2efb8fd0-c1f3-4053-bedd-eaf91f3a59a1 · Kauno apylinkės teismas

                                                    Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.– 5373– 888/2016                                                    Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02518-2016-7                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.3.2.; 2.14.3 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2016 m. spalio 12 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei ir Editai Ugianskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V.

B., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Tomui Kazlauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 503 straipsnį. Teismas n u s t a t ė : administracinio teisės pažeidimo protokolas V.

B. buvo suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 30 d., apie 21 val. 20 min., atvykęs į R. B. priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), daužė ranka lauko duris, ko pasekoje suskilo durų stiklas. Dėl suskilusio stiklo R. B. padaryta 20 Eur materialinė žala. Tokiais veiksmais V. B. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 503 straipsnyje.Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, teismui paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ , vakare, jam paskambino mama, kad nėra jos namuose, adrese (duomenys neskelbtini), elektros, jis nuvažiavo pažiÅ«rėti.

Elektra namuose buvo atjungta, tad ieÅ¡kojo tėvo V. B., o jis dažniausiai bÅ«na pas savo motinÄ P. B. pirmajame namo aukÅ¡te. Jis nuėjo paklausti, pabeldė į duris, tačiau jo močiutė P. B. pasakė, kad V. B. pas jÄ nėra. Jis ieÅ¡kojo kitur, rado tėvÄ V. B. neblaivų ir tarp jų kilo konfliktas, V. B. grasino nuÅ¡auti jo motinÄ , po to V. B. nuėjo prie P. B. durų ir garsiai jas daužė, tačiau nematė, jog durų stiklÄ V. B. bÅ«tų suskaldęs. Kvietė policijÄ , atvykę pareigÅ«nai iÅ¡kėlė duris, kad patektų į namo vidų, pateko per rÅ«sį.

Su tėvu V. B. santykiai konfliktiÅ¡ki dėl to, kad jis smurtavo prieÅ¡ jo motinÄ L. B. (b. l. 89).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad įvykio dienÄ Ä¯ įvykio vietÄ atvyko pagal iÅ¡kvietimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, gavo nurodymÄ nieko neleisti į teritorijÄ , nieko nematė, buvo kieme iÅ¡ priekinės namo pusės, nieko negali paaiÅ¡kinti dėl durų apgadinimo aplinkybių (b. l. 89-90).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad tyrė administracinio teisės pažeidimo medžiagÄ .

PaaiÅ¡kino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas pagal P. B. pareiÅ¡kimÄ , ji pareiÅ¡kime nurodė, kad V. B. buvo prie durų ir jas daužė, tik kitÄ dienÄ pamatė, jog stiklas suskaldytas. Ä®vykio dienÄ Ä¯vykio vietoje nebuvo (b. l. 90).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad 2015 m. lapkričio 30 d., vėlai vakare, jam paskambino motina P. B. ir pasakė, kad kieme jo brolis V. B. su žmona ir sÅ«numi V. B. aiÅ¡kinasi santykius. Jis nurodė mamai užsirakinti, mama dar pasakė, kad beldė į duris, norėjo įeiti, jis motinai pasakė, kad jei ji nenori įsileisti, tegul kviečia policijÄ .

Už valandos mama paskambino dar kartÄ ir pasakė, kad pareigÅ«nai įėjo į namo vidų ir su savimi iÅ¡sivežė V. B.. KitÄ dienÄ jam paskambinusi P. B. pasakė, kad jaučiasi skersvėjis, jis nuvažiavo į mamos namus ir pamatė, kad įskeltas durų stiklas. Paties įvykio nematė ir triukÅ¡mo negirdėjo (b. l. 90-91).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad įvykio dienÄ , vakare, grįžo namo apie 22 val., norėjo skirtis su žmona, nes labai konfliktuodavo.

SÅ«nus V. B. tÄ vakarÄ prie Å«kinio pastato bandė jį smaugti, tačiau jis iÅ¡trÅ«ko ir nubėgo pas mamÄ P. B.. Mamos durys buvo atrakintos, mama prie jų stovėjo. Ä®vykio dienÄ jis buvo susinervinęs, todėl iÅ¡gėrė, nepamena ar beldė į duris. Su sÅ«numi V. B. santykiai blogi, su L. B. taip pat nesikalba (b. l. 91).Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Ž. B. parodė, kad įvykio dienÄ buvo gautas praneÅ¡imas, kad vyras pranešėjai grasino ginklu, užsirakino su savo motina jų name.

