negalėjo įvykdyti dėl to, kad durų A. Ž. kompanijos nepagamino laiku arba iš viso nepagamino, gavo dėl to baudas. Nepamena ar jo, ar A.

Ž. iniciatyva bendrovę „A“ perdavė A. Ž. nurodytai A. K. su mintimi, kad per eilę metų atgaus iÅ¡ A. Ž. virÅ¡ 130 000 Eur nuostolių, kuriuos turėjo iÅ¡ statybinės kompanijos. A. Ž. sakė, kad neturi pinigų, dėl to davė jam 5-7 metus, kad atsistatytų. Kalbos apie jo negalėjimÄ sumokėti vyko iki UAB „A“ perdavimo, todėl apie Å¡iÄ Ä¯monę ir išėjo kalba, nes norėjo A. Ž. duoti „švariÄ â€œ kompanijÄ , kurios pagrindu jis galės tvarkingai dirbti ir atiduoti pinigus.

Sutarė, kad įmonė bus parduota už 2 300 Eur ir ji buvo fiziÅ¡kai parduota, tik nebuvo gauti pinigai. Tokie liudytojo A. D. parodymai iÅ¡ esmės patvirtina kaltinamojo A. Ž. parodymus apie tai, kad jis ketino pirkti įmonę tam, kad turėtų galimybę pradėti iÅ¡ naujo verslÄ ir grÄ Å¾inti dėl anksčiau nepavykusio verslo susidariusias skolas, o ne turėdamas tikslÄ sukčiauti, taip pat, kad de facto jai vadovavo. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme, teismo vidinį įsitikinimÄ tuo, kad A. Ž. inicijuodamas įmonės įsigijimÄ neturėjo tikslo sukčiauti, o siekė pradėti realiÄ Å«kinę – komercinę veiklÄ , stiprina ir aplinkybė, jog įmonei vadovauti A.

Ž. pasirinko pažįstamo asmens dukrÄ , iÅ¡silavinusiÄ ir vadybos patirties turinčiÄ A. K., nors paprastai tokio pobÅ«džio nusikalstamoms veikoms (sukčiavimams) pasirenkami su kaltininku visiÅ¡kai nesusiję, menko iÅ¡prusimo asmenys, taip apsunkinant galimybes nustatyti tikrÄ jį nusikalstamos veikos organizatorių. Maža to, A. Ž. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino veikęs savarankiÅ¡kai, asmeniÅ¡kai susitaręs su A. B. ir davė parodymus, kurie sudarė neabejotinÄ pagrindÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ A.

K.. IÅ¡ esmės tai matyti ir iÅ¡ A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie tik patvirtina, kad A. Ž. ketino įgyti įmonę UAB „A“, iniciavo jos paskyrimÄ direktore bei siekė verstis Å«kine-komercine veikla, o apie jokias apgaules ji nieko nežinojo. IÅ¡ties, dalis jos parodymų dėl to, kad ji A. Ž. buvo apgauta, duoti dėl asmeninės nuoskaudos, nes ji turėjo iÅ¡laidų bÅ«stui, o realaus darbo ir pajamų iÅ¡ Å¡ios įmonės taip ir negavo. Tačiau Å¡i parodymų dalis neturi jokio ryÅ¡io su A.

Ž. inkriminuota nusikalstama veika. Teismas sprendžia, kad A. Ž. veikos kvalifikavimui iÅ¡ esmės neturi reikÅ¡mės ir faktas, jog UAB „A“ pavadinimas figÅ«ruoja A. Ž. pateiktame kaltinime. Pažymėtina, kad nors A. B. tyrimui ir pateikė UAB „A“ vardu adresuotas 2016 m. sausio 28 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dėl 13 310 Eur ir iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dėl 4 000 Eur avanso (1 t., b. l. 125, 127), tačiau byloje nėra duomenų, kad Å¡ios sÄ skaitos faktÅ«ros buvo pateiktos A.

Ž. ir kad jos turėjo kokiÄ nors reikÅ¡mę. Maža to, susipažinus su A. B. pateiktais UAB „B“ buhalterinės apskaitos duomenimis matyti, kad tokios sÄ skaitos faktÅ«ros nėra įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitÄ (5 t., b. l. 70-81, 88-91). Be to, byloje nėra jokių susitarimų tarp įmonių UAB „A“ ir UAB „B“ dėl medienos pirkimo, prekių priėmimo perdavimo aktų, apmokėjimo terminų. Pažymėtina, kad tiek pats A. B., tiek A. Ž., apklausiami teisme parodė, kad žodinis susitarimas dėl medienos pirkimo įvyko tik dėl to, kad A.

Ž. buvo nuo seno pažįstamas ir pakankamai geras A. B. tėvo draugas, o ne dėl to, kad jis veikė įmonės UAB „A“ vardu. Å ioje dalyje pažymėtina, kad tiek A. Ž., tiek A. B. nebuvo visiÅ¡kai sÄ Å¾iningi verslo santykių subjektai, kadangi nė vienas iÅ¡ jų kaltinime nurodytų įmonių vardu neįformino medienos pirkimo – pardavimo, A. B. Å¡ios medienos įsigijimo Ukrainoje taip pat neįformino, taip galimai abu siekė kuo didesnio pelno ir vengė įsipareigojimų valstybei mokėti mokesčius.

Todėl teismas sprendžia, kad su įmonės UAB „A“ veiksmais susijusių aplinkybių nurodymas A. Ž. suraÅ¡ytame kaltinamajame akte kaip apgaulės panaudojimas, kai iÅ¡ esmės tokiu pat bÅ«du veikė ir UAB „B“ atstovas A. B., neatitinka sÄ Å¾iningo baudžiamojo proceso reikalavimų. Å iame kontekste pažymėtina, kad sÄ Å¾iningo baudžiamojo proceso reikalavimų neatitinka ir ikiteisminio tyrimo tyrėjo veiksmai, kai nebuvo tinkamai apžiÅ«rėtas ir apraÅ¡ytas kaltinamojo A.

Ž. pateiktas telefonas, kuriame, pasak kaltinamojo buvo reikšmingi duomenys (susirašinėjimas su A. B.) apie galutinį skolos likutį dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jau nekalbant apie tai, kad, pasak kaltinamojo, šiuose susirašinėjimuose buvo ir jam adresuoti grasinimai, nulėmę, kad jis apsisprendė išvykti. Pažymėtina, kad teisme apklausta tyrėja B. Š. negalėjo paaiškinti kodėl byloje nėra telefono apžiūros protokolo, davė gynybiškus parodymus, kuriais iš esmės bandė pateisinti galimai netinkamai atliktus savo veiksmus.

Å iuo atveju, tyrėjai tinkamai neatlikus procesinio veiksmo teismas ne dėl kaltinamojo, dėl tyrimÄ atlikusio tyrėjo kaltės neturi objektyvios galimybės baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais patikrinti kaltinamojo ir tyrėjos parodymuose nurodytų aplinkybių, kurios gali bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant A. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ . Taigi, nors pagal bylos medžiagÄ (A. B. pateiktÄ 2016 m. vasario 26 d. elektroninį laiÅ¡kÄ (1 t., b. l. 126), A. Ž. parodymus ir kt.), iÅ¡ esmės galima spręsti, kad UAB „A“ buvo įmonė, kurios duomenis A.

Ž. kažkuriuo metu pateikė A. B. tam, kad bÅ«tų suraÅ¡yti pirkimo pardavimo dokumentai, tačiau tai iÅ¡ esmės neturėjo jokios įtakos A. B. apsisprendimui sudaryti žodinį susitarimÄ su A. Ž. dėl medienos pirkimo-pardavimo, kadangi jis objektyviai Å¡ios įmonės vardu jokių pirkimo-pardavimo sutarčių, prekių priėmimo-perdavimo aktų nesurašė, todėl Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos apgaule BK 182 straipsnio 2 dalies prasme. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo kaltinamojo A.

Ž. veiksmus ruoÅ¡iantis įgyti įmonę UAB „A“, įdarbinant joje A. K. (apie kuriÄ , beje, A. B. apskritai nieko nežinojo ir ji žodiniuose susitarimuose nedalyvavo) ir kt., pripažinti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiu apgaule, kadangi jau minėta, realiai su Å¡ia įmone A. B. nebuvo sudaręs jokių oficialių susitarimų, o dėl medienos pirkimo-pardavimo susitarė tiesiogiai su A. Ž., kurį gerai ir daug metų pažinojo, žinojo, kur jo ieÅ¡koti, kad bÅ«tent pastarasis turi jam sumokėti pinigus.