Atvyko į įvykio vietÄ ir turėjo nurodymÄ apsaugoti gatvę, kad į jÄ neįvažiuotų gyventojai. Nepamena ar durys buvo su stiklu ar be, taip pat mano, jog apgadinimų ant durų nebuvo (b. l. 107-108).Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. B. parodė, kad įvykio dienÄ buvo su V. V. iÅ¡važiavusi, grįžo namo ir rado atjungtÄ elektrÄ ir dujas. Pasikvietė sÅ«nų V. B., kuris atvažiavo ir sÅ«nus praėjo ieÅ¡koti tėvo V. B., jo niekur nerado, todėl nuėjo pas močiutę P. B., pasibeldė.

Močiutė P. B. pasakė, kad V. B. pas jÄ nėra, ir ji jo neįsileis. V. B. tėvÄ rado geriantį, V. B. pasakė, kad turi ginklÄ ir juos nuÅ¡aus. V. B. pradėjo baladotis į P. B. duris, P. B. išėjusi nebuvo, taip duris daužė kokias 5 minutes, rėkė „įsileisk, mama“, kol P. B. įsileido sÅ«nų V. B.. Ji iÅ¡kvietė policijÄ , policijai atvykus policija taip pat beldė į P. B. duris, iÅ¡kėlė rÅ«sio duris (b. l. 109).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad įvykio dienÄ girdėjo kaip V.

B. baladojo duris, rėkdamas „Mama, įsileisk“, ji uždegė Å¡viesas, atidarė duris ir įsileido. Mano, kad durų stikliukas galėjo bÅ«ti iÅ¡daužtas ir anksčiau, kadangi V. B. dažnai eidavo pas mamÄ P. B., baladodavosi. Nors vyko konfliktas, buvo kviečiama policija, tačiau jis jokio stiklo dūžio garso negirdėjo (b. l. 109-110).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. Ž. parodė, kad įvykio dienÄ buvo gautas iÅ¡kvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvažiavo į įvykio vietÄ , turėjo priimti sprendimÄ ar laužti duris, kadangi buvo paminėta, kad viduje esantis asmuo turi ginklÄ .

Vėliau iÅ¡ VPK budėtojo gavo nurodymÄ laukti vyriausiojo komisaro, o kol laukė - apklausė nukentėjusiÄ jÄ . Kai pareigÅ«nai pro rÅ«sio duris pateko į vidų, jis surašė įvykio vietos apžiÅ«rÄ , nufotografavo įvykio vietÄ . Viduje buvusi močiutė niekuo nesiskundė, prašė nieko neiÅ¡sivežti. Negali pasakyti ar lauko durų stikliukas buvo iÅ¡daužtas (b. l. 117-118).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad įvykio dienÄ buvo gautas praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Nuvažiavo į įvykio vietÄ , joje jau buvo patruliai. Bendravo su nukentėjusiÄ ja, ji aiÅ¡kino, kad jÄ vyras sumušė, kalbėjo, jog namuose yra ginklų. Ä® namÄ pateko pro rÅ«sio duris, pagrindinės durys lyg nebuvo sugadintos, niekas dėl to nesiskundė (b. l. 118-119).Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylÄ , numatyta pareiga iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.Pagal ATPK 503 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos.

             ATPK 503 straipsnyje įtvirtintas tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas gali bÅ«ti padarytas tik tyčia. Pagal ATPK 10 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms kilti.Nagrinėjamu atveju V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis tyčia sugadino R.

B. priklausančių gyvenamųjų patalpų durų stiklÄ ir tokiais veiksmais padarė 20 Eur materialinę žalÄ , tačiau byloje nesurinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog V. B. bÅ«tų įvykdęs prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , t. y. tyčia sunaikinęs ar sužalojęs turtÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, nuosekliai tiek įvykio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad jis nieko negadino, durų stiklo nesudaužė, į duris tik beldė (b. l. 89).

Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. B. pateikta įvykio versija nėra paneigta jokiais tiesioginiais, neginčijamais, objektyviais byloje esančiais duomenimis, nes paties R. B. priklausančių gyvenamųjų patalpų durų stiklo sugadinimo fakto niekas tiesiogiai nematė. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas A. P. parodė, kad įvykio dienÄ Ä¯vykio vietoje jis vykdė nurodymÄ nieko neleisti į įvykio vietÄ , durų sugadinimo aplinkybių nežino (b. l. 89-90), liudytojas V.

B. parodė, kad protokolas suraÅ¡ytas pagal P. B. pareiÅ¡kimÄ , tačiau jis įvykio dienÄ Ä¯vykio vietoje nebuvo (b. l. 90), liudytoja Ž. B. taip pat parodė, kad įvykio vietoje vykdė nurodymÄ aptverti gatvę, jokių durų apgadinimų nepamena (b. l. 107-108), liudytojas E. Ž. parodė, kad buvo įvykio vietoje, tačiau negali pasakyti ar lauko durų stikliukas buvo iÅ¡daužtas, kadangi niekas dėl durų sugadinimo nesiskundė (b. l. 117-118), Å¡ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. V., kuris parodė, kad įvykio dienÄ Ä¯ namÄ pateko pro rÅ«sio duris, pagrindinės durys nebuvo sugadintos, niekas dėl to nesiskundė (b. l. 118-119).

Durų stiklo sugadinimo fakto nepatvirtino ir kiti tiesiogiai teismo posėdžio metu apklausti liudytojai: liudytojas R. B. įvykio vietoje įvykio metu nebuvo, tik bendravo telefonu su mama P. B., kitÄ dienÄ nuvažiavęs pas mamÄ pamatė, kad įskilęs durų stiklas (b. l. 90-91), liudytojas V. B. taip pat negalėjo nurodyti, kad V. B. sugadino durų stiklÄ (b. l. 91), Å¡ios aplinkybės nepatvirtino ir liudytoja L. B., nurodžiusi, kad V. B. į duris tik beldė, tuo tarpu V. B. duris daužė ir rėkė „įsileisk, mama“ (b. l. 109), kartu su L.

B. buvęs V. V. patvirtino liudytojos nurodytas aplinkybes, parodė, kad jokio stiklo dūžio garso negirdėjo (b. l. 109-110). Ä®vertinus teismo posėdžio metu tiesiogiai apklaustų liudytojų parodymus, darytina iÅ¡vada, kad nei vienas iÅ¡ liudytojų negalėjo patvirtinti, jog matė, kaip V. B. tyčia iÅ¡daužė durų stiklÄ .Teismas, siekdamas iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, teismo posėdį liudytoja kvietė P. B., tačiau jos tiesiogiai apklausti nepavyko, teismui ji pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant, kadangi negali atvykti į teismo posėdį dėl sveikatos bÅ«klės (b. l. 113), prašė vadovautis jos 2015 m. gruodžio 17 d. pareiÅ¡kime nurodytais argumentais.

Kaip matyti iÅ¡ pateikto pareiÅ¡kimo, jis grindžiamas prielaidomis, kadangi P. B. nurodė, jog „girdėjo kaip skilo durų stiklas“ tačiau „eiti prie durų bijojo“. Ä® įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams P. B. taip pat nepateikė jokių pretenzijų dėl sugadintų durų stiklo, tai patvirtino tiesiogiai apklausti pareigÅ«nai E. Ž. (b. l. 117-118) ir A. V. (b. l. 118-119). Pažymėtina, kad Å¡alys – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. ir V. B. yra tėvas ir sÅ«nus, konfliktuoja, tÄ pripažino ir V.

B., apklaustas teismo posėdžio metu (b. l. 91), V. B. ir L. B. yra sutuoktiniai, vyksta skyrybų procesas, V. B. palaiko motinÄ (b. l. 108-110), todėl Å¡alių santykiai įtempti. Jokių kitų tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, byloje nėra. Be to, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. anksčiau nėra baustas administracine tvarka už tyčinį svetimo turto sunaikinimÄ ar sužalojimÄ (b. l. 38-40).

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

V. B. nurodė, kad durų stiklo jis nesugadino, jo pateiktų paaiÅ¡kinimų nepaneigia jokie kiti bylos medžiagoje surinkti objektyvÅ«s, neginčijami duomenys.Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Darytina iÅ¡vada, kad V. B. kaltė dėl ATPK 503 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis tyčia sugadino turtÄ , nėra įrodyta.Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 503 straipsnyje, įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi bÅ«ti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 503 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 288 straipsniu, 3024 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ V.

B. atžvilgiu pagal ATPK 503 straipsnį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                   Laima Å eputienė