Tai iÅ¡ esmės A. B. patvirtino ir paskutiniame teismo posėdyje, kuriame nurodė, kad perdavė medienÄ negavęs jokių pinigų ir be jokio dokumento, nes buvo aiÅ¡ku, kur ieÅ¡koti atsakovo. Pažymėtina, kad A. B. iÅ¡ esmės žinojo, kur vežama mediena, o pagal medienÄ perdirbusio D. S. parodymus, dar ir pats tiesiogiai dalyvavo priimant sprendimus dėl tolesnio medienos perdirbimo, kai kilo kalba apie prastÄ jos kokybę lamelių perdirbimui. Å iame kontekste pažymėtina, kad D. S. parodymai patvirtina kaltinamojo A.

Ž. parodymus apie tai, jog kilus ginčui dėl medienos kokybės ir apsunkintų galimybių jÄ perdirbtÄ parduoti, A. B. buvo keletÄ kartų nuvykęs pas D. S. į dirbtuves, svarstė, ar toliau pjauti lameles ir galiausiai leido toliau jas pjauti. Å ioje dalyje pastebėtina, kad kaip viena iÅ¡ aplinkybių, neva sudarančių BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį apgaulę, kaltinamajame akte nurodytas faktas, jog A. Ž. pakeitė prekių iÅ¡krovimo vietÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Apklausiamas teisme A. B. tvirtino, kad A. Ž. pakeitė iÅ¡krovimo vietÄ ir jam apie tai nepasakė. Pasak A. B., atvykęs į muitinę kaltinamasis apžiÅ«rėjo produkcijÄ ir jokių pastabų neiÅ¡sakė, tik buvo pasakyta, kad produkcija keliaus į gamybines patalpas, kuriose prieÅ¡ tai buvo susitikę. Vis tik 2016 m. lapkričio 16 d. pareiÅ¡kime policijai A. B. buvo nurodęs, kad dar muitinėje A. Ž. jam sakė, kad mediena bus vežama į (duomenys neskelbtini), nors ir nenurodė tikslaus perdirbėjo (1 t., b. l. 1-6).

Apklausiamas 2016 m. gruodžio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu A. B. taip pat nurodė, kad A. Ž. jį informavo, jog mediena bus vežama perdirbti į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 104-105). Taigi, jau paties A. B. parodymai rodo, kad nuo jo nebuvo nuslėpta tikroji medienos perdirbimo vieta, o kaltinime nurodoma aplinkybė dėl iÅ¡krovimo vietos pakeitimo, nurodyta siekiant dirbtinai didinti A. Ž. veiksmų tariamÄ pavojingumÄ ir sukelti baudžiamosios atsakomybės regimybę. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad, kaip jau minėta, bylos medžiagoje nėra jokių tarp A.

B. ir A. Ž., ar jų atstovaujamų įmonių sudarytų dokumentų, kurie vienareikšmiškai leistų spręsti, kad buvo rašytinis susitarimas dėl prekių įgijimo, kuriame būtų numatyta prekių kaina, mokėjimo terminai, o kartu ir iškrovimo vieta. Tai buvo žodinis susitarimas, kurio tikrųjų aplinkybių nėra galimybės neabejotinai nustatyti. O vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Kita vertus, pažymėtina, kad A. Ž. apklausiamas teisme parodė, jog su A.

B. niekada nebuvo kalbama, kad produkcija bus vežama į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), be to, jis neturėjo įrangos, kuri skaldė Ä Å¾uolo lentas į lameles, todėl sutarė su D. S., kad Å¡is suteiks jam skaldymo paslaugÄ . A. B. nenorėjo sakyti tikslių D. S. kontaktų, nes Å¡is buvo jam paslaugas teikiantis asmuo ir nenorėjo atskleisti komercinės paslapties. Visgi, teismas pažymi, kad liudytojas M. I. apklausiamas teisme parodė, kad A. Ž. buvo numatęs iÅ¡ medienos gaminti lameles ir, prieÅ¡ užsakant medienÄ , pokalbio (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „D“ patalpose metu, apie tai jiems užsiminė.

Pastebėtina, kad Å¡iame pokalbyje dalyvavo ir A. B., be to, A. Ž. parodė, kad jis įrangos lamelėms pjauti neturėjo. Teismo vertinimu, A. B. ir M. I., kurie vertėsi prekyba mediena, tokia aplinkybė turėjo bÅ«ti ir buvo žinoma, kadangi jie buvo (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose, kuriose reikiamos įrangos nebuvo. Taigi, akivaizdu, kad net ir pristačius medienÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), A. Ž. bÅ«tų turėjęs jÄ pervežti savo transportu į perdirbimo vietÄ ir tokiu bÅ«du bÅ«tų realiai neįmanoma nustatyti jos buvimo vietos.

BÅ«tent toks elgesys bÅ«tų logiÅ¡kas sukčiauti ir pasisavinti svetimÄ turtÄ ketinančiam asmeniui. Tuo tarpu Å¡iuo atveju kaltinamasis A. Ž. tik nurodė, ne jo paties susirastam, o bÅ«tent A. B. įmonei paslaugas teikiančiam vairuotojui, kad medienÄ reikia vežti į (duomenys neskelbtini). Kitaip tariant, net jei tikėti tuo, kad A. Ž. nuslėpė nuo A. B. medienos iÅ¡krovimo vietÄ , jis Å¡iÄ vietÄ pakankamai aiÅ¡kiai nurodė vairuotojui, per kurį buvo nesudėtinga Å¡iÄ vietÄ nustatyti, kas iÅ¡ esmės ir buvo padaryta.

Taigi, faktas, kad mediena buvo iÅ¡krauta ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), negali bÅ«ti faktine aplinkybe, sudarančia BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos esminį požymį – apgaulę, kadangi Å¡i aplinkybė nenulėmė nei galimybės surasti tariamÄ kaltininkÄ ar pačiÄ medienÄ , nei A. B. apsisprendimo perduoti kaltinamajam medienÄ . Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo spręsti apie tai, kad A. B., kaip UAB „B“ atstovas, buvo suklaidintas kokiais nors A.

Ž. veiksmais, kurie turėjo esminę įtakÄ A. B. apsisprendimui savanoriÅ¡kai perleisti turtÄ â€“ medienÄ . Sprendžiant dėl iÅ¡ankstinės tiesioginės tyčios bei apgaulės turinio, svarbios ir kitos bylos aplinkybės. Antai, A. B. apklausiamas teisme teigė, kad A. Ž. jam žadėjo, jog sumokės pinigus medienos perdavimo dienÄ iki vakaro, tačiau nesumokėjo ir vėliau vengė mokėjimų. Tuo tarpu A. Ž. teigė, kad niekada nebuvo kalbėta, kad iÅ¡ karto mokės pinigus ar priims produkcijÄ , nes tuo atveju A.

B. bÅ«tų atvežęs PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , važtaraščius ir priėmimo-perdavimo aktÄ Ä¯ sandėlį. Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju nėra galimybės nustatyti tikrųjų susitarimo dėl apmokėjimo termino aplinkybių, kadangi civilinio ieÅ¡kovo atstovas A. B. tvirtina vienas aplinkybes, kaltinamasis A. Ž. – kitas, o jokie pirkimo pardavimo dokumentai, prekių priėmimo perdavimo aktai, kuriuose bÅ«tų numatytas apmokėjimo terminas, nebuvo pasiraÅ¡yti. Tiesiogiai muitinėje perimant prekes dalyvavęs M.

I. nenurodė girdėjęs tikslias susitarimo dėl apmokėjimo termino aplinkybes, tik nurodė, kad turėjo bÅ«ti atsiskaitoma pavedimu. Esant tokioms aplinkybėms, vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti apmokėjimo terminÄ teismas neturi galimybės, juo labiau, kad A. B. elgesys Å¡iuo atveju nebuvo nuoseklus, kadangi jis lyg ir teigė, jog buvo sutartas avansinis mokėjimas, tačiau prekes be jokių dokumentų (sutarčių, priėmimo-perdavimo akto) A. Ž. jis perdavė net negavęs avansinio mokėjimo. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A.

Ž. bÅ«tų įtikinėjęs A. B. perduoti medienÄ be avansinio mokėjimo, ar nepasiraÅ¡ius priėmimo – perdavimo akto. A. B. nurodomas faktas, kad buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita-faktÅ«ra 13310 Eur sumai ir tai yra įsigijimÄ patvirtinantis dokumentas Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kadangi toks dokumentas realiai neegzistuoja, pateikta tik jo kopija, kuri nepasiraÅ¡yta, neaiÅ¡ku ar įteikta A. Ž., be to, toks dokumentas nefigÅ«ruoja ir UAB „B“ buhalterinėje apskaitoje. Kita vertus, byloje pateikti įrodymai, kad po medienos perėmimo 2016 m. vasario 26 d., dar iki 2019 m. lapkričio 16 d. pareiÅ¡kimo policijai pateikimo, A.

Ž. 2016 m. kovo 22 d. A. B. perdavė 1 800 Eur pagal du mokėjimo kvitus (1 t., b. l. 54-55). Nors apklausiamas teisme A. B. teigė, kad pagal jo pateiktus UAB „B“ buhalterinės apskaitos dokumentus (5 t., b. l. 70-81, 88-91), Å¡ie pinigai buvo sumokėti 2017 m. kovo 22 d., tačiau tokie jo parodymai atmetami, kadangi jau 2016 m. lapkričio 16 d. savo kreipimesi į policijÄ jis mini Å¡iuos mokėjimus kaip įvykusius ir prideda kasos orderių kopijas (1 t., b. l. 1-6). Pažymėtina, kad teisme A. B. iÅ¡sakyta pozicija, jog pinigai buvo pradėti mokėti tik 2017 m. kovo 22 d., rodo jo siekį hiperbolizuoti kaltinamojo veiksmus, taip sukurti iÅ¡ anksto susiformavusios tyčios iliuzijÄ , kartu ir stiprinti baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumÄ , o taip pat leidžia spręsti ir apie jo paties nesÄ Å¾iningumÄ , kadangi A.

B. minėtų dokumentų neapskaitė 2016 metų UAB „B“ buhalterinėje apskaitoje, kurioje, beje, nėra apskaitytas ir prekių (medienos) įsigijimas Ukrainoje. Visa tai rodo, kad A. B. tik po to kai kreipėsi į policijos įstaigÄ , ėmėsi legalizuoti savo paties nesÄ Å¾iningus veiksmus, pirmiau paminėtus kasos pajamų orderius apskaitant 2017 metų įmonės buhalterinėje apskaitoje, taip galimai klastojant įmonės buhalterijÄ . Teismas sprendžia, kad byloje akivaizdus faktas, jog nepraėjus mėnesiui po medienos perėmimo A.

Ž. sumokėjo už medienÄ A. B. 1 800 Eur. Sugretinus šį faktÄ su kaltinamojo bei liudytojo D. S. parodymais apie prastÄ medienos kokybę, kilusius ginčus dėl jos kokybės ir sunkumus jÄ realizuojant, iÅ¡ esmės paneigiama ir kaltinime nurodyta aplinkybė, kad A. Ž. turėjo iÅ¡ankstinę tyčiÄ pasisavinti įmonei UAB „B“ priklausančiÄ medienÄ , kadangi jis nepraėjus mėnesiui pradėjo vykdyti savo įsipareigojimus, nors ir ne visa apimtimi. TokiÄ iÅ¡vadÄ stiprina ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Teismas pažymi, kad bylos medžiaga iÅ¡ esmės nepaneigti ir kaltinamojo A.

Ž. parodymai apie tai, kad jis nesurašant dokumento antru mokėjimu sumokėjo dar 1 200 Eur A. B. prie „Olifėjos“, susitikimo su A. B. ir jo tėvu metu. Šiame kontekste teismas pažymi ir tai, kad A. Ž. parodymai dėl A. B. atliktų dviejų mokėjimų 2016 metais iki policijai pareiškimo padavimo nuoseklesni nei A. B., be to, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Antai, pažymėtina, kad A. Ž. dar 2017 m. kovo 16 d. apklausos metu nurodė, kad 2016 m. kovo 22 d. sumokėjo A. B. 1 800 Eur, o po to balandžio ar gegužės mėnesį dar 2 000 Eur (2 t., b. l. 159-160).

Nors apklausiamas teisme pastarÄ jÄ sumÄ A. Ž. pamažino iki 1 200 Eur, tačiau jis buvo nuoseklus dėl to, kad skirtingomis datomis atliko du mokėjimus iki to, kai A. B. policijai padavė pareiÅ¡kimÄ . Tuo tarpu A. B. parodymai Å¡ioje dalyje nenuoseklÅ«s ir neatitinka kitų įrodymų turinio. Apklausiamas teisme jis teigė, kad apskritai nepamena, kad prie „Olifėja“ sporto bazės buvo susitikę, gal tėvas atskirai buvo susitikęs, bet abejoja, kad tėvui bÅ«tų perduoti pinigai. Tačiau tokius jo parodymus apklausiamas teisme paneigė ir jo tėvas A.

B., kuris parodė, kad atsimena, paskutinį susitikimÄ su A. Ž. prie „Olifėjos“ Rinktinės gatvėje, nes A. Ž. norėjo pakalbėti. Atvažiavus A. Ž. jie trise kalbėjo maÅ¡inoje, jis žadėjo atvežti skolÄ , bet kažkas nepavyko. Rodė bilietus į BulgarijÄ ar AnglijÄ , jog ten važiuoja daryti verslÄ . Pasak liudytojo, arba neatsimena, arba nematė, tačiau tuo metu A. Ž. prie jo akių neperdavė jokių pinigų. Taigi, nors liudytojas A. B. nenurodė matęs, jog A. Ž. perdavė pinigus pastarojo susitikimo metu, tačiau prieÅ¡ingai nei jo sÅ«nus, jis patvirtino buvus tokį susitikimÄ .

Teismas, sugretinęs aplinkybes, kad A. Ž. be PVM A. B. buvo skolingas 11 000 Eur, kad kaltinamasis 2016 m. kovo 22 d. sumokėjo 1 800 Eur, o 2016 m. liepos 25 d. jie susitarė dėl 8 000 Eur skolos padengimo (1 t., b. l.

57) ir A. B. tam neprieÅ¡taravo, o teismo posėdyje patvirtino buvus tokį susitarimÄ dėl skolos padengimo, sprendžia, kad iÅ¡ties buvo dar vienas tarpinis 1 200 Eur mokėjimas, kurį kaltinamasis atliko jo nurodytomis aplinkybėmis prie „Olifėja“ bÅ«stinės Vilniuje, kadangi tik tokiu atveju susidaro likutinė skolos padengimo grafike nurodyta 8 000 Eur suma. Maža to pažymėtina, kad pirmiau aptarti A. B. pateikti įmonės UAB „B“ buhalteriniai dokumentai rodo, kad jis nebuvo linkęs visus buhalterinius įvykius fiksuoti įmonės buhalterinėje apskaitoje (pvz. neįtrauktas medienos įsigijimÄ Ukrainoje patvirtinantis įvykis, kasos pajamų orderiai įtraukti ne 2016, 2017 metų data ranka iÅ¡taisant orderiuose nurodytas datas, neįtrauktos UAB „A“ iÅ¡raÅ¡ytos iÅ¡ankstinė sÄ skaita 4 000 Eur sumai ir sÄ skaita visai 13 310 Eur sumai), o tai BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimÄ tuo, kad jis 1 200 Eur mokėjimÄ iÅ¡ A.

Ž. priėmė nesuraÅ¡ydamas kasos pajamų orderio ir neįtraukdamas į įmonės buhalterinę apskaitÄ . Tokia iÅ¡vada darytina ir vertinant A. Ž., A. B. bei pastarojo tėvo susitikimo prie „Olifėjos“ logikÄ , kadangi A. Ž., neturint jokios perduodamos sumos, nebuvo jokios prasmės vykti į tokį susitikimÄ , nes apie tai, kad jis ketina vykti uždarbiauti į užsienį, jis galėjo informuoti A. B. ir kitomis ryÅ¡io priemonėmis. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad toks kaltinamojo A.

Ž. elgesys, kai nepraėjus mėnesiui po medienos perdavimo jis A. B. perdavė 1 800 Eur, vėliau iki 2016 m. liepos 25 d. skolos grafiko sudarymo atvykęs prie „Olifėjos“ perdavė dar 1 200 Eur, rodė bilietus ir nurodė, jog važiuoja į užsienį tam, kad užsidirbtų ir grÄ Å¾intų skolÄ , o realiai užsienyje uždirbęs pinigų, per savo sutuoktinę 2017 m. rugsėjo 5 ir 8 d. dviem mokėjimais dar sumokėjo 3 000 Eur (3 t., b. l. 163-164), rodo, jog jis dėjo realias pastangas grÄ Å¾inti prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ , kurį pradėjo vykdyti dar iki A.

B. kreipimosi į teisėsaugos institucijas. Pažymėtina, kad ir liudytojas A. B. parodė, kad A. Ž. buvo pakankamai patikimas partneris, jie taip pat turėjo verslo sandorių ir išties, A. Ž. vėluodavo atlikti mokėjimus ir jam, reikėdavo jį prašyti, tačiau visada galiausiai atsiskaitydavo. Šiame kontekste teismas pažymi ir tai, kad ir liudytojas M. I. apklausiamas teisme parodė, jog jam susidarė įspūdis, kad A. Ž. stengėsi iš paskutiniųjų atiduoti pinigus. Pasak liudytojo, A.

Ž. rodė norÄ atsiskaityti, bet jam neišėjo arba nesisekė. Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma paneigia kaltinime nurodytÄ faktÄ , jog kaltinamasis A. Ž. turėjo iÅ¡ankstinę tiesioginę tyčiÄ pasisavinti UAB „B“ priklausančiÄ medienÄ ir Å¡iuo tikslu naudojo prieÅ¡ A. B. apgaulę. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama ir į tai, ar kaltinamasis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429-788/2016, 2K-7-136-489/2017, 2K-385-942/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas neįžvelgia pagrindo spręsti, kad kaltinamasis A. Ž. sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad A. B. negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti jo atstovaujamos įmonės pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas. Å iuo atveju kaltinamÄ jį A. Ž. jis puikiai pažinojo per tėvÄ , todėl jokių sunkumų nustatant jo tapatybę nekilo, nors sandoris sudarytas žodžiu, tačiau ir pats A. B. apklausiamas teisme nurodė, kad A.

Ž. niekada jo neneigė, nebandė prisidengti tuo, kad medienÄ Ä¯gijo ne jis, o įmonė UAB „A“. PrieÅ¡ingai, šį įsipareigojimÄ A. Ž. visa apimtimi prisiėmė kaip asmeninį, o ne kaip įmonės UAB „A“ ir iÅ¡ dalies jį įvykdė dar iki kreipimosi į teisėsaugos institucijas, nepaisant to, kad nei tarp kaltinamojo A. Ž. ir UAB „B“, nei tarp UAB „A“ ir UAB „B“ jokių raÅ¡ytinių susitarimų dėl medienos pirkimo nebuvo. IÅ¡ties, byloje yra duomenų apie tai, kad A.

Ž. atstovautos kitos įmonės turėjo gana didelius įsiskolinimus kitiems asmenims, tačiau Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad nėra duomenų, kad tokius finansinius sunkumus A. Ž. susikÅ«rė turėdamas tikslÄ iÅ¡vengdamas atsiskaitymo su A. B., taip pat nėra duomenų, kad jis tyčia tapo beturtis. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad minimų įmonių skolos susidarė realiai vykdant Å«kinę – komercinę veiklÄ , tačiau jai nepavykus, pats A. Ž. deda pastangas įsidarbinti ir gauti legalias pajamas, jis dirbo užsienyje legaliai, o iÅ¡ uždirbtų pinigų padengė dalį įsiskolinimo UAB „B“ (3 000 Eur).

Å iuo metu taip pat įsidarbinęs oficialiai. Be to, pažymėtina, kad tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Å iuo atveju A. B. žodinį susitarimÄ dėl medienos pardavimo su A. Ž. sudarė kaip iÅ¡silavinęs asmuo, lygiavertis partneris, siekdamas gauti kuo didesnę naudÄ iÅ¡ bÅ«simo sandorio. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, galimai su teisės aktų reikalavimais prasilenkiantį A.

B. elgesį tvarkant įmonės buhalterijÄ , negali atmesti ir to, kad jis sÄ moningai pasirinko elgesį nesudaryti su A. Ž. sutarties, siekdamas kitų, jo įmonei, ar jam asmeniÅ¡kai finansiÅ¡kai palankių tikslų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad A. Ž. jį įtikinėjo, ar kitaip lenkė sudaryti sandorį ne raÅ¡tu, o žodžiu, ar tariamai prisidengiant UAB „A“ vardu, t. y. taip, kad vėliau A. B. neturėtų galimybės pasinaudoti civilinės teisės instrumentais gindamas pažeistas teises.

Taigi, galimybės savo teises apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės priklausė ne nuo kaltinamojo A. Ž., o nuo paties A. B. valios, kadangi jis iÅ¡ esmės turėjo realias galimybes kontroliuoti situacijÄ , sudaryti raÅ¡ytinį susitarimÄ , atsisakyti perduoti prekes negavęs avanso, ar pilno apmokėjimo ir kt. Nepaisant to, jis pasielgė prieÅ¡ingai ir prisiėmė tam tikrÄ verslo rizikÄ . Maža to, kaip asmuo, kurio tėvas turėjo ilgametį ryšį su kaltinamuoju, objektyviai žinojo A.

Ž. situacijÄ , A. B. turėjo galimybę net ir savo artimoje aplinkoje domėtis A. Ž. ar jo atstovaujamų įmonių finansine situacija, mokumu, atsiskaitymų specifika. Å iuo aspektu pažymėtina, kad A. B. tėvas A. B. taip pat parodė, jog jam seniau buvo žinoma apie A. Ž. įsiskolinimus tretiesiems asmenims, be to, jis pats turėjo patirties, kai A. Ž. atsiskaitydavo ne iÅ¡ karto, o per ilgÄ laikÄ ir jį įkalbinėjant. Nepaisant to, teismas pažymi, kad A. Ž. neneigiant įsiskolinimo, jį prisiimant asmeniÅ¡kai, A.

B. ir jo atstovaujama įmonė UAB „B“ ir Å¡iandien neprarado galimybės atgauti lėšas pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka, remiantis Å¡ioje byloje surinktais įrodymais ir Å¡iame nuosprendyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas pažymi, kad civilinį tarp A. B. įmonės ir A. Ž. susiklosčiusių teisinių santykių pobÅ«dį rodo nemažai kitų bylos aplinkybių. Pirmiausia bylos medžiaga patvirtina, jog A. Ž. galimybės apmokėti skolÄ A. B. atstovaujamai UAB „B“, tiesiogiai priklausė nuo to, kaip pavyks iÅ¡pjauti lameles iÅ¡ medienos, o atitinkamai ir nuo gautos medienos kokybės, kuri, bylos duomenimis, nebuvo puiki.

TokiÄ aplinkybę nurodė kaltinamasis A. Ž., tai patvirtino ir D. S. ir M. I., to iÅ¡ esmės neneigė ir A. B.. Visi Å¡ie asmenys patvirtino, kad kilo ginčas dėl medienos kokybės, pats A. B. tame aktyviai dalyvavo, priėminėjo sprendimus pjauti ar nepjauti iÅ¡ medienos lameles. Maža to, kaltinamasis A. Ž. parodė, kad vėlesniu etapu nepavykstant parduoti iÅ¡pjautas lameles, net ir pats A. B. joms ieÅ¡kojo pirkėjo užsienyje. Tai patvirtino teismo posėdyje ir pats A. B.. Pastebėtina, kad dalis jau iÅ¡pjautų lamelių iki Å¡iol saugomos ir nerealizuotos dėl savo kokybės (5 t., b. l. 33-39).

Paminėtos aplinkybės patvirtina kilusius nesklandumus dėl medienos kokybės, kartu ir susiklosčiusios situacijos civilinį teisinį pobÅ«dį, taip pat paneigia, jog A. Ž. turėjo iÅ¡ankstinę tyčiÄ pasisavinti svetimÄ turtÄ . Atsižvelgdamas į pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyti esminiai A. Ž. inkriminuotos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia ir apgaulė.

Todėl A. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (5 t., b. l. 104-106, 3 t. b. l. 7-9), naikintina. Dėl A. Ž. ekstradicijos išlaidų BPK 103 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui. Kadangi šiuo nuosprendžiu A. Ž. išteisinamas, teismas neturi teisinio pagrindo iš jo išieškoti proceso išlaidas. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Jasiūnienės 2019 m. birželio 4 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A.

Ž. pinigines lėšas – 55,51 Eur (3 t., b. l. 74-76), kurio terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi iki 2020 m. kovo 4 d. (5 t., b. l. 62-63), naikintinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Ž. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos JasiÅ«nienės 2019 m. birželio 4 d. nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ A. Ž. pinigines lėšas – 55,51 Eur, kurio terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi iki 2020 m. kovo 4 d., ir Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti A.

Ž.. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Marijus Kursevičius